2011 m. birželio 7 d. Europos Komisija pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-382/06 Tomkins plc prieš Europos Komisiją
(Byla C-286/11)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, V. Bottka, R. Sauer
Kita proceso šalis: Tomkin plc
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
panaikinti skundžiamą sprendimą,
atmesti visą Bendrajam Teismui pateiktą ieškinį,
priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, įskaitantį ir bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisija grįsdama savo apeliacinį skundą nurodo penkis pagrindus.
Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Komisija tvirtina, kad panaikindamas dalį [Komisijos] sprendime remiantis įrodymais, kurių Tomkins niekada neginčijo, nustatyto pažeidimo trukmės, Bendrasis Teismas akivaizdžiai nusprendė ultra petita. Sąjungos teismų praktika neleidžia Sprendime AssiDomän, C-310/97 P, nustatytos taisyklės išimčių, atsižvelgiant į aplinkybę, kad dvi ieškovės priklausė tai pačiai įmonei. Neseniai Teisingumo Teismas Sprendime ArcelorMittal Luxembourg (sujungtos bylos C-201/09 P ir C-216/09 P) nurodė, kad vieno subjekto iškelta byla neturi reikšmės kitų tos pačios grupės subjektų teisinei situacijai.
Nurodydama antrąjį pagrindą Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Pegler (dukterinė bendrovė byloje T-386/06) ir Tomkins (patronuojanti bendrovė byloje T-382/06) ieškiniuose nurodytų reikalavimų "tikslas [buvo] tas pats". Nors Tomkins ginčijamas laikotarpis buvo trumpesnis nei atskiroje byloje Pegler ginčijamas laikotarpis, abiems bendrovėms buvo vienodai sutrumpinta pažeidimo trukmė. Pegler ne tik ginčijo žymiai ilgesnį laikotarpį, tačiau ir grindė savo ieškinį įvairiais kaltinimais, kartais priešingais tiems, kuriuos nurodė Tomkins. Ginčijant pirminį pažeidimo trukmės laikotarpį Pegler tikslas buvo atsikratyti atsakomybės ir apkaltinti Tomkins, o Tomkins tikslas buvo labiau ribotas, ginčijant su pirmosiomis 38 dienomis susijusius įrodymus (nors tai nebūtų turėję jokios reikšmės laikotarpiui, į kurį buvo atsižvelgta nustatant baudą).
Be to, Bendrojo Teismo vertinimai yra pagrįsti neteisinga Tomkins nurodyta prielaida dėl faktinių aplinkybių, kad "jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas Pegler atžvilgiu, reikėtų taip pat panaikinti minėtą sprendimą ir jos atžvilgiu" (skundžiamo sprendimo 42 punktas). Apie tai nieko nenurodė nei savo ieškinyje, nei dublike (pastaruoju atveju toks pagrindas būtų pateiktas pavėluotai). Todėl tai yra ieškovės ieškinio pagrindo iškraipymas, kurio pakanka panaikinti skundžiamą sprendimą.
Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su aplinkybe, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tomkins buvo dalis įmonės, kuri neginčijamai padarė pažeidimą. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą sumažindamas vieno subjekto (patronuojančios bendrovės Tomkins) atsakomybę "įmonės Tomkins" viduje, nes kitai šios įmonės daliai, t. y. dukterinei bendrovei Pegler pažaidimo trukmė buvo sutrumpinta. Tačiau Pegler atsakomybės už pažeidimą sušvelninimas buvo grindžiamas Pegler, kaip "neveikiančios bendrovės" statusu, o ne aplinkybe, kad nagrinėjama grupė nedalyvavo darant pažeidimą. Komisija mano, kad aplinkybė, jog ši konkreti grupės dukterinė bendrovė (Pegler) tikriausiai nebuvo tinkama adresatė grupės viduje tam tikrą laikotarpį, yra susijusi tik su šia dukterine bendrove ir neatleidžia visos "įmonės" nuo atsakomybės. Juo labiau tai pabrėžtina tokioje situacijoje, kai Bendrasis Teismas (nei pati Tomkins) neginčijo, jog įmonė, kuriai vadovavo Tomkins, dalyvavo darant pažeidimą didelę dalį aptariamo laikotarpio.
Savo ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą Komisija grindžia skundžiamo sprendimo nemotyvavimu ir prieštaringumu. Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas yra subsidiarus pirmojo atžvilgiu, net jei Bendrasis Teismas nenusprendė ultra petita, skundžiamas sprendimas vis tiek turi būti panaikintas, nes jame nėra pakankamų ir aiškių motyvų, kurie leistų jį panaikinti iš dalies (nemotyvavimas). Galima paminėti mažiausiai du svarbius pavyzdžius, dėl kurių skundžiamas sprendimas nėra pakankamai aiškus.
Pirma, aprašydamas išimtį, kurią Bendrojo Teismo nuomone reikia taikyti lyginant su Sprendimu AssiDomän, jis nurodo šiuo klausimu painias ir prieštaringas sąlygas.
Antras Bendrojo Teismo sprendimo motyvavimo nelogiškumas ar painumas yra tai, kad skundžiamo sprendimo 57 punkte dėl dauginimo koeficiento siekiant atgrasinti, jis paprašė Komisijos "remiantis SESV 266 straipsniu nuspręsti dėl šios klaidos ir solidarios atsakomybės mokant baudą pasekmių ieškovei". Vis dėlto 59 punkte Bendrasis Teismas pasinaudojo savo neribota kompetencija baudų skyrimo srityje ir nustatė Tomkins taikytiną baudą. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė baudos suma, nenurodant, kad reikia pakeisti šią baudą dar kartą. Komisija nurodo, kad, nepaisant tikslios 57 punkto reikšmės, dauginimo koeficiento siekiant atgrasinti panaikinimas byloje Pegler prieš Komisiją, T-386/06, negalėjo turėti jokios reikšmės Tomkins pritaikytam dauginimo koeficientui.
Galiausiai nurodydama savo penktąjį apeliacinio skundo dalį Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė "rungtyniškumo principą" ir teisę būti išklausytam, nes jis nesuteikė Komisijai galimybės pateikti pastabas dėl ketinimo sumažinti Tomkins skirtą baudą remiantis pagrindais, kurie buvo nurodyti Pegler kitoje byloje.
____________