2015 m. balandžio 29 d. Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Autónoma del País Vasco (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Juan Carlos Castrejana López / Ayuntamiento de Vitoria
(Byla C-197/15)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Autónoma del País Vasco
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantas: Juan Carlos Castrejana López
Kita proceso šalis: Ayuntamiento de Vitoria
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) Bendrojo susitarimo1 dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama taikyti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos tais atvejais, kai sudarant terminuotas darbo sutartis piktnaudžiaujama, laikinajam tarnautojui, priešingai nei tokiu pačiu atveju taikoma viešosios valdžios institucijos pagal darbo sutartį pasamdytiems darbuotojams, nesuteikiama bendra teisė išsaugoti neterminuotą nenuolatinę darbo sutartį, t. y. teisė užimti einamas pareigas laikinai, kol ta darbo vieta bus užpildyta pagal teisės aktus arba kol ji bus panaikinta pagal teisės aktuose nustatytas procedūras?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar lygiavertiškumo principas turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinis teismas gali pripažinti, jog pagal terminuotas darbo sutartis viešosios valdžios institucijų samdomų darbuotojų ir laikinųjų tarnautojų padėtis yra panaši, kai piktnaudžiaujama sudarant terminuotas darbo sutartis, ir ar nacionalinis teismas, vertindamas darbdavio panašumą, turi įvertinti ne tik pastarojo tapatumą, vykdomų tarnybinių funkcijų tapatumą ar panašumą ir tai, kad darbo sutartis yra terminuota, bet ir, pavyzdžiui, darbo santykio pobūdį, t. y. sutartinis ar viešosios tarnybos, arba viešosios valdžios institucijos galimybę pačiai spręsti savo reikalus, kuriais pateisinamas skirtingas požiūris į abi situacijas?3. Jeigu į pirmuosius du klausimus būtų atsakyta neigiamai, ar veiksmingumo principas turi būti aiškinamas taip, kad jis reiškia, jog klausimas dėl tinkamos sankcijos turi būti išnagrinėtas ir išspręstas per tą patį procesą, kuriame įrodyta, kad piktnaudžiaujama terminuotomis darbo sutartimis, naudojant tinkamą procesinį mechanizmą, kuris leidžia šalims pateikti bet kokius teisinius prašymus, argumentus ir įrodymus, kuriuos jos laiko tinkamais, ar, priešingai, šis veiksmingumo principas yra suderinamas su tuo, kad žalą patyręs asmuo šiuo tikslu turi dalyvauti naujame administraciniame arba, jei reikia, teisminiame procese?