BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. rugsėjo 27 d. (*)
„Konkurencija – Karteliai – Nyderlandų kelių dangos bitumo rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Neteisėto elgesio inkriminavimas – Teisė į gynybą – Sprendimo dėl panaikinimo poveikis tretiesiems asmenims“
Byloje T‑361/06
Ballast Nedam NV, įsteigta Nivegeine (Nyderlandai), iš pradžių atstovaujama advokatų A. Bosman ir J. van de Hel, vėliau advokatų A. Bosman ir E. Oude Elferink,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Bouquet, A. Nijenhuis ir F. Ronkes Agerbeek, iš pradžių padedamų advokatų F. Wijckmans, F. Tuytschaever ir L. Gyselen, vėliau F. Wijckmans ir F. Tuytschaever,
atsakovę,
dėl prašymo, visų pirma, panaikinti 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimą C(2006) 4090 galutinis dėl proceso pagal [EB] 81 straipsnį [Byla Nr. COMP/38.456 – Bitumas (Nyderlandai)], kiek jis susijęs su ieškove, arba, pirma, iš dalies panaikinti minėtą sprendimą, kiek jame nustatoma ieškovės padaryto pažeidimo trukmė, ir, antra, sumažinti šiuo sprendimu jai paskirtą baudą,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai N. Wahl ir S. Soldevila Fragoso (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. birželio 30 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės bylos aplinkybės
1 Ieškovė Ballast Nedam NV, vadovauja grupei Ballast Nedam, veikiančiai Nyderlandų statybų sektoriuje. 1995 m. grupė nupirko kelių tiesimo bendroves Eemsmond Wegenbouw BV ir Bruil Infrastructuur BV, taip tapdama svarbiu žaidėju Nyderlandų kelių tiesimo sektoriuje, šią veiklą centralizuojant bendrovėje Ballast Nedam Grond en Wegen BV (toliau – BNGW), t. y. bendrovėje, visiškai priklausančioje Ballast Nedam Infra BV (toliau – BN Infra), kuri savo ruožtu visiškai priklauso ieškovei. Nuo 2000 m. spalio 1 d. grupės kelių tiesimo veikla buvo vykdoma tiesiogiai per BN Infra. Nuo 2003 m. vasario 14 d. Ballast Nedam Nederland BV yra bendrovė tarpininkė tarp ieškovės ir BN Infra.
2 2002 m. birželio 20 d. laišku British Petroleum (toliau – BP) pranešė Europos Bendrijų Komisijai apie kartelį Nyderlandų kelių dangos bitumo rinkoje ir pateikė prašymą neskirti jai baudos pagal 2002 m. vasario 19 d. Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, p. 3).
3 2002 m. spalio 1 ir 2 d. Komisija neperspėjusi atliko patikrinimus tam tikrose ieškovės patalpose. 2003 m. liepos 4 d. Komisija įvairioms bendrovėms, taip pat ir ieškovei, išsiuntė prašymus pateikti informaciją; ieškovė į šį prašymą atsakė 2003 m. rugsėjo 12 d. 2004 m. vasario 10 d. Komisija išsiuntė ieškovei prašymą pateikti informaciją, į kurį ji atsakė 2004 m. kovo 9 d.
4 2004 m. spalio 18 d. Komisija pradėjo administracinę procedūrą ir 2004 m. spalio 19 d. keletui bendrovių, tarp kurių buvo ieškovė ir BN Infra, išsiuntė pranešimą apie kaltinimus, į kurį ieškovė atsakė 2005 m. gegužės 20 d.
5 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/534/EB dėl proceso pagal [EB] 81 straipsnį [Byla Nr. COMP/F/38.456 – Bitumas (Nyderlandai)] (toliau – ginčijamas sprendimas), kurio santrauka buvo paskelbta 2007 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 196, p. 40) ir apie kurį buvo pranešta ieškovei 2006 m. rugsėjo 25 d.
6 Ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad bendrovės, kurioms jis buvo skirtas, dalyvavo darant vieną ir tęstinį EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą, atitinkamu laikotarpiu kartu reguliariai nustatydamos kelių dangos bitumo Nyderlanduose bruto kainą, vienodą nuolaidą kelių tiesėjams, dalyvaujantiems kartelyje, ir maksimalią nuolaidą kitiems kelių tiesėjams.
7 Ieškovė ir jos dukterinė bendrovė BN Infra buvo pripažintos kaltomis dėl šio pažeidimo nuo 1996 m. birželio 21 d. iki 2002 m. balandžio 15 d. Komisija preziumavo, kad minėtu laikotarpiu ieškovė darė lemiamą įtaką savo dukterinėms bendrovėms BN Infra ir BNGW. Ieškovei ir BN Infra solidariai buvo skirta 4,65 mln. eurų bauda.
Procesas ir šalių reikalavimai
8 2006 m. gruodžio 5 d. ieškovė Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarijai pateikė šį ieškinį.
9 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal savo Procedūros reglamento 64 straipsnį, paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus ir joms uždavė klausimų. Šiuos prašymus šalys įvykdė per nustatytą terminą.
10 Per 2011 m. birželio 30 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
11 Kadangi vienas šeštosios kolegijos teisėjas negalėjo posėdžiauti šioje byloje, Bendrojo Teismo pirmininkas, pritaikęs Procedūros reglamento 32 straipsnio 3 dalį, pasiskyrė į kolegiją save.
12 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi naujos sudėties Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) atnaujino žodinę proceso dalį, o šalims buvo pranešta, kad jos bus išklausytos per naują posėdį.
13 2011 m. lapkričio 25 ir 28 d. laiškais ieškovė ir Komisija informavo Bendrąjį Teismą, kad atsisako teisės būti išklausytos dar kartą.
14 Todėl Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė užbaigti žodinę proceso dalį.
15 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– visų pirma panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su ja susijęs,
– arba panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis su ja susijęs dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir iš sumažinti jai skirtą baudą,
– Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17 Grįsdama savo reikalavimus dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus, susijusius su, pirma, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir teisės klaidomis priskiriant ieškovei atsakomybę už BN Infra ir BNGW padarytą pažeidimą, ir, antra, 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir [EB] 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 27 straipsnio 1 dalies bei teisės į gynybą pažeidimu, nes Komisija pranešime apie kaltinimus nenurodė preziumuojanti ieškovės atsakomybę.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis priskiriant ieškovei „BN Infra“ ir BNGW padarytą pažeidimą
Dėl teisės klaidos, tariamai padarytos atsižvelgiant tik į kapitalo ryšį preziumuojant patronuojančiosios bendrovės daromą lemiamą įtaką savo dukterinių bendrovių komercinei politikai
– Šalių argumentai
18 Ieškovė mano, kad Komisija pažeidė EB 81 straipsnį pripažindama ją atsakinga už pažeidimą, kurį padarė BN Infra ir BNGW, remdamasi tik tuo, jog minėtos dukterinės bendrovės jai visiškai priklausė. Sąjungos teismas yra aiškiai nusprendęs, kad vien tik dukterinės bendrovės viso kapitalo priklausymas neįrodo, kad patronuojančioji bendrovė kontroliuoja dukterinę bendrovę (2000 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją, C‑286/98 P, Rink. p. I‑9925, 28 punktas ir 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš Komisiją, T‑325/01, Rink. p. II‑3319, 218 ir 219 punktai).
19 Nagrinėjamu atveju ji nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo slaptuose susitarimuose, administracinėje procedūroje niekada neatstovavo BN Infra ar BNGW ir atsakydama į pranešimą apie kaltinimus aiškiai nurodė, jog BN Infra realiai buvo savarankiška. BN Infra ir BNGW savo komercinę politiką vykdė be jos kišimosi ir jos nebuvo jai atskaitingos, o pažeidimo laikotarpiu jos vaidmuo buvo susijęs tik su grynai finansiniais aspektais. Todėl Komisija turėjo įrodyti, kad ji darė lemiamą įtaką BN Infra ir BNGW komerciniams elgesiui nagrinėjamojoje rinkoje ir kad buvo ryšys tarp šios įtakos ir neteisėtų veiksmų.
20 Ieškovė mano, kad Komisija negalėjo remtis bendrais įrodymais, kaip antai finansinių rezultatų konsolidavimas, sprendimai dėl susijungimų, dukterinių bendrovių pelno panaudojimas, investicijų, pirkimo ir pardavimo politika ar dukterinių bendrovių direktorių skyrimas, kad įrodytų, jog ji darė lemiamą įtaką BN Infra ir BNGW komerciniam elgesiui. Iš tikrųjų minėti kriterijai sutampa su visų patronuojančiųjų bendrovių pareigomis pagal Nyderlandų civilinį kodeksą, o jų pripažinimas reikšmingais sukurtų nenuginčijamą patronuojančiųjų bendrovių kaltės prezumpciją. Pagal teismų praktiką tinkamas kriterijus yra patronuojančiosios bendrovės galimybė nustatyti savo dukterinės bendrovės komercinį elgesį tiekimo ir kainų srityje (1983 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas AEG‑Telefunken prieš Komisiją, 107/82, Rink. p. 3151).
21 Ieškovė mano, kad Komisijos pasirinkti kriterijai, kuriais ji grindžia atsakomybės už dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą priskyrimą patronuojančiajai bendrovei, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje.
22 Komisija atmeta visus ieškovės argumentus.
– Bendrojo Teismo vertinimas
23 Komisija ginčijamame sprendime nurodo, kad nuo 1996 m. birželio 21 d. iki 2000 m. rugsėjo 30 d. slaptuose susitarimuose buvo dalyvaujama per BNWG darbuotoją, vėliau, nuo 2000 m. spalio 1 d iki 2002 m. balandžio 15 d. – per BN Infra direktorių. Komisija nusprendė pripažinti ieškovę atsakinga už pažeidimą per visą laikotarpį, nes jai priklausė visas BN Infra ir BNGW kapitalas, todėl buvo preziumuojama, kad ji iš tikrųjų darė joms lemiamą įtaką (ginčijamo sprendimo 293–297 punktai).
24 Pirmiausia reikia priminti, kad Sąjungos konkurencijos teisė taikoma įmonių veiklai (2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 59 punktas) ir kad įmonės sąvoka pagal EB 81 straipsnį apima ekonominius vienetus, susidedančius iš asmeninių, materialių ir nematerialių elementų visumos, kurie siekia konkretaus ilgalaikio ekonominio tikslo ir gali prisidėti prie šioje nuostatoje numatyto pažeidimo padarymo (žr. 2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo HFB ir kt. prieš Komisiją, T‑9/99, Rink. p. II‑1487, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Įmonės sąvoka šiame kontekste turi būti suprantama kaip reiškianti ūkio subjektą, net jei teisiniu požiūriu šį ūkio subjektą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų (2006 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Confederación Española de Empresarios de Estaciones de Servicio, C‑217/05, Rink. p. I‑11987, 40 punktas).
25 Antikonkurencinis įmonės elgesys gali būti inkriminuojamas kitai įmonei, jei pirmoji įmonė savarankiškai nepriėmė sprendimų dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės vykdė patronuojančiosios įmonės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į šių įmonių tarpusavio ekonominius ir teisinius ryšius (2000 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Metsä-Serla ir kt. prieš Komisiją, C‑294/98 P, Rink. p. I‑10065, 27 punktas; 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 117 punktas ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, C‑97/08 P, Rink. p. I‑8237, 58 punktas). Taigi dukterinės bendrovės elgesys gali būti inkriminuojamas patronuojančiajai bendrovei, jei dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, bet iš esmės vadovaujasi nurodymais, kuriuos jai duoda patronuojančioji bendrovė, o šios dvi įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą (1972 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Imperial Chemical Industries prieš Komisiją, 48/69, Rink. p. 619, 133 ir 134 punktai).
26 Taigi ne tai, jog patronuojančioji bendrovė kurstė dukterinę bendrovę padaryti pažeidimą, arba juo labiau ne tai, kad patronuojančioji bendrovė dalyvavo darant pažeidimą, o tai, kad jos sudaro vieną įmonę minėta prasme, leidžia Komisijai adresuoti sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, grupės patronuojančiajai bendrovei. Reikia priminti, kad Sąjungos konkurencijos teisėje pripažįstama, kad skirtingos bendrovės, priklausančios tai pačiai grupei, sudaro ekonominį subjektą, taigi įmonę pagal EB 81 ir EB 82 straipsnius, jei atitinkamos bendrovės savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje (2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Michelin prieš Komisiją, T‑203/01, Rink. p. II‑4071, 290 punktas).
27 Tuo ypatingu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % jos dukterinės bendrovės, padariusios Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą, kapitalo, viena vertus, ši patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui (žr. 25 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 60 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
28 Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiajai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas tam, kad būtų preziumuojama, jog patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką jos komercinei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojančioji bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai (18 punkte minėto Sprendimo Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją 29 punktas ir 25 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 61 punktas).
29 Nors šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją 28 ir 29 punktuose Teisingumo Teismas nurodė ne tik tai, kad patronuojančioji bendrovė turi turėti 100 % dukterinės įmonės kapitalo, bet ir kitas aplinkybes, kaip antai, kad nebuvo užginčyta, jog patronuojančioji bendrovė darė įtaką dukterinės įmonės prekybos politikai arba kad abiem bendrovėms buvo bendrai atstovaujama per administracinę procedūrą, vis dėlto šias aplinkybes Teisingumo Teismas nurodė tik siekdamas paminėti visus įrodymus, kuriais remdamasis Pirmosios instancijos teismas grindė savo motyvus, o ne tam, kad nustatytų minėtai prezumpcijai taikyti keliamą reikalavimą pateikti papildomų įrodymų, kad patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų darė įtaką (25 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 62 punktas ir 2011 m. sausio 20 d. Sprendimo General Química ir kt. prieš Komisiją, C‑90/09 P, Rink. p. I‑1, 41 punktas).
30 Ieškovė mano, kad Komisijos vertinimas pažeidžia EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnį, kuriame įtvirtinta EŽTK 6 straipsnio 2 dalyje numatyta nekaltumo prezumpcija, EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymo pareiga tenka tai tvirtinančiai institucijai. Kaip savo išvadoje byloje, kurioje buvo priimtas 25 punkte minėtas Sprendimas Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją (Rink. p. I‑8241), nurodė generalinė advokatė J. Kokott, pasinaudojimas patronuojančiosios bendrovės daromos lemiamos įtakos jai priklausančiai dukterinei bendrovei prezumpcijos taisykle nereiškia įrodinėjimo naštos perkėlimo, nesuderinamo su minėtomis nuostatomis, taip veikiau nustatomas tik įrodinėjimo lygis, kuris turi būti pasiektas paskirstant atsakomybę pagal konkurencijos teisę patronuojančiajai ir dukterinei bendrovei. Kadangi tai, kad patronuojančioji bendrovė valdo 100 % savo dukterinės bendrovės kapitalo, prima facie leidžia daryti išvadą, jog lemiama įtaka iš tikrųjų daroma, nebent patronuojančioji bendrovė paneigia šią išvadą pateikdama įtikinamų priešingų įrodymų (šiuo klausimu žr. 24 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją 79 punktą). Kitaip tariant, dar iki sprendžiant objektyvios įrodinėjimo naštos klausimą savotiškai pasikeičiama faktų išdėstymo pareigomis (generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje, kurioje buvo priimtas 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied prieš Komisiją, C‑105/04 P, Rink. p. I‑8725, I‑8730, 73 punktas ir išvados byloje, kurioje buvo priimtas 30 punkte minėtas Sprendimas Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 74 punktas).
31 Be to, ieškovė mano, kad dėl Komisijos pateikto patronuojančiosios bendrovės realios lemiamos įtakos jai visiškai priklausančiais dukterinei bendrovei prezumpcijos aiškinimo ši prezumpcija tampa nepaneigiama.
32 Vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad patronuojančioji bendrovė, norėdama nuginčyti prezumpciją, jog 100 % dukterinės bendrovės kapitalo turinti patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų jai daro lemiamą įtaką, ši patronuojančioji bendrovė turi pateikti Komisijai, o vėliau prireikus ir Sąjungos teismui įvertinti visus su organizaciniais, ekonominiais ir teisiniais ryšiais tarp jos dukterinės bendrovės ir jos pačios susijusius duomenis, kurie atskirais atvejais gali skirtis ir kurių išsamaus sąrašo negalima pateikti, galinčius įrodyti, kad jos nesudaro ekonominio vieneto (25 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 65 punktas ir 29 punkte minėto Sprendimo General Química ir kt. prieš Komisiją 51 ir 52 punktai). Priešingai nei tvirtina ieškovė, tai yra paneigiama prezumpcija, kuria ji gali paneigti.
33 Dėl ieškovės argumento, kad patronuojančiosios bendrovės pareigos pagal Nyderlandų teisę daro tokios prezumpcijos paneigimą neįmanomą, reikia priminti, kad bendrovė negali remtis nacionaliniais teisės aktais, kad išvengtų Sąjungos teisės taikymo, nes pastarojoje teisėje vartojamos teisinės sąvokos iš principo turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai visoje Bendrijoje (1972 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hagen, 49/71, Rink. p. 23, 6 punktas). Bet kuriuo atveju atsižvelgiant į visus pirmiau paminėtus principus, susijusius su tokia prezumpcija ir ją paneigti galinčiais kriterijais, informacija, susijusi su patronuojančiosiomis bendrovėms Nyderlandų teisėje nustatytomis pareigomis jų dukterinių bendrovių atžvilgiu sustiprina Komisijos ieškovės atžvilgiu taikytą prezumpciją dėl ieškovės vykdytos BN Infra ir BNGW kontrolės.
34 Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Komisija per daug svarbos suteikė labai formaliai ir bendro pobūdžio informacijai, kad įrodytų, jog ji darė lemiamą įtaką BN Infra ir BNGW.
35 Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad Komisijos pateikta papildoma informacija apie ieškovės realiai darytą lemiamą įtaką jos dukterinių bendrovių elgesiui yra papildomi įrodymai, kurie, nepaisant prezumpcijos, išplaukiančios iš to, kad ieškovei priklausė 100 % jos dukterinių bendrovių kapitalo, patvirtina ne realų ieškovės dalyvavimą nagrinėjamame pažeidime, tačiau jos darytą lemiamą įtaką šių dukterinių bendrovių elgesiui ir realų naudojimąsi šia teise (2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo ARBED prieš Komisiją, C‑176/99 P, Rink. p. I‑10687, 20 punktas; taip pat žr. 25 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 62 punktą).
36 Be to, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 32 punkte, Sąjungos teismas mano, jog vertinant, ar patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą, reikia atsižvelgti į visą jam šalių pateiktą informaciją, susijusią su organizaciniais, ekonominiais ir teisiniais ryšiais tarp bendrovių, kurios pobūdis ir svarba gali skirtis kiekvienu atskiru atveju (25 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 65 punktas). Nors tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, grupės apskaitos konsolidavimas, neturi reikšmės (29 punkte minėto Sprendimo General Química ir kt. prieš Komisiją 108 punktas), tokia informacija, kaip antai glaudūs asmeniniai ryšiai tarp patronuojančiosios bendrovės ir jos dukterinės bendrovės arba patronuojančiosios bendrovės galimybė reorganizuoti įvairioms jos dukterinėms bendrovėms nustatytus uždavinius, nors ir nepatvirtina vieno ekonominio vieneto egzistavimo, tačiau apskritai paėmus ji gali būti pakankamų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas.
37 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija nepadarė teisės klaidos nuspręsdama, jog ieškovė, t. y. patronuojančioji įmonė, valdanti 100 % BN Infra ir BNGW kapitalo, yra atsakinga už jų padarytą pažeidimą, nes darė šioms dukterinėms bendrovėms lemiamą įtaką.
Dėl akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su ieškovei atsakomybės už BN Infra ir BNGW padarytą pažeidimą priskyrimu
– Šalių argumentai
38 Ieškovė mano, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų dėl ypatingų aplinkybių, kuriomis ji ketino remtis ginčijamame sprendime, kad priskirtų jai atsakomybę už BN Infra ir BNGW padarytą pažeidimą.
39 Ji pirmiausia pažymi, kad realios lemiamos įtakos prezumpcija administracinėje procedūroje nebuvo susijusi su BNGW ir kad Komisija ginčijamame sprendime kalbėdama apie šią bendrovę tik paminėjo veiklos, susijusios su kelių tiesimu vidinį reorganizavimą 2000 m., todėl ji mano, kad kita Komisijos teisminiame procese pateikta informacija yra nepriimtina.
40 Ji mano, kad Komisija taip pat neteisingai atsižvelgė į jos valdybos sudėtį, sudarytą tik iš 2 asmenų, nes šis veiksnys galėjo tik įrodyti, kad ji negalėjo kontroliuoti BN Infra ir BNGW elgesio rinkoje, nes grupė vykdė labai daug veiklų. Be to, Komisija klaidingai suprato „concern council“, kuriai priklauso jos valdyba ir grupės didžiųjų skyrių generaliniai direktoriai ir kuri aptaria tik strateginius visos grupės klausimus, užduotis. BN Infra ir BNGW atstovų dalyvavimas šioje taryboje, be kita ko, reiškia jų savarankiškumą grupėje, kurį jie dalyvaudami šioje taryboje galėjo apginti. Be to, Komisija padarė fakto klaidą nuspręsdama, kad BN Infra darbuotojas, dalyvavęs kartelio susitikimuose nuo 2000 m. spalio mėn., priklausė „concern council“ visą pažeidimo laikotarpį, nors iš tikrųjų jis šiai tarybai priklausė tik nuo 2004 m. vasario mėn., kai tapo BN Infra generaliniu direktoriumi. Taip pat aplinkybė, jog ieškovės ir BN Infra buveinių adresas sutampa, yra nereikšminga, nes abi bendrovės veikia skirtinguose pastatuose. Galiausiai grupės kelių tiesimo veikos reorganizavimas 2000 m. nereikšmingas kalbant apie BN Infra komercinį savarankiškumą, nes visos patronuojančiosios bendrovės turi teisę reorganizuoti savo grupę.
41 Be to, ieškovė primeną, kad, kaip ji pažymėjo atsakydama į pranešimą apie kaltinimus, ji yra tik finansinis holdingas, o BN Infra ir BNGW yra individualiai atsakingos už komercinius, finansinius ir teisinius savo veiklos aspektus bei personalo politiką. Jos privalo ieškovei pateikti verslo planą, kuriame nurodomos jų strategijos ir finansinių prognozių gairės. Tam tikriems, su komercine politika visiškai nesusijusiems jų sprendimams, be kita ko, reikalingas ieškovės patvirtinimas. Nyderlandų įmonių teisė visas patronuojančiąsias bendroves taip pat įpareigoja išlaikyti tam tikrus ryšius su savo dukterinėmis bendrovėmis, ypač visuotiniam akcininkų susirinkimui skiriant direktorius, priimant sprendimus dėl pelno panaudojimo, rengiant konsoliduotą apskaitą pagal dukterinių bendrovių pateiktas finansines ataskaitas ar priimant sprendimus dėl grupės struktūros keitimo.
42 BN Infra nuo 2000 m. spalio mėn. visiškai laisvai galėjo spręsti dėl savo komercinio elgesio, be kita ko, perkant žaliavas, ir tik su tam tikros vertės darbais susiję pasiūlymai ar rizikingi pasiūlymai buvo apsvarstomi sutarčių komitete, kuriame dalyvavo ir ieškovė. Be to, BN Infra privalėjo prašyti ieškovės valdybos leidimo tik sudarant bendradarbiavimo sutartį, išeinančią iš jos įprastos veiklos ribų.
43 Be to, iki 2000 m. spalio mėn. BNGW laisvai sprendė dėl kelių tiesimo sutarčių sudarymo, išskyrus darbus, kurių vertė viršijo tam tikrą ribą ir kuriuos turėjo apsvarstyti sutarčių komitetas, tačiau tokie darbai sudarė mažą apyvartos dalį. BNGW taip pat privalėjo kiekvieną trimestrą pateikti ieškovės valdybai tik finansines ataskaitas ir ji niekada nenurodė individualių projektų. Galiausiai BNGW valdyba kitoms grupės bendrovėms, konkrečiai BN Infra, darė įtaką tik labai trumpą laiką 2000 m., o aplinkybė, kad BNGW darbuotojas, dalyvavęs kartelio susitikimuose, nuo 2000 m. spalio mėn. tapo BN Infra komercijos direktoriumi, neturi reikšmės kalbant apie BNGW savarankiškumą iki šios datos.
44 Komisija mano, kad ieškovė nepaneigė prezumpcijos, kad ji darė lemiamą įtaką BN Infra ir BNGW komerciniam elgesiui ir kad bet kuriuo atveju ginčijamame sprendime nurodyta informacija taip pat patvirtina ieškovės darytą realią lemiamą įtaką BN Infra ir BNGW politikai.
45 Be to, Komisija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tam tikros informacijos, skirtos paneigti prezumpciją dėl jos realios lemiamos įtakos BN Infra ir BNGW komerciniam elgesiui, ieškovė pirmą kartą pateikė ieškinyje, o tai prieštarauja Bendrojo Teismo praktikai (2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Akzo Nobel prieš Komisiją, T‑330/01, Rink. p. II‑3389, 89 punktas). Vis dėlto atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, susijusį su 2010 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimu Knauf Gips prieš Komisiją (C‑407/08 P, Rink. p. I‑6371, 89–92 punktai), Komisija nurodė neprieštaraujanti dėl ieškovės argumentų, kuriais siekiama paneigti minėtą prezumpciją, priimtinumo.
46 Galiausiai Komisija nurodė, kad jei Bendrasis Teismas nuspręstų, jog ieškovės pirmą kartą šiame teise pateikti įrodymai, susiję su šios prezumpcijos paneigimu, yra priimtini, jis turėtų leisti Komisijai atsakyti į šiuos argumentus teisminiame procese.
– Bendrojo Teismo vertinimas
47 Nagrinėjant kaltinimus, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų priskirdama ieškovei atsakomybę už BN Infra ir BNGW padarytą pažeidimą, reikia nustatyti, ar ieškovė pateikė įrodymų, galinčių paneigti prezumpciją, kad šios trys bendrovės sudarė vieną ekonominį vienetą.
48 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal teismų praktiką, kiek tai susiję su EB 81 ir EB 82 straipsnių taikymu, jokia Sąjungos teisės nuostata nereikalaujama, kad pranešimo apie kaltinimus adresatas ginčytų įvairias faktines ar teisines aplinkybes per administracinę procedūrą tam, kad galėtų tai daryti vėliau per teismo procesą, nes toks apribojimas neatitiktų pagrindinių teisėtumo ir teisės į gynybą principų (45 punkte minėto Sprendimo Knauf Gips prieš Komisiją 89–92 punktai).
49 Dėl to, ar Komisija teisminio ginčo metu taip pat galėjo pateikti papildomos informacijos dėl to, kad ieškovė ir BNWG sudarė vieną ekonominį vienetą, reikia priminti, kad nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, pateiktą pagal EB 230 straipsnį, nors Komisija negali pagrįsti ginčijamo sprendimo naujais, jame nepateiktais įrodymais, vis dėlto, jei ieškovė, remdamasi kitais dokumentais nei jau pateikti Bendrajam Teismui, teigia, kad Komisija suklydo vertindama faktus, Komisija turi teisę atsakyti į jų argumentus (2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo JFE Engineering ir kt. prieš Komisiją, T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, Rink. p. II‑2501, 175 ir 176 punktai). Be to, Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad vykstant teisminiam ginčui ginčijamo sprendimo autorius gali pateikti patikslinimus, kad papildytų jau pakankamą motyvavimą, ir tai gali būti naudinga Sąjungos teismui atliekant sprendimo motyvų vidaus kontrolę, nes tai leidžią institucijai paaiškinti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas (2000 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Finnboard prieš Komisiją, C‑298/98 P, Rink. p. I‑10157, 46 punktas).
50 Todėl reikia konstatuoti, kad Komisija nagrinėjamu atveju galėjo atsakyti į ieškovės argumentus, nurodytus vykstant teisminiam procesui, kuriais siekiama paneigti realios lemiamos ieškovės įtakos BNGW komerciniam elgesiui prezumpciją.
51 Visų pirma reikia priminti, kad pagal ginčijamo sprendimo 293–297 konstatuojamąsias dalis Komisija pirmiausia nurodė, jog ji galėjo taikyti ieškovės realią lemiamą įtaką BNWG laikotarpiui nuo 1996 m. birželio 21 d. iki 2000 m. rugsėjo 30 d., vėliau – BN Infra laikotarpiui nuo 2000 m. spalio 1 d. iki 2002 m. balandžio 15 d. Ji taip pat nusprendė, kad įvairūs įrodymai, susiję su grupės struktūra, sustiprino šią prezumpciją. Be to, ieškovės valdybą sudaro tik du asmenys, kurie kartu su didžiųjų skyrių generaliniais direktoriais sudaro „concern council“, kurios nariu buvo BN Infra darbuotojas, tiesiogiai dalyvavęs kartelyje nuo 2000 m. Taip pat Komisija nurodė, kad BN Infra buvo įsteigta tuo pačiu adresu. Galiausiai ji pažymėjo ieškovės turėtą kompetenciją keisti grupės organizaciją, kuria ji pasinaudojo 2000 m. reorganizuodama kelių tiesimo veiklą.
52 Visų pirma, nors ieškovė mano, kad Komisija turėjo remtis įrodymais, leidžiančiais įvertinti jos vaidmenį atliekant nagrinėjamus antikonkurencinius veiksmus, kad nuspręstų, jog ji gali būti pripažinta atsakinga už jos dukterinių bendrovių padarytą pažeidimą, reikia priminti, kad pagal teismų praktiką patronuojančiosios bendrovės kontrolė savo dukterinių bendrovių atžvilgiu nebūtinai turi būti susijusi su neteisėtu elgesiu (žr. šio sprendimo 26 punktą ir 25 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją 59 punktą bei 29 punkte minėto Sprendimo General Química ir kt. prieš Komisiją 38, 102 ir 103 punktus). Todėl nereikia nagrinėti, ar ieškovė iš tikrųjų darė įtaką BN Infra ir BNGW neteisėtam elgesiui.
53 Visų antra, ieškovės pateikti įrodymai siekiant pagrįsti tvirtinimą, kad ji nedarė lemiamos įtakos BN Infra ir BNGW komerciniam elgesiui, nepaneigia tokios įtakos prezumpcijos. Argumento, kad valdybą sudaro tik du asmenys, o tai apsunkina įvairių grupės veiklų priežiūrą, nepakanka paneigti šią prezumpciją, nes tai neįrodo, kad ieškovė atsisakė savo teisės kontroliuoti BN Infra ir BNGW. Be to, ieškovės tvirtinimų, kad BN Infra ir BNGW direktorių dalyvavimas „concern council“ rodo šių dukterinių bendrovių savarankiškumą grupės organizacijoje, nepakanka įrodyti, kad ieškovė joms suteikė visišką savarankiškumą sprendžiant dėl savo elgesio rinkoje, juo labiau kad pačios „concern council“ egzistavimas rodo, jog ieškovė betarpiškai dalyvavo nustatant jos dukterinių bendrovių strateginius tikslus. Be to, vien tik aplinkybė, kad BN Infra ir BNGW vykdė sąlyginai savarankišką komercinę politiką, kai nebuvo viršijamos tam tikros ribos, nepaneigia išvados, kad turėdama 100 % BN Infra ir BNGW akcijų ieškovė realiai darė lemiamą įtaką jų komerciniam elgesiui. Iš tikrųjų šis argumentas nėra lemiamas, kad galima būtų paneigti prezumpciją, jog ji realiai darė lemiamą įtaką viršijus minėtas ribas. Galiausiai aplinkybės, kad BNGW valdyba kitose grupės bendrovėse, konkrečiai BN Infra, vykdė savo funkcijas tik labai trumpai, nepakanka konstatuoti, kad BNGW veikė nepriklausomai nuo ieškovės. Šis argumentas nesuteikia papildomos informacijos, kuri leistų paneigti prezumpciją dėl laikotarpio, kuomet BNGW valdyba vykdė šias funkcijas.
54 Visų trečia, ieškovė tvirtina, kad ji buvo tik finansinis holdingas, nesikišantis į BN Infra ir BNGW veiklą. Holdingo sąvoka apima įvairias situacijas, bet apskritai kalbant holdingas gali būti apibrėžiamas kaip bendrovė, turinti akcijų vienoje ar keliose bendrovėse, kad galėtų jas kontroliuoti (2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schunk ir Schunk Kohlenstoff-Technik prieš Komisiją, T‑69/04, Rink. p. II‑2567, 60 punktas). Nors realios lemiamos įtakos prezumpcija gali būti paneigta, kai patronuojančioji bendrovė veikia grynai kaip finansinis holdingas, iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju ieškovė taip nesielgė. Ieškovės visuotinis akcininkų susitikimas skyrė dukterinių bendrovių direktorius ir tvirtindavo tam tikrus šių bendrovių svarbius strateginius sprendimus, susijusius su pelno panaudojimu, dalyvavimu teismuose, banko kreditais, investicijomis ar bendradarbiavimu su kitomis įmonėmis. Be to, „concern council“ egzistavimas rodo, kad ieškovė betarpiškai dalyvavo nustatant dukterinių bendrovių strateginius tikslus ir grupės struktūrą, kaip, beje, tai matyti iš kelių tiesimo veiklos reorganizavimo 2000 m. Galiausiai dukterinės įmonės turėjo kiekvieną trimestrą pateikti ieškovei įvairią informaciją, kaip antai verslo planus, darbų užsakymus, kurių vertė viršijo tam tikrą sumą, ir finansines ataskaitas. Visa tai įrodo, kad ieškovės užsiėmė ne tik paprasto finansinio holdingo veikla.
55 Bet kuriuo atveju iš viso to, ir ypač iš svarbių ekonominių ir organizacinių ryšių tarp ieškovės ir jos dukterinių bendrovių, matyti, jog Komisija pagrįstai galėjo nuspręsti, kad šios dukterinės bendrovės nebuvo savarankiškos ir kad todėl jos sudarė vieną ekonominį vienetą.
56 Aplinkybė, kad ieškovės ir BN Infra adresai sutampa, nors jos ir veikia skirtinguose pastatuose, ir kad jos trečiųjų asmenų atžvilgiu prisistato tuo pačiu pavadinimu, taip pat yra įrodymas, kuris, kitų įrodymų patvirtintas, leidžia konstatuoti, jog tai yra vienas ekonominis vienetas. Galiausiai aplinkybė, kad BN Infra darbuotojas, tiesiogiai dalyvavęs kartelio susitikimuose nuo 2000 m. spalio mėn., prisijungė prie „concern council“ 2004 m., t. y. po pažeidimo nutraukimo, yra papildomas hierarchinių ir glaudžių ryšių tarp BN Infra ir ieškovės įrodymas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog priešingai nei tvirtina ieškovė, Komisija ginčijamame sprendime nenurodė, kad šis darbuotojas priklausė „concern council“ pažeidimo laikotarpiu.
57 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės per administracinę procedūrą ir teismo procese pateikta informacija negali paneigti prezumpcijos, kad turėdama 100 % BN Infra ir BNGW kapitalo ji realiai darė joms lemiamą įtaką. Todėl reikia patvirtinti ginčijamame sprendime pateiktą išvadą, kad ieškovė kartu su BN Infra ir BNGW sudarė vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį ir todėl nebereikia tikrinti, ar ji darė įtaką BN Infra ir BNGW neteisėtam elgesiui.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalies ir teisės į gynybą pažeidimu
Šalių argumentai
58 Ieškovė tvirtina, kad pranešime apie kaltinimus nenurodžiusi preziumuojanti ieškovės atsakomybę, nes ji realiai darė lemiamą įtaką BNGW nuo 1996 m. birželio 21 d. iki 2000 m. spalio 1 d., Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalį ir jos teisę į gynybą. Todėl ji mano, kad bauda turi būti sumažinta proporcingai pažeidimo trukmei, taigi iki 1 213 650 eurų.
59 Iš tikrųjų Komisija pranešime apie kaltinimus nenurodė, kad BNGW ji vertina kaip BN Infra dukterinę bendrovę, nei kad ji manė, jog ieškovė darė lemiamą įtaką BNGW. Tačiau Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis ir Sąjungos teismas reikalauja, kad pranešimo apie kaltinimus adresatas galėtų pareikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei svarbos ir dėl dokumentų, kurias Komisija grindžia savo tvirtinimą dėl Sutarties pažeidimo (24 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją 66 punktas).
60 Ieškovė mano, kad BNGW paminėjimo pranešime apie kaltinimus du kartus (342 punktas ir išnaša Nr. 518) nepakanka. Komisija, pirma, BNGW neteisingai pripažino BN Infra pirmtake, ir, antra, niekur nenurodė BNGW kaip savarankiško teisinio subjekto, dalyvavusio kartelyje, ir kurio komercinei politikai ieškovė darė lemiamą įtaką. Be to, tik tai, kad Komisija priminė bendras taisykles, susijusias su dukterinių bendrovių padarytų pažeidimų inkriminavimu jų patronuojančiajai bendrovei, nepakeičia atitinkamų dukterinių bendrovių identifikavimo. Galiausiai ieškovė mano, jog to, kad ji atsakydama į pranešima apie kaltinimus apskritai nurodė BNGW, nepakanka nuspręsti, kad Komisija išpildė teismų praktikoje nustatytus reikalavimus dėl pranešimo apie kaltinimus turinio (35 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo ARBED prieš Komisiją 23 punktas ir 2005 m. liepos 14 d. Sprendimo ThyssenKrupp prieš Komisiją, C‑65/02 P ir C‑73/02 P, Rink. p. I‑6773, 85 punktas).
61 Be to, per posėdį ieškovė tvirtino, kad bet kuriuo atveju ji neturėtų mokėti baudos, jei Bendrasis Teismas byloje T‑362/06 nuspręstų panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su BNGW veiksmų inkriminavimu BN Infra, nes patronuojančiosios bendrovės atsakomybė negali būti didesnė už jo dukterinės bendrovės atsakomybę.
62 Komisija atmeta visus ieškovės argumentus. Per posėdį atsakydama į ieškovės argumentus, susijusius su ginčijamo sprendimo dalinio panaikinimo byloje T‑362/06 pasekmėmis, Komisija nurodė, kad ieškovei skirta bauda bet kuriuo atveju neturėtų būti keičiama, nes ji turi diskreciją vertindama kuriuos įmonės vienetus ji laiko atsakingais už pažeidimą.
Bendrojo Teismo vertinimas
– Dėl teisės į gynybą pažeidimo
63 Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Komisija, prieš priimdama sprendimus, kaip numatyta 7, 8, 23 straipsniuose ir 24 straipsnio 2 dalyje, suteikia įmonėms ar įmonių asociacijoms, esančioms [jos] nagrinėjamos bylos subjektu, galimybę būti išklausytoms klausimais, dėl kurių [ji] buvo pareiškusi prieštaravimus. Komisija grindžia savo sprendimus tik tais prieštaravimais, dėl kurių suinteresuotosios šalys galėjo pareikšti pastabų. Pareiškėjai turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą.“
64 Pagal teismų praktiką užtikrinant teisę į gynybą būtina, kad suinteresuotajai įmonei per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodomų faktų ir aplinkybių tikrumo bei tinkamumo ir dėl Komisijos dokumentų, kuriais grindžiamas jos teiginys dėl Sutarties pažeidimo (1983 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Musique Diffusion française ir kt. prieš Komisiją, 100/80–103/80, Rink. p. 1825, 10 punktas ir 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimo BPB Industries ir British Gypsum prieš Komisiją, C‑310/93 P, Rink. p. I‑865, 67 punktas). Taip pat pagal nusistovėjusią teismų praktiką pranešime apie kaltinimus turi būti aiškiai nurodytas juridinis asmuo, kuriam gali būti skirtos baudos, ir šis pranešimas turi būti adresuotas šiam asmeniui (2000 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Compagnie maritime belge transports ir kt. prieš Komisiją, C‑395/96 P ir C‑396/96 P, Rink. p. I‑1365, 143 ir 146 punktai bei 35 punkte minėto Sprendimo ARBED prieš Komisiją 21 punktas; 45 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel prieš Komisiją 87 punktas). Taip pat svarbu nurodyti asmens, kuriam inkriminuojamos faktinės aplinkybės, statusą (2009 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Papierfabrik August Koehler ir kt. prieš Komisiją, C‑322/07 P, C‑327/07 P ir C‑338/07 P, Rink. p. I‑7191, 39 punktas).
65 Vis dėlto reikia priminti, kad pagal teismų praktiką sprendimas nebūtinai turi būti tiksli pranešimo apie kaltinimus kopija (1980 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo van Landewyck ir kt. prieš Komisiją, 209/78–215/78 ir 218/78, Rink. p. 3125, 68 punktas). Todėl teisė į gynybą turi būti laikoma pažeista tik jei galutiniu sprendimu atitinkamos įmonės pripažįstamos atsakingomis už pranešime apie kaltinimus nenumatytus pažeidimus arba jei nurodomos kitokios faktinės aplinkybės (1970 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo ACF Chemiefarma prieš Komisiją, 41/69, Rink. p. 661, 26 ir 94 punktai bei 1994 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo CB ir Europay prieš Komisiją, T‑39/92 ir T‑40/92, Rink. p. II‑49, 49–52 punktai). Taip nėra tuo atveju, jei nurodyti skirtumai tarp pranešimo apie kaltinimus ir galutinio sprendimo nėra susiję su veiksmais, kitais nei tie, dėl kurių atitinkamos įmonės jau pateikė paaiškinimus, ir todėl nėra susiję su naujais kaltinimais (2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Atlantic Container Line ir kt. prieš Komisiją, T‑191/98, T‑212/98–T‑214/98, Rink. p. II‑3275, 191 punktas).
66 Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog, kad galėtų remtis teisės į gynybą pažeidimu dėl ginčijamame sprendime pareikštų kaltinimų, nagrinėjamos įmonės turi ne vien nurodyti paprasto skirtumo tarp pranešimo apie kaltinimus ir ginčijamo sprendimo egzistavimą, o tiksliai bei konkrečiai išdėstyti, kodėl kiekvienas iš šių skirtumų šiuo atveju yra naujas kaltinimas, dėl kurio jos neturėjo galimybės būti išklausytos (65 punkte minėto Sprendimo Atlantic Container Line ir kt. prieš Komisiją 192 punktas). Iš tikrųjų pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisės į gynybą pažeidimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, nes jis iš esmės priklauso nuo Komisijos kaltinimų, pateiktų pažeidimui, kuriuo kaltinamos atitinkamos įmonės, įrodyti (1995 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ICI prieš Komisiją, T‑36/91, Rink. p. II‑1847, 70 punktas).
67 Ieškovė nurodo, kad Komisija neįvykdė savo pareigų, nes pranešime apie kaltinimus nenurodė preziumuojanti jos atsakomybę, remdamasi aplinkybe, kad ji darė lemiamą įtaką BNGW nuo 1996 m. birželio 21 d. iki 2000 m. spalio 1 d.
68 Pranešime apie kaltinimus Komisija pirmiausia nurodė, kad kiekviena atitinkamų įmonių grupė yra viena įmonė, o grupės patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką savo dukterinių bendrovių elgesiui (324 punktas). Ji taip pat nurodė, kad ieškovė dalyvavo kartelyje per BNGW direktorių (pranešimo apie kaltinimus 236 punktas), vėliau per BN Infra direktorių (pranešimo apie kaltinimus 339 punktas), ir kad, kadangi ieškovė valdė visą BN Infra kapitalą (buvusios Ballast Nedam Wegenbouw BV ir BNGW) per Ballast Nedam Nederland, ji preziumavo patronuojančiosios bendrovės lemiamą įtaką savo dukterinių bendrovių elgesiui. Komisija galiausiai pateikė tam tikrų papildomų įrodymų dėl to, jog ieškovė ir BN Infra sudarė vieną įmonę (pranešimo apie kaltinimus 340 punktas). Atsižvelgdama į visus šiuos įrodymus Komisija nusprendė, kad pranešimą apie kaltinimus reikia skirti BN Infra dėl jos (ir jos pirmtakių) tiesioginio dalyvavimo susitarimuose ir ieškovei dėl jos dalyvavimo realiai darant lemiamą įtaką BN Infra elgesiui (pranešimo apie kaltinimus 342 punktas).
69 Iš visų šių įrodymų matyti, kad nors pranešimas apie kaltinimus ir galėjo būti aiškesnis, ypač kalbant apie ryšį tarp BN Infra ir BNGW, Komisija pateikė ieškovei pakankamai informacijos suprasti faktus ir aplinkybes, kuriais ji grindė savo tvirtinimą dėl pažeidimo, be to, ji aiškiai nurodė juridinius asmenis, kuriems gali būti skirta bauda. Vien tik aplinkybės, kad Komisija pranešime apie kaltinimus nepateikė jokių papildomų įrodymų apie tai, kad ieškovė ir BNGW sudarė vieną įmonę, nepakanka konstatuoti, kad ji aiškiai nenurodė ketinanti taikyti prezumpciją, jog ieškovė realiai darė lemiamą įtaką BN Infra ir BNGW komerciniam elgesiui. Bendrasis Teismas mano, kad atsižvelgiant į pranešime apie kaltinimus pateiktą informaciją ieškovė negalėjo nežinoti, jog ji, kaip BNWG patronuojančioji įmonė, gali būti Komisijos galutinio sprendimo adresatė.
70 Be to, reikia konstatuoti, kad atsakydama į šį pranešime apie kaltinimus suformuluotą tvirtinimą ieškovė nurodė, kad BN Infra nebuvo BNGW teisių perėmėja, o jos visą kapitalą turinti patronuojančioji įmonė bei pateikė argumentų dėl BNGW savarankiškumo BN Infra atžvilgiu.
71 Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad ieškovė nuo pranešimo apie kaltinimus galėjo suprasti Komisijos kaltinimų apimtį dėl jos, kaip BNGW patronuojančiosios bendrovės, dalyvavimo pažeidime ir tinkamai užtikrinti savo gynybą.
– Dėl sprendimo dėl panaikinimo byloje T‑362/06 poveikio
72 Ieškovė per posėdį nurodė, kad, kadangi ji buvo laikoma sudaranti vieną įmonę su BN Infra pagal EB 81 straipsnį, BN Infra skirtos baudos sumažinimas turėtų lemti jai, kaip patronuojančiajai bendrovei solidariai skirtos baudos sumažinimą.
73 Bet kuriuo atveju, net nenagrinėjant šių argumentų priimtinumo klausimo, reikia priminti, kad byloje T‑362/06 ginčijamo sprendimo 1 straipsnio a punkto, kiek jame BNWG neteisėtas elgesys 1996 m. birželio 21 d.–2000 m. spalio 1 d. inkriminuojamas BN Infra, panaikinimas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė BN Infra teisę į gynybą, nes nenurodė laikanti ją, kaip BNGW patronuojančiąja bendrove, o ne kaip teisių perėmėja, atsakinga už BNGW padarytą pažeidimą,. Nors Bendrasis Teismas nusprendė, kad taip Komisija pažeidė BN Infra teisę į gynybą, tačiau jis nenusprendė, kad BNGW nepadarė pažeidimo.
74 Iš ginčijamo sprendimo (295 konstatuojamoji dalis) matyti, kad Komisija preziumavo ieškovės lemiamą įtaką BNGW dėl to, jog ji netiesiogiai valdė visą jos kapitalą.
75 Todėl ieškovė negali tvirtinti, kad Komisija negalėjo jai inkriminuoti neteisėto BNGW elgesio nuo 1996 m. birželio 21 d. iki 2000 m. spalio 1 d. ar skirti jai solidariai mokėtinos baudos. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Komisija turi diskreciją nuspręsti, kuriuos vienetus įmonės viduje ji laiko atsakingais už pažeidimą (1993 m. balandžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BPB Industries ir British Gypsum prieš Komisiją, T‑65/89, Rink. p. II‑389, 154 punktas ir 26 punkte minėto Sprendimo Michelin prieš Komisiją 290 punktas). Todėl niekas nedraudžia ieškovės pripažinti atsakinga už BNGW elgesį.
76 Galiausiai reikia pažymėti, kad ieškovė neginčijo nuo 1996 m. birželio 21 d. iki 2000 m. spalio 1 d. BNGW daryto pažeidimo ir kad pagal šio sprendimo 57 punktą ji nepaneigė prezumpcijos, jog turėdama 100 % BNGW kapitalo ji realiai darė jai lemiamą įtaką.
77 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės argumentai, susiję su ginčijamo sprendimo dalinio panaikinimo byloje T‑362/06 pasekmėmis, turi būti atmesti.
78 Taigi reikia atmesti ir antrąjį ieškinio pagrindą, todėl ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Ballast Nedam NV bylinėjimosi išlaidas.
Jaeger | Wahl | Soldevila Fragoso |
Paskelbta 2012 m. rugsėjo 27 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Faktinės bylos aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis priskiriant ieškovei „BN Infra“ ir BNGW padarytą pažeidimą
Dėl teisės klaidos, tariamai padarytos atsižvelgiant tik į kapitalo ryšį preziumuojant patronuojančiosios bendrovės daromą lemiamą įtaką savo dukterinių bendrovių komercinei politikai
– Šalių argumentai
– Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su ieškovei atsakomybės už BN Infra ir BNGW padarytą pažeidimą priskyrimu
– Šalių argumentai
– Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalies ir teisės į gynybą pažeidimu
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
– Dėl teisės į gynybą pažeidimo
– Dėl sprendimo dėl panaikinimo byloje T‑362/06 poveikio
Dėl bylinėjimosi išlaidų