TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. liepos 17 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisė į šeimos susijungimą – Direktyva 2003/86/EB – 4 straipsnio 5 dalis – Nacionalinės teisės norma, pagal kurią reikalaujama, kad pateikiant prašymą susijungti su šeima globėjui ir jo sutuoktiniui būtų suėję 21 metai – Sąjungos teisę atitinkantis aiškinimas“
Byloje C‑338/13
dėl Verwaltungsgerichtshof (Austrija) 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2013 m. birželio 20 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Marjan Noorzia
prieš
Bundesministerin für Inneres
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta (pranešėja), teisėjai J. L. da Cruz Vilaça, G. Arestis, J.‑C. Bonichot ir A. Arabadjiev,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
kancleris A. Calot Escobar,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– M. Noorzia, atstovaujamos Rechtsanwalt L. Binder,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Michelogiannaki,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Condou-Durande ir W. Bogensberger,
susipažinęs su 2014 m. balandžio 30 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) 4 straipsnio 5 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas sprendžiant M. Noorzia ir Bundesministerin für Inneres (federalinė vidaus reikalų ministrė, toliau – Bundesministerin) ginčą dėl to, kad pastaroji atmetė M. Noorzia prašymą leisti apsigyventi šalyje siekiant susijungti šeimai.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2003/86
3 Direktyvos 2003/86 4 straipsnyje numatyta:
„1. Pagal šią direktyvą ir laikydamosi IV skyriuje, taip pat 16 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybės narės leidžia atvykti ir gyventi šiems šeimos nariams:
a) globėjo sutuoktiniui;
<...>
5. Siekdamos užtikrinti geresnę integraciją ir užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, valstybės narės gali reikalauti, kad globėjas ir jo / jos sutuoktinis būtų tam tikro minimalaus amžiaus, daugiausiai iki 21 metų, iki tol, kol sutuoktinis galės prie jo ar jos prisijungti.
<...>“
Austrijos teisė
4 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ginčui pagrindinėje byloje taikytinas 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas dėl įsikūrimo ir gyvenimo šalyje (Niederlassungs- und Aufenthaltsgesetz, BGBl. I, 100/2005, toliau – NAG).
5 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos NAG (BGBl. I, 111/2010) 46 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, laikantis tam tikrų sąlygų, trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams turi būti išduodamas leidimas gyventi šalyje.
6 NAG 2 straipsnio 1 dalies 9 punkte „šeimos nario“ sąvoka apibrėžta taip:
„šeimos narys – tai sutuoktinis, nepilnametis nesusituokęs vaikas, įskaitant įvaikintą vaiką ar povaikį (tradicinė šeima); tai apima ir partnerystę įregistravusius asmenis; sutuoktiniams ir registruotiems partneriams pateikiant prašymą turi būti suėję 21 metai; jeigu poligaminės šeimos atveju sutuoktinis su vienu globėju jau gyvena federalinėje teritorijoje, kiti sutuoktiniai nėra šeimos nariai, turintys teisę gauti leidimą gyventi šalyje.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
7 1989 m. sausio 1 d. gimusi M. Noorzia yra Afganistano pilietė; ji 2010 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą apsigyventi šalyje tam, kad galėtų gyventi su 1990 m. sausio 1 d. gimusiu savo vyru, taip pat Afganistano piliečiu, gyvenančiu Austrijoje.
8 2011 m. kovo 9 d. sprendimu Bundesministerin atmetė šį prašymą motyvuodama tuo, kad nors M. Noorzia sutuoktiniui 2011 m. sausio 1 d. ir suėjo 21 metai, prašymo pateikimo Austrijos ambasadai Islamabade (Pakistanas) dieną jis dar nebuvo sulaukęs šio amžiaus, todėl nebuvo įvykdyta susijungimą reglamentuojanti specialioji sąlyga.
9 Bundesministerin tvirtino, kad sąlyga, jog asmuo prašymo pateikimo dieną turi būti sulaukęs 21 metų, atitinka Direktyvą 2003/86.
10 M. Noorzia apskundė Bundesministerin sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris mano, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje aiškiai nenurodyta, į kurį laiko momentą turi būti atsižvelgiama vertinant, ar šioje nuostatoje nustatyta minimalaus 21 metų amžiaus riba yra pasiekta.
11 Tokiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos [2003/86] 4 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiama [nacionalinės teisės] nuostata, pagal kurią sutuoktiniams ir registruotiems partneriams, kad jie galėtų būti laikomi teisę susijungti su šeima turinčiais šeimos nariais, 21 m. jau turi būti suėję pateikiant prašymą?“
Dėl prejudicinio klausimo
12 Pirmiausia pažymėtina, kad siekiant užtikrinti geresnę integraciją ir užkirsti kelią priverstinėms santuokoms Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalyje valstybėms narėms leidžiama nustatyti minimalų amžių, kuris negali būti didesnis nei 21 metai ir kurio turi būti sulaukęs globėjas ir jo sutuoktinis iki tol, kol sutuoktinis galės prisijungti prie globėjo.
13 Tačiau kadangi šioje nuostatoje nenustatyta data, į kurią nacionalinės institucijos turi atsižvelgti nustatydamos, ar ši su minimaliu amžiumi susijusi sąlyga yra įvykdyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad šia nuostata draudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią sutuoktiniams ir registruotiems partneriams 21 m. jau turi būti suėję pateikiant prašymą, kad jie galėtų būti laikomi teisę susijungti su šeima turinčiais šeimos nariais.
14 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nenurodydamas, ar nacionalinės institucijos, nustatydamos, ar su minimaliu amžiumi susijusi sąlyga yra įvykdyta, turi atsižvelgti į prašymo susijungti su šeima pateikimo datą, ar datą, kurią buvo priimtas sprendimas dėl šio prašymo, Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino palikti valstybėms narėms diskreciją su sąlyga, kad nebus pažeistas Sąjungos teisės veiksmingumas.
15 Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad valstybių narių pagal Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalį nustatytas minimalus amžius galiausiai atitinka amžių, kai, atitinkamos valstybės narės manymu, asmuo laikomas pasiekusiu pakankamą brandą ne tik tam, kad galėtų atsisakyti priverstinės santuokos, bet ir savo valia nuspręsti apsigyventi su savo sutuoktiniu kitoje šalyje tam, kad ten su juo gyventų šeiminį gyvenimą ir integruotųsi.
16 Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tokia priemonė, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pagal kurią reikalaujama, kad globėjas ir jo sutuoktinis prašymo pateikimo dieną būtų sulaukę minimalaus reikalaujamo amžiaus, nesudaro kliūčių pasinaudoti teise į šeimos susijungimą ir šis pasinaudojimas netampa pernelyg sudėtingas. Be to, tokia priemonė nepaneigia tikslo užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, nes leidžia manyti, kad dėl didesnės brandos bus ne taip lengva daryti įtaką suinteresuotiesiems asmenims, kad jie sudarytų priverstinę santuoką ir sutiktų su šeimos susijungimu, jeigu reikalaujama, kad prašymo pateikimo dieną jie būtų sulaukę 21 metų, nei tuomet, jei tą dieną jie dar nebūtų sulaukę 21 metų.
17 Be to, atsižvelgimas į prašymo susijungti su šeima pateikimo dieną siekiant nustatyti, ar minimalaus amžiaus sąlyga yra įvykdyta, atitinka vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principus.
18 Iš tiesų, kaip pažymėjo Austrijos vyriausybė, prašymo pateikimo dienos kriterijus leidžia užtikrinti vienodo požiūrio principo laikymąsi visų prašymus pateikusių asmenų, kurie chronologiškai yra tokioje pačioje situacijoje, atžvilgiu ir garantuoja, kad tai, ar prašymas bus patenkintas, iš esmės priklausys nuo aplinkybių, priskirtinų prašymą pateikusiam asmeniui, o ne administracijai, pavyzdžiui, prašymo nagrinėjimo trukmės.
19 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 5 dalis aiškintina taip, kad šia nuostata nedraudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią sutuoktiniams ir registruotiems partneriams, kad jie galėtų būti laikomi teisę susijungti su šeima turinčiais šeimos nariais, 21 m. jau turi būti suėję pateikiant prašymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 4 straipsnio 5 dalis aiškintina taip, kad šia nuostata nedraudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią sutuoktiniams ir registruotiems partneriams, kad jie galėtų būti laikomi teisę susijungti su šeima turinčiais šeimos nariais, 21 m. jau turi būti suėję pateikiant prašymą.
Parašai.