Byla T‑151/07
Kone Oyj ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Liftų ir eskalatorių montavimo ir priežiūros rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Manipuliavimas viešaisiais pirkimais – Rinkų pasidalijimas – Kainų nustatymas“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Baudos – Baudų nustatymo metodo gairės – Teisinis pobūdis
(Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
2. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Nuoseklumas tarp kelioms įmonėms skirtų baudų
(EB 81 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punktas)
3. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Pareiga atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai – Nebuvimas – Su pažeidimo pobūdžiu susijusio kriterijaus lemiamas vaidmuo
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punktas)
4. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymas – Komisijos diskrecija
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimus – Sprendimas atlikti patikrinimą – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos pranešimas dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo dėl kaltinamų įmonių bendradarbiavimo – Privalomumas Komisijai
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Sąlygos – Situacijų panašumas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Apimtis – Atsisakymas atsiųsti dokumentą – Pasekmės – Būtinybė atitinkamai įmonei tenkančios įrodinėjimo pareigos lygmeniu atskirti kaltę patvirtinančius ir ją paneigiančius dokumentus
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Įmonės elgesys per administracinę procedūrą
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 3 dalis)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymas – Baudos sumažinimas ne pagal šį pranešimą dėl neginčijimo
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimai 96/C 207/04 ir 2002/C 45/03)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Baudos sumažinimas dėl faktinių aplinkybių neginčijimo – Sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 96/C 207/04 D 2 punktas)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Įmonės elgesys per administracinę procedūrą – Įmonių, aiškiai nepripažinusių Komisijos konstatuotų faktinių aplinkybių, baudos sumažinimo neteisėtumas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis)
1. Nors Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairės negali būti kvalifikuotos kaip teisės norma, kurios administracija turi paisyti bet kuriuo atveju, vis dėlto jose nustatyta elgesio taisyklė, nurodanti administracijos praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju ji negali nukrypti, nenurodydama priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą. Priėmusi tokias elgesio taisykles ir apie jas pranešusi viešai paskelbdama, jog nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija savanoriškai apribojo savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju gali būti nubausta už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principų, pažeidimą. Be to, minėtose gairėse bendrai ir abstrakčiai nustatytas metodas, kurio Komisija įsipareigojo laikytis nustatydama baudų dydį, todėl jomis užtikrinamas įmonių teisinis saugumas.
(žr. 34–36 punktus)
2. Net jeigu konstatuodama kelis labai sunkius pažeidimus viename sprendime Komisija turi laikytis proporcingumo tarp bendrų pradinės baudos dydžių ir įvairių paveiktų rinkų dydžių, nėra pagrindo manyti, kad bendras pradinės baudos dydis, nustatytas už kartelį vienoje valstybėje narėje, yra neproporcingas, palyginti su pradinės baudos dydžiais, nustatytais už kartelius kitose valstybėse narėse, nes pradinės baudos dydžius Komisija nustato pagrįstai ir nuosekliai, netaikydama konkrečios matematinės formulės, kurios taikyti ji bet kuriuo atveju neprivalo.
(žr. 54, 55 punktus)
3. Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimų sunkumas turi būti vertinamas remiantis daugeliu veiksnių, pavyzdžiui, konkrečiomis bylos aplinkybėmis, jos kontekstu ir baudų atgrasomuoju poveikiu, tačiau privalomo ir baigtinio kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti bet kuriuo atveju, sąrašo nėra. Atitinkamos rinkos dydis iš esmės yra ne privalomas veiksnys, o tik vienas iš reikšmingų veiksnių vertinant pažeidimo sunkumą, o Komisija neprivalo apibrėžti atitinkamos rinkos arba įvertinti jos dydžio, jei nagrinėjamo pažeidimo dalykas yra antikonkurencinis.
Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse nenumatyta, kad baudų dydis apskaičiuojamas pagal bendrąją apyvartą arba pagal įmonių apyvartą atitinkamoje rinkoje. Vis dėlto gairėse nedraudžiama į tokią apyvartą atsižvelgti nustatant baudos dydį, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir kai to reikia atsižvelgiant į aplinkybes.
Tokiomis aplinkybėmis, kadangi bendro pradinės baudos, skirtos už su viena valstybe nare susijusį pažeidimą, dydžio Komisija nenustatė remdamasi paveiktos rinkos dydžiu, bet savo sprendimą grindė šio pažeidimo pobūdžiu ir geografiniu paplitimu, argumentas, kad bendras pradinės baudos, skirtos už kartelį šioje valstybėje narėje, dydis turi atspindėti tariamai ribotą atitinkamos rinkos dydį, yra grindžiamas klaidinga prielaida, o Komisijos sprendimas nepažeidžia proporcingumo principo.
Tas pats pasakytina apie neatsižvelgimą į pažeidimo įtaką rinkai. Pagal minėtų gairių 1A punkto pirmą pastraipą Komisija, vertindama pažeidimo sunkumą, konkrečią įtaką rinkai turi išnagrinėti tik tuomet, jei ši įtaka gali būti įvertinta. Norėdama įvertinti šią įtaką, Komisija turi atsižvelgti į įprastą konkurenciją, kuri būtų buvusi, jei nebūtų pažeidimo. Tačiau kai Komisija mano, kad neįmanoma įvertinti pažeidimo konkretaus poveikio rinkai atitinkamoms įmonėms neįrodžius priešingai, savo sprendimą ji gali pagrįsti sunkiu pažeidimo pobūdžiu arba jo geografiniu paplitimu.
Antikonkurencinės praktikos įtaka savaime nėra lemiamas kriterijus vertinant pažeidimo sunkumą. Su tam tikro elgesio ketinimais susiję aspektai gali turėti daugiau reikšmės nei su šia įtaka susiję aspektai visų pirma tada, kai savo prigimtimi tai yra sunkus pažeidimas, pavyzdžiui, rinkų padalijimas. Atitinkamai pažeidimo pobūdis vaidina lemiamą vaidmenį apibūdinant pažeidimus kaip „labai sunkius“. Iš labai sunkių pažeidimų aprašymo minėtose gairėse matyti, kad susitarimai arba suderinti veiksmai, kuriais visų pirma siekiama pasidalyti rinkas, vien dėl savo pobūdžio gali būti pripažinti „labai sunkiais“ ir nebūtina apibūdinti tokių veiksmų konkrečiai pagal jų įtaką arba geografinį paplitimą. Šią išvadą patvirtina tai, jog aprašant sunkius pažeidimus aiškiai nurodoma, kad jie turi įtakos rinkai ir veikia didesnes bendrosios rinkos sritis, o labai sunkių pažeidimų aprašyme neminimas joks konkrečios įtakos rinkai arba poveikio tam tikroje konkrečioje teritorijoje reikalavimas.
Tokiomis aplinkybėmis Komisijos sprendime konstatuoti Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimai dėl paties savo pobūdžio yra vieni sunkiausių EB 81 straipsnio pažeidimų, nes jų dalyką sudaro slaptas konkurentų susitarimas pasidalyti rinkas arba įšaldyti turimas rinkų dalis, pasiskirstant naujų liftų ir (arba) eskalatorių pardavimo ir montavimo projektus, ir nekonkuruoti tarpusavyje dėl liftų ir eskalatorių priežiūros ir modernizavimo. Be sunkių konkurencijos trukdymų, kuriuos sukelia tokie karteliai, jais, įpareigojant šalis paisyti įvairių, dažnai nacionalinėmis sienomis apribotų, rinkų, šios rinkos taip pat atribojamos ir taip paneigiamas pagrindinis EB sutartyje numatytas Bendrijos rinkos integracijos tikslas. Tokie pažeidimai, ypač jei tai yra horizontalūs karteliai, taip pat pripažįstami ypač sunkiais arba akivaizdžiais pažeidimais.
(žr. 32, 46, 47, 56, 61, 62, 64, 67–69 punktus)
4. Pranešimas dėl baudų neskyrimo ir sumažinimo kartelių bylose yra instrumentas, kuriuo siekiama patikslinti kriterijus, kuriuos, laikydamasi aukštesnės galios teisės normų, Komisija ketina taikyti, kai naudojasi savo diskrecija nustatydama baudas, skirtas už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą. Iš to kyla šios diskrecijos apsiribojimas, kuris vis dėlto nėra nesuderinamas su didelės Komisijos diskrecijos išsaugojimu.
Taigi Komisija turi didelę diskreciją vertindama, ar įrodymai, kuriuos pateikė įmonė, paprašiusi taikyti Pranešimą dėl bendradarbiavimo, turi didelę papildomąją vertę, kaip tai suprantama pagal minėto pranešimo 21 dalį.
Taip pat konstatavusi, kad įrodymai turi didelę papildomąją vertę, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 dalį, Komisija turi diskreciją nustatyti tikslų baudos sumažinimo atitinkamai įmonei lygį. Pranešimo dėl bendradarbiavimo 23 dalies b punkto pirmoje pastraipoje yra numatytos baudos dydžio sumažinimo ribos skirtingoms nurodytoms įmonių kategorijoms. Atsižvelgiant į minėtą diskreciją, Sąjungos teismas gali skirti sankciją tik už akivaizdų šios diskrecijos ribų peržengimą.
Tam, kad būtų atleista nuo baudų pagal Pranešimo dėl bendradarbiavimo 8 dalies b punktą reikia, kad įmonė būtų pirmoji, pateikusi įrodymų, kurie, Komisijos manymu, leidžia jai konstatuoti EB 81 straipsnio pažeidimą.
Be to, būtent įmonės bendradarbiavimo kokybė lemia tai, ar ji gali būti atleista nuo baudų pagal šią nuostatą. Nepakanka to, kad tokia įmonė pateikė informacijos ir įrodymų, leidžiančių sėkmingai tirti pažeidimą. Nors nebūtina, kad pateikti įrodymai būtų pakankami visam pažeidimui ar jo mažiausioms detalėms įrodyti, vis dėlto tokie įrodymai turi būti pakankamo pobūdžio, tikslumo ir įrodomosios galios, kad Komisija galėtų konstatuoti EB 81 straipsnio pažeidimą.
Šiuo atžvilgiu pareiškimų, grindžiamų atitinkamos įmonės vadovų atsiminimais, kai negalima atmesti galimybės, kad juose yra netikslumų, taip pat vienašališkų pareiškimų negali pakakti pažeidimui konstatuoti, jeigu jų nepagrindžia tikslūs ir nuoseklūs dokumentiniai įrodymai. Komisija savo sprendime turi pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių tvirtą įsitikinimą tuo, kad pažeidimas buvo padarytas.
Tokiomis aplinkybėmis Komisija akivaizdžiai neperžengia savo diskrecijos ribų, kai atsisako atleisti nuo baudos įmonę, pateikusią ribotos įrodomosios galios įrodymų, kurie nėra pažeidimo laikotarpio ir kurių dalis be datos. Aplinkybė, kad ši įmonė buvo atleista nuo baudos už tokio paties tipo pažeidimą, padarytą kitose valstybėse narėse, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, nes kiekvienu atveju pateiktos informacijos pobūdis ir tikslumas buvo skirtingi.
Be to, Komisija akivaizdžiai neperžengia diskrecijos, kurią ji turi skirtos baudos sumažinimo tikslu vertindama įmonės bendradarbiavimą, ribų, kai padaro išvadą, jog ne pažeidimo laikotarpio įrodymai, kurie paneigia antikonkurencinį kartelio tikslą ir kurie nevienareikšmiai, yra nepakankamai tikslūs, kad juos būtų galima pripažinti turinčiais didelę papildomąją vertę, kaip tai suprantama pagal minėto Pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 dalį. Kai įmonė, Komisijai nepateikusi prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti pažeidimo laikotarpio įrodymų, šiai institucijai perduoda tam tikros informacijos, kuri jai prieš tai nebuvo žinoma, šią informaciją galima laikyti labai sustiprinančia Komisijos galimybes įrodyti kartelį tik jeigu atitinkama įmonė tą informaciją susieja su minėto kartelio egzistavimu, nes įmonės įnašas turi veiksmingai sustiprinti Komisijos galimybes įrodyti pažeidimą. Taigi bet koks Komisijos taikomas baudos sumažinimas turi atspindėti faktinį įmonės indėlį Komisijai įrodant pažeidimą.
(žr. 80, 81, 83, 84, 91, 94, 97–99, 100, 102, 103, 108, 111–113, 117–119, 122–124, 162, 165, 169, 174–176, 179 punktus)
5. Savo sprendimuose atlikti patikrinimus Komisija turi aiškiai nurodyti prezumpcijas, kurias ketina patikrinti. Tačiau nebūtina, kad sprendime atlikti patikrinimą būtų nurodytas tikslus atitinkamos rinkos apibrėžimas, tikslus įtariamų pažeidimų teisinis kvalifikavimas ir laikotarpis, per kurį šie pažeidimai buvo padaryti.
(žr. 116 punktą)
6. Komisijos pranešimas dėl baudų neskyrimo ir sumažinimo kartelių bylose sukelia teisėtų lūkesčių, kuriais gali remtis įmonės, ketinančios pranešti Komisijai apie kartelio egzistavimą. Taigi dėl tokių teisėtų lūkesčių, kuriuos pagal šį pranešimą gali turėti su Komisija pageidaujančios bendradarbiauti įmonės, atsiradimo Komisija yra įpareigota į juos atsižvelgti, kai nustatydama įmonei skirtinos baudos dydį vertina jos bendradarbiavimą. Teisėtų lūkesčių, kad bus atleistas nuo baudų, ūkio subjektas iš principo negali grįsti vien tuo, kad Komisija neatsakė į prašymą.
(žr. 127, 130, 186 punktus)
7. Vertindama kartelio dalyvių bendradarbiavimą Komisija negali nepaisyti vienodo požiūrio principo. Šis principas nepažeidžiamas, nes dvi padėtys nėra panašios tuo atveju, kai Komisija, viena vertus, atleidžia nuo baudos įmonę, kurios informacija leido pradėti pirmuosius patikrinimus, ir, kita vertus, atsisako atleisti nuo baudos kitą įmonę, kuri pateikė informacijos po to, kai Komisija atliko šiuos pirmuosius patikrinimus.
(žr. 135, 137, 138, 140 punktus)
8. Teisės į gynybą užtikrinimas per visą procedūrą, galinčią pasibaigti sankcijų skyrimu, pirmiausia vienkartinių arba periodinių baudų, yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, kurio turi būti laikomasi net per administracinę procedūrą.
Suteikiant galimybę asmenims, kuriems yra skirtas pranešimas apie kaltinimus, susipažinti su bylos medžiaga konkurencijos bylose pirmiausia siekiama leisti šiems asmenims susipažinti su Komisijos byloje esančiais įrodymais, kad jų pagrindu asmenys galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl pranešime apie kaltinimus Komisijos padarytų išvadų. Todėl galimybė susipažinti su bylos medžiaga yra viena iš procedūrinių garantijų, skirtų apsaugoti teisę į gynybą ir visų pirma užtikrinti, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti teise būti išklausytam.
Taigi Komisija privalo įmonėms, susijusioms su EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo procedūra, suteikti galimybę susipažinti su visais kaltę patvirtinančiais ir paneigiančiais dokumentais, kuriuos ji gavo atlikdama tyrimą, išskyrus kitų įmonių komercines paslaptis, institucijų vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.
Be to, paprastu kaltinimus patvirtinančio dokumento nepateikimu teisė į gynybą pažeidžiama tik jeigu atitinkama įmonė gali įrodyti, kad Komisija šiuo dokumentu grindė kaltinimą dėl pažeidimo buvimo ir kad šis kaltinimas galėjo būti įrodytas tik darant nuorodą į minėtą dokumentą.
Kita vertus, kiek tai susiję su kaltę paneigiančio dokumento neperdavimu, atitinkama įmonė turi tik įrodyti, kad jo neatskleidimas galėjo turėti įtakos procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui šios įmonės nenaudai. Tad įmonei pakanka įrodyti, jog minėtus kaltę paneigiančius dokumentus ji būtų galėjusi panaudoti savo gynybai taip, kad jeigu būtų turėjusi galimybę jais remtis per administracinę procedūrą, būtų galėjusi pateikti įrodymų, kurie nesutampa su Komisijos tuo etapu padarytomis išvadomis, todėl bent jau dėl veiksmų, kuriais ji kaltinama, sunkumo ir trukmės būtų galėjusi padaryti kokią nors įtaką Komisijos sprendime pateiktiems vertinimams ir atitinkamai baudos dydžiui.
(žr. 143–147, 151 punktus)
9. Nustatant už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtinos baudos dydį, šio dydžio sumažinimas dėl bendradarbiavimo per administracinę procedūrą pateisinamas tik tuo atveju, jei atitinkamos įmonės elgesys leido Komisijai lengviau konstatuoti pažeidimą ir prireikus jį nutraukti. Be to, įmonė, aiškiai pareiškianti, kad neginčija faktų konstatavimų, kuriais Komisija grindžia savo kaltinimus, gali būti laikoma palengvinusia Komisijos užduotį konstatuoti Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimus ir už juos nubausti.
Taip pat, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 3 dalimi, įmonės privalo atsakyti į prašymus pateikti informacijos ir leisti atlikti patikrinimus. Bendradarbiavimas vykstant tyrimui, neviršijantis pareigų, tenkančių įmonei pagal šias nuostatas, nepateisina baudos sumažinimo.
Be to, tariamai lanksčios įmonės pozicijos dėl prašymų informaciją, kurią ji pateikė Komisijai, laikyti konfidencialia negalima pripažinti palengvinančia Komisijos užduotį. Pagrįsti konfidencialumo prašymai tyrimui nekliudo ir bet kuriuo atveju būtent atitinkama įmonė turi prašyti duomenis, kurie, jos nuomone, neturėtų būti perduoti tretiesiems asmenims, laikyti konfidencialiais.
Tai reiškia, jog taip apribotas bendradarbiavimas negali sukelti teisėtų lūkesčių, kad bauda bus sumažinta.
(žr. 204, 222 punktus)
10. Teisę remtis teisėtų lūkesčių apsauga turi kiekvienas asmuo, esantis tokioje padėtyje, kai Sąjungos administracija paskatino jo pagrįstų lūkesčių atsiradimą, suteikusi jam tikslias garantijas. Kita vertus, teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu negalima remtis tuo atveju, kai administracija nesuteikė tikslių garantijų. Tokios garantijos – tai tiksli, nesąlyginė ir nuosekli informacija iš įgaliotų ir patikimų šaltinių.
Nustatant baudos už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą dydį, pranešime apie kaltinimus esantis teiginys, kad Komisija ketina sumažinti baudą ne pagal Pranešimą dėl baudų neskyrimo ir sumažinimo kartelių bylose, negali būti tiksli garantija dėl to, kokiu mastu ar dydžiu tam tikrais atvejais bus sumažinta atitinkamų įmonių bauda. Todėl toks teiginys bet kuriuo atveju nesukuria kokių nors teisėtų lūkesčių šiuo atžvilgiu.
Dėl ankstesnės Komisijos sprendimų praktikos taip pat negalėjo atsirasti atitinkamų įmonių teisėtų lūkesčių dėl to, kokiu dydžiu bus sumažinta bauda.
Bet kuriuo atveju ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis, kad esama situacija, kuri gali būti pakeista institucijoms pasinaudojus diskrecija, išliks nepakitusi. Taigi dėl veiksmingo Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo veikiau reikalaujama, kad Komisija galėtų bet kuriuo metu pritaikyti baudų lygį prie šios politikos poreikių.
(žr. 206–208, 210, 212 punktus)
11. Tam, kad įmonei būtų sumažinta bauda dėl faktinių aplinkybių neginčijimo, remiantis Pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių bylose D 2 punkto antra įtrauka, ji turi aiškiai informuoti Komisiją apie tai, kad, susipažinusi su pranešimu apie kaltinimus, neketina ginčyti faktinių aplinkybių. Bendro pobūdžio pareiškimo, kad atitinkama įmonė neginčija, jog slapti susitarimai tiek, kiek juos patvirtina Komisijos bylos medžiagoje esančios faktinės aplinkybės, buvo susiję su vienu tęstiniu pažeidimu, negalima laikyti palengvinančiu Komisijos užduotį konstatuoti Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimus ir už juos nubausti. Taip pat yra tuo atveju, kai faktinių aplinkybių neginčijimas yra visiškai formalus ir nevienareikšmis ir neturi jokios teigiamos įtakos nustatant faktines aplinkybes, nes atitinkama įmonė apsiriboja tuo, kad savo dalyvavimą apibūdina arba vien hipotetinėmis sąvokomis, arba taip, kad antikonkurencinis susitarimų poveikis atrodytų kuo mažesnis.
(žr. 227, 230, 231 punktus)
12. Nustatydama už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtinos baudos dydį Komisija negali pažeisti vienodo požiūrio principo, kai vertina kartelio dalyvių bendradarbiavimą. Tačiau vienodo požiūrio principo laikymasis turi būti suderintas su teisėtumo principo, pagal kurį niekas negali savo tikslais remtis pažeidimu, padarytu kito asmens naudai, laikymusi.
Gali būti laikoma, kad įmonė, aiškiai paskelbusi, jog neginčija faktų konstatavimų, kuriais Komisija grindžia savo kaltinimus, palengvino Komisijos užduotį konstatuoti Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimus ir už juos nubausti. Savo sprendimuose, kuriais konstatuojamas šių taisyklių pažeidimas, Komisija turi teisę tokį elgesį laikyti faktų konstatavimų pripažinimu, taigi – tokių konstatavimų pagrįstumo įrodymu. Todėl toks elgesys gali pateisinti baudos sumažinimą.
Kitaip yra tuo atveju, kai įmonė savo atsakyme ginčija esminius tokių konstatavimų elementus. Taip elgdamasi per administracinę procedūrą įmonė nepalengvina Komisijos užduoties.
(žr. 234, 235 punktus)