Language of document : ECLI:EU:C:2014:2271

Byla C‑268/13

Elena Petru

prieš

Casa Judeţeană de Asigurări de Sănătate Sibiu

ir

Casa Naţională de Asigurări de Sănătate

(Tribunalul Sibiu prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė apsauga – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – 22 straipsnio 2 dalies antra pastraipa – Sveikatos draudimas – Kitoje valstybėje narėje suteikta stacionarioji sveikatos priežiūra – Atsisakymas duoti išankstinį leidimą – Medikamentų ir pirmo būtinumo medicinos priemonių nebuvimas“

Santrauka – 2014 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Sąlygos – Klausimai, susiję su pagrindinės bylos aplinkybėmis arba dalyku – Prašymas, kuriame Teisingumo Teismui pateikiama pakankamai paaiškinimų apie faktines ir teisines aplinkybes

(SESV 267 straipsnis)

2.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Kitoje valstybėje narėje suteiktos išmokos natūra – Kompetentingos valdžios institucijos pareiga išduoti išankstinį leidimą – Sąlygos – Gydymas, kuris gyvenamosios vietos valstybėje narėje negali būti suteiktas tinkamu laiku dėl medikamentų ir pirmo būtinumo medicinos priemonių trūkumo – Negalėjimas, vertintinas atsižvelgiant į visų šios valstybės narės gydymo įstaigų padėtį ir į laikotarpį, per kurį tinkamu laiku galėtų būti suteiktas gydymas

(Tarybos reglamento Nr. 1408/71 22 straipsnio 2 dalies antra pastraipa)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 23, 25–27 punktus)

2.        Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 592/2008, 22 straipsnio 2 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad negalima atsisakyti išduoti pagal to paties straipsnio 1 dalies c punkto i papunktį reikalaujamo leidimo, jei aptariama stacionarioji sveikatos priežiūra apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybėje narėje negali būti suteikta tinkamu laiku dėl medikamentų ir pirmo būtinumo medicinos priemonių trūkumo. Toks negalėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į visų šios valstybės narės gydymo įstaigų, galinčių suteikti minėtą priežiūrą, padėtį ir į laikotarpį, per kurį tokia priežiūra galėtų būti suteikta tinkamu laiku.

(žr. 36 punktą ir rezoliucinę dalį)