Byla T‑588/08
Dole Food Company, Inc.
ir Dole Germany OHG
prieš
Europos Komisija
„Konkurencija – Karteliai – Bananų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Suderintų veiksmų, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, sąvoka – Keitimosi informacija sistema – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Pažeidimo sunkumas“
Santrauka – 2013 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Terminas – Pavėluotas įrodymų pateikimas – Sąlygos
(SESV 256 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalis)
2. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Koordinavimas ir bendradarbiavimas, nesuderinami su kiekvienos įmonės pareiga savarankiškai spręsti dėl savo elgesio rinkoje – Konkurentų keitimasis informacija – Prezumpcija – Sąlygos
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
3. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Antikonkurencinis tikslas – Vertinimo kriterijai – Suderintų veiksmų ir vartojimo kainų tiesioginio ryšio nebuvimas – Nereikšmingumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Karteliai – Suderinti veiksmai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas – Antikonkurencinio poveikio rinkai nebuvimas – Nereikšmingumas – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas – Susitarimo šalių siekis riboti konkurenciją – Nebūtinas kriterijus – Komisijos arba Sąjungos teismo atsižvelgimas į tokį siekį – Leistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Pagrindinių kartelio dalyvių parodymų, pateiktų savo noru siekiant, kad jiems būtų pritaikytas pranešimas dėl bendradarbiavimo, įrodomoji vertė
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
6. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Pareiga aptarti visus per administracinę procedūrą iškeltus faktų ir teisės klausimus – Nebuvimas – Vertinimo veiksnių, leidusių Komisijai įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę, nurodymas – Pakankamas nurodymas – Vėlesnis tikslesnės informacijos pateikimas – Poveikio nebuvimas
(EB 81, 82 ir 253 straipsniai)
7. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Konkurentų keitimasis informacija – Žala konkurencijai – Vertinimas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį – Konkurentų pasitarimas dėl kainų nustatymo veiksnių ir kainų pokyčių prieš nustatant savo referencines kainas – Pažeidimas dėl tikslo
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pranešimui apie kaltinimus netapatus sprendimas – Teisės į gynybą pažeidimas – Sąlyga – Atitinkamos įmonės teiginiai, kad jai inkriminuojami nauji kaltinimai
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)
9. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Konkurentų keitimasis informacija – Žala konkurencijai – Vertinimas atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos sąlygas – Rinka, kuriai taikomi specialūs teisės aktai ir kuri organizuota pagal savaitinius ciklus – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
10. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Konkurentų keitimasis informacija – Žala konkurencijai – Vertinimas atsižvelgiant į pasitarimų grafiką ir dažnumą – Aplinkybės, būdingos rinkai ir veiksmų derinimo tikslui – Vertinimo kriterijai – Būtina įmonių veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje priežastinio ryšio sąlyga – Šio priežastinio ryšio egzistavimo prezumpcija
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
11. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Analogiški reikalavimai kaltinimams, pateiktiems grindžiant ieškinio pagrindą – Ieškinyje nenurodyti kaltinimai – Bendra nuoroda į kitus prie ieškinio pridėtus dokumentus – Nepriimtinumas
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijos diskrecija – Ankstesniuose sprendimuose nustatyta praktika – Konsultacinis pobūdis
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atitinkamos įmonės finansinė padėtis – Atsižvelgimas – Pareigos nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 40–42 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 55–57, 60–62, 427, 541 punktus)
3. Konkurencijos bylose, kiek tai susiję su galimybe suderintus veiksmus laikyti turinčiais antikonkurencinį tikslą, net jeigu jie neturi tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis, EB 81 straipsnio 1 dalies tekstas neleidžia manyti, jog draudžiami tik tokie suderinti veiksmai, kurie daro tiesioginį poveikį galutinių vartotojų mokėtinai kainai. Priešingai, iš šio EB 81 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad suderinti veiksmai laikomi turinčiais antikonkurencinį tikslą, jeigu jais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos.
EB 81 straipsniu, kaip ir kitomis Sutartyje įtvirtintomis konkurencijos taisyklėmis, siekiama apsaugoti ne tik konkurentų arba vartotojų tiesioginius interesus, bet ir rinkos struktūrą ir kartu pačią konkurenciją. Konkrečiai kalbant, tai, kad suderinti veiksmai neturėjo tiesioginės įtakos kainų dydžiui, netrukdo konstatuoti, kad jais buvo ribojama atitinkamų įmonių konkurencija. Todėl antikonkurencinio tam tikrų suderintų veiksmų tikslo buvimo konstatavimas negali priklausyti nuo jų tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis konstatavimo.
(žr. 64, 65, 546 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 68–70, 412, 413, 543, 544 punktus)
5. Tai, jog prašoma taikyti 2002 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju, kad būtų sumažinta bauda, nebūtinai sukuria paskatą pateikti iškreiptus įrodymus apie kitus inkriminuojamo kartelio dalyvius. Bet koks mėginimas suklaidinti Komisiją gali sukelti abejonių dėl prašymą pateikusios bendrovės bendradarbiavimo nuoširdumo ir išsamumo, o tai gali turėti įtakos jos galimybei visiškai pasinaudoti pranešimo dėl bendradarbiavimo nuolaidomis.
Išvada, kad ginčijamame sprendime galiausiai nustatytas pažeidimas nevisai atitinka prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateiktą informaciją, kiek tai susiję su neteisėto elgesio tikslu, jo trukme, dalyvavusių ir nubaustų įmonių skaičiumi, negali įrodyti, jog minėtą prašymą pateikusia įmone ir jos parodymais, kuriais iš dalies grindžiama Komisijos išvada dėl EB 81 straipsnio pažeidimo buvimo, negalima pasikliauti.
(žr. 91, 100 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 125, 126, 133, 264, 647 punktus)
7. Konkurencijos bylose būtina atskirti, pirma, savarankiškai informaciją renkančius arba su klientais ir trečiosiomis šalimis būsimas kainas aptariančius konkurentus nuo, antra, konkurentų, kurie prieš nustatydami savo referencines kainas su kitais konkurentais aptaria išankstinio kainų nustatymo veiksnius ir kainų pokyčius. Nors dėl pirmojo elgesio nekyla jokių problemų įgyvendinant laisvą ir neiškreiptą konkurenciją, to paties negalima pasakyti apie antrąjį elgesį; jis neatitinka reikalavimo, pagal kurį visi ūkio subjektai turi savarankiškai pasirinkti politiką, kurią įgyvendins bendrojoje rinkoje, nes šis savarankiškumo reikalavimas griežtai draudžia bet kokį tiesioginį ar netiesioginį tokių ūkio subjektų bendravimą, kuriuo siekiama daryti įtaką esamo ar potencialaus konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti konkurentui informaciją apie tai, kaip pati įmonė yra nusprendusi ar ketina veikti šioje rinkoje.
Net jei tam tikra informacija, kuria buvo pasikeista, gali būti gauta iš kitų šaltinių, tokios keitimosi informacija sistemos sukūrimas leidžia atitinkamoms įmonėms susipažinti su šia informacija tiesiogiai, paprasčiau ir greičiau bei bendrai ją įvertinti iš naujo, taip sukuriant abipusio tikrumo atmosferą, susijusią su būsima jų kainodara.
Per pasitarimus dėl išankstinio kainų nustatymo suinteresuotosios įmonės gali atskleisti savo elgesio modelį, kurio planuoja laikytis, arba bent jau leisti kiekvienam dalyviui įvertinti būsimą konkurentų elgesį ir numatyti, koks bus jų siūlomas elgesio nustatant referencines kainas modelis. Taigi šie pasitarimai gali sumažinti netikrumą dėl būsimų konkurentų sprendimų dėl referencinių kainų, o įmonės gali taip derinti minėtų kainų nustatymą ir rinkai skirtą pranešimą, užuot visiškai atskirai priimdamos sprendimus dėl savo kainų politikos.
Kad būtų galima inkriminuoti keitimąsi informacija nebūtina, kad jis būtų pagrindinis arba vienas iš platesnės apimties kartelio epizodų. Jis gali būti nagrinėjamas atskirai, kaip antikonkurencinį tikslą turintys suderinti veiksmai, jei jais tiesiogiai ar net netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos, kaip numatyta EB 81 straipsnio 1 dalies a punkte. Pasitarimai dėl išankstinio kainų nustatymo, kuriais siekiama koordinuoti referencines kainas, yra susiję su kainų fiksavimu. Dėl šių pasitarimų derinami veiksmai, turint tikslą apriboti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį.
(žr. 291, 292, 402, 403, 414, 584, 585, 653, 654 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 335, 588, 589 punktus)
9. Konkurentų keitimasis informacija gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu sumažina ar panaikina netikrumą dėl atitinkamos rinkos veikimo ir dėl to riboja įmonių konkurenciją. Pagal šias taisykles draudžiami bet kokie ūkio subjektų kontaktai, jei jų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka įprastų atitinkamos rinkos sąlygų.
Jei pasiūla rinkoje yra labai koncentruota, keitimasis tam tikra informacija, atsižvelgiant visų pirma į jos pobūdį, gali sudaryti sąlygas įmonėms sužinoti apie konkurentų situaciją bei jų komercinę strategiją rinkoje ir taip iškraipyti konkurenciją šioje rinkoje bei padidinti slaptų susitarimų sudarymo galimybę ar net tai paskatinti. Tačiau, jei pasiūla yra labai suskaidyta, informacijos skleidimo ir keitimosi ja tarp konkurentų įtaka konkurencijai rinkoje gali būti vertinama neutraliai arba netgi teigiamai. Keitimosi informacija sistema gali pažeisti konkurencijos taisykles ir tada, kai atitinkama rinka nėra labai koncentruota oligopolinė rinka.
Reguliarus ir dažnas dalijimasis informacija, dėl kurio dirbtinai padidėjo skaidrumas rinkoje, kurioje konkurencija jau buvo maža dėl specialių teisės aktų ir išankstinio keitimosi informacija, visų pirma pagal savaitinius ciklus organizuotoje rinkoje, yra konkurencijos taisyklių pažeidimas.
(žr. 339–341, 405, 545 punktus)
10. Konkurencijos bylose, kiek tai susiję su sąlygomis, kuriomis neteisėtas veiksmų derinimas gali būti nustatytas atsižvelgiant į konkurentų kontaktų skaičių ir pastovumą, būtent veiksmų derinimo tikslu ir rinkos sąlygomis paaiškinamas kontaktų dažnumas, intervalai tarp jų ir būdas, kuriuo konkurentai užmezga tarpusavio kontaktus, siekdami suderinti savo veiksmus rinkoje. Jeigu atitinkamos įmonės sukuria kartelį su kompleksine suderintų veiksmų sistema dėl daugybės jų elgesio rinkoje aspektų, joms gali reikėti reguliarių kontaktų ilgą laiką. Tačiau jeigu veiksmų suderinimas yra vienkartinis ir juo siekiama vieną kartą suderinti elgesį rinkoje pagal atskirą konkurencijos parametrą, įgyvendinti atitinkamų įmonių siekiamą antikonkurencinį tikslą gali pakakti ir vieno konkurentų kontakto.
Svarbus yra ne atitinkamų įmonių susitikimų skaičius, o faktas, ar įvykęs kontaktas arba kontaktai suteikė joms galimybę atsižvelgti į su konkurentais pasikeistą informaciją sprendžiant dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje ir sąmoningai pakeisti su konkurencija susijusią riziką praktiniu bendradarbiavimu. Jeigu galima nustatyti, jog šios įmonės suderino veiksmus ir toliau veikė šioje rinkoje, pateisinama reikalauti, kad jos pateiktų įrodymų, jog šis veiksmų suderinimas neturėjo įtakos jų elgesiui minėtoje rinkoje.
Vienintelio konkurenčių pasitarimo dėl išankstinio kainų nustatymo buvimo nagrinėjamu laikotarpiu nepakanka nustatyti slaptus veiksmus. Tačiau iš Komisijos negalima reikalauti pateikti įrodymų, kad savaitiniai pasitarimai dėl išankstinio kainų nustatymo vyko per visą pažeidimo laikotarpį. Siekiant nustatyti slaptus veiksmus pakanka įrodyti tam tikrus pakankamai nuoseklius, kad galima būtų kalbėti apie nustatytą keitimosi informacija mechanizmą, pasikeitimus informacija.
(žr. 368, 369, 373, 400 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 461–464 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 660, 662 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 673 punktą)