BENDROJO TEISMO (penktoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. birželio 8 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikytos atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑86/11
Nadiany Bamba, gyvenanti Abidžane (Dramblio Kaulo Krantas), atstovaujama advokatų P. Haïk ir J. Laffont,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą B. Driessen ir A. Vitro,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos E. Cujo ir M. Konstantinidis,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2011 m. sausio 14 d. Tarybos sprendimą 2011/18/BUSP, iš dalies keičiantį Tarybos sprendimą 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui (OL L 11, p. 36), ir 2011 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 25/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 560/2005, nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (OL L 11, p. 1), tiek, kiek jie susiję su ieškove,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas S. Papasavvas (pranešėjas), teisėjai V. Vadapalas, K. Jürimäe, K. O’Higgins ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. gegužės 24 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Nadiany Bamba yra Dramblio Kaulo Kranto Respublikos pilietė.
2 2004 m. lapkričio 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1572 (2004), kurioje pirmiausia nurodė, kad situacija Dramblio Kaulo Krante tebekelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui regione, ir nusprendė šiai šaliai nustatyti tam tikras ribojamąsias priemones.
3 Pagal Rezoliucijos 1572 (2004) 14 straipsnį įsteigiamas komitetas (toliau – Sankcijų komitetas), atsakingas pirmiausia už asmenų ir subjektų, kuriems taikomos atvykimo ir lėšų, finansinio turto bei ekonominių išteklių įšaldymo ribojamosios priemonės, nustatytos minėtos rezoliucijos 9 ir 11 punktuose, nustatymą ir šio sąrašo atnaujinimą. Sankcijų komitetas niekada neidentifikavo ieškovės kaip asmens, kuriam turi būti taikomos minėtos priemonės.
4 Manydama, kad Rezoliucijai 1572 (2004) įgyvendinti būtina imtis Europos bendrijos veiksmų, Europos Sąjungos Taryba 2004 m. gruodžio 13 d. priėmė Bendrąją poziciją 2004/852/BUSP dėl ribojančių priemonių Dramblio Kaulo Krantui (OL L 368, p. 50).
5 Atsižvelgdama į tai, kad siekiant Bendrijos lygmeniu įgyvendinti Bendrojoje pozicijoje 2004/852 nustatytas priemones reikalingas reglamentas, 2005 m. balandžio 12 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 560/2005, nustatantį tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (OL L 95, p. 1).
6 Bendrosios pozicijos 2004/852 galiojimas paskutinį kartą buvo pratęstas ir ji iš dalies pakeista 2008 m. lapkričio 18 d. Tarybos bendrąja pozicija 2008/873/BUSP, atnaujinančia ribojamąsias priemones, nustatytas Dramblio Kaulo Krantui (OL L 308, p. 52), o vėliau ji buvo panaikinta ir pakeista 2010 m. spalio 29 d. Tarybos sprendimu 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui (OL L 285, p. 28).
7 2010 m. spalio 31 d. ir lapkričio 28 d. įvyko Dramblio Kaulo Kranto Respublikos prezidento rinkimai.
8 2010 m. gruodžio 3 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis Dramblio Kaulo Kranto reikalams patvirtino galutinį antrojo prezidento rinkimų turo rezultatą, kurį 2010 m. gruodžio 2 d. paskelbė nepriklausoma rinkimų komisija; prezidento rinkimų laimėtoju buvo pripažintas Alassane Ouattara.
9 2010 m. gruodžio 13 d. Taryba pabrėžė 2010 m. spalio 31 d. ir lapkričio 28 d. įvykusių prezidento rinkimų svarbą taikos ir stabilumo atkūrimui Dramblio Kaulo Krante ir pareiškė, kad turi būti neginčijamai gerbiama Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valia, išreikšta naudojantis savo aukščiausiomis teisėmis. Ji taip pat atsižvelgė į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Dramblio Kaulo Kranto reikalams išvadas, pateiktas naudojantis savo įgaliojimu patvirtinti rinkimų rezultatus, ir pasveikino A. Ouattara tapus Dramblio Kaulo Kranto Respublikos prezidentu.
10 2010 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba paragino visus civilius ir karinius Dramblio Kaulo Kranto lyderius, kurie dar to nepadarė, paklusti demokratiškai išrinkto Prezidento A. Ouattara valdžiai. Ji patvirtino Europos Sąjungos sprendimą imtis sankcijų prieš tuos, kurie ir toliau negerbs Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valios, išreikštos naudojantis savo aukščiausiomis teisėmis.
11 Siekdama atvykimo apribojimo priemones nustatyti tiems asmenims, kurie kliudo taikos ir nacionalinio susitaikymo procesui Dramblio Kaulo Krante ir visų pirma kelia grėsmę sėkmingiems rinkimų proceso rezultatams, nors Jungtinių Tautų Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas šių asmenų tokiais nepripažino, Taryba priėmė 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą 2010/801/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/656 (OL L 341, p. 45). Šių asmenų sąrašas pateiktas Sprendimo 2010/656 II priede.
12 Iš dalies Sprendimu 2010/801 pakeisto Sprendimo 2010/656 4 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykimui į jų teritorijas ar tranzitui per jas:
a) I priede nurodytiems Sankcijų komiteto nustatytiems asmenims <...>;
b) II priede nurodytiems ir į I priede pateiktą sąrašą neįtrauktiems asmenims, kurie kliudo taikos ir nacionalinio susitaikymo procesui ir visų pirma kelia grėsmę sėkmingiems rinkimų proceso rezultatams.“
13 2011 m. sausio 11 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/17/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2010/656/BUSP (OL L 11, p. 31) ir, atsižvelgiant į sudėtingą padėtį Dramblio Kaulo Krante, į Sprendimo 2010/656 II priede pateiktą asmenų sąrašą įtraukiami kiti asmenys.
14 2011 m. sausio 14 d., atsižvelgdama į sudėtingą padėtį Dramblio Kaulo Krante, Taryba priėmė Sprendimą 2011/18/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2010/656 (OL L 11, p. 36, toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo nustatomos Tarybos sprendimo 2010/656 II priede pateiktame sąraše nurodytiems asmenims papildomos ribojamosios priemonės, konkrečiai tariant, įšaldomos lėšos, ir šis sąrašas iš dalies pakeičiamas.
15 Iš dalies ginčijamu sprendimu pakeisto Sprendimo 2010/656 5 straipsnio 1 ir 2 dalys suformuluotos taip:
„1. Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kuriuos valdo arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja:
a) I priede nurodyti asmenys, kuriuos nustatė Sankcijų komitetas <...> arba kurie priklauso subjektams, kuriuos valdo arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tie asmenys ar subjektai arba bet kurie asmenys, veikiantys tų asmenų ar subjektų vardu ar jų nurodymu, kaip nustatyta Sankcijų komiteto;
b) II priede nurodyti asmenys arba subjektai, kurie nėra įtraukti į I priede pateiktą sąrašą ir kurie kliudo taikos bei nacionalinio susitaikymo procesui, visų pirma kelia grėsmę sėkmingiems rinkimų proceso rezultatams, arba kurie priklauso subjektams, kuriuos valdo arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tie asmenys ar subjektai arba bet kurie asmenys, veikiantys tų asmenų ar subjektų vardu ar jų nurodymu,
yra įšaldomi.
2. 1 dalyje nurodytiems asmenims ar subjektams arba jų naudai draudžiama leisti tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis, finansiniu turtu ar ekonominiais ištekliais.“
16 Atsižvelgdama į tai, kad dėl padėties Dramblio Kaulo Krante kyla konkreti grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, ir siekdama užtikrinti suderinamumą su Sprendimo 2010/656 I ir II priedų keitimo ir peržiūros procesu, 2011 m. sausio 14 d. Taryba priėmė reglamentą (ES) Nr. 25/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 560/2005 (OL L 11, toliau – ginčijamas reglamentas).
17 Reglamento Nr. 560/2005, iš dalies pakeisto ginčijamu reglamentu, 2 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Įšaldomos visos I priede arba IA priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
2. I priede arba IA priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
3. Draudžiama sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra tiesiogiai ar netiesiogiai sutrukdyti vykdyti 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones.
4. Į I priedą įtraukiami iš dalies pakeisto <...> Sprendimo [2010/656] 5 straipsnio 1 dalies a [punkte] nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos.
5. Į IA priedą įtraukiami iš dalies pakeisto <...> Sprendimo [2010/656] 5 straipsnio 1 dalies b [punkte] nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos.“
18 Ginčijamais sprendimu ir reglamentu (toliau, kai apie juos kalbama kartu, – ginčijami aktai) Taryba iš dalies pakeitė Sprendimo 2010/656 II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 I A priede nurodytų asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Taip ieškovės pavardė pirmą kartą buvo įtraukta į kiekvieno iš minėtų priedų A (Asmenys) lentelės 6 punktą, nurodant tokias įtraukimo į sąrašą priežastis: „Cyclone spaudos grupės direktorė; laikraščio Le temps redaktorė. Trukdo taikos ir susitaikymo procesams viešai skatindama neapykantą bei smurtą ir dalyvaudama dezinformacijos kampanijose, susijusiose su 2010 m. prezidento rinkimais“.
19 2011 m. sausio 18 d. Taryba paskelbė pranešimą, skirtą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2010/656 ir Reglamente Nr. 560/2005 (OL C 14, p. 8). Šiame pranešime Taryba priminė, jog ji nusprendė, kad Sprendimo 2010/656 su pakeitimais, padarytais ginčijamu sprendimu, II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 su pakeitimais, padarytais ginčijamu reglamentu, I A priede išvardyti asmenys ir subjektai turėtų būti įtraukti į asmenų, kuriems taikomos šiuose aktuose nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašus. Ji atkreipia šių asmenų ir subjektų dėmesį į galimybę pateikti prašymą atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams ar specialiems mokėjimams. Be to, ji nurodo, kad šie asmenys ir subjektai gali pateikti jai prašymą persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytus sąrašus. Galiausiai Taryba primena apie galimybę pateikti ieškinį dėl jos sprendimo Bendrajam Teismui.
20 2011 m. sausio 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/71 BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/656 (OL L 28, p. 60), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 85/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 560/2005 (OL L 28, p. 32), pagal kuriuos ji būtent į Sprendimo 2010/656 II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 I A priede pateiktą sąrašą įrašė naujus asmenis ir subjektus.
21 2011 m. vasario 2 d. Taryba paskelbė naują pranešimą, skirtą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2010/656 ir Reglamente Nr. 560/2005 (OL C 33, p. 16), kuriame susijusiems asmenims pateikiama ta pati kaip ir 2011 m. sausio 18 d. pranešime nurodyta informacija.
22 2011 m. balandžio 6 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/221/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/656 (OL L 93, p. 20), ir Reglamentą (ES) Nr. 330/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 560/2005 (OL L 93, p. 10), pagal kuriuos ji būtent nustatė papildomas ribojamąsias priemones ir į Sprendimo 2010/656 I ir II prieduose ir Reglamento Nr. 560/2005 I ir I A prieduose pateiktą sąrašą įrašė naujus asmenis ir subjektus.
23 2011 m. balandžio 7 d. Taryba paskelbė du naujus pranešimus, skirtus asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2010/656, iš dalies pakeistame Sprendimu 2011/221, ir Reglamente Nr. 560/2005, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 330/2011 (OL C 108, p. 2 ir 4).
24 2011 m. balandžio 8 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2011/230/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/656 (OL L 97, p. 46), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 348/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 560/2005 (OL L 97, p. 1), pagal kuriuos iš Sprendimo 2010/656 II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 I A priede nurodyto sąrašo buvo išraukti keturi subjektai.
25 2011 m. balandžio 29 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2011/261/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/656 (OL L 111, p. 17), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 419/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 560/2005 (OL L 111, p. 1), pagal kuriuos iš Sprendimo 2010/656 II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 I A priede pateikto sąrašo buvo išraukti šeši subjektai.
Procesas ir šalių reikalavimai
26 Ši byla pradėta 2011 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu ieškovės ieškiniu.
27 Atskiru dokumentu, pateiktu tą pačią dieną, ieškovė, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76a straipsniu, paprašė taikyti pagreitintą procedūrą.
28 2011 m. kovo 3 d. sprendimu Bendrasis Teismas (penktoji kolegija) patenkino prašymą šioje byloje taikyti pagreitintą procedūrą pagal Procedūros reglamento 76a straipsnį.
29 2011 m. balandžio 13 d. remdamasis Procedūros reglamento 14 straipsniu ir penktosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas nusprendė bylą perduoti išplėstinei kolegijai.
30 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (penktoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
31 2011 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Europos Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. Išklausęs šalis, 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi Bendrojo Teismo penktosios išplėstinės kolegijos pirmininkas leido jai įstoti į bylą.
32 Šalių žodiniai pareiškimai ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus išklausyti per 2011 m. gegužės 24 d. posėdį.
33 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie su ja susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
34 Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
35 Ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo du pagrindus, susijusius su, pirma, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisių gynybą pažeidimu ir, antra, nuosavybės teisės pažeidimu.
36 Dėl pirmojo pagrindo ieškovė nurodo, kad ginčijami aktai pažeidžia teisę į gynybą ir teisę, kad jos bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, garantuojamas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 303, 2007, p. 1) 47 straipsnį ir pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 ir 13 straipsnius. Jos nuomone, ginčijamuose aktuose nenumatyta procedūra, kuri leistų užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojamasi teise į gynybą, galimybė pateikti išsamius įrašymo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą motyvus ir galimybė informuoti apie teisių gynimo priemones dėl sprendimo įrašyti į šį sąrašą ir pasinaudojimo jomis terminus, be to, nepateikiama su tuo susijusi informacija.
37 Pirmiausia reikia išnagrinėti kaltinimą, kad ginčijamuose aktuose nenumatyta galimybė pateikti išsamius įrašymo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą motyvus.
38 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareiga motyvuoti yra pagarbos teisei į gynybą principo dalis. Tad pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę (2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą, T‑228/02, Rink. p. II‑4665, toliau – Sprendimas OMPI, 138 punktas ir 2010 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimo Fahas prieš Tarybą, T‑49/07, Rink. p. II‑0000, 51 punktas).
39 Teisminės kontrolės, kuri turi būti vykdoma, be kita ko, motyvų, kuriais šiuo atveju grindžiamas asmens vardo, subjekto arba organizacijos pavadinimo įrašymas į Sprendimo 2010/656 II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 I A priede esantį sąrašą, dėl kurio atitinkamiems asmenims taikoma ribojamųjų priemonių visuma, teisėtumo atžvilgiu, veiksmingumas reiškia, kad atitinkama Sąjungos institucija privalo apie šiuos motyvus pranešti suinteresuotajam asmeniui arba subjektui, kai tik įmanoma – arba įrašymo momentu, arba bent jau kuo greičiau po to, kad suinteresuotieji asmenys galėtų pasinaudoti teise pareikšti ieškinį per nustatytą terminą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, 336 punktą ir minėto Sprendimo Fahas prieš Tarybą 60 punktą).
40 Kadangi suinteresuotieji asmenys neturi teisės būti išklausyti iki pradinės priemonės įšaldyti lėšas priėmimo, pareigos motyvuoti laikymasis yra dar svarbesnis, nes jis yra vienintelė garantija, leidžianti suinteresuotajam asmeniui bent po šios priemonės priėmimo veiksmingai pasinaudoti turimomis teisių gynimo priemonėmis, kad užginčytų minėtos priemonės teisėtumą (žr. Sprendimo OMPI 140 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
41 Šiuo atveju konstatuotina, pirma, jog Sprendimo 2010/656, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/801, 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai Taryba nusprendžia asmeniui ar subjektui taikyti Sprendimo 2010/656 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas priemones, ji tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba viešai paskelbdama pranešimą atitinkamam asmeniui arba subjektui praneša apie savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą motyvus, suteikdama tokiam asmeniui ar subjektui galimybę pateikti savo pastabas. Be to, Sprendimo 2010/656, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/801, 8 straipsnio 1 dalyje konkrečiai numatyta, kad II priede pateikiami asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą motyvai. Galiausiai Reglamento Nr. 560/2005 2a straipsnio 1 dalyje ir 11a straipsnio 3 dalyje, kuriomis jis buvo papildytas ginčijamu reglamentu, numatytos į Sprendimo 2010/656 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas panašios nuostatos dėl įrašymo į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems pagal šį reglamentą taikomos ribojamosios priemonės ir kurie įrašyti į jo I A priedą, sąrašą.
42 Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad Sprendime 2010/656 ir Reglamente Nr. 560/2005 numatyta, kad asmenims, subjektams ir organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, turi būti pateikti jų įtraukimo į minėto sprendimo II priede ir minėto reglamento I A priede esančius sąrašus motyvai.
43 Šiuo atžvilgiu teiginys, kad ginčijamuose aktuose nenumatyta galimybė pateikti aiškius ir išsamius kaltinimo pagrindus bei atskleisti jo pobūdį, turi būti atmestas, nes, atsižvelgiant į ieškovės šiuo klausimu nurodytą teismo praktiką, jis paremtas prielaida, jog aptariamos ribojamosios priemonės yra baudžiamosios, o dėl to turi būti taikomas EŽTK 6 straipsnio 3 dalies a punktas. Tačiau šios priemonės nėra baudžiamoji sankcija, be to, jomis nereiškiami tokio pobūdžio kaltinimai (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison prieš Tarybą, T‑47/03, Rink. p. II‑0000, 101 punktą ir minėto Sprendimo Fahas prieš Tarybą 67 punktą). Be to, EŽTK 6 straipsnio 3 dalies a punktas, pagal kurį kiekvienas kaltinamas asmuo turi teisę būti skubiai ir išsamiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, galioja tik baudžiamosios teisės srityje (2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Weiss und Partner, C‑14/07, Rink. p. I‑3367, 57 punktas).
44 Dar reikia patikrinti, ar nagrinėjamu atveju ieškovei buvo pateikti įtraukimo į asmenų sąrašą, esantį Sprendimo 2010/656 II priede ir Reglamento Nr. 560/2005 I A priede, motyvai, į kuriuos atsižvelgdama ji galėjo pasinaudoti savo teise į gynybą ir teise į veiksmingą teisminę apsaugą.
45 Ieškovės teigimu, ginčijamų aktų prieduose nurodytos priežastys (žr. šio sprendimo 18 punktą) nėra motyvai, kaip jie suprantami pagal EŽTK 6 straipsnį, nes išsamiai nenurodžius veikų, kuriomis ji kaltinama, ji negali konkrečiai žinoti kaltinimo pobūdžio ir pagrindo. Šiuo klausimu ji pažymi, kad nesutinka su teiginiu, jog ji trukdo taikos ir susitaikymo procesams viešai skatina neapykantą bei smurtą ir dalyvauja dezinformacijos kampanijose, ir konstatuoja, kad jai nebuvo leista dėl to išreikšti savo pozicijos. Tad Sąjungos teisme ji negali ginčyti jai pareikšto kaltinimo pagrįstumo.
46 Taryba prieštarauja teigdama, kad ginčijami aktai nepažeidžia SESV 296 straipsnyje numatytos ir teismo praktikoje konkrečiau apibūdintos pareigos motyvuoti. Ginčijamuose aktuose nurodytos pakankamos priežastys, kad ieškovė galėtų žinoti pagrindus, kuriais remiantis ji buvo įtraukta į sąrašus, ir kad jos padėtis būtų tokia, kad ji turėtų galimybę ginčyti šias priežastis.
47 Šiuo klausimu primintina, kad iš esmės kaip Tarybos priimto akto, kuriame nustatomos ribojamosios priemonės, kaip antai nagrinėjamos šiuo atveju, motyvai turi būti nurodytos ne tik teisinės šio akto taikymo sąlygos, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama diskrecija, mano, jog suinteresuotajam asmeniui turi būti taikomos tokios priemonės (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Sprendimo OMPI 146 punktą ir minėto Sprendimo Fahas prieš Tarybą 53 punktą).
48 Kadangi Taryba turi didelę diskreciją dėl informacijos, į kurią reikia atsižvelgti priimant arba paliekant galioti lėšų įšaldymo priemonę, negalima reikalauti, kad ji tiksliau nurodytų, kaip ieškovės lėšų įšaldymas konkrečiai prisideda prie kovos su trukdymu taikos ir susitaikymo procesams, ar pateiktų įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad suinteresuotasis asmuo šias lėšas ateityje gali panaudoti, kad trukdytų šiems procesams (šiuo klausimu pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Fahas prieš Tarybą 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
49 Šiuo atveju iš esmės iš ginčijamo sprendimo 6 ir 7 konstatuojamųjų dalių matyti, kad būtent atsižvelgdama į sudėtingą padėtį Dramblio Kaulo Krante Taryba nusprendė pakeisti asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, esantį Sprendimo 2010/656 II priede. Be to, pagal ginčijamo reglamento 4 konstatuojamąją dalį, būtent atsižvelgdama į tai, kad dėl padėties Dramblio Kaulo Krante kyla konkreti grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, ir siekdama užtikrinti suderinamumą su Sprendimo 2010/656 I ir II priedų keitimo ir peržiūros procesu, Taryba pakeitė Reglamento Nr. 560/2005 I ir I A prieduose pateiktus asmenų sąrašus.
50 Be to, iš Sprendimo 2010/656 II priedo A lentelės ir Reglamento Nr. 560/2005 I A priedo A lentelės 6 punkto matyti, kad ieškovė į šiuos prieduose pateiktus sąrašus buvo įtraukta todėl, kad buvo Cyclone spaudos grupės direktorė, laikraščio Le temps redaktorė ir trukdė taikos bei susitaikymo procesams viešai skatindama neapykantą bei smurtą ir dalyvaudama dezinformacijos kampanijose, susijusiose su 2010 m. prezidento rinkimais.
51 Konstatuotina, kad, nurodydama tokius motyvus, Taryba pateikia tik neaiškius ir bendrus argumentus. Iš tikrųjų ji nenurodo specifinių ir konkrečių priežasčių, dėl kurių, naudodamasi savo diskrecija, mano, jog ieškovei turi būti taikomos aptariamos ribojamosios priemonės.
52 Konkrečiai kalbant, informacija, kad ieškovė yra Cyclone spaudos grupės direktorė, laikraščio Le temps redaktorė, nėra tokia aplinkybė, kuri galėtų pakankamai ir konkrečiai pagrįsti ginčijamo akto taikymą jos atžvilgiu. Iš tikrųjų ši informacija neleidžia suprasti, kaip ieškovė trukdo taikos ir susitaikymo procesams viešai skatindama neapykantą bei smurtą ir dalyvaudama dezinformacijos kampanijose, susijusiose su 2010 m. prezidento rinkimais. Tad nenurodoma jokia konkreti veika, kuria kaltinama ieškovė ir kuri galėtų pagrįsti aptariamas priemones.
53 Žinoma, pagal nusistovėjusią teismo praktiką išsamus kaltinimų suinteresuotajam asmeniui paskelbimas galėtų ne tik prieštarauti privalomiems bendrojo intereso pagrindams, susijusiems su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo arba su jų tarptautinių santykių išsaugojimu, bet ir pažeisti teisėtus aptariamų asmenų ir subjektų interesus, nes gali rimtai pakenkti jų reputacijai. Todėl reikėtų pripažinti, kad tik rezoliucinė dalis ir bendri motyvai turi būti nurodyti Oficialiame leidinyje paskelbtoje sprendimo dėl lėšų įšaldymo versijoje, nes suprantama, kad specialūs ir konkretūs sprendimo motyvai turi būti pranešti suinteresuotiesiems asmenims kitu tinkamu būdu (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Sprendimo OMPI 147 punktą). Vis dėlto, atsižvelgiant į aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad išsamus kaltinimo ieškovei paskelbimas būtų galėjęs prieštarauti privalomiems bendrojo intereso pagrindams arba pažeisti tokius teisėtus interesus. Be to, Taryba ir nenurodė tokios aplinkybės.
54 Galiausiai, netgi kai, kaip ir nagrinėjamu atveju, motyvai ne nenurodyti, o tik nepakankamai nurodyti, pateikus motyvus vykstant procesui išimtinais atvejais dėl to gali išnykti pagrindas, susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu (2008 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Neirinck prieš Komisiją, C‑17/07 P, Rink. p. II‑0000, 51 punktas), konstatuotina – ir nėra reikalo nagrinėti, ar nagrinėjamas atvejis yra išimtinio pobūdžio, – kad bet kuriuo atveju priėmus ginčijamus aktus arba bent per procesą Bendrajame Teisme ieškovei nepateikti jokie papildomi motyvai. Iš tikrųjų Taryba per rašytinę proceso dalį tik nurodė, kad ieškovė į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą buvo įrašyta dėl „jos atsakomybės už dezinformacijos kampanijas ir neapykantos bei smurto tarp bendruomenių skatinimą Dramblio Kaulo Krante“, ir pridūrė, kad ji buvo viena iš svarbiausių Laurent Gbagbo bendrininkių ir jo „antroji sutuoktinė“. Vis dėlto per posėdį ji Bendrajam Teismui nurodė, kad ne pastaroji aplinkybė pagrindė ieškovės įtraukimą į minėtą sąrašą.
55 Be to, šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad tai, jog paskelbus ginčijamus aktus arba 2011 m. sausio 18 d. pranešimą ieškovė nesikreipė į Tarybą prašydama jai pateikti specifines ir konkrečiais jos įtraukimo į aptariamus sąrašus priežastis, nėra reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes pareiga motyvuoti priklauso Tarybai, kuri ją turi įvykdyti arba įrašymo momentu, arba bent jau kuo greičiau po to, kaip tai nurodyta šio sprendimo 39 punkte.
56 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad ginčijamų aktų motyvai neleido ieškovei Bendrajame Teisme ginčyti jų galiojimo, o Bendrajam Teismui atlikti jų teisėtumo kontrolės.
57 Darytina išvada, kad ginčijami aktai, kiek jie susiję su ieškove, turi būti panaikinti, ir nėra reikalo nagrinėti kitų šio pagrindo kaltinimų ir antro pagrindo.
58 Dėl ginčijamo reglamento panaikinimo pasekmių laiko atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus šio statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo padavimo laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos. Vadinasi, Taryba nuo pranešimo apie šį sprendimą turi dviejų mėnesių ir dešimties dienų, pridedamų už nuotolį, terminą, kad ištaisytų nustatytus pažeidimus ir prireikus priimtų naują ribojamąją priemonę ieškovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į didelį šių priemonių poveikį ieškovės teisėms ir laisvėms, rimtos ir nepataisomos žalos ribojamų priemonių, kurios nustatytos minėtu reglamentu, veiksmingumui atsiradimo galimybė neatrodo labai tikėtina, kad būtų galima pateisinti šio reglamento palikimą galioti ieškovės atžvilgiu pasibaigus Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antroje pastraipoje numatytam terminui.
59 Dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pasekmių laiko atžvilgiu reikia priminti, kad SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, pagal kurią Bendrasis Teismas gali, jei mano esant reikalinga, panaikindamas reglamentą nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu reglamento padariniai lieka galutiniai, galima analogiškai taikyti sprendimui, jei yra svarbių teisinio saugumo motyvų, panašių į tuos, kurių atsiranda panaikinant tam tikrus reglamentus ir kurie pateisina Sąjungos teismo įgaliojimus, kurie jam, atsižvelgiant į šias aplinkybes, suteikiami pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą (šiuo klausimu žr. 1996 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑271/94, Rink. p. I‑1689, 40 punktą; 1998 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Komisiją, C‑106/96, Rink. p. I‑2729, 41 punktą ir 1998 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑22/96, Rink. p. I‑3231, 41 ir 42 punktus). Nagrinėjamu atveju skirtingos ginčijamo reglamento ir ginčijamo sprendimo panaikinimo datos galėtų smarkiai pažeisti teisinį saugumą, nes abiem šiais aktais ieškovei nustatomos identiškos priemonės. Todėl ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su ieškove, galiojimas turi būti pratęstas tol, kol įsigalios ginčijamo reglamento panaikinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė to reikalavo.
61 Pagal minėto reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą į bylą įstojusios institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikia nurodyti Komisijai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. sausio 14 d. Tarybos sprendimą 2011/18/BUSP, iš dalies keičiantį Tarybos sprendimą 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui, ir 2011 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 25/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 560/2005, nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante, tiek, kiek jie susiję su N. Bamba.
2. Sprendimo 2011/18, kiek jis susijęs su N. Bamba, galiojimas turi būti pratęstas tol, kol įsigalios Reglamento Nr. 25/2011 panaikinimas.
3. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir N. Bamba bylinėjimosi išlaidas.
4. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Papasavvas | Vadapalas | Jürimäe |
Paskelbta 2011 m. birželio 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.