Sujungtos bylos C‑105/12–C‑107/12

Staat der Nederlanden

prieš

Essent NV (C‑105/12),
Essent Nederland BV (C‑105/12),
Eneco Holding NV (C‑106/12)
ir
Delta NV (C‑107/12)

(Hoge Raad der Nederlanden prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas kapitalo judėjimas – SESV 63 straipsnis – Nuosavybės sistemos – SESV 345 straipsnis – Elektros energijos ir dujų paskirstymo sistemų operatoriai – Draudimas privatizuoti – Ryšių su įmonėmis, gaminančiomis, tiekiančiomis ir parduodančiomis elektros energiją arba dujas, draudimas – Veiklos, galinčios pakenkti sistemos valdymui, draudimas“

Santrauka – 2013 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimų laisvė – Apribojimai – Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis draudžiama privatizuoti sistemų operatorius ir kuriomis draudžiami ryšiai su įmonėmis, gaminančiomis, tiekiančiomis ir parduodančiomis elektros energiją arba dujas – Neleistinumas – Nuosavybės sistemos – Neutralumo principas – Poveikio nebuvimas

(SESV 63 straipsnis ir SESV 345 straipsnis)

2.        Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimų laisvė – Apribojimai – Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis draudžiama privatizuoti sistemų operatorius ir kuriomis draudžiami ryšiai su įmonėmis, gaminančiomis, tiekiančiomis ir parduodančiomis elektros energiją arba dujas – Pateisinimas remiantis privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais – Konkurencija, skaidrumas ir nediskriminavimas – Leistinumas – Sąlygos – Proporcingumas – Nacionalinio teismo vertinimas

(SESV 65 straipsnis ir SESV 345 straipsnis)

1.        SESV 345 straipsnį reikia aiškinti kaip apimantį valstybės narės draudimo privatizuoti sistemą, pagal kurią elektros energijos arba dujų paskirstymo šios valstybės narės teritorijoje sistemos operatoriaus akcijos turi tiesiogiai arba netiesiogiai priklausyti nacionalinėje teisėje nustatytoms viešosios valdžios institucijoms. Tačiau dėl šio aiškinimo SESV 63 straipsnis negali būti netaikomas nacionalinėms nuostatoms, kuriomis draudžiama privatizuoti elektros energijos ar dujų paskirstymo sistemos operatorius, taip pat draudžiami, pirma, nuosavybės arba kontrolės ryšiai tarp koncerno, kuriam priklauso šios valstybės narės teritorijoje veikiantis elektros energijos arba dujų paskirstymo sistemos operatorius, bendrovių ir koncerno, kuriam priklauso įmonė, kuri gamina, tiekia arba parduoda elektros energiją arba dujas toje pačioje teritorijoje, bendrovių ir, antra, tokio operatoriaus ir koncerno, kuriam šis operatorius priklauso, sandoriai ir veikla, kurie gali pakenkti atitinkamos sistemos valdymo interesui.

Viena vertus, SESV 345 straipsnyje įtvirtintas Sutarčių neutralumo dėl nuosavybės sistemos valstybėse narėse principas. Šiuo atžvilgiu Sutartimis iš principo nedraudžiama nei nacionalizuoti įmonių, nei jų privatizuoti. Iš to matyti, kad draudimas privatizuoti, kuriuo draudžiama, kad elektros energijos arba dujų paskirstymo valstybės narės teritorijoje sistemos operatoriaus akcijų turėtų bet koks privatus asmuo, patenka į SESV 345 straipsnio taikymo sritį. Tačiau ši nuostata nelemia, kad valstybių narių nuosavybės sistemoms netaikomos pagrindinės ESV sutarties nuostatos, visų pirma dėl nediskriminavimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo.

Kita vertus, draudimas privatizuoti, kuris reiškia, kad joks privatus investuotojas negali įsigyti elektros energijos arba dujų paskirstymo sistemos operatoriaus, veikiančio aptariamos valstybės narės teritorijoje, akcijų arba dalyvauti valdant jo kapitalą, ir kuris, be kita ko, apima koncerno ir veiklos, galinčios pakenkti sistemos valdymui, draudimus, kurie yra kliūtys arba jais nustatomi kokybiniai apribojimai investuotojams kitose valstybėse narėse, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, kaip jie suprantami pagal SESV 63 straipsnį.

(žr. 29, 30, 33, 34, 36–38, 43–48 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Kiek tai susiję su draudimu privatizuoti, pagal kurį elektros energijos arba dujų paskirstymo aptariamos valstybės narės teritorijoje sistemos operatoriaus akcijos turi tiesiogiai arba netiesiogiai priklausyti nacionalinėje teisėje nustatytoms viešosios valdžios institucijoms, draudimui, kuriam taikomas SESV 345 straipsnis, į tikslus, kuriais remdamasis teisės aktų leidėjas pasirinko nustatytą nuosavybės sistemą, galima atsižvelgti kaip į privalomuosius bendrojo intereso pagrindus siekiant pateisinti laisvo kapitalo judėjimo apribojimą. Nors SESV 345 straipsniu negalima pateisinti nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimo, tai visiškai nereiškia, kad į interesą, kuriuo remdamasis teisės aktų leidėjas pasirinko elektros energijos arba dujų paskirstymo sistemos operatoriaus viešosios ar privačios nuosavybės sistemą, negalima atsižvelgti kaip į privalomąjį bendrojo intereso pagrindą. Konkrečiai tariant, pagrindai, kuriais remiantis pasirinkta nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta nuosavybės sistema, kuriai taikomas SESV 345 straipsnis, yra kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti kaip į veiksnius, galinčius pateisinti laisvo kapitalo judėjimo apribojimus.

Kiek tai susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis elektros energijos ir dujų paskirstymo sistemų operatoriams draudžiami, pirma, ryšiai su įmonėmis, gaminančiomis, tiekiančiomis ir parduodančiomis elektros energiją arba dujas, arba, antra, veikla, kuri gali pakenkti sistemos valdymui, tikslais kovoti su kryžminėmis subsidijomis plačiąja prasme, įskaitant keitimąsi strategine informacija, užtikrinti elektros energijos ir dujų rinkų skaidrumą ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams, kaip privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, iš principo galima pateisinti šiomis nuostatomis nustatytus laisvo kapitalo judėjimo apribojimus. Tačiau dar reikia, kad nagrinėjami apribojimai būtų suderinami su siekiamais tikslais ir neviršytų to, kas būtina siekiant nurodytų tikslų, o tai turi patikrinti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(žr. 52, 53, 55, 66–68 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)