TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. vasario 27 d.(*)
„Direktyva 2003/9/EB – Minimalios normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse – 13 straipsnio 1 dalis – Materialinių priėmimo sąlygų suteikimo terminas – 13 straipsnio 2 dalis – Priemonės, susijusios su materialinėmis priėmimo sąlygomis – Garantijos – 13 straipsnio 5 dalis – Minimalių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų nustatymas ir suteikimas – Suteiktos paramos dydis – 14 straipsnis – Materialinėms priėmimo sąlygoms taikytini reikalavimai – Priėmimo įstaigų perpildymas – Siuntimas kreiptis į valstybines socialinės apsaugos sistemas – Materialinių priėmimo sąlygų teikimas piniginių išmokų forma“
Byloje C‑79/13
dėl arbeidshof te Brussel (Belgija) 2013 m. vasario 7 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. vasario 15 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Federaal agentschap voor de opvang van asielzoekers
prieš
Selver Saciri,
Danijela Dordevic,
Danjel Saciri, atstovaujamą Selver Saciri ir Danijela Dordevic,
Sanela Saciri, atstovaujamą Selver Saciri ir Danijela Dordevic,
Denis Saciri, atstovaujamą Selver Saciri ir Danijela Dordevic,
Openbaar Centrum voor Maatschappelijk Welzijn van Diest,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen (pranešėjas), teisėjai M. Safjan, J. Malenovský, A. Prechal ir K. Jürimäe,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. lapkričio 27 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pochet ir T. Materne, padedamų advokato S. Ishaque,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, F.‑X. Bréchot ir B. Beaupère‑Manokha,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, K. Pawłowska ir B. Czech,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Condou‑Durande ir R. Troosters,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (OL L 31, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 101), 13 straipsnio 5 dalies, siejamos su 13 straipsnio 1 bei 2 dalimis ir 14 straipsnio 1, 3, 5, 8 dalimis, išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Federaal agentschap voor de opvang van asielzoekers (Federalinė prieglobsčio prašytojų priėmimo agentūra, toliau – Fedasil), vienos šalies, ir Selver Saciri, Danijela Dordevic, kurie veikia savo vardu ir kaip jų nepilnamečių vaikų Danjel Saciri, Denis Saciri ir Sanela Saciri teisiniai atstovai (toliau – Saciri šeima), ir Openbaar Centrum voor Maatschappelijk Welzijn van Diest (Viešasis socialinės pagalbos centras, toliau – OCMW), kitos šalies, ginčą dėl Fedasil atsisakymo suteikti Saciri šeimai socialinę paramą dėl to, kad nebuvo galimybės jos priimti į prieglobsčio prašytojų priėmimo centrą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2003/9 7 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Turėtų būti nustatyti būtini [būtinos] prieglobsčio prašytojų priėmimo minimalios normos, kurių paprastai pakaktų, kad būtų garantuotas jų orumo nežeminantis gyvenimo lygis bei visose valstybėse narėse tolygios gyvenimo sąlygos.“
4 Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:
„Šios direktyvos tikslas yra nustatyti minimalias prieglobsčio prašytojų priėmimo normas valstybėse narėse.“
5 Direktyvos 2 straipsnyje numatyta, kad joje:
„<...>
j) „materialinės priėmimo sąlygos“ – priėmimo sąlygos, į kurias įeina būsto, maisto ir aprangos suteikimas natūra arba finansinių išmokų pavidalu arba talonais, arba naudojant visus tris būdus, ir dienpinigiai;
<...>“
6 Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Per atitinkamą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip per penkiolika dienų po to[,] kai kompetentingai institucijai buvo paduotas prašymas dėl prieglobsčio, valstybės narės informuoja prieglobsčio prašytojus bent jau apie nustatytą [nustatytas] išmokas ir apie su priėmimo sąlygomis susijusias jų pareigas.
<...>“
7 Direktyvos 2003/9 13 straipsnis, kuriame išdėstytos bendrosios materialinių priėmimo sąlygų ir sveikatos priežiūros taisyklės, suformuluotas taip:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio prašytojai, padavę prašymą dėl prieglobsčio, turėtų galimybę naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis.
2. Valstybės narės nustato materialines priėmimo sąlygas, kurios garantuotų prieglobsčio prašytojų sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį bei užtikrintų jų pragyvenimą.
Valstybės narės garantuoja, kad konkrečiose situacijose asmenims, turintiems ypatingų poreikių, kaip numatyta 17 straipsnyje, taip pat ir sulaikytų asmenų atveju, būtų užtikrintas atitinkamas gyvenimo lygis.
<...>
5. Materialinės priėmimo sąlygos gali būti suteikiamos natūra, arba finansinių išmokų ar talonų forma, arba bet kuriuo šių formų deriniu.
Kai valstybės narės suteikia materialines priėmimo sąlygas finansinių išmokų arba talonų pavidalu, jų dydis nustatomas pagal šiame straipsnyje išdėstytus principus.“
8 Šios direktyvos 14 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Kai būstas suteikiamas natūra, tai turėtų būti viena iš toliau nurodytų formų ar jų derinys:
a) patalpos, skirtos apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, kol yra nagrinėjamas prie valstybės sienos paduotas prašymas dėl prieglobsčio;
b) apgyvendinimo centrai, užtikrinantys reikiamą [pakankamą] gyvenimo lygį;
c) privatūs namai, butai, viešbučiai ar kitos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui pritaikytos patalpos.
<...>
3 Valstybės narės prireikus užtikrina, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojų vaikai arba nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti su savo tėvais ar su suaugusiais šeimos nariais, kurie už juos atsakingi pagal įstatymą arba papročius.
<...>
5. Apgyvendinimo centruose dirbantys asmenys yra atitinkamai apmokyti bei nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka saistomi konfidencialumo principo dėl bet kurios atliekant pareigas gautos informacijos.
<...>
8. Valstybės narės ypatingais atvejais kaip galima trumpesniam laikotarpiui materialinėms priėmimo sąlygoms gali nustatyti kitokius reikalavimus nei numatyta šiame straipsnyje, kai:
– reikalinga atlikti pirminį prieglobsčio prašytojų specialių poreikių įvertinimą,
– šiame straipsnyje numatytų materialinių priėmimo sąlygų nėra tam tikroje geografinėje vietovėje,
– paprastai turimos apgyvendinimo galimybės yra laikinai išnaudotos;
– prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba izoliuotas sienos perėjimo punkte.
Šios kitokios sąlygos bet kuriuo atveju turi patenkinti esminius poreikius.“
9 Šios direktyvos17 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės atsižvelgia į specifinius ypač pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negalia, vyresnio amžiaus žmonių, nėščių moterų, mažamečius vaikus turinčių vienišų tėvų, taip pat asmenų, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą, arba kitokias akivaizdaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas, poreikius, įdiegdamos nacionalinės teisės aktuose II skyriaus nuostatas, susijusias su materialinėmis priėmimo sąlygomis bei sveikatos priežiūra.“
10 Šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į geriausius vaiko interesus.“
Belgijos teisė
11 Direktyvos 2003/9 nuostatos perkeltos 2007 m. sausio 12 d. Įstatymu dėl prieglobsčio prašytojų ir tam tikrų kitų kategorijų užsieniečių priėmimo (Wet betreffende de opvang van asielzoekers en van bepaalde andere categorieën van vreemdelingen) (Belgisch Staatsblad, 2007 m. gegužės 7 d., p. 24027, toliau – Priėmimo įstatymas).
12 Priėmimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta:
„Kiekvienas prieglobsčio prašytojas turi teisę į priėmimą, kuris leidžia gyventi žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis.
Priėmimas suprantamas kaip pagal šį įstatymą teikiama materialinė parama arba kaip pagal 1976 m. liepos 8 d. Pagrindų įstatymą dėl viešųjų socialinės pagalbos centrų (Belgisch Staatsblad, 1976 m. rugpjūčio 5 d., p. 9876) viešųjų socialinės pagalbos centrų teikiama socialinė parama.“
13 Pagal šio įstatymo 9 straipsnį:
„3 straipsnyje nurodytą priėmimą suteikia priėmimo struktūra [įstaiga] arba viešasis socialinės pagalbos centras, paskirti kaip privaloma registracijos vieta nepažeidžiant 11 straipsnio 3 dalies paskutinės pastraipos arba 13 straipsnio.“
14 Pagal šio įstatymo 10 straipsnį Fedasil paskiria privalomą užsieniečių registracijos vietą.
15 Remiantis Priėmimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, skirdama privalomą registracijos vietą, Fedasil rūpinasi, kad ši vieta būtų pritaikyta priimam asmeniui ir būtų atsižvelgta į turimas vietas. Šios vietos pritaikomumas vertinamas visų pirma pagal kriterijus, pavyzdžiui, priimamo asmens šeimos sudėtį, jo sveikatos būklę, vienos iš valstybinių kalbų arba procedūros kalbos mokėjimą. Tai atlikdama Fedasil ypatingą dėmesį skiria ypač pažeidžiamų asmenų, nurodytų šio įstatymo 36 straipsnyje, situacijai. Ypatingomis aplinkybėmis Fedasil gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepaskirti privalomos registracijos vietos.
16 Pagal Priėmimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su priėmimo įstaigose turimomis vietomis, Ministrų Tarybai priėmus sprendimą, Fedasil, remdamasi savo parengta ataskaita, per pačios nustatytą laikotarpį gali pakeisti privalomą prieglobsčio prašytojo registracijos vietą, nurodydama priėmimo įstaigai paskirti viešąjį socialinės pagalbos centrą, arba paskirti prieglobsčio prašytojui tokį centrą kaip privalomą registracijos vietą.
17 Pagal 1976 m. liepos 8 d. Pagrindų įstatymo dėl viešųjų socialinės pagalbos centrų 1 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į socialinę paramą. Užsieniečiai paprastai naudojasi šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta socialine parama, jeigu jie teisėtai gyvena valstybės teritorijoje.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
18 2010 m. spalio 11 d. Saciri šeima pateikė prašymą dėl prieglobsčio Užsieniečių tarnybai ir tuoj pat prašymą dėl priėmimo Fedasil.
19 Tą pačią dieną Fedasil informavo Saciri šeimą, kad negali paskirti priėmimo įstaigos, ir nurodė kreiptis į kompetentingą OCMW.
20 Negavusi vietos apsigyventi Saciri šeima pasinaudojo privačia nuomos rinka, bet kadangi negalėjo susimokėti nuomos, pateikė prašymą dėl finansinės paramos OCMW.
21 OCMW atmetė šį prašymą motyvuodama, kad Saciri šeima siejama su Fedasil administruojamomis priėmimo įstaigomis.
22 2010 m. gruodžio 10 d. Saciri šeima pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arbeidsrechtbank te Leuven (Leveno darbo bylų teismas) Fedasil ir OCMW atžvilgiu.
23 2011 m. sausio 12 d. nutartimi arbeidsrechtbank te Leuven nurodė Fedasil ir OCMW atitinkamai priimti Saciri šeimą ir suteikti jai piniginę paramą.
24 2011 m. sausio 21 d. Fedasil apgyvendino Saciri šeimą prieglobsčio prašytojų priėmimo centre.
25 Saciri šeima pareiškė du, 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. sausio 7 d., ieškinius dėl esmės Fedasil ir OCMW arbeidsrechtbank te Leuven.
26 2011 m. spalio 17 d. sprendimu šis teismas pripažino ieškinį OCMW nepagrįstu ir nurodė Fedasil sumokėti Saciri šeimai 2 961,27 euro, t. y. asmens, kuris turi išlaikyti šeimą, trijų mėnesių integracijos išmokas atitinkančią sumą.
27 Fedasil dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Saciri šeima savo ruožtu pateikė atskirąjį apeliacinį skundą ir paprašė priteisti iš Fedasil ir OCMW solidariai mokėtiną sumą, atitinkančią integracines išmokas už visą laikotarpį, kurį ši šeima nebuvo priimta.
28 Arbeidshof te Brussel (Briuselio apeliacinis darbo bylų teismas) nurodė, kad kai prieglobsčio prašytojų priėmimo tinklas pripildytas, nei Priėmimo įstatyme, nei jokiame kitame nacionalinės teisės akte nenustatyta ypatinga tvarka, pagal kurią prieglobsčio prašytojai, kurių Fedasil negali priimti, per protingą laikotarpį galėtų būti priimti pagal Direktyvoje 2003/9 nustatytas normas.
29 Šis teismas pažymėjo, kad kai Fedasil nusprendžia nepaskirti priėmimo vietos, prieglobsčio prašytojai gauna socialinę paramą, bet jos suma negali užtikrinti net ir tik laikino apgyvendinimo.
30 Šiomis sąlygomis arbeidshof te Brussel nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar tuomet, kai valstybė narė pasirenka skirti <...> Direktyvos 2003/9 <...> 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą materialinę paramą, teikiamą piniginės išmokos forma, ši valstybė narė taip pat privalo užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojas kokiu nors būdu pasinaudotų [šios] direktyvos 13 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 14 straipsnio 1, 3, 5, 8 dalyse nustatytomis minimaliomis apsaugos priemonėmis?
2. Ar direktyvos [2003/9] 13 straipsnio 5 dalyje numatyta piniginė išmoka turi būti skiriama padavus prašymą dėl prieglobsčio ir priėmimo, pasibaigus [šios] direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui ar nuo kokio nors kito momento? Ar turi būti skiriama tokio dydžio piniginė išmoka, kad pats prieglobsčio prašytojas, jei valstybė narė ar jos paskirta įstaiga jam nesuteikia materialinių priėmimo sąlygų, galėtų bet kuriuo momentu pasirūpinti vieta apsigyventi, prireikus – viešbutyje, tol, kol jam bus pasiūlytas nuolatinis būstas ar jis pats galės įsigyti būstą ilgesniam laikotarpiui?
3. Ar su direktyva [2003/9] suderinama tai, kad valstybė narė suteikia materialines priėmimo sąlygas tik tiek, kiek esamos valstybės priėmimo įstaigos gali užtikrinti tokį apgyvendinimą, ir kad ši valstybė narė nurodo skirti prieglobsčio prašytojams, kurių apgyvendinti nėra galimybės, socialinę pagalbą, nustatytą visiems šios valstybės gyventojams, nesant nustatytų būtinų teisės aktų nuostatų ir įstaigų, kurios ne valstybės įstaigoms iš tikrųjų leistų per trumpą laikotarpį suteikti žmogaus orumo nežeminančias priėmimo sąlygas?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo ir antrojo klausimų
31 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/9 13 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu valstybė narė pasirinko suteikti materialines priėmimo sąlygas piniginių išmokų forma, ši valstybė nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento turi užtikrinti, kad šių išmokų dydis leis prieglobsčio prašytojams gauti būstą laikantis šios direktyvos 13 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 14 straipsnio 1, 3, 5, 8 dalyse nustatytų sąlygų.
32 Iš karto reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2003/9 13 straipsnio 5 dalį materialinės priėmimo sąlygos gali būti suteikiamos natūra arba piniginių išmokų ar talonų forma, arba bet kuriuo šių formų deriniu.
33 Pirma, dėl momento, nuo kurio valstybės narės turi suteikti materialines priėmimo sąlygas, reikia nurodyti, kad Teisingumo Teismas jau pažymėjo, jog laikotarpis, kuriuo prieglobsčio prašytojams turi būti suteiktos materialinės priėmimo sąlygos, prasideda, kai šie prašytojai pateikia prieglobsčio prašymus (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Cimade ir GISTI, C‑179/11, 39 punktą).
34 Jau iš pačios Direktyvos 2003/9 13 straipsnio 1 dalies matyti, kad prieglobsčio prašytojai turi turėti galimybę naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, kurios būtų suteikiamos kaip piniginės išmokos, kai jie pateikia prieglobsčio prašymus.
35 Be to, atsižvelgiant į Direktyvos 2003/9 bendrą struktūrą ir tikslą ir gerbiant pagrindines teises, pirmiausia reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnyje, pagal kurį žmogaus orumą reikia gerbti ir saugoti, draudžiama iš prieglobsčio prašytojo – net ir laikinai – po to, kai pateiktas prieglobsčio prašymas, atimti apsaugą pagal šioje direktyvoje nustatytas minimalias normas (žr. minėto Sprendimo Cimade ir GISTI 56 punktą).
36 Antra, kalbant apie skiriamų piniginių išmokų dydį, iš Direktyvos 2003/9 13 straipsnio 5 dalies antros pastraipos matyti, kad kai valstybės narės suteikia materialines priėmimo sąlygas piniginių išmokų arba talonų pavidalu, jų dydis nustatomas vadovaujantis šiame straipsnyje išdėstytais principais.
37 Šiuo klausimu iš šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalies matyti, kad suteiktos piniginės paramos dydis turi būti pakankamas prieglobsčio prašytojų sveikatos būklę atitinkančiam gyvenimo lygiui garantuoti ir jų pragyvenimui užtikrinti.
38 Be to, reikia konstatuoti, kad pagal Direktyvos 2003/9 2 straipsnio j punktą „materialines priėmimo sąlygas“ reikia suprasti kaip priėmimo sąlygas, į kurias įeina būsto, maisto ir aprangos suteikimas natūra arba piniginių išmokų pavidalu, arba talonais ir dienpinigiai.
39 Be to, iš šios direktyvos 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad šia direktyva siekiama nustatyti prieglobsčio prašytojų priėmimo minimalias normas, kurių paprastai pakaktų jų orumo nežeminančiam gyvenimo lygiui ir visose valstybėse narėse panašioms gyvenimo sąlygoms garantuoti.
40 Iš to matyti, kad skiriamos piniginės paramos dydį nustato kiekviena valstybė narė ir jis turi būti pakankamas prieglobsčio prašytojų orumo nežeminančiam ir sveikatos būklę atitinkančiam gyvenimo lygiui garantuoti ir jų pragyvenimui užtikrinti.
41 Nustatydamos materialines priėmimo sąlygas piniginių išmokų forma, valstybės narės pagal Direktyvos 2003/9 13 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą privalo pritaikyti šias sąlygas prie asmenų, turinčių ypatingų poreikių, kaip numatyta šios direktyvos 17 straipsnyje, situacijos. Todėl piniginės išmokos turi būti pakankamos šeimos susijungimui ir, remiantis šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia, geriausiems vaiko interesams apsaugoti.
42 Todėl, kai valstybė narė pasirenka materialines priėmimo sąlygas teikti kaip pinigines išmokas, šios išmokos turi būti pakankamos prieglobsčio prašytojų orumo nežeminančiam ir sveikatos būklę atitinkančiam gyvenimo lygiui garantuoti ir pragyvenimui užtikrinti, be kita ko, suteikiant jiems būstą, prireikus iš privačios nuomos rinkos.
43 Tačiau Direktyvos 2003/9 nuostatų negalima aiškinti taip, kad prieglobsčio prašytojams galima leisti pasirinkti būstą pagal jų asmeninius poreikius.
44 Trečia, dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimo dėl valstybių narių, kurios teikia materialines priėmimo sąlygas kaip pinigines išmokas, pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 2003/9 14 straipsnio 1, 3, 5 ir 8 dalyse numatytų materialinėms priėmimo sąlygoms taikytinų reikalavimų, reikia konstatuoti, kad šio straipsnio 1 dalis iš principo susijusi su būsto tipais, kuriuos gali pasirinkti valstybės narės, ir ji apriboja šiame straipsnyje nustatytų pareigų apimtį, jeigu valstybės narės pasirinko teikti materialines priėmimo sąlygas natūra.
45 Tačiau, jeigu šios direktyvos 14 straipsnio 3 dalis netaikoma, kai materialinės priėmimo sąlygos teikiamos tik kaip piniginės išmokos, šiomis išmokomis vis tiek turi būti suteikiama galimybė prireikus nepilnamečiams prieglobsčio prašytojų vaikams gyventi su tėvais, kad būtų apsaugotas šio sprendimo 41 punkte nurodytas šeimos susijungimas.
46 Todėl į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2003/9 13 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu valstybė narė pasirinko suteikti materialines priėmimo sąlygas piniginių išmokų arba talonų forma, šios išmokos turi būti skiriamos nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento laikantis šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų minimalių normų. Ši valstybė narė turi užtikrinti, kad bendra suteiktų piniginių išmokų suma būtų pakankama prieglobsčio prašytojų orumo nežeminančiam ir sveikatos būklę atitinkančiam gyvenimo lygiui garantuoti ir jų pragyvenimui užtikrinti, be kita ko, juos apgyvendindama ir prireikus atsižvelgdama į asmenų, turinčių ypatingų poreikių, kaip numatyta šios direktyvos 17 straipsnyje, interesų apsaugą. Direktyvos 2003/9 14 straipsnio 1, 3, 5 ir 8 dalyse numatytos materialinės priėmimo sąlygos neprivalomos valstybėms narėms, kurios pasirinko šias sąlygas taikyti tik piniginių išmokų forma. Tačiau šių išmokų suma turi būti pakankama, kad nepilnamečiai vaikai galėtų gyventi kartu su tėvais, kad būtų galima apsaugoti prieglobsčio prašytojų šeimų susijungimą.
Dėl trečiojo klausimo
47 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas trečiuoju klausimu iš esmes siekia sužinoti, ar Direktyvą 2003/9 reikia aiškinti taip, kad prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo įstaigų perpildymo atveju valstybėms narėms draudžiama juos siųsti į valstybinei bendrosios pagalbos sistemai priklausančias įstaigas, kurios prieglobsčio prašytojams teikia būtiną piniginę paramą.
48 Šiuo klausimu reikia priminti, kad jeigu valstybės narės negali suteikti materialinių priėmimo sąlygų natūra, Direktyva 2003/9 joms palikta galimybė pasirinkti teikti materialines priėmimo sąlygas kaip pinigines išmokas. Tačiau šios išmokos turi būti pakankamos esminiams prieglobsčio prašytojų poreikiams, įskaitant orumo nežeminantį ir sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį, užtikrinti.
49 Kadangi valstybės narės turi tam tiktą diskreciją vertinti priemones, kuriomis teikia materialines priėmimo sąlygas, jos gali mokėti pinigines išmokas per valstybinei bendrosios pagalbos sistemai priklausančias įstaigas, kad šios įstaigos užtikrintų šioje direktyvoje numatytų minimalių normų laikymąsi prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.
50 Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad šios įstaigos laikytųsi minimalių normų dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, nes priėmimo tinklų perpildymu negalima pateisinti bet kokio nukrypimo nuo šių normų laikymosi.
51 Todėl į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvą 2003/9 reikia aiškinti taip, kad prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo įstaigų perpildymo atveju valstybėms narėms nedraudžiama prieglobsčio prašytojų siųsti į valstybinei bendrosios pagalbos sistemai priklausančias įstaigas, jei jos užtikrina šioje direktyvoje numatytų minimalių normų laikymąsi prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, 13 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu valstybė narė pasirinko suteikti materialinės priėmimo sąlygas piniginių išmokų arba talonų forma, šios išmokos turi būti skiriamos nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento laikantis šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų minimalių normų. Ši valstybė narė turi užtikrinti, kad piniginių išmokų kaip materialinių priėmimo sąlygų suma būtų pakankama prieglobsčio prašytojų orumo nežeminančiam ir sveikatos būklę atitinkančiam gyvenimo lygiui garantuoti ir jų pragyvenimui užtikrinti, be kita ko, juos apgyvendindama ir prireikus atsižvelgdama į asmenų, turinčių ypatingų poreikių, kaip numatyta šios direktyvos 17 straipsnyje, interesų apsaugą. Direktyvos 2003/9 14 straipsnio 1, 3, 5 ir 8 dalyse numatytoms materialinėms priėmimo sąlygoms neprieštarauja tai, kad valstybės narės pasirinko šias sąlygas taikyti piniginių išmokų forma. Tačiau šių išmokų suma turi būti pakankama, kad nepilnamečiai vaikai galėtų gyventi kartu su savo tėvais, kad būtų galima apsaugoti prieglobsčio prašytojų šeimų susijungimą.
2. Direktyvą 2003/9 reikia aiškinti taip, kad prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo įstaigų perpildymo atveju valstybėms narėms nedraudžiama prieglobsčio prašytojų siųsti į valstybinei bendrosios pagalbos sistemai priklausančias įstaigas, jei jos užtikrina šioje direktyvoje numatytų minimalių normų laikymąsi prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.
Parašai.