Byla C‑399/11
Stefano Melloni
prieš
Ministerio Fiscal
(Tribunal Constitucional (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Perdavimo tarp valstybių narių tvarka – Sprendimai, priimti procese, kuriame suinteresuotasis asmuo asmeniškai nedalyvavo – In absentia paskirtos bausmės vykdymas – Galimybė skųsti teismo sprendimą“
Santrauka – 2013 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Galiojimas laiko atžvilgiu – Procesinės normos – Taikymas jų įsigaliojimo metu nebaigtoms nagrinėti byloms – Pagrindų sprendimo 2002/584 4 a straipsnis – Taikymas sprendimų, kurie priimti per jo įsigaliojimo momentu vykdytą perdavimo procedūrą, pripažinimui ir vykdymui
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4a straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis)
2. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Orderis, išduotas siekiant įvykdyti „in absentia“ paskirtą bausmę – Vykdymui nustatyta sąlyga, kad būtų sudaryta galimybė „in absentia“ priimtą sprendimą apskųsti išduodančioje valstybėje narėje – Nesuderinamumas
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4a straipsnio 1 dalis)
3. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Orderis, išduotas siekiant įvykdyti „in absentia“ paskirtą bausmę – Pareiga perduoti laikantis Pagrindų sprendimo 2002/584 4 a straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – Teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas – Teisės į gynybą pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 48 straipsnio 2 dalis; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4 a straipsnio 1 dalis)
4. Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Apsaugos lygis – Valstybės narės konstitucijoje garantuojamos pagrindinės teisės – Europos arešto orderis, išduotas siekiant įvykdyti „in absentia“ paskirtą bausmę – Galimybė valstybei narei, remiantis jos konstitucijoje garantuojamomis teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir teise į gynybą, nustatyti sąlygą, kad būtų sudaryta galimybė nuosprendį apskųsti išduodančioje valstybėje narėje – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 53 straipsnis; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4 a straipsnio 1 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 31, 32 punktus)
2. Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4a straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: pagal ją draudžiama šioje nuostatoje nurodytais atvejais vykdančiajai teisminei institucijai nustatyti Europos arešto orderio, išduoto siekiant įvykdyti bausmę, vykdymo sąlygą, pagal kurią in absentia priimtą nuosprendį turi būti galima apskųsti išduodančiojoje valstybėje narėje.
Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinktas sprendimas, t. y. išsamiai numatyti atvejus, kai Europos arešto orderio, išduoto siekiant įvykdyti sprendimą, priimtą asmeniui nedalyvaujant, vykdymas turi būti laikomas nepažeidžiančiu teisės į gynybą, nesuderinamas su tuo, kad vykdančiajai teisminei institucijai būtų palikta galimybė šį vykdymą susieti su sąlyga, kad aptariamas nuosprendis galėtų būti peržiūrėtas, siekiant užtikrinti suinteresuotojo asmens teisę į gynybą.
(žr. 44, 46 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4a straipsnio 1 dalimi nepažeista nei teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nei teisė į gynybą, kurios užtikrinamos atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir 48 straipsnio 2 dalyje, todėl ji atitinka iš šių straipsnių kylančius reikalavimus.
Nors kaltinamojo teisė asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime yra esminis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementas, ši teisė nėra absoliuti. Kaltinamasis gali savo valia tiesiogiai arba netiesiogiai jos atsisakyti su sąlyga, kad atsisakymas būtų nustatytas aiškiai ir jam turi būti taikomos bent jau minimalios tokio atsisakymo svarbą atitinkančios garantijos, taip pat atsisakymas neturi pažeisti jokio svarbaus viešojo intereso. Konkrečiai kalbant, net jeigu pats kaltinamasis asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nėra pažeista, jeigu jis buvo informuotas apie teisminio nagrinėjimo datą ir vietą ar asmenį gynė advokatas, kuriam jis šiuo atžvilgiu suteikė įgaliojimus.
Be to, pažymėtina, kad, Pamatiniu sprendimu 2009/299 derinant Europos arešto orderių, išduotų siekiant įvykdyti sprendimus, priimtus po teisminio nagrinėjimo, kuriame suinteresuotasis asmuo asmeniškai nedalyvavo, vykdymo sąlygas siekiama, kaip nurodyta jo 1 straipsnyje, sustiprinti asmenų, dėl kurių pradėtos baudžiamosios bylos, procesines teises, kartu pagerinant valstybių narių teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą.
(žr. 49, 51, 53, 54 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
4. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 53 straipsnis turi būti aiškinamas taip: juo neleidžiama valstybei narei nustatyti asmens, nuteisto in absentia, perdavimo sąlygos, pagal kurią jam turi būti sudaryta galimybė apskųsti nuosprendį išduodančiojoje valstybėje narėje, taip siekiant išvengti jos konstitucijoje užtikrintų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą pažeidimo.
Aiškinant chartijos 53 straipsnį kitaip, būtų pažeistas Sąjungos teisės viršenybės principas, nes valstybei narei būtų leidžiama sudaryti kliūtis taikyti chartiją visiškai atitinkančius Sąjungos teisės aktus, jeigu jie neatitinka šios valstybės konstitucijoje garantuojamų pagrindinių teisių.
Žinoma, chartijos 53 straipsniu patvirtinama, kad kai įgyvendinant Sąjungos teisės aktą reikalinga imtis nacionalinių įgyvendinimo priemonių, nacionalinėms valdžios institucijoms ir teismams leidžiama taikyti nacionalinius pagrindinių teisių apsaugos standartus, jeigu šis taikymas nepažeidžia chartijoje, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas, numatyto apsaugos lygio ir Sąjungos teisės viršenybės, vieningumo ir veiksmingumo. Tačiau Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4a straipsnio 1 dalimi valstybėms narėms nesuteikiama galimybė atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, kai suinteresuotasis asmuo yra vienoje iš keturių šioje nuostatoje numatytų situacijų.
Todėl jeigu valstybei narei būtų leista remiantis chartijos 53 straipsniu nustatyti asmens, nuteisto in absentia, perdavimo sąlygą, nenumatytą Pamatiniame sprendime 2009/299, pagal kurią, siekiant išvengti vykdančiosios valstybės narės konstitucijoje garantuojamų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą pažeidimo, turi būti sudaryta galimybė nuosprendį apskųsti išduodančioje valstybėje narėje, būtų nepaisoma šiame Pamatiniame sprendime nustatyto vienodo pagrindinių teisių apsaugos standarto, todėl būtų pažeisti tarpusavio pasitikėjimo ir pripažinimo principai, kuriuos šiuo spendimu siekiama sustiprinti, ir taip padarytas neigiamas poveikis minėto Pamatinio sprendimo veiksmingumui.
(žr. 58, 60, 61, 63, 64 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)