GENERALINĖS ADVOKATĖS
VERICA TRSTENJAK IŠVADA,
pateikta 2012 m. birželio 6 d.(1)
Sujungtos bylos C‑539/10 P ir C‑550/10 P
Stichting Al-Aqsa
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
ir
Nyderlandų Karalystė
prieš
Stichting Al-Aqsa
„Apeliacinis skundas – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Bendroji pozicija 2001/931/BUSP – 1 straipsnio 4 ir 6 dalys – Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 – 2 straipsnio 3 dalis – Sąlygos, taikomos paliekant asmenį arba organizaciją asmenų, grupių ir susivienijimų, kurių lėšos įšaldomos, sąraše – Kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimas – Nacionalinės priemonės panaikinimas“
I – Įvadas
1. Šiame apeliaciniame skunde nagrinėjamas Stichting Al-Aqsa lėšų įšaldymas, taikant priemones, kurių Sąjunga ėmėsi siekdama kovoti su terorizmu.
2. Terorizmo keliama grėsmė paskatino Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Sąjungą ir jos valstybes nares imtis ribojamųjų priemonių. Šiomis priemonėmis siekiama atimti iš asmenų ir organizacijų, kurios, kaip įtariama, remia teroristinę veiklą, galimybę naudotis lėšomis įšaldant jų turtą.
3. Atsižvelgdama į 2001 m. rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1373 (2001)(2) Europos Sąjungos Taryba savo Bendrojoje pozicijoje 2001/931/BUSP(3) nustatė bendrąsias kovos su terorizmu priemonių sistemos taikymo gaires.
4. Pagal šią sistemą, jei Sąjunga turi informacijos, iš kurios matyti, kad atitinkama institucija priėmė sprendimą pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto, atitinkamas asmuo gali būti įtrauktas į asmenų ir organizacijų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą(4). Pirmasis toks sąrašas jau buvo pridėtas prie minėtos Bendrosios pozicijos.
5. Su šia Bendrojoje pozicijoje 2001/931/BUSP nustatyta sistema turinio požiūriu glaudžiai susijęs 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu(5). Jis laikomas Sąjungos lygmeniu būtina priemone siekiant įgyvendinti Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatytus tikslus ir papildo administracines bei teismo procedūras, taikomas teroristinėms organizacijoms Europos Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse(6). Todėl Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Taryba, vadovaudamasi Bendrosios pozicijos 2001/931 kriterijais(7), nustatytų, peržiūrėtų ir, prireikus, keistų asmenų ir organizacijų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą. Savo pirmąjį sąrašą pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnį Taryba pateikė dar 2001 m. gruodžio 27 d., t. y. kartu su minėtu reglamentu.
6. Nuolat peržiūrėdama šį sąrašą Taryba turi patikrinti, ar vis dar pagrįstas sprendimas atitinkamus asmenis ir organizacijas palikti sąraše ir įšaldyti jų lėšas. Jei tokio pagrindo nebėra, sąrašą reikia atitinkamai pakeisti. Atlikdama šią užduotį Taryba reguliariai priima teisės aktus, įgyvendinančius Reglamentą Nr. 2580/2001, pagal kuriuos ji peržiūri galiojantį sąrašą ir pakeičia jį nauju.
7. Šiose sujungtose bylose svarbiausias klausimas yra minėtų sąrašų peržiūra ir prireikus keitimas. Konkrečiai kalbant, pirmiausia keliamas klausimas, kiek Taryba turi atsižvelgti į valstybės narės faktinę ir teisinę situaciją bei jos pokyčius, kai sprendžia, ar asmuo arba organizacija ir toliau turi likti sąraše ir ar jos lėšos toliau lieka įšaldytos.
II – Teisinis pagrindas
A – Bendroji pozicija 2001/931/BUSP
8. Šios bendrosios pozicijos 1 straipsnyje nustatyta:
„<…>
4) Priede pateiktas sąrašas yra sudaromas remiantis tikslia informacija ar atitinkamos bylos medžiaga, kurios rodo, kad kompetentinga institucija dėl atitinkamų asmenų, grupių ir organizacijų yra priėmusi sprendimą, nepaisant to, ar jis susijęs su pavedimu, remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto, pasikėsinimo padaryti, dalyvauti ar padėti darant tokią veiką, ar su tokių veiksmų pasmerkimu. Į tą sąrašą gali būti įtraukiami asmenys, grupės ir organizacijos, kuriuos Jungtinių Tautų Saugumo Taryba yra nustačiusi kaip susijusius su terorizmu ir kuriems yra nusprendusi taikyti sankcijas.
Šioje straipsnio dalyje „kompetentinga institucija“ – tai teisminė institucija arba, jei teisminės institucijos neturi kompetencijos toje srityje, kuriai taikoma ši straipsnio dalis, lygiavertę kompetenciją šioje srityje turinti institucija
5) <…>
6) Priede pateiktas asmenų ir organizacijų sąrašas yra reguliariai ir bent kartą kas šeši mėnesiai atnaujinamas siekiant užtikrinti, kad yra pagrindo palikti juos sąraše.“
B – Reglamentas Nr. 2580/2001
9. Reglamento Nr. 2580/2001(8) 2 straipsnyje nustatyta:
„1) Išskyrus atvejus, kai leidžiama pagal 5 ir 6 straipsnius:
a) visos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, priklausantys į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui, arba jų valdomi ar disponuojami, yra įšaldomi;
b) <…>.
2) <…>
3) Taryba, veikdama vienbalsiai, nustato, peržiūri ir keičia asmenų, grupių ir susivienijimų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą vadovaudamasi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse išdėstytomis nuostatomis; į tą sąrašą įtraukiami:
i) fiziniai asmenys, kurie padaro arba kėsinasi padaryti bet kurį teroro aktą, jame dalyvauja arba padeda jį padaryti;
ii) juridiniai asmenys, grupės ar susivienijimai, kure padaro arba kėsinasi padaryti bet kurį teroro aktą, jame dalyvauja arba padeda jį padaryti;
iii) juridiniai asmenys, grupės ar susivienijimai, valdomi arba kontroliuojami vieno ar daugiau iš i ir ii punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, grupių ar susivienijimų; arba
iv) fiziniai ir juridiniai asmenys, grupės ar susivienijimai, veikiantys vieno ar daugiau iš i ir ii punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, grupių ar susivienijimų vardu arba nurodymu.“
10. 2 straipsnio 1 dalyje minimomis išimtimis pirmiausia numatoma, kad galima neleisti įšaldyti lėšų, jei jos būtinos atitinkamų asmenų ar jų šeimos narių svarbiausioms žmogiškosioms reikmėms tenkinti(9), ir kad tam tikromis aplinkybėmis gali būti suteikti papildomi konkretūs leidimai neįšaldyti lėšų(10).
III – Ginčo aplinkybės
11. Stichting Al-Aqsa (toliau – Al-Aqsa) nuo 2003 m. teisme ginčija(11) jos lėšų įšaldymą ir kelias su juo susijusias, nuosekliai taikytas Tarybos priemones, dėl kurių ji buvo įtraukta į atitinkamus Tarybos sąrašus ir juose palikta.
12. Tarybos priemonės yra pagrįstos tik 2003 m. balandžio 7 d. Nyderlandų ministrų nutarimu: Sanctieregeling terrorisme 2003 (2003 m. Nutarimas dėl sankcijų už terorizmą)(12), kurį pirmiausia reikia išnagrinėti dėl to, kad jis buvo pagrindas įšaldyti Al-Aqsa lėšas.
13. Sanctieregeling terrorisme 2003 buvo priimtas remiantis 1977 m. Nyderlandų Sanctiewet (Įstatymu dėl sankcijų) atsižvelgiant į minėtą JT rezoliuciją. Šiuo ministrų nutarimu kaip laikinąja priemone(13), taikoma iki atitinkamo Sąjungos teisės akto įsigaliojimo, buvo įšaldytos Al-Aqsa lėšos(14), nes ji finansavo terorizmą remiančią organizaciją(15).
14. Procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nyderlanduose Al-Aqsa reikalavo sustabdyti to ministrų nutarimo vykdymą. Tačiau 2003 m. birželio 3 d. sprendimu(16)Rechtbank te ‘s-Gravenhage (Hagos apygardos teismas), susipažinęs su konfidencialiais Nyderlandų žvalgybos tarnybos dokumentais, vis dėlto nusprendė, jog yra pakankamai įrodymų, kad Al-Aqsa, kaip nustatyta Sanctieregeling terrorisme 2003 motyvuose, savo lėšomis remia teroristinę organizaciją(17), todėl netenkino Al-Aqsa prašymo sustabdyti lėšų įšaldymo priemonės vykdymą.
15. Tačiau Sanctieregeling terrorisme 2003 buvo panaikintas nuo 2003 m. rugpjūčio 3 d.(18), nurodant, kad priėmus 2003 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimą, įgyvendinantį Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį(19), šis nutarimas tapo nebereikalingas, nes Al-Aqsa jau buvo įtraukta į Tarybos sąrašą dėl lėšų įšaldymo.
16. Panaikinus Nyderlandų ministrų nutarimą Al-Aqsa vis tiek liko minėtame Tarybos sąraše ir vėlesniuose sąrašuose, nes Taryba nemanė, kad juos reikia pakeisti Al-Aqsa atžvilgiu.
17. 2007 m. balandžio 23 d. raštu ir vėliau 2007 m. birželio 29 d. raštu, skirtu Tarybos sprendimui 2007/445/EB(20), Taryba, laikydamasi įsipareigojimo pagrįsti tolesnį Al-Aqsa palikimą sąraše, nurodė tokias priežastis(21): „<…> [Nyderlandų] užsienio reikalų ir finansų ministrai <...> nurodė įšaldyti visą [Al-Aqsa] turtą. Šis sprendimas patvirtintas 2003 m. birželio 3 d. Hagos apygardos teismo civilinės teisės skyriaus pirmininko priimtu sprendimu <...>. Šiame sprendime konstatuojama, kad [Al-Aqsa] turi būti laikoma Hamas remiančia organizacija, suteikiančia galimybę arba padedančia jai atlikti terorizmo aktus. Taigi sprendimas [Al-Aqsa] atžvilgiu buvo priimtas kompetentingos institucijos <...>. Taryba įsitikinusi, kad tebegalioja motyvai, dėl kurių [Al-Aqsa] buvo įtraukta į [sąrašą]“(22).
IV – Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
18. Al-Aqsa ginčijo 17 punkte nurodytų Tarybos argumentų pagrįstumą ir Pirmosios instancijos teisme pateikė ieškinį Tarybai reikalaudama panaikinti penkias nuosekliai taikytas ir turinio požiūriu vienodai pagrįstas Tarybos priemones, kuriomis tęsiamas lėšų, susijusių su Al-Aqsa, įšaldymas (toliau – skundžiamos priemonės)(23), be to, pripažinti Reglamentą Nr. 2580/2001 jai netaikomu ir priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
19. Skundžiamame sprendime dėl Al-Aqsa pateikto ieškinio trečiojo pagrindo iš esmės buvo taip argumentuojama(24):
„164 <...> Teismas taip pat pabrėžė, kad kai Taryba <...> negali neatsižvelgti į vėlesnę šių tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo eigą <...>.
<…>
168 Sprendime Sison II(25) <...> Teismas <…> numatė galimybę, kad policijos ar saugumo tyrimas gali būti baigtas nepradedant teismo proceso, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų <…>. <...> Teismas pažymėjo, kad Taryba negali neatsižvelgti į tokias aplinkybes, kurios yra visų reikšmingų duomenų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant situaciją, dalis <…>. Priešingu atveju Tarybai ir valstybėms narėms būtų suteikiami pernelyg dideli įgaliojimai neapibrėžtam laikui įšaldyti asmens lėšas, netaikant jokios teisminės kontrolės, nelygu, kaip baigsis galimi teismo procesai.
169 Tie patys argumentai taikytini ir tokiu atveju, kai nacionalinė administracinė priemonė dėl lėšų įšaldymo arba organizacijos uždraudimo kaip teroristinės ją priėmusios institucijos atšaukiama arba panaikinama teismo sprendimu <…>.
170 Nagrinėjamu atveju žinoma, kad Sanctieregeling buvo panaikintas 2003 m. rugpjūčio 3 d., t. y. beveik tuoj pat po to, kai 2003 m. birželio 28 d. įsigaliojo Bendrijos pirminė ieškovės lėšų įšaldymo priemonė.
171 Šiuo atžvilgiu tiesa, kad ginčijamas sprendimas[(26)] pagrįstas ne pačiu Sanctieregeling, o vien sprendimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo <…>. Vis dėlto <...> nagrinėjamu atveju neįmanoma į sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgti atskirai, kartu neatsižvelgiant į Sanctieregeling.
172 Todėl reikia pripažinti, kad Nyderlandų teisės sistemoje panaikinus Sanctieregeling, sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio, kaip ką tik buvo priminta, neįmanoma atskirti nuo Sanctieregeling, negali būti tinkamas Bendrijos priemonės įšaldyti ieškovės lėšas pagrindas.
173 Iš tikrųjų šiuo sprendimu laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas tiesiog atsisakė laikinai sustabdyti Sanctieregeling galiojimą. Tačiau jį panaikinus jis galutinai neteko bet kokios teisinės galios. Logiškai tas pats pasakytina apie sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisines pasekmes, ypač turint omenyje, kad jame pateikiamas tik laikinas įvertinimas, kol pasibaigus procesui klausimas bus išspręstas iš esmės.
174 Šiuo atžvilgiu <...> Teismas dar mano, kad siekiant įgyvendinti Reglamentą Nr. 2580/2001 sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinės pasekmės negali kilti atskirai nuo Sanctieregeling teisinių pasekmių, kurios, nepaisant jo panaikinimo, Nyderlandų teisėje ir toliau egzistuotų. Tai būtų nesuderinama ir su šio reglamento bendra sistema, pagal kurią vertindama Taryba turi teikti pirmenybę nacionalinei procedūrai, kad Sanctieregeling, kuris nebegalioja Nyderlandų teisės sistemoje, dėl sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų netiesiogiai ir neapibrėžtam laikotarpiui teisinių pasekmių Bendrijos teisės sistemoje.
175 Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtas ieškovei pareiškus ieškinį, priklauso nuo Sanctieregeling. Iš Sanctieregeling motyvų santraukos matyti, kad jis buvo priimtas, „kol bus priimtas Bendrijos sprendimas“, ir kad jis turi būti panaikintas „kai tik šis sprendimas įsigalios“ <...>. Pagal Nyderlandų Karalystės per posėdį pateiktus paaiškinimus šį panaikinimą lėmė vien Nyderlandų vyriausybės siekis išvengti nacionalinės ir Bendrijos ieškovės lėšų įšaldymo priemonių taikymo kartu. Darytina išvada, kad Sanctieregeling būtų buvęs panaikintas bet kuriuo atveju tuoj pat priėmus Bendrijos pirminę ieškovės lėšų įšaldymo priemonę, neatsižvelgiant į tai, ar ši būtų pradėjusi procesą dėl laikinųjų priemonių taikymo, ar dėl ginčo esmės.
176 Tokiu mechanizmu taip pat pažeidžiama Reglamento Nr. 2580/2001 bendroji sistema, pagal kurią Bendrijos lėšų įšaldymo priemonės priėmimas sąlygojamas nacionalinės procedūros, kuria tiesiogiai ir iš esmės siekiama kovojant su terorizmu suinteresuotajam asmeniui nustatyti prevencinę ar represinę priemonę už šio asmens teroristinę veiklą, pradžia arba tęsiniu <...> arba sprendimo, kuriuo suinteresuotasis asmuo nubaudžiamas už šias veikas, paskelbimu ar įgyvendinimu.
177 Taigi nagrinėjamu atveju nacionaliniu lygmeniu pirmiausia priimtas sprendimas įšaldyti lėšas pateisinamas „laukimu, kol bus priimtas Bendrijos sprendimas“, o Bendrijos sprendimas savo ruožtu pateisinamas nacionalinio sprendimo, kuris nedelsiant panaikinamas, priėmimu. Tokio mechanizmo trūkumas yra jo cikliškumas.
178 Užuot toliau remdamasi sprendimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Taryba turėjo padaryti logišką išvadą ir pripažinti, kad panaikinus nacionalinę lėšų įšaldymo priemonę nebeliko nacionalinės teisės „pagrindo“, pakankamai teisiškai pateisinančio lygiavertės Bendrijos priemonės palikimą, nepaisant galimybės pareikšti ieškinį teisme dėl panaikintos nacionalinės priemonės buvimo.
<…>
180 Šios bylos aplinkybėmis, ypač atsižvelgiant į Sanctieregeling panaikinimą, reikia pripažinti, kad Taryba peržengė savo diskrecijos ribas, neapibrėžtam laikui palikusi ieškovę įtrauktą į ginčijamą sąrašą po reguliaraus situacijos peržiūrėjimo pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį ir Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį, remdamasi tik tuo, kad laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo sprendimas nebuvo užginčytas Nyderlandų teisme pateikus apeliaciją dėl sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba pradėjus bylą dėl ginčo esmės, nors administracinis sprendimas, kurio vykdymą šio teisėjo buvo prašoma sustabdyti, buvo panaikintas jį priėmusios institucijos.
181 Juo labiau kad, kaip ieškovė teigė per posėdį, o kitos šalys tam neprieštaravo, panaikinus Sanctieregeling, be ginčijamo sprendimo įgyvendinimo nacionalinėje teisėje, Nyderlandų kompetentingos administracinės ar teisminės institucijos nesiėmė jokių veiksmų, kad siekiant kovoti su terorizmu ieškovei būtų skirta baudžiamoji ar ekonominė sankcija už teroristinę veiklą.
<...>
184 Šiomis aplinkybėmis nereikia spręsti dėl prašymo vadovaujantis EB 241 straipsniu pripažinti Reglamentą Nr. 2580/2001 neteisėtu (šiuo klausimu žr. Sprendimo Al–Aqsa 66 ir 67 punktus; taip pat žr. 2008 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Tarybą, C‑91/05, Rink. p. I–3651, 111 punktą).“
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip:
„1. Panaikinti Sprendimą 2007/445/EB <…>, Sprendimą 2007/868/EB <…>, Sprendimą 2008/583/EB <…>, Sprendimą 2009/62/EB <…> ir Reglamentą <…> Nr. 501/2009 …, kiek jie susiję su [Al‑Aqsa].
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš <…> Tarybos, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengti [Al‑Aqsa] bylinėjimosi išlaidas.
4. Nyderlandų Karalystė ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.“
V – Procesas Teisingumo Teisme, reikalavimai ir pagrindiniai šalių argumentai apeliaciniame procese
21. Dėl skundžiamos sprendimo Al-Aqsa (byla C‑539/10 P) ir Nyderlandų Karalystė (byla C‑550/10 P) pateikė apeliacinius skundus. 2011 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi abi bylos buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.
A – Byla C‑539/10 P
22. Apeliaciniame procese Al-Aqsa byloje C‑539/10 P reikalauja
– panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek ji dėl šio sprendimo motyvų pateikia apeliacinio skundo pagrindus ir argumentus, ir priimti naują sprendimą patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus, pagrįstą kitais motyvais nei tie, kuriais remiamasi skundžiamame sprendime,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
23. Grįsdama savo reikalavimus Al-Aqsa iš esmės teigia, kad sprendime Bendrasis Teismas pateikė argumentų, dėl kurių kai kurie ieškinio pagrindai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pavyzdžiui, Bendrasis Teismas, be kita ko, nurodė, kad Sanctieregeling, kol jis dar galiojo, kartu su sprendimu procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitiko Bendrosios pozicijos 2001/931 reikalavimus dėl lėšų įšaldymo(27). Al-Aqsa nesutinka su šiais argumentais ir būgštauja, kad jei skundžiamas sprendimas su nepakeistais motyvais įgytų res judicata galią, ji patirtų neigiamų padarinių, nes, remiantis Bendrojo Teismo argumentais, reikia tikėtis naujų Nyderlandų teisės aktų, kuriais remsis Taryba, siekdama vėl imtis priemonių Al-Aqsa lėšoms įšaldyti. Pirmiausia Bendrasis Teismas viršijo jam priskirtus kontrolės įgaliojimus, nes pats nustatė, kuris įrodymas turi būti laikomas sprendimu pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį. Be to, Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sanctieregeling, nesvarbu, ar kartu su sprendimu procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar be jo, gali būti laikomas sprendimu pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį. Galiausiai Bendrasis Teismas viršijo savo įgaliojimus, nes pats išaiškino sprendimą; bet kuriuo atveju išaiškindamas sprendimą jis padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Todėl skundžiamos priemonės turi būti panaikintos, remiantis kitais motyvais nei pateiktieji skundžiamame sprendime.
24. Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija ir Nyderlandų Karalystė iš esmės reikalauja atmesti Al-Aqsa apeliacinį skundą kaip nepriimtiną, nes jis pateiktas ne dėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, – apeliaciniame skunde reikalaujama tik iš dalies pakeisti sprendimo motyvus. Todėl apeliacinis skundas yra nepriimtinas atsižvelgiant į Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį, pagal kurį apeliacinį skundą gali paduoti tik viena bent pagal dalį savo reikalavimų bylą pralaimėjusi šalis.
25. Dublike Al-Aqsa šiuo klausimu nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmąja instancija ne visi jos reikalavimai buvo patenkinti: nebuvo patenkintas reikalavimas pripažinti Reglamentą Nr. 2580/2001 jai netaikomu. Todėl Statuto 56 straipsnis neprieštarauja jos apeliaciniam skundui. Kol Reglamentas Nr. 2580/2001 nebus pripažintas jai netaikomu, teks nuolat tikėtis naujų, prieš ją nukreiptų Tarybos priemonių.
B – Byla C‑550/10 P
26. Nyderlandų Karalystė, kurios reikalavimus iš esmės palaiko Komisija, reikalauja:
– panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui,
– priteisti iš Al-Aqsa bylinėjimosi išlaidas.
27. Grįsdama savo reikalavimus Nyderlandų Karalystė pirmiausia teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio ir Reglamento 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį, nes nusprendė, kad sprendimas procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinus Sanctieregeling, nebegali būti pagrindas palikti Al-Aqsa ES sąraše, kuriuo remiantis įšaldomos lėšos. Taryba šiuo klausimu nepateikia oficialių reikalavimų, tačiau savo atsiliepimu į apeliacinį skundą aiškiai parodo, kad neprieštarauja Nyderlandų pareiškimams.
28. Al-Aqsa reikalauja atmesti apeliacinį skundą ir padengti išlaidas, be to, pakartoja dar byloje C‑539/10 P pateiktus reikalavimus.
VI – Teisinis vertinimas
A – Byla C‑539/10 P
1. Apeliacinio skundo nepriimtinumas
29. Aš manau, kad Al-Aqsa apeliacinis skundas nepriimtinas.
a) Nepriimtinas apeliacinis skundas
30. Al-Aqsa apeliacinis skundas pateiktas, kaip matyti iš paties skundo, „dėl [skundžiamo] sprendimo motyvų“ ir juo reikalaujama „[pakeisti] motyvus, kuriais remiamasi skundžiamame sprendime“.
31. Toks skundas pirmiausia neatitinka Teisingumo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnio 1 dalies reikalavimų(28), pagal kuriuos apeliaciniu skundu gali būti prašoma visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, t. y. jo rezoliucinę dalį ir motyvus.
32. Apeliacinio skundo motyvai pateikti dėl Al-Aqsa ieškinio pagrindų, kurie buvo atmesti, bylą nagrinėjant pirmąja instancija. Tačiau Al-Aqsa ieškinys vis dėlto buvo patenkintas: skundžiamame sprendime patvirtinus trečiąjį ieškinio pagrindą, buvo panaikintos ginčijamos priemonės, kiek jos susijusios su Al-Aqsa. Antra vertus, tik dėl dalies (be to, ne esminių) sprendimo motyvų pateiktas apeliacinis skundas yra nepriimtinas(29).
b) Nėra suinteresuotumo pateikti apeliacinį skundą: skundžiamam sprendimui įgijus res judicata galią Al-Aqsa nebūtų neigiamų padarinių
33. Be to, Al-Aqsa nepatirtų akivaizdžių neigiamų padarinių, jei skundžiamas sprendimas įgytų res judicata galią. Al-Aqsa argumentai šiuo klausimu neįtikina.
34. Bet kokiame vėlesniame procese dėl bet kokios naujos lėšų įšaldymo priemonės Al-Aqsa galės laisvai pakartoti tuos ieškinio pagrindus, kurie atmesti nagrinėjant bylą pirmąja instancija, ir jai nesutrukdytų faktas, kad skundžiamas sprendimas įgijo res judicata galią.
35. Res judicata galia apima tik faktines ir teisines aplinkybes, kurios jau yra realiai arba neišvengiamai išnagrinėtos aptariamame teismo sprendime(30), todėl šioje byloje ji taikoma tik išvadoms dėl galiausiai patvirtinto trečiojo ieškinio pagrindo. Be to, galimame ieškinyje dėl naujos Tarybos priemonės Al-Aqsa atžvilgiu būtų ginčijamos ne tos pačios faktinės aplinkybės ir ne tas pats dalykas, o veikiau visiškai kitos aplinkybės, susidariusios dėl naujosios priemonės. Vadinasi, nereikėtų nuogąstauti dėl res judicata.
c) Nepriimtinas apeliacinis skundas dėl atsisakymo tenkinti reikalavimą pripažinti Reglamentą Nr. 2580/2001 netaikomu Al-Aqsa
i) Nepateiktas atitinkamas apeliacinis skundas
36. Nebūtina svarstyti klausimo, ar Al-Aqsa, kaip ji teigia dublike, galėjo pateikti apeliacinį skundą, nes Bendrasis Teismas netenkino reikalavimo pripažinti, kad Reglamentas Nr. 2580/2001 jai netaikomas. Pirma, šis aspektas nurodomas tik jos dublike, antra, jis nėra akivaizdžiai susijęs su konkrečiu Al-Aqsa apeliaciniu skundu ir jo motyvais.
ii) Nėra „pralaimėjimo“ pagal Statuto 56 straipsnį
37. Be to, dėl aiškumo reikia atkreipti dėmesį į tai, kad toks apeliacinis skundas vis tiek nebūtų tenkinamas. Negalima teigti, kad Al-Aqsa bylą „pralaimėjo“, kaip apibrėžta Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnyje. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 184 punkto, Bendrasis Teismas ne atmetė Al-Aqsa reikalavimą pripažinti minėtą reglamentą neteisėtu, o atsisakė jį nagrinėti, nes ginčijamos priemonės vis tiek turėjo būti panaikintos, kiek jos susijusios su Al-Aqsa.
38. Atsižvelgiant į tai, kad šis teisės klausimas nesvarbus skundžiamam sprendimui, tokio Bendrojo Teismo požiūrio negalima kritikuoti. Tiesa, sprendimo rezoliucinė dalis gali suklaidinti, nes iš jos galima manyti, kad Al-Aqsa iš dalies pralaimėjo bylą. Tačiau vertinant rezoliucinę dalį pagal skundžiamo sprendimo 184 punktą nesunku suprasti, kad kalbama apie tuos pačius argumentus kaip ir Sprendimo Al-Aqsa I 66 punkte (kuris, be to, aiškiai nurodomas) ir jo rezoliucinėje dalyje, t. y. kad nebuvo būtina priimti sprendimo dėl reikalavimo pripažinti Reglamentą Nr. 2580/2001 neteisėtu.
2. Tarpinė išvada
39. Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Al-Aqsa apeliacinį skundą reikia atmesti.
B – Byla C‑550/10 P
40. Nyderlandų Karalystės apeliacinį skundą, kuriuo reikalaujama panaikinti skundžiamą sprendimą, laikau priimtinu, bet nepagrįstu.
41. Jei aplinkybė, kad Al-Aqsa byloje C‑550/10 P pakartoja byloje C‑539/10 P jau pateiktus savo reikalavimus, vertintina kaip priešpriešinis apeliacinis skundas, šis skundas taip pat atmestinas kaip nepriimtinas dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos dėl jos apeliacinio skundo byloje C‑539/10 P.
1. Nyderlandų apeliacinio skundo nepagrįstumas
42. Iš ginčijamų skundžiamo sprendimo išvadų dėl trečiojo ieškinio pagrindo negalima nematyti, kad būtų padaryta teisės klaida. Skundžiamo sprendimo 178 punkte teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad Taryba, „užuot toliau remdamasi sprendimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo <...> turėjo padaryti logišką išvadą ir pripažinti, kad panaikinus nacionalinę lėšų įšaldymo priemonę nebeliko nacionalinės teisės „pagrindo“, pakankamai teisiškai pateisinančio lygiavertės Bendrijos priemonės palikimą <...>“.
43. Kai atsižvelgiama į kovos su terorizmu priemonių sistemą, pateikiamą Sąjungos teisės aktuose, ir ši sistema palyginama su ginčijamo sprendimo faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, tampa akivaizdu, kad šis Bendrojo Teismo vertinimas yra pagrįstas.
a) Ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su terorizmu, sistema
44. Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad aptariamos Sąjungos kovos su terorizmu priemonės nėra nustatomos Tarybos nuožiūra, jos yra glaudžiai susijusios su valstybių narių nacionaline teise.
45. Todėl lėšų įšaldymo priemonės, kurių imasi Taryba pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį, kartu su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsniu patvirtinamos dviem etapais.
46. Kad Taryba apskritai galėtų imtis veiksmų, pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį kartu su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalimi pirmiausia reikia rimtais ir patikimais įrodymais pagrįsto kompetentingos institucijos sprendimo „pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto“ (toliau – sprendimas pradėti tyrimą).
47. Tik remdamasi tokiu sprendimu pradėti tyrimą (arba a fortiori atitinkamo veiksmo pasmerkimu) Taryba apskritai gali imtis priemonių ir privalo, jei asmuo įtraukiamas į jos sąrašą, antrajame etape (kaip nustatyta Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje kartu su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalimi) reguliariai atnaujinti sąrašą įvertinusi, ar yra pagrindo palikti [atitinkamą asmenį] sąraše“.
48. Tarybai suteikiama didelė diskrecija šiam vertinimui atlikti. Tačiau atsižvelgus į faktą, kad Tarybos ribojamosios priemonės sistemingai susiejamos su valstybės narės kompetentingos institucijos priimtu sprendimu atlikti tyrimą, akivaizdu, kada Taryba privalo nuspręsti, jog nebėra pagrindo palikti atitinkamo asmens sąraše: būtent tuomet, kai atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes valstybėje, kurioje yra kompetentinga institucija, nebegalima daryti prielaidos, kad dar nenuteisto atitinkamo asmens atžvilgiu toliau atliekamas tyrimas. Nes tik šie tyrimai pateisina Tarybos priemonę.
49. Tačiau remiantis Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnyje, kuris nurodomas Reglamente Nr. 2580/2001, nustatyta sistema iš Tarybos reikalaujama, kad ji pagal formalų kriterijų įvertintų tyrimų eigą. Pirma, ji turi atsižvelgti į tai, ar darytina prielaida, kad toliau bus teisiškai taikomas rimtais ir patikimais įrodymais pagrįstas kompetentingos institucijos sprendimas, ir, antra, ji turi įvertinti, ar tas sprendimas vis dar įgyvendinamas, t. y. ar vis dar atliekami tuo sprendimu pagrįsti tyrimai.
50. Todėl reguliariai atnaujindama sąrašą Taryba apsaugo atitinkamą asmenį nuo dviejų teisinėje valstybėje netoleruotinų pavojų: pirma, nuo to, kad jis ir toliau liks sąraše, nors tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti, nesėkmingi arba nepasiteisino, tačiau tai neatsispindi atitinkamame jį išteisinančiame sprendime nutraukti tyrimą, ir, antra, nuo to, kad jis liks sąraše, nors pats sprendimas pradėti tyrimą nebegalioja dėl kompetentingos institucijos priimto actus contrarius arba teismo sprendimo. Pastaruoju atveju Taryba būtinai privalo iš dalies pakeisti sąrašą.
51. Atsižvelgiant į Bendrosios pozicijos 2001/931, kuri nurodoma Reglamente Nr. 2580/2001 ir kurioje nustatoma sąlyga dėl rimtais ir patikimais įrodymais pagrįsto kompetentingos institucijos sprendimo, prasmę ir tikslą, panaikinus tokį sprendimą nebeįmanoma toliau pateisinti Tarybos ribojamųjų priemonių.
52. Iš šių argumentų matyti, kad, priešingai nei teigia Nyderlandai, nebėra jokio pagrindo palikti Al-Aqsa Tarybos sąraše.
b) Nėra sprendimo pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį kartu su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalimi
53. Sprendime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris panaikinus ministrų nutarimą buvo vienintelis Tarybos atspirties taškas ir po minėto panaikinimo neteko pagrindo, nebuvo nurodyti pradėti tyrimai prieš Al-Aqsa, todėl jis negalėjo būti laikomas „sprendimu“ pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį kartu su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalimi.
i) Panaikinus ministrų nutarimą sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nelaikomas „sprendimu“
54. Argumentas, kad Nyderlandų teismo sprendimas procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertinamas atskirai, net ir panaikinus ministrų nutarimą gali būti laikomas „sprendimu <…> pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį kartu su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalimi, yra nepagrįstas net darant prielaidą, kad Taryba turi didelę diskreciją.
55. Ministrų nutarime pateiktų vertinimų ir argumentų nebegalima priskirti prie teismo sprendimo, nes minėtas nutarimas neteko galios. Šitaip teismo sprendimas iš esmės neteko pagrindo.
56. Tiesa, Nyderlandų teismas, išnagrinėjęs bylos dokumentus, nustatė, kad 2003 m. Al-Aqsa palaikė ryšius su teroristinėmis grupėmis, ir nusprendė, kad dėl šios aplinkybės nepateisinama panaikinti ministrų nutarimą. Tačiau šis teismo atliktas 2003 m. faktinių aplinkybių vertinimas, kuriame daugiau nenurodoma nieko konkretaus apie atitinkamų tyrimų eigą arba atitinkamą sprendimą, negali būti laikomas sprendimu pradėti tyrimus pagal Bendrąją poziciją 2001/931 ir Reglamentą Nr. 2580/2001.
57. Lygiai taip pat proceso (vertinamo jį atskirai), po kurio priimtas sprendimas Nyderlandų teisme, negalima laikyti procesu, kuriame tiesiogiai ir pirmiausia siekiama nustatyti prevencinio ar represinio pobūdžio priemonę atitinkamam asmeniui, siekiant kovoti su terorizmu ir atsižvelgiant į jo įsitraukimą į šią veiklą. Iš tikrųjų procesu, kurį Al-Aqsa pradėjo Nyderlandų teisme, vertinamu jį atskirai, buvo siekiama kaip tik priešingo rezultato.
58. Be to, Nyderlandų teismo sprendime nėra jokios informacijos apie sprendimą, pagal kurį nepriklausomai nuo ministrų nutarimo Nyderlanduose pradedamas tyrimas Al-Aqsa atžvilgiu. Atvirkščiai, atrodo, kad Nyderlanduose vykdant tyrimą Al-Aqsa atžvilgiu ir po kelerių metų nebuvo pasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų(31).
59. Todėl pats teismo sprendimas, vertinamas atskirai, neatitinka Reglamento Nr. 2580/2001 ir Bendrosios pozicijos 2001/931 reikalavimų sprendimui pradėti tyrimą. Net susiejant jį su ministrų nutarimu buvo sudėtinga pritaikyti „sprendimo“ apibrėžtį pagal Bendrąją poziciją 2001/931, o dabar toks pritaikymas atrodo neįmanomas.
ii) Minimalūs „sprendimo“ apibrėžties reikalavimai pagal Reglamentą Nr. 2580/2001 ir Bendrąją poziciją 2001/931
60. Net vertinant kartu (tuomet dar galiojusį) ministrų nutarimą ir sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikėjo labai pasistengti siekiant (atmetus formalius teisės klausimus) įvertinti Nyderlandų teismo sprendimo bei ministrų nutarimo sąsajas kaip „sprendimą“ pagal minėtus Sąjungos teisės aktus.
61. Nei ministrų nutarimas, kuris savo pobūdžiu buvo lėšų įšaldymo priemonė, nei sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo buvo siekiama ne pradėti tyrimus, bet prašoma sustabdyti lėšų įšaldymą, reikalaujamą ministrų nutarimu, negalėjo būti laikomi „tyrimų pradžia arba baudžiamuoju persekiojimu dėl teroristinio akto“ pagal šios frazės tikslią apibrėžtį.
62. Tačiau pagrįsdama būtinybę palikti Al-Aqsa sąraše Taryba atsižvelgė tik į šiuos du Nyderlandų teisės aktus. Todėl skundžiamame sprendime pagrindas, kuriuo remiantis priimtas sprendimas Nyderlandų teisme, teisingai apibūdinamas kaip „priklausomas“(32), „cikliškas“ ir „su trūkumais“(33).
iii) Tarpinė išvada
63. Todėl šioje byloje, panaikinus Nyderlandų ministrų nutarimą, bet kuriuo atveju nebėra nacionalinio sprendimo pradėti tyrimą, kuris, kad Taryba pagrįstai galėtų juo remtis, turi būti priimtas per nacionalinę procedūrą, per kurią tiesiogiai ir visų pirma siekiama nustatyti prevencinio ar represinio pobūdžio priemonę susijusiam asmeniui, siekiant kovoti su terorizmu ir atsižvelgiant į jo įsitraukimą į šią veiklą.
64. Išnagrinėjus faktinę ir teisinę situaciją, susidariusią klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms, atrodo abejotina, ar po to, kai Al-Aqsa buvo įtraukta į Tarybos sąrašą ir ministrų nutarimas buvo įvertintas kaip „nebereikalingas“ ir panaikintas, Nyderlanduose apskritai buvo ir bus realiai taikoma procedūra prevencinio ar represinio pobūdžio priemonėms taikyti, o Taryba bet kuriuo atveju negalėjo teigti, kad neperžengė savo diskrecijos ribų.
c) Nesamo sprendimo pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį padariniai
65. Panaikinus ministrų nutarimą, turėjo būti išsamiai ištirta priemonė, kurią Taryba taikė Al-Aqsa atžvilgiu, siekiant identifikuoti sprendimą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, kuris toliau būtų pagrindas palikti Al-Aqsa ginčijamame sąraše. Tačiau taip nebuvo padaryta.
66. Taryba, po minėto nutarimo panaikinimo galėjusi remtis tik Nyderlandų teismo sprendimu, nebegalėjo toliau taikyti ankstesnių motyvų, todėl palikusi Al-Aqsa sąraše ji padarė vertinimo klaidą, o dėl šios klaidos ginčijamos priemonės turėjo būti panaikintos tiek, kiek to reikalavo Al-Aqsa.
67. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2530/2001 2 straipsnio 3 dalį kartu su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalimi(34), nesant reikšmingo kompetentingos institucijos sprendimo nebuvo galima pagrįsti Tarybos sprendimo palikti Al-Aqsa sąraše remiantis nepakeistais motyvais.
d) Argumentai dėl pagrindinių teisių
68. Atrodo, kad šios išvados taikytinos ir atsižvelgiant į Al-Aqsa pagrindines teises.
69. Tiesa, Pagrindinių teisių chartija ratione temporis netaikytina šių bylų faktinėms aplinkybėms, todėl reikėtų remtis pagrindinėmis teisėmis, įtvirtintomis kaip bendrieji Sąjungos teisės principai.
70. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės pažeidimo, kurį patiria asmuo, kai jo lėšos įšaldomos vien dėl įtarimų ir jo atžvilgiu atliekamų tyrimų, sunkumą, atrodo suprantama, kad jei toks pažeidimas apskritai pateisinamas, jam turi būti taikomos labai griežtos sąlygos(35).
71. Todėl siekdama tinkamai laikytis esminio reikalavimo užtikrinti nuosavybės teisę, Taryba privalo išsamiai išnagrinėti, ar yra lėšų įšaldymą pateisinantis sprendimas ir ar ši sąlyga vis tenkinama, o jei, pavyzdžiui, pradinis sprendimas panaikinamas, ji gali atitinkamą asmenį palikti sąraše, tik jei priimamas naujas, taip pat lėšų įšaldymą pateisinantis sprendimas. Šioje byloje, kitaip nei byloje C‑27/09 P(36), tokio sprendimo nebuvo.
2. Tarpinė išvada
72. Todėl Nyderlandų pateiktas apeliacinis skundas taip pat yra atmestinas.
VII – Bylinėjimosi išlaidos
73. Kadangi apeliančių reikalavimai nebuvo patenkinti, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 3 dalies 1 pastraipą būtų tinkama, kad abi šalys prisiimtų bylinėjimosi išlaidas. Į bylą įstojusi Komisija taip pat prisiima bylinėjimosi išlaidas.
VIII – Išvada
74. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlyčiau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:
1) atmesti apeliacinius skundus;
2) šalys atitinkamai prisiima bylinėjimosi išlaidas.