Language of document : ECLI:EU:C:2017:126

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. vasario 16 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Secretario Judicial – „Nacionalinio teismo“ sąvoka – Privalomoji jurisdikcija – Teisminių funkcijų vykdymas – Nepriklausomumas – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas“

Byloje C‑503/15

dėl 2015 m. rugsėjo 17 d. Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos (Ispanija) teismo, turinčio jurisdikciją smurto prieš moteris srityje, Secretario Judicial) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. rugsėjo 23 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Ramón Margarit Panicello

prieš

Pilar Hernández Martínez

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. L. da Cruz Vilaça, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas A. Tizzano (pranešėjas), teisėjai M. Berger, A. Borg Barthet ir F. Biltgen,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. liepos 13 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Margarit Panicello, atstovaujamo advokatės L. Rodríguez Soria,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos J. García-Valdecasas Dorrego ir A. Rubio González,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos J. Baquero Cruz ir D. Roussanov,

susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 15 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl „teismo“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal SESV 267 straipsnį, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) ir 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005, p. 22) išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant advokato Ramón Margarit Panicello ir jo klientės Pilar Hernández Martínez ginčą dėl mokėtino atlyginimo už pastarajai suteiktas teisines paslaugas byloje dėl vaikų globos.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Direktyva 93/13

3        Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų. [Valstybės narės nustato, kad sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju, naudojamos nesąžiningos sąlygos nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis nebūtų privalomos vartotojui ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų.]“

4        Šios direktyvos 7 straipsnyje nurodyta:

„1.      Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų ir konkurentų naudai egzistuotų pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų sudaromose su vartotojais.

2.      Pirmojoje straipsnio dalyje nurodytos priemonės apima nuostatas, pagal kurias asmenys arba organizacijos, pagal nacionalinės teisės aktus turinčios teisėtą interesą apsaugoti vartotojus, gali pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus iškelti bylą teismuose arba kompetentingose administracinėse institucijose, kad būtų priimtas sprendimas dėl to, ar bendram naudojimui parengtos sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, ir galėtų būti pritaikytos tinkamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią tolesniam tokių sąlygų naudojimui.

<…>“

 Direktyva 2005/29

5        Direktyvos 2005/29 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Klaidinančia laikoma komercinė veikla, kurioje yra apgaulingos informacijos, ir dėl to ji yra neteisinga, arba kuri bet kuriuo būdu, įskaitant bendrą pristatymą, apgaudinėja arba gali apgauti vidutinį vartotoją, nors informacija ir yra faktiškai tiksli, vieno arba kelių toliau išvard[y]tų elementų atžvilgiu, ir bet kuriuo atveju skatina arba gali paskatinti jį priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs:

<…>

d)      kaina arba metodas, kuriuo ji apskaičiuojama, ar konkretaus kainos pranašumo buvimas;

<…>“

6        Šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Kad šios direktyvos nuostatų būtų laikomasi vartotojų interesais, valstybės narės užtikrina pakankamus ir veiksmingus būdus kovoti su nesąžininga komercine veikla.

<…>“

7        Šios direktyvos 12 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės privalo teismams ir administracinėms institucijoms suteikti įgaliojimus, kurie 11 straipsnyje minėtose civilinėse ir administracinėse bylose įgalintų juos:

a)      reikalauti, kad prekybininkas pateiktų įrodym[ų] dėl su komercine veikla susijusių faktinių pareiškimų tikslumo, jei, atsižvelgiant į prekybininko ar kitos bylos šalies teisėtus interesus, toks reikalavimas pagal tam tikros bylos aplinkybes atrodo tikslingas;

ir

laikyti, kad faktiniai pareiškimai yra netikslūs, jei pagal a punktą reikalaujami įrodymai nėra pateikti arba jei teismas ar administracinė institucija juos laiko nepakankamais.“

 Ispanijos teisės aktai

 LOPJ

8        1985 m. liepos 1 d. Ley Orgánica 6/1985 del Poder Judicial (Pagrindinis teismų įstatymas Nr. 6/85) (BOE, Nr. 157, 1985 m. liepos 2 d., p. 20632) su pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 23 d. Ley Orgánica 19/2003 (Pagrindinis įstatymas Nr. 19/2003) (BOE, Nr. 309, 2003 m. gruodžio 26 d., p. 46025) (toliau – LOPJ), apibrėžiamas Secretario Judicial, kuris, priėmus 2015 m. liepos 21 d. Ley Orgánica 7/2015 (Pagrindinis įstatymas Nr. 7/2015) (BOE, Nr. 174, 2015 m. liepos 22 d., p. 61593), vadinamas Letrado de la administración de la justicia, teisinis statusas ir funkcijų turinys.

9        LOJP 440 straipsnyje nustatyta, kad Secretarios Judiciales yra „Teisingumo ministerijai pavaldūs nacionalinio lygmens valstybės pareigūnai, dirbantys teisminėje institucijoje ir priskiriami prie aukščiausios teisės pareigūnų kategorijos, kurie savo funkcijas vykdo kaip valdžios institucija <…>“.

10      LOJP 446 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamos susilaikymo ir nusišalinimo priežastys, nustatyta, kad Secretarios Judiciales „privalo susilaikyti nuo veiksmų, kai jų turi imtis teisėjai ir magistrai, ir gali būti nušalinti, jei to nepadaro“.

11      LOJP 452 straipsnio 1 dalyje nustatytos tokios Secretarios Judiciales pareigos:

Secretarios Judiciales savo funkcijas vykdo visais atvejais laikydamiesi teisėtumo ir nešališkumo principų, taip pat savarankiškumo ir nepriklausomumo principų, kai vykdo su autentifikavimu susijusias funkcijas, ir veiksmų vieningumo bei hierarchinės priklausomybės principų, kai vykdo visas kitas jiems šiuo įstatymu, su juo susijusiomis procedūros nuostatomis ir pagrindiniu įstatymu, kurio pagrindu priimti šie teisės aktai, priskirtas funkcijas. Secretarios Judiciales funkcijos negali būti deleguojamos ar perleidžiamos nepažeidžiant 451 straipsnio 3 dalies.“

12      LOJP 465 straipsnyje numatyta:

Secretarios de Gobierno kompetencijai priskiriama:

<…>

6.      Nurodymų davimas jų teritorijoje veikiantiems Secretarios Judiciales <…>.

<…>

8.      Tarnybinių aplinkraščių ir nurodymų davimas jų teritorijoje veikiantiems Secretarios Judiciales <…>. Jie negali <…> duoti konkrečių nurodymų, susijusių su konkrečiomis bylomis, kuriose dalyvauja Secretario Judicial autentifikavimo tikslais arba vykdydamas proceso organizavimo ir vadovavimo jam kompetencijas.“

13      LOPJ 467 straipsnis suformuluotas taip:

„Tiesiogiai vadovaujamas Secretario de Gobierno, Secretario Coordinador <…>:

1.      Jo teritorijoje veikiantiems Secretarios Judiciales duoda nurodymus, kiek tai susiję su geru jiems patikėtų teikti paslaugų funkcionavimu.

2.      Prižiūri Secretario de Gobierno, kuriam yra pavaldus, išleistų aplinkraščių ir nurodymų tinkamą vykdymą.“

 Karaliaus dekretas 1608/2005

14      2005 m. gruodžio 30 d. Real Decreto 1608/2005 por el que se aprueba el Reglamento Orgánico del Cuerpo de Secretarios Judiciales (Karaliaus dekretas 1608/2005, kuriuo patvirtinamas Pagrindinis nutarimas dėl Secretarios Judiciales kategorijos) (BOE, Nr. 17, 2006 m. sausio 20 d., p. 2527) taip pat reglamentuojamas Secretarios Judiciales teisinis statusas.

15      Šio Karaliaus dekreto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„2.      Vykdydami funkcijas susijusias su autentifikavimu, [Secretarios Judiciales] laikosi savarankiškumo ir nepriklausomumo principų.

3.      Vykdydami vadovavimo <…> Oficina Judicial funkcijas ir visas jiems Pagrindiniu teismų įstatymu ir šiuo nutarimu patikėtas funkcijas, išskyrus ankstesniame punkte nurodytas funkcijas, jie veikia laikydamiesi veiksmų vieningumo ir hierarchinės priklausomybės principų <…>.“

16      Šio Karaliaus dekreto 16 straipsnyje nustatyta:

Secretarios de Gobierno suteiktos tokios kompetencijos jų veiklos srityje:

<…>

g)      duoti nurodymus jų teritorijoje veikiantiems Secretarios Judiciales <…>;

h)      išduoti tarnybinius aplinkraščius ir nurodymus jų teritorijoje veikiantiems Secretarios Judiciales <…>. Jie negali <…> duoti konkrečių nurodymų, susijusių su konkrečiomis bylomis, kuriose dalyvauja Secretario Judicial autentifikavimo tikslais arba vykdydamas proceso organizavimo ir vadovavimo jam kompetencijas.

<…>“

 LEC

17      Ieškinius dėl honoraro mokėjimo reglamentuoja 2000 m. sausio 7 d. Ley 1/2000 de Enjuiciamento Civil (Įstatymas 1/2000 dėl civilinio proceso kodekso) (BOE, Nr. 7, 2000 m. sausio 8 d., p. 575, toliau – LEC). Nuo 2010 m. gegužės 4 d. įsigaliojusiu 2009 m. lapkričio 3 d. Ley 13/2009 de reforma de la legislación procesal para la implantación de la nueva Oficina judicial (Įstatymas 13/2009 dėl proceso reformos formuojant naują teismų administraciją) (BOE, Nr. 266, 2009 m. lapkričio 4 d., p. 92103) padarytos reformos išimtinė kompetencija nagrinėti tokius ieškinius buvo priskirta Secretario Judicial.

18      Konkrečiai LEC 34 straipsnio „Procesinio atstovo honoraras“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

1.      Kai procesinis atstovas turi iš savo atstovaujamos šalies, kuri vėluoja sumokėti, reikalauti sumokėti sumas, kurias pastaroji turi jam pervesti su byla susijusioms sąnaudoms ir išlaidoms padengti, jis gali vietos, kurioje įsisteigęs, Secretario Judicial pateikti išsamią ir pagrįstą sąskaitą už suteiktas paslaugas ir deklaruoti, kad šioje sąskaitoje nurodytos ir reikalaujamos sumokėti sumos dar neapmokėtos <…>.

2.      Gavęs tokią sąskaitą Secretario Judicial nurodo atstovaujamajai šaliai sumokėti joje nurodytą sumą ir patirtas išlaidas arba šią sąskaitą užginčyti per dešimt dienų. Jei atstovaujamoji šalis neapmoka sąskaitos arba jos neužginčija, ši suma išieškoma priverstinai.

Jeigu per šį terminą atstovaujamoji šalis užginčija sąskaitą, Secretario Judicial išnagrinėja sąskaitą už paslaugas, procesinius aktus ir pateiktus dokumentus ir per dešimt dienų priima motyvuotą sprendimą, kuriame nurodo sumą, turimą sumokėti procesiniam atstovui. Jei per penkias dienas nuo tokio sprendimo įteikimo minėta suma nesumokama, ji išieškoma priverstinai.

Ankstesnėje pastraipoje minėtas motyvuotas sprendimas negali būti skundžiamas, tačiau neturi įtakos teismo sprendimui, kuris gali būti vėliau priimtas per įprastą teismo procesą.“

19      LEC 35 straipsnis „Advokato honoraras“ suformuluotas taip:

„1.      Advokatai gali reikalauti iš atstovaujamo asmens sumokėti honorarus, kurie turi būti jiems sumokėti už su byla susijusias paslaugas, pateikdami išsamią sąskaitą ir aiškiai deklaruodami, kad šie honorarai jiems priklauso ir dar yra nesumokėti.

2.      Gavęs tokį reikalavimą Secretario Judicial nurodo skolininkui sumokėti šią sumą ir patirtas išlaidas arba per dešimt dienų užginčyti šią sąskaitą. Jei atstovaujamoji šalis neapmoka sąskaitos arba jos neužginčija, ši suma išieškoma priverstinai.

Jeigu per nurodytą terminą honoraras užginčijamas dėl to, kad jis neturi būti mokamas, taikomos 34 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos.

Jeigu honoraras užginčijamas dėl to, kad yra per didelis, jis iš pradžių peržiūrimas pagal 241 ir paskesnius straipsnius, nebent advokatas įrodo, kad su skundą pateikusiu asmeniu buvo iš anksto raštu susitarta dėl preliminaraus atlygio, ir priimamas motyvuotas sprendimas dėl mokėtinos sumos. Jei per penkias dienas nuo tokio sprendimo įteikimo minėta suma nesumokama, ji išieškoma priverstinai.

Šis motyvuotas sprendimas neskundžiamas, tačiau neturi įtakos sprendimui, kuris gali būti vėliau priimtas per įprastą teismo procesą.

3.      Jeigu honoraro nesumokėjęs skolininkas nepateikia skundo per nustatytą terminą, nurodoma atlikti sąskaitoje esančios sumos ir patirtų išlaidų mokėjimą.“

 Ginčas pagrindinėje byloje ir prejudiciniai klausimai

20      Remiantis prašymu priimti prejudicinį sprendimą darytina išvada, kad siekdama užtikrinti savo gynybą byloje dėl vaikų globos, kuri Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos teismas (Ispanija), turintis jurisdikciją smurto prieš moteris srityje) nagrinėjama nuo 2013 m., P. Hernández Martínez naudojosi advokato R. Margarit Panicello paslaugomis.

21      2015 m. liepos 27 d. R. Margarit Panicello šiame teisme pareiškė ieškinį prieš P. Hernández Martínez dėl 1 095,90 EUR dydžio honoraro sumokėjimo.

22      Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos teismo, turinčio jurisdikciją smurto prieš moteris srityje, Secretario Judicial), kuris turi jurisdikciją priimti sprendimą šioje byloje pagal LEC 35 straipsnį, pažymėdamas, kad negalima teigti, jog R. Margarit Panicello būtų informavęs P. Hernández Martínez apie apytikslius savo paslaugų įkainius prieš sudarant sutartį, vis dėlto konstatuoja, kad taikytinas procesas, pirma, jam nesuteikia galimybės savo iniciatyva patikrinti, ar advokato ir jo kliento sudarytoje sutartyje yra galimai nesąžiningų sąlygų arba ar paslaugas teikiančio subjekto verslo praktika yra nesąžininga, kiek tai susiję su išankstine informacija apie numatomus jo paslaugų įkainius, ir, antra, riboja kliento, kuris yra atsakovas, galimybę pateikti kitus įrodymus, išskyrus patvirtinamuosius dokumentus ar ekspertų išvadas, kuriais būtų galima ginčyti reikalaujamą sumokėti sumą.

23      Taigi Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos teismo, turinčio jurisdikciją smurto prieš moteris srityje, Secretario Judicial) kyla klausimas dėl šio proceso suderinamumo su direktyvomis 93/13 ir 2005/29. Jam taip pat kyla abejonių dėl šio proceso suderinamumo su Chartijos 47 straipsniu, nes jo priimamas motyvuotas sprendimas, kuriuo baigiama byla dėl honorarų sumokėjimo, kai skolininkas savanoriškai nesumoka reikalaujamos sumos ir ją užginčija, negali būti skundžiamas teisme ir leidžia advokatui tiesiogiai reikalauti išieškoti nustatytą sumą.

24      Taigi siekdamas išsiaiškinti, ar turi teisę pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos teismo, turinčio jurisdikciją smurto prieš moteris srityje, Secretario Judicial) taip pat klausia, ar jis gali būti laikomas teismu pagal SESV 267 straipsnį, nes pagal nacionalinę teisę, kaip galima teigti remiantis LOJP 440 straipsniu, jis yra paprastas Teisingumo ministerijai pavaldus valstybės pareigūnas, dirbantis teisminėje institucijoje, o bylas, kuriose vykdo savo funkcijas, 2011 m. rugsėjo 28 d. Tribunal de Conflictos de Jurisdicción (Jurisdikcijos kolizijos atvejus nagrinėjantis teismas, Ispanija) sprendime Nr. 4/2011 dėl ieškinio dėl honorarų sumokėjimo ir 2013 m. rugsėjo 9 d. Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas, Ispanija) nutartyje Nr. 163/2013 ir 2016 m. kovo 17 d. Sprendime Nr. 58/2016 dėl 1998 m. liepos 13 d. Ley 29/1998 reguladora de la Jurisdicción Contencioso-Administrativa (Įstatymas 29/1998 dėl administracinės teisenos) (BOE, Nr. 167, 1998 m. liepos 14 d., p. 23516) yra kvalifikavęs kaip administracines, o ne teismines.

25      Šiomis aplinkybėmis Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos teismo, turinčio jurisdikciją smurto prieš moteris srityje, Secretario Judicial) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar [LEC] 34 ir 35 straipsniai ir 207 straipsnio 2–4 dalys, kuriais reglamentuojamas procesas dėl prašymo išieškoti nesumokėtą honorarą, prieštarauja [Chartijos] 47 straipsniui dėl to, kad pagal juos nesuteikiama galimybė vykdyti teisminę kontrolę?

Jei atsakymas būtų teigiamas, ar vykstant [LEC] 34 ir 35 straipsniuose numatytam procesui Secretario Judicial yra teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį?

2.      Ar [LEC] 34 ir 35 straipsniai prieštarauja Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 2 daliai bei Direktyvos 2005/29 6 straipsnio 1 dalies d punktui ir 11 bei 12 straipsniams dėl to, kad juose nenumatyta nesąžiningų sąlygų ar nesąžiningų komercinių veiksmų, kurie galbūt numatyti advokatų ir fizinių asmenų, veikiančių su jų profesine veikla nesusijusiais tikslais, sudarytose sutartyse, kontrolė savo iniciatyva?

3.      Ar [LEC] 34 ir 35 straipsniai prieštarauja [Direktyvos 93/13] 6 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 2 daliai bei [jos priedo] 1 dalies q punktui dėl to, kad jais daroma kliūčių pateikti įrodymus, kad būtų galima vykstant administraciniam procesui išspręsti ginčą dėl prašymo išieškoti nesumokėtą honorarą?“

 Dėl prejudicinių klausimų

26      Visų pirma, atsižvelgiant į pirmajame klausime pateiktą prašymą, reikia patikrinti, ar Secretario Judicial yra teismas pagal SESV 267 straipsnį ir ar dėl tos priežasties jis turi teisę Teisingumo Teismui teikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

27      Šiuo klausimu reikia priminti, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad įvertintų, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, o tai yra tik su Sąjungos teise susijęs klausimas, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. į tai, ar institucija yra įsteigta pagal įstatymus, ar ji nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar procesas joje yra grindžiamas rungimosi principu, ar ji taiko teisės aktus ir yra nepriklausoma (be kita ko, žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Torresi, C‑58/13 ir C‑59/13, EU:C:2014:2088, 17 punktą ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Consorci Sanitari del Maresme, C‑203/14, EU:C:2015:664, 17 punktą).

28      Be to, siekiant nustatyti, ar nacionalinė institucija, kuriai pagal įstatymą pavesta vykdyti skirtingas funkcijas, laikytina teismu pagal SESV 267 straipsnį, būtina patikrinti, kokio pobūdžio yra konkrečios jos teisminės arba administracinės funkcijos, vykdomos konkrečiomis teisinėmis aplinkybėmis, kuriomis ji turi kreiptis į Teisingumo Teismą, kad būtų patikrinta, ar ginčas nagrinėjamas tokioje institucijoje ir ar pastaroji turi priimti sprendimą per procesą, kuris privalo baigtis teisminio pobūdžio sprendimu (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Torresi, C‑58/13 ir C‑59/13, EU:C:2014:2088, 19 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

29      Kalbant apie pagrindinę bylą, pažymėtina, kad remiantis Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga galima teigti, jog pagal LOJP 440 straipsnį Secretario Judicial yra Teisingumo ministerijai pavaldus nacionalinio lygmens valstybės pareigūnas, dirbantis teisminėje institucijoje ir priskiriamas prie aukščiausios teisės pareigūnų kategorijos.

30      Įvykus Įstatymu 13/2009 padarytai reformai, Ispanijos teisės aktų leidėjas suteikė Secretario Judicial išimtinę jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl honorarų sumokėjimo, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, kurie reglamentuojami LEC 34 ir 35 straipsniuose; šie straipsniai procesiniams atstovams ir advokatams užtikrina greitą tam tikrų konkrečių mokėjimų skolos pripažinimą ir vykdomojo dokumento išdavimą, kuriuo remiantis galima nedelsiant išieškoti tas skolas, jeigu procesiniai atstovai ir advokatai pateikia dokumentus, akivaizdžiai įrodančius nesumokėtų honorarų pagrįstumą ir jų dydį.

31      Šiuo atveju, kalbant visų pirma apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiančios institucijos jurisdikcijos „privalomumą“, reikia konstatuoti, kad jo iš principo kaip tik ir trūksta, nes Secretario Judicial kompetencija nagrinėti ieškinį dėl honorarų sumokėjimo pagal LEC 34 ir 35 straipsnius yra visiškai antraeilė ir alternatyvi. Iš tiesų procesinis atstovas arba advokatas gali pareikšti šį ieškinį tik tam, kad pareikalautų sumokėti su jau pasibaigusiu pagrindiniu teisminiu procesu, per kurį jis atstovavo savo klientui, susijusius mokėjimus. Be to, kad išieškotų tokius mokėjimus, jis nei teisiškai, nei faktiškai neprivalo pateikti tokio ieškinio ir, atvirkščiai, gali laisvai pasirinkti kelti tokį ieškinį ar inicijuoti deklaruojamojo pobūdžio teisminį procesą arba mokėjimo įsakymo procedūrą.

32      Tiesa, tam tikromis aplinkybėmis dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusių institucijų pateiktų prejudicinių klausimų Teisingumo Teismas yra priėmęs sprendimus, nors tų institucijų kompetencija buvo antraeilė, bet nepriklausė nuo šalių susitarimo, ir tų institucijų sprendimai šalims buvo privalomi – kaip ir šiuo Secretario Judicial atveju, kai jis nagrinėja ieškinius dėl honorarų sumokėjimo (žr. 2014 m. vasario 13 d. Nutarties Merck Canada, C‑555/13, EU:C:2014:92, 18 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2014 m. birželio 12 d. Sprendimo Ascendi Beiras Litoral e Alta, Auto Estradas das Beiras Litoral e Alta, C‑377/13, EU:C:2014:1754, 28 punktą ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Consorci Sanitari del Maresme, C‑203/14, EU:C:2015:664, 23 punktą).

33      Vis dėlto neginčytina, kad šios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos, kurios buvo kvalifikuotos kaip teismai pagal SESV 267 straipsnį, vykdė savo funkcijas per visiškai teisminius procesus, kaip nustatyta šio sprendimo 28 punkte nurodytame reikalavime.

34      Vis dėlto taip nėra pagrindinėje byloje nagrinėjamo ieškinio dėl honorarų nesumokėjimo atveju, nes, remiantis LEC 34 straipsnio 2 dalimi ir 35 straipsnio 2 dalimi, šis ieškinys nepatenka į nacionalinę teismų sistemą. Iš tiesų, pirma, šio ieškinio iškėlimas atsižvelgiant į lis pendens principą nekelia kliūčių savarankiškai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl deklaruojamojo pobūdžio teisminio proceso arba mokėjimo įsakymo procedūros ir tai nėra nepriimtinumo priežastis, nes pagrindai gali būti lygiagrečiai arba vienas po kito pateikti tokiame teisme, ir, antra, motyvuotas sprendimas, kuriuo baigiamas tokio ieškinio nagrinėjimas, panašus į administracinį sprendimą, nes, nors yra galutinis ir nedelsiant vykdytinas nesant galimybės jo apskųsti teisme, jis negali būti prilygintas teismo sprendimui, juo labiau neskundžiamam (pagal analogiją žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Epitropos tou Elegktikou Synedriou, C‑363/11, EU:C:2012:825, 27 ir 28 punktus).

35      Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija trečiajame klausime ir 2016 m. kovo 17 d. Sprendime Nr. 58/2016 konstatavo Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas), pagrindinėje byloje aptariamas ieškinys dėl honorarų nesumokėjimo nagrinėjamas pagal administracinio pobūdžio procedūrą, todėl negalima teigti, jog Secretario Judicial vykdo teisminę funkciją.

36      Tokiomis aplinkybėmis, beje, reikia pažymėti, kad Secretario Judicial taip pat neatitinka nepriklausomumo kriterijaus, nurodyto šio sprendimo 27 punkte.

37      Šiuo klausimu reikia priminti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nepriklausomumo reikalavimas turi du aspektus. Pirmasis aspektas yra išorinis ir jis suponuoja, kad institucija funkcijas vykdo visiškai nepriklausomai, jos nesaisto jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negauna jokių nurodymų ar įpareigojimų (žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Torresi, C‑58/13 ir C‑59/13, EU:C:2014:2088, 22 punktą ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Consorci Sanitari del Maresme, C‑203/14, EU:C:2015:664, 19 punktą), nes taip ji apsaugoma nuo išorės įtakos ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių sprendimų dėl jiems pateiktų nagrinėti ginčų laisvei (žr. 2006 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Wilson, C‑506/04, EU:C:2006:587, 51 punktą; 2014 m. spalio 9 d. Sprendimo TDC, C‑222/13, EU:C:2014:2265, 30 punktą ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Consorci Sanitari del Maresme, C‑203/14, EU:C:2015:664, 19 punktą).

38      Antrasis, vidinis, aspektas susijęs su nešališkumo sąvoka ir reikalauja vienodo nešališkumo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su šios bylos dalyku, atžvilgiu. Šis aspektas reikalauja objektyvumo ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimo, išskyrus, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų (be kita ko, žr. 2006 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Wilson, C‑506/04, EU:C:2006:587, 52 punktą; 2014 m. spalio 9 d. Sprendimo TDC, C‑222/13, EU:C:2014:2265, 31 punktą ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Consorci Sanitari del Maresme, C‑203/14, EU:C:2015:664, 20 punktą).

39      Šiuo atveju neginčijama, kad kai Secretario Judicial nagrinėja ieškinius dėl honorarų nesumokėjimo, jis atitinka nepriklausomumo reikalavimą, vertinamą pagal vidinį aspektą, nes jam priskirtą užduotį vykdo visiškai laikydamasis objektyvumo ir nešališkumo ginčo šalių ir atitinkamų jų interesų toje byloje atžvilgiu.

40      Taip pat neginčijama, kad atlikdamas tokį nagrinėjimą Secretario Judicial neatitinka šio reikalavimo, vertinamo pagal išorinį aspektą, pagal kurį reikalaujama, kad nebūtų hierarchinio ar pavaldumo ryšio bet kokio subjekto, galinčio jam duoti nurodymus ar instrukcijas, atžvilgiu.

41      Iš tiesų, kaip rašytinėse ir žodinėse pastabose pažymėjo Ispanijos vyriausybė, aiškinant LOJP 452 straipsnio 1 dalį, 465 straipsnio 6 ir 8 dalis, 467 straipsnį, taip pat Karaliaus dekreto Nr. 1608/2005 3 straipsnį ir 16 straipsnio h punktą darytina išvada, kad vykdydamas visas funkcijas Secretario Judicial gauna ir privalo laikytis hierarchiniu požiūriu viršesnės institucijos nurodymų, išskyrus atvejus, kai vykdo kompetenciją, susijusią su autentifikavimu, t. y. kai autentifikuoja aktus ir bylos dokumentus ir tvirtina procesinių pasekmių sukeliančius faktus arba priima proceso organizavimo ir vadovavimo jam aktus. Taigi remiantis Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga darytina išvada, kad pagal šiuo metu Ispanijoje galiojančius teisės aktus Secretario Judicial turi nagrinėti pagrindinėje byloje nurodytą ieškinį dėl honorarų nesumokėjimo, laikydamasis veiksmų vieningumo ir hierarchinės priklausomybės principų.

42      Remiantis visais išdėstytais argumentais darytina išvada, kad nagrinėdamas pagrindinėje byloje aptariamą ieškinį dėl honoraro nesumokėjimo Secretario Judicial nėra teismas pagal SESV 267 straipsnį, todėl nėra reikalo nagrinėti, ar ši institucija atitinka kitus šio sprendimo 27 punkte nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos vertinamas šis statusas. Todėl Secretario Judicial neturi teisės Teisingumo Teismui pateikti prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Taigi būtent vykdantysis teisėjas, turintis kompetenciją nurodyti išieškoti mokėtiną sumą ir privalantis išnagrinėti (jei reikia, savo iniciatyva) galimą procesinio atstovo arba advokato ir kliento sudarytoje sutartyje esančios nuostatos nesąžiningumą (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 1 d. Sprendimo ERSTE Bank Hungary, C‑32/14, EU:C:2015:637, 59 punktą ir 2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Finanmadrid EFC, C‑49/14, EU:C:2016:98, 55 punktą), privalo, jei reikia, kreiptis į Teisingumo Teismą su tokiu prašymu.

43      Taigi reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos teismo, turinčio jurisdikciją smurto prieš moteris srityje, Secretario Judicial) pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

44      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos teismo, turinčio jurisdikciją smurto prieš moteris srityje, Secretario Judicial) pateiktus klausimus.

Parašai.


** Proceso kalba: ispanų