TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. lapkričio 13 d.(*)
„SESV 49 ir SESV 63 straipsniai – Dividendų paskirstymas – Pelno mokestis – Byla C‑446/04 – Test Claimants in the FII Group Litigation – Teismo sprendimo išaiškinimas – Ekonominio dvigubo apmokestinimo prevencija – Atleidimo ir užskaitos metodų lygiavertiškumas – Sąvokos „apmokestinimo tarifas“ ir „skirtingi apmokestinimo tarifai“ – Iš trečiųjų valstybių gauti dividendai“
Byloje C‑35/11
dėl High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (Jungtinė Karalystė) 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. sausio 21 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Test Claimants in the FII Group Litigation
prieš
Commissioners of Inland Revenue,
The Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, pirmininko pavaduotojas K. Lenaerts (pranešėjas), kolegijų pirmininkai A. Tizzano, L. Bay Larsen, T. von Danwitz, A. Rosas, teisėjai U. Lõhmus, E. Levits, A. Ó Caoimh, J.‑C. Bonichot ir A. Arabadjiev,
generalinis advokatas N. Jääskinen,
posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. vasario 7 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Test Claimants in the FII Group Litigation, atstovaujamų QC G. Aaronson ir baristerio P. Farmer,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Ossowski, padedamo baristerės K. Bacon,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir K. Petersen,
– Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan, padedamo SC A. Collins ir BL N. McNicholas,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir N. Rouam,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir B. Koopman,
– Europos Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir W. Mölls,
susipažinęs su 2012 m. liepos 19 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 49 ir 63 straipsnių išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas taikant 2006 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą Test Claimants in the FII Group Litigation (C‑446/04, Rink. p. I‑11753) ir juo siekiama įvairių šio sprendimo punktų išaiškinimo.
Jungtinės Karalystės teisės aktai
3 Pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius mokesčių teisės aktus visų šioje valstybėje narėje reziduojančių bendrovių ir nereziduojančių, bet joje vykdančių komercinę veiklą per filialą ar atstovybę bendrovių mokestiniu laikotarpiu gautas pelnas šioje valstybėje apmokestinamas pelno mokesčiu.
4 Nuo 1973 m. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė taiko vadinamąją „dalinės užskaitos“ (partial imputation) apmokestinimo sistemą, pagal kurią, siekiant išvengti ekonominio dvigubo apmokestinimo, bendrovei rezidentei paskirstant pelną, dalis šios bendrovės sumokėto pelno mokesčio užskaitoma jos akcininkų naudai. Iki 1999 m. balandžio 6 d. ši sistema buvo grindžiama, pirma, pelną paskirstančios bendrovės avansinio pelno mokesčio mokėjimu ir, antra, dividendus gaunantiems akcininkams suteikiamu mokesčio kreditu, kartu pelno mokesčiu neapmokestinant dividendų, kuriuos bendrovės Jungtinės Karalystės rezidentės gaudavo iš šioje valstybėje narėje reziduojančios bendrovės.
Avansinis pelno mokesčio mokėjimas
5 Pagal 1988 m. Pajamų ir pelno mokesčių įstatymo (Income and Corporation Taxes Act 1988, toliau – ICTA) 14 straipsnio redakciją, taikomą pagrindinės bylos aplinkybėms, bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė, mokanti dividendus savo akcininkams, privalo mokėti avansinį pelno mokestį (angl. advance corporation tax, toliau – ACT), apskaičiuojamą nuo paskirstytojo pelno sumos arba vertės.
6 Bendrovė turi teisę tam tikrą dalį nuo jos konkrečiu mokestiniu laikotarpiu paskirstyto pelno sumokėto ACT įskaityti į jos šiuo mokestiniu laikotarpiu mokėtiną pelno mokesčio (angl. mainstream corporation tax) sumą. Jei bendrovės mokėtino pelno mokesčio nepakanka, kad būtų galima užskaityti visą ACT, ACT permoka gali būti perkelta į ankstesnį ar vėlesnį mokestinį laikotarpį arba jos dukterinėms bendrovėms, kurios gali ją įskaityti į jų pačių mokėtiną pelno mokesčio sumą. ACT permoka gali būti perkelta tik dukterinėms bendrovėms Jungtinės Karalystės rezidentėms.
7 Šioje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių grupė taip pat gali pasirinkti bendrovių grupės apmokestinimo tvarką, leidžiančią šiai grupei priklausančioms bendrovėms atidėti ACT mokėjimą, kol šios grupės patronuojančioji bendrovė išmokės dividendus.
Akcininkų rezidentų, gaunančių dividendus iš bendrovių rezidenčių, padėtis
8 Pagal ICTA 208 straipsnį, kai bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė gauna dividendus iš taip pat šioje valstybėje narėje reziduojančios bendrovės, ji neapmokestinama pelno mokesčiu už šiuos dividendus.
9 Be to, pagal ICTA 231 straipsnio 1 dalį, kiekvieną kartą bendrovei rezidentei išmokant ACT apmokestinamus dividendus kitai bendrovei rezidentei, pastarajai bendrovei suteikiamas mokesčio kreditas, atitinkantis pirmosios bendrovės sumokėto ACT sumos dalį.
10 Pagal ICTA 238 straipsnio 1 dalį gauti dividendai ir mokesčio kreditas bendrai sudaro bendrovės gavėjos „atleistas nuo mokesčio investicines pajamas“ (angl. franked investment income arba FII).
11 Bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė iš kitos bendrovės rezidentės gavusi dividendų, kurių išmokėjimas suteikė teisę į mokesčio kreditą, gali perimti šios kitos bendrovės sumokėto ACT sumą ir, išmokėdama dividendus savo akcininkams, atskaityti ją iš savo mokėtinos ACT sumos bei mokėti tik jos likutį.
Akcininkų rezidentų, gaunančių dividendus iš bendrovių nerezidenčių, padėtis
12 Kai bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė gauna dividendus iš ne Jungtinėje Karalystėje reziduojančios bendrovės, ji apmokestinama pelno mokesčiu už šiuos dividendus.
13 Tokiu atveju šiuos dividendus gavusi bendrovė neturi teisės į mokesčio kreditą, ir gauti dividendai nelaikomi nuo mokesčio atleistomis investicinėmis pajamomis. Tačiau pagal ICTA 788 ir 790 straipsnius jai taikoma lengvata dėl mokesčio, kurį dividendus išmokėjusi bendrovė sumokėjo savo rezidavimo valstybėje; ši lengvata suteikiama pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius teisės aktus arba pagal tarp Jungtinės Karalystės ir šios kitos valstybės sudarytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.
14 Taigi nacionalinės teisės aktai leidžia į dividendus gavusios bendrovės rezidentės mokėtiną pelno mokestį įskaityti už šiuos bendrovės nerezidentės išmokėtus dividendus sumokėtus mokesčius prie šaltinio. Jeigu ši dividendus gavusi bendrovė rezidentė tiesiogiai ar netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 10 % balsus suteikiančių dividendus išmokančios bendrovės akcijų arba ji yra tiek akcijų turinčios bendrovės dukterinė bendrovė, lengvata apima ir užsienyje nuo pelno, iš kurio mokami dividendai, sumokėtą pelno mokestį. Lengvata dėl šio užsienyje sumokėto mokesčio negali viršyti Jungtinėje Karalystėje nuo atitinkamų pajamų mokėtinos pelno mokesčio sumos.
15 Analogiškos nuostatos taikomos pagal Jungtinės Karalystės sudarytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
16 Kai bendrovė rezidentė pati moka dividendus savo akcininkams, ji turi mokėti ACT.
17 Kalbant apie galimybę nuo šių išmokėtų dividendų sumokėtą ACT įskaityti į šios bendrovės rezidentės mokėtino pelno mokesčio sumą, reikia pažymėti, jog dėl to, kad ši bendrovė rezidentė dividendus gauna iš bendrovės nerezidentės, gali susidaryti ACT permoka, nes, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 13 punkte, kai dividendus išmoka bendrovė nerezidentė, nesuteikiamas mokesčio kreditas, kurį būtų galima atskaityti iš ACT sumos, kurią bendrovė rezidentė turi sumokėti išmokėdama dividendus savo akcininkams.
Dividendams iš užsienyje gautų pajamų taikoma tvarka
18 Nuo 1994 m. liepos 1 d. iš bendrovės nerezidentės dividendų gaunanti bendrovė rezidentė, išmokėdama dividendus savo akcininkams, gali nuspręsti, kad šie dividendai laikomi dividendais iš užsienyje gautų pajamų (angl. foreign income dividend, toliau – FID), už kuriuos turi būti mokamas ACT, tačiau kurie šiai bendrovei leidžia prašyti tiek, kiek FID atitinka gautus užsienio kilmės dividendus, sugrąžinti sumokėtą ACT permoką.
19 Nors ACT turi būti sumokėtas per keturiolika dienų nuo ketvirčio, per kurį dividendai buvo išmokėti, pabaigos, ACT permoka tampa grąžintina tada, kai atsiranda bendrovės rezidentės pareiga sumokėti pelno mokestį, t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos.
20 ACT sistema, įskaitant ir FID sistemą, buvo panaikinta nuo 1999 m. balandžio 6 d. išmokėtų dividendų atžvilgiu.
Faktinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
21 High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division pirmiausia prašo paaiškinimų dėl minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 56 punkto ir rezoliucinės dalies 1 punkto. Jis primena, kad Teisingumo Teismas šio sprendimo 48–53, 57 ir 60 punktuose nusprendė, jog nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinės kilmės dividendams taikoma atleidimo nuo mokesčio sistema, o užsienio kilmės dividendams – užskaitos sistema, neprieštarauja SESV 49 ir 63 straipsniams, jeigu užsienio kilmės dividendų apmokestinimo tarifas neviršija nacionalinės kilmės dividendams taikomo apmokestinimo tarifo, o mokesčio kreditas bent lygus dividendus išmokėjusios bendrovės valstybėje narėje sumokėtai sumai ir neviršija dividendus gavusios bendrovės valstybėje narėje taikomo mokesčio sumos.
22 Kaip matyti iš minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 54 punkto, ieškovės pagrindinėje byloje Teisingumo Teismui nurodė, kad „pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius teisės aktus tuo atveju, kai išmokami nacionalinės kilmės dividendai, dividendus gavusi bendrovė neprivalo už juos mokėti pelno mokesčio, neatsižvelgiant į dividendus išmokėjusios bendrovės sumokėtą mokestį, t. y. taip pat tuo atveju, kai dėl pastarajai taikomų lengvatų ji neturi mokėti mokesčio arba moka pelno mokestį, kurio tarifas yra mažesnis nei nominalus paprastai taikomas Jungtinėje Karalystėje“. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas minėto sprendimo 55 ir 56 punktuose nusprendė:
„55. To neginčija Jungtinės Karalystės vyriausybė, kuri vis dėlto teigia, kad dividendus išmokėjusiai bendrovei ir dividendus gavusiai bendrovei skirtingi apmokestinimo tarifai taikomi tik daugiau išimtinėmis aplinkybėmis, kurių nėra pagrindinėje byloje.
56. Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar apmokestinimo tarifas yra vienodas ir ar skirtingi apmokestinimo tarifai egzistuoja tik tam tikrais atvejais dėl apmokestinimo bazės pakeitimo, pritaikius tam tikras išimtines lengvatas.“
23 Priėmus minėtą Sprendimą Test Claimants in the FII Group Litigation ieškovės pagrindinėje byloje pateikė High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division ekspertų išvadas, kuriomis siekė įrodyti, kad daugeliu atvejų bendrovių rezidenčių pelnui faktiškai taikomas apmokestinimo tarifas buvo mažesnis už nominalų tarifą ir kad todėl šios padėties negalima laikyti išimtine.
24 Atsakovės pagrindinėje byloje neginčijo ieškovių pateiktų įrodymų dėl faktinio bendrovių rezidenčių apmokestinimo tarifo. Tačiau jos manė, kad patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas remdamasis minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 56 punktu, niekaip nesusijęs su faktiniu apmokestinimo tarifu. Atsižvelgdamos į tai, kad Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose Jungtinė Karalystė paminėjo nacionalinės teisės aktuose numatytą lengvatą mažosioms įmonėms, atsakovės teigė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi tik ištirti, ar skirtumų tarp nominalių apmokestinimo tarifų, taikomų dividendus išmokančioms bendrovėms rezidentėms ir dividendus gaunančioms bendrovėms rezidentėms, atsiranda tik išimtinėmis aplinkybėmis.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano turįs patikrinti bendrovių rezidenčių išmokamiems dividendams faktiškai taikomą apmokestinimo tarifą, tačiau vis dėlto pripažįsta, kad būtina pateikti šį klausimą Teisingumo Teismui.
26 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus. Jis klausia, ar šie punktai taikomi tik tuo atveju, kai Jungtinėje Karalystėje reziduojanti bendrovė gauna dividendų tiesiogiai iš dukterinės bendrovės nerezidentės, sumokėjusios mokestį nuo pelno, iš kurio išmokami dividendai, jos rezidavimo valstybėje, ar jie taikomi ir tuomet, kai dukterinė bendrovė nerezidentė pati nemokėjo jokio mokesčio ar sumokėjo labai mažą mokestį, o dividendai buvo išmokėti iš pelno, gauto, be kita ko, iš dividendų, valstybėje narėje reziduojančios žemesnės grandies dukterinės bendrovės išmokėtų iš pelno, nuo kurio šioje valstybėje sumokėtas mokestis.
27 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu aiškina, kad dukterinė bendrovė nerezidentė savo rezidavimo valstybėje dažnai nemoka jokio mokesčio nuo pelno, iš kurio dividendai išmokami patronuojančiajai bendrovei rezidentei. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad tarptautinės įmonių grupės plačiai naudojasi tarpinėmis holdingo bendrovėmis, kurios nuo jų pelno moka labai mažą mokestį arba nemoka jokio. Šių holdingo bendrovių buveinių valstybės dažnai taiko lengvatą, skirtą paskirstytojo pelno dvigubam apmokestinimui išvengti.
28 Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation rezoliucinės dalies 2 punktas taikomas tik tais atvejais, kai bendrovė rezidentė, gaunanti dividendus iš bendrovės nerezidentės, pati sumokėjo ACT, ar šis minėto sprendimo punktas taikomas ir tuomet, kai ši bendrovė rezidentė pasirinko bendrovių grupės apmokestinimo tvarką. Taikant šią tvarką ACT moka bendrovė rezidentė, bendrovių grupės struktūroje patenkanti į aukštesnę pakopą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat siekia sužinoti, ar pastaruoju atveju, kurį Teisingumo Teismas atmetė minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 10 punkte, reikia konstatuoti, jog pažeista Sąjungos teisė, todėl remiantis Teisingumo Teismo 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendime San Giorgio (199/82, Rink. p. 3595) nurodytais principais aukštesnės pakopos bendrovė, faktiškai sumokėjusi ACT, turi teisę mokestį susigrąžinti.
29 Tačiau, anot atsakovių pagrindinėje byloje, nagrinėjamu atveju šios bendrovės sumokėtas ACT buvo surinktas teisėtai, todėl dėl bendrovės patirtų nuostolių galima tik pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, jei įvykdytos sąlygos, nurodytos 1996 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, Rink. p. I‑1029).
30 Ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad minėtame Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation nagrinėtas pirmasis prejudicinis klausimas buvo susijęs tik su dividendais, gautais iš kitų valstybių narių bendrovių rezidenčių. Tačiau, bylą grąžinus High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division, ieškovės pagrindinėje byloje teigė, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikos kaitą, Jungtinėje Karalystėje galiojanti tvarka taip pat neatitiko SESV 63 straipsnio, nes ji buvo taikoma iš trečiosiose valstybėse reziduojančių dukterinių bendrovių gautiems dividendams. Ieškovės teigia, kad SESV 63 straipsnis taikomas, nes Jungtinės Karalystės teisės aktai taikomi neatsižvelgiant į tai, kokiu mastu suinteresuotoji bendrovė dalyvauja valdant trečiojoje valstybėje reziduojančios dividendus išmokančios bendrovės kapitalą.
31 Tačiau atsakovės mano, kad SESV 63 straipsnis netaikomas, kai bendrovė valstybės narės rezidentė turi aiškią įtaką trečiojoje valstybėje reziduojančios bendrovės sprendimams ir gali nulemti jos veiklą. Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, ieškovių pagrindinėje byloje teiginį patvirtina 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimas Holböck (C‑157/05, Rink. p. I‑4051), 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimas A (C‑101/05, Rink. p. I‑11531) ir 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Glaxo Wellcome (C‑182/08, Rink. p. I‑8591).
32 Penkta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation rezoliucinės dalies 3 punktą, susijusį su šio sprendimo 6 punkte minėtais teisės aktais dėl ACT, kuriais patronuojančiajai bendrovei Jungtinės Karalystės rezidentei leidžiama ACT permoką perkelti savo dukterinėms bendrovėms rezidentėms, kurios gali ją įskaityti į jų pačių mokėtino pelno mokesčio sumą. Ieškovės pagrindinėje byloje teigė, kad šiais teisės aktais pažeidžiamas SESV 49 straipsnis, nes ši galimybė suteikiama tik dukterinėms bendrovėms Jungtinės Karalystės rezidentėms. Jos manė, kad nusprendusi taikyti šias taisykles Jungtinė Karalystė turėjo numatyti analogišką lengvatą, pavyzdžiui, ACT grąžinimą, ir leisti kompensuoti ACT pelno mokesčiu, kurį sumoka Europos Sąjungoje įsteigtos dukterinės bendrovės.
33 Minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 115 punkte Teisingumo Teismas pradėjo nagrinėti šį klausimą ir pažymėjo, kad „<...> Teisingumo Teismui pateiktuose argumentuose nurodoma tik tai, jog bendrovė rezidentė negalėjo ACT permokos perkelti dukterinėms bendrovėms nerezidentėms, kad šios galėtų ją atskaityti iš pelno mokesčio, kurį jos turi sumokėti Jungtinėje Karalystėje už šioje valstybėje narėje vykdytą veiklą“.
34 Taigi minėto sprendimo 139 punkte ir rezoliucinės dalies 3 punkte pateiktas atsakymas nesusijęs su atveju, kai bendrovė nerezidentė pelno mokesčiu buvo apmokestinta tik jos rezidavimo valstybėje narėje. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation rezoliucinės dalies 3 punkte pateiktas atsakymas būtų kitoks, jei dukterinės bendrovės nerezidentės, kurioms nebuvo galima perkelti ACT permokos, neapmokestinamos patronuojančiosios bendrovės valstybėje narėje.
35 Šiomis aplinkybėmis High Court of Justice (England & Wales), (Chancery Division) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 56 punkto formuluotės „apmokestinimo tarifas“ ir „skirtingi apmokestinimo tarifai“:
a) reiškia tik įstatymo nustatytus arba nominalius apmokestinimo tarifus ar
b) reiškia tiek faktinius apmokestinimo tarifus, tiek įstatymo nustatytus arba nominalius apmokestinimo tarifus, ar
c) turi kokią nors kitą reikšmę ir, jeigu taip, kokią?
2. Ar atsakymas į (byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation) pateiktus antrąjį ir ketvirtąjį klausimus būtų kitoks, jeigu:
a) bendrovė nerezidentė, išmokanti dividendus bendrovei rezidentei, pati nemokėtų pelno mokesčio užsienyje (arba mokėtų tik iš dalies), o dividendai būtų išmokėti iš pelno, susidedančio iš dividendų, kuriuos išmokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė kitos valstybės narės rezidentė ir kurie buvo išmokėti iš pelno, nuo kurio šioje valstybėje buvo sumokėtas mokestis, ir (arba)
b) (ACT) mokėtų ne bendrovė rezidentė, gavusi dividendus iš bendrovės nerezidentės, o pirmosios bendrovės tiesioginė ar netiesioginė patronuojančioji bendrovė rezidentė, vėliau skirstydama bendrovės gavėjos pelną, tiesiogiai ar netiesiogiai susidedantį iš dividendų?
3. Ar antrojo klausimo b punkte minėtomis aplinkybėmis ACT sumokėjusi bendrovė turi teisę reikalauti grąžinti neteisėtai surinktą mokestį ([minėtas] Sprendimas San Giorgio), ar tik teisę reikalauti žalos atlyginimo ([minėtas] Sprendimas Brasserie du Pêcheur ir Factortame)?
4. Ar tuo atveju, jeigu nagrinėjami nacionalinės teisės aktai taikomi ne vien tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė turi lemiamą įtaką dividendus mokančiai bendrovei, bendrovė rezidentė gali remtis SESV 63 straipsniu dividendų, gautų iš dukterinės bendrovės, kuriai ji turi lemiamą įtaką ir kuri yra trečiosios valstybės rezidentė, atžvilgiu?
5. Ar Teisingumo Teismo atsakymas į (byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation) pateiktą trečiąjį klausimą galioja ir tais atvejais, kai dukterinės bendrovės nerezidentės, kurioms negalima perkelti ACT, neapmokestinamos pelno mokesčiu patronuojančiosios bendrovės valstybėje narėje?
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
36 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar SESV 49 ir 63 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinės kilmės dividendams taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas, o užsienio kilmės dividendams – užskaitos metodas, kai šioje valstybėje narėje bendrovių pelnui taikomas faktinis apmokestinimo tarifas paprastai yra mažesnis už nominalų apmokestinimo tarifą.
37 Reikia priminti, kad pagal tokią mokesčių nuostatą, kaip antai nagrinėjamąją pagrindinėje byloje, skirtą ekonominiam dvigubam paskirstytojo pelno apmokestinimui išvengti, dividendus iš užsienio gaunančios bendrovės akcininkės padėtis yra panaši į nacionalinės kilmės dividendus gaunančios bendrovės akcininkės padėtį, nes abiem atvejais gautas pelnas iš principo gali būti apmokestintas kelis kartus (minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 62 punktas ir 2011 m. vasario 10 d. Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen, C-436/08 ir C-437/08, Rink. p. I‑305, 59 punktas).
38 Tokiomis aplinkybėmis SESV 49 ir 63 straipsniais valstybė narė, dividendams, kuriuos bendrovėms rezidentėms išmokėjo kitos bendrovės rezidentės, taikanti ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo sistemą, įpareigojama vienodai vertinti ir bendrovių nerezidenčių bendrovėms rezidentėms išmokėtus dividendus (žr. minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 72 punktą bei minėto Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen 60 punktą).
39 Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog valstybė narė iš esmės laisva nuspręsti neapmokestinti bendrovės rezidentės gaunamų dividendų kelis kartus ir pasirinkti atleidimo nuo mokesčio metodą, kai dividendus išmoka bendrovė rezidentė, ir užskaitos metodą, kai juos išmoka bendrovė nerezidentė. Iš tikrųjų šie du metodai yra lygiaverčiai, tačiau su sąlyga, kad užsienio kilmės dividendų apmokestinimo tarifas neviršija nacionalinės kilmės dividendams taikomo apmokestinimo tarifo, o mokesčio kreditas yra bent jau lygus dividendus išmokėjusios bendrovės valstybėje sumokėtai sumai ir neviršija dividendus gavusios bendrovės valstybėje narėje taikomo mokesčio sumos (žr. minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 48 ir 57 punktus; minėto Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen 86 punktą bei 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Accor, C‑310/09, Rink. p. I‑8115, 88 punktą ir 2008 m. balandžio 23 d. Nutarties Test Claimants in the CFC and Dividend Group Litigation, C‑201/05, Rink. p. I‑2875, 39 punktą).
40 Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad dabar galiojanti Sąjungos teisė nenustato bendrų kompetencijos tarp valstybių narių pasidalijimo kriterijų, kiek tai susiję su dvigubo apmokestinimo Sąjungoje pašalinimu (2006 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Kerckhaert ir Morres, C‑513/04, Rink. p. I‑10967, 22 punktas ir 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, C‑157/10, Rink. p. I‑13023, 31 punktas bei jame nurodyta teismo praktika), todėl visos valstybės narės turi teisę savo nuožiūra nustatyti paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarką, tačiau su sąlyga, kad atitinkamai tvarkai nebus būdinga ESV sutartimi draudžiama diskriminacija. Taigi valstybės narės, kurioje įsteigta dividendus gaunanti bendrovė, pareiga atleisti nuo pelno mokesčio užsienio kilmės dividendus turi įtakos atitinkamos valstybės narės kompetencijai laikantis nediskriminavimo principo apmokestinti taip skirstomą pelną taikant savo teisės aktuose numatytą tarifą.
41 Kaip matyti iš minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 54 punkto, ieškovės pagrindinėje byloje ginčijo atleidimo nuo mokesčio ir užskaitos metodų lygiavertiškumą ir teigė, kad pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius teisės aktus tuo atveju, kai išmokami nacionalinės kilmės dividendai, dividendus gavusi bendrovė nuo jų nemoka pelno mokesčio, neatsižvelgiant į dividendus išmokėjusios bendrovės sumokėtą mokestį, t. y. taip pat tuo atveju, kai dėl pastarajai taikomų lengvatų ji neturi mokėti mokesčio arba moka pelno mokestį, kurio tarifas yra mažesnis už Jungtinėje Karalystėje taikomą nominalų tarifą.
42 Taigi Teisingumo Teismas minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 56 punkte pasiūlė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui patikrinti, ar apmokestinimo tarifas tikrai yra vienodas ir ar skirtingi apmokestinimo tarifai egzistuoja tik tam tikrais atvejais dėl apmokestinimo bazės pakeitimo, pritaikius tam tikras išimtines lengvatas.
43 Reikia pripažinti, kad, remiantis šio sprendimo 39 punkte nurodyta teismo praktika, užsienio kilmės dividendai bus apmokestinami didesniu tarifu nei nacionalinės kilmės dividendai, todėl atleidimo nuo mokesčio ir užskaitos metodų lygiavertiškumas bus pažeidžiamas toliau nurodytomis aplinkybėmis.
44 Pirma, jei dividendus išmokančiai bendrovei rezidentei taikomas nominalus apmokestinimo tarifas, mažesnis už minėtus dividendus gaunančiai bendrovei rezidentei taikomą nominalų apmokestinimo tarifą, šią pastarąją bendrovę atleidus nuo mokesčio už nacionalinės kilmės dividendus paskirstytas pelnas būtų apmokestintas mažiau, nei taikant užskaitos metodą užsienio kilmės dividendams, tos pačios bendrovės rezidentės šįkart gautiems iš bendrovės nerezidentės, kurios pelnas taip pat apmokestinamas mažiau dėl mažesnio nominalaus apmokestinimo tarifo.
45 Pritaikius atleidimo nuo mokesčio metodą nacionalinės kilmės paskirstytasis pelnas būtų faktiškai apmokestintas mažesniu nominaliu tarifu, taikomu dividendus išmokančiai bendrovei, o pritaikius užskaitos metodą užsienio kilmės dividendams paskirstytasis pelnas būtų apmokestintas didesniu nominaliu tarifu, taikomu dividendus gaunančiai bendrovei.
46 Antra, bendrovės rezidentės išmokėtų dividendų atleidimo nuo mokesčio ir bendrovės nerezidentės išmokėtiems dividendams taikomo užskaitos metodo, kuriuo, kaip ir numatytuoju pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose, atsižvelgiama į faktinį pelno apmokestinimo tarifą kilmės valstybėje, lygiavertiškumo taip pat nelieka, jei dividendus išmokančios bendrovės rezidentės pelnas įsisteigimo valstybėje narėje faktiškai apmokestinamas mažesniu tarifu, palyginti su joje taikomu nominaliu tarifu.
47 Dėl nacionalinės kilmės dividendų atleidimo nuo mokesčio šiuos dividendus gaunančiai bendrovei rezidentei iš tikrųjų netenka jokia mokesčių našta, kad ir koks apmokestinimo tarifas faktiškai buvo taikomas pelnui, iš kurio išmokėti dividendai. Atvirkščiai, užsienio kilmės dividendams taikant užskaitos metodą juos gaunančiai bendrovei rezidentei tenka papildoma mokesčių našta, jei dividendus išmokėjusios bendrovės pelnui faktiškai taikytas apmokestinimo tarifas yra mažesnis už nominalų apmokestinimo tarifą, taikomą dividendus gaunančios bendrovės rezidentės pelnui.
48 Taigi, skirtingai nei atleidimo nuo mokesčio metodas, užskaitos metodas neleidžia perleisti bendrovei akcininkei naudos, suteikiamos dividendus išmokančiai aukštesnės grandies bendrovei taikant pelno mokesčio lengvatas.
49 Šiomis aplinkybėmis patikrinimas, kurį Teisingumo Teismas minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 56 punkte pasiūlė atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, susijęs ir su taikomais nominaliais apmokestinimo tarifais, ir su faktiniais apmokestinimo tarifais. Iš tikrųjų, minėtame 56 punkte nurodytas „apmokestinimo tarifas“ reiškia nominalų apmokestinimo tarifą, o „skirtingi apmokestinimo tarifai <...> dėl apmokestinimo bazės pakeitimo“ reiškia faktinius apmokestinimo tarifus. Būtent dėl apmokestinimo bazę mažinančių lengvatų faktinis apmokestinimo tarifas gali būti mažesnis už nominalų apmokestinimo tarifą.
50 Kalbant apie galimą nominalaus apmokestinimo tarifo ir dividendus išmokančiai bendrovei rezidentei taikomo faktinio apmokestinimo tarifo skirtumą, reikia pažymėti, kad iš minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 56 punkto, be abejo, matyti, kad atleidimo nuo mokesčio ir užskaitos metodų lygiavertiškumas automatiškai neišnyksta, jei egzistuoja išimtinių atvejų, kai nacionalinės kilmės dividendai atleidžiami nuo mokesčio, nors visas pelnas, iš kurio jie išmokėti, nebuvo apmokestintas faktiniu tarifu, atitinkančiu nominalų apmokestinimo tarifą. Tačiau Teisingumo Teismas patikslino, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar faktinio ir nominalaus apmokestinimo tarifų skirtumas yra išimtinio pobūdžio.
51 Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo matyti, kad jis atliko minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 56 punkte pasiūlytą patikrinimą. Jis nustatė, kad pagrindinėje byloje ir dividendus išmokančios bendrovės rezidentės pelnui, ir juos gaunančios bendrovės rezidentės pelnui taikomas toks pat nominalus apmokestinimo tarifas. Tačiau iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad yra šio sprendimo 46 punkte nurodyta aplinkybė ir ji nėra išimtinė. Iš tikrųjų, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, Jungtinėje Karalystėje bendrovių rezidenčių pelno faktinio apmokestinimo tarifas daugeliu atvejų mažesnis už nominalų apmokestinimo tarifą.
52 Vadinasi, taikant nagrinėjamuose teisės aktuose numatytą užskaitos metodą neužtikrinamas užsienio kilmės dividendų mokestinis vertinimas, lygiavertis tam, kuris atsiranda nacionalinės kilmės dividendams taikant atleidimo nuo mokesčio metodą.
53 Kadangi pagal mokesčių normą, kaip antai nagrinėjamąją pagrindinėje byloje, skirtą paskirstytojo pelno dvigubam ekonominiam apmokestinimui išvengti, užsienio kilmės dividendus gaunančios bendrovės akcininkės padėtis yra panaši į nacionalinės kilmės dividendus gaunančios bendrovės akcininkės padėtį, nes abiem atvejais gautas pelnas iš principo gali būti apmokestintas kelis kartus (žr. minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 62 punktą bei minėto Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen 59 punktą), dviejų dividendų kategorijų skirtingas mokestinis vertinimas nepateisinamas tuo, kad skiriasi atitinkamos situacijos.
54 Todėl nacionalinės teisės aktai, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, yra įsisteigimo laisvės ir kapitalo judėjimo apribojimas, iš esmės uždraustas SESV 49 ir 63 straipsniais.
55 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką toks apribojimas gali būti leidžiamas tik tuo atveju, jeigu jis pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu. Tačiau net tokiu atveju šis apribojimas turi būti tinkamas tam, kad būtų užtikrintas atitinkamo tikslo įgyvendinimas, ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti (žr. 2011 m. lapkričio 29 d. Sprendimo National Grid Indus, C‑371/10, Rink. p. I‑12273, 42 punktą ir 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑250/08, Rink. p. I‑12341, 51 punktą).
56 Šiuo klausimu Jungtinės Karalystės vyriausybė byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation, teigė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus objektyviai pateisino būtinybė užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darnumą.
57 Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, jog būtinybė išsaugoti mokesčių sistemos darnumą gali pateisinti Sutartimi garantuojamų pagrindinių laisvių įgyvendinimo apribojimą (1992 m. sausio 28 d. Sprendimo Bachmann, C‑204/90, Rink. p. I‑249, 21 punktas; 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Manninen, C‑319/02, Rink. p. I‑7477, 42 punktas; 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo Krankenheim Ruhesitz am Wannsee-Seniorenheimstatt, C‑157/07, Rink. p. I‑8061, 43 punktas ir minėto Sprendimo Komisija prieš Belgiją 70 punktas).
58 Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką reikia įrodyti tiesioginį ryšį tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo taikant konkretų apmokestinimą (minėto Sprendimo Komisija prieš Belgiją 71 punktas ir jame nurodyta teismo praktika), o tokio ryšio tiesioginis pobūdis turi būti vertinamas pagal nagrinėjamų teisės aktų tikslą (2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimas Papillon, C‑418/07, Rink. p. I‑8947, 44 punktas ir 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo Aberdeen Property Fininvest Alpha, C‑303/07, Rink. p. I‑5145, 72 punktas).
59 Atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais siekiamą tikslą, tarp, pirma, taikomos mokesčių lengvatos, t. y. mokesčio kredito užsienio kilmės dividendų atveju ir atleidimo nuo mokesčio nacionalinės kilmės dividendų atveju, ir, antra, nuo paskirstytojo pelno jau sumokėto mokesčio yra tiesioginis ryšys.
60 Dėl apribojimo proporcingumo reikia pažymėti, kad nors užskaitos metodo taikymas užsienio kilmės dividendams ir atleidimo nuo mokesčio metodo taikymas nacionalinės kilmės dividendams gali būti pateisintas siekiu išvengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo, vis dėlto norint išlaikyti nagrinėjamos mokesčių sistemos darnumą nebūtina atsižvelgti, pirma, į paskirstytojo pelno faktinį apmokestinimo tarifą apskaičiuojant mokesčio lengvatą, jei taikomas užskaitos metodas, ir, antra, į vienintelį nominalų apmokestinimo tarifą, taikomą paskirstytajam pelnui, jei taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas.
61 Iš tikrųjų atleidimas nuo mokesčio, kuriuo naudojasi nacionalinės kilmės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė, taikomas neatsižvelgiant į pelno, iš kurio išmokėti dividendai, faktinį apmokestinimo tarifą. Taigi, kadangi šiuo atleidimu siekiama išvengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo, jis grindžiamas prielaida, jog dividendus išmokėjusi bendrovė nuo minėto pelno sumokėjo nominalaus tarifo mokestį. Taigi ši lengvata prilygsta mokesčio kreditui, apskaičiuojamam pagal minėtą nominalų apmokestinimo tarifą.
62 Siekiant užtikrinti nagrinėjamos mokesčių sistemos darnumą, nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos, taip pat taikant užskaitos metodą, atsižvelgiama į pelno, iš kurio išmokami dividendai, nominalų apmokestinimo tarifą, iš tikrųjų galima išvengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo ir užtikrinti vidinį mokesčių sistemos darnumą kartu mažiau ribojant įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą.
63 Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėto Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen 99 punkte Teisingumo Teismas, priminęs, kad iš esmės valstybės narės gali užkirsti kelią bendrovės rezidentės gaunamų dividendų apmokestinimui kelis kartus, taikydamos atleidimo nuo mokesčio metodą nacionalinės kilmės dividendams ir užskaitos metodą užsienio kilmės dividendams, konstatavo, kad nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais, apskaičiuojant mokesčio kreditą, jei taikomas užskaitos metodas, buvo atsižvelgiama į nominalų apmokestinimo tarifą, taikomą dividendus išmokančios bendrovės įsisteigimo valstybėje.
64 Tiesa, kad jei taikomas užskaitos metodas, apskaičiuojant mokesčio kreditą pagal pelno, iš kurio išmokami dividendai, nominalų apmokestinimo tarifą užsienio kilmės dividendai mokestiniu požiūriu gali būti vertinami mažiau palankiai dėl to, kad valstybėse narėse galioja skirtingos pelno mokesčio bazės nustatymo taisyklės. Tačiau reikia pripažinti, kad jei atsiranda šis nepalankus vertinimas, jį lemia skirtingų valstybių narių naudojimasis savo mokestine kompetencija vienu metu, o tai atitinka Sutartį (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Kerckhaert ir Morres 20 punktą bei 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo CIBA, C‑96/08, Rink. p. I‑2911, 25 punktą).
65 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 49 ir 63 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinės kilmės dividendams taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas, o užsienio kilmės dividendams – užskaitos metodas, jei įrodoma, kad, pirma, taikant užskaitos metodą dividendus gaunančiai bendrovei suteikiamas mokesčio kreditas atitinka nuo pelno, iš kurio išmokėti dividendai, faktiškai sumokėtą mokestį ir, antra, bendrovių pelno faktinis apmokestinimo tarifas atitinkamoje valstybėje narėje paprastai mažesnis už numatytą nominalų apmokestinimo tarifą.
Dėl antrojo klausimo
66 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar minėtame Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation Teisingumo Teismo pateikti atsakymai į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus taip pat tinka, jei, pirma, nuo pelno, iš kurio bendrovei rezidentei išmokėti dividendai, juos išmokėjusi bendrovė nerezidentė užsienyje nemokėjo pelno mokesčio ar mokėjo ne visą pelno mokestį, tačiau šį mokestį sumokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė ir, antra, iš bendrovės nerezidentės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė nemokėjo ACT, tačiau jį sumokėjo jos patronuojančioji bendrovė rezidentė, taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką.
67 Minėtame Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation Teisingumo Teismas į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus atsakė, kad SESV 49 ir 63 straipsniais draudžiami:
– valstybės narės teisės aktai, kuriais bendrovei rezidentei, gaunančiai dividendus iš kitos bendrovės rezidentės, leidžiama iš pirmosios bendrovės mokėtinos avansinio pelno mokesčio sumos atskaityti antrosios bendrovės sumokėtą minėto avansinio pelno mokesčio sumą, o tuo atveju, kai bendrovė rezidentė gauna dividendus iš bendrovės nerezidentės, tokia atskaita negalima pastarosios bendrovės savo rezidavimo valstybėje sumokėto mokesčio, atitinkančio paskirstytąjį pelną, atžvilgiu,
– valstybės narės teisės aktai, kuriais, neapmokestinant avansiniu pelno mokesčiu bendrovių rezidenčių, kurios iš savo gautų nacionalinės kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, bendrovėms rezidentėms, kurios iš savo gautų užsienio kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, suteikiama galimybė pasirinkti tvarką, joms leidžiančią susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį, tačiau, pirma, šios bendrovės įpareigojamos sumokėti minėtą avansinį pelno mokestį ir vėliau prašyti jį grąžinti ir, antra, jų akcininkams nenumatytas mokesčio kreditas, kuris jiems būtų suteiktas, jeigu bendrovė rezidentė dividendus išmokėtų iš nacionalinės kilmės dividendų.
68 Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais, jei dividendai buvo išmokėti netaikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarkos, juos išmokėjusi bendrovė rezidentė turėjo sumokėti ACT, kuris yra tam tikra pelno mokesčio mokėjimo avansu forma. Vėliau išmokėti dividendai bendrovių grupės hierarchijoje tapo atleistomis nuo mokesčio investicinėmis pajamomis, nes lėmė sumokėto ACT dydį atitinkančio mokesčio kredito suteikimą. Mokesčio kreditas buvo įskaitytas į aukščiau grupės hierarchijoje esančių bendrovių prievolę mokėti ACT vėliau išmokant dividendus savo tiesioginei patronuojančiajai bendrovei ar grupei nepriklausantiems akcininkams. Taigi, jei dividendai buvo išmokėti netaikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarkos, prievolė mokėti ACT atsirado žemiausios grandies bendrovėms Jungtinės Karalystės rezidentėms.
69 Jungtinės Karalystės vyriausybė mano, kad SESV 49 ir 63 straipsnius atitinka tai, kad nuo pelno, iš kurio išmokėti užsienio kilmės dividendai, sumokėto mokesčio negalima atskaityti iš patronuojančiosios bendrovės Jungtinės Karalystės rezidentės mokėtino ACT, jei šiai bendrovei dividendus išmokėjusi dukterinė bendrovė kitos valstybės narės rezidentė pati nemokėjo pelno mokesčio nuo paskirstytojo pelno ar sumokėjo tik jo dalį, tačiau šį mokestį sumokėjo šios dukterinės bendrovės tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė, taip pat valstybės narės rezidentė. Anot šios vyriausybės, jei bendrovė nerezidentė, išmokanti dividendus savo patronuojančiajai bendrovei Jungtinės Karalystės rezidentei, pati nemokėjo pelno mokesčio nuo paskirstytojo pelno, nėra iš užsienio gautų dividendų apmokestinimo kelis kartus, kuris pateisintų mokesčio lengvatos taikymą.
70 Su tokiais argumentais negalima sutikti.
71 Šiuo tikslu reikia priminti, kad užsienio kilmės dividendus gaunančios bendrovės rezidentės padėtis, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais siekiamą tikslą išvengti ekonominio dvigubo apmokestinimo, panaši į nacionalinės kilmės dividendus gaunančios bendrovės rezidentės padėtį. Atsižvelgiant į šį tikslą, iš minėtame Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation pateiktų atsakymų į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus matyti, kad pagal SESV 49 ir 63 straipsnius draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais tik užsienio kilmės dividendų atveju neatsižvelgiama į nuo paskirstytojo pelno jau sumokėtą pelno mokestį.
72 Kaip matyti iš šio sprendimo 62 punkto, nacionalinės teisės aktais, kaip antai nagrinėjamaisiais pagrindinėje byloje, nustatyta bendrovės rezidentės pareiga mokėti ACT skirstant pelną, gautą iš užsienio kilmės dividendų, pateisinama tik jei šis avansinis mokestis yra tokio dydžio, kad būtų kompensuotas pelnui, iš kurio išmokėti užsienio kilmės dividendai, pritaikytas mažesnis nominalus apmokestinimo tarifas, palyginti su bendrovės rezidentės pelnui taikomu nominaliu apmokestinimo tarifu.
73 Šiuo klausimu nesvarbu, ar bendrovė nerezidentė, išmokanti dividendus savo patronuojančiajai bendrovei rezidentei, pati moka pelno mokestį, jei tik paskirstytasis pelnas buvo apmokestintas pelno mokesčiu.
74 Taigi atsakymams į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus, pateiktus byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation, neturi įtakos aplinkybė, kad nuo pelno, iš kurio bendrovei rezidentei išmokėti dividendai, juos išmokėjusi bendrovė nerezidentė užsienyje nemokėjo pelno mokesčio ar mokėjo ne visą pelno mokestį, tačiau šį mokestį sumokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė.
75 Antra, dėl bendrovių grupės apmokestinimo tvarkos, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, reikia priminti, kad kai taikant šią tvarką dividendus išmokėjo bendrovė rezidentė, nebuvo taikoma pareiga mokėti nuo jų ACT ir jie nebuvo laikomi juos gavusios bendrovės rezidentės atleistomis nuo mokesčio investicinėmis pajamomis.
76 Tai reiškia, kad nors dividendai buvo išmokėti grupės hierarchijoje aukštesnės grandies bendrovėms be jokios pareigos mokėti ACT, kai paskutinės grandies patronuojančioji bendrovė rezidentė išmokėjo dividendus grupei nepriklausantiems akcininkams, ji neturėjo jokio mokesčio kredito, kurį galėtų įskaityti į mokėtiną ACT, todėl turėjo sumokėti ACT nuo dividendų. Tačiau ACT sistemą reglamentuojančiomis nuostatomis paskutinės grandies patronuojančiajai bendrovei buvo leidžiama perkelti bet kokią jos mokėtino ACT permoką savo dukterinėms bendrovėms rezidentėms ir įskaityti ją į visai bendrovių grupei tenkančią bendrą mokesčių naštą (žr. 2001 m. kovo 8 d. Sprendimo Metallgesellschaft ir kt., C‑397/98 ir C-410/98, Rink. p. I‑1727, 21–25 punktus).
77 Anot Jungtinės Karalystės vyriausybės, nacionalinės teisės aktai dėl bendrovių grupės apmokestinimo tvarkos atitinka SESV 49 ir 63 straipsnius, nes bendrovė rezidentė, gaunanti dividendus iš bendrovės nerezidentės, atleidžiama nuo ACT. Kadangi minėta bendrovė rezidentė neprivalo mokėti jokio ACT, nagrinėjama sistema nesukelia jokio ekonominio dvigubo apmokestinimo.
78 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad dėl bendrovių grupės apmokestinimo tvarkos poveikio ACT, t. y. avansinio pelno mokesčio, mokėjimas perkeliamas grupės hierarchijoje aukštesnės grandies bendrovėms. Taikant šią tvarką, būtent dėl grupės patronuojančiosios bendrovės rezidentės pareigos sumokėti ACT, kai ji išmoka dividendus grupei nepriklausantiems akcininkams, kyla pavojus, kad užsienio kilmės dividendus atitinkanti paskirstytojo pelno dalis bus ekonomiškai apmokestinta du kartus.
79 Iš tikrųjų, kaip pabrėžia ieškovės pagrindinėje byloje ir Europos Komisija, dėl to, kad paskutinės grandies grupės patronuojančioji bendrovė rezidentė moka ACT nuo užsienio kilmės dividendus atitinkančio paskirstytojo pelno, šis pelnas du kartus apmokestinamas pelno mokesčiu. Šis apmokestinimas negali būti įskaitytas į pelną skirstančios dukterinės bendrovės nerezidentės mokestinę prievolę. Atvirkščiai, išimtinai valstybės vidaus situacijoje patronuojančiosios bendrovės rezidentės sumokėto ACT permoką galima perkelti ir įskaityti į grupės dukterinių bendrovių rezidenčių mokėtiną pelno mokestį.
80 Atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais siekiamą tikslą išvengti ekonominio dvigubo apmokestinimo, reikia pripažinti, kad SESV 49 ir 63 straipsniais draudžiami ir teisės aktai, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, tiek, kiek jais taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką užsienio kilmės dividendų atveju neatsižvelgiama į nuo paskirstytojo pelno jau sumokėtą pelno mokestį.
81 Taigi byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation, pateikti atsakymai į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus nesikeičia tuo atveju, jei ACT sumokėjo ne iš bendrovės nerezidentės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė, o jos patronuojančioji bendrovė rezidentė taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką.
82 Šiomis aplinkybėmis į antrąjį klausimą reikia atsakyti: byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation, Teisingumo Teismo pateikti atsakymai į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus taikomi taip pat tuo atveju, kai:
– nuo pelno, iš kurio bendrovei rezidentei išmokėti dividendai, juos išmokėjusi bendrovė nerezidentė užsienyje nemokėjo pelno mokesčio ar mokėjo ne visą pelno mokestį, tačiau šį mokestį sumokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė,
– ACT sumokėjo ne iš bendrovės nerezidentės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė, o jos patronuojančioji bendrovė rezidentė taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką.
Dėl trečiojo klausimo
83 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad patronuojančioji bendrovė, kuri, taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką, pažeidžiant Sąjungos teisę buvo priversta sumokėti ACT nuo savo pelno dalies iš užsienio kilmės dividendų, gali pareikšti ieškinį dėl nepagrįstai surinkto mokesčio grąžinimo, ar taip, kad ji gali pareikšti tik ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
84 Šiuo klausimu reikia priminti, kad teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę valstybėje narėje surinktus mokesčius yra Sąjungos teisės nuostatomis, kuriomis tokie mokesčiai draudžiami, jos subjektams suteikiamų teisių pasekmė ir papildymas. Taigi valstybė narė iš principo privalo grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius (2011 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Lady & Kid ir kt., C‑398/09, Rink. p. I‑7375, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
85 Iš atsakymo į antrąjį klausimą matyti, kad nacionalinės teisės aktai, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, kuriais siekiama išvengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo, nesuderinami su Sąjungos teise, kiek jais, taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką, iš kitų valstybių gautų dividendų atveju neatsižvelgiama į nuo pelno, iš kurio išmokėti šie dividendai, jau sumokėtą pelno mokestį.
86 Kaip matyti iš šio sprendimo 62 ir 72 punktų, nustatyta bendrovės rezidentės pareiga mokėti ACT skirstant pelną, gautą iš užsienio kilmės dividendų, pateisinama tik jei šis avansinis mokestis yra tokio dydžio, kad būtų kompensuotas pelnui, iš kurio išmokėti užsienio kilmės dividendai, pritaikytas mažesnis nominalus apmokestinimo tarifas, palyginti su bendrovės rezidentės pelnui taikomu nominaliu apmokestinimo tarifu.
87 Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad patronuojančioji bendrovė valstybės narės rezidentė, kuri, taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką, kaip nagrinėjamąją pagrindinėje byloje, pažeidžiant Sąjungos teisę buvo priversta sumokėti ACT nuo savo pelno dalies iš užsienio kilmės dividendų, gali pareikšti ieškinį dėl šio nepagrįstai surinkto mokesčio grąžinimo, kiek jis viršija papildomą pelno mokestį, kurį atitinkama valstybė narė turėjo teisę rinkti, kad kompensuotų pelnui, iš kurio išmokėti užsienio kilmės dividendai, pritaikytą mažesnį nominalų apmokestinimo tarifą, palyginti su patronuojančiosios bendrovės rezidentės pelnui taikomu nominaliu apmokestinimo tarifu.
Dėl ketvirtojo klausimo
88 Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad bendrovė valstybės narė rezidentė, turinti trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės kapitalo dalį, todėl galinti daryti aiškią įtaką jos sprendimams ir nulemti jos veiklą, gali remtis SESV 63 straipsniu, kad užginčytų minėtos valstybės narės teisės aktų dėl užsienio kilmės dividendų mokestinio vertinimo, taikomų ne vien tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė turi lemiamą įtaką dividendus mokančiai bendrovei, atitiktį Sąjungos teisei.
89 Šiuo klausimu reikia priminti, kad dividendų mokestiniam vertinimui gali būti taikomas su įsisteigimo laisve susijęs SESV 49 straipsnis ir su laisvu kapitalo judėjimu susijęs SESV 63 straipsnis (minėto Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen 33 punktas bei minėto Sprendimo Accor 30 punktas).
90 Dėl klausimo, ar nacionalinės teisės aktai patenka į vienos ar kitos judėjimo laisvės sritį, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad reikia atsižvelgti į nagrinėjamo teisės akto dalyką (2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas, C‑196/04, Rink. p. I‑7995, 31–33 punktai; 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation, C‑374/04, Rink. p. I‑11673, 37 ir 38 punktai; 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation, C‑524/04, Rink. p. I‑2107, 26–34 punktai; minėto Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen 34 punktas bei minėto Sprendimo Accor 31 punktas).
91 Nacionalinės teisės aktai, kurie taikomi tik tokiam dalyvavimui valdant kapitalą, kuris leidžia daryti aiškią įtaką bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, patenka į su įsisteigimo laisve susijusio SESV 49 straipsnio taikymo sritį (žr. minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 37 punktą; 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Idryma Typou, C‑81/09, Rink. p. I‑10161, 47 punktą; minėto Sprendimo Accor 32 punktą ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Scheunemann, C‑31/11, 23 punktą).
92 Tačiau nacionalinės nuostatos, taikomos dalyvavimui valdant kapitalą turint vienintelį tikslą – investuoti pinigus neketinant daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei, turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant tik į laisvą kapitalo judėjimą (minėtų sprendimų Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen 35 punktas, Accor 32 punktą bei minėto Sprendimo Scheunemann 23 punktas).
93 Pagrindinėje byloje aptariami nacionalinės teisės aktai taikomi ne tik dividendams, kuriuos bendrovė rezidentė gauna dėl dalyvavimo valdant kapitalą, kuris leidžia daryti aiškią įtaką dividendus išmokėjusios bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, bet ir dividendams, gaunamiems dėl dalyvavimo valdant kapitalą, kuris tokios įtakos daryti neleidžia. Tiek, kiek nacionalinės teisės aktai taikomi dividendams iš valstybės narės, jų dalykas neleidžia nustatyti, ar jie labiau patenka į SESV 49 straipsnio, ar į SESV 63 straipsnio taikymo sritį.
94 Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas atsižvelgia į nagrinėjamo atvejo faktines aplinkybes, kad nustatytų, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai taikoma viena, ar kita iš minėtų nuostatų (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 37 ir 38 punktus; 2008 m. birželio 26 d. Sprendimo Burda, C‑284/06, Rink. p. I‑4571, 71 ir 72 punktus ir 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo SGI, C‑311/08, Rink. p. I‑487, 33–37 punktus).
95 Minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 37 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad bylos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nagrinėjant ginčą pasirinktos kaip „bandomosios“, susijusios su Jungtinėje Karalystėje reziduojančiomis bendrovėmis, gavusiomis dividendų iš kitose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių, kurias pirmosios kontroliavo 100 %. Kadangi buvo kalbama apie dalyvavimą valdant kapitalą, kuris jo turėtojui leidžia daryti aiškią įtaką dividendus išmokančios bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad minėtose „bandomosiose“ bylose taikomos su įsisteigimo laisve susijusios Sutarties nuostatos.
96 Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios susijusios su iš trečiosios valstybės gautų dividendų mokestiniu vertinimu, reikia pripažinti, kad pakanka išnagrinėti nacionalinės teisės aktų dalyką, norint įvertinti, ar iš trečiųjų valstybių gautų dividendų mokestinis vertinimas patenka į Sutarties nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo taikymo sritį.
97 Iš tikrųjų, kadangi su įsisteigimo laisve susijusiame Sutarties skirsnyje nėra jokios nuostatos, kuri jo nuostatų taikymo sritį išplėstų ir situacijoms, susijusioms su valstybės narės bendrovės padalinio įsteigimu trečiojoje valstybėje arba su trečiosios valstybės bendrovės padalinio įsteigimu valstybėje narėje (žr. minėto Sprendimo Holböck 28 punktą; 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Fidium Finanz, C‑452/04, Rink. p. I‑9521, 25 punktą ir minėto Sprendimo Scheunemann 33 punktą bei 2007 m. gegužės 10 d. Nutarties A ir B, C‑102/05, Rink. p. I‑3871 29 punktą ir minėtos Nutarties Test Claimants in the CFC and Dividend Group Litigation, 88 punktą), teisės aktai dėl iš trečiųjų valstybių gautų dividendų mokestinio vertinimo negali patekti į SESV 49 straipsnio taikymo sritį.
98 Kai iš tokių nacionalinės teisės aktų dalyko matyti, kad jie taikomi tik dalyvavimui valdant kapitalą, kuris leidžia daryti aiškią įtaką atitinkamos bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, negalima remtis nei SESV 49, nei SESV 63 straipsniu (minėto Sprendimo Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation 33, 34, 101 ir 102 punktai; taip pat 2007 m. gegužės 10 d. Nutarties Lasertec, C‑492/04, Rink. p. I‑3775, 22 ir 27 punktai; taip pat žr. minėtos Nutarties A ir B 4 ir 25–28 punktus).
99 Atvirkščiai, nacionalinės teisės aktai dėl iš trečiųjų valstybių gautų dividendų mokestinio vertinimo, kurie taikomi ne vien situacijoms, kai patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dividendus išmokančios bendrovės sprendimams, turi būti vertinami atsižvelgiant į SESV 63 straipsnį. Taigi bendrovė valstybės narės rezidentė, kad ir kokia būtų jos turima trečiojoje valstybėje įsteigtos dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalis, gali remtis šia nuostata ginčydama minėtų teisės aktų teisėtumą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo A 11 ir 27 punktus).
100 Kadangi Sutartimi įsisteigimo laisvė neišplečiama tiek, kad apimtų trečiąsias valstybes, svarbu vengti, kad dėl SESV 63 straipsnio 1 dalies aiškinimo, kiek tai susiję su santykiais su trečiosiomis valstybėmis, ūkio subjektai, kurie nepatenka į įsisteigimo laisvės teritorinę taikymo sritį, galėtų turėti iš jos naudos. Tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, tokio pavojaus nėra. Nagrinėjamais valstybės narės teisės aktais nenumatytos bendrovės šios valstybės narės rezidentės patekimo į trečiosios valstybės rinką sąlygos arba bendrovės trečiosios valstybės narės rezidentės patekimo į valstybės narės rinką sąlygos. Šiais teisės aktais tik nustatomas dividendų, kuriuos jų gavėjai gauna iš investicijų į trečiojoje valstybėje įsteigtą bendrovę, mokestinis vertinimas.
101 Reikėtų pridurti, kad Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybių argumentas, kad iš trečiųjų valstybių gaunamų dividendų mokestinio vertinimo laisvė priklauso ne tik nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų dalyko, bet ir nuo konkrečių pagrindinės bylos aplinkybių, sukeltų su SESV 64 straipsnio 1 dalimi nesuderinamų pasekmių.
102 Iš šios nuostatos matyti, kad į SESV 63 straipsnio, reglamentuojančio laisvą kapitalo judėjimą, taikymo sritį iš esmės patenka su padalinio įsteigimu ar tiesioginėmis investicijomis susijęs kapitalo judėjimas. Šios sąvokos apima dalyvavimo įmonėje formą, kai turimos akcijos suteikia galimybę veiksmingai dalyvauti ją valdant bei kontroliuojant (žr. minėtų sprendimų Glaxo Welcome 40 punktą ir Idryma Typou 48 punktą).
103 Pagal teismo praktiką kapitalo judėjimo, susijusio su įsisteigimu arba tiesioginėmis investicijomis, apribojimai, kaip jie suprantami pagal SESV 64 straipsnio 1 dalį, apima ne tik tas nacionalines priemones, kurios, taikomos kapitalo judėjimui į trečiąsias šalis ar iš jų, riboja investicijas ir įsisteigimą, bet ir tas, kurios riboja iš to kylančių dividendų mokėjimus (minėto Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 183 punktas ir minėto Sprendimo Holböck 36 punktas).
104 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti: Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad bendrovė valstybės narės rezidentė, turinti trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės kapitalo dalį, todėl galinti daryti aiškią įtaką jos sprendimams ir nulemti jos veiklą, gali remtis SESV 63 straipsniu, kad užginčytų minėtos valstybės narės teisės aktų dėl iš minėtos trečiosios valstybės gaunamų dividendų mokestinio vertinimo, taikomų ne vien tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė turi lemiamą įtaką dividendus mokančiai bendrovei, atitiktį šiai nuostatai.
Dėl penktojo klausimo
105 Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation, Teisingumo Teismo pateiktas atsakymas į trečiąjį klausimą taikomas ir tuo atveju, kai kitose valstybėse narėse įsteigtos dukterinės bendrovės, kurioms nebuvo galima perkelti ACT, neapmokestinamos patronuojančiosios bendrovės valstybėje narėje.
106 Reikia priminti, kad minėtame Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation Teisingumo Teismas, atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiąjį klausimą, nusprendė, jog pagal SESV 49 straipsnį draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais bendrovei rezidentei leidžiama perkelti dukterinėms bendrovėms rezidentėms ACT sumą, kurios negalima įskaityti į už atitinkamą mokestinį laikotarpį arba ankstesnius ar vėlesnius mokestinius laikotarpius šios pirmosios bendrovės mokėtiną pelno mokestį, kad šios dukterinės bendrovės galėtų ją įskaityti į savo mokėtiną pelno mokestį, tačiau neleidžiama bendrovei rezidentei perkelti tos sumos dukterinėms bendrovėms nerezidentėms tuo atveju, kai pastarosios šioje valstybėje narėje apmokestinamos už joje gautą pelną.
107 Ieškovės pagrindinėje byloje teigia, kad šis Teisingumo Teismo atsakymas taikomas ir tuomet, kai dukterinių bendrovių nerezidenčių, kurioms negalima perkelti ACT permokos, pelnas neapmokestinamas patronuojančiosios bendrovės valstybėje narėje, tačiau apmokestinamas kitose valstybėse narėse. Jos teigia, kad nagrinėjamais teisės aktais siekiamam tikslui prieštarautų ACT permokos perkėlimo mechanizmo taikymas tik Jungtinėje Karalystėje apmokestinamoms dukterinėms bendrovėms. Pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose turėjo būti numatyta galimybė įskaityti patronuojančiosios bendrovės sumokėtą ACT į dividendus išmokančiai dukterinei bendrovei užsienyje taikomą pelno mokestį ir turėjo būti leidžiama grąžinti ACT permoką, kad būtų išvengta grupės bendrovių apmokestinimo kelis kartus iš eilės.
108 Šiuo klausimu, kaip pabrėžia Komisija, reikia atskirti ACT, kurį neteisėtai surinko atitinkama valstybė narė pažeisdama Sutartyje įtvirtintas laisves, ir ACT, kuris, kaip matyti iš šio sprendimo 62 ir 72 punktų, galėjo būti teisėtai renkamas iš bendrovės rezidentės, gavusios užsienio kilmės dividendų, nes jis atitiko papildomą pelno mokestį, kuriuo buvo siekiama kompensuoti pelnui, iš kurio išmokėti užsienio kilmės dividendai, taikytą mažesnį nominalų apmokestinimo tarifą, palyginti su bendrovės rezidentės pelnui taikomu nominaliu apmokestinimo tarifu.
109 Iš šioje byloje pateikto atsakymo į trečiąjį klausimą matyti, kad neteisėtai surinktas ACT turi būti grąžintas.
110 Atvirkščiai, kalbant apie ACT, atitinkantį papildomą pelno mokestį, kurį atitinkama valstybė narė turėjo teisę taikyti, reikia priminti, kad ACT yra pelno mokesčio mokėjimas avansu Jungtinėje Karalystėje. Teisė perkelti ACT permoką dukterinėms bendrovėms užtikrina, kad Jungtinėje Karalystėje apmokestinamų bendrovių grupė vien dėl ACT buvimo fakto nemokės mokesčių, viršijančių Jungtinėje Karalystėje atsiradusį bendrą mokestinį įsiskolinimą. Išplėtus šią teisę Jungtinėje Karalystėje neapmokestinamoms bendrovėms nerezidentėms, kurioms dėl to būtų grąžinama ACT permoka, Jungtinė Karalystė faktiškai netektų teisės imti papildomą mokestį nuo užsienio kilmės dividendų, mokamų iš pelno, apmokestinto mažesniu nei taikomas Jungtinėje Karalystėje nominaliu tarifu, todėl būtų pažeistas subalansuotas apmokestinimo kompetencijos paskirstymas tarp valstybių narių (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 30 d. Sprendimo Meilicke ir kt., C‑262/09, Rink. p. I‑5669, 33 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
111 Taigi į penktąjį klausimą reikia atsakyti: byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation, Teisingumo Teismo pateiktas atsakymas į trečiąjį klausimą netaikomas tuo atveju, kai kitose valstybėse narėse įsteigtos dukterinės bendrovės, kurioms nebuvo galima perkelti ACT, patronuojančiosios bendrovės valstybėje narėje neapmokestinamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
112 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1. SESV 49 ir 63 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinės kilmės dividendams taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas, o užsienio kilmės dividendams – užskaitos metodas, jei įrodoma, kad, pirma, taikant užskaitos metodą dividendus gaunančiai bendrovei suteikiamas mokesčio kreditas atitinka nuo pelno, iš kurio išmokėti dividendai, faktiškai sumokėtą mokestį ir, antra, bendrovių pelno faktinis apmokestinimo tarifas atitinkamoje valstybėje narėje paprastai mažesnis už numatytą nominalų apmokestinimo tarifą.
2. Byloje, kurioje priimtas 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation (C‑446/04), Teisingumo Teismo pateikti atsakymai į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus taikomi taip pat tuo atveju, kai:
– nuo pelno, iš kurio bendrovei rezidentei išmokėti dividendai, juos išmokėjusi bendrovė nerezidentė užsienyje nemokėjo pelno mokesčio ar mokėjo ne visą pelno mokestį, tačiau šį mokestį sumokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė,
– avansinį pelno mokestį sumokėjo ne iš bendrovės nerezidentės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė, o jos patronuojančioji bendrovė rezidentė taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką.
3. Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad patronuojančioji bendrovė valstybės narės rezidentė, kuri, taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką, kaip nagrinėjamąją pagrindinėje byloje, pažeidžiant Sąjungos teisę buvo priversta sumokėti avansinį pelno mokestį nuo savo pelno dalies iš užsienio kilmės dividendų, gali pareikšti ieškinį dėl šio nepagrįstai surinkto mokesčio grąžinimo, kiek šis mokestis viršija papildomą pelno mokestį, kurį atitinkama valstybė narė turėjo teisę rinkti, kad kompensuotų pelnui, iš kurio išmokėti užsienio kilmės dividendai, pritaikytą mažesnį nominalų apmokestinimo tarifą, palyginti su patronuojančiosios bendrovės rezidentės pelnui taikomu nominaliu apmokestinimo tarifu.
4. Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad bendrovė valstybės narės rezidentė, turinti trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės kapitalo dalį, todėl galinti daryti aiškią įtaką jos sprendimams ir nulemti jos veiklą, gali remtis SESV 63 straipsniu, kad užginčytų minėtos valstybės narės teisės aktų dėl iš minėtos trečiosios valstybės gaunamų dividendų mokestinio vertinimo, taikomų ne vien tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė turi lemiamą įtaką dividendus mokančiai bendrovei, atitiktį šiai nuostatai.
5. Byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation, Teisingumo Teismo pateiktas atsakymas į trečiąjį klausimą netaikomas tuo atveju, kai kitose valstybėse narėse įsteigtos dukterinės bendrovės, kurioms nebuvo galima perkelti ACT, patronuojančiosios bendrovės valstybėje narėje neapmokestinamos.
Parašai.