BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija)

SPRENDIMAS

2011 m. vasario 17 d.(*)

„Televizijos transliacijos – Direktyvos 89/552/EEB 3a straipsnis – Belgijos Karalystės priemonės dėl itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių – Pasaulio futbolo taurė – Sprendimas, kuriuo priemonės pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise – Motyvavimas – EB 43 ir 49 straipsniai – Nuosavybės teisė“

Byloje T‑385/07

Fédération internationale de football association (FIFA), įsteigta Ciuriche (Šveicarija), iš pradžių atstovaujama solisitorių R. Denton, E. Batchelor, F. Young ir advokato A. Barav, vėliau advokatų M. Batchelor, A. Barav, D. Reymond ir baristerės F. Carlin,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą E. Montaguti ir N. Yerrell, padedamų QC J. Flynn ir baristerės L. Maya,

atsakovę,

palaikomą

Belgijos Karalystės, atstovaujamos L. Van den Broeck ir C. Pochet, padedamų advokatų J. Stuyck, A. Berenboom ir A. Joachimowicz,

Vokietijos Federacinė Respublikos, atstovaujamos M. Lumma ir J. Möller,

ir

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos S. Behzadi-Spencer, E. Jenkinson ir L. Seeboruth, iš pradžių padedamų baristerio T. de la Mare, vėliau baristerio B. Kennelly,

įstojusių į bylą šalių,

dėl prašymo iš dalies panaikinti 2007 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimą 2007/479/EB dėl Belgijos priemonių, nustatytų remiantis Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio 1 dalimi, suderinamumo su Bendrijos teise (OL L 180, p. 24),

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood (pranešėjas), teisėjai L. Truchot ir J. Schwarcz,

posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. vasario 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        EB 43 straipsnis suformuluotas taip:

„Vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Draudžiami ir apribojimai vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.

Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, būtent bendroves ar firmas, apibūdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų.“

2        EB 49 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Pagal toliau išdėstytas nuostatas Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.“

3        1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL L 298, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 224) 3a straipsnyje, kuriuo ši direktyva buvo papildyta 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies keičiančia <...> Direktyvą [89/552] (OL L 202, p. 60; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 321), nustatyta:

„1. Kiekviena valstybė narė gali imtis Bendrijos teisės aktus atitinkančių priemonių, kad užtikrintų, jog jos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai, pasinaudodami išimtine teise, įvykių, laikomų itin reikšmingais tos valstybės narės visuomenei, netransliuotų taip, kad žymi tos valstybės narės gyventojų dalis negalėtų matyti tokių tiesiogiai transliuojamų ar įrašytų laidų, kurias transliuoja nepriklausoma televizija. Jei taip atsitinka, tokia valstybė narė sudaro numatomų valstybinių ar nevalstybinių įvykių, kuriuos ji laiko itin reikšmingais visuomenei, sąrašą. Sąrašas turi būti sudaromas aiškiai, nedviprasmiškai [skaidriai] ir tinkamu laiku. Atlikdama šį darbą, valstybė narė taip pat nusprendžia, ar tuos renginius visus arba jų dalį bus galima matyti tiesiogiai transliuojamus arba, jei to reikėtų arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, bus rodomas viso renginio ar jo dalies įrašas.

2. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie priemones, kurių jos ėmėsi ar ketina imtis pagal 1 dalį. Per tris mėnesius nuo pranešimo dienos Komisija patikrina, ar tos priemonės nepažeidžia Bendrijos teisės aktų, ir praneša apie jas kitoms valstybėms narėms. Ji taip pat turi sužinoti komiteto, įsteigto pagal 23a straipsnio nuostatas, nuomonę. Paskui informacija apie taikomas priemones yra paskelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, ir ne rečiau kaip kartą per metus paskelbiamas bendras valstybėse narėse taikomų priemonių sąrašas.

3. Valstybės narės, taikydamos tinkamas priemones ir vadovaudamosi savo teisės aktais, užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai nesinaudotų po šios direktyvos paskelbimo dienos nusipirktomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad nemaža kitos valstybės narės gyventojų dalis nebegalėtų matyti ankstesnėse dalyse apibūdintų tos kitos valstybės narės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų įvykių arba, jei to reikėtų arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų įrašų, kuriuos valstybė narė apibūdina pagal 1 dalį.“

4        Direktyvos 97/36 18–22 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(18) kadangi svarbu, kad dėl teisės į informaciją valstybės narės galėtų imtis apsaugos priemonių ir užtikrinti visuomenei plačias galimybes sužinoti apie televizijos nušviečiamus šalyje ar už jos ribų vykstančius visuomenei itin reikšmingus įvykius – olimpines žaidynes, pasaulio futbolo taurės ar Europos futbolo čempionato varžybas; kadangi siekdamos šio tikslo valstybės narės išlaiko teisę imtis Bendrijos teisės aktams neprieštaraujančių priemonių, kad galėtų reguliuoti išimtines jų jurisdikcijai priklausančių transliuotojų teises transliuoti tokius renginius;

(19)      kadangi yra būtina taip sutvarkyti Bendrijos struktūrą, kad būtų galima išvengti potencialaus teisinio netikrumo bei rinkos iškraipymų ir suderinti laisvą televizijos paslaugų judėjimą su poreikiu neleisti apeiti nacionalines priemones, skirtas teisėtų bendrų interesų apsaugai;

(20)      kadangi labai svarbu šioje direktyvoje pateikti nuostatas, susijusias su transliuotojų naudojimusi išimtinėmis transliavimo teisėmis, kurias jie galėjo nusipirkti, kad nušviestų kitos valstybės narės, o ne tos, kurios jurisdikcijai transliuotojai priklauso, visuomenei itin reikšmingus įvykius, <...>

(21)      kadangi itin reikšmingi visuomenei įvykiai šioje direktyvoje turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, t. y. jie turėtų būti ypatingi, visą Europos Sąjungos visuomenę arba atskiros valstybės narės visuomenę, arba ženklią atskiros valstybės narės visuomenės dalį dominantys renginiai, kuriuos iš anksto rengia organizatoriai, turintys teisinę galią parduoti su tuo renginiu susijusias teises;

(22)      kadangi šioje direktyvoje „nemokama televizija“ yra transliavimas valstybiniais arba komerciniais kanalais programų, prieinamų visuomenei be papildomo mokesčio kaip ir transliavimo finansavimo būdai, plačiai paplitę visose valstybėse narėse (pvz., mokestis už licenciją ir (arba) mokestis už prisijungimą prie kabelinės televizijos tinklo).“

 Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

5        Ieškovė Fédération internationale de football association (FIFA) – tai 208 nacionalinių futbolo federacijų asociacija, vykdomoji pasaulio futbolo institucija. Jos tikslus, be kita ko, sudaro visuotinis futbolo skatinimas ir tarptautinių varžybų organizavimas. Jos organizuojamo finalinio Pasaulio futbolo taurės (toliau – Pasaulio taurė) etapo televizijos transliacijų teisių pardavimas sudaro pagrindinį pajamų šaltinį.

6        Belgijoje Direktyvos 89/552 3a straipsnyje numatytas priemones kompetentingos priimti flamandų ir prancūzų bendruomenės. Taip kiekvienos bendruomenės institucijos priėmė skirtingas priemones, apie kurias vėliau federalinės Belgijos institucijos pranešė Europos Bendrijų Komisijai.

7        Pagal 1995 m. sausio 25 d. kodifikuoto Flandrijos tarybos dekreto dėl radijo ir televizijos (Belgijos valstybės žinios, 1995 m. gegužės 30 d., p. 15092) 76 straipsnio 1 dalį: „Flandrijos vyriausybė sudaro visuomenei didelę svarbą turinčių įvykių sąrašą, kurie dėl šios priežasties negali būti transliuojami išimties tvarka [išskirtinėmis teisėmis] taip, kad didžioji Flandrijos bendruomenės auditorijos dalis negalėtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jų stebėti per nemokamą televiziją“.

8        2004 m. gegužės 28 d. nutarimu (Belgijos valstybės žinios, 2004 m. rugpjūčio 19 d., p. 62207) Flandrijos vyriausybė apibrėžė itin reikšmingais visuomenei laikytinus įvykius, tarp kurių buvo ir Pasaulio taurė. Pagal tą patį nutarimą tam tikras įvykis įtraukiamas į itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, jei atitinka bent du toliau išvardytus kriterijus:

–        tai turi būti pakankamai aktualus įvykis, kuriuo plačiai domisi visuomenė,

–        šis įvykis turi vykti svarbių tarptautinių varžybų metu arba tai turi būti rungtynės, kuriose dalyvauja nacionalinė rinktinė, kurio nors Belgijos klubo komanda arba keli (‑ios) Belgijos sportininkai (‑ės),

–        tai turi būti populiarios sporto šakos įvykis ir turėti didelę kultūrinę reikšmę Flandrijos bendruomenei,

–        įvykis turi būti tradiciškai transliuojamas per nemokamą televiziją ir būti labai žiūrimas savo kategorijoje.

9        Pagal 2004 m. gegužės 28 d. nutarimo 1 straipsnį tam tikri į sąrašą įtraukti įvykiai, tarp kurių ir Pasaulio taurė, turi būti transliuojami ištisai ir tiesiogiai. Pagal šio nutarimo 2 straipsnį negalima naudotis išskirtinėmis teisėmis transliuojant į sąrašą įtrauktus įvykius, jei tai trukdo didelei auditorijos daliai juos žiūrėti per nemokamą televiziją. Be to, pagal to paties straipsnio antrą pastraipą manoma, kad nemaža Flandrijos gyventojų dalis gali stebėti didelę svarbą visuomenei turintį įvykį per nemokamą televiziją, kai įvykį transliuoja televizijos stotis olandų kalba, o tokią televizijos programą nemokamai (išskyrus abonentinį televizijos mokestį) gali žiūrėti mažiausiai 90 % gyventojų.

10      Pagal 2004 m. gegužės 28 d. nutarimo 3 straipsnį televizijos transliuotojai, kurie neatitinka 2 straipsnio nuostatų ir kurie įgyja išskirtines 1 straipsnio 1 dalyje numatytų įvykių transliavimo teises regione, kur kalbama olandų kalba ir dvikalbiame Briuselio regione, negali pasinaudoti šiomis teisėmis, nebent jei sudarytose sutartyse užtikrina, kad didelė gyventojų dalis galės stebėti šiuos įvykius per nemokamą televiziją. Šiuo tikslu atitinkami transliuotojai už prieinamą rinkos kainą gali suteikti sublicencijų šias sąlygas atitinkantiems transliuotojams. Vis dėlto, jeigu joks atitinkamas sąlygas atitinkantis transliuotojas nepareiškia pageidavimo įsigyti sublicencijų, išskirtines teises įsigijęs transliuotojas gali jomis pasinaudoti.

11      Pagal Prancūzijos bendruomenės parlamento priimto 2003 m. vasario 27 d. dekreto (Belgijos valstybės žinios, 2003 m. balandžio 17 d., p. 19637) 4 straipsnio 1 dalį pasikonsultavusi su Vyriausiąja audiovizualinių paslaugų taryba Prancūzų bendruomenės vyriausybė gali sudaryti įvykių, kuriuos mano esant didelės reikšmės šios bendruomenės auditorijai, sąrašą. Televizijos transliavimo paslaugų teikėjas ar RTBF negali turėti išskirtinių teisių į šiuos įvykius, jei didelė šios bendruomenės dalis dėl to negalėtų laisvai susipažinti su šiais įvykiais per televiziją.

12      Pagal 2003 m. vasario 27 d. dekreto 4 straipsnio 2 dalį tam tikras įvykis gali būti įtrauktas į itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, jei atitinka bent du toliau išvardytus kriterijus:

–        įvykis turi turėti ypatingą atgarsį visoje prancūzų bendruomenėje, o ne tik toje jos dalyje, kuri domisi tokiais įvykiais,

–        prancūzų bendruomenės auditorija turi visiškai pripažinti kultūrinę įvykio svarbą ir įvykis turi būti bendruomenės kultūrinio identiteto katalizatorius,

–        atitinkamame įvykyje vykstant svarbioms varžyboms ar svarbiam tarptautiniam renginiui turi dalyvauti Belgijos pilietis ar komanda,

–        įvykis prancūzų bendruomenėje turi būti tradiciškai transliuojamas per laisvai prieinamą televizijos programą ir pritraukti didelę auditoriją.

13      Pagal aptariamo dekreto 4 straipsnio 3 dalį televizijos programa laikoma laisvai prieinama, jei transliuojama prancūzų kalba ir gali būti matoma 90 % būstų, kuriuose instaliuota teleradiotransliacijos paslaugų priėmimo įranga, esančių prancūziškai kalbančiame ir dvikalbiame Briuselio miesto regionuose. Be mokesčio už technines sąnaudas, priėmimas negali būti apmokestintas jokiu kitu mokesčiu, išskyrus bazinį abonentinį paslaugos priėmimo kabeliu mokestį.

14      Pagal Prancūzų bendruomenės vyriausybės priimto 2004 m. birželio 8 d. nutarimo (Belgijos valstybės žinios, 2004 m. rugsėjo 6 d., p. 65247) 2 straipsnį: „Prancūzų bendruomenės televizijos transliavimo paslaugų teikėjas, ketinantis pasinaudoti suteikta išskirtine didelės svarbos įvykio retransliavimo teise, privalo jį transliuoti naudodamas laisvai prieinamą televizijos programą ir vadovaudamasis prie šio nutarimo pridedamu priedu“.

15      2004 m. birželio 8 d. priede bei suvestiniame itin reikšmingų Belgijos Karalystei įvykių sąraše įrašyta visa tiesiogiai transliuojama Pasaulio taurė.

16      2001 m. sausio 15 d. ir 2002 m. gegužės 16 d. laiškais FIFA pateikė flamandų bendruomenei savo pastabas dėl galimo Pasaulio taurės įtraukimo į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą, prieštaraudama dėl visų šių varžybų rungtynių įrašymo į jį.

17      2003 m. gruodžio 10 d. Belgijos Karalystė pranešė Komisijai apie pagal Direktyvos 86/552 3a straipsnį priimtas priemones.

18      Dėl nagrinėjamų priemonių buvo priimtas 2007 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas 2007/479/EB dėl Belgijos [Karalystės] priemonių, nustatytų remiantis Tarybos direktyvos 89/552/EEB 3a straipsnio 1 dalimi, suderinamumo su Bendrijos teise (OL L 180, p. 24, toliau – ginčijamas sprendimas).

19      Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip:

„1 straipsnis

Priemonės, apie kurias [Belgijos Karalystė] 2003 m. gruodžio 10 d. pranešė Komisijai remdamasi Direktyvos [89/552] 3a straipsnio 1 dalimi ir kurios skelbiamos 2005 m. birželio 29 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 158, neprieštarauja Bendrijos teisei.

2 straipsnis

Priemonės, kurias galutinai nustatė [Belgijos Karalystė] ir kurios yra nurodytos šio sprendimo priede, skelbiamos Oficialiajame leidinyje remiantis Direktyvos [89/552] 3a straipsnio 2 dalimi.“

20      Ginčijamas sprendimas, be kita ko, motyvuotas tokiomis konstatuojamosiomis dalimis:

„4)      buvo aiškiai ir skaidriai sudarytas į Belgijos [Karalystės] priemones įtrauktų visuomenei didelę svarbą turinčių įvykių sąrašas bei Belgijoje pradėta išsami konsultacija;

5)      Komisija įsitikino, kad Belgijos [Karalystės] priemonių sąraše nurodyti įvykiai atitinka bent jau du iš toliau nurodytų kriterijų, kurie laikomi patikimais visuomenei svarbių įvykių rodikliais: i) ypatingas visuotinis atgarsis valstybėje narėje, o ne vien reikšmingas įvykis tiems, kurie paprastai domisi aptariama sporto šaka ar veikla; ii) bendrai pripažįstama išskirtinė kultūrinė reikšmė valstybės narės gyventojams, visų pirma kaip kultūrinės tapatybės katalizatoriaus; iii) nacionalinės komandos dalyvavimas aptariamame įvykyje vykstant tarptautinės reikšmės varžyboms ar turnyrui; ir iv) įvykis tradiciškai transliuojamas nemokamos televizijos ir sulaukiantis didelio žiūrovų dėmesio;

6)      didelė dalis Belgijos [Karalystės] priemonėse nurodytų įvykių, įskaitant vasaros ir žiemos olimpines žaidynes, Pasaulio taurės finalus ir Europos futbolo čempionato finalų rungtynes (vyrų), yra įvykiai, kurie tradiciškai laikomi visuomenei itin svarbiais, kaip aiškiai nurodyta Direktyvos [97/36] 18 konstatuojamojoje dalyje. Šie įvykiai turi ypatingą visuotinį atgarsį Belgijoje, kadangi yra ypač populiarūs plačiojoje visuomenėje, o ne tik tarp tų, kurie paprastai domisi sporto įvykiais;

<...>

8)      sąraše nurodyti su futbolu susiję įvykiai, kuriuose dalyvauja nacionalinės komandos, turi ypatingą visuotinį atgarsį Belgijoje, kadangi suteikia Belgijos komandoms progą reklamuoti Belgijos futbolą tarptautiniu lygiu;

<...>

16)      išvardytus įvykius, įskaitant tuos, kuriuos reikia laikyti nedalomais, o ne savarankiškų įvykių seką, tradiciškai transliavo nemokama televizija ir jie sulaukė didelio televizijos žiūrovų dėmesio; <...>

17)      Belgijos [Karalystės] priemonės yra proporcingos, kad pateisintų nukrypimą nuo pagrindinės [EB] sutartyje nustatytos laisvės teikti paslaugas remiantis svarbiausia priežastimi – visuomenės interesu – [svarbia bendrojo intereso priežastimi] užtikrinti visuomenei [prieigą prie] jai labai svarbių įvykių transliavimą [transliacijų];

18)      Belgijos [Karalystės] priemonės neprieštarauja [Sutarties] konkurencijos taisyklėms, nes išvardytiems įvykiams transliuoti reikalavimus atitinkančio transliuotojo apibrėžtis grindžiama objektyviais kriterijais, sudarančiais sąlygas faktinei ir galimai konkurencijai dėl teisių transliuoti šiuos įvykius įgijimo. Be to, išvardytų įvykių skaičius nėra toks neproporcingas, kad iškreiptų konkurenciją į vartotojus orientuotos nemokamos televizijos ir mokamos televizijos rinkose [nemokamos ir mokamos televizijos vartotojų rinkose];

<...>

22)      remiantis [2005 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Infront WM prieš Komisiją, T-33/01, Rink. p. II ‑5897] pripažinimas, kad vadovaujantis Direktyvos [89/552] 3a straipsnio 1 dalimi nustatytos priemonės neprieštarauja Bendrijos teisei, prilygsta sprendimui, kaip apibrėžta [EB] 249 straipsnyje, kurį turi priimti Komisija. Taigi šiuo Komisijos sprendimu reikia pripažinti, kad priemonės, apie kurias pranešė [Belgijos Karalystė], neprieštarauja Bendrijos teisei. Priemonės, kurias galutinai nustatė [Belgijos Karalystė] ir kurios yra nurodytos šio sprendimo priede, turėtų būti skelbiamos Oficialiajame leidinyje remiantis Direktyvos [89/552] 3a straipsnio 2 dalimi.“

 Procesas ir šalių reikalavimai

21      2007 m. spalio 4 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu FIFA pareiškė šį ieškinį.

22      2007 m. spalio 11 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu FIFA paprašė Pirmosios instancijos teismo taikant proceso organizavimo priemones paprašyti Komisijos pateikti kelis dokumentus, kurie, FIFA teigimu, yra reikšmingi jos teisėms įgyvendinti ir Pirmosios instancijos teismui vykdyti jam pavestą teisminę kontrolę.

23      2008 m. sausio 25 ir 29 dienomis pateiktais dokumentais Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė pateikė prašymus leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimus. 2008 m. kovo 31 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo septintosios kolegijos pirmininkas patenkino šiuos prašymus įstoti į bylą. Į bylą įstojusios šalys savo paaiškinimus ir FIFA savo pastabas dėl šių paaiškinimų pateikė per nustatytus terminus.

24      2008 m. vasario 26 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gautu laišku FIFA paprašė Pirmosios instancijos teismo taikant proceso organizavimo priemones paprašyti Komisijos pateikti tam tikrus dokumentus, paminėtus Komisijos atsiliepime į ieškinį.

25      2008 m. gegužės 26 d. Pirmosios instancijos teismo septintoji kolegija nusprendė šioje stadijoje netenkinti FIFA prašymo taikyti proceso organizavimo priemones.

26      2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi ši byla buvo sujungta su byla FIFA prieš Komisiją (T‑68/08), kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.

27      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Pirmosios instancijos teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir imdamasis proceso organizavimo priemonių pateikė FIFA ir Komisijai kelis klausimus. Į šiuos Pirmosios instancijos teismo klausimus buvo atsakyta per nustatytus terminus.

28      FIFA Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti visą ar dalį ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su Pasaulio taure,

–        priteisti iš Komisijos, Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos bei Jungtinės Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

29      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš FIFA bylinėjimosi išlaidas.

30      Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika bei Jungtinė Karalystė prašo Pirmosios instancijos teismo atmesti ieškinį. Belgijos Karalystė ir Vokietijos Federacinė Respublika taip pat prašo įpareigoti FIFA padengti proceso išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl priimtinumo

 Šalių argumentai

31      Dėl su ieškinio priimtinumu susijusių klausimų per teismo posėdį Komisija pareiškė po 2008 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Infront WM (C‑125/06 P, Rink. p. I‑1451) priėmimo atsiimanti savo argumentus dėl ieškinio nepriimtinumo, išdėstytus atsiliepime į ieškinį.

32      Belgijos Karalystė teigia, kad ieškinys nepriimtinas, nes sprendimas nėra nei konkrečiai, nei tiesiogiai susijęs su FIFA. Be to, jos teigimu, FIFA nebuvo apskundusi nacionalinių priemonių Belgijos teismuose, todėl jos ieškinys Pirmosios instancijos teisme pateiktas praleidus terminą, nes galimas ginčijamo sprendimo panaikinimas neturėtų įtakos nagrinėjamo nacionalinio reguliavimo galiojimui. Jos manymu, tai reiškia, kad FIFA nėra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.

33      Vokietijos Federacinė Respublika tvirtina, kad FIFA nėra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, nes priimant šį sprendimą ji jau buvo perleidusi 2006 m., 2010 m. ir 2014 m. Pasaulio taurės rungtynių transliacijų teises. Todėl, jos nuomone, ginčijamas sprendimas neturėjo poveikio FIFA padėčiai, kiek tai susiję su galimybe perleisti šių varžybų rungtynių transliacijų teises pasirinktiems transliuotojams. Be to, šios šalies teigimu, FIFA neįrodė suinteresuotumo pareikšti ieškinio dėl ginčijamo sprendimo, kalbant apie po 2014 m. organizuotinas varžybas, nes, pirma, jų rungtynių transliacijos teisės dar nebuvo ekonomiškai įgyvendintos ir, antra, Belgijos priemonių suderinamumą su Bendrijos teise Komisija vertino, kiek tai susiję su konkrečiais įvykiais, o ne su visais ateityje vyksiančiais Pasaulio taurės finaliniais etapais. Todėl, jos nuomone, ginčijamo sprendimo panaikinimas būtų naudingas tik už Belgijos ribų įsisteigusiems transliuotojams, pageidaujantiems transliuoti Pasaulio taurės rungtynes šioje valstybėje. Be to, šios šalies nuomone, ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su FIFA.

34      FIFA mano, kad ginčijamas sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir kad, be to, jis tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs.

 Bendrojo Teismo vertinimas

35      Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos nurodyti nepriimtinumo pagrindai susiję su viešąja tvarka, nes jais keliamas klausimas dėl FIFA suinteresuotumo ir galimybės pareikšti ieškinį bei reiškiamos pastabos dėl ieškinio termino. Taigi Bendrasis Teismas turi ex ifficio išnagrinėti šiuos nepriimtinumo pagrindus, nors pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalį šios į bylą įstojusios šalys neturi galimybės jų reikšti, Komisijai nebeginčijant ieškinio priimtinumo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1993 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo CIRFS ir kt. prieš Komisiją, C‑313/90, Rink. p. I‑1125, 21–23 punktus).

36      Kalbant apie tiesioginę FIFA sąsają, reikia priminti, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad sprendimas turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, įvykdoma tik tuomet, kai ginčijama Bendrijos priemonė tiesiogiai veikia asmens teisinę padėtį ir nepalieka jokios diskrecijos adresatui, atsakingam už jos įgyvendinimą, kuris yra vien automatinio pobūdžio ir kyla tik iš Bendrijos teisės normų, netaikant kitų tarpinių nuostatų (žr. 31 minėto Sprendimo Komisija prieš Infront WM 47 punktą ir ten nurodytą teismo praktiką).

37      Šiuo klausimu pasakytina, jog pagal 2004 m. gegužės 28 d. nutarimo 1 straipsnį ir 3 straipsnio 1 dalį (žr. šio sprendimo 9 ir 10 punktus) transliuotojai, neatitinkantys 2 straipsnio antroje pastraipoje išdėstytų sąlygų, negali pasinaudoti išskirtinėmis Pasaulio taurės transliacijos teisėmis regione, kuriame kalbama olandų kalba, ir dvikalbiame Briuselio regione, nebent jie sudarytose sutartyse užtikrina, kad šių sąlygų bus laikomasi. Panašiai iš 2004 m. birželio 8 d. nutarimo 2 straipsnio ir šio nutarimo priedo matyti (žr. šio sprendimo 14 punktą), kad prancūzų bendruomenės televizijos transliavimo paslaugų teikėjai, ketinantys pasinaudoti suteikta išskirtine Pasaulio taurės rungtynių retransliavimo teise, privalo jas transliuoti naudodami šio sprendimo 13 punkte išdėstytas sąlygas atitinkančią televizijos programą.

38      Šis reguliavimas reiškia, kad išskirtinių Pasaulio taurės, kurios organizatorius, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį, yra FIFA, transliavimo teisių perleidimas Belgijos Karalystės jurisdikcijai priklausančioms ir šio sprendimo 9 ir 13 punktuose išdėstytų sąlygų neatitinkantiems transliuotojams nesukelia teisinių pasekmių, kurias paprastai turi toks išskirtinumas. Pagal šios valstybės narės flamandų ir prancūzų bendruomenių savo kompetencijos srityse nustatytas taisykles Pasaulio taurės rungtynių transliacijoms tokie transliuotojai privalo pasinaudoti kitų šias sąlygas atitinkančių transliuotojų paslaugomis, todėl išnyksta pati suderėtos išskirtinumo išlygos esmė.

39      Nors teisinga, kad šias teisines pasekmes sukelia Belgijos teisės aktai, o ne ginčijamas sprendimas, vis dėlto dėl šio sprendimo pradėjęs veikti Direktyvos 89/552 3a straipsnio 3 dalyje įtvirtintas abipusio pripažinimo mechanizmas sukuria valstybėms narėms pareigą paisyti šių pasekmių. Konkrečiai kalbant, valstybės narės turi užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai laikysis į prie ginčijamo sprendimo pridėtą suvestinį sąrašą įrašytų įvykių televizijos transliavimo Belgijoje sąlygų, kaip jas apibrėžė Belgijos Karalystė savo pavirtintose ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtose priemonėse. Tačiau pareiga pasiekti tokį rezultatą turi tiesioginės neigiamos įtakos kitų nei Belgijos Karalystė valstybių narių jurisdikcijai priklausančių televizijos transliacijas vykdančių subjektų, pageidaujančių įsigyti pirmumo tvarka FIFA priklausančias transliavimo Belgijoje teises, teisinei padėčiai (šiuo klausimu žr. 31 minėto Sprendimo Komisija prieš Infront WM 62 ir 63 punktus).

40      Todėl dėl ginčijamo sprendimo pradėjęs veikti abipusio pripažinimo mechanizmas įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys televizijos transliuotojai, neatitinkantys šio sprendimo 9 ir 13 punktuose įvardytų sąlygų, nesinaudos Pasaulio taurės rungtynių transliavimo teisių išskirtinumo pagrindais, dėl ko FIFA taip pat patiria jai pirmumo tvarka priklausančių teisių apribojimą, kai jos viešai siūlomos ne Belgijos Karalystės, o kitos valstybės narės jurisdikcijai priklausantiems transliuotojams.

41      Tai reiškia, kad ginčijamas sprendimas turi tiesioginį poveikį FIFA teisinei padėčiai, kiek tai susiję su pirmumo tvarka jai priklausančiomis teisėmis, ir nepalieka valstybėms narėms jokios diskrecijos siekiamo rezultato atžvilgiu, kuris nustatytas automatiškai ir išplaukia vien iš Bendrijos reguliavimo, nepriklausydamas nuo konkrečių mechanizmų, kuriuos nacionalinės institucijos sukurs šiam tikslui pasiekti, turinio (šiuo klausimu žr. 31 punkte minėto Sprendimo Komsija prieš Infront WM 60 ir 61 punktus).

42      Taigi ginčijamas sprendimas tiesiogiai susijęs su FIFA.

43      Kalbant apie klausimą, ar ginčijamas sprendimas konkrečiai susijęs su FIFA, reikia priminti, jog kiti subjektai nei sprendimo adresatai gali remtis konkrečia sąsaja su juo tik tuomet, jei šis sprendimas juos paveikia dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba faktinių aplinkybių, kurios juos išskiria iš kitų asmenų ir todėl individualizuoja taip pat kaip ir asmenis, kuriems šis sprendimas skirtas (žr. 31 punkte minėto Sprendimo Komsija prieš Infront WM 70 punktą ir ten nurodytą teismo praktiką).

44      Nagrinėjamoje byloje neginčijama, jog Pasaulio taurė, neatsižvelgiant į jos transliavimo teisių teisinę prigimtį ir šaltinį, yra įvykis pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį, nes ją iš anksto rengia organizatoriai, turintys teisinę galią parduoti šias teises, ir FIFA yra toks organizatorius. Kadangi tai galiojo ir priimant ginčijamą sprendimą, tuo momentu FIFA buvo visiškai nesunkiai identifikuojama.

45      Todėl ginčijamas sprendimas yra konkrečiai susijęs su FIFA.

46      Dėl Belgijos Karalystės argumento, jog FIFA neskundė Belgijos priimtų priemonių nacionaliniuose teismuose, pakanka pažymėti, jog savo ieškiniu FIFA, be kita ko, ginčija ginčijamo sprendimo 1 straipsnio, pagal kurį nagrinėjamos priemonės suderinamos su Bendrijos teisę, teisėtumą.

47      Tai reiškia, jog kontrolė, kurią šioje byloje prašoma atlikti Bendrojo Teismo, susijusi su šio konstatavimo teisėtumu, o faktas, kad Belgijos priemonės nebuvo apskųstos nacionaliniuose teismuose, neturi jokios įtakos ieškinio, kuris, be to, buvo pareikštas per EB 230 straipsnyje nustatytą terminą, priimtinumui (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Infront WM prieš Komisiją, T‑33/01, Rink. p. II‑5897, 109 punktą).

48      Dėl Vokietijos Federacinės Respublikos pateikto argumento, kad priimant ginčijamą sprendimą FIFA jau buvo perleidusi 2006 m., 2010 m. ir 2014 m. Pasaulio taurių transliavimo teises, pakanka pažymėti, jog Komisija pripažino suderinamomis su bendrąja rinka Belgijos Karalystės priimtas priemones, kurios išdėstytos ginčijamo sprendimo priede. Šios priemonės taikomos Pasaulio taurei be jokio apribojimo laiko atžvilgiu ir ginčijamas sprendimas apima jas tol, kol jos lieka galioti. Todėl Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas argumentas neleidžia suabejoti FIFA suinteresuotumu pareikšti ieškinį.

49      Tad Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos pateikti argumentai dėl ieškinio nepriimtinumo yra atmestini.

 Dėl esmės

50      FIFA pateikia šešis ieškinio pagrindus, pirma, dėl Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimo, Komisijai klaidingai nusprendus, jog Belgijos priemonės suderinamos su EB 49 straipsniu, antra, dėl EB 49 straipsnio pažeidimo, trečia, dėl Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimo, Komisijai klaidingai nusprendus, jos Belgijos priemonės suderinamos su EB 43 straipsniu, ketvirta, dėl Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimo, Komisijai klaidingai nusprendus, jog Belgijos priemonės suderinamos su FIFA nuosavybės teise, penkta, dėl Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimo, Komisijai klaidingai nusprendus, jog procedūra, per kurią buvo nustatytos Belgijos priemonės, buvo aiški ir skaidri bei, šešta, dėl motyvavimo stokos.

51      Prieš pradedant nagrinėti FIFA pateiktus ieškinio pagrindus reikėtų padaryti kelis bendro pobūdžio pastebėjimus, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant ieškinio pagrindų pagrįstumą.

52      Pirmiausia pažymėtina, kad Direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 dalyje buvo sukonkretinta valstybių narių galimybė remiantis svarbiomis bendrojo intereso priežastimis audiovizualinėje srityje apriboti galimybes pasinaudoti pagrindinėmis pirminėje Bendrijos teisėje įtvirtintomis laisvėmis.

53      Net jeigu remiantis Direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 dalimi priimtos valstybių narių priemonės nediskriminuojant taikomos tiek nacionalinėje teritorijoje įsteigtoms įmonėms, tiek kitose valstybėse narėse įsteigtoms įmonėms, tam, kad jos būtų pripažintos sudarančiomis laisvės teikti paslaugas, kaip ji suprantama pagal EB 49 straipsnį, apribojimą, pakanka, kad jomis būtų privilegijuojamos tam tikros nacionalinėje teritorijoje įsteigtos įmonės (šiuo klausimu žr. 1997 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo SETTG, C‑398/95, Rink. p. I‑3091, 16 punktą ir 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo United Pan-Europe Communications Belgium ir kt., C‑250/06, Rink. p. I‑11135, 37 ir 38 punktus). Šios priemonės taip pat gali riboti įsisteigimo laisvę, jeigu dėl jų kitų valstybių narių bendrovės gali atsidurti mažiau palankioje faktinėje ar teisinėje situacijoje, palyginti su šias priemones priėmusios valstybės narės bendrovėmis (šiuo klausimu žr. 1999 m. gegužės 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pfeiffer, C‑255/97, Rink. p. I‑2835, 19 punktą).

54      Tačiau tokie pagrindinių Sutarties garantuojamų laisvių apribojimai gali būti pateisinami, kai jie atitinka svarbias bendrojo intereso priežastis, jeigu yra tinkami užtikrinti jais siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina tam tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. 53 punkte minėtų sprendimų Pfeiffer 19 punktą ir United Pan-Europe Communications Belgium ir kt. 39 punktą bei nurodytą teismo praktiką).

55      Šiuo klausimu primintina, kad saviraiškos laisvė, kuri saugoma pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, yra viena iš Bendrijos teisinės sistemos užtikrinamų pagrindinių teisių ir sudaro svarbią bendrojo intereso priežastį, galinčią pateisinti tokius apribojimus (šiuo klausimu žr. 53 punkte minėto Sprendimo United Pan-Europe Communications Belgium ir kt. 41 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Be to, pagal EŽTK 10 straipsnio 1 dalį saviraiškos laisvė apima ir laisvę gauti informaciją.

56      Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėta ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamojoje dalyje, Belgijos Karalystės priimtos priemonės riboja laisvę teikti paslaugas. Tačiau, kaip išplaukia iš Direktyvos 97/36 18 konstatuojamosios dalies, Direktyvos 89/552 3a straipsnyje numatytos priemonės skirtos apsaugoti teisę į informaciją ir užtikrinti visuomenei plačias galimybes sužinoti apie televizijos nušviečiamus šalyje ar už jos ribų vykstančius visuomenei itin reikšmingus įvykius. Pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį įvykis itin reikšmingas visuomenei, jeigu jis ypatingas, domina plačią Europos Sąjungos arba atskiros valstybės narės visuomenę ar nemažą atskiros valstybės narės visuomenės dalį ir rengiamas iš anksto organizatoriaus, turinčio teisę parduoti su tuo renginiu susijusias teises.

57      Tai reiškia, kad būdamos susijusios su itin reikšmingais visuomenei įvykiais priemonės pagal Direktyvos 89/52 3a straipsnio 1 dalį pateisinamos dėl svarbių bendrojo intereso priežasčių, o to FIFA ir neginčija.

58      Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 54 punkte, atitinkamos priemonės turi būti tinkamos užtikrinti jomis siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršyti to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

59      Galiausiai dėl Direktyvos 97/36 18 konstatuojamosios dalies reikšmės pirmiausia pažymėtina, jog Direktyvos 89/552 3a straipsnyje, į kurį daroma nuoroda šioje konstatuojamojoje dalyje, konkretūs įvykiai, kuriuos valstybės narės gali pripažinti itin reikšmingais visuomenei, nėra visiškai suderinami. Priešingai nei buvo Europos Parlamento sprendime dėl Tarybos bendrosios pozicijos priimant Direktyvą 97/36 (OL 1996 C 362, p. 56) išdėstytoje šio straipsnio versijoje, kurioje tiesiogiai minėtos vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės bei pasaulio ir Europos futbolo čempionatai, šioje nuostatoje nepaminėti konkretūs įvykiai, galintys būti įrašyti į nacionalinius sąrašus.

60      Tai reiškia, kad, kaip, be kita ko, pažymi ir Komisija, Direktyvos 97/36 18 konstatuojamosios dalies negalima suprasti taip, jog Pasaulio taurės įrašymas į nacionalinį itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą automatiškai suderinamas su Bendrijos teise. Šios konstatuojamosios dalies juo labiau negalima suprasti taip, kad pagal ją visais atvejais visa Pasaulio taurė gali būti pagrįstai įtraukta į tokį sąrašą, neatsižvelgiant į suinteresuotumą, kokį šios varžybos sukelia atitinkamoje valstybėje narėje.

61      Tačiau, atsižvelgiant į šio sprendimo 52–57 punktuose išdėstytus samprotavimus, ši konstatuojamoji dalis suponuoja, kad jeigu tam tikra valstybė narė įrašo Pasaulio taurės rungtynes į savo sudarytą sąrašą, savo pranešime Komisijai ji neprivalo pateikti atskiro pagrindimo dėl jų kaip itin reikšmingo visuomenei įvykio.

62      FIFA pateiktų ieškinio pagrindų pagrįstumą reikia vertinti atsižvelgiant į šiuos argumentus.

63      Galiausiai, kadangi savo dublike pateiktame šeštajame ieškinio pagrinde FIFA iškelia klausimą dėl nepakankamo Komisijos vertinimo dėl visų Pasaulio taurės rungtynių reikšmingumo Belgijos visuomenei motyvavimo, Bendrasis Teismas nagrinės šį ieškinio pagrindą prieš nagrinėdamas pirmąjį ieškinio pagrindą, kuriuo reiškiamos abejonės dėl tokio vertinimo pagrįstumo.

 Dėl šeštojo ieškinio pagrindo dėl motyvacijos stokos

–       Šalių argumentai

64      FIFA teigia, kad Direktyvos 97/36 18 konstatuojamojoje dalyje nėra nė vieno požymio, leidžiančio suprasti nuorodą į Pasaulio taurę kaip automatiškai reiškiančią, jog visos 64 rungtynės yra itin reikšmingas įvykis visuomenei. Atvirkščiai, jos nuomone, būtų teisinga suskirstyti šias rungtynes į „svarbias“, kurioms priklausytų pusfinaliai, finalas ir atitinkamos nacionalinės rinktinės, šiuo atveju – Belgijos nacionalinės rinktinės, rungtynės, ir į „normalias“, kurioms priklausytų visos kitos rungtynės, ir tai atitiktų kitų valstybių narių, pranešusių apie savo priemones pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalį, taikomą metodą. FIFA tvirtinimu, pati Komisija pripažino tokį rungtynių suskirstymą į kategorijas savo darbo dokumente CC TVSF(97) dėl Direktyvos 89/552 3a straipsnio taikymo. Taigi Direktyvos 97/36 18 konstatuojamąja dalimi Komisija neatleidžiama nuo pareigos nurodyti priežastis, dėl kurių pritarė, kad visos Pasaulio taurės rungtynės būtų įrašytos į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą.

65      Tačiau, FIFA teigimu, ginčijamo sprendimo 6 ir 16 punktuose Komisijos išdėstytuose vertinimuose nepateikta jokių įrodymų, todėl, atsižvelgiant į Direktyvos 97/36 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą itin reikšmingo visuomenei įvykio apibrėžtį, jų negalima laikyti adekvačiu motyvavimu. Anot jos, ginčijamame sprendime nėra jokių įrodymų, kad visos Pasaulio taurės rungtynės atitinka Komisijos pasitelktus kriterijus.

66      Be to, FIFA nuomone, ginčijamame sprendime nieko nepasakyta nei apie Belgijos žiniasklaidos struktūros duomenis, į kuriuos buvo atsižvelgusi Komisija, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamosios dalies, nei apie kitą informaciją, kaip antai žiūrėjimo reitingas, kurią jos pačios žodžiais turėjo ši institucija. FIFA tvirtina, kad tokiomis sąlygomis ji neturėjo jokios galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl duomenų, paskatinusių Komisiją nuspręsti, kad visos Pasaulio taurės rungtynės yra itin reikšmingos Belgijos visuomenei, pobūdžio ir reikšmingumo, tad Bendrasis Teismas negali vykdyti jam pavestos kontrolės, dėl ko ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

67      Komisija, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

68      Pirmiausia primintina, kad motyvavimo stoka ar nepakankamas motyvavimas yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal EB 230 straipsnį, ir sudaro su viešąja tvarka susijusį pagrindą, kurį Bendrijos teismas gali ir net turi išnagrinėti ex officio (žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Airiją ir kt., C‑89/08 P, Rink. p. I‑0000, 34 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Taigi aplinkybė, jog šis ieškinio pagrindas pirmą kartą buvo pareikštas dublike, netrukdo Bendrajam Teismui vertinti jo pagrįstumą.

69      Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuoti asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį bei asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, su kuriais aktas konkrečiai ir tiesiogiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nėra reikalaujama motyvuose nurodyti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias normas (2000 m. kovo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo VBA prieš Florimex ir kt., C‑265/97 P, Rink. p. I‑2061, 93 punktas).

70      FIFA kaltina Komisiją, kad ši nepagrindė savo išvados, jog visos Pasaulio taurės rungtynės laikytinos itin reikšmingomis Belgijos visuomenei. Be to, reikia pabrėžti, kad savo rašytiniame atsakyme į taikant proceso organizavimo priemones Bendrojo Teismo užduotą klausimą (žr. šio sprendimo 27 punktą) FIFA aiškiai patvirtino tai, kas netiesiogiai išplaukia iš daugelio jos pateiktų dokumentų punktų: kad „svarbių“ Pasaulio taurės rungtynių, t. y. finalo, pusfinalių ir Belgijos nacionalinės rinktinės rungtynių, įrašymą į Belgijos sąrašą ji laiko suderinamu su Bendrijos teise, jeigu kartu laikomasi aiškios ir skaidrios procedūros reikalavimų.

71      Nors teisinga, kad Direktyvos 97/36 18 konstatuojamojoje dalyje nieko nepasakyta itin svarbiu klausimu dėl visų ar vien dalies Pasaulio taurės rungtynių įtraukimo į nacionalinį itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, nėra nė vienos svarbios priežasties, leidžiančios manyti, kad iš principo tokiomis gali būti laikomos ir atitinkamai įtrauktos į tokį sąrašą tik „svarbios“ rungtynės.

72      Pasaulio taurė – tai varžybos, kurios gali būti pagrįstai laikomos nedalomu sporto įvykiu, o ne atskirų į „svarbias“ ir „normalias“ rungtynes suskirstytų įvykių visuma. Šiuo klausimu pasakytina, jog visuotinai žinoma, kad per Pasaulio taurę „normalių“ rungtynių rezultatai nulemia komandų likimą, ir nuo to gali priklausyti jų dalyvavimas „svarbiose“ rungtynėse, kaip antai su atitinkama nacionaline rinktine. Pavyzdžiui, per „normalias“ rungtynes nustatomi atitinkamos nacionalinės rinktinės varžovai kituose varžybų etapuose. Be to, nuo „normalių“ rungtynių rezultatų net gali priklausyti tai, ar ši nacionalinė rinktinė pasieks kitą varžybų etapą.

73      Atsižvelgiant į šias ypatingas aplinkybes, dėl kurių Pasaulio taurę galima laikyti vienu tęstiniu įvykiu, kaip pabrėžiama ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje, Komisija neprivalėjo detaliau pagrįsti savo nuomonės dėl „normalių“ rungtynių, visų pirma kai statistiniai duomenys neparodo, jog šios rungtynės sistemingai pritraukia tik nedidelį televizijos žiūrovų skaičių (žr. šio sprendimo 101–109 punktus). Šios aplinkybės taip pat leido Komisijai pagrįsti savo sprendimą nuoroda į ypatingą visuotinį Pasaulio taurės atgarsį Belgijoje ta prasme, kad tai yra ypač populiarus plačiojoje visuomenėje, o ne tik tarp futbolo mėgėjų, įvykis, kaip pažymėta ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje.

74      Tai reiškia, jog ginčijamo sprendimo 6 ir 16 punktuose pateiktas motyvavimas (žr. šio sprendimo 20 punktą) leido FIFA sužinoti priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad visos Pasaulio taurės rungtynės galėjo būti pagrįstai įrašytos į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą, Bendrajam Teismui imtis tokio vertinimo pagrįstumo kontrolės, ir todėl šiuo požiūriu ginčijamas sprendimas atitinka EB 253 straipsnio sąlygas.

75      Todėl šeštasis ieškinio pagrindas yra atmestinas.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo dėl Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimo, Komisijai klaidingai nusprendus, jog Belgijos priemonės suderinamos su EB 49 straipsniu

–       Šalių argumentai

76      FIFA pažymi, kad, kaip matyti ir iš ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamosios dalies, Belgijos sąrašas sudaro laisvės teikti paslaugas apribojimą, nes sumažina televizijos transliuotojų, kurie būtų suinteresuoti įsigyti Pasaulio taurės transliavimo Belgijoje teises, skaičių. FIFA teigimu, atsižvelgiant į išskirtinumo reikšmę įsigyjant tokias teises, nė vienas televizijos transliuotojas, įsteigtas kitoje valstybėje narėje nei Belgija ir neatitinkantis šio sprendimo 9 ir 13 punktuose išdėstytų sąlygų, nebūtų suinteresuotas įsigyti neišskirtines transliavimo teises, nepaisant to, kad turėtų galimybę pasiūlyti savo paslaugas atitinkamoms šios valstybės bendruomenėms.

77      Visiškai pripažindama teisę riboti galimybę pasinaudoti tam tikra Sutarties garantuojama pagrindine laisve dėl svarbių bendrojo intereso priežasčių, kaip antai dėl visuomenės prieigos prie itin visuomenei reikšmingų įvykių, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį, FIFA tvirtina, kad Komisija privalo nuodugniai tikrinti pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnį taikomų ar numatomų taikyti priemonių suderinamumą su Bendrijos teise, nes šios priemonės sudaro siaurai aiškintinas išimtis. FIFA nuomone, suinteresuotoji valstybė narė turi įrodyti, kad atitinkami apribojimai yra pateisinami, būtini ir proporcingi, o Komisija šiame procese privalo patvirtinti, kad gavo šiuo tikslu visus reikiamus įrodymus.

78      Šiuo klausimu FIFA pabrėžia, jog „svarbios“ rungtynės gali būti pagrįstai laikomos itin reikšmingomis visuomenei, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, ir tai atitinka jos pačios politiką. Taikant šią politiką Pasaulio taurės pusfinaliai, finalas, nacionalinės rinktinės, kurios dalyvavimas lemia rungtynių priskyrimą „svarbių“ kategorijai, rungtynės bei atidarymo rungtynės turi būti transliuojamos tiesiogiai per laisvai prieinamą televizijos kanalą.

79      FIFA teigimu, iš kelių Komisijos pateiktų dokumentų punktų matyti, kad nebuvo tinkamai išanalizavusi Belgijos sąrašo suderinamumo su Bendrijos teise, kiek į šį sąrašą įtrauktos visos Pasaulio taurės rungtynės, motyvuodama tuo, jog dėl Direktyvos 97/36 18 konstatuojamosios dalies tokia analizė perteklinė. Anot FIFA, ši aplinkybė pateisina ginčijamo sprendimo panaikinimą.

80      Be to, FIFA pabrėžia, jog ginčijamos priemonės neatitinka skelbiamo tikslo užtikrinti visuomenės galimybę stebėti itin Belgijos visuomenei reikšmingus įvykius, nes ilgainiui dėl jų į sąrašą įtraukti sporto įvykiai „nuskurs“, už juos gaunamos pajamos sumažės ir taip bus pakenkta jų „tolesniam pripažinimui“ itin visuomenei reikšmingais įvykiais.

81      Dėl „normalių“ rungtynių reikšmės Belgijos visuomenei FIFA visų pirma tvirtina, kad šios rungtynės sulaukia ypatingo atgarsio tik tarp futbolo mėgėjų, ir, antra, kad tradiciškai šios rungtynės nei buvo transliuojamos nemokamų televizijos kanalų, nei pritraukdavo daug žiūrovų. Jos nuomone, tai reiškia, jog „normalios“ rungtynės neatitinka dviejų ginčijamo sprendimo 6 ir 16 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pasitelktų kriterijų, ir todėl šiuo klausimu ji suklydo.

82      Dėl atgarsio, kurio Pasaulio taurė sulaukia Belgijos visuomenėje, FIFA tvirtina, jog visų šių varžybų rungtynių įrašymas į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą yra neproporcinga priemonė, palyginti su siekiamu tikslu. Ji mano, kad „normalios“ Pasaulio taurės rungtynės pritraukia tik nedidelę „svarbių“ rungtynių bei daugelio kitų Belgijos televizijos laidų pritraukiamų televizijos žiūrovų dalį, todėl jų populiarumas laikytinas labai ribotu. FIFA teigimu, šį neproporcingumą taip pat patvirtina aplinkybė, jog patys televizijos transliuotojai netransliuoja visų rungtynių tiesiogiai.

83      Jos teigimu, šios išvados atitinka Komisijos sprendimų ir teismų praktiką ir jas patvirtina ypač nedideli „normalių“ rungtynių žiūrovų skaičiai, siekę nuo 27 000 iki 33 000 televizijos žiūrovų Valonijoje.

84      Konkrečiau kalbant, ji teigia, kad iš vienos Belgijos tyrimų bendrovių duomenų bazės išplaukia, jog vidutinis ne futbolo mėgėjų, nepertraukiamai žiūrėjusių bent 30 minučių kiekvienų „normalių“ 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. Pasaulio taurės rungtynių, skaičius atitinkamai siekė vos 2,5, 0,8 ir 2,5 % visos flamandų bendruomenės bei 1,4, 1,2 ir 1,4 % visos prancūzų bendruomenės auditorijos. Savo ruožtu 17,6, 9,5 ir 10 % futbolo mėgėjų atitinkamai žiūrėjo bent 30 minučių kiekvienų „svarbių“ 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. Pasaulio taurės rungtynių flamandų bendruomenėje, o prancūzų bendruomenėje šie skaičiai siekė 10,9, 9 ir 12,5 %.

85      Taigi, nesant jokio kito ginčijamame sprendime įvardyto ypatingo Pasaulio taurės rungtynių ir visų pirma „normalių“ šių varžybų rungtynių atgarsio plačioje Belgijos visuomenėje įrodymo, Komisija suklydo nusprendusi, jog visos šios rungtynės yra itin reikšmingos Belgijos visuomenei.

86      Be to, FIFA mano, jog negalima teigti, kad „normalios“ rungtynės yra itin reikšmingos Belgijos visuomenei, nes Belgijos įstatymais televizijos transliuotojai neįpareigojami jų transliuoti, nors tokie įpareigojimai nustatyti dėl kitų įvykių.

87      Dėl Belgijos nacionalinės rinktinės dalyvavimo kriterijaus, apie kurį kalbama ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamojoje dalyje, FIFA tvirtina, kad jis pagal apibrėžimą netinka „normalioms“ rungtynėms.

88      Dėl kriterijaus, kad Pasaulio taurė tradiciškai transliuojama per nemokamus televizijos kanalus ir „pritraukia“ daug televizijos žiūrovų, FIFA pirmiausia mano, jog jis netinkamas, nes jį tenkina daug laidų, kaip antai filmai ar pramoginės laidos, tačiau jos nėra įrašytos į itin Belgijos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą. Be to, FIFA nuomone, šio kriterijaus tenkinimas yra tik vienas iš įvykio reikšmingumo požymių, dėl kurio galima svarstyti galimybę įrašyti jį į sąrašą. Kadangi ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje nėra priešingų požymių, Komisija negalėjo pagrįstai nuspręsti, kad šis kriterijus tenkinamas ir kad visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymas į Belgijos itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą yra proporcinga priemonė.

89      FIFA pakartoja, kad „normalios“ Pasaulio taurės rungtynės dažnai sukelia tokį mažą suinteresuotumą, jog per nemokamą televiziją jos net netransliuojamos tiesiogiai, ir kad jeigu vis dėlto transliuojamos, jos nepritraukia daug žiūrovų. Pavyzdžiui, kalbant apie 1998 m., 2002 m. ir 2004 m. Pasaulio taures vienoje iš dviejų ar abiejose ginčijamas priemones priėmusiose Belgijos bendruomenėse, iš viso tiesiogiai nebuvo transliuojamos 24 rungtynės, o 8 iš šių rungtynių, kurios Valonijoje transliuotos netiesiogiai, pritraukė tik labai mažą televizijos žiūrovų skaičių. FIFA taip pat pabrėžia, kad tai, jog dvejos rungtynės vyksta tuo pačiu metu, negali būti pripažinta tinkama aplinkybe vienerių iš jų netransliavimui, nes jos gali būti transliuojamos per kitą kanalą ir šiuo specifiniu atveju galima svarstyti galimybę suteikti sublicencijas.

90      Be to, „normalios“ 2006 m. Pasaulio taurės rungtynės Flandrijoje ir Valonijoje atitinkamai vidutiniškai pritraukė vos 326 000 ir 279 000 televizijos žiūrovų, palyginti su 722 000 ir 583 000 televizijos žiūrovų, kuriuos atitinkamai pritraukė „svarbios“ tų pačių varžybų rungtynės, ir panašias tendencijas buvo galima stebėti 1998 m. ir 2002 m. Pasaulio taurių atveju. Taigi, anot FIFA, Komisija, be kita ko, neteisingai konstatavo, jog visos Pasaulio taurės rungtynės Belgijoje visuomet pritraukė daug televizijos žiūrovų, ir taip nepaisė Direktyvos 89/552 3a straipsnio reikalavimų.

91      FIFA taip pat pabrėžia, jog visuomenės galimybę stebėti Pasaulio taurės rungtynes buvo galima užtikrinti mažiau ribojančiomis priemonėmis, kaip antai mokamų televizijos transliuotojų parinkimas, kurių paslaugomis gali naudotis 90 % Belgijos gyventojų, netiesioginis rungtynių ištraukų arba visų rungtynių transliavimas per šio sprendimo 9 ir 13 punktuose aprašytas sąlygas atitinkančias televizijos stotis arba net tiesioginės ar netiesioginės transliacijos per radiją. Pavyzdžiui, minėtas sąlygas atitinkantiems transliuotojams būtų galima suteikti išskirtines teises tiesiogiai transliuoti tik „svarbias“ rungtynes. Anot FIFA, jei Komisija nesvarsto kitų galimybių, ji negali pagrįstai nuspręsti, jog visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymas į Belgijos itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą yra būtina ir proporcinga priemonė, palyginti su tuo siekiamu tikslu.

92      FIFA taip pat tvirtina, kad jeigu, priešingai jos argumentams, Direktyvos 89/552 3a straipsnį reikėtų suprasti taip, kad dėl Direktyvos 97/36 18 konstatuojamosios dalies visa Pasaulio taurė pripažintina itin reikšmingu visuomenei įvykiu, turėtų būti laikoma, kad ieškinyje ar bent jau dublike dėl šios nuostatos buvo išreikštas prieštaravimas pagal EB 241 straipsnį. Pateikdama šį prieštaravimą FIFA remiasi visais argumentais, kuriais siekia įrodyti, kad jokios priežastys nepateisina visos Pasaulio taurės pripažinimo nedalomu itin reikšmingu visuomenei įvykiu.

93      Komisija, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

94      Pirmiausia primintina, kad Direktyvos 89/552 3a straipsnyje nustačius, jog itin reikšmingų visuomenei įvykių, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį, apibrėžimas priklauso valstybių narių kompetencijai, valstybėms narėms šiuo klausimu suteikiama didelė diskrecija.

95      Antra, nepaisant aplinkybės, kad Direktyvos 89/552 3a straipsnyje nėra suderinami konkretūs įvykiai, kuriuos valstybės narės gali pripažinti itin reikšmingais jų visuomenei (žr. šio sprendimo 59 ir 60 punktus), Pasaulio taurės paminėjimas Direktyvos 97/36 18 konstatuojamojoje dalyje reiškia, jog Komisija negali pripažinti šių varžybų rungtynių įrašymo į įvykių sąrašą prieštaraujančiu Bendrijos teisei dėl to, kad atitinkama valstybė narė nepranešė jai konkrečių priežasčių, pagrindžiančių jų reikšmingumą visuomenei (žr. šio sprendimo 61 punktą). Tačiau galimą Komisijos išvadą, jog visos Pasaulio taurės įrašymas į tam tikros valstybės narės itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą yra suderinamas su Bendrijos teise dėl to, kad šios varžybos dėl savo požymių gali būti pagrįstai laikomos nedalomu įvykiu, galima ginčyti remiantis specifiniais argumentais, parodančiais, jog „normalios“ rungtynės nėra tokios reikšmingos šios valstybės narės visuomenei.

96      Kaip pasakyta šio sprendimo 59 ir 60 punktuose, nei Direktyvos 97/36 18 konstatuojamojoje dalyje, nei Direktyvos 89/552 3a straipsnyje neaptariamas klausimas, ar visa Pasaulio taurė gali būti pagrįstai įtraukta į itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, nepaisant jos rungtynių ir pirmiausia „normalių“ rungtynių sukeliamo suinteresuotumo atitinkamoje valstybėje narėje.

97      Todėl bet kokia diskusija dėl Direktyvos 97/36 teisėtumo, kiek tai susiję su visos Pasaulio taurės, o ne vien jos „svarbių“ rungtynių, kvalifikavimu kaip itin reikšmingo visuomenei įvykio (žr. šio sprendimo 92 punktą), neturi dalyko, nes jos 18 konstatuojamojoje dalyje šis klausimas neaptariamas. Todėl nėra reikalo spręsti klausimo, ar savo dublike FIFA dėl to galėjo pareikšti pagrįstą prieštaravimą pagal EB 241 straipsnį arba ar toks prieštaravimas buvo implicitiškai pareikštas ieškinyje.

98      Trečia, kaip buvo paaiškinta šio sprendimo 71 ir 72 punktuose, Pasaulio taurė gali būti pagrįstai laikoma nedalomu sporto įvykiu, o ne atskirų į „svarbias“ ir „normalias“ rungtynes suskirstytų įvykių visuma, todėl Belgijos institucijų požiūris neperžengia jų diskrecijos ribų.

99      Be to, „normalių“ rungtynių svarba išplaukia ir iš paprasčiausios aplinkybės, kad jos yra aptariamų varžybų dalis, kaip ir kitų sporto šakų atveju, kai paprastai ribotas suinteresuotumas varžybomis padidėja, kai jos vyksta per olimpines žaidynes.

100    Tai reiškia, kad neišreiškusi abejonių dėl pozicijos, jog Pasaulio taurės reikšmingumui Belgijos visuomenei įvertinti rungtynės neturi būti skirstomos į „svarbias“ ir „normalias“, ir šias varžybas reikia laikyti nedalomomis, o ne savarankiškų įvykių seka (ginčijamo sprendimo 6 ir 16 konstatuojamosios dalys, žr. šio sprendimo 20 punktą), Komisija nepadarė jokios klaidos.

101    Šiuo klausimu nagrinėjamame ieškinio pagrinde FIFA pateikti argumentai niekaip nekeičia ginčijamo sprendimo 6 ir 16 konstatuojamosiose dalyse išdėstyto vertinimo.

102    Aplinkybė, kad vidutinis ne futbolo mėgėjų, nepertraukiamai žiūrėjusių bent 30 minučių kiekvienų „normalių“ 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. Pasaulio taurės rungtynių, procentas labai nedidelis (žr. šio sprendimo 84 punktą), neleidžia daryti kažkokių išvadų, nes tam, kad visą Pasaulio taurę būtų galima pagrįstai įrašyti į Belgijos itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, nebūtinai visos „normalios“ rungtynės turi būti itin reikšmingos Belgijos visuomenei. Atvirkščiai, siekiant pateisinti rungtynių neskirstymą į „svarbias“ ir „normalias“ jų reikšmingumo visuomenei atžvilgiu, pakanka, kad šio sprendimo 72 punkte aprašytus požymius atitiktų tik tam tikros „normalios“ rungtynės, kurių skaičiaus ar dalyvių negalima nustatyti sudarant sąrašą ar įsigijant transliavimo teises. Tai reiškia, jog šiame tyrime surinktiems duomenims pritaikytas kriterijus buvo pernelyg siauras ir todėl nepritaikytas nei Pasaulio taurės struktūrai, nei požymiams, kuriuos turi atitikti šios varžybos, kad jas būtų galima kvalifikuoti kaip ištisinį itin reikšmingą visuomenei įvykį.

103    Dėl šio konstatavimo taip pat praranda savo reikšmę FIFA argumentas, jog tam tikros „normalios“ 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. Pasaulio taurės rungtynės nebuvo transliuotos tiesiogiai arba nebuvo transliuotos iš viso, juo labiau kad, išskyrus du pavyzdžius, jis susijęs su rungtynėmis, kurios vyko lygiagrečiai su kitomis taip pat „normaliomis“ rungtynėmis, kurios, remiantis FIFA pateiktu dokumentu „Television audiences in Belgium for football‘s World Cup, 1998 to 2006 [1998 m.–2006 m. Pasaulio taurių televizijos žiūrovų skaičius Belgijoje]“, vis dėlto buvo pritraukusios nuo 125 000 iki 697 000 televizijos žiūrovų Flandrijoje ir nuo 152 000 iki 381 000 televizijos žiūrovų Valonijoje. Todėl riboto „normalių“ rungtynių skaičiaus netransliavimas arba netiesioginis transliavimas neverčia daryti prielaidos, jog visos jos, nepaisant savo požymių (žr. šio sprendimo 77 ir 99 punktus), nėra itin reikšmingos Belgijos visuomenei, ypač kai tokį pasirinkimą lėmė objektyvios priežastys, kaip antai lygiagrečiai vykstančios dvejos rungtynės. Šiuo klausimu reikia pridurti, kad remiantis tuo pačiu dokumentu tuo pačiu metu kaip ir kitos Pasaulio taurės rungtynės vykusios rungtynės visiškai nebuvo transliuotos tik Flandrijoje. Be to, priešingai nei teigia FIFA, ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamoji dalis (žr. šio sprendimo 20 punktą) susijusi ne su visuomet tiesiogiai transliuotomis rungtynėmis, o su visuomet per nemokamos televizijos kanalus transliuotomis rungtynėmis, ir tai atitinka ketvirtąjį to paties sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje įvardytą kriterijų. Dėl argumento, jog „normaliose“ rungtynėse pagal apibrėžimą nedalyvauja Belgijos nacionalinė rinktinė, pakanka priminti, pirma, kad, kaip jau minėta, Pasaulio taurė gali būti pagrįstai laikoma nedalomu itin reikšmingu Belgijos visuomenei įvykiu, ir, antra, kad Komisija tik pripažino, jog įvykdomi pirmasis ir ketvirtasis ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje įvardyti kriterijai, ir neišsakė konkrečios nuomonės dėl trečiojo kriterijaus.

104    Kalbant apie argumentą dėl „normalių“ 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. Pasaulio taurių rungtynių žiūrovų skaičiaus (žr. šio sprendimo 90 punktą), reikia pasakyti, kad su juo taip pat negalima sutikti.

105    Šiuo klausimu pabrėžtina, kad, priešingai nei teigia FIFA, „normalių“ rungtynių žiūrovų skaičius, palyginti su „svarbių“ rungtynių žiūrovų skaičiumi, neįrodo, jog pirmosios nepritraukė didelio žiūrovų skaičiaus. Pagal dokumentą „Television audiences in Belgium for football‘s World Cup, 1998 to 2006“ 1998 m. Pasaulio taurės atveju „normalios“ rungtynės vidutiniškai pritraukė 32 % „svarbias“ rungtynes stebėjusių televizijos žiūrovų, o 2002 m. bei 2006 m. Pasaulio taurių atveju šis skaičius atitinkamai sudarė 31 % ir 46 %. Nors teisinga, kad šie skaičiai mažesni nei „svarbių“ rungtynių atveju, „normalioms“ rungtynėms įrašyti į nacionalinį itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą vis dėlto nėra reikalaujama, kad jos pritrauktų tokį patį televizijos žiūrovų skaičių kaip ir „svarbios“ rungtynės. Nagrinėjamu atveju šių skaičių negalima suprasti taip, kad jie atitinka televizijos žiūrovų skaičių, kurie paprastai Belgijoje stebėtų rungtynes, vykstančias ne per svarbias tarptautines nacionalinių rinktinių futbolo varžybas, ir kuriose, be to, nedalyvautų Belgijos nacionalinė rinktinė.

106    Papildomai reikia atkreipti dėmesį į tai, jog remiantis dokumentu Television audiences in Belgium for football‘s World Cup, 1998 to 2006“ dvylika „normalių“ 1998 m. Pasaulio taurės rungtynių buvo pritraukusios nuo 1 iki 1,345 mln. televizijos žiūrovų, o aštuonerias rungtynes stebėjo nuo 799 000 iki 976 000 televizijos žiūrovų. Kalbant apie 2002 m. Pasaulio taurę, iš to paties dokumento matyti, jog iš „normalių“ rungtynių penkiolika buvo pritraukusios nuo 624 000 iki 915 000, o septynios – nuo 511 000 iki 589 000 televizijos žiūrovų. Dėl 2006 m. Pasaulio taurės aptariamame dokumente nurodyta, jog dešimt „normalių“ rungtynių stebėjo nuo 808 000 iki 1,185 mln. ir keturiolika – nuo 649 000 iki 768 000 televizijos žiūrovų.

107    Pagal dokumentą „Television audiences in Belgium for football‘s World Cup, 1998 to 2006“ per 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. varžybas „svarbios“ rungtynės šioje valstybėje narėje buvo vidutiniškai pritraukusios atitinkamai 2,172 mln., 1,418 mln. ir 1,305 mln. televizijos žiūrovų. Palyginti su šiais vidutiniais skaičiais, šio sprendimo 106 punkte įvardyti skaičiai parodo, jog „normalios“ rungtynės Belgijoje pritraukia labai didelį žiūrovų skaičių, ir tai galima paaiškinti tik tuo, kad šios rungtynės vyksta per Pasaulio taurės varžybas. Taigi šie skaičiai patvirtina šio sprendimo 71, 72 ir 99 punktuose pateiktą vertinimą ir sustiprina ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje išsakytą poziciją, kad Pasaulio taurės rungtynės, įskaitant ir „normalias“ rungtynes, tradiciškai pritraukia daug televizijos žiūrovų.

108    Abejonių dėl šios išvados nesukelia ir FIFA įvardyti tariamai labai maži televizijos žiūrovų skaičiai, kiek tai susiję su kai kuriomis „normaliomis“ rungtynėmis (žr. šio sprendimo 83 punktą). Šiuo klausimu pažymėtina, jog iš trijų iš FIFA įvardytų rungtynių dvejos Belgijoje prasidėjo 8 val. 30 min., o trečiosios – 13 val. 30 min., ir visos jos vyko tuo pačiu metu kaip ir kitos trejos „normalios“ rungtynės, kurios vis dėlto Valonijoje buvo pritraukusios atitinkamai 221 000, 290 000 ir 163 000 televizijos žiūrovų. Aplinkybę, jog šio per 2002 m. varžybas stebėto fenomeno priežastis yra laiko skirtumas kartu su atitinkamų rungtynių pradžia, patvirtina daug didesni žiūrovų skaičiai, kiek tai susiję su „normaliomis“ rungtynėmis, kurios buvo transliuotos ne pernelyg anksti ryte ir ne darbo metu, kaip tai, pavyzdžiui, buvo šio sprendimo 106 punkte minėtų rungtynių atveju. Be to, anot prie dubliko pridėto pranešimo spaudai, pati FIFA pabrėžia laiko skirtumo svarbą, kuris nulemia tam tikrų rungtynių pradžią kiekvienoje valstybėje, ir pripažįsta, jog ši aplinkybė buvo tas veiksnys, kuris turėjo įtakos žiūrovų skaičiui Azijoje ir Europoje per 2002 m. ir 2006 m. Pasaulio taures.

109    Todėl „normalių“ rungtynių žiūrovų skaičius patvirtina, o ne paneigia šio sprendimo 100 punkte atliktą vertinimą.

110    Be to, šio sprendimo 107 punkte padarytą išvadą taip pat atitinka išdėstytoji 2000 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimo 2000/400/EB dėl [EB] 81 straipsnio taikymo procedūros (Byla Nr. IV/32.150 – Eurovision, OL L 151, p. 18) 40 konstatuojamojoje dalyje, kurią turi omenyje FIFA (žr. šio sprendimo 83 punktą). Remiantis minėta konstatuojamąja dalimi, tarptautiniai sporto renginiai apskritai labiau domina konkrečios valstybės narės žiūrovus nei nacionaliniai renginiai, jeigu juose dalyvauja nacionalinė rinktinė arba atitinkamas nacionalinis čempionas, o tarptautiniai sporto renginiai, kuriuose nedalyvauja nei nacionalinė rinktinė, nei nacionalinis čempionas, veikiau sukelia tik nedidelį susidomėjimą. Tačiau Pasaulio taurė dažnai vyksta dalyvaujant Belgijos nacionalinei rinktinei. Be to, net jei yra kitaip, šios nacionalinės rinktinės nedalyvavimas paprastai paaiškėja ne tik jau sudarius itin reikšmingų įvykių Belgijos visuomenei sąrašą, bet ir suteikus televizijos transliacijos teises konkretiems metams.

111    Dėl argumento, susijusio su tuo, jog nėra nustatyta pareiga transliuoti „normalias“ rungtynes (žr. šio sprendimo 86 punktą), pakanka pažymėti, jog sprendimas neįpareigoti tam tikro televizijos transliuotojo rodyti tam tikrą įvykį anaiptol nereiškia, kad šis įvykis nėra itin reikšmingas visuomenei, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnį, net jei tokių įpareigojimų nustatymas priklauso nacionalinio įstatymo leidėjo taikomų priemonių ratui. Paisant proporcingumo principo, minėtu straipsniu siekiama užkirsti kelią tam, kad dėl išskirtinių televizijos transliacijų plati tam tikros valstybės narės visuomenė neturės galimybės stebėti tam tikrų įvykių per nemokamą televiziją. Taigi juo nėra siekiama netiesiogiai priversti tokią apsaugą pageidaujančias suteikti valstybes įpareigoti tam tikrą nemokamą televizijos transliuotoją rodyti šiuos įvykius. Jeigu siekiant pagrįstai įtraukti įvykį į itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą valstybės narės privalėtų įpareigoti tam tikrą nemokamą televizijos transliuotoją jį rodyti, atitinkama nuostata turėtų jos tikslą viršijantį poveikį.

112    Kadangi FIFA argumentai, jog Komisija padarė klaidą, kai patvirtino Belgijos institucijų vertinimą, pagal kurį visa Pasaulio taurė yra itin reikšmingas Belgijos visuomenei įvykis, atmestini, atmestinas ir argumentas, pagal kurį ši Bendrijos institucija nebuvo tinkamai išanalizavusi „normalių“ rungtynių reikšmingumo Belgijos visuomenei (žr. šio sprendimo 79 punktą).

113    Dėl argumento, kad kitos laidos taip pat atitinka ketvirtąjį ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą kriterijų (žr. šio sprendimo 88 punktą), pirmiausia pažymėtina, jog laidos, kurias turi omenyje FIFA, nėra įvykiai, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį.

114    Toliau reikia pabrėžti, kad pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnį valstybės narės nėra įpareigojamos sudaryti itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, arba, jeigu toks sąrašas sudarytas, įrašyti į jį tam tikrą įvykį, net jeigu šį būtų galima pagrįstai į jį įtraukti. Be to, kad šioje nuostatoje sakoma, jog kiekviena valstybė narė „gali“ imtis priemonių šios valstybės narės nustatytiems tikslams pasiekti, joje taip pat sukonkretinamos galimybės, kurias turi valstybės narės, norėdamos nukrypti nuo tam tikrų Sutarties taisyklių, pavyzdžiui, reglamentuojančios laisvą paslaugų judėjimą. Tačiau kadangi kalbama apie galimybę pasirinkti iš kelių konkrečių itin reikšmingų visuomenei įvykių, kaip jie suprantami pagal Direktyvą 97/36, valstybės narės neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai įpareigojamos įrašyti į savo sąrašus kitus įvykius, nei jos nusprendžia, ir nukrypti nuo Sutarties taisyklių labiau, nei pageidauja. Šiuo klausimu svarbu pridurti, kad pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalį įvykių, kurie įrašyti kaip itin reikšmingi visuomenei įvykiai, pobūdį Komisija tikrina atsižvelgdama į jų pačių, o ne į kitų neįrašytų įvykių požymius.

115    Todėl jeigu tam tikras įvykis yra itin reikšmingas tam tikros valstybės narės visuomenei, Komisija nepadaro teisės klaidos, kai imdamasi pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalį atliekamos kontrolės neprieštarauja, kad jis būtų įrašytas į atitinkamos valstybės narės sudarytą sąrašą dėl to, jog šiame sąraše nėra kito įvykio, kuris šiai visuomenei galbūt yra dar reikšmingesnis.

116    Taigi, net jei būtų daroma prielaida, jog yra kitų įvykių, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį, kurie Belgijos visuomenei dar reikšmingesni nei Pasaulio taurė, tačiau kurie nėra įtraukti į Belgijos institucijų sudarytą sąrašą, pritardama šių varžybų įrašymui į ginčijamą sąrašą Komisija nepažeidė vienodo požiūrio principo.

117    Dėl argumentų, kuriais išreiškiamos abejonės dėl visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymo į Belgijos itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, pažymėtina, jog šio sprendimo 82 punkte pristatytuose argumentuose galima pastebėti, kad painiojamas ypatingas tam tikro įvykio reikšmingumas visuomenei, o tai sudaro pirmąją tenkintiną sąlygą ir yra bendrojo intereso priežastis, pateisinanti Sutarties garantuojamos pagrindinės laisvės apribojimą (žr. šio sprendimo 52–57 punktus), ir nagrinėjamo apribojimo proporcingumas, o tai sudaro antrąją sąlygą, kurią turi atitikti tokią laisvę ribojantys nacionalinės teisės aktai, kad būtų suderinami su Bendrijos teise (žr. šio sprendimo 58 punktą). Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip matyti iš šio ieškinio pagrindo analizės, Pasaulio taurė gali būti pagrįstai laikoma nedalomu itin reikšmingu Belgijos visuomenei įvykiu, nes „normalių“ rungtynių žiūrovų skaičiai patvirtina, o ne paneigia ginčijamo sprendimo 6 ir 16 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą vertinimą. Taigi konstatuotina, jog tvirtinimai, kad nagrinėjamos rungtynės nėra itin reikšmingos visuomenei, dėl ko Belgijos priemonės tariamai neproporcingos, bet kuriuo atveju pagrįsti klaidinga prezumpcija. Todėl, atsižvelgiant į Pasaulio taurės nedalomumą, šis tvirtinimas nepaneigia Komisijos išvados dėl tinkamo ir proporcingo visų šių varžybų rungtynių įrašymo į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą.

118    Dėl šio sprendimo 91 punkte aprašytų argumentų, taip pat susijusių su proporcingumo principo pažeidimu, pakanka pažymėti, jog FIFA pasiūlytos galimybės nėra suderinamos su Direktyvos 97/36 22 konstatuojamojoje dalyje pateikta nemokamos televizijos apibrėžtimi, kurią FIFA tiesiogiai pareiškė pripažįstanti dublike. Tai reiškia, jog Komisija neprivalėjo ištirti šių galimybių prieš padarydama išvadą dėl visos Pasaulio taurės įrašymo į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą proporcingumo.

119    Iš to išplaukia, jog pripažinusi visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymą į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą suderinamu su Bendrijos teise, Komisija nepažeidė Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies, todėl pirmasis ieškinio pagrindas atmestinas.

 Dėl antrojo ir trečiojo ieškinio pagrindų, atitinkamai susijusių su EB 49 straipsnio pažeidimu ir Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimu, Komisijai klaidingai nusprendus, jos Belgijos priemonės atitinkamai suderinamos su EB 49 straipsniu ir EB 43 straipsniu

–       Šalių argumentai

120    Ieškinyje FIFA tvirtina, jog pagrindžiant pirmąjį ieškinio pagrindą jos pateikti argumentai taip pat parodo, jog pripažinusi visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymą į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą suderinamu su Bendrijos teise, Komisija pažeidė EB 49 straipsnį.

121    Dublike FIFA pridūrė, jog, pirma, Belgijos teisė, nepaisant to, kad ji vienodai taikoma nacionaliniams ir užsienio televizijos transliuotojams, trukdo parduoti išskirtines visų Pasaulio taurės rungtynių transliavimo teises šio sprendimo 9 ir 13 punktuose išvardytų sąlygų neatitinkantiems televizijos transliuotojams ir, antra, pagal dėl ginčijamo sprendimo pradėjusi veikti abipusio pripažinimo mechanizmą kitose valstybėse narėse įsteigti televizijos transliuotojai negali išskirtinėmis teisėmis transliuoti jokių Pasaulio taurės rungtynių Belgijoje, nes neįvykdo šių sąlygų. Nors Flandrijos bendruomenės priimti teisės aktai palieka tokiems televizijos transliuotojams galimybę išskirtinėmis teisėmis transliuoti Pasaulio taurės rungtynes, jeigu joks šio sprendimo 9 punkte išvardytas sąlygas atitinkantis televizijos transliuotojas nepareiškia pageidavimo įsigyti iš jų sublicencijų, tokia galimybė lieka vien teorinė. Anot FIFA, galimybės įsigyti išskirtines tokio tipo transliavimo Belgijoje teises atėmimas panaikina bet kokį kitose valstybėse narėse įsteigtų televizijos transliuotojų suinteresuotumą jas įsigyti ir todėl užkerta jiems kelią transliuoti Belgijoje kokias nors Pasaulio taurės rungtynes.

122    FIFA teigimu, ribojantis poveikis kitose valstybėse narėse nei Belgija įsteigtų transliuotojų laisvei teikti paslaugas vis dėlto galėtų būti sušvelnintas iki proporcingo lygio, jei į itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą būtų įrašytos vien tokios Pasaulio taurės rungtynės, kurios iš tiesų yra tokios reikšmingos Belgijos visuomenei, t. y. „svarbias“ rungtynes, kurias FIFA nuolat pridėdavo prie atidarymo rungtynių ir atidarymo ceremonijos. FIFA mano, kad Belgijos priemonės, kaip jas ginčijamame sprendime patvirtino Komisija, savo ruožtu sukelia neproporcingus ir nepateisinamus laisvės teikti paslaugas apribojimus, palyginti su jomis siekiamu tikslu.

123    Pateikdama ieškinio pagrindą dėl įsisteigimo laisvės apribojimo, ieškinyje FIFA pažymi, kad visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymas į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą trukdo įsisteigti Belgijoje pageidaujantiems ir šiuo tikslu mokamos televizijos paslaugas siūlyti siekiantiems televizijos transliuotojams įsigyti išskirtines Pasaulio taurės rungtynių transliavimo teises šioje valstybėje. FIFA nuomone, neišskirtinių transliavimo teisių įsigijimas neleis nedideliam transliuotojui surinkti pajamų, pritraukti abonentų bei pasiekti statusą, reikiamą siekiant įsisteigti Belgijoje, todėl Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, jog visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymas į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą nepažeidžia EB 43 straipsnio.

124    Komisija, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija šių ieškinio pagrindų pagrįstumą.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

125    Neginčijama, kad, kaip tai, be to, pripažinta ir ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamojoje dalyje, pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnį dėl ginčijamo sprendimo pradėjęs veikti abipusio pripažinimo principas riboja laisvę teikti paslaugas bendrojoje rinkoje, kuri įtvirtinta EB 49 straipsnyje.

126    Be to, kaip tvirtina FIFA, dėl Belgijos priemonių kitose valstybėse narėse įsteigti transliuotojai gali atsidurti mažiau palankioje faktinėje ar teisinėje situacijoje, palyginti su Belgijoje įsteigtais transliuotojais. Šiuo požiūriu, nepaisant aplinkybės, kad šio sprendimo 7–15 punktuose aprašyti teisės aktai vienodai taikomi nacionaliniams ir užsienio televizijos transliuotojams, faktiškai mažiau tikėtina, jog nė vienas šio sprendimo 9 ir 13 punktuose įvardytas sąlygas atitinkantis ir greičiausiai Belgijoje įsteigtas transliuotojas nebus suinteresuotas transliuoti Pasaulio taurės rungtynių, dėl ko Belgijoje įsisteigti pageidaujantis transliuotojas įgytų galimybę transliuoti šį įvykį išskirtinėmis teisėmis, nei atvirkščiai. Be to, pagal Belgijos teisės aktus tokia galimybė egzistuotų tik Flandrijos bendruomenėje (žr. šio sprendimo 10 punktą). Tai reiškia, kad Belgijos priemonės iš tiesų riboja įsisteigimo laisvę, kaip ji įtvirtinta EB 43 straipsnyje.

127    Vis dėlto šie laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės apribojimai gali būti pateisinami, jeigu jais siekiama apsaugoti teisę į informaciją ir užtikrinti visuomenei plačias galimybes sužinoti apie televizijos nušviečiamus šalyje ar už jos ribų vykstančius itin reikšmingus įvykius, su papildomomis sąlygomis, kad jie būtų tinkami užtikrinti jais siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršytų to, kas būtina tam tikslui pasiekti (žr. šio sprendimo 52–58 punktus).

128    Šiuo klausimu svarbu priminti, jog FIFA ginčija ginčijamo sprendimo teisėtumą Sutarties nuostatų dėl laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės atžvilgiu, kiek Komisija pritarė, kad „normalios“ rungtynės būtų įrašytos į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą. Anot FIFA, šios rungtynės negali būti taip kvalifikuotos ir todėl laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės apribojimas neproporcingas.

129    Tačiau, kaip ir šio sprendimo 117 punkte nagrinėti argumentai, su EB 49 straipsnio pažeidimu susijusiam ieškinio pagrindui pateiktuose argumentuose painiojama ypatinga tam tikro įvykio reikšmė visuomenei, o tai sudaro pirmąją tenkintiną sąlygą ir yra bendrojo intereso priežastis, pateisinanti Sutarties garantuojamos pagrindinės laisvės apribojimą (žr. šio sprendimo 52–57 punktus), ir nagrinėjamo apribojimo proporcingumas, o tai sudaro antrąją sąlygą, kurią turi atitikti tokią laisvę ribojantys nacionalinės teisės aktai, kad būtų suderinami su Bendrijos teise (žr. šio sprendimo 58 punktą). Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip matyti iš pirmojo ieškinio pagrindo analizės, Pasaulio taurė gali būti pagrįstai laikoma nedalomu itin reikšmingu Belgijos visuomenei įvykiu, nes „normalių“ rungtynių žiūrovų skaičiai patvirtina, o ne paneigia ginčijamo sprendimo 6 ir 16 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą vertinimą. Taigi konstatuotina, jog tvirtinimas, kad, siekiant proporcingumo, į ginčijamą sąrašą turėjo būti įrašytos tik „svarbios“ rungtynės, nes tik jos yra itin reikšmingos Belgijos visuomenei, bet kuriuo atveju pagrįstas klaidinga prezumpcija. Todėl šis tvirtinimas nepaneigia Komisijos išvados dėl proporcingo visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymo į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą.

130    Kiek tai susiję su įsisteigimo laisve, šio sprendimo 127–129 punktuose išdėstyta analizė lemia, jog šiuo klausimu FIFA pateikti argumentai taip pat yra atmestini.

131    Todėl antrasis ir trečiasis ieškinio pagrindai atmestini.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimu, kai Komisija klaidingai nusprendė, kad Belgijos priemonės suderinamos su FIFA nuosavybės teise

–       Šalių argumentai

132    FIFA teigia, kad draudimas perleisti išskirtines Pasaulio taurės rungtynių transliavimo teises šio sprendimo 9 ir 13 punktuose išvardytų sąlygų neatitinkantiems transliuotojams paneigia pačią jos nuosavybės teisės esmę ir bet kuriuo atveju neproporcingai ir nepateisinamai ją riboja. Jos nuomone, galimybė perleisti tokias teises per viešąjį konkursą, kuriame gali dalyvauti daugelis ūkio subjektų, – tai labiausiai šių teisių vertę, kuri užtikrina didžiausią FIFA pajamų dalį, lemiantis veiksnys. Taigi, FIFA tvirtinimu, nekonstatavusi šio pagal EŽTK pirmojo papildomo protokolo 1 straipsnį ir pagal Bendrijos teisę saugomos nuosavybės teisės pažeidimo Komisija padarė teisės klaidą.

133    Be to, FIFA teigimu, galimybė transliuoti Pasaulio taurės rungtynes, kuri šių sąlygų neatitinkančiam transliuotojui suteikiama Flandrijos teisės aktuose, yra visiškai teorinė (žr. šio sprendimo 121 punktą), o Valonijoje nesuteikiama net ir tokia galimybė.

134    FIFA manymu, tikslą užtikrinti visuomenei galimybę stebėti itin reikšmingus Belgijos visuomenei įvykius galima pasiekti įrašius į tokių įvykių sąrašą vien tokias Pasaulio taurės rungtynes, kurios iš tiesų yra tokios reikšmingos šiai visuomenei, t. y. „svarbias“ rungtynes.

135    Komisija, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

136    Reikia priminti, kad, kaip, be to, neginčijama tarp šalių, FIFA yra Pasaulio taurės organizatorė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 97/36 21 konstatuojamąją dalį, ir todėl kiekvienas asmuo, pageidaujantis pasinaudoti šio įvykio transliavimo per televiziją teisėmis, turi jas įsigyti iš jos arba iš asmens, kuris jas įgijo iš jos.

137    Kadangi ginčijamo sprendimo teisinis poveikis gali turėti įtakos šių teisių vertei (žr. šio sprendimo 37–41 punktus), įtaka daroma ir FIFA nuosavybės teisei.

138    Be to, iš teismų praktikos išplaukia, kad jeigu siekdama pateisinti reglamentavimą, galintį riboti laisvę teikti paslaugas ar įsisteigimo laisvę, tam tikra valstybė narė remiasi tokiomis nuostatomis, kaip antai EB 46 ir 55 straipsniai, šis Bendrijos teisėje numatytas pateisinimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, visų pirma į pagrindines teises. Taigi, šiose nuostatose numatytos išimtys gali būti taikomos tokiam nacionaliniam reglamentavimui, tik jeigu šis reglamentavimas atitinka pagrindines teises, kurių laikymąsi užtikrina Bendrijos teismai (šiuo klausimu žr. 1991 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo ERT, C‑260/89, Rink. p. I‑2925, 43 punktą). Atitinkamai negali būti sutikta su tuo, kad nacionalinė priemonė, kuri neatitinka pagrindinių teisių, kaip antai nuosavybės teisės (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Booker Aquaculture ir Hydro Seafood, C‑20/00 ir C‑64/00, Rink. p. I‑7411, 67 punktą), būtų grindžiama pripažintomis išimtimis dėl to, kad atitinka bendrojo intereso priežastis, kaip antai didelės auditorijos galimybę stebėti itin reikšmingus visuomenei įvykius per televiziją.

139    Vis dėlto pagrindinės nuosavybės teisės apsaugos principas Bendrijos teisėje nėra absoliuti prerogatyva, o turi būti vertinamas pagal jo socialinę funkciją. Todėl naudojimuisi nuosavybės teise gali būti nustatyti apribojimai, jeigu jie faktiškai atitinka bendrojo intereso tikslus ir siekiamo tikslo atžvilgiu nėra neproporcingas bei netoleruotinas kišimasis, iš esmės pažeidžiantis šios garantuojamos teisės esmę (šiuo klausimu žr. 2005 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Regione autonoma Friuli-Venezia Giulia ir ERSA, C‑347/03, Rink. p. I‑3785, 119 punktą ir 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt., C‑154/04 ir C‑155/04, Rink. p. I‑6451, 126 punktą).

140    Šiuo klausimu primintina, kad dėl šio sprendimo 98–119 punktuose išdėstytų priežasčių ir, priešingai nei teigia FIFA, Pasaulio taurė gali būti pagrįstai laikoma nedalomu itin reikšmingu Belgijos visuomenei įvykiu, nes „normalių“ rungtynių žiūrovų skaičiai patvirtina, o ne paneigia ginčijamo sprendimo 6 ir 16 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą vertinimą. Tokiomis aplinkybėmis, kaip buvo nuspręsta šio sprendimo 117 punkte, Pasaulio taurės, kaip tam tikro įvykio, nedalomumas lemia, kad Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad visų šių rungtynių įrašymas į Belgijos sąrašą yra proporcinga priemonė.

141    Taigi konstatuotina, kad teiginys, jog „normalių“ rungtynių įrašymas į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą yra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis į FIFA nuosavybės teisę, nes šios rungtynės nėra tokie įvykiai, grindžiamas klaidinga prielaida.

142    Be to, net jeigu nagrinėjami teisės aktai gali turėti įtakos kainai, kurią FIFA galėtų gauti už Pasaulio taurės transliavimo Belgijoje teisių suteikimą, jie nepanaikina šių teisių komercinės vertės, nes, pirma, jais FIFA nėra įpareigojama perleisti teises, nesvarbu, kokiomis sąlygomis, ir, antra, nuo neteisėtų susitarimų ar piktnaudžiavimo FIFA saugoma ir pagal Bendrijos, ir pagal nacionalinę konkurencijos teisę. Tai reiškia, kad padariusi išvadą dėl Belgijos priemonių proporcingumo Komisija nepadarė klaidos.

143    Todėl ketvirtasis ieškinio pagrindas yra atmestinas.

 Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimu, kai Komisija klaidingai nusprendė, kad procedūra, per kurią nustatytos Belgijos priemonės, buvo aiški ir skaidri

–       Šalių argumentai

144    FIFA teigia, kad Belgijos institucijos veikė savavališkai ir nepateikė itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašo paaiškinimų. Jos nuomone, Flandrijos žiniasklaidos taryba apgailestavo dėl savavališko nagrinėjamo sąrašo sudarymo metodo, jo ilgio ir įvykių pasirinkimo išaiškinimo stokos.

145    Be to, FIFA tvirtina, jog išrinkdamos įvykį, kad šis būtų įrašytas į sąrašą, Flandrijos institucijos naudojo kitokius kriterijus nei minėti ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje.

146    Pavyzdžiui, pirma, kriterijus, pagal kurį tai turi būti pakankamai aktualus įvykis, kuriuo plačiai domisi visuomenė (žr. šio sprendimo 8 punkto pirmą įtrauką), iš esmės skiriasi nuo pirmojo ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje įvardyto kriterijaus (žr. šio sprendimo 20 punktą), nes pagal jį nėra reikalaujama tikrinti, ar įvykis turi ypatingą atgarsį ne tik tarp tų asmenų, kurie paprastai stebi sportą ar atitinkamą renginį, o apsiribojama vien aktualumo lygiu ir gyventojų suinteresuotumu.

147    Antra, FIFA nuomone, kriterijus, pagal kurį įvykis per svarbias tarptautines varžybas arba rungtynės, kuriose dalyvauja nacionalinė rinktinė, kurio nors Belgijos klubo komanda arba keli (‑ios) Belgijos sportininkai (‑ės), iš esmės skiriasi nuo trečiojo ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje įvardyto kriterijaus, nes pagal pastarąjį reikalaujama ir Belgijos komandos arba kelių Belgijos sportininkų (sportininkių) dalyvavimo, ir įvykio per tarptautines varžybas.

148    Galiausiai FIFA tvirtina, kad Belgijos institucijos nepateikė jokių paaiškinimų dėl visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymo į itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, todėl Komisija negalėjo pagrįstai daryti išvados, kad sąrašas buvo sudarytas aiškiai ir skaidriai, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 dalį.

149    Komisija, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

150    Pirmiausia reikia priminti, kad Direktyvos 89/552 3a straipsnio 1 dalyje nėra išvardyti specialūs požymiai, kurie turi būti būdingi procedūrai, nacionaliniu lygiu sukurtai itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašui sudaryti. Šioje nuostatoje valstybėms narėms palikta diskrecija organizuoti atitinkamas procedūras, kiek tai susiję su jų etapais, galimomis konsultacijomis su suinteresuotais asmenimis ir administracinių įgaliojimų suteikimu, patikslinant, kad visos šios procedūros turi būti grindžiamos aiškumu ir skaidrumu.

151    Pabrėžtina, kad naudojimosi pagrindinėmis sutarties užtikrinamomis laisvėmis apribojimai imantis dėl bendrojo intereso priežasčių pateisinamų nacionalinių priemonių dar turi būti tinkami užtikrinti jais siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršyti to, kas būtina tam tikslui pasiekti (žr. šio sprendimo 54 punktą).

152    Būtent siekiant apsaugoti proporcingumą ir išvengti nepateisinamos diskriminacijos, procedūros, kurių imasi valstybės narės itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašui sudaryti, turi būti aiškios ir skaidrios tokia prasme, kad jos turi būti pagrįstos objektyviais iš anksto suinteresuotiems asmenims žinomais kriterijais, kad būtų išvengta savavališko pasinaudojimo diskrecija, kuria disponuoja valstybės narės, kai sprendžia dėl konkrečių į jų sąrašus įrašytinų įvykių (šiuo klausimu žr. 53 punkte minėto Sprendimo United Pan-Europe Communications Belgium ir kt. 46 punktą). Nors teisinga, jog pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnį įvykio įrašymas į sąrašą reikalauja, kad jis būtų itin reikšmingas visuomenei, išankstinis konkrečių kriterijų, kuriais remiantis vertinamas šis reikšmingumas, nustatymas sudaro esminę sąlygą tam, kad nacionaliniai sprendimai būtų priimami skaidriai ir paisant diskrecijos, kuria šiuo klausimu disponuoja valstybės narės, ribų (žr. šio sprendimo 94 punktą).

153    Šiomis sąlygomis, jeigu Komisija mano, jog nacionalinė itin reikšmingų tam tikros valstybės narės visuomenei įvykių sąrašo sudarymo procedūra atitinka aiškumo ir skaidrumo reikalavimus, ir priimdama tokį sprendimą, be kita ko, atsižvelgia į tam tikrų jos sprendime paskelbtų atrankos kriterijų taikymą, šie kriterijai turi atspindėti atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose numatytų kriterijų esmę.

154    Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmasis 2004 m. gegužės 28 d. Nutarime įvardytas kriterijus iš esmės nesiskiria nuo pirmojo ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje įvardyto kriterijaus. Priešingai nei teigia FIFA, plataus visuomenės susidomėjimo reikalavimas pagal apibrėžimą neįvykdomas, jeigu atitinkamas sporto įvykis sukelia vien tų asmenų susidomėjimą, kurie paprastai stebi atitinkamą sporto šaką.

155    Dėl trečiojo ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje įvardyto kriterijaus pakanka konstatuoti, kad Komisija nepreziumavo, jog jis įvykdomas, kiek tai susiję su Pasaulio taure. Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo 6 ir 16 konstatuojamųjų dalių išplaukia, kad dėl Pasaulio taurės Komisija nusprendė, jog įvykdomi pirmasis ir ketvirtasis ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje įvardyti kriterijai. Savo ruožtu ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamoji dalis, kurioje taikomas trečiasis ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje įvardytas kriterijus, nėra susijusi su Pasaulio taure ir joje kalbama apie tarptautines futbolo klubų varžybas, kaip antai Čempionų lyga ir UEFA taurė, kurių rungtynės dalyvaujant Belgijos klubams taip pat įtrauktos į ginčijamą sąrašą.

156    Dėl Flandrijos žiniasklaidos tarybos pastabos pažymėtina, kad joje nėra nieko, kas galėtų pagrįsti šios tarybos teiginį dėl tariamai savavališkos procedūros sudarant Flandrijos bendruomenės sąrašą, ir kad ši pastaba išsakyta 1999 m., t. y. daug metų prieš priimant ginčijamus teisėkūros instrumentus ir sąrašą. Kalbant apie aliuziją į nagrinėjamo sąrašo ilgumą, pasakytina, jog tokiame vertinime nėra nieko, kas turėtų poveikį nacionalinės procedūros aiškumui ar skaidrumui.

157    Dėl teiginio, jog Belgijos institucijos niekaip nepateisino visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymo į itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą, pirmiausia primintina, kad „normalių“ rungtynių vaidmuo, kaip pasakyta šio sprendimo 72 punkte, yra visuotinai pripažįstamas ir neabejotinai žinomas FIFA kaip aptariamų varžybų organizatorei. Antra, FIFA neginčija, jog „svarbios“ rungtynės atitinka kriterijus, kad galėtų būti kvalifikuotos kaip itin reikšmingos Belgijos visuomenei. Taigi šiomis aplinkybėmis akivaizdu, jog kai Belgijos institucijos į itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą įrašo taip pat „normalias“ Pasaulio taurės rungtynes, jos tai daro dėl to, kad šios rungtynės atitinka tuos pačius kriterijus kaip ir „svarbios“ šių varžybų rungtynės. Konstatuotina, kad tokiomis sąlygomis FIFA galėjo žinoti priežastis, dėl kurių į savo sudarytą itin reikšmingų visuomenei įvykių sąrašą Belgijos institucijos įrašė visą Pasaulio taurę, ir ginčyti šį sprendimą nacionaliniuose teismuose, pateikdama, kaip ji tai padarė šiame ieškinyje, visus argumentus, dėl kurių, jos nuomone, „normalių“ rungtynių reikšmingumo Belgijos visuomenei įvertinimas yra ginčytinas.

158    Taigi penktasis ieškinio pagrindas yra atmestinas.

 Dėl FIFA prašymo taikyti proceso organizavimo priemones

159    Nagrinėjant FIFA pateiktus ieškinio pagrindus išdėstytas vertinimas lemia, jog nėra reikalo imtis jos prašomų proceso organizavimo priemonių (žr. šio sprendimo 22 ir 24 punktus).

160    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, FIFA teigimu, savo prašymu ji siekia sudaryti sau ir Bendrajam Teismui galimybę išnagrinėti, pirma, ar Komisija turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų nuspręsti dėl Belgijos sąrašo suderinamumo su Bendrijos teise, ir, antra, ar nagrinėjamas sąrašas buvo sudarytas laikantis aiškumo ir skaidrumo. FIFA būtent tvirtina, jog susipažinti su visomis Komisijos ir Belgijos institucijų pastabomis per nagrinėjamų nacionalinių priemonių vertinimo procedūrą būtina, siekiant ištirti, ar nacionalinės institucijos išsamiai atsakė į Komisijos nuogąstavimus ir ar buvo nuosekliai atsižvelgta į įvairių sporto šakų žiūrovų skaičių, turint omenyje, jog kitų varžybų atveju į ginčijamą sąrašą buvo įtrauktos tik kai kurios rungtynės.

161    Pastebėtina, kad, kaip buvo nuspręsta nagrinėjant FIFA pateiktus ieškinio pagrindus, Komisija nepadarė klaidos, kai remdamasi savo disponuojamais duomenimis, kaip antai 2003 m. gruodžio 10 d. Belgijos institucijų pranešimu, kuris minimas ginčijamo sprendimo 1 konstatuojamojoje dalyje ir pridėtas prie atsiliepimo į ieškinį, nusprendė, jog visų Pasaulio taurės rungtynių įrašymas į itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių sąrašą yra suderinamas su Bendrijos teise. Minėtas Belgijos institucijų pranešimas leido Komisijai padaryti išvadą, kad Belgijoje vykusi procedūra buvo aiški ir skaidri, nes penktajame ieškinio pagrinde išdėstyti tokį vertinimą paneigiantys argumentai buvo atmesti.

162    Be to, Komisijos sprendimas dėl pagal Direktyvos 89/552 3a straipsnį priimtų priemonių suderinamumo su Bendrijos teise vertinamas pagal tą jo redakciją, pagal kurią jos buvo galutinai patvirtintos. Todėl galimos ankstesnės versijos arba pastabos, kurias galėjo pateikti Komisija ar nacionalinės institucijos, kai nagrinėjo šias priemones, pagal savo prigimtį šiuo požiūriu nėra reikšmingos.

163    Dėl argumento, susijusio su galimu nevienodu požiūriu į kelias varžybas, nes kai kurios iš jų buvo įrašytos į sąrašą visos, o kitų atveju buvo įtrauktos tik kai kurios rungtynės, pakanka pažymėti, kad niekas netrukdė FIFA nurodyti šią iš paties sąrašo išplaukiančią aplinkybę kaip ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą, net jei, kalbant apie atitinkamas varžybas, jai nebuvo žinomi Komisijai pateikti žiūrovų skaičiai.

164    Šiomis aplinkybėmis prašymas taikyti proceso organizavimo priemones ir visas ieškinys yra atmestini.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

165    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi FIFA bylą pralaimėjo, ji turi padengti išlaidas pagal Komisijos reikalavimus.

166    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalį Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika bei Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Fédération internationale de football association (FIFA) padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Forwood Truchot Schwarcz

Paskelbta 2011 m. vasario 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Teisinis pagrindasII – 2

Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimasII – 4

Procesas ir šalių reikalavimaiII – 8

Dėl teisėsII – 10

Dėl priimtinumoII – 10

Šalių argumentaiII – 10

Bendrojo Teismo vertinimasII – 10

Dėl esmėsII – 13

Dėl šeštojo ieškinio pagrindo dėl motyvacijos stokosII – 15

– Šalių argumentaiII – 15

– Bendrojo Teismo vertinimasII – 16

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo dėl Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimo, Komisijai klaidingai nusprendus, jog Belgijos priemonės suderinamos su EB 49 straipsniuII – 18

– Šalių argumentaiII – 18

– Bendrojo Teismo vertinimasII – 21

Dėl antrojo ir trečiojo ieškinio pagrindų, atitinkamai susijusių su EB 49 straipsnio pažeidimu ir Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimu, Komisijai klaidingai nusprendus, jos Belgijos priemonės atitinkamai suderinamos su EB 49 straipsniu ir EB 43 straipsniuII – 26

– Šalių argumentaiII – 26

– Bendrojo Teismo vertinimasII – 27

Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimu, kai Komisija klaidingai nusprendė, kad Belgijos priemonės suderinamos su FIFA nuosavybės teiseII – 29

– Šalių argumentaiII – 29

– Bendrojo Teismo vertinimasII – 29

Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su Direktyvos 89/552 3a straipsnio 2 dalies pažeidimu, kai Komisija klaidingai nusprendė, kad procedūra, per kurią nustatytos Belgijos priemonės, buvo aiški ir skaidriII – 31

– Šalių argumentaiII – 31

– Bendrojo Teismo vertinimasII – 31

Dėl FIFA prašymo taikyti proceso organizavimo priemonesII – 33

Dėl bylinėjimosi išlaidųII – 34

* Proceso kalba: anglų.