Byla C‑441/11 P

Europos Komisija

prieš

Verhuizingen Coppens NV

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – EB 81 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis – Belgijos tarptautinio perkraustymo paslaugų rinka – Kartelis, apimantis tris atskirus susitarimus – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Įrodymų, kad vieno atskiro susitarimo dalyvis žinojo apie kitus atskirus susitarimus, nebuvimas – Komisijos sprendimo panaikinimas visiškai ar iš dalies – SESV 263 ir 264 straipsniai“

Santrauka – 2012 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.        Ieškinys dėl panaikinimo – Teismo sprendimas dėl panaikinimo – Taikymo sritis – Sąjungos teisės akto panaikinimas iš dalies – Sąlyga – Viso Komisijos sprendimo, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis pažeidimas ir paskirta bauda, nepaisant įmonės ieškovės atsakomybės prisiėmimo už antikonkurencinių veiksmų dalį, panaikinimas – Nepriimtinumas

(EB 81 straipsnio 1 dalis; SESV 264 straipsnio pirma pastraipa)

2.        Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės atsakomybė už visą pažeidimą – Sąlygos

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

3.        Apeliacinis skundas – Pagrįstu pripažintas apeliacinis skundas – Teisingumo Teismo atliekamas ginčo nagrinėjimas iš esmės

(Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa)

4.        Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas vienas pažeidimas – Komisijai tenkanti pareiga įrodyti įmonės dalyvavimą – Įrodinėjimo naštos apimtis

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

5.        Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Įrodymai – Komisijai tenkanti pareiga – Įrodymai, grindžiami požymiais ir sutapimais, kuriais remiantis galima nustatyti tęstinių antikonkurencinių veiksmų buvimą ir trukmę – Įrodymų dėl tam tikrų konkrečių viso nagrinėjamo periodo laikotarpių nebuvimas – Poveikio nebuvimas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

6.        Karteliai – Įmonės dalyvavimas antikonkurencinėje iniciatyvoje – Nebylaus pritarimo, įmonei atvirai neatsiribojus arba nepranešus kompetentingoms institucijoms, pakankamumas, kad būtų pripažinta jos atsakomybė

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

7.        Konkurencija – Baudos – Dydis – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija – Apimtis – Riba – Nediskriminavimo principo laikymasis

(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 3 straipsnis ir 31 straipsnis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

8.        Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos –Bylą laimėjusios šalies įpareigojimas padengti savo ir dalį ieškovų bylinėjimosi išlaidų

(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 184 straipsnio 1 ir 2 dalys)

1.        Vien dėl to, jog Bendrasis Teismas pripažįsta pagrįstu ieškinyje dėl panaikinimo ieškovės nurodytą pagrindą, jis negali automatiškai panaikinti viso ginčijamo akto. Iš tikrųjų visas aktas negali būti panaikinamas, jei akivaizdžiai matyti, kad šiuo pagrindu, susijusiu tik su konkrečiu ginčijamo teisės akto aspektu, galima pagrįsti tik panaikinimą iš dalies. Tačiau Sąjungos teisės aktą panaikinti iš dalies galima, tik jei prašomas panaikinti dalis įmanoma atskirti nuo viso akto. Šis reikalavimas netenkinamas, jei aktą panaikinus iš dalies būtų pakeista jo esmė, o tai turi būti vertinama remiantis objektyviais, bet ne subjektyviais kriterijais, susijusiais su valdžios institucijos, priėmusios nagrinėjamą aktą, politine valia.

Komisijos sprendimą, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis pažeidimas, padalyti galima tik jei, pirma, įmonei ieškovei per administracinę procedūrą buvo sudarytos galimybės suprasti, kad ji taip pat buvo kaltinama dėl kiekvieno jį sudarančio veiksmo, todėl galėjo gintis šiuo aspektu, ir jei, antra, šis sprendimas šiuo aspektu yra pakankamai aiškus. Tai reiškia, kad jei Sąjungos teismas konstatuoja, kad Komisija nepakankamai teisiškai įrodė, jog įmonė, dalyvaudama viename iš vieną ir tęstinį pažeidimą sudarančių antikonkurencinių veiksmų, žinojo apie kitų kartelio dalyvių antikonkurencinius veiksmus siekiant tų pačių tikslų arba galėjo juos protingai numatyti ir prisiimti riziką, iš to jis turėtų padaryti vienintelę išvadą, kad šiai įmonei negali būti priskirta atsakomybė už šiuos kitus veiksmus, todėl ir už visą vieną ir tęstinį pažeidimą, ir kad vien dėl to skundžiamas sprendimas turi būti laikomas nepagrįstu.

Esant tokioms sąlygoms, Bendrasis Teismas padaro teisės klaidą, kai jis nusprendžia panaikinti visą Komisijos sprendimą, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas vienu ir tęstiniu pažeidimu tiek, kiek jis susijęs su įmone, nors jos dalyvavimo kartelio dalyje ir aplinkybės, kad toks dalyvavimas savaime gali būti EB 81 straipsnio pažeidimas, jis nekvestionavo.

(žr. 37, 38, 46, 47 ir 54 punktus)

2.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 41–44 punktus)

3.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 55 ir 56 punktus)

4.        Siekiant įrodyti įmonės dalyvavimą darant vieną pažeidimą, Komisija privalo įrodyti, kad ši įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie bendrų visų dalyvių siektų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar įgyvendintą neteisėtą elgesį, ar kad ji galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką.

Komisija neįvykdo šių reikalavimų, kai ji tvirtina galėjusi preziumuoti tokį įmonės žinojimą, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad pastaroji neneigia, jog buvo informuota apie atitinkamą susitarimą ir, be to, kai Komisija aiškiai pripažįsta, kad jos sprendimas šiuo klausimu negrindžiamas konkrečiais įrodymais.

(žr. 60, 66 punktus)

5.        Daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurencinių veiksmų ar susitarimų, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir požymiais, kurie, nagrinėjami kartu ir, nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.

Iš tokių požymių ir sutapimų, vertinamų bendrai, galima nustatyti ne tik konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ar susitarimų buvimą, bet ir konkurenciją pažeidžiančių veiksmų trukmę bei pažeidžiant konkurencijos taisykles sudaryto susitarimo galiojimo trukmę. Dėl įrodymų apie susitarimo buvimą atitinkamais laikotarpiais arba bent jau apie įmonės atliekamą jo įgyvendinimą atitinkamu laikotarpiu nebuvimo reikia priminti, jog tai, kad nebuvo pateikta įrodymų dėl tam tikrų konkrečių laikotarpių, netrukdo pripažinti, jog pažeidimas truko šiuos laikotarpius apimantį ilgesnį laiką, jei tokia išvada pagrindžiama objektyviais ir nuosekliais duomenimis. Kai pažeidimas trunka daugelį metų, tai, kad karteliniai veiksmai vyksta skirtingu metu ir juos gali skirti trumpesnis ar ilgesnis laiko tarpas, nedaro įtakos šio kartelinio susitarimo egzistavimui, jei įvairiais šį pažeidimą sudarančiais veiksmais siekiama vieno tikslo bei yra vieno ir tęstinio pažeidimo epizodų.

(žr. 70–72 punktus)

6.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 73 punktą)

7.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 79–82 punktus)

8.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 83–85 punktus)