2012 m. birželio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vengriją
(Byla C-286/12)
Proceso kalba: vengrų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Enegren ir K. Talabér-Ritz
Atsakovė: Vengrija
Ieškovės reikalavimai
Pripažinti, kad Vengrija neįvykdė reikalavimų pagal 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį, nes priėmė nacionalinius teisės aktus, kuriuose nustatyta, kad teisėjai, prokurorai ir notarai privalo baigti tarnybą sulaukę 62 metų amžiaus, ir taip sukuriamas skirtingas požiūris dėl amžiaus, kuris nepateisinamas teisėtais tikslais ir kuris bet kokiu atveju nėra tinkamas ar reikalingas nustatytam tikslui pasiekti.
Priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagal Vengrijos teisės aktus dėl privalomo maksimalaus teisėjų, prokurorų ir notarų pensinio amžiaus šių profesijų atstovai tarnybą turi baigti sulaukę tam tikro amžiaus, dabar - 62 metų, nors anksčiau jie galėjo dirbti iki 70 metų amžiaus. Aptariamuose teisės aktuose nustatyta, kad teisėjai ir prokurorai, kurie pasiekė maksimalią amžiaus ribą iki 2012 m. sausio 1 d., tarnybą turi baigti 2012 m. birželio 30 d., o teisėjai ir prokurorai, kurie minėtą amžiaus ribą pasiekė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tarnybą turi baigti 2012 m. gruodžio 31 d. Privalomas pensinio amžiaus sumažinimas nuo 70 metų iki 62 metų notarams bus taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Komisija remiasi tokiais reikalavimais ir argumentais ieškiniui dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagrįsti:
Pirma, Komisija mano, kad aptariamais nacionaliniais teisės aktais sukuriamas skirtingas požiūris dėl amžiaus pagal direktyvos 2 straipsnį, nes juose nustatytas mažiau palankus požiūris į teisėjus, prokurorus ir notarus, kurie pasiekė naują privalomą pensinio amžiaus ribą, palyginti su visais kitais dirbančiais asmenimis, kurie tokio amžiaus nepasiekė.
Jei teisės aktais sukuriamas skirtingas požiūris dėl amžiaus turi būti laikomas išimtimi iš draudimo diskriminuoti, jis turi atitikti direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus. Pirma, aptariami teisės aktai turi būti objektyviai pagrįsti teisėtu tikslu ir, antra, priemonės tam tikslui pasiekti turi būti tinkamos ir būtinos (proporcingumo principas).
Dėl šio aspekto Komisija teigia, kad aptariamuose teisės aktuose aiškiai nenurodytas teisėtas tikslas ir kad apie tokį tikslą negalima numanyti remiantis jų kontekstu, kuriuo savaime pažeidžiama direktyva, nes ši aplinkybė sudaro kliūčių atlikti nacionalinių teisės aktų teisėtumo ir proporcingumo teisminę kontrolę. Kalbant apie siekiamų tikslų teisėtumą per [administracinę] procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Komisija tvirtina, kad tik tikslai, susiję su socialinės politikos sritimi gali būti laikomi tinkamais pateisinti išimčiai iš draudimo diskriminuoti dėl amžiaus.
Galiausiai Komisija mano, kad aptariami teisės aktai yra netinkami ir nereikalingi tariamai teisėtiems tikslams pasiekti, nes i) ne ilgesnis kaip pusantrų metų pereinamasis laikotarpis yra labai trumpas, atsižvelgiant į drastišką privalomą maksimalaus tarnybos amžiaus sumažinimą nuo 70 iki 62 metų ir ii) pereinamasis laikotarpis nesuderinamas su bendra pensinio amžiaus reforma, pagal kurią bendras pensinis amžius ilginamas nuo 62 iki 65 metų per aštuonerių metų laikotarpį nuo 2014 m. iki 2022 m., ir dėl kurios vos po dviejų metų vėl reikės didinti maksimalų tarnybos amžių. Todėl Komisija mano, kad aptariami nacionaliniai teisės aktai neproporcingai pažeidžia teisėjų, prokurorų ir notarų, kuriems jie taikomi, teisėtus interesus ir viršija tai, kas reikalinga juose nustatytiems tikslams pasiekti.
____________1 - OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79, toliau - direktyva.