GENERALINIO ADVOKATO
PAOLO MENGOZZI IŠVADA,
pateikta 2013 m. vasario 28 d.(1)
Byla C‑287/11 P
Europos Komisija
prieš
Aalberts Industries,
Comap SA (ankstesnis pavadinimas – Aquatis France SAS),
Simplex Armaturen + Fittings GmbH & Co. KG
„Apeliacinis skundas – Karteliai – Vario jungčių ir vario lydinių jungčių Europos rinka – EB 81 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis – Kainų ir kainų sumažinimo bei nuolaidų dydžio nustatymas, kainų didinimo koordinavimo mechanizmų įgyvendinimas, klientų pasidalijimas ir keitimasis komercine informacija – Įmonės sąvoka – Vienas tęstinis pažeidimas – Komisijos sprendimo panaikinimas visiškai ar iš dalies“
I – Įžanga
1. Pateikdama šį apeliacinį skundą Europos Komisija prašo panaikinti 2011 m. kovo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Aalberts Industries ir kt. prieš Komisiją(2) (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo tas teismas panaikino 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimo C (2006) 4180 dėl procedūros pagal Europos bendrijos steigimo sutarties EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla Nr. COMP/F‑1/38.121–121 – Jungtys)(3) 1 straipsnį ir 2 straipsnio a punktą bei b punkto 2 papunktį, kiek tame sprendime nustatyta, kad Aalberts Industries NV (toliau – Aalberts) ir jos dukterinės bendrovės Aquatis France SAS (toliau – Aquatis) ir Simplex Armaturen + Fittings GmbH & Co. KG (toliau – Simplex) dalyvavo kartelyje laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. balandžio 1 d., ir juo Aalberts skirta 100,80 mln. eurų dydžio bauda, iš kurių 55,15 mln. eurų solidariai su kiekviena iš šių dukterinių bendrovių, o šioms dukterinėms bendrovėms solidariai skirta papildoma 2,04 mln. eurų bauda.
2. Šį kartelį, kuriame, kaip nustatė Komisija, Aquatis ir Simplex jau buvo dalyvavusios nuo 1991 m. sausio 31 d. iki 2001 m. kovo 22 d. prieš jų perleidimą Aalberts 2002 m.(4), Komisija kvalifikavo kaip vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, kuris buvo daromas sudarant antikonkurencinius susitarimus ir derinant veiksmus vario jungčių bei vario lydinių jungčių rinkoje dėl kainų nustatymo, kainų didinimo mechanizmų įgyvendinimo, nacionalinių rinkų pasidalijimo, taip pat dalyvaujant nuolatiniuose susitikimuose ir palaikant kitokius kontaktus, palengvinančius daryti pažeidimą.
3. Ieškiniui Bendrajame Teisme pagrįsti Aalberts ir jos dukterinės bendrovės pateikė tris pagrindus, iš kurių trys pirmieji buvo susiję atitinkamai su atsakomybės už pažeidimą priskyrimo patronuojančiai bendrovei neteisėtumu, EB 81 straipsnio pažeidimo nebuvimu ir nedalyvavimu darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, nurodytą ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje.
4. Sprendime Bendrasis Teismas pritarė antram ir trečiam pagrindams, o dėl kitų pateiktų pagrindų sprendimo nepriėmė(5).
5. Iš esmės Bendrasis Teismas, nagrinėdamas antrąjį pagrindą, visų pirma nusprendė, kad Komisija nepakankamai įrodė, jog ginčijamame sprendime Simplex inkriminuojami du atvejai prieštarauja konkurencijos taisyklėms(6). Antra, nagrinėdamas trečiąjį pagrindą tiek, kiek jis susijęs tik su Aquatis, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nors ginčijamu laikotarpiu ši bendrovė dalyvavo viename iš vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo epizodų, Komisija neįrodė, kad Aquatis žinojo, jog savo veiksmais prisijungė prie iš įvairių bendrą tikslą turinčių epizodų sudaryto kartelio ar prie kartelio, kuriame ji jau dalyvavo iki 2001 m. kovo mėn. ir kuris tęsėsi toliau(7). Todėl Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 1 straipsnį ir visą Aalberts bei jos dukterinėms bendrovėms skirtą baudą, taip pat papildomą 2,04 mln. eurų baudą, kuri buvo skirta tik dukterinėms bendrovėms, o tokį sprendimą motyvavo tos baudos dydžio skaičiavimo klaida(8).
6. Būtent dėl šių argumentų 2011 m. birželio 7 d. Komisija pateikė šį apeliacinį skundą.
7. Savo ruožtu Aalberts ir jos dukterinės bendrovės, siūlydamos atmesti apeliacinį skundą, pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą tam atvejui, jei Teisingumo Teismas pritartų visam ar daliai pagrindinio apeliacinio skundo, ir jame Teisingumo Teismo prašo pataisyti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame konstatuotas vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas, kuris buvo tęsiamas po 2001 m. kovo mėn. Komisijos atliktų patikrinimų, taip pat panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis su jomis susijęs, ir (arba) gerokai sumažinti joms skirtos baudos dydį.
8. Šios bylos šalių paaiškinimai buvo išklausyti 2012 m. rugsėjo 27 d. įvykusiame teismo posėdyje.
9. Remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 62 straipsnio 1 dalimi, mano prašymu šalių buvo paprašyta pateikti pastabas dėl 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Verhuizingen Coppens(9) reikšmės, kiek tai susiję su pagrindinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo pagrįstumu. Šalys pateikė pastabas per nustatytą terminą.
II – Analizė
10. Pagrindiniam apeliaciniam skundui pagrįsti Komisija pateikia tris pagrindus. Pirmasis jų susijęs su nepakankamu motyvavimu ir teisės klaidomis taikant įrodinėjimo naštą reglamentuojančius principus ir su faktinių aplinkybių bei įrodymų iškraipymu. Antrasis pagrindas susijęs su teisės klaidomis dėl viso ginčijamo sprendimo panaikinimo. Trečiasis pagrindas susijęs su nepakankamu motyvavimu, draudimo priimti sprendimą ultra petita pažeidimu ir su juo susijusiu teisės į gynybą pažeidimu.
11. Papildomai pateiktas Aalberts ir jos dukterinių bendrovių priešpriešinis apeliacinis skundas grindžiamas vienu pagrindu, kuriame Bendrasis Teismas kaltinamas, kad klaidingai konstatavo, jog buvo padarytas vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas.
12. Dėl šių priežasčių, kurios bus plačiau nagrinėjamos vėliau, manau, kad pirmajam pagrindinio apeliacinio skundo pagrindui bent jau didžiąja dalimi turi būti pritarta ir kad dėl to skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Todėl reikės išnagrinėti vienintelį priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindą, iš esmės susijusį su tame sprendime atliktais vertinimais, kurie, vertinant logiškai, yra ankstesni už Komisijos išdėstytus kaltinimus pagrindinio apeliacinio skundo antrame ir trečiame pagrinduose, kuriuos nagrinėsiu tik papildomai.
A – Dėl pagrindinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, susijusio su nepakankamu motyvavimu ir teisės klaidomis taikant įrodinėjimo naštą reglamentuojančius principus ir su faktinių aplinkybių bei įrodymų iškraipymu
13. Nors pagrindinio apeliacinio skundo pirmasis pagrindas išdėstytas šiek tiek padrikai, jį iš esmės galima skirstyti į dvi dalis. Pirma dalis susijusi su metodikos klaida ir su motyvavimo trūkumais dėl atskiro ir fragmentinio įrodymų nagrinėjimo. Antra dalis susijusi su įrodymų iškraipymu.
1. Dėl pirmos dalies, susijusios su metodikos klaida ir su motyvavimo trūkumais dėl atskiro ir fragmentinio įrodymų nagrinėjimo
a) Šalių argumentai
14. Pirmoje dalyje Komisija kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis neįvertino ekonominio vieneto, kurį sudarė Aalberts ir jos dukterinės bendrovės, tęstinio dalyvavimo, o atskirai ir individualiai išnagrinėjo kiekvienos iš abiejų dukterinių bendrovių dalyvavimo darant pažeidimą įrodymus, be pakankamos priežasties neatsižvelgęs į jas siejančius ryšius. Tačiau toks atskiras ir fragmentinis įrodymų tyrimas galbūt galėjo būti atliekamas tik tuo atveju, jei Bendrasis Teismas iš pradžių būtų atsakęs į pirmąjį ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindą, kuriame Aalberts ir jos dukterinės bendrovės neigė, kad sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį. Komisija priduria, kad, priešingai, nei teigiama Bendrojo Teismo pateiktoje analizėje, vienos arba kitos dukterinės bendrovės dalyvavimas kartelyje turi būti vertinamas kaip įmonės, kuriai ta dukterinė bendrovė priklauso, dalyvavimo jame apraiška. Bendrasis Teismas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių su kiekviena tai pačiai įmonei priklausiančia dukterine bendrove susiję įrodymai turi būti nagrinėjami atskirai, o tai panašu į akivaizdų motyvavimo trūkumą.
15. Aalberts ir jos dukterinės bendrovės mano, kad ši dalis, kaip ir apskritai pirmasis apeliacinio skundo pagrindas, yra akivaizdžiai nepriimtina, nes dėstydama teisės klausimus Komisija remiasi faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo klaidomis, kurių Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, neturi kompetencijos svarstyti. Bet kuriuo atveju Komisijos kaltinimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Bendrasis Teismas visiškai logiškai įvertino tariamą abiejų bendrovių dalyvavimą kartelyje, paskui išnagrinėjo visus įrodymus atsižvelgdamas į jų kontekstą. Bendrojo Teismo argumentai yra nuoseklūs, o skundžiamas sprendimas pakankamai motyvuotas.
b) Analizė
16. Priešingai, nei teigia Aalberts ir jos dukterinės bendrovės, nekyla jokių abejonių, kad ši Komisijos apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis yra priimtina, nes joje tikrai ginčijamas ne tik Bendrojo Teismo atliktas faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimas.
17. Iš tiesų Komisija iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą, kad jo priimtas sprendimas nenuoseklus. Bendrasis Teismas atskirai įvertino įrodymus, susijusius su Simplex ir Aquatis dalyvavimu darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, nors, nepriėmęs sprendimo dėl Aalberts ir jos dukterinių bendrovių ieškinio pirmojoje instancijoje pirmojo pagrindo, jis nei paneigė ginčijamame sprendime išdėstytą prielaidą, kad šios bendrovės priklausė vienam ekonominiam vienetui pagal Sąjungos konkurencijos teisės taisykles, nei paaiškino priežastis, dėl kurių atskirai nagrinėjo įrodymus, susijusius su tuo pačiu ekonominiu vienetu.
18. Toks kaltinimas, kuris susijęs tiek su Bendrojo Teismo argumentų nuoseklumu, tiek su jo sprendimo motyvavimu, akivaizdžiai yra teisės klausimas, kuris Teisingumo Teismui gali būti pateiktas apeliaciniame skunde(10).
19. Kiek tai susiję su esme, manau, kad šiai pagrindo daliai reikia pritarti.
20. Visų pirma svarbu priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, taikant EB 81 straipsnį įmonės sąvoka reiškia ekonominį vienetą, net jei teisiniu požiūriu tą ekonominį vienetą sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys(11).
21. Remiantis teismų praktika taip pat darytina išvada, kad dukterinės bendrovės veiksmus galima inkriminuoti patronuojančiai bendrovei, kai ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, nes tokiu atveju patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė yra tas pats ekonominis vienetas ir dėl tos priežasties – viena įmonė(12).
22. Taip pat, kai toks ekonominis vienetas pažeidžia konkurencijos taisykles, remiantis asmeninės atsakomybės principu, jis turi atsakyti už šį pažeidimą(13).
23. Šioje byloje taip pat yra aišku, kad dėl su proceso ekonomiškumu susijusių priežasčių Bendrasis Teismas nenagrinėjo pirmojoje instancijoje Aalberts ir jos dukterinių bendrovių pateikto ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su atsakomybės už pažeidimą priskyrimo Aalberts, kaip patronuojančiai bendrovei, neteisėtumu. Šiame pagrinde Aalberts ir jos dukterinės bendrovės neigė ginčijamame sprendime Komisijos išdėstytą vertinimą, kad tos bendrovės yra įmonė, t. y. ekonominis vienetas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį ir minėtą teismų praktiką, ir kad Aalberts, kaip patronuojanti bendrovė, darė lemiamą įtaką šių dviejų dukterinių bendrovių veiksmams.
24. Žinoma, proceso ekonomiškumo principo laikymasis savaime nėra peiktinas. Jį taikydamas teismas paprastai užtikrina, kad būtų laikomasi gero teisingumo vykdymo reikalavimo.
25. Atsižvelgiant į Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų teisėtumo prezumpciją(14), aplinkybė, kad Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl ieškinio pirmojo pagrindo, nors antrajam ir trečiajam pagrindams dėl Aalberts ir jos dukterinių bendrovių dalyvavimo darant inkriminuojamą pažeidimą pritarė, mažų mažiausiai verčia manyti, kad teismas laikėsi ginčijamame sprendime darytos prielaidos, kad Aalberts ir jos dukterinės bendrovės yra viena ir ta pati įmonė, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį.
26. Iš tiesų nėra didelės prasmės siekiant ekonomiškumo nenagrinėti pagrindo, jei teismas ketina jam pritarti.
27. Todėl galima pagrįstai teigti, kad jei Bendrasis Teismas nusprendė, kad galima nenagrinėti jam pateikto pirmojo pagrindo ir koncentruotis tik į antrąjį ir trečiąjį pagrindus, pateiktus ieškinyje pirmojoje instancijoje, tai reiškia, kad jis nusprendė, jog šiam pagrindui, kuris logiškai turėjo būti nagrinėjamas pirmiau už kitus, negalima pritarti.
28. Tačiau vertindamas ieškinio pirmojoje instancijoje antrojo ir trečiojo pagrindų pagrįstumą Bendrasis Teismas atkirai arba, kitaip tariant, fragmentiškai išnagrinėjo su kiekviena Aalberts dukterine bendrove susijusius įrodymus, kuriais Komisija rėmėsi pateikdama kaltinimus Aalberts ir jos dukterinių bendrovių sudarytam ekonominiam vienetui, tačiau nenagrinėjo šių įrodymų sąveikos pačiame minėtame vienete ir nenurodė priežasčių, dėl kurių nusprendė taip pasielgti.
29. Todėl reikia priminti, kad veiksmus, kuriuos Komisija inkriminavo bendrovei Simplex, Bendrasis Teismas išnagrinėjo atsakydamas į antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su pažeidimo pagal EB 81 straipsnį nebuvimu, o Aquatis veiksmus Bendrasis Teismas įvertino nagrinėdamas ieškinio trečiąjį pagrindą, susijusį su nedalyvavimu darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
30. Kiek tai susiję su Simplex, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neįrodė, jog ši bendrovė dalyvavo darant pažeidimą.
31. Bendrasis Teismas nusprendė, pirma, kad nė vienu iš dviejų įvykių, kuriais Komisija grindė ginčijamą sprendimą prieš Simplex, negalima pagrįsti šios bendrovės dalyvavimo darant pažeidimą 2003 metais.
32. Antra, kalbant apie 2004 m., reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog pirmasis ginčijamas įvykis, t. y. Simplex atstovo ir kitos kartelyje dalyvavusios įmonės (šiuo atveju FRA.BO SpA, toliau – FRA.BO) atstovo pokalbis telefonu dėl įtariamo kainų padidinimo Graikijos jungčių rinkoje, galiausiai buvo pagrįstas įvairiais FRA.BO atstovo ranka padarytais įrašais, tačiau „vien šių įrašų nepakanka siekiant įrodyti Simplex dalyvavimą darant pažeidimą, kuriuo ji kaltinama šioje byloje. Iš tiesų neatmestina šio kontakto pripažinimo kaip atskiro pažeidimo galimybė“(15).
33. Dėl antrojo įvykio, kuriuo remiamasi pateikiant kaltinimus bendrovei Simplex, t. y. dėl 2004 m. kovo 18 d. Eseno (Vokietija) parodoje įvykusio darant pažeidimą dalyvavusios įmonės atstovo (šiuo atveju IPB Ltd, toliau – IBP) ir dviejų Simplex atstovų susitikimo, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog IBP pateiktame prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikti jos atstovo parodymai neturi didesnės įrodomosios galios už Simplex darbuotojų pateiktus parodymus(16).
34. Kalbant apie Aquatis, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2004 m. balandžio mėn. ši įmonė dalyvavo Fédération française des négociants en appareils sanitaires, chauffage, climatisation et canalisations (toliau – FNAS) Logistikos komiteto susitikimuose, kuriuose buvo kalbama apie kainų didinimą; tie susirinkimai priskiriami vienam nuo 1991 m. iki 2001 m. kovo mėn. daryto pažeidimo epizodui(17).
35. Bendrasis Teismas vis dėlto nusprendė, jog Komisija neįrodė, kad ginčijamu laikotarpiu dalyvaudama FNAS susitikimuose Aquatis žinojo apie kitų įmonių antikonkurencinę veiklą arba galėjo pagrįstai ją numatyti, todėl jos elgesys yra dalis bendro plano, apimančio visas sudedamąsias nustatyto kartelio dalis(18). Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neįrodė, jog Aquatis vėl prisijungė prie kartelio po 2001 m. kovo mėn., kad nėra jokių duomenų, įrodančių, jog Aquatis žinojo, kad IBP, Comap SA (ankstesnis pavadinimas – Aquatis) ir FRA.BO toliau daro aptariamą pažeidimą, kad diskusijos FNAS Logistikos komitete susijusios tik su Prancūzijos rinka ir kad dėl tos priežasties šiuose susitikimuose sudaryti slapti susitarimai neapėmė visos Europos; taip pat, nepaisant Aquatis ir FRA.BO kontakto 2004 m. balandžio mėn., FRA.BO atstovo ranka daryti įrašai nesuteikia jokios informacijos apie tuose susitikimuose aptartų klausimų nesuderinamumą su konkurencijos taisyklėmis(19).
36. Todėl reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas, be kita ko, nepaaiškino, kodėl, priešingai, nei buvo nuspręsta jam pateiktame nagrinėti ginčijamame sprendime, kiekvienos dukterinės bendrovės individualių veiksmų nereikėjo vertinti kartu, nors jo argumentai netiesiogiai, tačiau neišvengiamai, grindžiami ginčijamame sprendime pateiktu vertinimu, kad iš esmės šios dvi bendrovės su patronuojančia bendrove sudaro vieną ir tą patį ekonominį vienetą, kuriam būdingas tam tikras elgesys.
37. Ši klaida, kuri susijusi tiek su Bendrojo Teismo argumentais, tiek su skundžiamo sprendimo motyvavimu, konkrečiai išryškėjo, kai Bendrasis Teismas be platesnių paaiškinimų to sprendimo 61 punkte nusprendė, jog neatmestina, kad FRA.BO ir Simplex atstovų užmegztas kontaktas gali būti laikomas atskiru pažeidimu, nors Bendrasis Teismas net nebandė iškelti klausimo dėl įtakos, kurią tokiam vertinimui galėjo turėti aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu ir priklausydama tam pačiam ekonominiam vienetui Aquatis dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo derinamos kainos Prancūzijos jungčių rinkoje ir kuriuose, be kita ko, dalyvavo FRA.BO.
38. Kaip teisingai pažymi Komisija, klausimo, ar aptariamas pažeidimas yra „atskiras“, vertinimas priklauso nuo kitų bylos medžiagoje esančių įrodymų, kurie priskiriami ginčijamame sprendime įvardintam ekonominiam vienetui, sudarytam iš Aalberts ir jos dukterinių bendrovių.
39. Taip pat sunku suprasti, kaip Bendrasis Teismas, neatsižvelgęs bent į tariamai atskirą su Graikijos rinka susijusį Simplex elgesį, skundžiamo sprendimo 117 punkte galėjo padaryti išvadą, kad Aquatis negalėjo pagrįstai numatyti, jog FNAS susitikimai, kuriuose ji dalyvavo, yra didesnio pažeidimo, daromo pagal bendrą planą, dalis, nors jis nepaneigė ginčijamame sprendime išdėstyto vertinimo, kad šių dviejų bendrovių veiksmai yra nesavarankiški ir kad jos sudaro vieną ekonominį vienetą su jų patronuojančia bendrove Aalberts.
40. Bendrojo Teismo sprendimas nenagrinėti visų įrodymų, kuriuos Komisija pasitelkė pareikšdama kaltinimus Aalberts ir jos dukterinėms bendrovėms, yra juo labiau nesuprantamas, nes teismų praktikoje nurodyta, kad Komisijai pakanka įrodyti, jog nagrinėjama įmonė dalyvavo susitikimuose, per kuriuos buvo sudaryti konkurencijos taisyklėms prieštaraujantys susitarimai, ir akivaizdžiai tam neprieštaravo, kad ji galėtų konstatuoti, jog ta įmonė dalyvavo kartelyje(20).
41. Žinoma, kalbama ne apie neatsižvelgimą į individualų Komisijos pateiktų įrodymų, kuriais remiamasi pateikiant kaltinimus bendrovėms, tariamai dalyvavusioms darant pažeidimą, vertinimą.
42. Tačiau kai tokie įrodymai susiję su tos pačios įmonės, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį, elgesiu, nors ta įmonė sudaryta iš kelių teisės subjektų, tie įrodymai privalo būti vertinami kartu, kad būtų išsiaiškinta, ar ta įmonė dalyvavo darant įtariamą pažeidimą(21).
43. Jei būtų aiškinama kitaip, EB 81 straipsnis taptų neveiksmingas, nes taip aiškinant tektų pripažinti, kad bendrovių grupė gali remtis formaliu tą grupę sudarančių bendrovių atskyrimu, nes tos bendrovės turi atskirą teisinį subjektiškumą, ir taip paneigti teiginį dėl jų vieningo elgesio rinkoje, kiek tai susiję su konkurencijos taisyklių taikymu(22).
44. Darytina išvada, kad kartu neišnagrinėjęs ginčijamame sprendime prieš Simplex ir Aquatis surinktų įrodymų ir nepaneigęs tame sprendime padarytos prielaidos, kad Aalberts ir jos dukterinės bendrovės yra viena ir ta pati įmonė pagal EB 81 straipsnį, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime padarė teisės klaidą.
45. Manau, kad dėl tokios klaidos skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 1 straipsnį ir to sprendimo 2 straipsnio a punktą, kuriuo Aalberts solidariai su Aquatis ir Simplex skiriama 100,80 mln. eurų dydžio bauda.
46. Atitinkamai dėl tokios teisės klaidos Bendrojo Teismo sprendimas panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio b punkto 2 papunktį, kuriuo, reikia priminti, Aquatis ir Simplex solidariai skirta 2,04 mln. eurų dydžio bauda, turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
47. Šis panaikinimas iš tiesų klaidingai grindžiamas numanomu motyvavimu(23), kad Komisija negalėjo atsižvelgti į Aalberts apyvartą apskaičiuodama jos dviem dukterinėms bendrovėms skirtos baudos dydį, nes Komisija pakankamai neįrodė pastarųjų dalyvavimo darant inkriminuojamą vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
48. Kaip įrodyta išdėstytuose argumentuose, skundžiamame sprendime šiuo klausimu padaryta teisės klaida, todėl siūlau panaikinti to sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus.
49. Tokiu atveju nereikia priimti sprendimo nei dėl pagrindinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies pagrįstumo, nei dėl to skundo antrojo ir trečiojo pagrindų(24).
50. Tačiau reikia išnagrinėti Aalberts ir jos dukterinių bendrovių priešpriešinį apeliacinį skundą, kurį jos pateikė tam atvejui, jei būtų pritarta bent vienam iš pagrindinio apeliacinio skundo pagrindų.
B – Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo
1. Šalių argumentai
51. Aalberts ir jos dukterinės bendrovės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes skundžiamo sprendimo 106 punkte nusprendė, jog po 2001 m. kovo mėn. Komisijos atliktų patikrinimų kartelis buvo tęsiamas, ir kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog tai vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas.
52. Pasak Aalberts ir jos dukterinių bendrovių, kartelio iki patikrinimų ir veiksmų po patikrinimų tikslas buvo ne tas pats. Pirmuoju atveju buvo siekiama sukurti kartelį visos Europos mastu ir taip pašalinti praktiškai visus galimus konkurencijos šaltinius pagrindinį dėmesį skiriant ne tik kainų nustatymui, bet ir nacionalinių rinkų bei klientų pasidalijimui, ir koordinuoti veiksmus karteliui nepriklausančių gamintojų ir platintojų nenaudai. O veiksmai po 2001 m. buvo paprasčiausia susiję su pasikeitimu informacija apie kainas ir jie nebuvo slapti siekiant išvengti konkurencijos, t. y. pasiskirstyti klientus, nors tai buvo iki patikrinimų gyvavusio kartelio sudedamoji dalis.
53. Aalberts ir jos dukterinės bendrovės mano, kad nors iki patikrinimų vykę įvairūs įvykiai buvo aiškiai susiję ir vienas kitą papildantys, taip nėra po 2001 m. įvykusių veiksmų atveju. Tai įrodo, kad pagrindiniai kartelio iki patikrinimų požymiai po 2001 m. nebeegzistavo.
54. Be to, geografinės apimties, taikytų metodų ir vieno pažeidimo darymo laikotarpių skirtumai taip pat kelia abejonių dėl ankstesnių veiksmų ir veiksmų po 2001 m. ryšio, ir jei Bendrasis Teismas į tas abejones atsižvelgtų, joms tai būtų naudinga.
55. Aalberts ir jos dukterinės bendrovės teigia, kad turi būti konstatuota, jog akivaizdžiai nėra pakankamai tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių tvirtą įsitikinimą, kad įtariami pažeidimai yra vienas ir tęstinis EB 81 straipsnio pažeidimas. Todėl Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino šią sąvoką.
56. Atsakydama į priešpriešinį apeliacinį skundą Komisija visų pirma teigia, kad jis nepriimtinas, nes Aalberts ir jos dukterinės bendrovės iš tikrųjų prašo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes.
57. Komisija mano, kad priešpriešinis apeliacinis skundas yra netinkamas, nes Aalberts ir jos dukterinės bendrovės neturi suinteresuotumo jį pareikšti. Jei, kaip ji teigia, būtų du skirtingi pažeidimai, vienas iki Komisijos patikrinimų, o kitas – po jų, bendras baudų dydis visoms trims bendrovėms išliktų bent jau toks pats.
58. Galiausiai Komisija teigia, kad priešpriešinis apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Komisija pažymi, kad priešpriešinį apeliacinį skundą pagrindžiantis kaltinimas susijęs tik su klausimu, ar antikonkurencinių veiksmų apraiškos po atliktų patikrinimų yra iki tų patikrinimų daryto pažeidimo tęsinys. Šiuo klausimu ji mano, kad Bendrasis Teismas teisingai pritaikė Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią reikia patikrinti, ar iki ir po patikrinimų atliekamais veiksmais buvo siekiama to paties tikslo. Nereikalaujama, kad veiksmai iki patikrinimų ir po jų būtų labai panašūs. Priešingai, nei teigia Aalberts ir jos dukterinės bendrovės, Sąjungos teisėje taip pat nėra „atskirų pažeidimų prezumpcijos“. Teigti, kad abejonės atveju būtinai reikia preziumuoti, kad yra du skirtingi pažeidimai, Komisijos manymu, būtų paprasčiausia nelogiška.
2. Analizė
a) Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo priimtinumo ir tinkamumo
59. Visų pirma reikia pažymėti, kad klausimas dėl priešpriešinio apeliacinio skundo priimtinumo galėtų kilti, jei tas apeliacinis skundas nebūtų pateiktas papildomai tokiu atveju, jei Teisingumo Teismas pritartų vienam ar keliems pagrindinio apeliacinio skundo pagrindams. Iš tiesų tuo atveju galėtų kilti klausimas dėl Aalberts ir jos dukterinių bendrovių suinteresuotumo jį pateikti, nes Bendrasis Teismas patenkino pirmojoje instancijoje jų pateiktus reikalavimus dėl panaikinimo(25).
60. Tačiau tokiu atveju, kaip šioje byloje, kai priešpriešinis apeliacinis skundas pateiktas pirma nurodytomis aplinkybėmis, manau, kad jo priimtinumas neturėtų kelti diskusijų. Iš tiesų, viena vertus, šiuo apeliaciniu skundu siekiama, kad būtų bent jau iš dalies panaikintas skundžiamas sprendimas dėl motyvo, kuris nebuvo nurodytas pagrindiniame apeliaciniame skunde(26). Antra vertus, kalbama apie vienintelę Aalberts ir jos dukterinėms bendrovėms likusią procesinę galimybę užginčyti Bendrojo Teismo motyvus, kuriais patvirtinamas vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas. Iš tiesų, jei nebūtų pateiktas toks priešpriešinis apeliacinis skundas ir Teisingumo Teismas, pritaręs pagrindiniam apeliaciniam skundui, nuspręstų, kad dėl ginčo galima priimti sprendimą, tas teismas nebegalėtų priimti sprendimo dėl tų skundžiamo sprendimo dalių, kurios nebuvo apskųstos, taigi ir dėl tų dalių, kuriose konstatuojamas vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo egzistavimas(27). Teisės pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą atėmimas iš Aalberts ir jos dukterinių bendrovių gali būti prilygintas atsisakymui vykdyti teisingumą.
61. Galų gale tikriausiai suvokdama tokias nepageidautinas pasekmes Komisija nepasinaudojo tokiu bendru priešpriešinio apeliacinio skundo nepriimtinumo motyvu.
62. Ji tik paprasčiausia nurodė, pirma, kad tuo apeliaciniu skundu išimtinai siekiama užginčyti Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, ir, antra, atsižvelgiama veikiau į jo netinkamumą nei į nepriimtinumą, kad net jei priešpriešiniam apeliaciniam skundui būtų pritarta, tai neturėtų įtakos Aalberts ir jos dukterinėms bendrovėms skirtų baudų dydžiui.
63. Mano nuomone, šie du motyvai turi būti atmesti.
64. Dėl pirmojo iš šių motyvų reikia pažymėti, kad Aalberts ir jos dukterinės bendrovės nesiekia pradėti diskusijų nei dėl pažeidimo iki 2001 m. Komisijos atliktų patikrinimų egzistavimo, kurį Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 91–100 punktuose, nei dėl vertinimo, kad po tų patikrinimų buvę veiksmai, kurie išnagrinėti to sprendimo 101–105 punktuose, buvo susiję su pasikeitimu informacija apie kainas.
65. Atvirkščiai, jos teigia, kad įvertinęs faktines aplinkybes Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti atmesti išvadą, prie kurios Komisija priėjo ir pagal kurią iki 2001 m. atliktų patikrinimų konstatuotas kartelis buvo tęsiamas po tų patikrinimų ir įgijo vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo formą.
66. Priešpriešinis apeliacinis skundas yra priimtinas, nes jame kritikuojamas tik skundžiamo sprendimo motyvavimas, susijęs su aptariamų veiksmų, sudarančių vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, teisiniu kvalifikavimu(28).
67. Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo tariamo netinkamumo pažymėtina, kad jame, priešingai, nei teigia Komisija, ne tik kritikuojami skundžiamo sprendimo motyvai, turintys įtakos tik Aalberts ir jos dukterinėms bendrovėms skirtų baudų dydžiui, bet ir ginčijami Bendrojo Teismo teiginiai, susiję su šių bendrovių padaryto EB 81 straipsnio pažeidimo egzistavimo nagrinėjimu. Beje, jei Teisingumo Teismas pritartų priešpriešiniam apeliaciniam skundui ir nuspręstų, kad Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, jog egzistuoja vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas, klausimas dėl Aquatis dalyvavimo darant tą pažeidimą, kuris keliamas Komisijos pateikto pagrindinio apeliacinio skundo antrajame pagrinde, taptų beprasmis. Taigi priešpriešinis apeliacinis skundas pateiktas dėl skundžiamo sprendimo motyvų, susijusių su tais Bendrojo Teismo teiginiais, kurie viršija teiginius, susijusius su baudų skyrimu Aalberts ir jos dukterinėms bendrovėms.
b) Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo pagrįstumo
68. Kaip jau minėjau, Aalberts ir jos dukterinės bendrovės neneigia, kad iki 2001 m. Komisijos patikrinimų buvo daromas pažeidimas, kurį skundžiamo sprendimo 91–100 punktuose konstatavo Bendrasis Teismas, ir neginčijamas vertinimas, kad po tų patikrinimų buvę veiksmai, išnagrinėti to sprendimo 101–105 punktuose, buvo susiję su pasikeitimu informacija apie kainas.
69. Kiek tai susiję su pastaraisiais skundžiamo sprendimo punktais, Aalberts ir jos dukterinės bendrovės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas suklydo, kai konstatavo, kad po 2001 m. patikrinimų buvę įvykiai yra (sudėtinio) pažeidimo, daryto iki tų patikrinimų, tęsinys. Taigi jos teigia, kad pažeidimas nebuvo „tęstinis“ ir kad dėl tos priežasties aptariami veiksmai susiję su skirtingais pažeidimais (o ne su vienu pažeidimu).
70. Tokie argumentai manęs neįtikina.
71. Remiantis teismų praktika, kuri iš esmės priminta skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktuose, EB 81 straipsnio 1 dalis gali būti pažeista ne tik atskiru veiksmu, bet ir keliais ar net tęstiniais veiksmais, net jei viena ar kelios šios veiksmų grupės ar tęstinių veiksmų sudedamosios dalys savaime ir atskirai taip pat gali būti pripažintos tos nuostatos pažeidimu(29).
72. Šiuo atveju lemiamos reikšmės turi aplinkybė, kad įvairiais veiksmais vykdomas „bendras planas“, nes jais siekiama vieno tikslo – iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje(30).
73. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nusprendė, pirma, kad būtų dirbtina į kelis skirtingus veiksmus išskaidyti susitarimą, kurį apibūdina vieno ekonominio tikslo siekianti grupė, ir, antra, kad visiškai nesvarbu, jog bendrame kelerius metus trukusiame susitarime tarp kartelio apraiškų yra kelių mėnesių skirtumas(31).
74. Atsakydamas į argumentą dėl įmonių asociacijos priimtų dviejų sprendimų, susijusių atitinkamai su kainų nustatymu ir prekybos politika, skirtumo, kaip tos asociacijos nariai juos paskelbė, dėl kurio, pasak tos asociacijos, Komisija ir Bendrasis Teismas tuos sprendimus turėjo pripažinti savarankiškais atsižvelgiant į EB 81 straipsnį, Teisingumo Teismas taip pat patvirtino, kad tas skirtumas neturi jokios reikšmės tuos sprendimus kvalifikuojant kaip „vieną pažeidimą“, nes tie sprendimai yra dalis tą patį tikslą, t. y. kainomis riboti konkurenciją, turinčių veiksmų(32).
75. Šiuo atveju Bendrasis Teismas teisingai pritaikė ką tik minėtą teismų praktiką, kai skundžiamo sprendimo 102–105 punktuose analizavo, ar inkriminuojamais veiksmais, atliktais po 2001 m. Komisijos patikrinimų, buvo siekiama to paties tikslo kaip ir konkurencijos taisyklėms prieštaraujančiais veiksmais iki tos datos, t. y. tikslo derinti jungčių kainas.
76. Laikydamasis tokio paties požiūrio, kurio esmė kreipti dėmesį veikiau į antikonkurencinių veiksmų tikslą nei į įvairias tų veiksmų apraiškas ar taikymo būdus(33), Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 105 punkte taip pat teisingai nusprendė, jog tai, kad pasikeitė tam tikri šių veiksmų požymiai arba intensyvumas, neturi lemiamos reikšmės, nes tikėtina, kad po Komisijos patikrinimų kartelis tapo mažiau organizuotas, o jo veiklos intensyvumas – nepastovesnis.
77. Iš tiesų aplinkybė, kad su tam tikrais aspektais susiję kartelio veiksmai buvo nutraukti ir kad tas kartelis buvo ne taip gerai organizuotas kaip iki Komisijos patikrinimų, atrodo visiškai logiška, nes įmonės, kurios toliau jame dalyvavo po patikrinimų, žinojo, kokį tyrimą atlieka ši institucija. Taigi tai buvo „normali“ ūkio subjektų, norėjusių toliau siekti ankstesnių veiksmų tikslo, t. y. nustatyti jungčių kainas šį kartą subtilesniais būdais, atsargumo reakcija.
78. Taigi, priešingai, nei teigia Aalberts ir jos dukterinės bendrovės, skirtingais kartelio įgyvendinimo būdais prieš ir po Komisijos atliktų patikrinimų negalima remtis siekiant paneigti skundžiamame sprendime išdėstytą teiginį, kad pažeidimas buvo vienas ir tęstinis.
79. Todėl nebereikia priimti sprendimo dėl iš esmės šiek tiek keisto Aalberts ir jos dukterinių bendrovių išdėstyto argumento, kad tuo atveju, jei Bendrajam Teismui kyla abejonių dėl pažeidimo vientisumo ir tęstinumo, jis turi nuspręsti, kad yra du skirtingi pažeidimai, nes ši tariama abejonė niekaip nepagrįsta.
80. Todėl Aalberts ir jos dukterinių bendrovių papildomai pateiktą priešpriešinį apeliacinį skundą siūlau atmesti kaip nepagrįstą.
C – Papildomai dėl pagrindinio apeliacinio skundo antro ir trečio pagrindų
1. Dėl pagrindinio apeliacinio skundo trečiojo pagrindo, susijusio su nepakankamu draudimo priimti sprendimą ultra petita pažeidimo motyvavimu ir su tuo pažeidimu susijusiu teisės į gynybą pažeidimu
81. Teisingumo Teismas neturėtų pernelyg ilgai užtrukti nagrinėdamas pagrindinio apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą, kuriame Komisija kaltina Bendrąjį Teismą iš esmės tuo, kad jis nepaaiškino priežasčių, dėl kurių panaikino 2,04 mln. eurų dydžio baudą, solidariai skirtą Aquatis ir Simplex pagal skundžiamo sprendimo 2 straipsnio b punkto 2 papunktį.
82. Kaip pažymėjau šios išvados 47 punkte, nors šis panaikinimas, mano nuomone, padarytas dėl teisės klaidos, jis puikiai suprantamas atsižvelgiant į šios bylos kontekstą ir pagrįstas tariamu klaidingu Komisijos atsižvelgimu į Aalberts apyvartą apskaičiuojant tos baudos dydį. Taigi Komisija galėjo puikiai suprasti skundžiamo sprendimo 123 ir 124 punktuose išdėstytus Bendrojo Teismo argumentus.
83. Antrasis pagrindinio apeliacinio skundo pagrindas būtų vertas daugiau dėmesio, jei Teisingumo Teismas nuspręstų nepritarti mano pasiūlymui patvirtinti to apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.
2. Dėl pagrindinio apeliacinio skundo antrojo pagrindo, susijusio su teisės klaida dėl viso ginčijamo sprendimo panaikinimo
a) Šalių argumentai
84. Komisija mano, kad Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią teisės klaidą, kai panaikino visą sprendimo 2 straipsnio a punktą dėl dukterinės bendrovės Aquatis ir patronuojančios bendrovės Aalberts, nors Bendrasis Teismas patvirtino, jog Aquatis dalyvavo kartelio veikloje, kiek tai susiję su Prancūzijos rinka.
85. Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 106 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad to paties kartelio pažeidimai toliau buvo daromi po Komisijos patikrinimų ir kad FNAS susitikimai, kuriuose dalyvavo Aquatis, yra to pažeidimo, kuris buvo daromas po 2001 m., epizodas. Vis dėlto Bendrasis Teismas panaikino visą ginčijamą sprendimą ir Aquatis bei jos patronuojančiai bendrovei skirtą baudą dėl vienintelės priežasties, kad Komisija neįrodė, jog Aquatis žinojo (skundžiamo sprendimo 111 ir 119 punktai) arba būtinai turėjo žinoti (skundžiamo sprendimo 111 punktas), kad dalyvauja visą Europą apimančiame kartelyje, ir tai, kad vieną ir tęstinį pažeidimą sudaro kiti du elementai.
86. Pasak Komisijos, skundžiamame sprendime yra trys teisės klaidos.
87. Pirmoji klaida susijusi su aplinkybe, kad Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų. Priešingai, nei nustatė Bendrasis Teismas, teismų praktikoje kalbama ne tik apie tai, kad įmonė tikrai žinojo, arba apie prielaidą, kad įmonė „būtinai turėjo žinoti“, jog dalyvauja bendrame kartelyje, bet ir apie įrodymą, kad įmonė galėjo pagrįstai numatyti tokį dalyvavimą ir kad buvo pasirengusi prisiimti to dalyvavimo riziką.
88. Antroji klaida – Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą dėl to, kad Aquatis žinios apie kartelį buvo skirtingo lygio nei kitų FNAS susitikimų Prancūzijoje dalyvių. Pasak Komisijos, teismų praktikoje nustatyta, kad dėl kartelio dalyvio skirtingų žinių neturėtų būti panaikintas visas vieno ir tęstinio pažeidimo konstatavimas; daugių daugiausia pažeidimo konstatavimas galėtų būti panaikintas iš dalies, taip pat galbūt būtų galima sumažinti baudą.
89. Su pirma aptarta klaida susijusiai trečiajai klaidai būdinga aplinkybė, kad Bendrasis Teismas viršijo savo įgaliojimus, kai panaikino visą sprendimą dėl Aalberts ir jos dviejų dukterinių bendrovių, nors, atsižvelgiant į teismų praktiką, panaikinimas iš dalies būtų buvęs pats tinkamiausias sprendimas.
90. Atsakydama į klausimą, kuris buvo pateiktas paskelbus minėtą Sprendimą Komisija prieš Verhuizingen Coppens, Komisija iš esmės teigia, kad tame sprendime pateiktas Teisingumo Teismo vertinimas patvirtinta jos argumentus, kad juo remiantis reikia pritarti jos apeliacinio skundo antrajam pagrindui ir kad remiantis tuo vertinimu galima pagrįsti skundžiamo sprendimo panaikinimą iš dalies, kiek tai susiję su Aquatis ir Aalberts.
91. Aalberts ir jos dukterinės bendrovės teigia, kad šis pagrindinio apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas, nes Komisija prašo Teisingumo Teismo iš naujo nagrinėti pirmojoje instancijoje konstatuotas faktines aplinkybes.
92. Dėl likusios dalies jos teigia, kad antrasis pagrindas pagrįstas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu ir neteisingu vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo sąvokos taikymu.
93. Pirma, Aalberts ir jos dukterinės bendrovės teigia, kad Komisija remiasi neteisingu skundžiamo sprendimo suvokimu, nes atskirai aiškina to sprendimo 119 punkte vartojamus terminus. Iš tiesų Bendrasis Teismas neapsiribojo tyrimu, ar Aquatis tikrai žinojo apie kitas įtariamo vieno, sudėtinio ir tęstinio kartelio sudedamąsias dalis, bet taip pat aiškinosi, ar Aquatis būtinai turėjo žinoti apie tas sudedamąsias dalis. Apie tai galima nedviprasmiškai spręsti remiantis skundžiamo sprendimo 117 punktu.
94. Antra, jos pažymi, kad Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčijamame sprendime tik nurodyta, kad FNAS susitikimai buvo tik dalis susitarimų, kurie apskirtai sudarė vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą. Komisija nebūtų skyrusi baudos Aquatis ir Aalberts remdamasi aplinkybe, kad FNAS susitikimai savaime yra pažeidimas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį. Todėl nusprendęs, kad Aquatis nedalyvavo darant ginčijamame sprendime jai inkriminuojamus pažeidimus Bendrasis Teismas pagrįstai panaikino visą šiai bendrovei ir Aalberts skirtą baudą. Komisijos pateiktas naujas argumentas, kad Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti Aquatis dalyvavimą darant atskirą pažeidimą, yra nepagrįstas, nes nebuvo nagrinėtas per administracinę procedūrą.
95. Atsakydamos į pateiktą klausimą dėl minėto Sprendimo Komisija prieš Verhuizingen Coppens pasekmių šiam pagrindinio apeliacinio skundo pagrindui, Aalberts ir jos dukterinės bendrovės iš esmės teigia, kad tame sprendime Teisingumo Teismo nurodytos sąlygos, kuriomis remdamasis Bendrasis Teismas galėjo panaikinti ne visą ginčijamą sprendimą, o tik iš dalies, yra netenkinamos. Todėl jos mano, kad Bendrasis Teismas pagrįstai panaikino visą ginčijamą sprendimą.
b) Analizė
96. Nekyla nė menkiausios abejonės, kad šis pagrindas yra priimtinas, nes Komisija nurodo tik teisės klaidas, kurias tariamai padarė Bendrasis Teismas.
97. Dėl esmės reikia visų pirma trumpai priminti tam tikrus skundžiamo sprendimo punktus.
98. Skundžiamo sprendimo 89 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai nurodo Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pasakyta, kad siekdama įrodyti, jog įmonė dalyvavo darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, Komisija privalo įrodyti, kad ši įmonė savo veiksmais siekė prisidėti prie visų dalyvių siekiamų tikslų įgyvendinimo ir žinojo apie esminius kitų įmonių siekiant tokių pačių tikslų suplanuotus ar vykdomus veiksmus arba galėjo pagrįstai juos numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti su tuo susijusią riziką(34).
99. Toliau einančiame skundžiamo sprendimo punkte Bendrasis Teismas taip pat remdamasis Teisingumo Teismo praktika pažymi, kad aplinkybė, jog įmonė nedalyvavo visuose kartelio aspektuose, neturi reikšmės nustatant, ar ji padarė pažeidimą, o į tokius veiksnius reikia atsižvelgti tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus, kai nustatomas baudos dydis(35).
100. Skundžiamo sprendimo 109 punkte nustatęs, kad vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas po 2001 m. kovo mėn. iš esmės apima dvišalius kontaktus, kontaktus per prekybos parodą ir kontaktus per FNAS susitikimus, kuriuose siekta suderinti kainas, o to sprendimo 110 punkte konstatavęs, kad Aquatis dalyvavo tik pastaruosiuose susitikimuose ir nedalyvavo kituose dviejuose pažeidimo epizoduose, to paties sprendimo 111 punkte Bendrasis Teismas pareiškė, kad dėl to reikėjo išsiaiškinti, ar dalyvaudama tuose susitikimuose „Aquatis žinojo arba turėjo žinoti, jog yra viena iš Europos lygmens kartelio dalyvių. Iš tikrųjų tik įrodžius, jog Aquatis žinojo apie dvi kitas pažeidimo sudedamąsias dalis, jos dalyvavimas susitarime dėl Prancūzijos rinkos galėtų būti pripažintas dalyvavimu darant nustatytą pažeidimą“(36).
101. Skundžiamo sprendimo 114 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog Aquatis „žinojo“, kad IBP, Comap SA ir FRA.BO toliau tęsia šį pažeidimą, o to sprendimo 119 punkte padarė išvadą, kad neįrodyta, jog Aquatis „žinojo“, kad taip elgdamasi dalyvauja kartelyje, kurį sudaro keli vienatiksliai skirtingi epizodai, arba net kartelyje, kuriame jau dalyvavo iki 2001 m. kovo mėn. ir kuris tęsiamas.
102. Iš pirmo žvilgsnio toks, beje, Komisijos pateikiamas, skundžiamo sprendimo aiškinimas, gali lemti pritarimą jos argumentams, kad Bendrasis Teismas nenagrinėjo, ar Aquatis „galėjo protingai numatyti“ kitų visose sudedamosiose nustatyto kartelio dalyse dalyvaujančių įmonių konkurencijai prieštaraujančius veiksmus.
103. Tačiau reikia pažymėti, kad tiek skundžiamo sprendimo 112 punkte, tiek jo 117 punkte, Bendrasis Teismas iš tikrųjų išnagrinėjo šį kriterijų Aquatis atžvilgiu ir padarė išvadą, kad ši bendrovė negalėjo „protingai numatyti“, jog FNAS susitikimai, kuriuose išimtinai buvo kalbama apie Prancūzijos rinką, yra didesnio pažeidimo, daromo pagal bendrą planą, dalis, t. y. kad kiti dalyviai galėjo pasinaudoti proga tuose susitikimuose surengti diskusijas dėl jungčių kainų derinimo kitose nacionalinėse rinkose.
104. Todėl siūlau atmesti Komisijos pateiktą pirmąjį kaltinimą, pateiktą jos apeliacinio skundo antrajam pagrindui pagrįsti(37).
105. Kalbant apie antrąjį ir trečiąjį kaltinimus, kuriuos, mano nuomone, reikia nagrinėti kartu, pažymėtina, kad Komisija ginčija viso ginčijamo sprendimo panaikinimą, kiek tai susiję su Aquatis (ir patronuojančia bendrove Aalberts), nors skundžiamo sprendimo 110 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Aquatis dalyvavo viename iš trijų vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo epizodų, kurio tikslas sutapo su kitų dviejų epizodų tikslu, t. y. kainų derinimo tikslu.
106. Kaip jau yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, tik aplinkybė, kad Bendrasis Teismas mano, jog ieškiniui dėl panaikinimo pagrįsti pateiktas pagrindas yra pagrįstas, nesuteikia jam teisės automatiškai panaikinti visą ginčijamą teisės aktą, nes aptariamu pagrindu, kuris susijęs tik su konkrečiu ginčijamo teisės akto aspektu, galima pagrįsti tik panaikinimą iš dalies(38).
107. Sąjungos teisės aktą panaikinti iš dalies galima tik tuo atveju, jei dalys, kurias prašoma panaikinti, gali būti atskirtos nuo likusio teisės akto. Šis reikalavimas netenkinamas, jei aktą panaikinus iš dalies būtų pakeista jo esmė, o tai turi būti įvertinta remiantis objektyviu kriterijumi(39).
108. Siekiant patikrinti, ar Bendrasis Teismas pagrįstai panaikino visą ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su Aquatis, įskaitant solidariai su Aalberts jai skirtą baudą, reikia išnagrinėti, ar to sprendimo panaikinimas iš dalies galėjo pakeisti jo esmę(40).
109. Apskritai, kaip galima teigti remiantis minėtu Sprendimu Komisija prieš Verhuizingen Coppens, jei įmonė tiesiogiai atliko vieną ir tęstinį pažeidimą sudarantį vieną ar kelis antikonkurencinius veiksmus, bet nebuvo įrodyta, kad savo elgesiu ketino prisidėti prie visų bendrų kitų kartelio dalyvių siekiamų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį arba galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką, Komisija turi teisę priskirti jai atsakomybę tik už tuos veiksmus, kuriuos darant ji tiesiogiai dalyvavo, ir už kitų dalyvių numatytus ar įgyvendintus veiksmus siekiant tų pačių tikslų, kurių ji siekė ir dėl kurių buvo įrodyta, kad ji žinojo apie juos arba galėjo protingai numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką(41).
110. Tačiau remiantis šiuo vertinimu negalima tos įmonės atleisti nuo atsakomybės už veiksmus, kuriuos darant ji akivaizdžiai dalyvavo arba už kuriuos realiai gali būti laikoma atsakinga remiantis šios išvados 99 punkte nurodyta teismų praktika.
111. Vis dėlto taip padalyti Komisijos sprendimą, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis pažeidimas, Teisingumo Teismas sutinka tik tuo atveju, jei tenkinamos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, būtina, kad minėtai įmonei per administracinę procedūrą būtų leista suprasti, kad ji kaltinama ir dėl kiekvieno tą kartelį sudarančio veiksmo, ir gintis šiuo aspektu. Antra, Komisijos sprendimas turi būti pakankamai aiškus(42).
112. Darytina išvada, kad jei šios sąlygos tenkinamos ir jei Komisija pakankamai neįrodė, kad įmonė dalyvavo darant visą vieną ir tęstinį pažeidimą, Komisijos sprendimas vien dėl to turi būti laikomas nepagrįstu(43).
113. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas turi nuspręsti Komisijos sprendimą panaikinti tik iš dalies. Iš tiesų, atsižvelgiant į patį tokio sprendimo tikslą konstatuoti vieną ar kelis veiksmus, kuriais pažeidžiamas EB 81 straipsnis, tokiu panaikinimu iš dalies negali būti pakeista to sprendimo esmė(44).
114. Atvirkščiai, jei bent viena iš dviejų Teisingumo Teismo nurodytų ir šios išvados 111 punkte primintų sąlygų netenkinama, Sąjungos teismas gali panaikinti tik visą Komisijos sprendimą, kurį jis laiko neteisėtu.
115. Šiuo atveju, kaip teigia Komisija, nė vienas skundžiamo sprendimo motyvas nerodo, kad prieš panaikindamas visą ginčijamą sprendimą Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar yra galimybė tą sprendimą panaikinti iš dalies.
116. Taigi Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar per administracinę procedūrą, konkrečiai kalbant, Komisijos pranešime apie kaltinimus Aalberts ir jos dukterinėms bendrovėms, šioms buvo sudarytos sąlygos suprasti, kad FNAS susitikimai galėjo būti savaime laikomi EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimu, ir ar pats ginčijamas sprendimas šiuo aspektu buvo pakankamai aiškus.
117. Atsakymuose į pateiktą klausimą po minėto Sprendimo Komisija prieš Verhuizingen Coppens paskelbimo Aalberts ir jos dukterinės bendrovės teigia, kad šioje byloje netenkinama nė viena iš Teisingumo Teismo nurodytų sąlygų, o Komisija laikosi priešingos nuomonės ir daro nuorodą į pranešimą apie kaltinimus, Aalberts ir jos dukterinių bendrovių atsakymą į tą pranešimą ir kelis ginčijamo sprendimo punktus, kuriais siekia įrodyti, kad tos sąlygos tenkinamos.
118. Aš asmeniškai manau, kad ginčijamame sprendime tikrai neišvengta dviprasmybių, kiek tai susiję su Aquatis (ir Aalberts) dalyvavimo FNAS susitikimuose pripažinimu kaip atskiro EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo, todėl galima teigti, kad viena iš dviejų sąlygų, kuriomis remiantis galima iš dalies panaikinti tą sprendimą, yra netenkinama.
119. Vis dėlto manau, kad Teisingumo Teismas negali pakeisti skundžiamo sprendimo motyvų, nes prieš atlikdamas tokį veiksmą jis privalėtų, siekdamas patikrinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies pagrįstumą, įvertinti faktines aplinkybes, dėl kurių diskutuoja apeliacinio skundo šalys ir į kurias tame sprendime nebuvo atsižvelgta, nesvarbu, kokį klausimą jis nagrinėtų(45).
120. Todėl jei Teisingumo Teismas nesutiktų su mano pasiūlymu pritarti pagrindinio apeliacinio skundo pirmajam pagrindui, manau, reikėtų pritarti to skundo antrajam pagrindui ir panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus tiek, kiek jie susiję su Aquatis dalyvavimu darant pažeidimą ir su solidariai su Aalberts jai skirta 55,15 mln. eurų dydžio bauda.
III – Dėl bylos grąžinimo Bendrajam Teismui
121. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmąją pastraipą, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
122. Kadangi Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo nei dėl trijų iš penkių Aalberts ir jos dukterinių bendrovių pirmojoje instancijoje pateiktų pagrindų, įskaitant pagrindą dėl tų dukterinių bendrovių veiksmų inkriminavimo jų patronuojančiajai bendrovei Aalberts, nei, siekiant išsamumo, dėl klausimo, kiek tai susiję su Aquatis, ar ginčijamas sprendimas galėjo būti panaikintas iš dalies atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių teismas pirmojoje instancijoje nenagrinėjo, manau, kad šioje bylos stadijoje Teisingumo Teismas negali priimti sprendimo.
123. Todėl siūlau bylą grąžinti nagrinėti Bendrajam Teismui ir atidėti klausimą dėl su šiuo procesu susijusių bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo.
IV – Išvada
124. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Teisingumo Teismui siūlau:
1. Panaikinti 2011 m. kovo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Aalberts Industries NV ir kt. prieš Komisiją (T‑385/06).
2. Grąžinti šią bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.