BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2001 m. kovo 24 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Vario jungčių ir vario lydinių jungčių sektorius – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Vienas tęstinis pažeidimas – Dalyvavimas darant pažeidimą“
Byloje T‑385/06
Aalberts Industries NV, įsteigta Utrechte (Nyderlandai),
Comap SA, buvusi Aquatis France SAS, įsteigta La Šapel Sen Mesmene (Prancūzija),
Simplex Armaturen + Fittings GmbH & Co. KG, įsteigta Argenbühl‑Eisenharz (Vokietija),
iš pradžių atstovaujamos advokatų R. Wesseling ir M. van der Woude, vėliau R. Wesseling,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Nijenhuis, V. Bottka ir R. Sauer,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimą C (2006) 4180 dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla Nr. COMP/F-1/38.121 – Jungtys) arba sumažinti šiuo sprendimu ieškovei skirtą baudą,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai N. Wahl (pranešėjas) ir A. Dittrich,
posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. vasario 2 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
1 2006 m. rugsėjo 20 d. Sprendimu C (2006) 4180 dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla Nr. COMP/F-1/38.121 – Jungtys) (santrauka OL L 283, 2007, p. 63, toliau – ginčijamas sprendimas) Europos bendrijų Komisija konstatavo, jog vykdydamos vieną, sudėtinį ir tęstinį Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą atskirais laikotarpiais nuo 1988 m. gruodžio 31 d. iki 2004 m. balandžio 1 d., t. y. sudarydamos antikonkurencinius susitarimus ir derindamos veiksmus vario jungčių ir vario lydinių jungčių rinkoje, apimančioje EEE teritoriją, kelios įmonės pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį. Pažeidimas apėmė kainų nustatymą, kainoraščių sudarymą, kainų sumažinimą ir nuolaidų taikymą, kainų didinimo mechanizmų įgyvendinimą, nacionalinių rinkų ir klientų pasidalijimą, keitimąsi kita komercine informacija bei dalyvavimą reguliariuose susitikimuose, taip pat kitokius kontaktus, palengvinančius daryti pažeidimą.
2 Ieškovės Aalberts Industries NV (toliau – Aalberts), Comap SA, buvusi Aquatis France SAS (toliau – Aquatis) ir Simplex Armaturen + Fittings GmbH & Co. KG (toliau – Simplex) nurodytos tarp ginčijamo sprendimo adresatų.
3 Aalberts yra tarptautinės pramonės grupės patronuojanti bendrovė, kotiruojama Amsterdamo (Nyderlandai) Euronext biržoje. Ji tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja kelių jungčių gamybos arba platinimo sektoriuje veiklą vykdančių bendrovių kapitalą. 2002 m. rugpjūčio 30 d. Aalberts įsigijo visą IMI plc jungčių ir gamybos ir platinimo veiklą, kuria iki tol užsiimdavo „Yorkshire Fittings Group“. Šis sandoris pirmiausia apėmė visų Raccord Orléanais SA (vėliau tapo Aquatis) ir R. Woeste & Co. Yorkshire GmbH (vėliau tapo Simplex) akcijų įsigijimą. Šios dvi įmonės buvo priskirtos vienai iš dviejų pagrindinių Aalberts grupės veiklos sričių, būtent skysčio valdymo ir kontrolės prietaisų.
4 2006 m. kovo mėn. ginčijamo sprendimo adresatė Comap, kaip darant pažeidimą dalyvavusi Legris Industries SA kontroliuojama bendrovė ir ieškovė byloje T‑377/06, buvo perduota Aalberts grupei. 2007 m. balandžio 16 d. laišku Pirmosios instancijos teismas (dabar – Bendrasis Teismas) buvo informuotas apie tai, kad visas Aquatis turtas ir įsipareigojimai perduoti Comap ir kad Aquatis nebeegzistuoja kaip juridinis subjektas. Siekiant suvienodinti nuorodas į šią įmonę su ginčijamame sprendime daromomis nuorodomis, šiame sprendime taip pat bus daromos nuorodos į Aquatis.
5 2001 m. sausio 9 d. kita vario jungčių gamintoja Mueller Industries Inc. pranešė Komisijai apie kartelį jungčių sektoriuje, taip pat kitose susijusiose pramonės šakose vario vamzdžių rinkoje ir apie savo norą bendradarbiauti pagal Komisijos pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, 1996, p. 4, toliau – 1996 m. Pranešimas dėl bendradarbiavimo) (ginčijamo sprendimo 114 konstatuojamoji dalis).
6 Pradėjusi tyrimą dėl vario vamzdžių ir jungčių 2001 m. kovo 22 d. ir 23 d. Komisija, remdamasi 1962 m. vasario 6 d. Reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio [EB 81] ir [82] straipsnius (OL L 13, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3), 14 straipsnio 3 dalimi, kelių įmonių patalpose, įskaitant IMI, tuometinę Raccords Orléanais ir R. Woeste & Co. Yorkshire patronuojančią bendrovę, atliko patikrinimus, apie kuriuos nebuvo iš anksto pranešta (ginčijamo sprendimo 119 konstatuojamoji dalis).
7 Atlikusi pirmuosius patikrinimus 2001 m. balandžio mėn. Komisija išskyrė savo tyrimą dėl vario vamzdžių į tris atskiras procedūras, būtent procedūrą byloje COMP/E-1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai), procedūrą byloje COMP/F-1/38.121 (Jungtys) ir procedūrą byloje COMP/E-1/38.240 (Pramoniniai vamzdžiai) (ginčijamo sprendimo 120 konstatuojamoji dalis).
8 2001 m. balandžio 24 ir 25 d. Komisija atliko kitus netikėtus patikrinimus Delta plc, tarptautinės inžinerinės grupės pagrindinės bendrovės, kurios padaliniui „Inžinerija“ priklausė kelios jungčių gamintojos, patalpose. Šie patikrinimai buvo susiję tik su jungtimis (ginčijamo sprendimo 121 konstatuojamoji dalis).
9 Nuo 2002 m. vasario–kovo mėn. Komisija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 17 11 straipsniu, vėliau 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsniu, išsiuntė atitinkamoms šalims kelis prašymus pateikti informacijos (ginčijamo sprendimo 122 konstatuojamoji dalis).
10 2003 m. rugsėjo mėn. IMI pateikė prašymą leisti pasinaudoti 1996 m. Pranešimu dėl bendradarbiavimo. Tokius prašymus taip pat pateikė grupė Delta (2004 m. kovo mėn.) ir FRA.BO SpA (2004 m. liepos mėn.). Paskutinį prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti 2005 m. gegužės mėn. pateikė Advanced Fluid Connections plc (toliau – AFC). FRA.BO, be kita ko, pateikė informacijos, kurioje atkreipiamas Komisijos dėmesys į aplinkybę, jog pažeidimas buvo tęsiamas 2001–2004 m., t. y. po jos atliktų patikrinimų (ginčijamo sprendimo 115–118 konstatuojamosios dalys).
11 2005 m. rugsėjo 22 d. byloje COMP/F-1/38.121 (Jungtys) Komisija pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą ir priėmė pranešimą apie kaltinimus, kurį, be kita ko, išsiuntė ieškovei (ginčijamo sprendimo 123 ir 124 konstatuojamosios dalys).
12 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.
13 Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje Komisija konstatavo, kad tam tikrais laikotarpiais ieškovės dalyvavo darant pažeidimą:
– Aalberts: nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. balandžio 1 dienos,
– Aquatis ir Simplex: kaip IMI grupės narės – nuo 1991 m. sausio 31 d. iki 2001 m. kovo 22 d., o kaip Aalberts grupės narės – nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. balandžio 1 dienos.
14 Už šį pažeidimą Komisija ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a ir b punktuose skyrė ieškovėms tokias baudas:
„a) [Aalberts]: 100,80 mln. EUR,
iš kurių solidariai su:
[Aquatis]: 55,15 mln. EUR ir
[Simplex]: 55,15 mln. EUR;
b) 1. [IMI] solidariai su IMI Kynoch Ltd: 48,30 mln. EUR,
iš kurių solidariai su:
<...>
[Aquatis]: 48,30 mln. EUR ir
[Simplex]: 48,30 mln. EUR.
2. [Aquatis] ir [Simplex] solidariai atsakingos už papildomą baudą: 2,04 mln. EUR.“
15 Pagal ginčijamo sprendimo 3 straipsnį 1 straipsnyje įvardytos įmonės privalėjo nedelsdamos nutraukti pažeidimą, jei to dar nepadarė, ir ateityje susilaikyti nuo bet kokių 1 straipsnyje nurodytų veiksmų ar elgesio, taip pat nuo bet kokių veiksmų ar elgesio, kurių tikslas ar poveikis toks pats arba panašus.
16 Apskaičiuodama kiekvienai įmonei skirtinos baudos dydį Komisija taikė metodą, įtvirtintą Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir [AP] sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171, toliau – 1998 m. Gairės).
17 Nustatydama pradines baudas pagal pažeidimo sunkumą Komisija dėl pažeidimo pobūdžio ir geografinio masto kvalifikavo jį kaip labai sunkų (ginčijamo sprendimo 755 konstatuojamoji dalis).
18 Paskui manydama, jog tarp atitinkamų įmonių yra didelių skirtumų, Komisija jas vertino diferencijuodama ir dėl to rėmėsi jų svarba atitinkamoje nagrinėjamoje rinkoje, kurią lemia užimamos rinkos dalys. Šiuo pagrindu ji suskirstė atitinkamas bendroves į šešias kategorijas, remdamasi kiekvienos įmonės 2000 m. EEE pasiekta šioje procedūroje aptariamos prekės apyvarta, išskyrus Aalberts ir AFC, kurių atveju buvo remiamasi 2003 metais (ginčijamo sprendimo 758 konstatuojamoji dalis).
19 Aalberts buvo priskirta pirmai kategorijai, t. y. kategorijai, kuriai nustatyta 60 mln. EUR pradinė bauda, o IMI – antrai kategorijai, kuriai nustatyta 46 mln. EUR pradinė bauda (ginčijamo sprendimo 765 konstatuojamoji dalis).
20 Paskui Komisija padidino kiekvienai suinteresuotai įmonei skirtą pradinę baudą 10 % už kiekvienus dalyvavimo kartelyje metus ir prireikus 5 % už laikotarpį nuo šešių mėnesių iki metų. Kalbant apie 1988 m. gruodžio 31 d.–1991 m. sausio 31 d. laikotarpį, Komisija nusprendė padidinti baudą 5 % už kiekvienus metus dėl tuometinio riboto kartelio geografinio masto (ginčijamo sprendimo 775 konstatuojamoji dalis).
21 Galiausiai tolesnis dalyvavimas darant pažeidimą po Komisijos patikrinimų, t. y. 2003 m. birželio 25 d.–2004 m. balandžio 1 d., buvo pripažintas sunkinančia aplinkybe, kuria pateisinamas ieškovėms skirtinos pagrindinės baudos padidinimas 60 % (ginčijamo sprendimo 779 ir 782 konstatuojamosios dalys).
Procesas ir šalių reikalavimai
22 2006 m. gruodžio 14 d. Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovės pareiškė šį ieškinį.
23 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė Komisijos pateikti tam tikrus dokumentus; Komisija tai padarė per nustatytą terminą.
24 Per 2010 m. vasario 2 d. vykusį posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
25 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį, 2 straipsnio a punktą ir b punkto 2 papunktį bei 3 straipsnį, kiek tai su jomis susiję,
– subsidiariai panaikinti arba gerokai sumažinti jai skirtos baudos dydį,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
26 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
27 Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo penkis pagrindus, susijusius atitinkamai su:
– neteisėtai Aalberts, kaip patronuojančiai bendrovei, priskirta atsakomybe už pažeidimą,
– EB 81 straipsnio pažeidimo nebuvimu,
– nedalyvavimu darant ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytą vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą,
– Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies ir 1998 m. Gairių pažeidimu,
– Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnio ir 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
28 Šioje byloje, Bendrojo Teismo nuomone, reikia iš pradžių išnagrinėti antrąjį ir trečiąjį pagrindus.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su EB 81 straipsnio pažeidimo nebuvimu
Šalių argumentai
29 Ieškovės mano, jog Komisija nepakankamai įrodė, kad Aquatis ir Simplex santykiai su konkurentais, kuriais Komisija remiasi ginčijamame sprendime, yra EB 81 straipsnio pažeidimas.
30 Šiuo klausimu ieškovės visų pirma pažymi, jog tariamas Aquatis dalyvavimas darant pažeidimą 2003 m. birželio 25 d.–2004 m. balandžio 1 d., konstatuotas ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje, grindžiamas vien jos dalyvavimu penkiuose Fédération française des négociants en appareils sanitaires, chauffage, climatisation et canalisations (FNAS) Logistikos komiteto susitikimuose, kurie įvyko nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. sausio 20 d. ir 2004 m. vasario 16 d. FNAS surengtoje konferencijoje telefonu.
31 Pirma, jos pabrėžia, kad FNAS Logistikos komiteto susitikimai buvo organizuoti Prancūzijos didmenininkų, kurie išreiškė norą siūlyti savo klientams mažiau vandentiekio armatūros vienetų vienoje pakuotėje, dėl ko atsirado papildomų sąnaudų ir padidėjo prekių kaina, prašymu. Per šiuos susitikimus aptarti ne tik techniniai klausimai, susiję su naujos pakuotės įvedimu, ir atitinkami organizaciniai klausimai, bet taip pat finansiniai klausimai, susiję su nauju vandentiekio armatūros pakavimu. Priešingai nei nurodo Komisija, šie susitikimai neturėjo antikonkurencinio tikslo. Anot ieškovių, tas pats teigiama AFC prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateiktoje pastaboje.
32 Antra, ieškovės ne tik atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog grindžiant išvadą dėl antikonkurencinio susitarimo buvimo Komisijos pateikti įrodymai yra pagrįsti susitikimų protokolais, kuriuos parengė FNAS Logistikos komiteto atstovas, tačiau nepasirašė šiuose susitikimuose dalyvavusių bendrovių atstovai, bet taip pat ginčija tai, kaip Komisija juos aiškina.
33 Jų nuomone, iš minėtų protokolų matyti, kad pasikeitus nuomonėmis FNAS Logistikos komiteto darbo grupėje nebuvo sudarytas susitarimas ir nebuvo jokio keitimosi konfidencialia informacija.
34 Dėl Simplex ieškovės nurodo, kad tariamas dalyvavimas darant pažeidimą 2003 m. birželio 25 d.–2004 m. balandžio 1 d. grindžiamas tik dviem įvykiais, būtent 2004 m. vasario 25 d. pokalbiu telefonu su FRA.BO ir pasikeitimu nuomonėmis per 2004 m. kovo 18 d. Eseno (Vokietija) prekybos parodą.
35 Pirma, dėl P. (FRA.BO) ir W. (Simplex) pokalbio telefonu ieškovės pažymi, jog vienintelis Komisijos prieš Simplex panaudotas to laikotarpio dokumentas yra 2004 m. vasario 25 d. P. darbo kalendoriuje padaryti užrašai. Šie užrašai neaiškūs ir remiantis jais negalima daryti jokių išvadų. Dėl šių užrašų neaiškumo bei neaiškaus FRA.BO paaiškinimo Komisija ginčijamo sprendimo 511 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad nepriklausoma importuotoja Simplex (D.) patvirtino šį kainų didinimą. Toks vertinimas reiškia, jog 2004 m. vasario 25 d. W. pranešė P., kad nuo 2004 m. kovo 1 d. D. nusprendė padidinti kainas 5 %. Jei taip yra šiuo atveju, informacija apie D., o ne ieškovių, prekybos politiką jau buvo pasklidusi rinkoje. Alternatyvus Komisijos paaiškinimas atsiliepime į ieškinį, būtent tai, jog žodžiai „[D.] patvirtino“ veikiausiai susiję su W. pareiškimu, kad kainų didinimas turės įtakos Simplex produkcijos pardavimui per tarpininką D., taip pat parodo, kad Komisija neišanalizavo faktinių aplinkybių ir pateiktų teiginių.
36 Antra, dėl Ha. (IBP Ltd) ir H. bei Be., t. y. konsultanto ir Simplex darbuotojo, pokalbio per 2004 m. kovo 18 d. Eseno prekybos parodą, ieškovės nurodo, kad vienintelis įrodymas – tai Ha. išsaugoti prisiminimai apie jį. Anot Ha., jis trumpai bendravo su H. ir Be., taip pat su K. (Comap), kurie klausinėjo jo apie IBP ketinimus didinti kainas; jis jiems atsakė, jog IBP ketina didinti kainas mėnesio pabaigoje. Taip pat jis pareiškė, kad jau informavo apie tai savo klientus, todėl ši informacija nebėra konfidenciali.
37 Šiuo atžvilgiu ieškovės nurodo, jog, pirma, nėra kitų Ha. pareiškimą patvirtinančių įrodymų, antra, pagrindinius šio pareiškimo teiginius ginčija H. ir Be. Šiuos pareiškimus galėtų pavirtinti tai, kad gerokai iki 2004 m. kovo 18 d. Simplex jau buvo nusprendusi didinti ir pradėjo didinti kainas bei pranešė apie tai savo klientams. Anot ieškovių, H. arba Be. neturėjo jokių priežasčių prašyti informuoti juos apie Ha. ketinimus.
38 Remiantis vienašaliu Ha. pareiškimu dėl planų didinti kainas, negalima manyti, jog buvo sudarytas susitarimas arba derinami veiksmai, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį. Be to, Ha. suteiktos informacijos negalima laikyti „svarbia“ komerciniu požiūriu, nes ji jau buvo žinoma rinkoje.
39 Galiausiai ieškovės pabrėžia, jog nėra įrodymų dėl kitų laikotarpių. Šiomis aplinkybėmis ieškovės nurodo tariamus P. kontaktus su Comap, Simplex ir Aquatis samdomais darbuotojais. Šiuo atžvilgiu jos teigia, jog tai buvo „trys nereikšmingi pokalbiai“, dėl kurių jokiu būdu nepažeistas EB 81 straipsnis.
40 Komisija nurodo, kad savo išvadas, kiek tai susiję su slapto susitarimo per FNAS susitikimus, kuriuose dalyvavo Aquatis įrodymais, ji grindžia minėtų susitikimų protokolais. Be to, nėra jokio pagrindo abejoti dėl šių protokolų patikimumo.
41 Dėl Simplex Komisija mano, jog P. darbo kalendoriuje padaryti užrašai yra aiškūs ir neleidžia abejoti dėl šios pokalbio su W. turinio, būtent dėl kainų didinimo 5 % Graikijoje.
42 Dėl pasikeitimo nuomonėmis per 2004 m. kovo 18 d. Eseno prekybos parodą Komisija taip pat pabrėžia, kad Ha. ir Simplex atstovų kontaktas nebuvo „vienašalis“, nes Ha., atsakydamas į Simplex atstovų klausimus, pažymėjo, jog IBP mėnesio pabaigoje numatė didinti kainas. Be to, komerciniu požiūriu tai buvo „svarbi“ ir pakankamai konkreti informacija apie kainų didinimo datą. Net jei, kaip teigia ieškovės, Simplex jau buvo nusprendusi didinti kainas, mėginimas sumažinti netikrumą dėl savo elgesio rinkoje sėkmės vis dėlto yra antikonkurencinis, nes prieštarauja nepriklausomo elgesio rinkoje principui.
43 Galiausiai Komisija pastebi, kad vienintelė išvada, kurią galima daryti remiantis įrodymais, susijusiais su FNAS susitikimais, Eseno prekybos paroda ir pasikeitimu nuomonėmis dėl Graikijos rinkos, yra ta, kad ieškovės vėl pradėjo dalyvauti darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, kuris prasidėjo 1988 metais.
Bendrojo Teismo vertinimas
44 Pirmiausia dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų vertinimo Bendrasis Teismas primena, kad Komisija turi pateikti tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad įtariamas pažeidimas tikrai padarytas (šiuo klausimu žr. 1984 m. kovo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo CRAM ir Rheinzink prieš Komisiją, 29/83 ir 30/83, Rink. p. 1679, 20 punktą). Kilus abejonėms, Europos Sąjungos teismas jas turėtų spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Taigi Sąjungos teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamai pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu dar yra abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo paskirta bauda, panaikinimo (2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, T‑38/02, Rink. p. II‑4407, 215 punktas).
45 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus dėl kiekvieno pažeidimo elemento. Pakanka, kad šiuos reikalavimus bendrai atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visuma (žr. 2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo JFE Engineering e.a. prieš Komisiją, T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, Rink. p. II‑2501, 180 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
46 Be to, įprasta, kad antikonkurencinius susitarimus ir veiksmus apimanti veikla vykdoma pogrindyje, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Iš to išplaukia, kad jei Komisija ir randa aiškių ūkio subjektų neteisėtų santykių įrodymų, pavyzdžiui, susitikimų protokolus, šie įrodymai paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai būtina patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Todėl daugeliu atvejų egzistuojanti praktika arba antikonkurencinio susitarimo sudarymas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo (2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 55–57 punktai ir 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, Rink. p. I‑729, 51 punktas).
47 Šiuo klausimu pažymėtina, kad remiantis atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo politika padaryti pareiškimai yra labai svarbūs. Šie įmonių padaryti pareiškimai turi neginčijamą įrodomąją vertę, nes sukelia didelę teisinę ir ekonominę riziką (šiuo klausimu žr. 45 punkte minėto Sprendimo JFE Engineering ir kt. prieš Komisiją 205 ir 211 punktus ir 46 punkte minėto Sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją 103 punktą). Tačiau kaltinamos įmonės prisipažinimas, kad dalyvavo kartelyje, kurio tikrumas ginčijamas daugelio kitų kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais (žr. šio sprendimo 45 punkte minėto Sprendimo JFE Engineering ir kt. prieš Komisiją 219 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
48 Šiuo atveju Komisijos inkriminuojamų veiksmų tikrumas, būtent dalyvavimo FNAS susitikimuose, vienos iš ieškovių darbuotojo kontaktų su FRA.BO atstovu bei kontaktų per Eseno parodą, yra neginčijamas. Tačiau ieškovės ginčija tokio elgesio antikonkurencinį pobūdį, o tai yra sine qua non sąlyga konstatuojant EB 81 straipsnio pažeidimą.
49 Todėl reikia nustatyti, ar per Komisijos patikrinimus 2001 m. kovo mėn. nustatytą elgesį reikia pripažinti antikonkurenciniais santykiais.
50 Dėl Simplex primintina, kad Komisija, siekdama padaryti išvadą apie jos dalyvavimą darant ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytą pažeidimą 2003 m. birželio 25 d.–2004 m. balandžio 1 d. (toliau – ginčijamas laikotarpis), inkriminuoja Simplex du įvykius, būtent P. (FRA.BO) pokalbį telefonu su W. (Simplex) 2004 m. pirmajame pusmetyje ir 2004 m. kovo 18 d. susitikimą Eseno parodoje.
51 Pagal ginčijamo sprendimo 511 konstatuojamąją dalį 2004 m. balandžio mėn. FRA.BO pranešė W. apie galimą kainų didinimą 5 % Graikijos rinkoje. W. paprašė FRA.BO susisiekti su juo ir susitarti dėl šio didinimo. Iki šio kontakto W., 2004 m. vasario 25 d. kalbėdamas telefonu, informavo P. apie kainų didinimą 5 % nuo 2004 m. kovo 1 dienos. Šį padidinimą patvirtino D., Simplex importuotojas Graikijoje.
52 Visų pirma reikia konstatuoti, jog Komisijos išvados, kad per visą ginčijamą laikotarpį Simplex dalyvavo kartelyje, nepatvirtina jokie įrodymai, kalbant apie 2003 metus. Iš tiesų Komisija remiasi vien pirma minėtais 2004 m. įvykiais.
53 Tiesa, iš FRA.BO prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, kuris yra trumpai išdėstytas ginčijamo sprendimo 506 konstatuojamojoje dalyje, matyti, jog, FRA.BO teigimu, po Komisijos patikrinimų konkurentai toliau keitėsi „svarbia“ informacija, ypač per dvišalius susitikimus. FRA.BO, be kita ko, pastebi, jog „bendravo su keliais asmenimis, konkrečiai kalbant, su [W.] (IMI / Aalberts) ir [L.] iš Comap“.
54 Vis dėlto reikia pažymėti, kad FRA.BO nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Simplex dažnai bendravo telefonu su jos atstovais. Taigi P. ir B. (FRA.BO) telefoninių skambučių išklotinėse už 2002–2004 m., pridėtose prie FRA.BO atsakymo į pranešimą apie kaltinimus, W. pavardė nėra paminėta.
55 Taip pat konstatuotina, kad P. (FRA.BO) 2004 m. darbo kalendoriuje yra įrašų, tik dalis kurių susiję su Simplex, būtent pastabos dėl 2004 m. vasario 25 d. pokalbio telefonų su W. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad ginčijamame sprendime Komisija užsiminė apie balandžio pabaigoje, veikiausia 2004 m. balandžio 29 d., įvykusį pokalbį tarp W. ir P. Šis tariamas pokalbis įvyko jau nutraukus Komisijos ginčijamame sprendime nurodytą pažeidimą, be to, pažymėtina, kad iš šių užrašų neaišku, ar kalbama apie kontaktą su W. Be to, net jei kalbama apie kontaktą su W., iš šių ranka darytų užrašų neaišku, ar jis paskelbė apie kainų didinimą Graikijos rinkoje.
56 Iš tikrųjų nustatyta, kad pateikdama prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti FRA.BO supainiojo įvairius ranka darytus užrašus. Šiuo klausimu iš 2004 m. liepos 14 d. FRA.BO pirminių pastabų matyti, kad ji pareiškė, jog IMI direktorius W. 2004 m. balandžio mėn. pabaigoje informavo ją apie galimą kainų didinimą Graikijos rinkoje, ir prašė aptarti tai po kelių dienų bei sudaryti susitarimą (mettersi d’accordo). Užuomina apie susitarimo sudarymą yra trečioje P. darbo kalendoriuje ranka padarytų užrašų grupėje, būtent užrašuose apie 2004 m. balandžio 29 d. pokalbį telefonu, pirma, tik su B., antra, su Hu., ir kad susitarimas turėjo būti priskirtas tiekėjo ir kliento (Aquatis/Raccord Orléanais-FRA.BO) santykiams.
57 2005 m. sausio 25 d. memorandumu FRA.BO pakeitė savo poziciją ir pareiškė, kad 2004 m. vasario 25 d. įvyko W. ir P. pokalbis telefonu, per kurį buvo aptartas kainų didinimo Graikijos rinkoje klausimas. Taip pat W. pareiškė, kad D. patvirtino kainų padidinimą 5 % nuo 2004 m. kovo 1 dienos.
58 Iš pranešimo apie kaltinimus 508 punkto išplaukia, kad Komisija neatsižvelgė į trijų skirtingų užrašų grupių, paminėtų šio sprendimo 55 ir 56 punktuose, neaiškumą. Be to, Komisija neatsižvelgė į ieškovių atsakyme į pranešimą apie kaltinimus pateiktas pastabas dėl šio neaiškumo ir neištaisė šios klaidos ginčijamo sprendimo 551 konstatuojamojoje dalyje, išskyrus kelis nedidelius pakeitimus (žr. šio sprendimo 51 punktą).
59 Todėl konstatuotina, kad vienintelis Simplex ir FRA.BO kontakto per ginčijamą laikotarpį įrodymas yra ginčijamo sprendimo 511 konstatuojamojoje dalyje nurodyti 2004 m. vasario 25 d. ranka padaryti įrašai P. (FRA.BO) darbo kalendoriuje, įskaitant užrašą „Kalbėta su [W.] x padidinimas Graikijoje patvirtintas x [D.] + 5 nuo 2004 m. kovo 1 dienos“.
60 Šiuo atžvilgiu reikia pripažinti, jog iš 2004 m. vasario 25 d. ranka padarytų įrašų aišku, kad tą dieną buvo pasikeista nuomonėmis dėl kainų. Tačiau iš šių ranka padarytų įrašų neaišku, kas yra tas nusprendęs didinti kainas asmuo. Negalima atmesti galimybės, kad nuo 2004 m. kovo 1 d. padidinti kainas nusprendė nepriklausomas Simplex importuotojas (D.).
61 Kadangi apie pokalbį su W. kalbama tik vienoje P. darbo kalendoriuje ranka padarytų įrašų grupėje, paminėtoje šio sprendimo 59 punkte, vien šių įrašų nepakanka siekiant įrodyti Simplex dalyvavimą darant pažeidimą, kuriuo ji kaltinama šioje byloje. Iš tiesų neatmestina šio kontakto pripažinimo kaip atskiro pažeidimo galimybė. Be to, kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, remiantis vien šiais užrašais negalima įrodyti Simplex dalyvavimo kartelyje 2003 metais.
62 Dėl antro įvykio, kuriuo kaltinama Simplex, būtent Ha. (IBP) susitikimo su dviem Simplex atstovais per 2004 m. kovo 18 d. Eseno parodą, nurodyto ginčijamo sprendimo 520 konstatuojamojoje dalyje, iš 2005 m. lapkričio 28 d. Ha. pareiškimo, pridėto prie AFC atsakymo į pranešimą apie kaltinimus, o vėliau pakoreguoto, kiek tai susiję su šio įvykio data (ši paroda vyko 2004 m. kovo mėn., o ne 2002 m., kaip buvo nurodyta prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti), matyti, kad jis atsakė į klausimą dėl IBP kainų. Ha. pareiškė prisimenąs, jog kartą trumpai kalbėjo su H. ir Be. (Simplex) ir kartą su K. Šiuo klausimu jis pareiškė:
„Į mane kreipėsi dėl IBP Germany ketinimų dėl kainų, o aš jiems atsakiau, kad esame numatę jas didinti mėnesio pabaigoje. Didinimą lėmė padidėjusios žaliavų kainos. Buvo kalbama ne apie didinimo mastą arba datą, nuo kurios toks padidinimas įsigalios, bet tik apie tai, kad mes tai padarysime. Manau, kad tuo metu jau buvau informavęs klientus apie didinimą, todėl informacija jau nebebuvo konfidenciali. Galbūt sklido gandai ir tai paskatino juos pasiteirauti manęs dėl kainų didinimo. Jie negalėjo patvirtinti šio fakto paprašę klientų pateikti oficialaus IBP Germany kainoraščio kopiją, nes jis buvo paskelbtas tik 2004 m. kovo 30 d. <...>.“
63 Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ieškovės ginčija, jog kontaktas buvo antikonkurencinis. Todėl vykstant administracinei procedūrai jos padarė du pareiškimus, kuriais neigia Ha. pareiškimą.
64 Ieškovės pacitavo H. pareiškimą:
„Atsimenu, jog buvau susitikęs su [Ha.] Woeste stende ir kalbėjęs su juo, tačiau tikrai neprašiau informacijos apie galimą IBP Germany kainų didinimą. Kiek atsimenu, [Ha.] taip pat nekalbėjo šiuo klausimu.“
65 Be to, ieškovės pateikė Be. pareiškimą, kuriame šis paaiškino aiškiai nebeatsimenąs, ar buvo susitikęs su Ha. šioje parodoje, tačiau negalįs atmesti galimybės, jog matė jį, nors ir neatsimena kalbėjęs būtent apie kainas.
66 Šiomis aplinkybėmis primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiškimas, padarytas prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, savaime negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jeigu ginčijamas šio pareiškimo teisingumas (žr. šio sprendimo 47 punktą).
67 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas mano, kad, priešingai nei per posėdį nurodė Komisija, Ha. pareiškimas nėra įtikinamesnis įrodymas negu ieškovių atstovų H. ir Be. pareiškimai. Kalbant apie šioje parodoje įvykusius įvykius, aplinkybės, kad anksčiau tiek IBP, tiek buvusių IMI dukterinių įmonių elgesys buvo antikonkurencinis, t. y. buvo keičiamasi nuomonėmis dėl kainų, nepakanka tam, kad Ha. pareiškimas įgytų didesnę įrodomąją galią nei ieškovių pareiškimai. Todėl darytina išvada, kad tariama IBP atstovo ir ieškovių atstovų kontakto antikonkurencinis pobūdis nepakankamai įrodytas, jei nėra kitų įrodymų.
68 Remiantis tuo, kas išdėstyta, aišku, kad Simplex dalyvavimas darant EB 81 straipsnyje numatytą pažeidimą nepakankamai įrodytas.
69 Todėl ginčijamo sprendimo 1 straipsnį reikia panaikinti tiek, kiek Komisija jame konstatavo, jog Simplex dalyvavo darant ginčijamu laikotarpiu vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
70 Dėl tariamo Aquatis dalyvavimo darant pažeidimą Bendrasis Teismas mano, jog šį klausimą reikia nagrinėti analizuojant trečiąjį pagrindą.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su nedalyvavimu darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, nurodytą ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje
Šalių argumentai
71 Ieškovės nurodo, jog Komisija neįrodė, kad po 2001 m. patikrinimų buvo tęsiamas vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas, kad jai nepavyko įrodyti, jog „bendra ribojanti schema“ ir Aquatis elgesys yra tarpusavyje objektyviai susiję, ir kad Aquatis žinojo arba turėjo žinoti apie tokios schemos egzistavimą.
72 Ieškovės pažymi, kad po 2001 m. kovo mėn. Komisijos patikrinimų buvo nutraukti vadinamieji „Super EFMA“ susitikimai, organizuoti iki arba po European Fittings Manufacturers Association (EFMA, Europos jungčių gamintojų asociacija) susitikimų, ir „ilgalaikis kartelis“. Vis dėlto Komisija ir toliau mano, kad nuo 2003 birželio mėn. iki 2004 m. balandžio 1 d. Raccord Orléanais (vėliau tapusi Aquatis) pažeidinėjo EB 81 straipsnį. Anot Komisijos, iš FRA.BO nurodytų kontaktų aišku, kad vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas nebuvo nutrauktas.
73 Šiomis aplinkybėmis ieškovės primena, kad vartojant vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo sampratą nesilaikoma taisyklės, pagal kurią Komisija privalo įrodyti konkrečias įmonės dalyvavimo darant pažeidimą sąlygas. Kaip bet kokia pagrindinės taisyklės išimtis, tai turi būti aiškinama siaurai. Šiuo atveju Komisijos požiūris prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, nes lemia situaciją, kai, atrodo, nesusiję konkurentų kontaktai laikomi vienu, sudėtiniu ir tęstiniu pažeidimu.
74 Jos taip pat atkreipia dėmesį į bylas, kuriose priimti 1998 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Buchmann prieš Komisiją (T‑295/94, Rink. p. II‑813, 121 punktas) ir 1999 m. balandžio 20 d. Sprendimas Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją (T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/,94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink. p. II‑931, 773 punktas). Todėl, ieškovių nuomone, visų pirma reikėjo nustatyti, kas sudaro „bendrą schemą“ ir kiek jos iš tikrųjų buvo laikomasi po 2001 m. patikrinimų. Paskui reikėjo įrodyti, kad ieškovių elgesys yra susijęs su „šia bendra schema“, o galiausiai Komisija turėjo įrodyti, jog Aquatis žinojo arba tikrai galėjo žinoti, kad taip elgdamasi dalyvauja darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, kuris prasidėjo iki Komisijos patikrinimų.
75 Pirma, ieškovės teigia, kad vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo struktūra ir vykdymas, taip pat po 2001 m. įvykę įvykiai labai skiriasi.
76 „Super EFMA“ karteliui“, koks jis buvo iki 2001 m. kovo mėn. patikrinimų, būdingas organizavimas trimis lygiais, būtent Europos lygiu, nacionaliniu lygiu arba dvišaliu regionų lygiu, jame buvo keičiamasi nuomonėmis bei sudaromi susitarimai dėl kai kurių rinkų kainų struktūros ir kainoraščių. Iš viso dalyvavo 27 varinės vandentiekio armatūros gamintojos iš trylikos valstybių narių, iš kurių trys (IBP, IMI ir Comap) buvo atsakingos už vadinamųjų „Super EFMA“ susitikimų organizavimą ir administravimą. Be to, šie susitikimai vyko ne tik prieš EFMA susitikimus, bet taip pat kaskart, kai to reikalavo pasikeitimai rinkoje.
77 Tačiau, anot Komisijos, tariamai tęsiamas vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas 2001 m. kovo mėn.–2004 m. balandžio mėn. apima AFC ir FRA.BO, taip pat Comap ir FRA.BO pokalbius telefonu, tris „su Aalberts ir su FRA.BO susijusių bendrovių“ pokalbius telefonu, tris dvišalius Comap ir FRA.BO kontaktus, du dvišalius IBP ir Simplex, taip pat IBP ir Comap kontaktus per prekybos parodą 2004 m. kovo mėn. ir FNAS Logistikos komiteto susitikimus dėl prekių pakuočių, į kuriuos buvo pakviestos Prancūzijos vandentiekio armatūros gamintojos.
78 Ieškovės ginčija, jog minėtais kontaktais ir keliais Prancūzijos didmenininkų susitikimais pakankamai įrodoma, kad tai yra vienas, sudėtinis ir tęstinis EB 81 straipsnio pažeidimas ir kad šis „tariamas pažeidimas“ ir iki Komisijos patikrinimų vykdytas pažeidimas yra vienas ir tas pats. Šiuo klausimu jos pabrėžia, jog daugelis įmonių, įskaitant IMI, kaip tai nustatė Komisija, po Komisijos patikrinimų nutraukė dalyvavimą „darant tariamą pažeidimą“. Be to, 2003 m. sektorius buvo visiškai restruktūrizuotas. Daugelis pagrindinių asmenų, dalyvavusių rengiant ir įgyvendinant „aukšto lygio“ susitikimus, kaip antai vykusius iki Komisijos patikrinimų, po minėtų patikrinimų nedalyvavo rengiant ir įgyvendinant tariamus antikonkurencinius kontaktus. Be to, kartelis varinės vandentiekio armatūros sektoriuje turėtų prasmę tik jei apimtų visas valstybės nares, o po 2001 m. taip nebuvo, kad ir kaip skaitytumėme arba aiškintume ginčijamo sprendimo 566 konstatuojamojoje dalyje nurodytą informaciją.
79 Antra, jei Bendrasis Teismas nuspręstų, jog Komisijai pavyko įrodyti, kad bendra kartelio schema liko ir po 2001 m., ieškovės nurodo, jog Komisija neįrodė, kad Aquatis veikė pagal šią schemą.
80 Trečia, Komisija taip pat neįrodė, jog Aquatis žinojo arba turėjo žinoti, kad užmegzdama per FNAS susitikimus kontaktus su konkurentais ji prisijungia prie „Super EFMA“ kartelio“. Ginčijamame sprendime Komisija tik nurodė, jog ieškovėms buvo pranešta apie patikrinimus, ir jos šio fakto neneigia. Tačiau ieškovės pabrėžia, kad 2002 m. rugpjūčio mėn., kai Aalberts įsigijo visą IMI jungčių gamybos ir platinimo veiklą, ji buvo tikra, jog IMI ir jos dukterinės bendrovės, įskaitant Raccord Orléanais, kuri tapo Aquatis dalimi, ir R. Woeste & Co. Yorkshire, tapusi Simplex dalimi, iš tikrųjų nutraukė savo dalyvavimą kartelyje.
81 Komisija nurodo, kad ginčijamame sprendime ji išsamiai paaiškino priežastis, dėl kurių šioje byloje nagrinėjamas vienas pažeidimas, iš pradžių iki 2001 m. (ginčijamo sprendimo 559–563 konstatuojamosios dalys), paskui po 2001 m. (ginčijamo sprendimo 564–591 konstatuojamosios dalys). Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 564–597 konstatuojamosiose dalyse labai išsamiai išnagrinėtas pažeidimo tęstinumas. Komisija priduria, jog nėra abejonių, kad savo veiksmais po 2001 m. ieškovės siekė to paties antikonkurencinio tikslo kaip ir kitos įmonės, dalyvavusios bendrame kartelyje.
82 Be to, sąlygos, kad „ieškovės „žinojo arba turėjo žinoti, kad slaptas susitarimas, kuriame jos dalyvauja, yra bendro plano dalis“ ir kad jos „žinojo apie kitų dalyvių neteisėtą elgesį arba galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusios prisiimti riziką“, yra įvykdytos. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad Aalberts priskiriama atsakomybė už dviejų jos dukterinių bendrovių, būtent Aquatis ir Simplex, perėmusių Raccord Orléanais ir R. Woeste & Co. Yorkshire teises ir pareigas, veiklą, t. y. veiklą, kurią vykdžiusios įmonės iki patikrinimų dalyvavo darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
Bendrojo Teismo vertinimas
83 Visų pirma reikia išnagrinėti, ar pažeidimą po 2001 m. kovo mėn. Komisijos patikrinimų sudarantys veiksmai yra vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo, pradėto iki minėtų patikrinimų, tąsa.
84 Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų nustatyti, ar dalyvaudama FNAS susitikimuose Aquatis darė vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
85 Iš tikrųjų, atsižvelgiant į šio sprendimo 68 ir 69 punktuose padarytas išvadas dėl Simplex, nagrinėti trečiąjį pagrindą svarbu tiek, kiek jis susijęs su Aquatis.
86 Vieno pažeidimo sąvoka apima būtent tokią situaciją, kai kelios įmonės dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė tęstinis elgesys siekiant vieno ekonominio tikslo – iškreipti konkurenciją, taip pat atskiri pažeidimai, kuriuos tarpusavyje sieja tas pats tikslas (visų elementų tikslas bendras) ir tie patys subjektai (tos pačios įmonės, žinančios, kad dalyvauja siekdamos bendro tikslo) (2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BPB prieš Komisiją, T‑53/03, Rink. p. II‑1333, 257 punktas). Šio aiškinimo negalima užginčyti motyvuojant tuo, kad viena ar kelios šių veiksmų daugeto ar tęstinio elgesio sudedamosios dalys galėtų būti pripažintos atskiru EB 81 straipsnio pažeidimu (minėto Sprendimo BPB prieš Komisiją 252 punktas).
87 Jei įvairiais veiksmais vykdomas bendras planas, nes siekiama vieno tikslo – iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje, Komisija turi teisę, remdamasi dalyvavimu darant pažeidimą, priskirti atsakomybę už tokius veiksmus, juos įvertindama kartu (šio sprendimo 46 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją 258 punktas).
88 Taip pat svarbu patikslinti, kad vieno tikslo sąvoka negali būti nustatyta esant bendrai nuorodai į konkurencijos rinkoje, su kuria susijęs pažeidimas, iškraipymą, nes įtaka konkurencijai, kaip tikslas ar poveikis, yra neatskiriamas bet kokio elgesio, kuriam taikoma EB 81 straipsnio 1 dalis, elementas. Toks vieno tikslo apibrėžimas gali iš dalies panaikinti vieno tęstinio pažeidimo sąvokos prasmę, jei jo pasekmė būtų tokia, kad keletas su ekonominiu sektoriumi susijusių veiksmų, draudžiamų EB 81 straipsnio 1 dalimi, būtų nuolat kvalifikuojami kaip vieno pažeidimo elementai. Taigi, siekiant skirtingus veiksmus pripažinti vienu tęstiniu pažeidimu, reikia patikrinti, ar tarp jų yra vienas kito papildymo ryšys, t. y. ar kiekvienu iš jų buvo siekiama vienos arba kelių pasekmių įprastai konkurencijai ir darant pažeidimą prisidedama prie bendro antikonkurencinio poveikio, kurio norėjo jo autoriai, vykdantys bendrą vieno tikslo siekiantį planą. Šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis galima įrodyti arba paneigti tokį ryšį: taikymo laikotarpį, turinį (įskaitant ir taikytus metodus) ir atitinkamai į nagrinėjamų atskirų susitarimų ir suderintų veiksmų tikslą (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BASF ir UCB prieš Komisiją, T‑101/05 ir T‑111/05, Rink. p. II‑4949, 179–181 punktus).
89 Be to, kad įrodytų, jog įmonė dalyvavo tokiame susitarime, Komisija privalo įrodyti, kad ši įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie bendrų visų dalyvių siektų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį ar kad galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (1999 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 87 punktas).
90 Galiausiai tai, jog įmonė nedalyvavo visuose kartelio aspektuose, neturi reikšmės nustatant, ar ji padarė pažeidimą. Į tokius veiksnius reikia atsižvelgti tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus, kai nustatomas baudos dydis (šio sprendimo 46 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją 86 punktas).
91 Šiuo atveju dėl laikotarpio iki 2001 m. kovo mėn. pažymėtina, kad pagal ginčijamą sprendimą kartelis pasireiškė kaip nuolat, kelerius metus organizuojami daugiašaliai ir dvišaliai konkuruojančių gamintojų kontaktai, turint tikslą imtis neteisėtų veiksmų, kuriais siekiama dirbtinai reguliuoti jungčių rinką, visų pirma kainas.
92 Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad dalyvaujant šiame bendrame kartelyje Europos ir nacionaliniu lygmeniu buvo organizuojami susitikimai ir kiti antikonkurenciniai kontaktai, nes kiekvienoje šalyje gamintojai taikydavo savo kainų derinimo mechanizmą ir sudarydavo vietinius susitarimus, kurie papildydavo Europos lygmeniu sudarytus susitarimus (ginčijamo sprendimo 129, 140 ir 559 konstatuojamosios dalys).
93 Iš tiesų kartelis buvo grindžiamas visų pirma „vadovų“ susitikimais, kuriuose buvo aptariama strategija ir kainos keliose šalyse, antra, susitikimais, kuriuose buvo kalbama tik apie vieną ar tam tikras nacionalines teritorijas, dažnai siekiant įgyvendinti aukštesniu lygiu priimtus sprendimus, trečia, dvišalėmis diskusijomis (ginčijamo sprendimo 147 konstatuojamoji dalis).
94 Pagal ginčijamą sprendimą antikonkurenciniai susitarimai buvo sudaromi prieš British Plumbing Fittings Manufacturers Association (BPFMA, Jungtinės Karalystės vamzdžių jungčių gamintojų asociacija), EFMA, ad hoc susitikimus, taip pat kitų asociacijų susitikimus arba prekybos parodas, per šiuos susitikimus arba po jų (ginčijamo sprendimo 140–141 konstatuojamosios dalys).
95 „Vadovų“ susitikimai paprastai buvo organizuojami kasmet kartu su EFMA susitikimais pavasarį ir rudenį. Per rudens susitikimus paprastai buvo diskutuojama apie kainų nustatymą, o per pavasario susitikimus nagrinėjami praėjusiais metais sutartų kainų taikymo rezultatai (ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamoji dalis).
96 Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad aptarus kainų didinimą paprastai buvo susitariama dėl didinimo dydžio ir to, kaip šis didinimas turėtų būti įgyvendintas, taip pat buvo nustatomos didinimo datos ir įmonė, kurį imtųsi didinimo iniciatyvos (dažnai atitinkamos geografinės rinkos pirmaujanti bendrovė) (ginčijamo sprendimo 149 ir 159 konstatuojamosios dalys).
97 Susitikimuose taip pat buvo aptariamos kreditavimo ir nuolaidų suteikimo sąlygos, klientų kategorijos ir kainų skirtumai, klientų pasidalijimas tarp tiekėjų, keitimasis informacija apie kartelio dalyvių produkcijos pardavimo apimčių ir kainų padidėjimus arba sumažėjimus, kalbama apie kryžminį platinimą, kartelio narių skundus dėl kitų jo narių veiksmų, taip pat derinami veiksmai prieš kartelyje nedalyvaujančius gamintojus ar platintojus bei paraiškos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (ginčijamo sprendimo 161 konstatuojamoji dalis).
98 Ginčijamame sprendime nurodyta, kad „vadovų“ susitikimuose dalyvavo generaliniai direktoriai, komercijos arba pardavimo direktoriai, taip pat kai kurie kiti prekybos atstovai, ir pabrėžiama, kad IMI, IBP ir Comap nuolat dalyvavo šiuose susitikimuose (ginčijamo sprendimo 156 konstatuojamoji dalis).
99 Po „vadovų“ susitikimų buvo organizuojami specialūs susitikimai nacionaliniu lygmeniu, per kuriuos buvo aptariamas „vadovų“ susitikimų ir sprendimų rengimas bei įgyvendinimas. Pagal ginčijamą sprendimą nacionaliniuose susitikimuose paprastai dalyvavo prekybos ar komercijos direktoriai arba kai kurie vietiniai prekybos atstovai, kurie informuodavo „vadovų“ susitikimų dalyvius apie kainų ir rinkos sąlygų pasikeitimo teigiamus ir neigiamus rezultatus (ginčijamo sprendimo 157 konstatuojamoji dalis).
100 Galiausiai buvo rengiami dvišaliai susitikimai ir daugiašaliai neoficialūs susitikimai.
101 Pagal ginčijamą sprendimą veiksmams po 2001 m. kovo mėn., kuriais kaltinama, taip pat būdingi kontaktai dalyvaujant profesinėse asociacijose (FNAS susitikimai), dvišaliai su konkurencijos aspektais susiję kontaktai ir kontaktai per prekybos parodas (Eseno paroda) (ginčijamo sprendimo 599–602 konstatuojamosios dalys).
102 Tiesa, neginčijama, kad po 2001 m. kovo mėn. karteliui buvo būdingas pakankamai lankstus „organizavimas“ struktūriniu požiūriu, iš esmės pasireiškiantis dvišaliais kontaktais ad hoc. Be to, strategija nebuvo derinama „vadovų“ [susitikimuose] ir todėl nacionaliniu lygmeniu nebuvo vykdomi Europos lygmeniu priimti sprendimai.
103 Taip pat neginčijama, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, iki patikrinimų 2001 m. kovo mėn. kartelyje dalyvavo devynios įmonės, o po šių patikrinimų jų skaičius sumažėjo iki keturių.
104 Galiausiai pažymėtina, kad nors iki 2001 m. kartelis apėmė trylika Europos šalių, po 2001 m. neteisėti dalyvių veiksmai buvo vykdomi tik Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos rinkose ir tarp jų nebuvo akivaizdaus ryšio.
105 Tačiau kadangi nepasikeitė antikonkurencinių veiksmų tikslas, būtent jungčių kainų derinimas, neturi lemiamos reikšmės tai, kad pasikeitė šių veiksmų požymiai arba intensyvumas. Šiuo atžvilgiu gali būti, kad po Komisijos patikrinimų pasikeitė kartelio struktūra ir intensyvumas. Tačiau tai, kad tam tikrais laikotarpiais kartelis galėjo būti skirtingo intensyvumo, nereiškia, jog galima daryti išvadą apie pasitraukimą iš jo.
106 Taigi Komisija teisingai nusprendė, kad po šių 2001 m. kovo mėn. patikrinimų kartelis buvo tęsiamas ir kad tai vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas.
107 Todėl reikia išnagrinėti, ar dalyvaudama FNAS Logistikos komiteto darbo grupės susitikimuose dėl naujos vandentiekio armatūros pakuotės įvedimo, konkrečiai tariant, diskutuodama apie su tuo susijusias sąnaudas, Aquatis dalyvavo darant šį vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
108 Primintina, jog ginčijamame sprendime Komisija kaltina Aquatis tuo, kad ginčijamu laikotarpiu ši dalyvavo darant minėto sprendimo 1 straipsnyje nurodytą vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, apimantį visą Europos rinką.
109 Taigi iš šio sprendimo 101 punkto matyti, kad vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas po 2001 m. iš esmės apima dvišalius kontaktus, kontaktus per prekybos parodą ir kontaktus per FNAS susitikimus, kuriais siekiama suderinti kainas.
110 Šiuo klausimu nustatyta, kad per ginčijamą laikotarpį Aquatis dalyvavo tik FNAS susitikimuose ir nedalyvavo kituose dviejuose pažeidimo epizoduose. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad vien Aquatis dalyvavimo FNAS susitikimuose, kurių tikslas sutampa su kitų dviejų vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo epizodų tikslu, nepakanka, kad būtų konstatuotas dalyvavimas darant minėtą pažeidimą, nebent būtų įrodyta, jog ji žinojo arba turėjo žinoti, kad, pirma, jos elgesys yra bendro plano dalis, antra, šis bendras planas apėmė visas sudedamąsias kartelio dalis (šiuo klausimu žr. 89 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Anic Parecipazioni 83 punktą ir 2000 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cimenteries CBR ir kt. prieš Komisiją, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink. p. II‑491, 4027 ir 4112 punktus).
111 Todėl šioje byloje reikia patikrinti, ar dalyvaudama FNAS susitikimuose Aquatis žinojo arba turėjo žinoti, jog yra viena iš Europos lygmens kartelio dalyvių. Iš tikrųjų tik įrodžius, jog Aquatis žinojo apie dvi kitas pažeidimo sudedamąsias dalis, jos dalyvavimas susitarime dėl Prancūzijos rinkos galėtų būti pripažintas dalyvavimu darant nustatytą pažeidimą.
112 Tačiau pažymėtina, jog Komisija neįrodė, kad dalyvaudama FNAS susitikimuose Aquatis žinojo apie kitų įmonių antikonkurencinę veiklą arba galėjo protingai ją numatyti ir todėl jos elgesys yra dalis bendro plano, apimančio visas sudedamąsias nustatyto kartelio dalis.
113 Įrodinėdama, jog Aquatis žinojo apie nustatyto pažeidimo sudedamąsias dalis, Komisija remiasi vien tuo, kad Aquatis dalyvavo kartelyje 1991 m. iki 2001 m. kovo mėnesio. Tačiau šios aplinkybės nepakanka tam, jog būtų įrodyta, kad Aquatis vėl prisijungė prie šio kartelio.
114 Šiuo klausimu, pirma, pažymėtina: kadangi Aquatis kapitalą kontroliavo jos buvusi patronuojanti bendrovė IMI, ji nutraukė dalyvavimą darant pažeidimą iš karto po Komisijos patikrinimų 2001 m. kovo mėnesį. Nėra jokių duomenų, jog Aquatis žinojo, kad IBP, Comap ir FRA.BO toliau tęsia šį pažeidimą.
115 Be to, atsižvelgiant į specifinį FNAS Logistikos komiteto darbo grupės tikslą, būtent galimybę įvesti naują pakuotę, sunku tiesiogiai susieti šios darbo grupės susitikimus su karteliu, atsiradusiu iki 2001 m. kovo mėnesio. Šios išvados negalima paneigti aplinkybe, kad kai kurie gamintojai diskutavo atitinkamų išlaidų klausimu.
116 Antra, darytina išvada, kad, priešingai nei Komisija nusprendė ginčijamo sprendimo 575 ir 584 konstatuojamosiose dalyse, per FNAS susitikimus buvo diskutuojama tik apie Prancūzijos rinką. Kaip per posėdį pripažino pati Komisija, iš protokolų visiškai neišplaukia, kad minėti susitikimai buvo rengiami taip pat dėl „Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir apskritai Europos rinkos“, o tai Komisijos nuomone, reikštų, kad susitikimai yra Europos lygmens. Todėl darytina išvada, kad per FNAS susitikimus sudarytas slaptas susitarimas neapima visos Europos.
117 Trečia, kadangi minėti susitikimai buvo susiję tik su Prancūzijos rinka ir nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog kiti dalyviai naudojosi šiais susitikimais kaip proga aptarti arba suderinti jungčių kainas kitose nacionalinėse rinkose, neįrodyta, kad Aquatis galėjo protingai numatyti, jog šie susitikimai yra didesnio pažeidimo, daromo pagal bendrą planą, dalis.
118 Tiesa, atkreiptinas dėmesys, jog 2004 m. balandžio 29 d. įvyko dvišalis Aquatis atstovo ir FRA.BO atstovo kontaktas (žr. šio sprendimo 56 punktą). Tačiau šis kontaktas įvyko ne pažeidimo laikotarpiu, be to, jis nėra svarbus konkurencijos teisės požiūriu, nebent būtų nustatyta, kad per šį verslo kontaktą buvo aptarti antikonkurencinio pobūdžio klausimai. Tačiau P. darbo kalendoriuje padarytuose užrašuose šiuo atžvilgiu nėra jokios informacijos.
119 Todėl darytina išvada, kad neįrodyta, jog Aquatis žinojo, kad taip elgdamasi dalyvauja kartelyje, kurį sudaro keli vienatiksliai skirtingi epizodai, arba net kartelyje, kuriame jau dalyvavo iki 2001 m. kovo mėn. ir kuris tęsiamas toliau.
120 Todėl ginčijamo sprendimo 1 straipsnį visų ieškovių atžvilgiu reikia panaikinti tiek, kiek Komisija jame konstatavo, kad dalyvaudamos ginčijamu laikotarpiu visuose susitarimuose ir derindamos veiksmus vario jungčių ir vario lydinių jungčių rinkoje, kaip nurodyta minėtoje nuostatoje, jos dalyvavo vykdant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
121 Šiomis aplinkybėmis nebūtina priimti sprendimo dėl kitų pagrindų, būtent pirmojo pagrindo, susijusio su neteisėtai Aalberts, kaip patronuojančiai bendrovei, priskirta atsakomybe už pažeidimą, ketvirtojo pagrindo, susijusio su keliomis klaidomis nustatant ieškovėms skirtinos baudos dydį, taip pat penktojo pagrindo, susijusio su jų teisių į gynybą pažeidimu.
122 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti Aalberts skirtą 100,8 mln. EUR baudą, iš kurių 55,15 mln. EUR solidariai su Aquatis ir Simplex, taip pat 2,04 mln. EUR baudą, už kurios sumokėjimą solidariai atsakingos Aquatis ir Simplex, nes šios sumos apskaičiuotos remiantis klaidinga išvada.
123 Iš tikrųjų pažymėtina, kad Komisija apskaičiavo pagrindinę baudą, skirtą už Aquatis ir Simplex dalyvavimą kartelyje, nors jų kapitalą kontroliavo IMI, t. y. 46 mln. EUR pradinę baudą, padidintą 100 % atsižvelgus į trukmę, taip pat už jų tariamą dalyvavimą darant pažeidimą, nors jų kapitalą kontroliavo Aalberts, t. y. pradinę 60 mln. EUR baudą, padidintą 5 % atsižvelgus į trukmę. Atsižvelgus į sunkinančias aplinkybes antra suma padidinta 60 %. Taip apskaičiavus gauta bendra 192,8 mln. EUR suma (92 mln. EUR + 100,8 mln. EUR). Vėliau ši bendra suma sumažinta 105,5 mln. EUR, kad nebūtų peržengta 10 % Aalberts apyvartos riba, ir proporcingai paskirstyta atsižvelgiant į Aquatis ir Simplex dalyvavimą darant pažeidimą, nors jos vis dar buvo kontroliuojamos IMI (50,34 mln. EUR) arba Aalberts (55,15 mln. EUR).
124 Kadangi pagal Komisijos pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais IMI skirta bauda galėjo būti sumažinta 50 %, jai nustatyta 96,6 mln. EUR pagrindinė bauda, t. y. 46 mln. EUR pradinė bauda, padidinta 110 % atsižvelgus į trukmę, buvo sumažinta 48,30 mln. EUR. Turint omenyje, kad IMI pateikė prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti tik 2003 m. rugsėjo mėn., šių dviejų buvusių dukterinių bendrovių bauda negalėjo būti sumažinta 50 % kaip ir IMI. Todėl Komisija pripažino Aquatis ir Simplex solidariai atsakingomis už 2,04 mln. EUR (50,34-48,30) baudos, kurios neturėjo mokėti nei IMI, nei Aalberts, sumokėjimą.
125 Be to, primintina, kad jei keli adresatai priimant ginčijamą sprendimą sudaro „įmonę“, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 % ribą galima apskaičiuoti remiantis bendra šios įmonės apyvarta. Tačiau jei priimant ginčijamą sprendimą šis ūkio subjektas suskaidomas suformuojant du atskirus subjektus, kiekvienam adresatui gali būti taikoma minėta riba (2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją, T‑71/03, T‑74/03, T‑87/03 ir T‑91/03, 390 punktas). Kadangi ieškovės prašo panaikinti tik ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktą ir b punkto 2 papunktį, nereikia nagrinėti, ar tai, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo įmonė IMI buvo suskaidyta į kelis atskirus ūkio subjektus, turi įtakos maksimaliam ginčijamo sprendimo 2 straipsnio b punkto 1 papunktyje Simplex ir Aquatis skirtos baudos dydžiui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
126 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovių pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimo C (2006) 4180 dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla Nr. COMP/F-1/38.121 – Jungtys) 1 straipsnį tiek, kiek jame konstatuojama, kad Aalberts Industries NV, Comap SA, buvusi Aquatis France SAS, ir Simplex Armaturen + Fittings GmbH & Co. KG dalyvavo darant pažeidimą nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. balandžio 1 dienos.
2. Panaikinti Sprendimo C (2006) 4180 2 straipsnio a punktą ir b punkto 2 papunktį.
3. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Wahl | Dittrich |
Paskelbta 2011 m. kovo 24 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su EB 81 straipsnio pažeidimo nebuvimu
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su nedalyvavimu darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, nurodytą ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų