Language of document : ECLI:EU:C:1991:490

TEISINGUMO TEISMO NUOMONĖ 1/91

1991 m. gruodžio 14 d.

Priimta pagal Sutarties 228 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą

„Susitarimo tarp Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių dėl Europos ekonominės erdvės sukūrimo projektas“

Teisingumo Teismo kanceliarija 1991 m. rugpjūčio 14 d. gavo Europos Bendrijų Komisijos prašymą pareikšti nuomonę, pateiktą pagal Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 228 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, pagal kurią:

„Taryba, Komisija arba valstybė narė gali gauti Teisingumo Teismo nuomonę dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su šios Sutarties nuostatomis. Jei Teisingumo Teismo nuomonė yra neigiama, susitarimas gali įsigalioti tik pagal 236 straipsnį.“

I – Prašymo pateikti nuomonę santrauka

Šiuo prašymu Komisija paprašė Teisingumo Teismą pateikti nuomonę dėl Europos ekonominės erdvės sukūrimo susitarimo (toliau – atitinkamai susitarimas ir EEE) projekto suderinamumo su EEB sutartimi, ir ypač dėl teisminio mechanizmo, kurį šis susitarimas numato įgyvendinti. Kalbama apie Sutarties 238 straipsnio pagrindu Bendrijos sudaromą asociacijos susitarimą.

Dėl susitarimo vyksta derybos tarp Komisijos, kuri pagal 1990 m. kovo 18 d. Tarybos sprendimu suteiktą įgaliojimą atstovauja Bendrijai, ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių bei Lichtenšteino kunigaikštystės, kuri 1991 m. kovo 1 d. oficialiai pateikė prašymą dėl priėmimo į ELPA (toliau – ELPA šalys arba ELPA valstybės).

Susitarimo tekstas (kuriame nenurodyti terminai) buvo pridėtas prie prašymo pateikti nuomonę.

Teisingumo Teismas pateikia nuomonę remdamasis susitarimo redakcija anglų kalba. Šį tekstą prieš jo parafavimą Komisija perdavė 1991 m. spalio 30 d. laišku.

Motyvuodama prašymą pateikti nuomonę, Komisija nurodė, kad susitarimas numato teisminės kontrolės sistemą, skirtą spręsti ginčams tarp Susitariančiųjų Šalių bei vidinius ELPA nesutarimus, ir procedūras, stiprinančias teisinį vienodumą EEE. Įsitikinusi, kad ši sistema suteikia tikras garantijas Bendrijai, Komisija, rūpindamasi teisiniu saugumu, nusprendė, kad pagal Sutarties 228 straipsnį reikia pasikonsultuoti su Teisingumo Teismu, ypač dėl kai kurių ypatingų numatytos sistemos požymių.

II – Procedūra

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnio 1 dalį pranešimas apie prašymą pateikti nuomonę buvo įteiktas Tarybai ir valstybėms narėms. Komisija bei Jungtinės Karalystės, Belgijos Karalystės ir Ispanijos Karalystės vyriausybės pateikė rašytines pastabas.

Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms Teisingumo Teismas pasiūlė atsakyti į keletą raštu jiems pateiktų klausimų. Pastarųjų atstovai dalyvavo 1991 m. lapkričio 26 d. posėdyje, vykusiame už uždarų durų Teisingumo Teismo būstinėje, per kurį jie atsakė į šiuos klausimus.

Teisingumo Teismas pasitarimų kolegijoje pagal Procedūros reglamento 108 straipsnio 2 dalį 1991 m. gruodžio 3 d. išklausė generalinius advokatus.

III – Susitarimo analizė

Prašymo pateikti nuomonę pateikimo aplinkybės

Nuo 1973 m. prekybos santykius tarp Bendrijos ir ELPA šalių bei Lichtenšteino reguliuoja dvišalės laisvosios prekybos sutartys. 1989 metų sausio mėnesį Komisijos pirmininkas Europos Parlamentui pasiūlė gerinti ir spartinti santykius tarp Bendrijos ir ELPA. Kadangi ELPA šalys palankiai priėmė šį pasiūlymą, įvyko susitikimai, po kurių buvo priimtas sprendimas pradėti formalias derybas. Šiam tikslui Taryba įgaliojo Komisiją, kaip vienintelę tarpininkę, pradėti derybas su ELPA šalimis ir Lichtenšteinu, siekiant sudaryti susitarimą tarp Bendrijos ir šių šalių dėl EEE sukūrimo. Šios derybos oficialiai buvo pradėtos 1990 m. liepos 1 dieną.

Susitarimo turinys

Susitarimą sudaro devynios dalys, kurių kiekviena turi įžangą: 1) tikslai ir principai; 2) laisvas prekių judėjimas; 3) laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas; 4) konkurencija ir kitos bendrosios taisyklės; 5) su keturiomis pirmiau nurodytomis laisvėmis susijusios horizontaliosios nuostatos (socialinės politikos, vartotojų apsaugos, aplinkosaugos, statistikos ir bendrovių teisės srityje); 6) bendradarbiavimas su keturiomis laisvėmis nesusijusiose srityse; 7) institucinės nuostatos; 8) fondai ir 9) baigiamosios nuostatos.

Vienintelė susitarimo įžangos konstatuojamoji dalis išdėstyta taip:

„Considering the objective to establish a dynamic and homogeneous European Economic Area, based on common rules and equal conditions of competition and providing for the adequate means of enforcement including at the judicial level, and achieved on the basis of equality and reciprocity and of an overall balance of benefits, rights and obligations for the Contracting Parties.“

Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„The aim of this Agreement of association is to promote a continuous and balanced strengthening of trade and economic relations between the Contracting Parties with equal conditions of competition, and the respect of the same rules, with a view to creating a homogeneous European Economic Area, hereinafter referred to as the EEA“.

Susitarimo 6 straipsnis išdėstytas taip:

„Without prejudice to future developments of case-law, the provisions of this Agreement, in so far as they are identical in substance to corresponding rules of the Treaty establishing the European Economic Community and the Treaty establishing the European Coal and Steel Community and to acts in application of these two Treaties, shall in their implementation and application be interpreted in conformity with the relevant rulings of the Court of Justice of the European Communities given prior to the date of signature of this Agreement.“

Susitarimo 7 straipsnyje nustatyta:

„Acts referred to or contained in the Annexes to this Agreement or in decisions of the EEA Joint Committee shall be binding upon the Contracting Parties and be, or be made, part of their internal legal order as follows:

a)      an act corresponding to an EEC regulation shall as such be made part of the internal legal order of the Contracting Parties;

b)      an act corresponding to an EEC directive shall leave to the authorities of the Contracting Parties the choice of form and method of implementation.“

35 protokolas, pavadintas „Protocol 35 on the implementation of EEA rules“, kurio 1 straipsnis remiasi minėtu susitarimo 7 straipsniu, išdėstytas taip:

„Whereas this Agreement aims at achieving a homogeneous European Economic Area, based on common rules, without requiring any Contracting Party to transfer legislative powers to any institution of the European Economic Area;

and

whereas this consequently will have to be achieved through national procedures;

1 straipsnis

The Contracting Parties take into account that when implementing a part of an act corresponding to an EEC directive, which is clear, precise and unconditional, subparagraph ( a ) of Article 7 of the Agreement shall apply.

2 straipsnis

For cases of possible conflicts between implemented EEA rules and other statutory provisions, the Contracting Parties undertake to introduce, if necessary, a statutory provision to the effect that EEA rules shall prevail in these cases.“

VII dalį „Institutional provisions“ (89–120 straipsniai), sudaro keturi skyriai. 1 skyrius „The structure of the association“ sudarytas iš penkių skirsnių, kurių pirmame kalbama apie EEE Tarybą. EEE Taryba, sudaryta iš Tarybos narių, Europos Bendrijų Komisijos narių ir kiekvienos ELPA šalies vyriausybės atstovo, įpareigota nubrėžti pagrindines gaires ir suteikti politinį impulsą įgyvendinant susitarimą. 2 skirsnyje kalbama apie Jungtinį komitetą, kuris, sudarytas iš Susitariančiųjų Šalių atstovų, įpareigotas įgyvendinti susitarimą ir stebėti jo veikimą. 3 skirsnyje „The EEA courts“, įtvirtintos šios nuostatos:

„95 straipsnis

1. An independent EEA Court, functionally integrated with the Court of Justice of the European Communities, is hereby established. The EEA Court shall exercise the functions which follow from Article 96. Each EFTA State shall nominate one Judge to the Court.

2. The Court, when sitting in plenary session, (1) shall be composed of five Judges of the Court of Justice of the European Communities and, on the basis of rotation, three of the Judges nominated by the EFTA States.

3. At the request of the Court, the EEA Council may allow it to establish Chambers, each consisting of three or five Judges. (2).

4. The Presidency of the Court shall be held alternatively by one of the Judges of the Court of Justice of the European Communities and by one of the Judges nominated by the EFTA States.

96 straipsnis

1. The EEA Court is competent for:

a)      the settlement of disputes between the Contracting Parties;

b)      actions concerning the surveillance procedure regarding the EFTA States;

c)      appeals concerning decisions in the field of competition initiated by the EFTA Surveillance Authority.

2. The EEA Court may be seized by:

a)      the EEA Joint Committee or the Contracting Parties in cases for settlement of disputes in accordance with Article 117;

b)      a natural or legal person or by the EFTA Surveillance Authority on appeal against decisions given by the EEA Court of First Instance in the field of competition in accordance with Article 102;

c)      the EC Commission or the EFTA Surveillance Authority in cases of conflict of competence arising under the provisions of Chapter 1 of Part IV.

3. In addition, the EEA Court may be seized under the provisions of a separate agreement between the EFTA States establishing an EFTA Surveillance Authority by:

a)      the EFTA Surveillance Authority under the surveillance procedure referred to in Article 116 regarding the fulfilment of the obligations under this Agreement by the EFTA States;

b)      an EFTA State or a natural or legal person in actions against the EFTA Surveillance Authority.

97 straipsnis

The Contracting Parties concerned, and the surveillance authorities, i.e. the EC Commission and the EFTA Surveillance Authority, as the case may be, shall take the necessary measures to comply with the judgments of the EEA Court.

98 straipsnis

The EEA Court shall have unlimited jurisdiction in regard to penalties imposed by the EFTA Surveillance Authority.

99 straipsnis

Actions brought before the EEA Court shall not have suspensory effect. The EEA Court may, however, if it considers that circumstances so require, order that application of the contested act be suspended.

100 straipsnis

The EEA Court may, where seized in accordance with Article 96(2 ) ( b ) or ( 3 ), prescribe any necessary interim measures.

101 straipsnis

1. An independent EEA Court of First Instance, attached to the EEA Court, is hereby established. It shall ensure the legal control of decisions of the EFTA Surveillance Authority relating to competition rules applicable to undertakings. Each EFTA State shall nominate one Judge to the Court.

2. The EEA Court of First Instance shall be composed of three of the Judges nominated by the EFTA States, on the basis of rotation, and two Judges of the Court of First Instance of the European Communities.

3. The Presidency of the Court shall be held alternatively by one of the Judges nominated by the EFTA States and by one of the Judges of the Court of First Instance of the European Communities.

102 straipsnis

The EEA Court of First Instance shall have jurisdiction at first instance in actions brought by a natural or legal person against a decision by the EFTA Surveillance Authority, relating to the implementation of the competition rules applicable to undertakings, if that decision is addressed to that person or if it is of direct and individual concern to him.

In addition, the EEA Court of First Instance shall have the competences conferred on the EEA Court in Articles 98 to 100.

The EEA Court of First Instance shall also be competent to give rulings in actions against the EFTA Surveillance Authority in accordance with provisions to be laid down in a separate agreement between the EFTA States establishing the EFTA Surveillance Authority.

103 straipsnis

1. The Statutes of the EEA Court and of the EEA Court of First Instance, including, in particular, the rules on the functioning of the two Courts, the appointment of the Judges and the Presidents and their terms of office are laid down in Protocol 33.(3)

2. The EEA Court and the EEA Court of First Instance shall adopt their rules of procedure, to be approved by the EEA Council.

104 straipsnis

1. In order to ensure as uniform as possible an interpretation of this Agreement, in full deference to the independence of courts, the EEA Court, the EEA Court of First Instance, the Court of Justice of the European Communities, the Court of First Instance of the European Communities and the Courts of the EFTA States shall, when applying and interpreting respectively the provisions of this Agreement or provisions of the Treaty establishing the European Economic Community and the Treaty establishing the European Coal and Steel Community, as amended or supplemented, or of the acts adopted in pursuance thereof, which are identical in substance to the provisions of this Agreement, pay due account to the principles laid down by any relevant decisions delivered by the other Courts.

A system of exchange of information concerning judgments by courts of last instance shall be set up by the EEA Joint Committee. This system shall comprise:

a)      transmission to the Registrar of the EEA Court of judgments delivered by such courts on the interpretation and application of, on the one hand, this Agreement or, on the other hand, the Treaty establishing the European Economic Community and the Treaty establishing the European Coal and Steel Community, as amended or supplemented, as well as the acts adopted in pursuance thereof in so far as they concern provisions which are identical in substance to those of this Agreement;

b)      classification of these judgments by the Registrar of the EEA Court including, as far as necessary, the drawing up and publication of translations and abstracts;

c)      communication by the Registrar of the EEA Court of the relevant documents to the competent national authorities, to be designated by each Contracting Party.

2. Provisions on the possibility for an EFTA State to allow a court or tribunal to ask the Court of Justice of the European Communities to express itself (4) on the interpretation of an EEA rule are laid down in Protocol 34.

105 straipsnis

Decisions under this Agreement by the EFTA Surveillance Authority and the EC Commission which impose a pecuniary obligation on persons other than States, shall be enforceable. The same shall apply to such judgments under this Agreement by the EEA Court, the EEA Court of First Instance, the Court of Justice of the European Communities and the Court of First Instance of the European Communities.

Enforcement shall be governed by the rules of civil procedure in force in the State in the territory of which it is carried out. The order for its enforcement shall be appended to the decision, without other formality than verification of the authenticity of the decision, by the authority which each Contracting Party shall designate for this purpose and shall make known to the other Contracting Parties, the EFTA Surveillance Authority, the EC Commission, the EEA Court, the EEA Court of First Instance, the Court of Justice of the European Communities and the Court of First Instance of the European Communities.

When these formalities have been completed on application by the party concerned, the latter may proceed to enforcement in accordance with the law of the State in the territory of which enforcement is to be carried out, by bringing the matter directly before the competent authority.

Enforcement may be suspended only by decision of the EEA Court or of the EEA Court of First Instance. However, the courts of the States concerned shall have jurisdiction over complaints that enforcement is being carried out in an irregular manner.“

34 protokolas, kuriuo remiasi 104 straipsnio 2 dalis, pavadintas „Protocol 34 on the possibility for courts and tribunals of EFTA States to request the Court of Justice of the European Communities to express itself on the interpretation of EEA rules corresponding to EC rules“, išdėstytas taip:

„1 straipsnis

When a question of interpretation of provisions of the Agreement, which are identical in substance to the provisions of the Treaties establishing the European Communities, as amended or supplemented, or of acts adopted in pursuance thereof, arises in a case pending before a court or tribunal of an EFTA State, the court or tribunal may, if it considers this necessary, ask the Court of Justice of the European Communities to express itself on such a question.

2 straipsnis

An EFTA State which intends to make use of this Protocol shall notify the Depositary and the Court of Justice of the European Communities to what extent and according to what modalities the Protocol will apply to its courts and tribunals.

3 straipsnis

The Depositary shall notify the Contracting Parties of any notification under Article 2 .“

Susitarimo VII dalies 1 skyriaus 4 ir 5 skirsniuose atitinkamai kalbama apie parlamentų bei ekonominių ir socialinių partnerių bendradarbiavimą.

2 skyrius skirtas sprendimų priėmimo procesui.

3 skyriuje „Surveillance procedure and settlement of disputes“ įtvirtintos šios nuostatos:

„116 straipsnis

1. The EFTA States shall establish an independent surveillance authority ( EFTA Surveillance Authority ) as well as procedures similar to those existing in the Community including procedures for ensuring the fulfilment of obligations under this Agreement and for control of the legality of acts of the EFTA Surveillance Authority regarding competition.

The fulfilment of the obligations under this Agreement shall be monitored by, on the one hand, the EFTA Surveillance Authority and, on the other, the EC Commission acting in conformity with the Treaty establishing the European Economic Community, the Treaty establishing the European Coal and Steel Community and this Agreement.

2. In order to ensure a uniform surveillance throughout the EEA, the EFTA Surveillance Authority and the EC Commission shall cooperate, exchange information and consult each other on surveillance policy issues and individual cases.

3. The EC Commission and the EFTA Surveillance Authority shall receive any complaints concerning the application (5) of this Agreement. They shall inform each other of complaints received.

4. Each of these bodies shall examine all complaints falling within its competence and shall pass to the other body any complaints which fall within the competence of that body.

5. In case of disagreement between these two bodies with regard to the action to be taken in relation to a complaint or with regard to the result of the examination, either of the bodies may refer the matter to the EEA Joint Committee which shall deal with it in accordance with Article 117.

117 straipsnis

1. The EEA Joint Committee or a Contracting Party may bring a matter under dispute which concerns the application (6) of this Agreement before the EEA Court in accordance with the following provisions.

2. The EEA Joint Committee shall be provided with all information which might be of use in making possible an in-depth examination of the situation, with a view to settling the dispute and finding a solution acceptable to the Contracting Parties.

3. A Contracting Party may bring a matter under dispute before the EEA Court. In doing so it shall, however, first submit the matter to the EEA Joint Committee. If it is not resolved after two consecutive meetings of the Committee, either the Committee shall, unless otherwise decided, or a Contracting Party may, bring the matter before the EEA Court. For the Community, it shall be for the EC Commission to bring the matter before the EEA Court.“

IV – Institucijų ir vyriausybių pateiktų rašytinių pastabų apibendrinimas

Bendrosios pastabos

Komisija pabrėžia, kad susitarimas labai skiriasi nuo kitų iki šiol sudarytų Bendrijos asociacijos susitarimų. Jis apima ne tik jo pasirašymo momentu egzistuojantį Bendrijos acquis, bet ir Bendrijos teisę, kuri bus priimta susitarimo taikymo srityse. Dėl susitarimo turinio Komisija pabrėžia, kad ryšiai tarp Bendrijos ir ELPA šalių tiesiogiai grindžiami EEB sutartimi ir pagal ją Bendrijos institucijų priimtais aktais. Susitarime numatyta sprendimų priėmimo tvarka rodo suinteresuotumą Bendrijos acquis ir jo raidą išplėsti EEE, kartu išsaugant Bendrijos sprendimų autonomiją ir pagarbą suverenių valstybių, kurios neketina perduoti įgaliojimų ar susitarimo organams suteikti teisės aktų leidžiamąją galią, valiai.

Susitarimo tikslas yra sukurti vientisą ekonominę erdvę, kurioje teisės, identiškos galiojančiai EEB, taikymas turėtų būti kuo vienodesnis.

Priminusi, kad susitarimu numatyta teismine sistema siekiama trijų tikslų, tai yra ginčų tarp Susitariančiųjų Šalių sprendimo, vidinių ELPA konfliktų sprendimo ir teisinio vienodumo stiprinimo EEE, Komisija patikslina, kad šiuos skirtingus įgaliojimus vykdys arba nepriklausomas Europos ekonominės erdvės teismas (toliau – EEE teismas), kuris funkciškai bus integruotas į Teisingumo Teismą, ir nepriklausomas EEE Pirmosios instancijos teismas, tačiau prijungtas prie EEE teismo, arba pats Teisingumo Teismas. EEE teismo ar EEE Pirmosios instancijos teismo sudėtis leis Teisingumo Teismo teisėjams, einantiems pareigas šiose dviejose instancijose, atskleisti savo didelę patirtį Bendrijos teisės srityje ir jos pritaikymą EEE bei taip užtikrinti vienodą šios teisės taikymą.

Sprendžiant ginčus tarp Susitariančiųjų Šalių, į EEE teismą gali kreiptis arba Jungtinis komitetas, arba viena iš Susitariančiųjų Šalių tiesiogiai, jei Jungtinis komitetas po dviejų vienas po kito einančių susitikimų konflikto neišsprendė.

Galima išskirti dvi vidinių ELPA konfliktų rūšis. Pirma, ginčai tarp Priežiūros institucijos ir ELPA valstybių narių, tai yra pažeidimo procedūros, kurias ELPA Priežiūros institucija vykdo prieš ELPA valstybes nares dėl įsipareigojimų pagal susitarimą neįvykdymo, bei ieškiniai dėl šios institucijos priimtų sprendimų valstybės pagalbos srityje. Šiuos klausimus turėtų spręsti EEE teismas. Antra, konkurencijos bylos, kurias būtų kompetentingas spręsti EEE Pirmosios instancijos teismas pirmąja instancija, o EEE teismas galėtų jas nagrinėti gavęs apeliacinį skundą dėl Pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų.

Teisinio vienodumo stiprinimo atžvilgiu susitarimas numato tris specifines procedūras. Pirmoji didžiąja dalimi atitinka Protokolu Nr. 2, pridėtu prie Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (Lugano konvencija), dėl šios konvencijos vienodo aiškinimo, įtvirtintą procedūrą. Antroji procedūra ELPA šalims numato galimybę įstoti į Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Trečioji procedūra ELPA šalių teismams suteikia galimybę kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą dėl bet kokio susitarimo aiškinimo klausimo.

Komisijos manymu, numatyta teisminė sistema padeda išvengti tam tikrų sunkumų. Iš tikrųjų ji suteikia galimybę išvengti, kad bet koks kitas teismas nei Teisingumo Teismas turėtų kompetenciją aiškinti susitarimą priimant prejudicinį sprendimą, kad EEE teismas susitarimo netaikytų pažeisdamas Bendrijos teisę ir Teisingumo Teismo praktiką, kad konkurencijos taisyklės nebūtų taikomos netvarkingai, kad ūkio subjektams negalėtų būti taikoma teisminė kontrolė pateikiant ieškinius dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir kad ELPA valstybių bylos nebūtų nagrinėjamos užsienio teismų.

Komisija norėtų gauti Teismo nuomonę šiais keturiais klausimais:

1)      dėl Teisingumo Teismo teisėjų dalyvavimo EEE teismo posėdžiuose suderinamumo su 1977 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo nuomone (dėl Susitarimo, įsteigiančio Europos vidaus vandens kelių laivų eksploatavimo nutraukimo fondą, projekto, Nuomonė 1/76, Rink. p. 741);

2)      dėl teisės, kuri suteikta ir ELPA šalims narėms, įstoti į Teisingumo Teismo nagrinėjamas Bendrijos bylas, suderinamumo su EEB sutartimi;

3)      dėl ELPA šalių narių teismų galimybės pateikti Teisingumo Teismui klausimus dėl aiškinimo, nekeičiant EEB sutarties;

4)      ar EEB sutarties 238 straipsnis leidžia susitarime numatytą teisminę sistemą.

Teisingumo Teismo narių dalyvavimas kito teismo posėdžiuose

Komisija klausia, ar remiantis minėta Nuomone 1/76 reikia manyti, kad Teisingumo Teismo teisėjai negali dalyvauti kito teismo posėdžiuose, ar kad šiuo atveju šioje nuomonėje pateikiamas aiškinimas nėra svarbus. Dėl to Komisija pažymi, kad susitarimas skiriasi nuo Nuomonėje 1/76 nagrinėto susitarimo. Viena vertus, EEE teismas neturėtų įgaliojimų, kurie buvo suteikti Europos vidaus vandens kelių laivų eksploatavimo nutraukimo fondo teismui, tai yra priimti prejudicinį sprendimą dėl susitarimo aiškinimo, kita vertus, EEE teismas ir EEE Pirmosios instancijos teismas, nepaisant jų teisminio savarankiškumo, funkciškai priklausytų Teisingumo Teismui.

Ispanijos vyriausybės teigimu, dėl daugelio priežasčių atsakymas į pateiktą klausimą gali būti tik neigiamas. Pirmiausia, EEB sutarties 167 straipsnio ir Teisingumo Teismo statuto 2, 4, ir 16 straipsnių tikslas yra garantuoti, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti jam skirtą užduotį, tai yra visiškai nešališkai ir vengdamas bet kokio spaudimo ar išankstinės nuomonės, laikytis teisės išaiškinant ir taikant sutartis.

Antra, Teisingumo Teismas Nuomonėje 1/76 paskelbė, kad Susitarimas dėl Europos vidaus vandens kelių laivų eksploatavimo nutraukimo fondo buvo nesuderinamas su EEB sutartimi, nes šiuo susitarimu numatytas Teismas buvo sudarytas iš šešių Teisingumo Teismo narių, ir jie, kaip šio Teismo nariai, galėjo spręsti tuos pačius klausimus, kuriuos sprendė kaip Teisingumo Teismo nariai, o dėl to pastarojo visiškas nešališkumas galėjo atsidurti pavojuje. Taigi tokia situacija galėtų pasikartoti šiuo atveju. Iš tikrųjų galima įsivaizduoti, kad Teisingumo Teismo teisėjai, kaip EEE teismo nariai, išaiškina ir taiko Bendrijos normas, kurias paskui turės išaiškinti ir taikyti iš naujo kaip Teisingumo Teismo nariai. Ispanijos vyriausybė mano, kad tokiu atveju teisėjas, kuris dalyvavo EEE teismo pasitarimuose, paskui jau nepriims būtino nešališko sprendimo. Jeigu jis pagal Statuto 16 straipsnį susilaikytų, galbūt atsitiktų kaip nurodyta minėtoje nuomonėje, kad Teisingumo Teismas realiai negalėtų surinkti Statuto 15 straipsnyje numatyto kvorumo.

Ispanijos vyriausybė pateikia dar tris patikslinimus. Visų pirma ji tvirtina, kad nors EEE teismas neturi kompetencijos priimti prejudicinio sprendimo dėl susitarimo išaiškinimo, kitaip yra Teisingumo Teismo atveju, kuris, remiantis teismo praktika, visada turės kompetenciją aiškinti bet kokį tarp Bendrijos ir ELPA šalių sudarytą susitarimą priimdamas prejudicinį sprendimą. Todėl minėtoje Nuomonėje 1/76 pateiktas aiškinimas nebus nei paveiktas, nei bus iškraipyta jo esmė.

Be to, Ispanijos vyriausybė pripažįsta, kad nepritaria Komisijos nuomonei, jog šiuo atveju Nuomonė 1/76 nebūtų taikoma, nes EEE teismas ir EEE Pirmosios instancijos teismas funkciškai yra integruoti į Teisingumo Teismą. Susitarimo institucinių nuostatų 7 straipsnyje iš tikrųjų nustatyta, kad EEE teismas yra nepriklausoma organizacija ir kad ji nėra pavaldi Teisingumo Teismui.

Galiausiai Ispanijos vyriausybė konstatuoja, kad susitarimo projekto institucinių nuostatų 104 straipsnis neatsako į klausimą, kiek EEE teismo sprendimas įpareigoja Teisingumo Teismą, kai šis nagrinėja klausimą, dėl kurio EEE teismas jau pateikė savo sprendimą.

Belgijos vyriausybė pritaria Komisijos analizei dėl Nuomonės 1/76 svarbumo nagrinėjamu atveju. EEE teismas neturės kompetencijos priimti prejudicinio sprendimo, priešingai nei Europos eksploatavimo nutraukimo fondo teismo atveju. Be to, EEE teismas funkciškai bus integruotas į Teisingumo Teismą, bet išsaugos visą savarankiškumą. Teisingumo Teismo teisėjų dalyvavimas nekeičia teisinio EEE teismo statuso. Dėl kompetencijos priimti prejudicinį sprendimą neturėjimo Belgijos vyriausybė pastebi, kad tiek Teisingumo Teismas, tiek EEE teismas turės priimti sprendimus dėl tų pačių Bendrijos teisės normų.

Jungtinės Karalystės vyriausybės teigimu, EEB sutarčiai ir Nuomonei 1/76 neprieštarauja tai, kad Teisingumo Teismo teisėjai posėdžiautų EEE teisme. Teisingumo Teismo argumentus šioje nuomonėje lėmė aplinkybė, kad Fondo teismo kompetencija priimti sprendimą dėl susitarimo išaiškinimo egzistuotų paraleliai su Teisingumo Teismo kompetencija.

Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio pirmoji pastraipa, numatanti teisėjo negalėjimą dalyvauti nagrinėjant bylą, kurioje jis anksčiau buvo dalyvavęs kaip advokatas, patarėjas ar teisėjas, prilygsta negalėjimui būti teisėju ir šalimi toje pačioje byloje. Tai netaikoma teisėjui, kuris tuo pačiu metu dalyvauja nagrinėjant skirtingas bylas dėl panašių ar vienodų klausimų, kai Teisingumo Teismas priima prejudicinius sprendimus dėl teisės klausimų, panašių ar identiškų tiems, dėl kurių jis jau priėmė sprendimą vykdant įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą pagal Sutarties 169 straipsnį. Kadangi Teisingumo Teismo ankstesni jo sprendimai neįpareigoja, jis visada gali neatsižvelgti į teismo praktiką išspręsdamas teisinį klausimą kitaip.

Išanalizavusi susitarimą ir susijusius dokumentus, kurie buvo nagrinėti Nuomonėje 1/76, Jungtinės Karalystės vyriausybė padarė išvadą, kad šioje byloje buvo įmanoma, jog ankstesni Fondo teismo sprendimai galėjo turėti įtakos atitinkamiems Bendrijos teisėjams. Todėl Bendrijos acquis netiesiogiai galėjo atsidurti pavojuje, pavyzdžiui, dėl tarptautinės viešosios teisės principų, kurie Bendrijos teisės sistemoje buvo pakeisti, poveikio. Šis pavojus privertė Teisingumo Teismą Nuomonėje 1/76 pasipriešinti tam, kad Teisingumo Teismo teisėjai dalyvautų Fondo teismo posėdžiuose.

Be to, Jungtinė Karalystė pastebi, kad sunkumai, dėl kurių paduotas prašymas pateikti Nuomonę 1/91, labai skiriasi nuo tų, dėl kurių buvo pateiktas prašymas dėl Nuomonės 1/76. Dėl Eksploatavimo nutraukimo fondo taisyklių iškilo problema, jog Teisingumo Teismo teisėjai, kurie būtų pakviesti teisėjauti Fondo teisme, turėtų vykdyti dvi nesuderinamas užduotis. Viena vertus, jiems būtų tekę, kaip Teisingumo Teismo nariams, apginti Bendrijos acquis aiškinant institucijų priimtus aktus ir, kita vertus, kaip Fondo teismo nariams kontroliuoti teisinę sistemą, pagrįstą tarptautinės viešosios teisės principais, kurie skiriasi nuo sudarančiųjų Bendrijos acquis. Jungtinės Karalystės nuomone, šiuo atžvilgiu susitarimas nesukelia jokių sunkumų, nes Teisingumo Teismo ir EEE teismo teisėjai privalo taikyti tas pačias taisykles bei principus ir taip apsaugoti Bendrijos acquis.

Dėl EEE teismo sudėties Jungtinės Karalystės vyriausybė pastebi, kad jame posėdžiaus penki iš trylikos Teisingumo Teismo teisėjų. Kadangi septyni teisėjai gali sudaryti teismo plenarinę kolegiją, turi būti įmanoma surinkti tokią kolegiją, kurioje nė vienas iš teisėjų nebūtų dalyvavęs priimant ankstesnį EEE teismo sprendimą. Jeigu dėl penkių Teisingumo Teismo teisėjų dalyvavimo EEE teismo veikloje kiltų administracinių problemų, EEB sutarties 165 straipsnis numato nuostatą, kuris leistų įveikti situaciją, galinčią susidaryti dėl susitarimo priėmimo.

Išplėsta įstojimo teisė

Komisijos teigimu, remiantis Statuto 37 straipsniu, Teisingumo Teismas jau leido trečiosiųjų šalių įstojimą į bylą. Tačiau šiuo atveju labiau akcentuojama sisteminė teisė, kuri reikalautų apie prejudicinius klausimus pranešti ELPA šalims narėms taip pat, kaip ir valstybėms narėms. Todėl Komisija klausia, ar nereikia pakeisti Statuto 20 straipsnio.

Ispanijos vyriausybės nuomone, atsakymas į antrąjį klausimą turi būti teigiamas. Statuto 20 straipsnis yra pakankamai aiškus. Jis aiškiai numato, kad tik išvardyti pranešimų adresatai gali pateikti rašytines pastabas prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje ir dalyvauti teismo posėdyje. Nors Teisingumo Teismas niekada nepriėmė sprendimo dėl trečiosios valstybės galimybės pateikti pastabas byloje dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jis pateikė griežtą Statuto 20 straipsnyje paminėtų suinteresuotųjų asmenų sąrašo išaiškinimą.

Ispanijos vyriausybės nuomone, nurodydama Statuto 37 straipsnį Komisija supainiojo dvi visiškai skirtingas procedūrų rūšis. Įstojus į bylą vienos iš šalių pusėje, yra kelios šalys, ginančios kelis teiginius, tai yra ieškovas, atsakovas ir vėliau atsirandanti trečioji šalis. Ši trečioji šalis vadinama „coadyuvante“ pagal Ispanijos procesinę terminologiją. Ji gali įstoti į bylą tik vienos iš pagrindinių šalių pusėje. Šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į tai, kad 37 straipsnis leidžia įstoti ir kitiems nei valstybės narės ir Bendrijos institucijos asmenims, jei įvykdomos dvi sąlygos: pirma, jie turi pagrįsti suinteresuotumą sprendimu byloje ir, antra, byla negali būti tarp valstybių narių, Bendrijos ir valstybių narių institucijų ar tarp pačių Bendrijos institucijų. Iš to galima daryti išvadą, kad trečiosios valstybės įstojimas į bylą, kurį Teisingumo Teismas pripažino 1983 m. rugpjūčio 23 d. Nutartimi Chris International Foods prieš Komisiją (bylose 91/82 ir 200/82, Rink. p. 417), reikalauja laikytis šių dviejų sąlygų.

Ispanijos vyriausybė padarė išvadą, kad Statuto 20 straipsnis turėtų būti pakeistas, jei norima, kad visos ELPA valstybės galėtų pateikti pastabas prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje, ir kad 37 straipsnis numato tik įstojimą vienos iš pagrindinių šalių pusėje tiesioginio ieškinio atveju. Įstojimas į bylą visiškai skiriasi nuo dalyvavimo prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje, todėl net platesnis 37 straipsnio išaiškinimas jokiu atveju negalėtų pakeisti aiškaus ir tikslaus 20 straipsnio turinio.

Belgijos vyriausybė pastebi, kad būtina peržiūrėti 37 straipsnį, jei norima, kad ELPA valstybės galėtų įstoti į trijų kategorijų bylas, į kurias juridiniai asmenys įstoti negali. Reikia peržiūrėti 20 straipsnį, kad ELPA valstybės, kurios nėra bylos šalys, galėtų pateikti pastabas byloje dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina, kad numatyta ELPA valstybių narių įstojimo į Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas procedūra reikalauja pataisyti 37 straipsnį. Nepakanka susitarime numatyti šių šalių įstojimo teisės, nes šis susitarimas pats savaime Statuto nepakeičia. Taigi reikės vadovautis EEB sutarties 188 straipsnio antrosios pastraipos procedūra. Ši nuostata numato, kad Teisingumo Teismo prašymu Taryba gali pakeisti Statuto III antraštinę dalį, pasikonsultavusi su Komisija ir Europos Parlamentu. Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat mano, kad reikia pakeisti 20 straipsnį, norint ELPA šalims narėms leisti pateikti pastabas byloje dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Be to, reikia keisti Statuto 17, 18 ir 39 straipsnius.

ELPA šalių teismų pateikti prejudiciniai klausimai

Ispanijos vyriausybės teigimu, atsakymas į trečiąjį klausimą turi būti neigiamas. Ieškinys dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo instrumentas. Tokio bendradarbiavimo tarp teismų tiesioginė pasekmė yra ta, kad tik valstybių narių teismo organai turi teisę kreiptis į Teisingumo Teismą pagal EEB sutarties 177 straipsnį. Kad ELPA valstybių narių teismo organai taip pat galėtų kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, reikėtų pakeisti EEB sutarties 177 straipsnį, prie žodžių „vienos iš valstybių narių teismas“ pridedant nuorodą į trečiosios valstybės, su kuria Bendrija pasirašė tarptautinį susitarimą, teismo organus.

Belgijos vyriausybė mano, kad 177 straipsnis turi būti peržiūrėtas, jog ELPA šalių narių teismai galėtų kreiptis į Teisingumo Teismą.

Jungtinės Karalystės vyriausybė visų pirma pastebi, kad 177 straipsnis susijęs su valstybės narės teismu, turinčiu savo būstinę užjūrio teritorijose, kurias reglamentuoja EEB sutarties ketvirtoji dalis (žr. 1990 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Kaefer ir Procacci, C‑100/89 ir C‑101/89, Rink. p. I‑4647). Nors ši nuostata stricto sensu taikoma tik valstybių narių teismams, Teisingumo Teismas nusprendė, kad antroji šios nuostatos pastraipa buvo taikoma teismui, kuris nepriklauso valstybės narės teismų sistemai, jeigu jis yra valstybei narei priklausančioje teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje Bendrijos teisė taikoma ribotai ir jeigu Bendrijos teisė šiuo klausimu numato atitinkamą nuostatą (1991 m. liepos 3 d. Sprendimas Barr ir Montrose, C‑355/89, Rink. p. I‑3479).

Be to, Jungtinės Karalystės vyriausybė pažymi, kad pagal 177 straipsnį Teisingumo Teismas gali priimti prejudicinį sprendimą dėl tarptautinių susitarimų, kurių šalis yra Bendrija, išaiškinimo. Teisingumo Teismas taip pat gali priimti prejudicinį sprendimą dėl susitarimų, sudaromų pagal Sutarties 220 straipsnį, išaiškinimo. Susitarimas bus tarptautinis, sudarytas pagal Sutarties 238 straipsnį. Taigi vienu metu kalbama apie tarptautinį susitarimą, sudarytą taikant Sutartį, ir apie institucijų priimtą aktą. Tad niekas neprieštarauja, kad Teisingumo Teismas priimtų prejudicinį sprendimą dėl susitarimo išaiškinimo. Minėti Teisingumo Teismo sprendimai rodo numatomų priimti nuostatų suderinamumą su EEB sutartimi.

Sutarties 238 straipsnis

Komisija klausia, ar 238 straipsnis leidžia tokios rūšies teisminę sistemą, kurią įtvirtintų susitarimas. Jei taip nėra, reiktų pakeisti šią Sutarties nuostatą taip, kad į joje nurodytas procedūras būtų įtrauktas teisminės sistemos, funkciškai integruotos į Teisingumo Teismą ir užtikrinančios Bendrijos teisės specifiką ir vientisumą, įsteigimas.

Ispanijos vyriausybės manymu, 238 straipsnis yra pakankamas pagrindas, kad Bendrija galėtų su valstybių sąjunga ar tarptautine organizacija sudaryti tokį asociacijos susitarimą, kurį numatoma sudaryti su ELPA. Tačiau yra kitaip, jei tokio susitarimo turinys nesuderinamas su Sutartimi. Nagrinėjamu atveju nesuderinamumas kyla dėl numatomo teisminio mechanizmo. Prieš pasirašant susitarimą reikėtų pataisyti Sutartį.

Belgijos vyriausybė pastebi, kad 238 straipsnis neleidžia įgyvendinti EEB sutartyje numatomo teisminio mechanizmo prieš tai nepakeitus EEB sutarties. Iš esmės niekas neprieštarauja Sutarties 238 straipsnio pakeitimui. Tačiau nagrinėjamu atveju būtų protingiau pakeisti ir kitus susijusius Sutarties bei Teisingumo Teismo statuto straipsnius, kad būtų maksimaliai garantuotas darnumas ir teisinis saugumas.

Jungtinės Karalystės vyriausybės manymu, Sutarties 238 straipsnyje nurodytos sąvokos „bendrieji veiksmai ir specialioji tvarka“ leidžia, kad teisminės procedūros būtų įtrauktos į šioje nuostatoje nurodytus susitarimus. Tokios procedūros gali net prisidėti prie gero šių susitarimų veikimo. Tai taip pat taikytina nuostatoms, kurios numato teisminį galimų bylų nagrinėjimą, nes jos skatina šalis nuolat vykdyti susitarimą.

 Teisingumo Teismo nuomonė

I

1.        Šioje nuomonėje Teisingumo Teismas Komisijos prašymu nagrinės tik teisminės kontrolės sistemos, kurią siūloma nustatyti minėtu susitarimu, suderinamumą su EEB sutartimi. Kitos susitarimo nuostatos, būtent reglamentuojančios sprendimų priėmimo procesą ir įgaliojimų konkurencijos srityje paskirstymą, šioje nuomonėje nenagrinėjamos.

2.        Susitarimas bus sudarytas tarp valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių. Bendrijos vardu sutartį sudarys Taryba, pagal EEB sutarties 238 straipsnį gavusi atitinkamą Europos Parlamento pritarimą.

3.        Susitarimu siekiama sukurti Europos ekonominę erdvę, kuri apimtų Bendrijos valstybių narių ir ELPA šalių teritorijas. Iš susitarimo preambulės matyti, kad Susitariančiosios Šalys numato sukurti dinamišką ir vientisą Europos ekonominę erdvę, pagrįstą bendromis taisyklėmis ir vienodomis konkurencijos sąlygomis, užtikrinančią tinkamas vykdymo priemones, įskaitant teisminiu lygiu taikomas priemones. Pagal susitarimo 1 straipsnį juo siekiama skatinti nuolatinį ir subalansuotą Susitariančiųjų Šalių prekybos ir ekonominių santykių stiprinimą, taikant vienodas konkurencijos sąlygas ir laikantis tokių pačių taisyklių.

4.        EEE priklausančių valstybių santykiams taikomos teisės normos, susijusios su laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu, taip pat su konkurencijos tvarka. Šios teisės normos iš esmės sutampa su atitinkamomis EEB ir EAPB sutarčių ir jomis remiantis priimtų teisės aktų nuostatomis. Kaip Komisija nurodė prašyme pateikti nuomonę, Susitariančiosios Šalys ketina EEE taikyti Bendrijos teisę, kuri bus priimta susitarimo reglamentuojamose srityse, kai tokia teisė atsiras, bus kuriama ar pakeičiama.

II

5.        Toks EEE teisės aiškinimo ir taikymo vienodumo tikslas, nurodytas susitarimo 1 straipsnyje, turėtų būti užtikrinamas taikant nuostatas, kurių formuluotė tapati atitinkamų Bendrijos teisės nuostatų tekstui, ir sukuriant teisminę sistemą.

6.        Susitarimu numatoma įkurti EEE teismą, prie kurio būtų prijungtas Pirmosios instancijos teismas. EEE teismo kompetencija apibrėžiama šio susitarimo 96 straipsnio pirmojoje dalyje. Ši kompetencija apima Susitariančiųjų Šalių ginčų sprendimą, veiksmus, kurių imamasi vykdant ELPA valstybių priežiūros procedūrą ir konkurencijos srityje – apeliacinius skundus dėl ELPA priežiūros institucijos priimtų sprendimų.

7.        Teisminei sistemai taip pat priskiriami toliau nurodyti mechanizmai.

8.        Susitarimo 6 straipsnyje nustatyta, kad, siekiant įgyvendinti ir taikyti susitarimo nuostatas, jos turi būti aiškinamos remiantis iki susitarimo pasirašymo priimtais Teisingumo Teismo sprendimais dėl atitinkamų EEB sutarties, EAPB sutarties ir Bendrijos antrinės teisės aktų nuostatų.

9.        Susitarimo 104 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad taikant ar aiškinant šio susitarimo ar EEB ir EAPB sutarčių pakeistas arba papildytas nuostatas ar pagal jas priimtus teisės aktus, Teisingumo Teismas, EEE teismas, Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas, EEE Pirmosios instancijos teismas ir ELPA valstybių teismai turi tinkamai laikysis principų, apibrėžtų kitų teismų priimtuose sprendimuose, kad būtų užtikrintas kuo vienodesnis susitarimo aiškinimas.

10.      Susitarimo 95 straipsnyje teigiama, kad EEE teismą sudaro aštuoni teisėjai, iš kurių penki yra Teisingumo Teismo teisėjai. EEE teismo prašymu EEE Taryba gali leisti pirmajam sudaryti trijų ar penkių teisėjų kolegijas. Atsižvelgiant į nagrinėjamų bylų pobūdį, tinkamai suderintas Teisingumo Teismo ir ELPA teisėjų skaičius bus patikslintas EEE teismo statute. 101 straipsnyje nustatyta, kad EEE Pirmosios instancijos teismą sudaro penki teisėjai, kurių tris skiria ELPA valstybės ir likusius du – Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas.

11.      Protokole Nr. 34, į kurį nuoroda pateikiama susitarimo 104 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintos nuostatos, pagal kurias ELPA valstybės gali leisti savo teismams prašyti Teisingumo Teismą išaiškinti tam tikrą susitarimo nuostatą.

12.      Pagaliau Protokolo Nr. 34 pastaboje yra įtvirtinta ELPA valstybių teisė įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas.

III

13.      Prieš nagrinėjant Komisijos prašyme pateikti nuomonę išdėstytus klausimus, reikia palyginti susitarimo tikslus ir kontekstą su Bendrijos teisės tikslais ir kontekstu.

14.      Tai, kad susitarimo nuostatos ir atitinkamos Bendrijos teisės nuostatos yra vienodai suformuluotos, nereiškia, kad jas būtinai reikia vienodai aiškinti. Iš tikrųjų tarptautinė sutartis turi būti aiškinama ne tik vadovaujantis jos formuluotėmis, bet ir atsižvelgiant į jos tikslus. 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 31 straipsnyje šiuo klausimu teigiama, kad sutartis aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir į sutarties objektą bei jos tikslą.

15.      Lyginant susitarimo ir Bendrijos teisės nuostatų tikslus, reikia pažymėti, kad susitarimas yra susijęs su laisvąją prekybą ir konkurenciją reglamentuojančių nuostatų taikymu ekonominiams ir prekybos Susitariančiųjų Šalių santykiams.

16.      Kalbant apie Bendrijos teisės nuostatų tikslus, reikia pasakyti, kad laisvosios prekybos ir konkurencijos taisyklės, kurių taikymą susitarime siekiama išplėsti visoje Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, yra išplėtotos ir sudaro Bendrijos teisinės sistemos, kurios tikslai yra platesni nei minėto susitarimo, dalį.

17.      Iš EEB sutarties 2, 8a ir 102a straipsnių matyti, kad šios sutarties tikslas – pasiekti ekonominę integraciją, kuri lemtų vidaus rinkos bei ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą. Be to, Suvestinio Europos akto 1 straipsnyje patikslinama, kad visų Bendrijos sutarčių tikslas yra prisidėti prie realaus progreso siekiant Europos vienybės.

18.      Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad EEB sutarties nuostatos, reglamentuojančios laisvą judėjimą ir konkurenciją, pačios tikslo neturėdamos, yra tik šių tikslų įgyvendinimo būdai.

19.      Susitarimo tikslo kontekstas taip pat skiriasi nuo konteksto, kuriame siekiama Bendrijos tikslų.

20.      Iš tikrųjų EEE turi būti įkurta remiantis tarptautine sutartimi, kuri iš esmės sukuria tik Susitariančiųjų Šalių teises ir pareigas ir nenumato jokio suverenių teisių perdavimo jos įsteigiamoms tarpvyriausybinėms institucijoms.

21.      Tačiau EEB sutartis, nors ir sudaryta kaip tarptautinis susitarimas, yra konstitucinė Bendrijos chartija, grindžiama teisinės valstybės principu. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos sutartys sukūrė naują teisinę sistemą, kurios labui valstybės, nors ir ne visose srityse, apribojo savo suverenias teises, ir šios teisinės sistemos subjektai yra ne tik valstybės narės, bet ir jų piliečiai (žr. 1963 m. vasario 5 d. Sprendimą Van Gend en Loos byloje 26/62, Rink. p. 1). Pagrindiniai taip nustatyti Bendrijos teisinės sistemos ypatumai yra jos viršenybė prieš valstybių narių teisę, taip pat daugelio nuostatų, kurios yra taikytinos pačioms valstybėms narėms ir jų piliečiams, tiesioginis veikimas.

22.      Iš šių svarstymų aišku, kad teisės normų vienodumo EEE neužtikrina tai, jog Bendrijos teisės ir atitinkamų susitarimo nuostatų turinys yra tapatus arba tapati jų formuluotė.

23.      Taigi reikia išnagrinėti, ar susitarime nustatomi kiti būdai šiam vienodumui užtikrinti.

24.      Susitarimo 6 straipsniu šio tikslo siekiama nustatant, kad susitarimo normos turi būti aiškinamos vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, susijusia su atitinkamomis Bendrijos teisės nuostatomis.

25.      Tačiau šis aiškinimo mechanizmas neleidžia užtikrinti siekiamo teisinio vienodumo dėl dviejų priežasčių.

26.      Pirma, 6 straipsnyje kalbama tik apie Teisingumo Teismo sprendimus, priimtus iki susitarimo pasirašymo dienos. Kadangi ši Teisingumo Teismo praktika keisis, bus sunku atskirti naują teismo praktiką nuo ankstesnės, taigi ir praeitį nuo ateities.

27.      Antra, nors susitarimo 6 straipsnyje aiškiai nepatikslinama, ar daroma nuoroda į visą Teisingumo Teismo praktiką, ypač Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Bendrijos teisės tiesioginiu veikimu ir viršenybe, iš jo Protokolo Nr. 35 matyti, kad, nepripažindamos šioje Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintų tiesioginio veikimo ir viršenybės principų, Susitariančiosios Šalys tik įsipareigoja į savo atitinkamas teisines sistemas įtraukti įstatymo galią turinčią nuostatą, įtvirtinančią EEE susitarimo nuostatų viršenybę prieš joms prieštaraujančias teisės normas.

28.      Iš to išplaukia, kad pagal susitarimo 6 straipsnį Teisingumo Teismo praktikos laikymasis neapima pagrindinių šios praktikos elementų, kurie yra nesuderinami su susitarimo ypatybėmis. Todėl 6 straipsnis negali užtikrinti teisės vienodumo visoje EEE nei praeityje, nei ateityje.

29.      Iš pirmiau išdėstytų svarstymų aišku, kad susitarimo tikslų ir konteksto bei Bendrijos teisės tikslų ir konteksto skirtumai trukdo pasiekti vienodumą aiškinant ir taikant teisę EEE.

IV

30.      Atsižvelgiant į nustatytą prieštaravimą reikia išnagrinėti, ar numatoma teisminė sistema gali kelti pavojų Bendrijos teisinės sistemos savarankiškumui siekiant konkrečių jos tikslų.

31.      Visų pirma bus nagrinėjamas sąvokos „Susitariančioji Šalis“ išaiškinimas, kurį EEE teismas turės pateikti naudodamasis savo kompetencija, paskui bus aptariamas tokios teismo praktikos poveikis Bendrijos teisės aiškinimui.

32.      Dėl pirmojo aspekto reikia pažymėti, kad EEE teismas pagal susitarimo 96 straipsnio 1 dalies a punktą yra kompetentingas spręsti Susitariančiųjų Šalių ginčus ir kad pagal šio susitarimo 117 straipsnio 1 dalį EEE jungtinis komitetas ar Susitariančioji Šalis gali kreiptis į EEE teismą dėl tokio ginčo išsprendimo.

33.      Sąvoka „Susitariančiosios Šalys“ apibrėžiama susitarimo 2 straipsnio c punkte. Bendrijai ir jos valstybėms narėms ši sąvoka, atsižvelgiant į konkretų atvejį, apima Bendriją ir jos valstybes nares, arba Bendriją, arba valstybes nares. Kurią galimybę iš trijų pasirinkti, yra sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į atitinkamas susitarimo nuostatas ir atitinkamą Bendrijos ir valstybių narių kompetenciją pagal EEB ir EAPB sutartis.

34.      Tai reiškia, kad kai į EEE teismą yra kreipiamasi dėl ginčo, susijusio su viena ar daugiau susitarimo nuostatų išaiškinimu ar taikymu, šio teismo taip pat gali būti prašoma pagal susitarimo 2 straipsnio c punktą išaiškinti sąvoką „Susitariančioji Šalis“, kad būtų nustatyta, ar pagal šią nuostatą sąvoka „Susitariančioji Šalis“ reiškia Bendriją, Bendriją ir valstybes nares, ar tik valstybes nares. Taigi EEE teismas turės priimti sprendimą dėl atitinkamos Bendrijos ir valstybių narių kompetencijos tose srityse, kurias reglamentuoja susitarimas.

35.      Iš to išplaukia, jog EEE teismui pagal susitarimo 2 straipsnio c punktą, 96 straipsnio 1 dalį ir 117 straipsnio 1 dalį suteikta kompetencija gali pažeisti Sutartyse įtvirtintą įgaliojimų paskirstymą, taigi ir Bendrijos teisinės sistemos savarankiškumą, kurį Teisingumo Teismas privalo užtikrinti pagal EEB sutarties 164 straipsnį. Šią išimtinę Teisingumo Teismo kompetenciją patvirtina EEB sutarties 219 straipsnis, pagal kurį valstybės narės įsipareigoja su šios sutarties išaiškinimu ar taikymu susijusius ginčus spręsti tik joje nustatytais būdais. EAPB sutarties 87 straipsnyje įtvirtinta tokia pati nuostata.

36.      Taigi tokios kompetencijos suteikimas EEE teismui yra nesuderinamas su Bendrijos teise.

37.      Dėl antrojo aspekto pirmiausia reikia pažymėti, kad tarptautiniai susitarimai, sudaromi laikantis Sutarties 228 straipsnio procedūros, įpareigoja Bendrijos institucijas ir jos valstybes nares, ir kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką šių susitarimų nuostatos bei tokiais susitarimais įkurtų institucijų priimti aktai nuo savo įsigaliojimo momento tampa Bendrijos teisinės sistemos sudedamąja dalimi.

38.      Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad susitarimas pagal EEB sutarties 177 straipsnio pirmosios pastraipos b punktą yra vienos iš Bendrijos institucijų priimtas aktas, todėl Teisingumo Teismas yra kompetentingas priimti prejudicinį sprendimą dėl jo išaiškinimo. Jis taip pat yra kompetentingas spręsti dėl šio susitarimo, kai Bendrijos valstybės narės nevykdo pagal jį prisiimtų įsipareigojimų.

39.      Taigi, jeigu tarptautiniame susitarime nustatyta atskira teisminė sistema, kuri apima teismą, kompetentingą spręsti šio susitarimo šalių ginčus ir aiškinti jo nuostatas, tokio teismo sprendimai Bendrijos institucijoms, įskaitant ir Teisingumo Teismą, yra privalomi. Šie sprendimai taip pat yra privalomi, kai Teisingumo Teismo prašoma priimti prejudicinį sprendimą arba sprendimą nagrinėjant tiesioginį ieškinį dėl tarptautinio susitarimo išaiškinimo, dėl to, kad pastarasis yra Bendrijos teisinės sistemos sudedamoji dalis.

40.      Tokią teisminę sistemą nustatantis tarptautinis susitarimas iš esmės yra suderinamas su Bendrijos teise. Iš tikrųjų Bendrijos kompetencija tarptautinių santykių srityje ir jos teisė sudaryti tarptautines sutartis būtinai lemia įgaliojimą paklusti teismo, kuris buvo įkurtas ar paskirtas šiais susitarimais, sprendimams dėl tokio susitarimo nuostatų išaiškinimo ir taikymo.

41.      Tačiau aptariamas susitarimas perima daugumą normų, įskaitant antrinės teisės normas, kurios Bendrijoje reglamentuoja ekonominius ir prekybos santykius ir didžiąja dalimi yra pagrindinės Bendrijos teisinės sistemos nuostatos.

42.      Taigi šiuo susitarimu į Bendrijos teisinę sistemą įtraukiamas didžiulis teisės normų rinkinys, prijungiamas prie lygiai taip pat suformuluotų Bendrijos teisės normų grupės.

43.      Be to, susitarimo preambulėje ir jo 1 straipsnyje Susitariančiosios Šalys išreiškė ketinimą užtikrinti vienodą susitarimo nuostatų taikymą visose savo teritorijose. Tačiau taip siekiamas vienodo taikymo ir konkurencijos sąlygų lygybės siekis, įtvirtintas susitarimo 6 straipsnyje ir 104 straipsnio 1 dalyje, būtinai apima tiek susitarimo nuostatų, tiek atitinkamų Bendrijos teisinės sistemos nuostatų aiškinimą.

44.      Nors pagal susitarimo 6 straipsnį EEE teismas įpareigojamas aiškinti susitarimo nuostatas pagal atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, galiojusią iki susitarimo pasirašymo, EEE teismui šis įpareigojimas vėliau priimtų Teisingumo Teismo sprendimų atžvilgiu nebus taikomas.

45.      Todėl susitarimo tikslas užtikrinti teisės vienodumą visoje EEE lemia ne tik paties susitarimo normų, bet ir atitinkamų Bendrijos teisės normų aiškinimą.

46.      Iš to išplaukia, kad, nustatant būsimą Bendrijos teisės normų dėl laisvo judėjimo ir konkurencijos išaiškinimą, susitarimu nustatytas teisminis mechanizmas prieštarauja EEB sutarties 164 straipsniui ir apskritai patiems Bendrijos pagrindams.

V

47.      Pavojaus, kurį susitarimu sukuriama teisminė sistema kelia Bendrijos teisinės sistemos savarankiškumui, niekaip nesumažina tai, kad jo 95 ir 101 straipsniais siekiama sukurti sistemiškus EEE teismo ir Teisingumo Teismo ryšius numatant, jog Teisingumo Teismo teisėjai posėdžiauja EEE teisme ir jo kolegijose, taip pat jog Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo teisėjai posėdžiauja EEE Pirmosios instancijos teisme.

48.      Priešingai, reikėtų baimintis, kad taikant tokias nuostatas bus pabrėžiamos pagrindinės teisminės sistemos, kurią siekiama įkurti susitarimu, problemos.

49.      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad EEE teismas turi užtikrinti gerą laisvosios prekybos ir konkurencijos normų veikimą pagal tarptautinę sutartį, kuri nustato tik Susitariančiųjų Šalių pareigas.

50.      Priešingai, Teisingumo Teismas turi užtikrinti atitiktį konkrečiai teisinei sistemai ir skatinti jos raidą, siekdamas pasiekti EEB sutarties 2, 8a ir 102a straipsniuose išvardytus tikslus bei sukurti tarp valstybių narių Europos Sąjungą, kaip teigiama iškilmingoje 1983 m. birželio 19 d. Štutgarto deklaracijoje (2.5 skyrius), į kurią daroma nuoroda Suvestinio Europos akto pirmojoje konstatuojamojoje dalyje. Tokiame kontekste laisvoji prekyba ir konkurencija tėra būdai pasiekti šiuos tikslus.

51.      Todėl Teisingumo Teismo teisėjai, atsižvelgdami į tai, kuriame teisme – Teisingumo ar EEE – jie posėdžiauja, turės taikyti ir aiškinti tas pačias nuostatas, tik naudodami skirtingus būdus, metodus ir koncepcijas, siekdami atsižvelgti į kiekvienos sutarties pobūdį ir konkrečius jos tikslus.

52.      Šiomis sąlygomis šiems teisėjams teisėjaujant Teisingumo Teisme bus labai sudėtinga ar net neįmanoma visiškai nepriklausomai spręsti klausimų, kuriuos jie jau nagrinėjo EEE teisme.

53.      Tačiau dėl to, kad susitarimo teisminė sistema bet kuriuo atveju yra nesuderinama su EEB sutartimi, nebūtina plačiau nagrinėti šio klausimo ir to, ar ši sistema kelia rimtų abejonių dėl pasitikėjimo Teisingumo Teismo gebėjimu visiškai nepriklausomai vykdyti savo funkcijas, kurį asmenys galėtų turėti.

VI

54.      Reikia išnagrinėti, ar susitarimo 104 straipsnio 2 dalyje nustatytas jo nuostatų aiškinimo mechanizmas atitinka Bendrijos teisę.

55.      Pagal susitarimo 104 straipsnio 2 dalį nuostatos, suteikiančios ELPA valstybėms teisę leisti savo teismams kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu pareikšti nuomonę dėl susitarimo išaiškinimo, yra įtvirtintos Protokole Nr. 34.

56.      Pagal šio protokolo 1 straipsnį, jeigu vienos iš ELPA valstybių teismo nagrinėjamoje byloje kyla susitarimo nuostatų, kurios iš esmės sutampa su Bendrijos sutarčių nuostatomis, išaiškinimo klausimas, šis teismas gali, jeigu mano tai esant būtina, kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šio klausimo.

57.      Protokolo Nr. 34 2 straipsnyje nurodoma, kad šiuo protokolu ketinanti pasinaudoti ELPA valstybė susitarimo depozitarui ir Teisingumo Teismui praneša, kiek ir kokiais būdais protokolas yra taikytinas jos teismams.

58.      Iš to matyti, kad ši procedūra išsiskiria tuo, kad ji palieka ELPA valstybėms galimybę leisti arba neleisti savo teismams pateikti klausimus Teisingumo Teismui ir kad nenustato tokio kreipimosi privalomumo šių valstybių kasacinės instancijos teismams. Be to, negarantuojama, kad atsakymai, kurių prašoma Teisingumo Teismo, įpareigos teismus, kurie į jį kreipėsi. Ši procedūra iš esmės skiriasi nuo tos, kuri nustatyta EEB sutarties 177 straipsnyje.

59.      Reikia pripažinti, kad nė viena EEB sutarties nuostata nedraudžia, jog tarptautinis susitarimas suteiktų Teisingumo Teismui kompetenciją aiškinti tokio susitarimo nuostatas, kad jas būtų galima taikyti trečiosiose valstybėse.

60.      Joks esminis prieštaravimas negali būti pateikiamas dėl ELPA valstybėms suteiktos laisvės leisti arba neleisti jų teismams pateikti klausimus Teisingumo Teismui ar dėl to, kad kai kurie tokie teismai neįpareigojami kreiptis į Teisingumo Teismą.

61.      Priešingai, negalima pripažinti, kad ELPA valstybių teismams pateikiami Teisingumo Teismo atsakymai yra tik patariamojo pobūdžio ir nėra privalomi. Tokia padėtis iškraipytų EEB sutartyje įtvirtintą Teisingumo Teismo funkciją, tai yra teismo, kurio sprendimai turi privalomąją galią. Netgi esant ypač specifiniam 228 straipsnio atvejui, Teisingumo Teismo pateikta nuomonė yra šiame straipsnyje nurodyto privalomojo pobūdžio.

62.      Be to, reikia pažymėti, kad į Teisingumo Teismo pateiktą susitarimo išaiškinimą, atsakant į ELPA valstybių teismų pateiktus klausimus, privalo atsižvelgti ir Bendrijos valstybių narių teismai, spręsdami susitarimo taikymo klausimą. Tačiau dėl to, kad šie atsakymai yra neprivalomi ELPA teismams, Bendrijos valstybių narių teismams gali kilti klausimų dėl jų teisinės vertės.

63.      Be to, nereikia atmesti galimybės, kad valstybių narių teismai bus priversti manyti, jog Teisingumo Teismo pagal Protokolą Nr. 34 pateiktų išaiškinimų neprivalomas pobūdis taikomas ir sprendimams, kuriuos Teisingumo Teismas priima pagal EEB sutarties 177 straipsnį.

64.      Šiuo atveju aptariamas mechanizmas kelia pavojų teisiniam saugumui, kuris yra būtinas geram prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros veikimui.

65.      Iš pirmiau pateiktų argumentų matyti, kad Susitarimo 104 straipsnio 2 dalis ir Protokolas Nr. 34 yra nesuderinami su Bendrijos teise, nes jie neužtikrina atsakymų, kuriuos Teisingumo Teismas galėtų pateikti pagal šį protokolą, privalomojo poveikio.

VII

66.      Toliau reikia įvertinti ELPA valstybėms suteiktą teisę įstoti į Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas. Protokolo Nr. 34 pastaboje numatyta, kad, siekiant suteikti tokią įstojimo teisę, Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto 20 ir 37 straipsniai turės būti iš dalies pakeisti.

67.      Šiuo atžvilgiu pakanka pastebėti, kad šie du straipsniai yra Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto III antraštinėje dalyje ir kad pagal EEB sutarties 188 straipsnio antrąją pastraipą Taryba Teisingumo Teismo prašymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Komisija gali vieningai pakeisti šios antraštinės dalies nuostatas.

68.      Iš to išplaukia, kad, norint ELPA valstybėms suteikti teisę įstoti į Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas, nėra būtina keisti EEB sutarties pagal 236 straipsnį.

VIII

69.      Paskutiniu klausimu Komisija klausia, ar EEB sutarties 238 straipsnis, kuriame reglamentuojama Bendrijos teisė sudaryti asociacijos susitarimus su trečiąja valstybe, valstybių sąjunga ar tarptautine organizacija, leidžia įgyvendinti šiame susitarime numatomą teisminę sistemą. Šiuo atžvilgiu Komisija pareiškė, kad neigiamo Teisingumo Teismo atsakymo į šį klausimą atveju 238 straipsnis galėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų galima nustatyti tokią sistemą.

70.      Kaip jau buvo pažymėta 40 punkte, tarptautinis susitarimas, numatantis teisminę sistemą, kurioje yra teismas, kompetentingas aiškinti jo nuostatas, iš esmės nėra nesuderinamas su Bendrijos teise, todėl EEB sutarties 238 straipsnis gali būti tokio susitarimo teisinis pagrindas.

71.      Tačiau EEB sutarties 238 straipsnis nesuteikia jokio pagrindo įsteigti teisminę sistemą, kuri pažeidžia šios Sutarties 164 straipsnį ir net pačius Bendrijos pagrindus.

72.      Dėl tų pačių priežasčių Komisijos nurodytas 238 straipsnio pakeitimas negalėtų pašalinti susitarimu numatytos teisminės sistemos nesuderinamumo su Bendrijos teise.

Pirmininkas

Kolegijos pirmininkas

Kolegijos pirmininkas

Due

Slynn

Joliet

Kolegijos pirmininkas

Kolegijos pirmininkas

Kolegijos pirmininkas

Schockweiler

Grévisse

Kapteyn

Teisėjas

Teisėjas

Teisėjas

Mancini

Kakouris

Moitinho de Almeida

Teisėjas

 

Teisėjas

Rodríguez Iglesias

 

Díez de Velasco

Teisėjas

 

Teisėjas

Zuleeg

 

Murray

Priimta 1991 m. gruodžio 14 d. Liuksemburge.

Kancleris

J.-G. Giraud