Language of document :

2017 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Graikijos Respublika

(Byla C-729/17)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Tserepa-Lacombe, H. Støvlbæk

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad leidusi mediatorių rengimo įstaigoms pasirinkti tik vieną teisinę formą – ne pelno asociacijos, kuri Graikijoje pagal Įstatymą Nr. 3898/2010 ir Prezidento dekretą Nr. 123/2011 turi būti įsteigta bent vienos iš advokatūrų ir bent vienų iš prekybos rūmų, Graikija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 49 straipsnį ir Direktyvos 2006/123/EB1 15 straipsnio 2 dalies b ir c punktus ir 3 dalį;

pripažinti, kad susiedama akademinių laipsnių pripažinimo procedūrą su sąlygomis – nustatomi papildomi reikalavimai, susiję su pažymėjimų turiniu, ir kompensacinės priemonės, preliminariai neįvertinus esminių skirtumų – ir palikdama galioti diskriminuojančias įstatymų nuostatas, reikalaudama iš akreditacijos kaip mediatorių prašančių asmenų, turinčių akreditavimo dokumentus, kurie įgyti užsienyje arba akredituotose mokymo įstaigose užsienyje po rengimo kursų Graikijoje, turėti patirties, t. y. būti dalyvavus bent trijose mediacijos procedūrose, Graikija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 49 straipsnį ir Direktyvos 2005/36/EB2 13, 14 straipsnius, 50 straipsnio 1 dalį ir VII priedą;

priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

SESV 49 straipsniu ir Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 15 straipsnio 2 dalies b ir c punktais garantuojamos teisės į įsisteigimo laisvę pažeidimas.

Įstatymo Nr. 3898/2010 5 straipsnio 1 dalyje ir susijusiame Prezidento dekrete Nr. 123/2011 nustatyta, kad mediatorių rengimo įstaigos privalo būti tik vienos teisinės formos – ne pelno asociacijos, būti įsteigtos bent vienos iš advokatūrų ir bent vienų iš prekybos rūmų Graikijoje, o prieš pradėdamos savo veiklą turi gauti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos institucijos leidimą.

Tokie apribojimai taikomi tiek įstaigoms, kurios norėtų įsisteigti Graikijoje pirmą kartą, tiek įstaigoms, kurios norėtų įsteigti filialą kaip antrinę buveinę.

Nė vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, išskyrus advokatūras ir prekybos rūmus, nesuteikta teisė steigti įstaigas, rengiančias mediatorius, kurie, pabaigę mokymus, galėtų laikyti mediatoriaus kvalifikacijos patvirtinimo Graikijoje egzaminą, jeigu nėra susitarimo su kuria nors Graikijos advokatūra ar kuriais nors prekybos rūmais.

Be to, bet kuri įstaiga, kurios esama teisinė forma nėra ne pelno asociacija, iš esmės neturi galimybės mediatoriais norintiems būti asmenims, sumokėjus registracijos mokesčius, pasiūlyti mokymų, kuriuos pabaigę jie galėtų laikyti mediatoriaus kvalifikacijos patvirtinimo Graikijoje egzaminą.

Galiausiai bet kuriai mokymo įstaigai iš kitos valstybės narės, suinteresuotai teikti aptariamas paslaugas po to, kai į mediatorių rengimo programas įsirašę studentai sumoka registracijos mokesčius, iš esmės užkertamas kelias patekti į Graikijos rinką ir įsteigti filialą kaip antrinę buveinę, jeigu jos esama teisinė forma nėra ne pelno asociacija, o pasirinkimas dėl filialo neapsiriboja ne pelno asociacija.

Komisija mano, kad minėtomis nuostatomis sudaromas SESV 49 straipsnyje ir Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 15 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose įtvirtintos įsisteigimo teisės apribojimas.

SESV 51 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta išimtis tokio apribojimo neapima, nes mediatorių rengimo paslaugų teikimas nėra veikla, susijusi su valstybe, viešosios valdžios funkcijų vykdymu ir ypač „teisingumo vykdymu“. Be to, tas apribojimas nepateisinamas interesu apsaugoti paslaugų kokybę, kuri tiesiogiai niekaip nesusijusi su mokymo įstaigų teisinės formos apribojimu ir įmonės kapitalo turėjimu.

Direktyvos 2005/36/EB ir SESV 49 straipsnio, susijusio su įsisteigimo laisve, pažeidimas.

Komisija mano, kad ministerijos dekreto Nr. 109088/12.12.2011 vienintelio straipsnio A skirsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad mediatorių rengimo pažymėjime turi būti nurodyti mokymo metodai, dalyvių skaičius, dėstytojų skaičius ir kvalifikacija, egzamino ir kandidatų vertinimo procedūra bei šios procedūros objektyvumą užtikrinančios sąlygos, viršija tai, ko gali būti reikalaujama norint įvertinti žinių ir profesinės kvalifikacijos, kurias, kaip preziumuojama, turi pažymėjimą turintis asmuo, lygį ir neleidžia teisingai įvertinti, ar atitinkamo asmens mokymai susiję su dalykais, kurie iš esmės skiriasi nuo tų, kuriuos apima Graikijoje reikalaujamas mokymų pažymėjimas. Dėl šių priežasčių minėta nuostata prieštarauja Direktyvos 2005/36/EB 13, 14 ir 50 straipsniams ir VII priedui.

Be to, minėto ministerijos dekreto A skirsnio 5 dalyje tinkamą kvalifikaciją įgijusiems mediatoriams iš užsienio, prieš pripažįstant jų kvalifikaciją Graikijoje, nustatoma papildoma pareiga įrodyti, kad turi patirties, t. y. yra dalyvavę bent trijose mediacijos procedūrose, nors toks reikalavimas netaikomas mediatoriams, kurie profesinius mokymus baigia Graikijoje. Todėl minėta nuostata prieštarauja Direktyvos 2005/36/EB 13 straipsniui, kuriame numatyta, kad tiems pareiškėjams, kurie yra gavę pažymėjimą kitoje valstybėje narėje, kompetentinga priimančiosios valstybės narės institucija leidžia dirbti pagal profesiją tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos jos piliečiams, ir pažeidžia SESV 49 straipsnyje įtvirtintą nediskriminavimo principą.

____________

1     2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006, p. 36).

2     2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005, p. 22).