2016 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Landgericht München I (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Tobias Mc Fadden / Sony Music Entertainment Germany GmbH
(Byla C-484/14)1
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Informacinė visuomenė – Laisvė teikti paslaugas – Verslui skirtas belaidis vietos tinklas (WLAN) – Laisvos prieigos visuomenei suteikimas – Tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybė – Paprastas perdavimo kanalas – Direktyva 2000/31/EB – 12 straipsnis – Atsakomybės ribojimas – Nežinomas šio tinklo naudotojas – Turimų teisių į saugomą kūrinį pažeidimas – Įpareigojimas apsaugoti tinklą – Verslininko civilinė atsakomybė)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landgericht München I
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Tobias Mc Fadden
Atsakovė: Sony Music Entertainment Germany GmbH
Rezoliucinė dalis
2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) 12 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 2 straipsnio a punktu ir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, iš dalies pakeistos 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, 1 straipsnio 2 punktu, reikia aiškinti taip, kad tokia paslauga, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kurią teikia ryšių tinklo operatorius, leisdamas visuomenei nemokamai naudotis šiuo tinklu, yra „informacinės visuomenės paslauga“, kaip ji suprantama pagal pirmąją iš šių nuostatų, jeigu atitinkamas paslaugų teikėjas ją teikia siekdamas reklamuoti savo parduodamas prekes arba teikiamas paslaugas.
Direktyvos 2000/31 12 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, jog tam, kad šioje nuostatoje nurodyta paslauga, kurią sudaro prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, būtų laikoma suteikta, ši prieiga neturi peržengti techninio, automatinio ir pasyvaus proceso, per kurį užtikrinamas reikalaujamas informacijos perdavimas, ribų, ir nereikia įvykdyti jokio kito papildomo reikalavimo.
Direktyvos 2000/31 12 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga pagal analogiją netaikytina minėtai 12 straipsnio 1 daliai.
Direktyvos 2000/31 12 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 2 straipsnio b punktu, reikia aiškinti taip, kad prieigos prie ryšių tinklo paslaugos teikėjui netaikomi kiti reikalavimai, išskyrus tą, kuris nurodytas šioje nuostatoje.
Direktyvos 2000/31 12 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją neleidžiama asmeniui, kurio teisės į kūrinį buvo pažeistos, iš prieigos teikėjo reikalauti atlyginti žalą už tai, kad šias jo teises pažeidė tretieji asmenys, panaudodami vieną iš šių prieigų, taip pat atlyginti išlaidas už oficialų įspėjimą ar bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jo žalos atlyginimo prašymu. Tačiau šią nuostatą reikia aiškinti taip, kad pagal ją nedraudžiama šiam asmeniui pareikšti prieigos prie ryšių tinklo teikėjui, kurio paslaugomis naudojantis buvo padarytas šis pažeidimas, reikalavimus nutraukti minėtą pažeidimą, taip pat atlyginti išlaidas už oficialų įspėjimą ir bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu šiais reikalavimais siekiama, kad nacionalinė valdžios institucija ar teismas taikytų draudimą, kuriuo šis teikėjas būtų įpareigojamas nutraukti minėtą pažeidimą, arba jie pareiškiami po šio draudimo.
Direktyvos 2000/31 12 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 12 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į iš pagrindinių teisių apsaugos kylančius reikalavimus, taip pat į direktyvose 2001/29 ir 2004/48 numatytas taisykles, reikia aiškinti taip, kad pagal ją iš principo nedraudžiama taikyti tokio draudimo, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kuriuo, numatant baudą, reikalaujama iš prieigos prie ryšių tinklo teikėjo, leidžiančio visuomenei prisijungti prie interneto, neleisti tretiesiems asmenims naudojant šią interneto prieigą padaryti viešai prieinamą konkretų autorių teisių saugomą kūrinį ar jo dalį interneto mainų platformoje (peer-to-peer), jeigu leidžiama pačiam šiam teikėjui nuspręsti, kokių techninių priemonių reikia imtis, kad būtų įgyvendintas šis draudimas, net jei vienintelė priemonė, kurios jis galėtų imtis, būtų interneto ryšio apsaugojimas slaptažodžiu, o šio ryšio naudotojai, norėdami gauti reikalaujamą slaptažodį, būtų įpareigojami atskleisti savo tapatybę, taigi negalėtų veikti anonimiškai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
____________1 OL C 46, 2015 2 9.