TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. birželio 20 d.(*)
„Šeštoji PVM direktyva – 4 straipsnio 1 ir 2 dalys – „Ekonominės veiklos“ sąvoka – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Fotovoltinio įrenginio, įrengto ant gyvenamojo namo stogo, eksploatacija – Tiekimas į tinklą – Atlygis – Mažesnis pagaminamos nei suvartojamos elektros energijos kiekis“
Byloje C‑219/12
dėl Verwaltungsgerichtshof (Austrija) 2012 m. kovo 29 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. gegužės 9 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Finanzamt Freistadt Rohrbach Urfahr
prieš
Unabhängiger Finanzsenat Außenstelle Linz,
dalyvaujant
Thomas Fuchs,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai G. Arestis, J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev (pranešėjas) ir J. L. da Cruz Vilaça,
generalinė advokatė E. Sharpston,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir K. Petersen,
– Europos Komisijos, atstovaujamos C. Soulay ir B.‑R. Killmann,
susipažinęs su 2013 m. kovo 7 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23), iš dalies pakeistos 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB (OL L 102, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 274, toliau – Šeštoji direktyva), 4 straipsnio išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Finanzamt Freistadt Rohrbach Urfahr (toliau – Finanzamt) ir Unabhängiger Finanzsenat Außenstelle Linz ginčą dėl sumokėto pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), susijusio su ant gyvenamojo namo stogo įrengtu fotovoltiniu įrenginiu, atskaitos.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Šeštosios direktyvos 2 straipsnyje, kuris sudaro II antraštinę dalį „Taikymo sritis“, nustatyta:
„[PVM] apmokestinamas:
1) prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai šalies teritorijoje už atlygį prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;
<...>“
4 Direktyvos 77/388/EEB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. „Apmokestinamasis asmuo“ – tai bet kuris asmuo, savarankiškai vykdantis bet kurioje vietoje bet kurią ekonominę veiklą, nurodytą 2 dalyje, nesvarbu, koks tos veiklos tikslas ar rezultatas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ekonominė veikla apima visokią gamintojų, prekiautojų ir kitų paslaugas teikiančių asmenų veiklą, įskaitant kasybą bei žemės ūkio gamybos veiklą bei įvairių profesijų atstovų veiklą. Materialaus ir nematerialaus turto naudojimas, siekiant gauti nuolatinių pajamų, taip pat laikomas ekonomine veikla.“
5 Pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 1 ir 2 dalis:
„1. „ Prekių tiekimas“ – tai teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas.
2. Elektros srovė <...> ir panašūs dalykai turi būti laikomi materialiuoju turtu.“
6 Šeštosios direktyvos 17 straipsnyje pagal jos 28f straipsnio redakciją nustatyta:
„1. Teisė atskaityti mokestį atsiranda tuomet, kai atskaitytinas mokestis tampa apskaičiuotinas.
2. Tiek kiek prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, jis turi teisę iš mokesčio, kurį jis turi sumokėti, atskaityti:
a) [PVM], apskaičiuotą ar sumokėtą už kito apmokestinamojo asmens jam patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;
<...>“
Austrijos teisė
7 1994 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Umsatzsteuergesetz 1994, BGBl. 663/1994) redakcijos, taikomos pagrindinės bylos aplinkybėms, 2 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Verslininku laikomas asmuo, savarankiškai užsiimantis pramonine, komercine ar profesine veikla. Įmonė apima visą verslininko pramoninę, prekybinę ar profesinę veiklą. Pramoninė, prekybinė ar profesinė veikla yra nuolat vykdoma veikla, kuria siekiama gauti pajamų, net jei nesiekiama pelno ar jei asmenų grupė vykdo veiklą tik savo narių atžvilgiu.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
8 2005 m. T. Fuchs ant savo gyvenamojo namo stogo įrengė fotovoltinį įrenginį už 38 367,76 euro bruto sumą. Už šį įrenginį buvo skirta vienkartinė 19 020 eurų subsidija.
9 Šis įrenginys neturėjo galimybės kaupti ir visą pagamintą elektros energiją tiekė į tinklą pagal neterminuotą tiekimo į šį tinklą sutartį, galiojančią nuo 2005 m. liepos 1 d., sudarytą su bendrove Ökostrom Solarpartner, Ö Vertriebs-GmbH. Už šį tiekimą buvo atlyginama rinkos kaina, t. y. 0,181 euro bruto už kWh, ir apmokestinama PVM. Namų ūkio reikmėms reikalinga elektros energija buvo atperkama iš šios bendrovės už tą pačią kainą, kaip ir tiekiama.
10 Per 2005–2008 m. laikotarpį T. Fuchs savo namų ūkyje suvartojo 44 600 kWh elektros energijos. Galiausiai į tinklą jis patiekė 11 156 kWh, o tiesiogiai suvartojo 8 645 kWh. Į tinklus jis patiekė visą savo fotovoltinio įrenginio pagamintą kiekį, t. y. 19 801 kWh.
11 Šiuo klausimu Verwaltungsgerichtshof, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 101 straipsnį pateikęs prašymą išaiškinti, 2013 m. sausio 10 d. sprendime, o jį Teisingumo Teismas gavo sausio 28 d., remdamasis apeliacinio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažymėjo, kad sąvoką elektros energijos suvartojimas „tiesiogiai“ reikia suprasti taip, kad ši elektros energija buvo gauta iš viešo tinklo nedelsiant arba labai greitai po to, kai buvo į jį patiekta.
12 T. Fuchs paprašė grąžinti 6 394,63 euro PVM, sumokėtą už šio fotovoltinio įrenginio įsigijimą.
13 Finanzamt nusprendė, kad T. Fuchs neturėjo teisės atskaityti sumokėto pirkimo PVM, nes eksploatuodamas fotovoltinį įrenginį nevykdė ekonominės veiklos. T. Fuchs pateikė skundą dėl šio sprendimo Unabhängiger Finanzsenat Außenstelle Linz, kuriame teigė, kad vykdė ekonominę veiklą, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.
14 Unabhängiger Finanzsenat Außenstelle Linz patenkino šį skundą, o Finanzamt apskundė šio teismo sprendimą Verwaltungsgerichtshof.
15 Tokiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar prie elektros tinklų prijungto fotovoltinio įrenginio be atskiros elektros kaupimo galimybės, esančio ant arba prie nuosavo gyvenamojo namo ir techniškai sukonstruoto taip, kad įrenginio gaminamos elektros kiekis nuolat yra mažesnis už jo naudotojo privatiems poreikiams nuosavame name suvartojamą bendrą elektros kiekį, naudojimas yra „ekonominė veikla“, kaip ji suprantama pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnį?“
Dėl prejudicinio klausimo
16 Pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį apmokestinamasis asmuo – tai bet kuris asmuo, savarankiškai vykdantis bet kurioje vietoje bet kurią ekonominę veiklą, nurodytą 2 dalyje, nesvarbu, koks tos veiklos tikslas ar rezultatas. Ši sąvoka „ekonominė veikla“ apibrėžta Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje kaip apimanti visokią gamintojų, prekiautojų ir kitų paslaugas teikiančių asmenų veiklą, įskaitant, be kita ko, materialaus ir nematerialaus turto naudojimą, siekiant gauti nuolatinių pajamų (žr. 2007 m. birželio 26 d. sprendimų T‑Mobile Austria ir kt., C‑284/04, Rink. p. I‑5189, 33 punktą ir Hutchison 3G ir kt., C‑369/04, Rink. p. I‑5247, 27 punktą).
17 Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad apmokestinamojo asmens ir ekonominės veiklos sąvokų apibrėžimų analizė rodo ekonominės veiklos sąvokos taikymo srities apimtį ir jos objektyvų pobūdį ta prasme, kad veikla vertinama per se, neatsižvelgiant į jos tikslus ar rezultatus (žr. minėtų sprendimų T‑Mobile Austria ir kt. 35 punktą ir Hutchison 3G ir kt. 29 punktą).
18 Šioje pagrindinėje byloje nagrinėjama veikla, kurią sudaro fotovoltinio įrenginio eksploatacija. Ši veikla turi būti laikoma susijusi su „ekonominės veiklos“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį, jei ji vykdoma siekiant gauti nuolatinių pajamų.
19 Klausimas, ar šia veikla siekiama nuolatinių pajamų, yra fakto klausimas, kurį reikia įvertinti atsižvelgiant į visus bylos duomenis, tarp kurių, be kita ko, yra ir numatyto turto pobūdis (žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Rēdlihs, C‑263/11, 33 punktą).
20 Šis kriterijus taip pat turi leisti nustatyti, ar privatus asmuo naudoja turtą taip, kad jo veikla galėtų būti laikoma „ekonomine veikla“, kaip tai suprantama pagal Šeštąją direktyvą. Fakto, kad turtas tinka vien ekonominei eksploatacijai, paprastai pakanka tam, kad būtų laikoma, jog savininkas jį eksploatuoja vien ekonominės veiklos tikslais, todėl tam, kad gautų nuolatinių pajamų. Tačiau jei turtas pagal savo pobūdį gali būti naudojamas ir ekonominėms, ir privačioms reikmėms, reikia išnagrinėti visas jo naudojimo aplinkybes, siekiant nustatyti, ar jis iš tikrųjų naudojamas nuolatinėms pajamoms gauti (žr. 1996 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Enkler, C‑230/94, Rink. p. I‑4517, 27 punktą ir minėto Sprendimo Rēdlihs 34 punktą).
21 Pastaruoju atveju vienas iš metodų nustatant, ar nagrinėjama veikla vykdoma siekiant gauti nuolatinių pajamų, gali būti sąlygų, kuriomis suinteresuotasis asmuo faktiškai naudoja turtą, palyginimas su sąlygomis, kuriomis įprastai vykdoma atitinkama ekonominė veikla (žr. minėtų sprendimų Enkler 28 punktą ir Rēdlihs 35 punktą).
22 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje aptariamas turtas, t. y. fotovoltinis įrenginys, sujungtas su tinklu ir įrengtas ant ar šalia gyvenamojo namo, dėl savo pobūdžio gali būti naudojamas tiek ekonominiais, tiek privačiais tikslais.
23 Pirma, dėl klausimo, ar aptariamas elektros energijos tiekimas buvo atliekamas siekiant gauti pajamų, reikia priminti, kad pajamų sąvoką reikia suprasti taip, kaip atlygį, gaunamą už vykdomą veiklą.
24 Šiuo klausimu iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo matyti, kad, pirma, pagrindinėje byloje nagrinėjamo fotovoltinio įrenginio pagaminta elektros energija buvo tiekiama į tinklą ir, antra, pagal tiekimo į tinklą sutartį šis tiekimas buvo atliekamas už atlygį.
25 Tačiau tiek iš Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies, tiek iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad norint nustatyti, jog kilnojamas ar nekilnojamas turtas eksploatuojamas siekiant nuolatinių pajamų, nėra svarbu, ar šia eksploatacija siekiama gauti pelno.
26 Todėl, kadangi aptariamas ant eksploatuotojo gyvenamojo namo stogo įrengtas įrenginys gamina elektros energiją, kuri tiekiama į tinklą už atlygį, reikia nuspręsti, kad šis įrenginys eksploatuojamas siekiant gauti pajamų.
27 Antra, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo matyti, kad tiekimo į tinklą sutartis, įsigaliojusi 2005 m. liepos 1 d., buvo „neterminuota“. Kadangi šis fotovoltinis įrenginys buvo eksploatuojamas atsižvelgiant į sutarties terminą, konstatuotina, kad elektros energijos tiekimas į tinklą iš šio fotovoltinio įrenginio yra nuolatinis, o ne tik vykdomas retkarčiais. Atlygis, įrenginio eksploatuotojo gaunamas pagrindinėje byloje, yra nuolatinio pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį.
28 Kadangi pagrindinėje byloje aptariamas fotovoltinis įrenginys gamina elektros energiją, kuri tiekiama į tinklą už nuolatinio pobūdžio pajamas, konstatuotina, kad sąlygos, nustatytos tam, kad šią veiklą apimtų sąvoka „ekonominė veikla“, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnį, yra įvykdytos.
29 Šios išvados nepaneigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta aplinkybė, kad visada šis įrenginys pagamina mažiau elektros energijos, nei jo eksploatuotojas suvartoja savo namų ūkyje.
30 Iš tiesų primintina, kad šiuo atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog dėl aptariamo įrenginio techninių charakteristikų, viena vertus, pagaminta elektros energija tiekiama į tinklą ir, kita vertus, suvartojama elektros energija perkama iš šio tinklo eksploatuotojo. Taigi, kaip priminė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, dėl to, kad kalbama apie elektros energijos gamybos įrenginį, sujungtą su tinklu, turėtų būti neįmanoma aptariamo turto, kuriuo keičiamasi, t. y. elektros energijos, klasifikuoti ir identifikuoti po, kai jis patiekiamas į tinklą ir tiekiamas atgal iš to tinklo.
31 Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad veikla, kurią sudaro pagrindinėje byloje aptariamos elektros energijos fotovoltinio įrenginio eksploatuotojo vykdomas tiekimas, nesusijusi su T. Fuchs vykdoma elektros energijos gavimo iš tinklo savo namų ūkio poreikiams operacija, todėl pagamintos ir suvartotos elektros energijos kiekių santykis nėra svarbus kvalifikuojant šios tiekimo veiklos ekonominę veiklą.
32 Todėl reikia atmesti Austrijos vyriausybės argumentą, jog aplinkybė, kad fotovoltinio įrenginio gaminama elektros energija neviršija namų ūkio poreikių, įrodo, kad iš elektros tiekimo į tinklus gautos pajamos yra šio eksploatuotojo bandymas sumažinti sąskaitos faktūros už elektros energiją sumą, todėl jo vykdoma šio įrenginio eksploatacijos veikla nesiekiama gauti pajamų.
33 Todėl, kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 28 punkto, įrenginio eksploatuotojas vykdo ekonominę veiklą, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį, ir kadangi neginčytina, kad jis šią veiklą vykdo savarankiškai, jis turi būti laikomas apmokestinamuoju asmeniu, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 1 dalį.
34 Be to, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šis eksploatuotojas kitai sutarties šaliai išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodo PVM už visos jo fotovoltinio įrenginio pagamintos elektros energijos tiekimą ir kad mokesčių administratorius gauna už šį tiekimą sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM. Todėl, pirma, pagrindinėje byloje aptariamas įrenginys naudojamas vien apmokestinamiems pardavimo sandoriams.
35 Antra, kaip teigė generalinė advokatė išvados 28 punkte, sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdėstyta mokesčių administratoriaus nuomonė ir Teisingumo Teismui nurodyta Austrijos vyriausybės pozicija, kad įrenginio eksploatuotojas veikia kaip privatus asmuo, nesuderinamos su jo tiekiamos elektros energijos apmokestinimu PVM.
36 Pirmiausia primintina, kad pagal Šeštąja direktyva nustatytos sistemos logiką pirkimo mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurias apmokestinamasis asmuo naudoja apmokestinamajai veiklai, gali būti atskaitomi. Pirkimo mokesčių atskaita susijusi su pardavimo mokesčių sumokėjimu. Jei prekės ir paslaugos naudojamos pardavimo mokesčiu apmokestinamai veiklai, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo taikoma šių prekių ir paslaugų pirkimo mokesčio atskaita (žr. 2006 m. kovo 30 d. Sprendimo Uudenkaupungin kaupunki, C‑184/04, Rink. p. I‑3039, 24 punktą ir 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Wollny, C‑72/05, Rink. p. I‑8297, 20 punktą).
37 Atsižvelgiant į minėtus svarstymus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip, kad ant ar šalia gyvenamojo namo įrengto fotovoltinio įrenginio, kuris sukonstruotas taip, kad pagaminamos elektros energijos kiekis, pirma, visada mažesnis nei eksploatuotojo suvartojamas privatiems poreikiams elektros energijos kiekis ir, antra, už nuolatines pajamas tiekiamas į tinklą, eksploatacija priskirtina sąvokai „ekonominė veikla“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB, 4 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip, kad ant ar šalia gyvenamojo namo įrengto fotovoltinio įrenginio, kuris sukonstruotas taip, kad pagaminamos elektros energijos kiekis, pirma, visada mažesnis nei eksploatuotojo suvartojamas privatiems poreikiams elektros energijos kiekis ir, antra, už nuolatines pajamas tiekiamas į tinklą, eksploatacija priskirtina sąvokai „ekonominė veikla“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.
Parašai.