TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. spalio 12 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013 – 1 straipsnio 3 dalis – Bendrijos muitinės kodeksas – 78 straipsnis – Taisyklė, pagal kurią individualių antidempingo muito normų taikymas priklauso nuo tinkamos sąskaitos faktūros pateikimo – Tinkamos sąskaitos faktūros pateikimo jau pateikus muitinės deklaraciją priimtinumas – Atsisakymas grąžinti“
Byloje C‑156/16
dėl 2016 m. vasario 25 d. Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas, Vokietija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2016 m. kovo 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Tigers GmbH
prieš
Hauptzollamt Landshut
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Malenovský (pranešėjas), teisėjai D. Šváby ir M. Vilaras,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė L. Carrasco Marco, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. kovo 16 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Tigers GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte G. Eder ir J. Dehn,
– Hauptzollamt Landshut, atstovaujamos G. Pieper,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Grønfeldt, T. Maxian Rusche ir N. Kuplewatzky,
susipažinęs su 2017 m. birželio 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 131, 2013, p. 1), 1 straipsnio 3 dalies ir 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, 2000, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 10 t., p. 239, toliau – Muitinės kodeksas), 78 straipsnio išaiškinimu.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Vokietijos bendrovės Tigers GmbH ir Hauptzollamt Landshut (Landshuto muitinė, toliau – muitinė) ginčą dėl to, kad pastaroji atmetė prašymą grąžinti dalį antidempingo muito.
Teisinis pagrindas
Antidempingo reglamentavimas
Reglamentas (ES) Nr. 1072/2012
3 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1072/2012, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims (OL L 318, 2012, p. 28), 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims, išskyrus keraminius peilius, kurių KN kodai yra ex 6911 10 00, ex 6912 00 10, ex 6912 00 30, ex 6912 00 50 ir ex 6912 00 90 (TARIC kodai 6911 10 00 90, 6912 00 10 11, 6912 00 10 91, 6912 00 30 10, 6912 00 50 10 ir 6912 00 90 10), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.
2. Laikinojo antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:
3. Antidempingo muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.
5. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“
Įgyvendinimo reglamentas Nr. 412/2013
4 Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 229 konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šioms specialioms priemonėms priskiriamas galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios šio reglamento II priede nurodytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.“
5 Įgyvendinimo reglamento 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Importuojamiems KLR kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims, išskyrus keraminius peilius, keraminius pagardų arba prieskonių malūnėlius ir jų keramines malimo dalis, keraminius skustukus, keraminius peilių galąstuvus ir kordierito keramikos kepimo akmenis, skirtus picai arba duonai kepti, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 6911 10 00, ex 6912 00 10, ex 6912 00 30, ex 6912 00 50 ir ex 6912 00 90 (TARIC kodai 6911 10 00 90, 6912 00 10 11, 6912 00 10 91, 6912 00 30 10, 6912 00 50 10 ir 6912 00 90 10)[,] nustatomas galutinis antidempingo muitas.
2. Galutinio antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, norma yra tokia:
3. Antidempingo muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu minėta sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.
4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“
6 Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priede nustatyta:
„1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti ši komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusios bendrovės atstovo pasirašyta deklaracija:
1) komercinę sąskaitą faktūrą išrašančio subjekto vardas, pavardė ir pareigos;
2) pateikiama tokia deklaracija: „Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, parduotų eksportui į Europos Sąjungą, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas) (nagrinėjamosios šalies pavadinimas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“
3) data ir parašas.“
Muitinės kodeksas
7 Muitinės kodekso 62 straipsnyje nustatyta:
„1. Rašytinės deklaracijos turi [būti] surašomos blankuose, atitinkančiuose tam skirtą oficialiai patvirtintą pavyzdinę formą. Jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikti visi duomenys, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.
2. Kartu su deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.“
8 Šio kodekso 78 straipsnyje nustatyta:
„1. Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos.
2. Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus ir duomenis, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui.
3. Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
9 2012 m. gruodžio 17 d. Tigers į Vokietiją importavo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminių stalo ir virtuvės reikmenų. Šios prekės buvo apmokestintos laikinu antidempingo muitu, kuris buvo nustatytas Reglamentu Nr. 1072/2012.
10 Tą pačią dieną Tigers pateikė muitinei importuotų prekių muitinės deklaraciją ir komercinę sąskaitą faktūrą. Šioje deklaracijoje prie prekių pavadinimo buvo nurodyta keraminiai gaminiai ir papildomas TARIC kodas B999, t. y. kodas, atitinkantis „visų kitų“ Reglamente Nr. 1072/2012 nepaminėtų bendrovių prekių importą.
11 Tą pačią 2012 m. gruodžio 17 d. muitinė patikrino prekes savo patalpose ir kiekvienu atveju deklaruotą papildomą TARIC kodą B999 pakeitė papildomu TARIC kodu B354, t. y. kodu, atitinkančiu Reglamento Nr. 1072/2012 I priede išvardytų eksportuojančių gamintojų importuojamas prekes.
12 Tačiau kadangi importuojant kartu su Tigers pateikta sąskaita faktūra nebuvo pateikta gamintojo pasirašyta deklaracija, ji neatitiko Reglamento Nr. 1072/2012 II priede nustatytų reikalavimų, todėl muitinė pagal šį reglamentą nurodė Tigers pateikti laikinojo antidempingo muito, apskaičiuoto taikant 58,8 % muito tarifą, piniginę garantiją.
13 Po to, kai buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 412/2013, muitinė, taikydama jį, 2013 m. birželio 28 d. nustatė galutinį antidempingo muitą Tigers importuotoms prekėms, apskaičiuotą taikant 36,1 % antidempingo muito tarifą „visoms kitoms bendrovėms“, nenurodytoms Įgyvendinimo reglamente Nr. 412/2013, ir nereikalavo iš Tigers pateikti galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priedo reikalavimus.
14 2013 m. liepos 4 d. raštu Tigers pateikė sąskaitos faktūros originalą, kuriame buvo pasirašyta gamintojo deklaracija, ir paprašė grąžinti antidempingo muitą, kurį, kaip ji pati mano, sumokėjo nepagrįstai, nes jai buvo pritaikytas 36,1 % galutinio antidempingo muito tarifas, taikomas visoms kitoms Įgyvendinimo reglamente Nr. 412/2013 neišvardytoms bendrovėms, o ne 17,9 % tarifas, taikytinas importuojant reglamento I priede išvardytų bendrovių produktus.
15 2013 m. spalio 2 d. sprendimu muitinė atmetė Tigers prašymą grąžinti muitą, motyvuodama tuo, kad galiojanti komercinė sąskaita faktūra, parengta ar pateikta a posteriori, negali būti priimta.
16 2013 m. lapkričio 4 d. raštu ieškovė pagrindinėje byloje pateikė skundą dėl šio sprendimo ir 2014 m. gegužės 5 d. pateikė iš dalies pakeistą gamintojo sąskaitą faktūrą.
17 2015 m. vasario 24 d. sprendimu muitinė atmetė ir šį Tigers skundą. Muitinė nurodė, kad a posteriori kartu su prašymu grąžinti muitą pateikta ir vykstant prieštaravimų pateikimo procedūrai dar kartą pataisyta sąskaita faktūra prašant individualaus antidempingo muito tarifo turėjo būti pateikta tuo metu, kai buvo priimama muitinės deklaracija.
18 Tigers šį muitinės sprendimą atmesti jos prašymą grąžinti muitą apskundė Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas, Vokietija).
19 Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal [Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013] 1 straipsnio 3 dalį pirmą kartą nustatant galutinį antidempingo muitą galima vėliau pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą, jei visos kitos būtinos individualaus antidempingo muito tarifo taikymo sąlygos yra tenkinamos?
2. Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta neigiamai:
ar pagal [Muitinės kodekso] 78 straipsnį atlikusi patikrinimą muitinės įstaiga gali atmesti prašymą grąžinti antidempingo muitą dėl to, kad deklarantas tinkamą komercinę sąskaitą faktūrą pateikė tik po to, kai buvo pateikta muitinės deklaracija?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
20 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad, norint nustatyti galutinį antidempingo muitą, leidžiama galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą pateikti po to, kai buvo pateikta muitinės deklaracija, jei kitos būtinos konkrečiai įmonei taikytino antidempingo muito tarifo taikymo išankstinės sąlygos yra tenkinamos.
21 Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2016 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Hemming ir kt., C‑316/15, EU:C:2016:879, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
22 Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad antidempingo muito tarifai, nustatyti nurodytoms bendrovėms, taikomi tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu minėta sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms, nenurodytoms minėtame reglamente, nustatytas muitas.
23 Iš šios nuostatos, būtent iš žodžių junginio „taikomi tik tuo atveju“, aiškiai matyti, kad galiojančios sąskaitos faktūros, atitinkančios šio reglamento II priede nurodytus reikalavimus, pateikimas muitinei yra privaloma sąlyga, kad būtų taikomas individualus antidempingo muito tarifas.
24 Tačiau šioje nuostatoje nepatikslinama, kada tokia faktūra turi būti pateikta. Todėl ši nuostata nedraudžia, kad visas Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas atitinkanti sąskaita faktūra būtų pateikta muitinei po to, kai pateikiama muitinės deklaracija.
25 Kalbant apie minėto 1 straipsnio kontekstą, visų pirma reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 60 punkte nurodė generalinis advokatas, kitaip nei kituose antidempingo reglamentuose, jokia Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 nuostata nenurodo, kada galiojanti komercinė sąskaita faktūra turi būti pateikta muitinei.
26 Tokiomis aplinkybėmis Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama kaip nedraudžianti atitinkantiems importuotojams tokią sąskaitą faktūrą pateikti po to, kai pateikiama muitinės deklaracija.
27 Vis dėlto, kadangi šiame reglamente nėra jokios nuostatos, kuri pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį neleistų taikyti muitų teisės srityje galiojančių nuostatų, produktų, kuriems taikomas antidempingo muitas, muitinės deklaracijų pateikimą ir kontrolę reglamentuoja Muitinės kodeksas.
28 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad šiame kodekse nėra aiškiai nurodytas momentas, kada turi būti pateikta komercinė sąskaita faktūra. Be to, nors jo 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, dėl kurios deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti, prie kurių, akivaizdu, priskirtina komercinė sąskaita faktūra, minėtoje nuostatoje nenurodomos dokumentų, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamos komercinės sąskaitos faktūros, nepateikimo kartu su deklaracija pasekmės.
29 Todėl minėto kodekso 78 straipsnyje nustatoma procedūra, leidžianti muitinėms ex officio arba deklaranto prašymu pakartotinai patikrinti muitinės deklaraciją po to, kai prekės jau išleistos, t. y. jau pateikus minėtą deklaraciją.
30 Muitinės, remdamosi šio 78 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali, pirma, pakartotinai patikrinti muitinės deklaraciją, t. y. ją peržiūrėti, ir, antra, atlikti dokumentų ir reikšmingų duomenų kontrolę, kad įsitikintų deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu. Jei pakartotinai patikrinus ar atlikus kontrolę paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė pagal minėtą 78 straipsnio 3 dalį, remdamasi naujai surinkta informacija, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.
31 Taigi iš Muitinės kodekso 78 straipsnio išplaukia, kad dokumentus, į kuriuos muitinė gali atsižvelgti, galima pateikti ir po to, kai pateikiama muitinės deklaracija. Iš tikrųjų minėto straipsnio tikslas yra priartinti muitinės procedūrą prie realios situacijos (žr. šiuo klausimu 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Veloserviss, C‑427/14, EU:C:2015:803, 26 punktą ir jame nurodomą jurisprudenciją).
32 Niekas nerodo, kad galiojančiai komercinei sąskaitai faktūrai, atitinkančiai Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priede nurodytus reikalavimus, tai netaikoma.
33 Tokią išvadą patvirtina Įgyvendinimo reglamentu Nr. 412/2013 siekiami tikslai.
34 Pagal šio įgyvendinimo reglamento 229 konstatuojamąją dalį siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muitų tarifų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas.
35 Toks taikymas užtikrinamas, kai antidempingo muitai nustatomi atsižvelgiant į informaciją, kurią buvo galima patikrinti prireikus pasinaudojant Muitinės kodekso 78 straipsnyje numatyta procedūra.
36 Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo reglamentu Nr. 412/2013 teisingai taikant antidempingo muitus siekiama sumažinti jų vengimo riziką, šis reglamentas turi būti suprantamas kaip leidžiantis atitinkamiems importuotojams galiojančias komercines sąskaitas faktūras pateikti ir po to, kai pateikiama muitinės deklaracija.
37 Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje kompetentingoms valdžios institucijoms atliekant muitinės deklaracijos patikrinimą buvo konstatuota, kad importuojamus produktus pagamino viena iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 I priede nurodytų bendrovių, todėl šiems produktams turėjo būti taikomas individualus šių bendrovių pagamintiems produktams taikomas antidempingo muito tarifas.
38 Todėl, atrodo, vengimo, susijusio su dideliais muitų tarifų skirtumais, rizika nekyla, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
39 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, jog, norint nustatyti galutinį antidempingo muitą, leidžiama galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą pateikti po to, kai buvo pateikta muitinės deklaracija, jei kitos būtinos konkrečiai įmonei taikytino antidempingo muito tarifo taikymo išankstinės sąlygos yra tenkinamos ir jei užtikrinamas tinkamas antidempingo muitų taikymas, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl antrojo klausimo
40 Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, jog, norint nustatyti galutinį antidempingo muitą, leidžiama galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą pateikti po to, kai buvo pateikta muitinės deklaracija, jei kitos būtinos konkrečiai įmonei taikytino antidempingo muito tarifo taikymo išankstinės sąlygos yra tenkinamos ir jei užtikrinamas tinkamas antidempingo muitų taikymas, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Parašai.