Byla C-13/05

Sonia Chacón Navas

prieš

Eurest Colectividades SA

(Juzgado de lo Social Nr. 33 de Madrid prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2000/78/EB – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Negalios sąvoka“

Sprendimo santrauka

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos

(EB 234 straipsnis)

2.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78

(Tarybos direktyvos 2000/78 1 straipsnis)

3.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78

(Tarybos direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio 1 dalies c punktas)

4.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78

(Tarybos direktyvos 2000/78 1 straipsnis)

1.        Pagal EB 234 straipsnio procedūrą, grindžiamą griežtu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo kompetencijos atskyrimu, bet koks bylos faktinių aplinkybių įvertinimas priskirtinas nacionalinio teismo kompetencijai. Taip pat tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris turi prisiimti atsakomybę dėl būsimo sprendimo, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą kreiptis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tam, kad galėtų priimti sprendimą savo nagrinėjamoje byloje, bei Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl tuo atveju, kai pateikiami klausimai dėl Bendrijos teisės išaiškinimo, Teisingumo Teismas iš esmės privalo priimti sprendimą.

Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis, siekdamas įvertinti, ar byla jam teisminga, Teisingumo Teismas turi išnagrinėti sąlygas, kuriomis nacionalinis teismas jam perdavė bylą. Galima atsisakyti priimti prejudicinį sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto klausimo, tik jeigu yra akivaizdu, kad prašomas Bendrijos teisės išaiškinimas niekaip nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar objektu, kai problema yra hipotetinė arba kai Teisingumo Teismas neturi faktinės ar teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus.

(žr. 32–33 punktus)

2.        Asmeniui, kuris buvo atleistas iš darbo tik dėl ligos, Direktyva 2000/78, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nustatyti bendrieji kovos su diskriminacija dėl negalios pagrindai yra netaikomi.

Iš tiesų, nors „negalios“ sąvoka Direktyvos 2000/78 prasme turi būti suprantama kaip apimanti apribojimą, kurį ypač lemia fiziniai, protiniai arba psichiniai sutrikimai ir kuris apsunkina atitinkamo asmens dalyvavimą profesiniame gyvenime, „negalios“ ir „ligos“ sąvokų negalima paprasčiausiai sutapatinti. Bendrijos teisės aktų leidėjas šios direktyvos 1 straipsnyje sąmoningai vartoja „negalios“ sąvoką norėdamas ją atskirti nuo „ligos“ sąvokos. Be to, Bendrijos teisės aktų leidėjo priemonėms pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems teikiama reikšmė rodo, kad jis numatė aplinkybes, kai dalyvavimas profesiniame gyvenime yra apsunkintas ilgą laiką. Kad apribojimas būtų priskirtas „negalios“ sąvokai, turi egzistuoti tikimybė, jog jis yra ilgalaikis.

Bet kuriuo atveju Direktyvoje 2000/78 nenurodyta nieko, iš ko būtų galima suprasti, kad darbuotojai yra saugomi diskriminacijos dėl negalios draudimo, kai užklumpa kokia nors liga.

(žr. 43–47 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas diskriminacijos dėl negalios draudimas atleidžiant iš darbo draudžia atleisti iš darbo dėl negalios, kai, atsižvelgiant į įpareigojimą tinkamai pasirūpinti neįgaliaisiais, tai nepateisinama tuo, kad atitinkamas asmuo yra nekompetentingas, nesugeba ir negali vykdyti esminių jo pareigybei priskirtų pareigų.

(žr. 51 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.        Pati liga negali būti laikoma pagrindu, priskirtinu prie tų, dėl kurių Direktyva 2000/78, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, uždraudžia bet kokią diskriminaciją.

Jokioje EB sutarties nuostatoje nėra diskriminacijos dėl ligos draudimo. Kalbant apie bendrąjį nediskriminavimo principą, jis įpareigoja valstybes nares, kai pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinė situacija patenka į Bendrijos teisės taikymo sritį. Tačiau tai nereiškia, kad Direktyvą 2000/78 pagal analogiją reikia taikyti diskriminacijai dėl kitų nei šios direktyvos 1 straipsnyje išsamiai išvardytų pagrindų.

(žr. 54, 56–57 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)