BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. kovo 7 d.(*)
„REACH – Medžiagos registracijos mokestis – MVĮ taikomas mokesčio sumažinimas – ECHA atliekamas įmonės dydžio deklaracijos patikrinimas – Sprendimas, kuriuo nustatomas administravimo mokestis – Rekomendacija 2003/361/EB – Viršutinių finansinių ribų viršijimas – Sąvoka „susijusi įmonė“
Byloje T‑855/16
Fertisac, SL, įsteigta Atarfe (Ispanija), atstovaujama advokato J. Gomez Rodriguez,
ieškovė,
prieš
Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), atstovaujamą E. Maurage, J.-P. Trnka ir M. Heikkilä, padedamų advokatų C. Garcia Molyneux ir L. Tosoni,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. lapkričio 15 d. ECHA sprendimą SME(2016) 5150, kuriame konstatuota, kad ieškovė neatitinka sąlygų tam, kad jai galėtų būti taikomas vidutinėms įmonėms numatytas mokesčio sumažinimas, ir nurodyta sumokėti administravimo mokestį, taip pat ECHA išrašytas sąskaitas Nr. 10060160 ir 10060161, pridėtas prie Sprendimo SME(2016) 5150,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai P. Nihoul (pranešėjas) ir J. Svenningsen,
kancleris E. Coulon,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Fertisac, SL yra pagal Ispanijos teisę įsteigta bendrovė, gaminanti medžiagas, kurios turi būti registruojamos Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA) pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1).
2 2010 m. lapkričio 30 d. ieškovė įregistravo cheminę medžiagą pagal Reglamentą Nr. 1907/2006.
3 Vykstant registracijos procedūrai ieškovė deklaravo, kad ji yra vidutinė įmonė, kaip tai suprantama pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003, p. 36). Ši deklaracija jai leido pasinaudoti mokesčio, privalomo sumokėti pagal Reglamento Nr. 1907/2006 6 straipsnio 4 dalį, sumažinimu.
4 Registravimo tikslais ECHA išrašė 16 275 EUR sąskaitą; ši suma atitiko mokestį, kurį vidutinė įmonė privalo sumokėti mokestį bendrai registruojant, kaip nagrinėjamu atveju, daugiau nei 1 000 tonų. Tai yra sąskaita Nr. 10024865.
5 2013 m. rugpjūčio 27 d. ECHA informavo ieškovę, kad dėl jos deklaruoto mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) statuso vykdoma patikros procedūra. ECHA paprašė ieškovės pateikti duomenų, galinčių įrodyti jos vidutinės įmonės statusą.
6 2016 m. lapkričio 15 d. po pasikeitimo raštais ir dokumentais ECHA priėmė Sprendimą SME(2016) 5150. Šiame sprendime ECHA konstatavo, kad ieškovė yra didelė įmonė ir negali pasinaudoti sumažintu mokesčiu, taikomu MVĮ, kaip jos suprantamos pagal Rekomendaciją 2003/361.
7 Sprendime SME(2016) 5150 buvo pripažinta, kad ieškovė turi sumokėti, viena vertus, sumą, atitinkančią jau sumokėto mokesčio ir didelėms įmonėms taikomo mokesčio skirtumą, ir, kita vertus, administravimo mokestį, kuris yra 2,5 karto didesnis už finansinį pelną, gautą neteisingai deklaravus įmonės dydį.
8 Prie šio sprendimo pridėtos dvi sąskaitos: 6 975 EUR sąskaita Nr. 10060160 ir 17 437 EUR sąskaita Nr. 10060161 (toliau – ginčijamos sąskaitos).
Procesas ir šalių reikalavimai
9 2016 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
10 Tą pačią dieną gautu atskirtu dokumentu ieškovė pateikė prašymą sustabdyti Sprendimo SME(2016) 5150 ir ginčijamų sąskaitų vykdymą. 2017 m. kovo 10 d. Nutartimi Fertisac / ECHA (T‑855/16 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:155) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė šį prašymą ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
11 2017 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ECHA atsiliepimą į ieškinį.
12 Kadangi ieškovė nepateikė dubliko, 2017 m. gegužės 16 d. buvo baigta rašytinė proceso dalis.
13 Nė viena šalis neprašė rengti posėdžio laikantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų. Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį, nusprendė priimti sprendimą, nerengdamas žodinės proceso dalies.
14 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Sprendimą SME(2016) 5150,
– jai pripažinti MVĮ statusą,
– panaikinti ginčijamas sąskaitas,
– priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas.
15 ECHA Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti nepriimtinu prašymą panaikinti ginčijamas sąskaitas,
– atmesti prašymą panaikinti Sprendimą SME(2016) 5150,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl prašymo panaikinti ginčijamas sąskaitas
16 Trečioje reikalavimų dalyje ieškovė prašo Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamas sąskaitas.
17 Nepritardama šiai reikalavimų daliai ECHA pateikia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, motyvuodama tuo, kad ginčijamos sąskaitos nėra aktai, kuriuos galima ginčyti.
18 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareikšti ieškinį dėl panaikinimo galima tik dėl aktų, sukeliančių privalomų teisinių padarinių, kurie daro poveikį ieškovo interesams, aiškiai pakeisdami jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas; 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 54 punktas ir 2007 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Ferriere Nord, C‑516/06 P, EU:C:2007:763, 27 punktas).
19 Be to, siekiant nustatyti, ar dėl akto, kurį prašoma panaikinti, galima pareikšti tokį ieškinį, reikia remtis šio akto turiniu, o akto priėmimo forma iš esmės nesvarbi (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas ir 2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 46 ir 47 punktai).
20 Nagrinėjamu atveju Sprendime SME(2016) 5150 ECHA nurodė ieškovei sumokėti didelėms įmonėms taikomo mokesčio likutį ir administravimo mokestį. Tame sprendime ECHA pažymėjo, kad sumos, atitinkančios šias dvi eilutes, nurodytos pridėtose sąskaitose, šiuo atveju – ginčijamose sąskaitose. Sprendimas SME(2016) 5150 buvo priimtas ir ginčijamos sąskaitos išrašytos tą pačią dieną. Jie viename voke buvo išsiųsti tai pačiai adresatei, t. y. ieškovei.
21 Šiuo klausimu reikia priminti, kad apskritai jurisprudencijoje priedai laikomi dokumento, prie kurio jie pridėti, dalimi, todėl jiems pripažįstama norminė galia yra tokia pati kaip norminė galia, būdinga pagrindinės dokumento dalies nuostatoms.
22 Ši jurisprudencija buvo suformuota, be kita ko, dėl direktyvų, kurių priedai buvo analizuoti kaip nesantys atskiri nuo šių aktų, priešingai, kaip sudėtinė jų dalis, kaip ir tose direktyvose išdėstytos nuostatos (žr. 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Impact, C‑268/06, EU:C:2008:223, 58 punktą dėl direktyvos priede išdėstyto bendrojo susitarimo).
23 Iš bylos medžiagos matyti, kad ECHA nurodytoje jurisprudencijoje, susijusioje su jos priimamais sprendimais užbaigus patikros procedūras, atskiriamos sprendimų sąskaitos ir pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad būtų išsiaiškinta, kuriame iš šių aktų nustatytos esminės ieškovės pareigos.
24 Vis dėlto ši jurisprudencija susijusi su situacijomis, kurioms esant ji buvo suformuota. Trijose bylose, kurias nurodo ECHA ir kuriose Bendrasis Teismas aptarė šį klausimą, sąskaitos iš tiesų nebuvo pridėtos prie sprendimų, su kuriais jos susijusios, bet ECHA jas išrašė atskirai, kartais praėjus daugeliui dienų, todėl jos buvo kaip atskiri aktai. Kadangi ši situacija galėjo turėti įtakos ieškinio priimtinumui, Bendrasis Teismas turėjo išsiaiškinti, kuris iš šių aktų keičia teisinę ieškovės situaciją, kaip reikalaujama jurisprudencijoje (2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Spraylat / ECHA, T‑177/12, EU:T:2014:849, 21 punktas; 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo La Ferla / Komisija, T‑392/13, EU:T:2016:478, 56 punktas ir 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo K Chimica / ECHA, T‑675/13, EU:T:2016:480, 27 punktas).
25 Ši byla yra kitokia, nes jai būdingomis faktinėmis aplinkybėmis nėra nieko, kas atskirtų Sprendimą SME(2016) 5150 nuo ginčijamų sąskaitų, kurios kartu sudaro vieną aktą, susidedantį iš dviejų dalių, t. y. administracinės dalies (paties Sprendimo SME(2016) 5150) ir sąskaitų dalies (prie jo pridėtų ginčijamų sąskaitų), ir šiame viename akte išdėstyta ECHA padaryta išvada, kad nėra pateikta teisės aktuose reikalaujamų įrodymų, ir jis rodo ECHA norą nustatyti to pasekmes numatant ieškovei finansines prievoles.
26 Šis vienas aktas (toliau – ginčijamas sprendimas) sukelia privalomų teisinių padarinių, kurie daro poveikį ieškovės interesams, aiškiai pakeisdami jo teisinę padėtį, nes jame reikalaujama atsisakyti savo MVĮ statuso, kurį ji vis dėlto gina.
27 Iš tiesų ginčijamo sprendimo pasekmė ta, kad ieškovė negali pasinaudoti MVĮ taikomu sumažintu mokesčiu ir turi sumokėti didelėms įmonėms taikomo mokesčio likutį ir administravimo mokestį, numatytą teisės aktuose esant tokioms aplinkybėms.
28 Kadangi ginčijamas sprendimas sukelia tokius padarinius, dėl jo galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, o iš to išplaukia, jog kiek ECHA nurodytas nepriimtinumu grindžiamas reikalavimas nukreiptas prieš prašymą panaikinti ginčijamas sąskaitas, jis turi būti atmestas.
Dėl prašymo pripažinti MVĮ statusą
29 Antroje reikalavimų dalyje ieškovė prašo Bendrojo Teismo pripažinti jai MVĮ statusą.
30 Šiuo klausimu reikia priminti, kad nagrinėjant SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį dėl panaikinimo Europos Sąjungos teismo kompetencija apsiriboja vien teisėtumo patikrinimu. Jeigu ieškinys yra pagrįstas, Sąjungos teismas pagal SESV 264 straipsnį ginčijamą aktą pripažįsta negaliojančiu. Tokiu atveju panaikintą aktą priėmusi institucija, įstaiga ar organas turi imtis priemonių teismo sprendimui įvykdyti remiantis SESV 266 straipsniu.
31 Iš to matyti, kad kai Bendrasis Teismas gauna prašymą, kuriame ginčijami mokestis ir administravimo mokestis, reikalaujami sumokėti iš įmonės, padariusios klaidą, kai deklaravo įmonės dydį, jis negali nuspręsti dėl šios įmonės kvalifikavimo kaip MVĮ, nes toks pripažinimas reikštų, kad Bendrasis Teismas pakeičia ECHA pažeidžiant minėtas SESV nuostatas (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Infront WM / Komisija, T‑33/01, EU:T:2005:461, 171 punktą ir 2016 m. gruodžio 16 d. Nutarties Groupement pastoral de Oust ir kt. / Komisija, T‑663/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:759, 13 punktą).
32 Darytina išvada: kadangi antros reikalavimų dalies dalykas viršija Bendrajam Teismui suteiktos kompetencijos nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo ribas, ji yra nepriimtina.
Dėl esmės
33 Grįsdama dėl ginčijamo sprendimo pareikštą ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus. Nurodydama ieškinio pirmąjį pagrindą ji tvirtina, kad laikydama ją didele įmone ECHA klaidingai aiškino Rekomendacijos 2003/361 priedo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti MVĮ apibrėžiantys kriterijai. Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas klaidingu Rekomendacijos 2003/361 aiškinimu, nes ECHA priskyrė „susijusių įmonių“ kvalifikavimą trims kitoms įmonėms.
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Rekomendacijos 2003/361 priedo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų viršutinių ribų klaidingu aiškinimu
34 Nurodydama ieškinio pirmąjį pagrindą ieškovė tvirtina, kad joje niekada nedirbo daugiau nei 250 darbuotojų, todėl ji negali būti laikoma didele įmone. Šiuo klausimu ji daro nuorodą į Rekomendacijos 2003/361 priedo 2 straipsnio 1 dalį su nustatytomis sąlygomis, kurias turi atitikti įmonė, kad būtų kvalifikuojama kaip MVĮ.
35 ECHA ginčija ieškovės argumentus.
36 Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog ginčijame sprendime numatyta, kad ieškovė turi būti laikoma didele įmone, nes, remiantis gauta informacija, viršytos Rekomendacijos 2003/361 priede nustatytos viršutinės ribos.
37 Iš dokumento „Informe de cálculo de PYME“ (MVĮ nustatymo ataskaita), pridėto prie ginčijamo sprendimo, matyti, jog ECHA grindė savo sprendimą laikyti ieškovę didele įmone tuo, kad per 2008 ir 2009 finansinius metus bendras metinis balansas, į kurį reikia atsižvelgti nustatant įmonės dydį, viršijo 43 mln. EUR, o apyvarta – 50 mln. EUR.
38 Siekiant įvertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą reikia priminti, kad šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, siekiant apibrėžti MVĮ, daroma nuoroda į Rekomendaciją 2003/361. Iš tiesų Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad MVĮ – tai mažos ir vidutinės įmonės, „kaip apibrėžta Rekomendacijoje [2003/361]“. Be to, 2008 m. balandžio 16 d. Reglamento (EB) Nr. 340/2008 dėl ECHA mokėtinų mokesčių pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 (OL L 107, 2008, p. 6) 2 straipsnyje numatyta, kad vidutinė įmonė – „tai vidutinio dydžio įmonės, kaip nurodyta Rekomendacijoje [2003/361]“.
39 Rekomendacijoje 2003/361, kuri tapo taikytina Reglamentu Nr. 1907/2006 ir Reglamentu Nr. 340/2008, yra priedas, kurio I antraštinė dalis susijusi su „Komisijos priimta [MVĮ] apibrėžtimi“. Pagal šio priedo 2 straipsnio 1 dalį „[MVĮ] kategorijai priklauso įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR“.
40 Iš Rekomendacijos 2003/361 priedo 2 straipsnio 1 dalies matyti, kad du kriterijai nustatyti siekiant išsiaiškinti, ar įmonė gali būti laikoma MVĮ; vienas iš šių kriterijų susijęs su įmonės finansinėmis savybėmis, o kitas – joje samdomais darbuotojais.
41 Ieškovės atveju viršutinės ribos, numatytos dėl kiekvieno iš šių kriterijų, turi būti viršytos tam, kad įmonė negalėtų būti laikoma MVĮ, o viršijus viršutinę ribą, numatytą tik dėl vieno kriterijaus, nėra pašalinama iš MVĮ kategorijos. Vienas iš šių kriterijų, būtent susijęs su darbuotais, yra ypač svarbus ir tai patvirtina Rekomendacijos 2003/361 4 konstatuojamoji dalis. Nagrinėjamu atveju ieškovė niekada nebuvo viršijusi dėl šio kriterijaus numatytos viršutinės ribos.
42 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal jurisprudenciją kriterijus, susijęs su darbuotojais, ir kriterijus, susijęs su finansinėmis savybėmis, šioje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose turi būti taikomi bendrai.
43 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas yra pareiškęs poziciją 2015 m. rugsėjo 16 d. Nutartyje Calestep / ECHA (T‑89/13, EU:T:2015:711, 40 punktas); konkrečiai ši nutartis susijusi su Rekomendacijos 2003/361 priedo 2 straipsnio 1 dalies (būtent ši nuostata yra itin svarbi ieškovei dėstant argumentus) aiškinimu.
44 Šia nutartimi papildyta jurisprudencija, suformuota 2004 m. liepos 8 d. Sprendime Dalmine / Komisija (T‑50/00, EU:T:2004:220, 285 ir 286 punktai), kiek tai susiję su lygiaverte nuostata, buvusia 1996 m. balandžio 3 d. Komisijos rekomendacijoje 96/280/CE dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 107, 1996, p. 4), kuri dėl to paties dalyko galiojo prieš Rekomendaciją 2003/361 ir iš esmės kurioje buvo panašiai pateikti kriterijus, susijęs su darbuotojais, ir kriterijus, susijęs su įmonės finansinėmis savybėmis.
45 2015 m. rugsėjo 16 d. Nutartyje Calestep / ECHA (T‑89/13, EU:T:2015:711) suformuota jurisprudencija pagrįsta Rekomendacijoje 2003/361 vartojamomis formuluotėmis, jungtukas „ir“ aiškintas kaip parodantis akto rengėjo siekį „sujungti“, taigi sutelktijoje minimus kriterijus, tačiau nenurodyta, kad šie kriterijai gali būti vertinami kaip alternatyva (2015 m. rugsėjo 16 d. Nutarties Calestep / ECHA, T‑89/13, EU:T:2015:711, 40 punktas).
46 Minėta jurisprudencija taip pat pagrįsta Rekomendacijos 2003/361 4 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią „[darbuotojų skaičiaus] kriterijus, be abejo, lieka vienas svarbiausių ir jo reikia laikytis kaip pagrindinio kriterijaus, tačiau būtina papildomai įtraukti finansinį kriterijų, norint suvokti realų įmonės mastą ir veiklą bei jos padėtį konkurentų atžvilgiu“ (2015 m. rugsėjo 16 d. Nutarties Calestep / ECHA, T‑89/13, EU:T:2015:711, 41 punktas).
47 Šis bendras taikymas atitinka 1992 m. balandžio 29 d. Komisijos ataskaitą [SEC(1992) 351 final] dėl MVĮ apibrėžčių, vartojamų vykdant Bendrijos veiksmus; ši ataskaita patvirtinta prieš priimant Rekomendaciją 96/280, kurios septintoje konstatuojamojoje dalyje, beje, daroma nuoroda į tą ataskaitą.
48 Šioje ataskaitoje Europos Komisija ragino naudoti apibrėžtį, grindžiamą kriterijų – būtent dirbančių asmenų, apyvartos ir bendro balanso – deriniu, nes manė, kad remiantis vienu atskiru kriterijumi nėra pakankamai apibrėžiamos MVĮ.
49 Galiausiai reikia pažymėti, kad MVĮ suteikiamu mokesčio sumažinimu siekiama atsižvelgti į konkrečią šių įmonių padėtį, palyginti su didelių įmonių padėtimi. Kadangi šis sumažinimas skirtas konkrečiai ekonominės veiklos vykdytojų kategorijai ir jo pobūdis yra kaip nukrypti leidžiančios priemonės, tas sumažinimas jo taikymą reglamentuojančiomis sąlygomis turi būti aiškinamas siaurai.
50 Šio aiškinimo negali paneigti ieškovės argumentas, kad vis dėlto su darbuotojais susijęs kriterijus, vertinamas atskirai, yra lemiamas, jei bus remiamasi Rekomendacijos 2003/361 priedo 4 straipsnio 2 dalimi, į kurią daroma nuoroda ECHA interneto svetainėje paskelbtame vadove „Kaip nustatyti įmonės dydžio kategoriją“.
51 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės nurodyta nuostata skirta atvejui, kai išskirtiniais metais įmonė viršija vieną iš joje numatytų viršutinių ribų, ir tokiu atveju ši įmonė, nukrypstant nuo taisyklės, gali išlaikyti MVĮ statusą, jeigu šis viršijamas apsiriboja tik vienais finansiniais metais.
52 Ši nuostata nepakeičia taisyklės, pagal kurią tam, kad įmonė būtų kvalifikuojama kaip MVĮ, ji negali viršyti viršutinių ribų, susijusių su darbuotojais ir tam tikromis finansinėmis savybėmis, tačiau nustatoma išimtis, taikoma tik tam tikromis aplinkybėmis, kurių buvimo nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė.
53 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad laikydama ieškovę didele įmone ECHA nepadarė klaidos, aiškindama Rekomendacijos 2003/361 priedo 2 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus.
54 Atsižvelgiant į tai, reikia atmesti ieškinio pirmąjį pagrindą.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Rekomendacijoje 2003/361 pateiktos sąvokos „susijusi įmonė“ klaidingu aiškinimu
55 Nurodydama ieškinio antrąjį pagrindą ieškovė tvirtina, kad ji nepriklauso „susijusių įmonių“ grupei, todėl siekiant nustatyti jos dydį reikia atsižvelgti tik į jos duomenis ir į „įmonių partnerių“, kurias susirašinėdama su ECHA vykstant jos deklaracijos patikros procedūrai ji nurodė kaip įmones Ibérica de Gestión Inmobiliaria y Arrendaticia SL ir Agroquimes SL.
56 ECHA ginčija ieškovės argumentus.
57 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad savo išvadai padaryti ECHA rėmėsi visais duomenimis, susijusiais su, pirma, pačia ieškove, taip pat su „įmone partnere“ Agroquimes ir galiausiai – su kitomis trimis įmonėmis, laikomomis su ieškove „susijusiomis įmonėmis“,Ibérica de Gestión Inmobiliaria y Arrendaticia, Constantino Gutiérrez SA ir Medifer Liquids SL.
58 Ieškovė neginčija, kad Agroquimes gali būti laikoma „įmone partnere“, tačiau nepritaria, kad kitos trys įmonės gali būti vertinamos kaip „susijusios“, kaip tai suprantama pagal teisės aktus.
59 Siekiant priimti sprendimą šiuo klausimu reikia priminti, jog Rekomendacijos 2003/361 priedo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti sąlygas, kuriomis galima priskirti „susijusių įmonių“ ir „įmonių partnerių“ kvalifikavimą.
60 Kalbant apie pirmąjį kvalifikavimą, pažymėtina, jog Rekomendacijos 2003/361 priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad „[s]usijusios įmonės – įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš šių santykių: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą“. Be to, Rekomendacijos 2003/361 priedo 3 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad „[į]monės, susietos kokiais nors pirmoje pastraipoje išvardytais santykiais per vieną ar daugiau kitų įmonių <…> taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis“.
61 Dėl antrojo kvalifikavimo Rekomendacijos 2003/361 priedo 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad „įmonės partnerės“ yra visos įmonės, kurios nepriskiriamos prie „susijusių įmonių“ ir kurios viena su kita susietos tokiu santykiu: įmonė (pradinės grandies įmonė) viena arba kartu su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis turi 25 % ar daugiau kitos įmonės (galutinės grandies įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.
62 Remiantis Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, kai įmonė turi „įmonių partnerių“ arba „susijusių įmonių“, siekiant įvertinti kriterijus duomenys nustatomi pagal įmonės ataskaitų duomenis ir kitus jos duomenis arba, jei yra, pagal įmonės konsoliduotųjų ataskaitų duomenis ar pagal konsoliduotųjų ataskaitų, į kurias įmonė įtraukta jas konsoliduojant, duomenis.
63 Pagal Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą šis duomenų nustatymas reiškia, kad atsižvelgiama į „įmonių partnerių“ – tiesioginės pradinės grandies įmonių arba galutinės grandies įmonių – duomenis, proporcingai kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai.
64 Prie šių duomenų ECHA pagal Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą turi pridėti visus tiesiogiai arba netiesiogiai „susijusių“ įmonių duomenis, jeigu jie nebuvo įtraukti į ataskaitas konsolidavimo metu.
65 Priminus šias taisykles, reikia įvertinti atitinkamų įmonių padėtį siekiant nustatyti jų statusą ir patikrinti, kiek į jų duomenis turi būti atsižvelgta ieškovės deklaracijos patikros procedūroje.
66 Šiuo aspektu reikia patvirtinti ECHA išvadą dėl trijų įmonių laikymo su ieškove „susijusiomis įmonėmis“.
67 Ši išvada, kiek tai susiję su Ibérica de Gestión Inmobiliaria y Arrendaticia, pagrįsta šios įmonės metinėmis ataskaitomis; iš šių ataskaitų, kaip nurodė ECHA, matyti, kad 2009 ir 2010 finansiniais metais jai priklausė 69,996 % ieškovės kapitalo. Turėdama ieškovės kapitalo daugumą ši įmonė galėjo būti laikoma ieškovės patronuojančiąja bendrove, todėl, kaip nurodyta Rekomendacijoje 2003/361, visus su ja susijusius duomenis reikėjo įtraukti atliekant skaičiavimą ieškovės statusui patikrinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2013 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu laišku pateikė šios patronuojančiosios bendrovės metines ataskaitas.
68 Dėl kitų dviejų įmonių, t. y. Constantino Gutiérrez ir Medifer Liquids, ECHA pažymėjo, kad pirmajai iš šių įmonių priklausė 89,10 % Ibérica de Gestión Inmobiliaria y Arrendaticia kapitalo ir 100 % antrosios įmonės kapitalo. Šis teiginys pagrįstas konsoliduotosiomis Constantino Gutiérrez ataskaitomis už finansinius metus nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., kuriuos ieškovė pateikė 2013 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu laišku.
69 Kadangi minėtos procentinės dalys viršija šio sprendimo 60 punkte nurodytą ribą, kuri leidžia konstatuoti, kad subjektai yra „susijusios įmonės“, kaip jos suprantamos pagal Rekomendaciją 2003/361, per šioje byloje nagrinėjamą medžiagos registravimo procedūrą ECHA galėjo nuspręsti, kad Constantino Gutiérrez ir Medifer Liquids taip pat yra su ieškove „susijusios įmonės“.
70 Taikydama Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ECHA iš tikrųjų turėjo įtraukti, kaip ir padarė, visus nustatytų „susijusių įmonių“, t. y. Ibérica de Gestión Inmobiliaria y Arrendaticia, Constantino Gutiérrez ir Medifer Liquids, duomenis, kad atliktų skaičiavimą ieškovės statusui patikrinti.
71 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio antrąjį pagrindą, todėl ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ECHA pateiktus reikalavimus, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Fertisac, SL bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
Pelikánová | Nihoul | Svenningsen |
Paskelbtas 2018 m. kovo 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.