TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. spalio 4 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Sąjungos pilietybė – Teisė judėti ir apsigyventi – SESV 20 ir 21 straipsniai – Diskriminacija dėl pilietybės – SESV 18 straipsnis – Direktyva 2004/38/EB – 24 straipsnis – Nukrypimas – Apimtis – Valstybė narė, kurioje važiavimo transportu lengvata taikoma tik studentams, kurių tėvai šioje valstybėje gauna pašalpas šeimai“
Byloje C‑75/11
dėl 2011 m. vasario 21 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz ir D. Roussanov, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Austrijos Respubliką, atstovaujamą C. Pesendorfer ir M. Fruhmann, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai U. Lõhmus, A. Rosas, A. Ó Caoimh (pranešėjas) ir C. G. Fernlund,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2012 m. rugsėjo 6 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad važiavimo transportu lengvatą taikydama iš principo tik studentams, kurių tėvai Austrijoje gauna pašalpas šeimai, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 18, 20 bei 21 straipsnių ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46), 24 straipsnio nuostatas.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71
2 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 3), iš dalies pakeistu 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/98 (OL L 209, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 1408/71), 1 straipsnio u punkto ii papunktyje nustatyta, kad išmokos šeimai reiškia „visas išmokas natūra arba pinigais, skirtas padengti šeimos išlaidas, pagal [to paties reglamento] 4 straipsnio 1 dalies h punkte numatytus teisės aktus“.
3 Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 1 dalies h punkte numatyta, kad jis taikomas visiems teisės aktams, kurie apima su išmokomis šeimai susijusias socialinės apsaugos sritis.
4 Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad, laikantis šio reglamento 14c ir 14f straipsnių, asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai.
Direktyva 2004/38
5 Direktyvos 2004/38 1 ir 10 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„1) Sąjungos pilietybė kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikia pirminę [pagrindinę] ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taikant (EB) Sutartyje ir jai vykdyti patvirtintose priemonėse nustatytus apribojimus ir reikalavimus.
<…>
10) Tačiau savo teisėmis gyventi besinaudojantys asmenys neturėtų tapti nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai per pradinį gyvenimo joje laikotarpį. Todėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisė gyventi šalyje ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį turėtų būti suteikiama taikant tam tikrus reikalavimus.“
6 Remiantis minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalimi, ši direktyva taikoma visiems Sąjungos piliečiams, kurie atvyksta į kitą valstybę narę, kurios piliečiai jie nėra, arba joje apsigyvena.
7 Šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės šalyje [teritorijoje] ilgiau kaip tris mėnesius, jei jie:
<…>
c) – yra priimti į privačią arba valstybinę instituciją, akredituotą ar finansuojamą priimančiosios valstybės narės pagal savo įstatymų [įstatymus] ar kitų teisės aktų praktiką [administracinę praktiką], turėdami pagrindinį studijų kurso baigimo tikslą [tikslą studijuoti], įskaitant profesinį rengimą ir
– turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje ir užtikrina atitinkamą nacionalinę instituciją pateikdami deklaraciją ar kitokiu jų pasirinktu lygiaverčiu būdu, kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai; <…>“
8 Pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnį „Vienodas traktavimas“:
„1. Taikant tokias specialiąsias nuostatas, kurios aiškiai numatytos Sutartyje ir antriniuose teisės aktuose, visiems Sąjungos piliečiams, pagal šią direktyvą gyvenantiems priimančiosios valstybės narės teritorijoje, Sutarties taikymo srityje taikomas vienodas traktavimas kaip ir tos valstybės narės piliečiams. Ši teisė suteikiama ir šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai ir turi teisę gyventi šalyje arba nuolatinio gyvenimo šalyje teisę.
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, priimančioji valstybė narė neįpareigojama suteikti socialinės paramos teises per pirmuosius tris gyvenimo šalyje mėnesius arba, kai taikytina, ilgesnį 14 straipsnio 4 dalies b punkte numatytą laikotarpį, ir neįpareigojama iki įgyjant nuolatinio gyvenimo šalyje teisę suteikti paramą studijoms, įskaitant profesinį parengimą, susidedančią iš studento stipendijų ar paskolų, asmenims, išskyrus darbuotojus, savarankiškai dirbančiuosius, tokį statusą išlaikančius asmenis ir jų šeimos narius.“
Austrijos teisė
9 Austrijoje nėra federalinių nuostatų, reglamentuojančių studentams taikomas važiavimo transportu lengvatas.
10 Kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos, remiantis finansavimo sutartimis, kurios buvo sudarytos tarp Bundesministerium für Verkehr, Innovation und Technologie (Federalinė transporto, inovacijų ir technologijų ministerija), regiono subjektų ir atitinkamų transporto įmonių, studentai gali įsigyti lengvatinių pusmečio bilietų. Šiomis sutartimis reglamentuojami ne tik tarifai, lengvatos apimtis ir federalinės vyriausybės finansinė parama, bet ir apibrėžiami asmenys, galintys gauti lengvatą.
11 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kai kuriose federalinėse žemėse studentams, kaip antai apibrėžtiems kilus ginčui galiojusios Studienförderungsgesetz 1992 (1992 m. Paramos studijoms įstatymas, BGBl. Nr. 305/1992, toliau – 1992 m. įstatymas) redakcijos 3 ir 4 straipsniuose, lengvata gali būti taikoma tik jeigu jų gyvenamoji arba studijų vieta yra atitinkamos viešojo transporto bendrovės veikimo teritorijoje ir jeigu jų naudai skirtos pašalpos šeimai buvo mokamos pagal kilus ginčui galiojusios Familienlastenausgleichsgesetz 1967 (1967 m. Įstatymas dėl šeimos išlaidų kompensavimo, BGBl. Nr. 376/1967, toliau – FLAG) redakcijos 2 straipsnį.
12 Kitose federalinėse žemėse, kuriose lengvatų taikymas nepriklauso nuo to, ar gaunamos pašalpos šeimai, kiti, nei studento statusas, kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, yra suinteresuotųjų asmenų amžius ir (arba) gyvenamoji vieta.
13 Asmenys, kurių gyvenamoji vieta arba įprasta gyvenamoji vieta yra federalinėje teritorijoje, pagal FLAG 2 straipsnį turi teisę gauti pašalpas šeimai už nepilnamečius vaikus ir pilnamečius vaikus iki 26 metų amžiaus, lankančius profesinio parengimo programas arba keliančius kvalifikaciją specializuotoje mokykloje, kiek tai susiję su jų pasirinkta profesija, su sąlyga, kad toks mokymasis jiems trukdo vykdyti profesinę veiklą. Iš principo teisę gauti pašalpas šeimai turi vaikų turinčios šeimos.
14 1992 m. įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3) arba EB sutarties šalių piliečiai bei trečiųjų šalių piliečiai prilyginami Austrijos piliečiams, „jeigu toks prilyginimas išplaukia iš minėtų susitarimų“.
15 1992 m. įstatymo 52 straipsnyje važiavimo transportu išmokos apibrėžiamos kaip „kitos paramos studijoms priemonės“. Šių išmokų tikslas yra paremti pašalpų studijoms gavėjus apmokant jų transporto išlaidas. Kalbama apie išmokas, kurios skiriamos tik asmenims, gaunantiems pašalpas studijoms Austrijoje, ir kurios skiriasi nuo važiavimo transportu lengvatų.
Ikiteisminė procedūra
16 Skundu, kurį pateikė politinės partijos „Žalieji“ („die Grünen“) vardu veikiantis asmuo, Komisija buvo informuota apie tai, kad nemažai Austrijoje studijuojančių studentų, kurie yra ne Austrijos, bet kitų valstybių narių piliečiai, už galimybę naudotis viešuoju transportu turėjo sumokėti daugiau nei studentai austrai. Iš tikrųjų kai kuriose federalinėse žemėse transporto lengvata taikoma tik studentams iš šeimų, gaunančių pašalpas šeimai Austrijoje.
17 Manydama, kad tokia atrankos sistema pažeidžiamas EB 12 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo principas, Komisija 2008 m. vasario 13 d. laišku paprašė Austrijos Respublikos pateikti išsamų šioje valstybėje narėje taikomos važiavimo transportu lengvatų sistemos aprašymą.
18 2008 m. balandžio 18 d. laiške Austrijos valdžios institucijos aprašė skirtingus kiekvienoje federalinėje žemėje taikomus tarifus, atsižvelgdama į konkrečią suinteresuotųjų asmenų situaciją.
19 2009 m. kovo 23 d. oficialiuoju pranešimu Komisija paragino Austrijos Respubliką per dviejų mėnesių terminą pateikti paaiškinimų dėl studentams taikomų važiavimo transportu lengvatų atrankaus pobūdžio. Komisija mano, kad šiuo atrankiu pobūdžiu pažeidžiamas Direktyvos 2004/38 24 straipsnyje ir EB 12 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo principas, kuris, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pateikiamas SESV 18 straipsnyje.
20 2009 m. birželio 25 d. atsakydama į oficialųjį pranešimą Austrijos Respublika ginčijo Direktyvos 2004/38 24 straipsnio svarbą. Šios valstybės narės nuomone, studentams taikomos važiavimo transportu lengvatos yra papildomos išmokos šeimai, priskiriamos Austrijoje mokamų pašalpų šeimai sistemai, todėl turi būti laikomos socialinėmis išmokomis, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisės aktus dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Šių lengvatų gavėjai yra ne patys studentai, o jų tėvai, išlaikantys vaikus tol, kol šie yra studentai.
21 2010 m. sausio 28 d. Komisija pateikė Austrijos Respublikai pagrįstą nuomonę, kurioje nurodė, jog Austrijoje studentams taikoma važiavimo transportu lengvatų sistema pažeidžiami SESV 18 straipsnis ir Direktyvos 2004/38 24 straipsnis, jeigu negali būti taikoma pastarojo straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis. Viena vertus, Komisija nurodė, kad, priešingai Austrijos valdžios institucijų argumentams, ir rizikuojant, kad 24 straipsnio 2 dalis praras savo esmę, vien aplinkybės, kad priemone sumažinamos tėvų išlaidos, skiriamos jų vaikams išlaikyti, nepakanka tam, kad ši priemonė nebūtų laikoma parama išlaikymui. Kita vertus, atsižvelgiant į minėto 24 straipsnio 2 dalies formuluotę, darytina išvada, kad priimančiosios valstybės narės gali nesuteikti paramos studijoms kitų valstybių narių piliečiams, kurie neturi leidimo nuolat gyventi priimančiosios valstybės narės teritorijoje, tik tuomet, kai ši parama teikiama studento stipendijų arba paskolų forma.
22 2010 m. kovo 29 d. atsakydama į minėtą pagrįstą nuomonę Austrijos Respublika nurodė, kad važiavimo transportu lengvatos atitinka išmoką šeimai, skiriamą pagal privatinę teisę. Nėra jokios diskriminacijos dėl pilietybės, nes šios lengvatos taikomos visiems pagal socialinės apsaugos sistemą apdraustiems tėvams, neatsižvelgiant į jų pilietybę.
23 Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.
Dėl ieškinio
24 Pirmiausia reikia patikslinti, kad ieškiniu Komisija kaltina Austrijos Respubliką važiavimo transportu lengvatas taikius tik tiems studentams, kurių naudai mokamos pašalpos šeimai Austrijoje, nes tokia sąlyga numatyta Vienos, Aukštutinės Austrijos, Burgenlando ir Štirijos žemėse bei Insbruko mieste.
25 Dėl Insbruko reikia pažymėti, kad iš bylos dokumentų matyti, jog nors nuo 2010–2011 mokslo metų studentai gali įsigyti lengvatinių pusmečio bilietų, neatsižvelgiant į tai, ar tėvai gauna pašalpas šeimai Austrijoje, įsipareigojimų nevykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tokią valstybės narės situaciją, kokia buvo pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje, t. y., šiuo atveju 2010 m. kovo 28 d. Į vėliau padarytus pakeitimus Teisingumo Teismas negali atsižvelgti (be kita ko žr. 2001 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑147/00, Rink. p. I‑2387, 26 punktą; 2002 m. liepos 4 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑173/01, Rink. p. I‑6129, 7 punktą ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑565/10, 22 punktą).
26 Taigi neginčijama, kad tokios naujos rūšies pusmečio bilietų Insbruke dar nebuvo pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje.
27 Be to, reikia paaiškinti: kadangi Komisija neturi pakankamai informacijos apie Aukštutinės Austrijos federalinėje žemėje taikomą sistemą, šioje federalinėje žemėje taikoma sistema nėra šio ieškinio dalykas.
Šalių argumentai
28 Komisija tvirtina, kad skiriant važiavimo transportu lengvatas taikoma pašalpos šeimai Austrijoje gavimo sąlyga yra netiesioginė studentų, kurių kilmės šalis yra kitos nei Austrija valstybės narės ir kurie studijuoja Austrijoje, diskriminacija ir taip pažeidžiami SESV 18, 20 ir 21 straipsniai bei Direktyvos 2004/38 24 straipsnis.
29 Iš tikrųjų šioje byloje nagrinėjama Austrijos sistema yra nepalanki studentams, kurie yra šių kitų valstybių narių piliečiai, nes joje numatytą važiavimo transportu lengvatų taikymo sąlygą lengviau įvykdo Austrijos piliečiai.
30 Austrijos Respublika nurodo, kad važiavimo transportu lengvata, kuri taikoma su sąlyga, jog gaunamos pašalpos šeimai Austrijoje, yra išmoka šeimai pagal privatinę teisę. Austrijos teisėje pašalpas šeimai automatiškai gauna ne bet kuris studentas austras; jų skyrimas priklauso nuo to, ar tėvai turi išlaikyti studentą. Važiavimo transportu lengvata iš esmės taikoma tik šeimos biudžetui ir, kaip ir visos pašalpos šeimai, ji nebetaikoma, kai paties studento gaunamos pajamos viršija Austrijos teisės aktų leidėjo numatytą pajamų ribą. Šios valstybės narės nuomone, tokia lengvata laikytina išmoka šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1408/71, net jeigu ji susijusi su studijomis arba kursais ir atlieka dvigubą funkciją. Priešingai nei nepalankesnėje socialinėje padėtyje esančiam studentui mokama transporto išmoka, važiavimo transportu lengvata nepriklauso nuo tėvų pajamų ir nėra tiesiogiai pervedama į atitinkamo studento banko sąskaitą.
31 Austrijos Respublika konstatuoja, kad su Reglamentu Nr. 1408/71 susijusiame pranešime ji tik bendrai paminėjo FLAG, kuriame numatyta nagrinėjama važiavimo transportu lengvata. Šis pranešimas yra oficialus ir lemiamas.
32 Taigi ši valstybė narė nurodo, kad jos sistema visiškai atitinka Reglamentą Nr. 1408/1971 ir ja nepažeidžiama Direktyva 2004/38. Ji priduria, kad vertindamas išmokas, kurioms taikomas šis reglamentas, Teisingumo Teismas nesiremia pirminės teisės principais, kaip antai įtvirtintais SESV 18 straipsnyje (žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo von Chamier-Glisczinski, C‑208/07, Rink. p. I‑6095, 84 ir paskesnius punktus).
33 Komisija mano, kad Austrijos Respublikos argumentas dėl to, kad važiavimo transportu lengvata yra socialinė išmoka, yra nepagrįstas. Visų pirma tokia lengvata nekompensuojamos šeimos išlaidos, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio u punkto i papunktį, o tik sumažinamos išlaidos, kurių universitetų ir aukštųjų mokyklų studentai patiria naudodamiesi viešuoju transportu. Važiavimo transportu lengvatos taikomos tiesiogiai studentams, o ne jų tėvams. Be to, Austrijos Respublikos pateiktas važiavimo transportu lengvatų aprašymas neleidžia tvirtinti, kad jos atitinka socialinės išmokos sąlygas pagal Reglamentą Nr. 1408/71. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad studentai neturi jokios teisės aktuose įtvirtintos teisės į šias išmokas. Galiausiai būtų nelogiška 1992 m. įstatyme numatytą transporto išmoką laikyti parama išlaikymui, kai šiuo atveju nagrinėjama važiavimo transportu lengvata laikoma išmoka šeimai. Komisijos nuomone, aplinkybė, kad kai kuriose federalinėse žemėse važiavimo transportu lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar gaunamos pašalpos šeimai Austrijoje, yra papildomas įrodymas, kad ši lengvata nėra išmoka šeimai.
34 Dėl Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalyje numatytos vienodo požiūrio principo išimties, kuria remiasi Austrijos Respublika, Komisija nurodo, kad ji turi būti aiškinama griežtai. Ji turėtų būti taikoma tik „paramai studijoms, įskaitant profesinį parengimą, (susidedančiai) iš studento stipendijų ar paskolų“. Priešingai šios valstybės narės argumentams, to paties straipsnio 1 dalyje numatytas vienodo požiūrio principas apima bet kokias išmokas studentams, kurios nėra suteikiamos studento stipendijų arba paskolų forma. Atsižvelgiant į formą, važiavimo transportu lengvatoms netaikytina minėtoje 2 dalyje numatyta išimtis. Neturėtų būti pritarta Austrijos Respublikos pateiktam šios išimties aiškinimui, nes jis prieštarauja pirminei teisei ir Teisingumo Teismo praktikai, susijusiai su SESV 18 ir 21 straipsniais.
35 Austrijos Respublika tvirtina, kad bet kuriuo atveju važiavimo transportu lengvata prisidedama prie studijų finansavimo, ir todėl neturėtų būti vertinama atskirai nuo kitų priemonių, kurių kilmės valstybė narė turi imtis paramos studijoms srityje. Iki studento integravimo studijų tikslais priimančioje valstybėje narėje momento kilmės valstybė narė turi suteikti savo studentams pakankamą paramą, atsižvelgdama į galimas išlaikymo pareigas. Priimančioji valstybė narė neturi kompensuoti „mažesnės“ kitų valstybių narių teikiamos paramos.
Teisingumo Teismo vertinimas
36 Pirmiausia reikia nurodyti, kad SESV 20 straipsnio 1 dalimi kiekvienam asmeniui, kuris yra valstybės narės pilietis, suteikiamas Sąjungos piliečio statusas.
37 Kadangi studentai, kilę iš kitų nei Austrijos Respublika valstybių narių ir studijuojantys šioje valstybėje, turi valstybės narės pilietybę, jiems suteikiamas šis statusas.
38 Kaip Teisingumo Teismas jau buvo nusprendęs, Sąjungos pilietybe siekiama suteikti valstybių narių piliečiams esminį statusą, leidžiantį tiems, kurie yra tokioje pačioje situacijoje, būti vienodai teisiškai vertinamiems, nesvarbu, kokia jų pilietybė, ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Grzelczyk, C‑184/99, Rink. p. I‑6193, 31 punktas ir 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo D’Hoop, C‑224/98, Rink. p. I‑6191, 28 punktas).
39 Taigi kiekvienas Sąjungos pilietis gali remtis SESV 18 straipsniu, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės, visose situacijose, kurios priklauso Sąjungos teisės taikymo ratione materiae sričiai; prie tokių situacijų priskirtinos SESV 21 straipsniu suteiktos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimas (žr. 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimo Martínez Sala, C‑85/96, Rink. p. I‑2691, 63 punktą; 2005 m. kovo 15 d. Sprendimo Bidar, C‑209/03, Rink. p. I‑2119, 32 ir 33 punktus; 2008 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Förster, C‑158/07, Rink. p. I‑8507, 36 ir 37 punktus ir 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimo Bressol ir kt., C‑73/08, Rink. p. I‑2735, 31 punktą).
40 Be to, iš teismo praktikos taip pat matyti, kad šis draudimas taikytinas ir su profesinio mokymo prieinamumu susijusioms situacijoms, turint omenyje tai, kad tiek aukštasis, tiek universitetinis mokymas priskiriamas prie profesinio parengimo (minėto Sprendimo Bressol ir kt. 32 punktas).
41 Tai reiškia, kad Austrijoje studijuojantis valstybės narės pilietis gali remtis SESV 18 ir 21 straipsniuose įtvirtinta teise laisvai judėti ir apsigyventi priimančiosios valstybės narės teritorijoje nepatirdamas tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl savo pilietybės (minėto Sprendimo Bressol ir kt. 33 punktas).
42 Dėl klausimo, ar važiavimo transportu lengvatos, kaip antai taikomos kai kuriose Austrijos federalinėse žemėse, patenka į sutarčių taikymo sritį, kaip tai suprantama pagal SESV 18 straipsnio 1 dalį, reikia nurodyti, kad konstatuodamas, jog profesinio parengimo prieinamumas patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas jau patikslino, kad į šią taikymo sritį patenka nacionalinė parama, kuri suteikiama studentų išlaikymo išlaidoms padengti, socialinės išmokos pagal neįmokinę nacionalinę sistemą ir nacionalinės teisės aktuose numatytos vadinamosios laukimo pašalpos, skirtos pirmojo darbo ieškantiems jauniems bedarbiams (žr. atitinkamai minėtų sprendimų Bidar 42 punktą; Grzelczyk 46 punktą ir D’Hoop 34 ir 35 punktus).
43 Tai reiškia, kad sistema, pagal kurią studentams taikomos važiavimo transportu lengvatos, tiesiogiai arba netiesiogiai padengiančios jų išlaikymo išlaidas, taip pat patenka į ESS sutarties taikymo sritį.
44 Dėl Austrijos Respublikos argumentų, kad važiavimo transportu lengvata turi būti laikoma išmoka šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1408/71, reikia nurodyti, kad net darant prielaidą, jog šiame reglamente įtvirtintos kolizinės normos taikomos Sąjungos piliečiams, studijuojantiems kitose nei kilmės valstybėse narėse, ir kurių tėvai visiškai nesusiję su šia priimančiąja valstybe nare, toks šios lengvatos kvalifikavimas nepateisina nevienodo požiūrio į šiuos piliečius dėl pilietybės.
45 Iš tikrųjų, viena vertus, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog kai kurios išmokos, priklausančios specialiajai Reglamento Nr. 1408/71 taikymo sričiai, taip pat laikytinos socialinėmis garantijomis, kurioms taikomas vienodo požiūrio dėl pilietybės principas remiantis kitomis Sąjungos teisės nuostatomis dėl laisvo asmenų judėjimo (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Martínez Sala 27 punktą).
46 Kita vertus, reikia priminti, kad Reglamentas Nr. 1408/71 nesukuria bendros socialinės apsaugos sistemos, bet leidžia toliau egzistuoti atskiroms nacionalinėms sistemoms, ir vienintelis jo tikslas yra užtikrinti jų koordinavimą (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Stewart, C‑503/09, Rink. p. I‑6497, 75 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
47 Nors valstybės narės išsaugo įgaliojimus socialinės apsaugos sistemų organizavimo srityje ta prasme, kad, nesant suderinimo Sąjungos lygiu, jos turi nustatyti teisės arba pareigos priklausyti socialinės apsaugos sistemai sąlygas ir sąlygas, suteikiančias teisę į tokias išmokas, vis dėlto šia kompetencija valstybės narės turi naudotis laikydamosi Sąjungos teisės, visų pirma ESS nuostatų dėl kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstamos teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (minėto Sprendimo Stewart 75–77 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).
48 Austrijos Respublikos argumentai dėl važiavimo transportu lengvatų priskyrimo prie išmokų šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1408/71, nepaneigia, kad, kaip nurodė Komisija, Austrijoje studijuojantys kitų valstybių narių studentai diskriminuojami dėl pilietybės.
49 Dėl minėtų argumentų reikia priminti, kad pagal nediskriminavimo dėl pilietybės principą, bendrai įtvirtintą SESV 18 straipsnyje ir Sąjungos piliečių, kurie patenka į Direktyvos 2004/38 taikymo sritį, atžvilgiu patikslintą šios direktyvos 24 straipsnyje, draudžiama ne tik tiesioginė diskriminacija dėl pilietybės, bet ir visos netiesioginės diskriminacijos formos, kuriomis, pritaikius kitus atskyrimo kriterijus, pasiekiamas toks pats rezultatas (žr. minėto Sprendimo Bressol ir kt. 40 punktą).
50 Šiuo atveju važiavimo transportu lengvatas taikant su sąlyga, kad gaunamos pašalpos šeimai Austrijoje, kaip tai numatyta kai kuriose federalinėse žemėse, sukuriamas nevienodas požiūris į Austrijoje studijuojančius studentus austrus ir šioje valstybėje narėje studijuojančius kitų valstybių narių piliečius, nes tokią sąlygą paprasčiau atitikti studentams austrams, kurių tėvai paprastai gauna šias pašalpas.
51 Toks nevienodas požiūris prieštarauja Sąjungos piliečio statusą grindžiantiems principams, t. y. šio sprendimo 38 punkte primintai vienodo teisinio vertinimo įgyvendinant judėjimo laisvę garantijai (minėto Sprendimo D’Hoop 35 punktas).
52 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką netiesioginė diskriminacija dėl pilietybės gali būti pateisinama, tik jeigu ji pagrįsta objektyviais pagrindais, nepriklausančiais nuo atitinkamų asmenų pilietybės, ir yra proporcingais nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (žr. minėto Sprendimo D’Hoop 36 punktą; 2005 m. liepos 7 d. Sprendimo Komisija prieš Austriją, C‑147/03, Rink. p. I‑5969, 48 punktą ir minėto Sprendimo Bressol ir kt. 41 punktą).
53 Prieš nustatant, ar šiuo atveju yra objektyvus pateisinimas, reikia išnagrinėti Austrijos Respublikos argumentą, kad važiavimo transportu lengvatų studentams sistema patenka į Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo vienodo požiūrio principo, taikymo sritį.
54 Kaip nuostata, leidžianti nukrypti nuo vienodo požiūrio principo, įtvirtinto SESV 18 straipsnyje, kurio specialioji išraiška yra Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 1 dalis, to paties 24 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama griežtai.
55 Nors, kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkto, atitinkamiems studentams taikomos važiavimo transportu lengvatos yra parama išlaikymui, Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalyje numatyta vienodo požiūrio principo išimtis taikoma tik paramai studijoms, kuri teikiama „studento stipendijų ar paskolų“ forma.
56 Kitaip aiškinant šią nuostatą būtų pažeista ne tik jos formuluotė, bet ir Teisingumo Teismui tenkanti pareiga aiškinti šią leidžiančią nukrypti nuostatą atsižvelgiant į kitas sutarties nuostatas, įskaitant tas, kurios susijusios su Sąjungos pilietybe (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 4 d. Sprendimo Vatsouras ir Koupatantze, C‑22/08 ir C‑23/08, Rink. p. I‑4585, 44 punktą).
57 Dėl objektyvių priežasčių, kuriomis galima pateisinti konstatuotą nevienodą požiūrį, buvimo Austrijos Respublika tvirtina, kaip matyti iš šio sprendimo 35 punkto, kad važiavimo transportu lengvatomis prisidedama prie studijų finansavimo, todėl jos neturėtų būti vertinamos atskirai nuo kitų priemonių, kurių kilmės valstybė narė turi imtis paramos studijoms srityje. Kai kuriose valstybėse narėse studentams skiriamos daug didesnės stipendijos nei Austrijoje, todėl iš kitų valstybių narių atvykę studentai galėtų lengviau pragyventi, taip pat padengti savo transporto išlaidas nei studentai austrai. Jeigu kitų valstybių narių paramos studijoms sistema yra silpnesnė už galiojančiąją Austrijoje, priimančioji valstybė narė neprivalo padėti iš tokių valstybių atvykusiems studentams.
58 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 62 punkte ir kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos, nors važiavimo transportu lengvata nebetaikoma, kai pats studentas gauna nustatytą ribą viršijančių pajamų, šios lengvatos taikymo prielaida iš principo nėra nepakankamos lėšos. Be to, tuo atveju, jeigu Austrijos Respublika siektų, kad iš kitos valstybės narės atvykusiam studentui nebūtų taikoma dviguba finansinė parama, reikia nurodyti, kad iš Austrijos vyriausybės pateiktos informacijos nematyti, kad suteikdamos šią lengvatą studentams, kurių tėvai gauna pašalpas šeimai Austrijoje, kompetentingos šios valstybės narės valdžios institucijos atsižvelgia į išmokas, kurias minėti studentai galbūt gauna kitoje valstybėje narėje.
59 Tiek, kiek Austrijos Respublikos argumentu siekiama paneigti priimančiosios valstybės narės pareigą finansuoti studentus, kurie nėra integravę į šią valstybę narę, reikia priminti, kad dėl su Sąjungos pilietybe susijusių nuostatų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog priimančioji valstybė narė turi teisę įsitikinti, kad egzistuoja realus ryšys tarp išmokos prašančio asmens ir šios valstybės (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo D’Hoop 38 punktą; 2004 m. kovo 23 d. Sprendimo Collins, C‑138/02, Rink. p. I‑2703, 67 punktą; minėto Sprendimo Bidar 57 punktą ir minėto Sprendimo Vatsouras ir Koupatantze 38 punktą).
60 Nors pagal Sąjungos teisę dėl laisvo asmenų ir, konkrečiai kalbant, studentų judėjimo pripažįstamas finansinis solidarumas tarp priimančiosios valstybės narės piliečių ir kitų valstybių narių piliečių (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Grzelczyk 44 punktą), kaip matyti iš Direktyvos 2004/38 10 konstatuojamosios dalies, savo teisėmis gyventi šalyje besinaudojantys asmenys, įskaitant studentus, neturėtų tapti nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai per pradinį gyvenimo joje laikotarpį. Todėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės gyventi šalyje ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį įgyvendinimui, remiantis SESV 21 straipsniu ir Direktyvos 2004/38 nuostatomis, taikomi tam tikri reikalavimai.
61 Vadinasi, nacionaline sistema, pagal kurią reikalaujama, kad studentas įrodytų realaus ryšio su priimančiąja valstybe nare buvimą, siekiamas tikslas iš principo galėtų būti teisėtas ir pateisinti SESV 21 straipsnyje numatytų teisių laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje apribojimus.
62 Vis dėlto reikia, pirma, patikslinti, kad įrodymas, kurio reikalaujama siekiant įvertinti tokio realaus ryšio buvimą, neturėtų būti pernelyg išimtinio pobūdžio, kuriuo būtų neteisingai suteikiama pirmenybė veiksniui, nebūtinai atspindinčiam realų ir veiksmingą asmens, prašančio važiavimo transportu lengvatos, ir valstybės narės, kurioje šis asmuo studijuoja, ryšio laipsnį, pašalinant bet kokį kitą tokį ryšį atspindintį veiksnį (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų D’Hoop 39 punktą ir Stewart 95 punktą).
63 Antra, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 76 punkte, reikalaujamas realus studento, prašančio skirti išmoką, ir priimančiosios valstybės narės ryšys neturi būti vienodai nustatomas visų išmokų atveju; jis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į sudėtinius nagrinėjamos išmokos elementus, visų pirma jos pobūdį ir tikslą. Be kita ko, išmokos tikslas turi būti nagrinėjamas remiantis jos rezultatais, o ne struktūra ar formaliu kvalifikavimu (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Vatsouras ir Koupatantze 41 ir 42 punktus).
64 Dėl važiavimo transportu lengvatų studentams reikia pažymėti, kad realus besimokančio studento ir priimančiosios valstybės narės ryšys, kiek tai susiję su važiavimo transportu lengvatomis, gali būti veiksmingai patikrinamas pirmiausia nustatant, ar aptariamas asmuo yra priimtas, remiantis Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies c punkto pirma įtrauka, į privačią arba valstybinę instituciją, akredituotą ar finansuojamą priimančiosios valstybės narės pagal jos įstatymus ar administracinę praktiką, turėdamas pagrindinį tikslą studijuoti, įskaitant profesinį rengimą.
65 Taigi reikia daryti išvadą, kad Austrijos Respublika neįrodė, kad kai kuriose federalinėse žemėse studentams taikoma Austrijos važiavimo transportu lengvatų sistema yra objektyviai pateisinama.
66 Atsižvelgiant į visus šiuos paaiškinimus reikia konstatuoti, kad važiavimo transportu lengvatas taikydama iš principo tik studentams, kurių tėvai gauna pašalpas šeimai Austrijoje, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal kartu taikomų SESV 18, 20 ir 21 straipsnių bei Direktyvos 2004/38/EB 24 straipsnio nuostatas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas ir ši bylą pralaimėjo, ji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Važiavimo transportu lengvatas taikydama iš principo tik studentams, kurių tėvai gauna pašalpas šeimai Austrijoje, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal kartu taikomų SESV 18, 20 ir 21 straipsnių ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 24 straipsnio nuostatas.
2. Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.