Sujungtos bylos C‑539/10 P ir C‑550/10 P
Stichting Al-Aqsa
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
ir
Nyderlandų Karalystė
prieš
Stichting Al-Aqsa
„Apeliacinis skundas – Bendra užsienio ir saugumo politika – Kova su terorizmu – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams – Lėšų įšaldymas – Bendroji pozicija 2001/931/BUSP – 1 straipsnio 4 ir 6 dalys – Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 – 2 straipsnio 3 dalis – Organizacijos įrašymas į su teroristiniais veiksmais susijusių asmenų, grupių ir subjektų sąrašą ir palikimas jame – Sąlygos – Kompetentingos institucijos priimtas sprendimas – Nacionalinės priemonės panaikinimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Apeliacinio skundo priimtinumas – Teisė į nuosavybės apsaugą – Proporcingumo principas – EB 253 straipsnis – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2012 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Reikalavimai pakeisti motyvus – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnio 1 dalis)
2. Teismo procesas – „Res judicata“ galia – Apimtis
3. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Kompetentinga institucija
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 2580/2001)
4. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Nacionalinio sprendimo įšaldyti lėšas panaikinimas – Reikšmės Sąjungos reglamentu nustatytam lėšų įšaldymui nebuvimas
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys)
5. Europos Sąjungos teisė – Tiesioginis veikimas – Valstybių narių pareigos
6. Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Dalykas – Viso skundžiamo sprendimo arba jo dalies panaikinimas dėl apeliaciniame skunde nenurodyto motyvo
(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 117 straipsnio 2 dalis)
7. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Su teroristiniais veiksmais susijusios organizacijos lėšų įšaldymas – Nuosavybės teisės apribojimai – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 5 ir 6 straipsniai)
8. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Priemonės proporcingumas – Vertinimo kriterijai
9. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas įšaldyti tam tikrų su teroristiniais veiksmais susijusių asmenų, grupių ir subjektų lėšas
(EB 253 straipsnis; Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 1 ir 3 dalys)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 43–45 punktus)
2. Res judicata galia taikoma tik sprendimo motyvams, kurie grindžia rezoliucinę dalį, todėl nuo jos neatskiriami.
(žr. 49 punktą)
3. Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 1 straipsnio 4 dalyje Tarybai leidžiama remtis sprendimu, kuriuo, atlikus tyrimą dėl susijusio asmens dalyvavimo finansuojant teroristinę veiklą, nustatomos tokios prevencinės priemonės, kaip antai lėšų įšaldymas.
Iš tikrųjų iš šios bendrosios pozicijos konstatuojamųjų dalių bei Reglamento Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, matyti, kad jais siekiama kovoti su tarptautiniu terorizmu, atkirsti jo finansinius išteklius įšaldant asmenų ir subjektų, įtariamų dalyvaujant su juo susijusioje veikloje, lėšas ir ekonominius išteklius. Tad šiais aktais siekiama užkirsti kelią naujiems teroristiniams veiksmams, o ne kad šie aktai kartu būtų taikomi nacionalinėse baudžiamosiose bylose ir šios procedūros būtų jais grindžiamos.
Be to, iš nuorodos į nacionalinį sprendimą bei žodžių junginių „tiksli informacija“ ir „rimti ir patikimi įrodymai ar įkalčiai“ Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje matyti, kad šia nuostata siekiama apsaugoti susijusius asmenis užtikrinant, kad jų įtraukimas į su teroristiniais veiksmais susijusių asmenų, grupių ir subjektų sąrašą būtų pagrįstas pakankamai rimtomis faktinėmis aplinkybėmis, o minėtoje bendrojoje pozicijoje šio tikslo siekiama nustatant reikalavimą, kad nacionalinė institucija būtų priėmusi sprendimą. Dėl minėtos susijusių asmenų apsaugos nekyla abejonių, jei nacionalinės institucijos sprendimas buvo priimtas ne procedūroje dėl baudžiamųjų sankcijų skyrimo, o procedūroje dėl prevencinių priemonių nustatymo. Tokia susijusių asmenų apsauga taip pat užtikrinama, kai nacionalinė institucija priima sprendimą ne dėl tyrimo pradžios, o dėl tyrimo išvadų, kuriuo susijusiam asmeniui nustatomos prevencinės priemonės, bet jis nenuteisiamas. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad įtraukimas į su teroristiniais veiksmais susijusių asmenų, grupių ir subjektų sąrašą taip pat gali būti pagrįstas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcija. Iš tikrųjų, kadangi tokios sankcijos paprastai nėra baudžiamosios, lėšų įšaldymas, kaip antai nustatomas nacionaliniame sprendime, gali būti palygintas su minėtos Saugumo Tarybos nustatyta sankcija.
(žr. 67, 68, 70–73 ir 104 punktus)
4. Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 1 straipsnio 4 dalies tekste nurodomas nacionalinės institucijos priimtas sprendimas ir reikalaujama, kad būtų tiksli informacija ar bylos medžiaga, kurios rodo, kad toks sprendimas buvo priimtas. Nei iš minėto teksto, nei iš Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalies nematyti, jog be šios sąlygos būtų reikalaujama, kad praeityje priimtas sprendimas dar galiotų ar turėtų teisinių pasekmių tuo momentu, kai Taryba nusprendžia palikti asmenį šios bendrosios pozicijos priede esančiame sąraše. Be to, reikia atsižvelgti į nuorodos į nacionalinį sprendimą, priimtą remiantis rimtais ir patikimais įrodymais, paskirtį, t. y. užtikrinti, kad Tarybos sprendimas būtų priimtas remiantis pakankamu faktiniu pagrindu, leidžiančiu konstatuoti, kad kyla pavojus, jog nepriėmus ribojamųjų priemonių, susijęs asmuo ir toliau dalyvaus teroristinėje veikloje. Šiomis aplinkybėmis svarbus klausimas nagrinėjant asmens palikimą ginčijamame sąraše yra tas, ar nuo šio asmens pavardės ar pavadinimo įrašymo į minėtą sąrašą arba ankstesnio peržiūrėjimo faktinė padėtis pasikeitė taip, kad atsižvelgiant į ją, nebegalima daryti tos pačios išvados dėl šio asmens dalyvavimo teroristinėje veikloje.
Kadangi nacionalinio sprendimo panaikinimas nebuvo pagrįstas naujų aplinkybių ar įrodymų, kad asmuo, kurio lėšos įšaldytos, nebedalyvauja terorizmo finansavimo veikloje, atsiradimu ar kompetentingų nacionalinių institucijų pasikeitusiu šio dalyvavimo vertinimu, o tik tikslu – išvengti nacionalinės lėšų įšaldymo priemonės ir Sąjungos lygiu nustatytos lėšų įšaldymo priemonės dubliavimosi, tokio panaikinimo nepakanka tam, kad asmens palikimas ginčijamame sąraše taptų nesuderinamas su Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalimis.
(žr. 79–84, 89 punktus)
5. Valstybės narės negali priimti teisės akto, kuriuo nuo teisės subjektų būtų nuslėptas Bendrijos teisės normos pobūdis ir iš to kylančios pasekmės.
(žr. 87 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 94 punktą)
7. Teisė į nuosavybę Sąjungos teisėje nėra absoliuti. Todėl gali būti nustatyti naudojimosi teise į nuosavybę apribojimai, jeigu jie faktiškai atitinka Europos Sąjungos bendrojo intereso tikslus ir nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis siekiamų tikslų atžvilgiu, pažeidžiantis garantuojamos teisės esmę. Atsižvelgiant į bendrojo intereso tikslą, kuris tarptautinei bendrijai toks pat svarbus kaip ir pagal Jungtinių Tautų Chartiją panaudojant visas priemones kovai su grėsme tarptautinei taikai ir saugumui, kurią sukelia teroristiniai veiksmai, asmenų, kurie pagal Reglamentą Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, ir Bendrąją poziciją 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu numatytas taisykles buvo identifikuoti kaip dalyvaujantys terorizmo finansavimo veikloje, pats lėšų, finansinio turto ir kitų ekonominių išteklių įšaldymas nelaikytinas netinkamu.
Dėl organizacijos palikimo teroristinėje veikloje dalyvaujančių asmenų, grupių ir subjektų sąraše tariamo neproporcingo pobūdžio pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2580/2001 5 ir 6 straipsniuose numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis, reikalingomis padengti esmines išlaidas ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus, ir, antra, suteikti specialius leidimus panaikinti lėšų, kito finansinio turto ir kitų ekonominių išteklių įšaldymą. Be to, šis sprendimas palikti sąraše reguliariai peržiūrimas tam, kad būtų galima įsitikinti, jog ginčijamo sąrašo kriterijų neatitinkantys asmenys ir subjektai būtų iš jo išbraukti.
(žr. 121, 123, 127, 129 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 122 punktą)
9. EB 253 straipsnis, kuriame numatyta, kad Sąjungos institucijų aktuose turi būti nurodyti jų motyvai, negali būti aiškinamas taip, jog pagal jį reikalaujama, kad Taryba išsamiai atsakytų į asmens per konsultaciją iki nagrinėjamo sprendimo priėmimo nurodytas pastabas. Kadangi motyvų santraukoje, kuri įteikta šiam asmeniui, nurodytos individualios ir specialios priežastys, dėl kurių Taryba buvo priversta konstatuoti, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 1 straipsnio 4 dalį, remiantis informacija, kurią nacionalinė institucija laikė patikima, minėtas asmuo dalyvavo terorizmo finansavimo veikloje, šių duomenų pakako, kad leistų jam suprasti, kuo yra kaltinamas.
Remiantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1373 (2001) 1 dalies c punktu ir Reglamento Nr. 2580/2001, dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis darytina išvada, kad asmenų, dalyvaujančių teroro aktuose, lėšų įšaldymas yra taisyklė. Tad negalima kaltinti Tarybos, kad ji papildomai nenurodė priežasčių, dėl kurių buvo priversta konstatuoti, kad lėšų įšaldymo priemonė iš tikrųjų turėjo būti taikoma susijusiam asmeniui.
(žr. 141, 142, 144 punktus)