Language of document : ECLI:EU:C:2014:2381

GENERALINIO ADVOKATO

YVES BOT IŠVADA,

pateikta 2014 m. lapkričio 18 d.(1)

Byla C‑147/13

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Ieškinys dėl panaikinimo – Tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimas – Bendros patentinės apsaugos kūrimas – Reglamentas (ES) Nr. 1260/2012 – Vertimo srityje galiojanti tvarka – Nediskriminavimo principas – Įgaliojimų perdavimas ne Sąjungos organams – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąjungos teisės autonomijos principas“





1.        Pareikštu ieškiniu Ispanijos Karalystė prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą(2).

2.        Ginčijamas reglamentas buvo priimtas po 2011 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimo 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą(3).

3.        Jis įeina į „bendrojo patento rinkinį“ kartu su 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą(4), ir 2013 m. vasario 19 d. pasirašytu susitarimu dėl bendro patentų teismo(5).

I –    Teisinis pagrindas

4.        Reikšmingas nuostatas jau nurodžiau savo išvadoje byloje Ispanija / Parlamentas ir Taryba (C‑146/13), kuri dar nagrinėjama Teisingumo Teisme.

A –    Tarptautinė teisė

5.        1973 m. spalio 5 d. Miunchene (Vokietija) pasirašytos ir 1977 m. spalio 7 d. įsigaliojusios Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencijos)(6) 14 straipsnyje „Europos patentų tarnybos, Europos patentų paraiškų ir kitų dokumentų kalbos“ nustatyta:

„1.       Europos patentų tarnybos(7) oficialiosios kalbos – anglų, prancūzų ir vokiečių.

2.      Europos patento paraiška paduodama viena iš oficialiųjų kalbų arba, jei ji yra paduota kokia nors kita kalba, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis ji išverčiama į vieną iš oficialiųjų kalbų. Visą nagrinėjimo Europos patentų tarnyboje laiką tokį vertimą galima derinti su paduotos paraiškos originalo tekstu. Jei privalomas vertimas laiku nepateikiamas, paraiška laikoma atšaukta.

3.      [EPT] oficialioji kalba, kuria yra paduota arba į kurią yra išversta Europos patento paraiška, vartojama kaip procedūros kalba viso nagrinėjimo [EPT] metu, jei Įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip.

4.      Fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba pagrindinę verslo vietą turintys Susitariančiojoje Valstybėje, kurios valstybinė kalba nėra anglų, prancūzų ar vokiečių kalba, ir tokios valstybės piliečiai, kurie gyvena užsienyje, gali dokumentus, kuriems pateikti yra nustatytas terminas, pateikti tos valstybės valstybine kalba. Vis dėlto pagal Įgyvendinimo taisykles būtina pateikti jų vertimą į vieną iš [EPT] oficialiųjų kalbų. Jei koks nors dokumentas, išskyrus dokumentus, kurie sudaro Europos patento paraišką, pateikiamas ne nustatyta kalba arba jei privalomas vertimas nepateikiamas laiku, dokumentas laikomas nepaduotu.

5.      Europos patento paraiškos skelbiamos procedūros kalba.

6.      Europos patentų aprašymai[(8)] skelbiami procedūros kalba; į juos įeina apibrėžties punktų[(9)] vertimai į kitas dvi [EPT] oficialiąsias kalbas.

<...>

8.      Europos patentų registre įrašai daromi trimis [EPT] oficialiosiomis kalbomis. Kilus abejonėms [abejonių], autentišku laikomas įrašas procedūros kalba.“

B –    Sąjungos teisė

6.        Ginčijamo reglamento 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(5)      tokia [bendro galiojimo Europos patentų](10)vertimo tvarka turėtų būti užtikrinamas teisinis tikrumas ir skatinama diegti inovacijas, visų pirma ji turėtų būti naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ). Ji turėtų palengvinti galimybę gauti [BGEP] ir naudotis visa patentų sistema paprasčiau, pigiau ir teisiškai saugiai.

(6)      už Europos patentų išdavimą atsako EPT, todėl [BGEP] vertimo tvarka turėtų būti grindžiama šiuo metu EPT taikoma procedūra. Ta tvarka turėtų būti siekiama reikiamos ekonominės veiklos vykdytojų interesų ir visuomenės interesų pusiausvyros procedūros kainos ir techninės informacijos prieinamumo srityje.“

7.        Šio reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„šiuo reglamentu nedaromas poveikis pagal SESV 342 straipsnį nustatytoms kalbų vartojimą Sąjungos institucijose reglamentuojančioms taisyklėms ir 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentui Nr. 1, nustatančiam kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje(11). Šis reglamentas pagrįstas EPT kalbų vartojimo tvarka ir neturėtų būti laikoma, kad juo sukuriama speciali Sąjungos kalbų vartojimo tvarka arba riboto kalbų vartojimo tvarkos pagal kokią nors būsimą Sąjungos teisinę priemonę precedentas.“

8.        Ginčijamo reglamento 3–7 straipsniuose nustatyta:

3 straipsnis

[BGEP] vertimo tvarka

1.      Nedarant poveikio šio reglamento 4 ir 6 straipsniams, paskelbus bendrai galiojančio Europos patento aprašymą pagal EPK 14 straipsnio 6 dalį, pateikti papildomų vertimų nereikalaujama.

2.      Reglamento <...> Nr. 1257/2012 9 straipsnyje nurodytas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą pateikiamas procedūros kalba.

4 straipsnis

Vertimas kilus ginčui

1.      Kilus ginčui dėl įtariamo [BGEP] pažeidimo, patento savininkas įtariamo pažeidėjo prašymu ir pasirinkimu pateikia viso [BGEP] vertimą į dalyvaujančios [tvirčiau bendradarbiaujant(12)] valstybės narės, kurioje, kaip įtariama, padarytas pažeidimas, arba į valstybės narės, kurioje įsikūręs įtariamas pažeidėjas, oficialią kalbą.

2.      Kilus ginčui dėl [BGEP], teismo, kuris dalyvaujančiose valstybėse narėse kompetentingas nagrinėti ginčus dėl [BGEP], prašymu per teismo procesą patento savininkas pateikia viso patento vertimą į to teismo procedūrose vartojamą kalbą.

3.      1 ir 2 dalyse nurodytų vertimų išlaidas padengia patento savininkas.

4.      Kilus ginčui dėl reikalavimo atlyginti žalą, ginčą nagrinėjantis teismas įvertina ir atsižvelgia, ypač jei įtariamas pažeidėjas yra MVĮ, fizinis asmuo arba pelno nesiekianti organizacija, universitetas ar viešoji mokslinių tyrimų organizacija, į tai, ar įtariamas pažeidėjas, kol jam nepateiktas 1 dalyje nurodytas vertimas, veikė nežinodamas arba neturėdamas pagrįstų priežasčių žinoti, kad pažeidžia [BGEP].

5 straipsnis

Kompensavimo sistemos administravimas

1.      Atsižvelgiant į tai, kad Europos patentų paraiškos gali būti teikiamos bet kuria kalba pagal EPK 14 straipsnio 2 dalį, vadovaudamosi Reglamento <...> Nr. 1257/2012 9 straipsniu dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, EPT skiria užduotį administruoti kompensavimo sistemą, pagal kurią visos viršutinės ribos neviršijančios vertimo išlaidos grąžinamos pareiškėjams, EPT patentų paraiškas teikiantiems viena iš oficialių Sąjungos kalbų, kuri nėra oficiali EPT kalba.

2.      1 dalyje nurodyta kompensavimo sistema finansuojama iš Reglamento <...> Nr. 1257/2012 11 straipsnyje nurodytų mokesčių ir taikoma tik MVĮ, fiziniams asmenims, pelno nesiekiančioms organizacijoms, universitetams ir viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms, kurių gyvenamoji vieta arba pagrindinė verslo vieta yra valstybėje narėje.

6 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.      Pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasideda nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, Reglamento <...> Nr. 1257/2012 9 straipsnyje nurodytas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą teikiamas kartu su:

a)      viso Europos patento aprašymo vertimu į anglų kalbą, kai procedūros kalba yra prancūzų arba vokiečių kalba, arba

b)      viso Europos patento aprašymo vertimu į bet kurią kitą oficialią Sąjungos kalbą, kai procedūros kalba yra anglų kalba.

2.      Pagal Reglamento <...> Nr. 1257/2012 9 straipsnį dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, EPT skiria užduotį šio straipsnio 1 dalyje nurodytus vertimus skelbti kuo greičiau po tos dienos, kai pateikiamas Reglamento <...> Nr. 1257/2012 9 straipsnyje nurodytas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą. Tokių vertimų tekstas neturi teisinės galios ir teikiamas tik informavimo tikslais.

3.      Praėjus šešeriems metams po šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas dvejus metus, nepriklausomų ekspertų komitetas atlieka objektyvų vertinimą, ar yra galimybė naudotis EPT sukurta aukštos kokybės automatinio patentų paraiškų ir aprašymų vertimo į visas oficialias Sąjungos kalbas sistema. Šį ekspertų komitetą Europos patentų organizacijoje įsteigia dalyvaujančios valstybės narės, o jo nariai yra EPT ir Europos patentų sistemos naudotojams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, kurias kaip stebėtojas Europos patentų organizacijos Administracinė taryba kviečia pagal EPK 30 straipsnio 3 dalį, atstovai.

4.      Remdamasi pirmu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų vertinimų, o vėliau – kas dvejus metus remdamasi vėlesniais vertinimais, Komisija Tarybai teikia ataskaitą ir prireikus siūlo nutraukti pereinamąjį laikotarpį.

5.      Jei pereinamasis laikotarpis nenutraukiamas remiantis Komisijos pasiūlymu, jis baigiasi praėjus 12 metų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

1.      Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.      Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. arba nuo Susitarimo dėl [BPT] įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.“

II – Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

9.        2013 m. kovo 22 d. Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė pareiškimą, juo pareiškė šį ieškinį.

10.      2013 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais Belgijos Karalystei, Čekijai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Prancūzijos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijai, Nyderlandų Karalystei, Švedijos Karalystei, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalį.

11.      Pastabas raštu pateikė visos minėtos įstojusios į bylą šalys, išskyrus Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę.

12.      Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą reglamentą,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti minėto reglamento 4, 5 straipsnius, 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį ir

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

13.      Taryba Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį ir

–        priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

III – Dėl ieškinio

14.      Savo ieškiniui pagrįsti Ispanijos Karalystė pirmiausia pateikia penkis pagrindus.

15.      Pirmasis pagrindas susijęs su nediskriminavimo dėl kalbos principo pažeidimu. Antrasis – su Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba(13) įtvirtintų principų pažeidimu, nes EPT perduotos administracinės funkcijos, susijusios su BGEP. Trečiasis pagrindas susijęs su teisinio pagrindo nebuvimu. Ketvirtasis pagrindas paremtas teisinio saugumo principo pažeidimu. Galiausiai penktasis pagrindas susijęs su Sąjungos teisės autonomijos principo pažeidimu.

16.      Subsidiariai Ispanijos Karalystė prašo iš dalies panaikinti ginčijamą reglamentą, kaip nurodyta šios išvados 12 punkte.

A –    Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su nediskriminavimo dėl kalbos principo pažeidimu

1.      Šalių argumentai

17.      Ispanijos Karalystė iš esmės teigia, kad priimdama ginčijamą reglamentą Taryba pažeidė ESS 2 straipsnyje įtvirtintą nediskriminavimo principą, nes BGEP nustatė kalbų sistemą, nenaudingą asmenims, kurių kalba nėra viena iš oficialiųjų EPT kalbų, t. y. vokiečių, anglų ir prancūzų. Tokia sistema sukuria nelygybę tarp, viena, Sąjungos piliečių ir įmonių, turinčių galimybių pasitelkus tam tikras žinias suprasti minėtomis kalbomis parengtus dokumentus ir, kita, Sąjungos piliečių ir įmonių, kurie tokių galimybių neturi ir privalo patys padengti vertimo išlaidas. Bet koks oficialiųjų Sąjungos kalbų vartojimo apribojimas turi būti tinkamai pagrįstas, paisant proporcingumo principo.

18.       Pirma, galimybė gauti teises visuomenei suteikiančių dokumentų vertimą nėra užtikrinama, nes BGEP aprašymas skelbiamas procedūros kalba, pateikiant apibrėžčių punktų vertimą į kitas dvi oficialiąsias EPT kalbas, nesant galimybės pateikti vertimo į kitas kalbas, o tai reiškia diskriminaciją ir teisinio saugumo principo pažeidimą. Ginčijamame reglamente nepatikslinta, kokia kalba turi būti išduodamas BGEP ir ar šis dalykas turi būti skelbiamas. Tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas rėmėsi EPT sistema BGEP kalbų sistemai nustatyti, neužtikrina jos atitikties Sąjungos teisei. Priešingai Bendrijos prekių ženklo sistemai, ginčijamame reglamente neužtikrinta įmonių ir visuomenės interesų pusiausvyra(14).

19.      Antra, nagrinėjamas teisės aktas yra neproporcingas ir negali būti pateisinamas bendrojo intereso priežastimis. Visų pirma, nesant patento aprašymo ir ypač jo apibrėžčių punktų vertimo, atsiranda didelis teisinis nesaugumas ir gali atsirasti neigiami padariniai konkurencijai. Iš tiesų, viena, dėl tokios padėties tampa sunkiau patekti į rinką ir, antra, daromas neigiamas poveikis įmonėms, turinčioms padengti vertimo išlaidas. Be to, BGEP suteikia pramoninės nuosavybės teisę, turinčią esminę reikšmę vidaus rinkai. Galiausiai nagrinėjamame teisės akte nenumatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, kuri užtikrintų tinkamas žinias apie patentą. Šiuo klausimu nei automatinių vertimų kūrimas, nei pareiga pateikti visą vertimą ginčo atveju nėra pakankamos priemonės.

20.      Iš to darytina išvada, kad Sąjungos oficialių kalbų lygybės principo išimties nustatymą reikėjo pateisinti kitais nei visiškai ekonominiais kriterijais, nurodytais ginčijamo reglamento 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse.

21.      Taryba pirmiausia atsako, kad iš sutarčių negalima kildinti jokio principo, pagal kurį visos oficialiosios Sąjungos kalbos visomis aplinkybėmis turi būti vertinamos vienodai, be to, tai patvirtina SESV 118 straipsnio antra pastraipa, kuri neturėtų prasmės, jeigu būtų tik viena galima kalbų sistema, apimanti visas oficialiąsias Sąjungos kalbas.

22.      Antra, pagal esamą sistemą bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti Europos patento paraišką bet kuria kalba, vis dėlto su sąlyga, kad per du mėnesius bus pateiktas vertimas į vieną iš trijų oficialiųjų EPT kalbų, kuri tampa procedūros kalba, o apibrėžties punktai vėliau skelbiami dviem kitomis oficialiosiomis EPT kalbomis. Taigi prašymas bus verčiamas ir skelbiamas ispanų kalba tik jeigu patentą bus prašoma pripažinti Ispanijai.

23.      Trečia, paskelbimo ispanų kalba nebuvimas turės tik ribotą poveikį, nes ginčijamame reglamente numatyta išlaidų kompensavimo sistema; patentus paprastai tvarko pramoninės nuosavybės tarybos, mokančios kitas Sąjungos kalbas; poveikis galimybei gauti mokslo informaciją ispanų kalba yra ribotas; tik nedaug Europos patentų paraiškų dabar verčiamos į ispanų kalbą; ginčijamame reglamente numatytas aukštos kokybės automatinio vertimo į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas sistemos įgyvendinimas, o ginčijamo reglamento 4 straipsnyje nustatyta galimos MVĮ, fizinių asmenų, pelno nesiekiančių organizacijų, universitetų ir viešųjų mokslo tyrimų organizacijų atsakomybės riba.

24.      Ketvirta, kalbų, vartojamų BGEP sistemoje, skaičiaus apribojimu siekiama teisėto tikslo, atsižvelgiant į pagrįstas jo išlaidas.

25.      Įstojusios į bylą šalys pritaria Tarybos argumentams. Jos pabrėžia, kad surasti pusiausvyrą tarp skirtingų ūkio subjektų buvo ypač sunku, o dėl valstybėse narėse egzistuojančių vertinimo skirtumų, susijusių su kalbų sistema, žlugo visi ankstesni bendrojo patento projektai.

26.      Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Karalystė priduria, kad įgyvendinti kalbų sistemą, pagal kurią būtų būtina pateikti patento aprašymo ar bent jo apibrėžties punktų vertimą į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas, būtų per brangu, todėl neįmanoma. Viena, BGEP kalbų sistema pasirinkta todėl, kad vokiečių, anglų ir prancūzų kalbos yra oficialiosios EPT kalbos. Kita, beveik 90 % subjektų, prašančių išduoti Europos patentą, patentų paraiškas dabar pateikia šiomis kalbomis, prieš išversdami aprašymą ir apibrėžčių punktus.

2.      Vertinimas

27.      Ispanijos Karalystė nesutinka su tuo, jog jos argumentai reiškia, kad patentą būtina versti į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas. Tačiau tuo galima suabejoti, nes savo dubliko 25 punkte ji daro išvadą, jog BGEP yra tokia priemonė, kad visi asmenys, ne tik tie, kurie moka vokiečių, anglų ar prancūzų kalbas, turi galėti pakankamai susipažinti su reikšminga informacija, ir patikslina, kad pagal sukurtą sistemą nėra tarpinių sprendimų, kurie užtikrintų, kartu sumažinant finansines išlaidas, kad visi asmenys, prieš kuriuos galima remtis patentu, galėtų su juo tinkamai susipažinti, kaip yra Bendrijos prekių ženklams patvirtintos sistemos atveju.

28.      Pirmiausia reikia priminti šios bylos aplinkybes.

a)      Šios bylos aplinkybės

29.      Ši byla susijusi su tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimu patento suteikiamos bendros apsaugos sukūrimo srityje.

30.      Nuo Lisabonos sutarties SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje Tarybai suteikiamas tinkamas teisinis pagrindas nustatyti, „kokiomis kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai“.

31.      Kaip savo procesiniuose dokumentuose pabrėžė Taryba ir kai kurios įstojusios į bylą šalys, iš šios nuostatos teksto matyti, jog ESV sutartyje numatyta, kad tam tikrais atvejais gali būti nustatomos kitokios kalbų sistemos, ir joje patvirtinama, kad galima riboti vartotinų kalbų skaičių(15).

32.      Sąjungos teisės aktų leidėjas, atsižvelgęs į minėtą nuostatą, BGEP srityje pasirinko kalbų sistemą, grindžiamą EPT, tarptautinės institucijos, kurios oficialiosios kalbos yra vokiečių, anglų ir prancūzų, sistema.

33.      Teisingumo Teismas Sprendime Kik / VRDT(16) yra pripažinęs, kad Sąjungos teisėje nėra kalbų lygybės principo. Iš tiesų visų Sutartyse esančių nuorodų į kalbų vartojimą Sąjungoje negalima laikyti bendro Sąjungos teisės principo, garantuojančio kiekvienam piliečiui teisę, kad viskas, kas gali paveikti jo interesus, turi būti „visada“ rengiama jo kalba, išraiška(17).

34.      Tačiau Sąjungos teisės aktų leidėjo suvereni galia turi ribas, nes Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmenys vis dėlto negali būti diskriminuojami dėl savo kalbos(18).

35.      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamame reglamente Sąjungos teisės aktų leidėjas apibrėžė vertimo srityje taikytiną tvarką. Kai kurie šios tvarkos aspektai taikomi tik pereinamuoju laikotarpiu, kol pradės galioti aukštos kokybės automatinio patentų paraiškų ir aprašymų vertimo sistema(19).

36.      Pirmajame pagrinde Ispanijos Karalystė neginčija Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimo remtis EPT sistema, tačiau tvirtina, kad ši sistema diskriminacinė, nes lemia skirtingą vertinimą, kadangi ūkio subjektai, kurių kalba nėra vokiečių, anglų ar prancūzų kalbos, yra vertinami prasčiau už tuos, kurie moka šias kalbas, jeigu nemokantieji šių kalbų negali gauti vertimo į savo kalbą.

37.      Minėtos valstybės narės teigimu, BGEP kalbų sistema yra ribojanti ir nepagrįsta.

38.      Ginčijamo reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, „nedarant poveikio šio reglamento 4 ir 6 straipsniams, paskelbus bendrai galiojančio Europos patento aprašymą pagal EPK 14 straipsnio 6 dalį(20), pateikti papildomų vertimų nereikalaujama“.

39.      Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad oficialiųjų EPT kalbų nemokantys asmenys diskriminuojami ir kad šį skirtingą vertinimą nustatė Sąjungos teisės aktų leidėjas.

40.      Taigi reikėtų paanalizuoti tikslo, kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė priimdamas diskriminacinį teisės aktą, teisėtumą ir prireikus išnagrinėti, ar šis skirtingas vertinimas yra tinkamas ir proporcingas(21).

b)      Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslas

41.      Šiuo metu Europos patento apsaugos sistemai būdingos labai didelės išlaidos(22). Iš tiesų, kadangi šį patentą išduoda EPT, jis turi būti patvirtintas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje siekiama apsaugos. Kad šis patentas būtų patvirtintas valstybės narės teritorijoje, nacionalinėje teisėje gali būti reikalaujama, kad šio patento turėtojas pateiktų jo vertimą į oficialiąją šios valstybės narės kalbą(23).

42.      Suinteresuotieji asmenys, įskaitant visų sektorių įmones, sektorines federacijas, MVĮ grupes, patentų teisės praktikai, viešosios valdžios institucijos ir mokslininkai manė, kad didelės Europos patento išlaidos kliudo patentinei apsaugai Sąjungoje(24).

43.      Atsižvelgiant į šią išvadą ir kadangi Sąjungos tikslai yra skatinti vidaus rinkos veikimą, Europos įmonių inovacijų gebėjimus(25), augimą ir konkurencingumą, labai svarbu ir būtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas šiuo tikslu įsikištų į patentų sritį. Taigi nustatyta sistema bendra patento apsauga turi būti užtikrinama visų dalyvaujančiųjų valstybių narių teritorijoje, kartu dėl kalbų sistemos išvengiant per didelių išlaidų.

44.      Taigi BGEP vertimo tvarka turėjo būti paprasta ir užtikrinti tinkamą išlaidų veiksmingumą(26), teisinį saugumą, skatinti inovacijas ir visų pirma suteikti naudą MVĮ(27).

45.      Kalbant apie Ispanijos Karalystės pateiktą palyginimą su Bendrijos prekių ženklu, manau, kad jis turi savo ribas.

46.      Aišku, Bendrijos prekių ženklas ir Europos patentas yra dvi intelektinės nuosavybės teisių formos, sukurtos ūkio subjektų, o ne visų piliečių naudai ir šie ūkio subjektai nėra įpareigoti juo naudotis(28).

47.      Dėl jų suteikiamos bendros apsaugos šiems subjektams nebereikia teikti daugybės prašymų dėl nacionalinio patvirtinimo ir patirti su tuo susijusių vertimo išlaidų.

48.      Tačiau Bendrijos prekių ženklas ir BGEP smarkiai skiriasi būtent šių išlaidų klausimu, kaip pažymi Belgijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Karalystė ir Europos Parlamentas. Iš tiesų abiem atvejais verčiami skirtingi dalykai. Prekių ženklo atveju tai yra standartizuota schema, o patento atveju būtinas labai techninis aprašymas(29).

49.      Taigi dvi minėtas intelektinės nuosavybės teises skiria joms būdingas techninis aspektas. Šis techninis aspektas neišvengiamai turi poveikį vertimo išlaidoms, nes reikia versti ilgesnius ir sudėtingesnius dokumentus. Apibrėžčių punktams(30) išversti paprastai reikia specializuoto vertėjo, ir dažniausiai verčiama apie 20(31), o kartais ir iki 200 puslapių(32).

50.      Taigi reikia pripažinti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė ginčijamą reglamentą siekdamas teisėto tikslo surasti šios išvados 43 punkte minėtus Sąjungos tikslus atitinkantį kalbinį sprendimą. Kitaip tariant, nors pasirinkta sistema tikrai reiškia kalbų vartojimo apribojimą, ja siekiama teisėto tikslo sumažinti vertimo išlaidas.

51.      Jeigu skirtingu oficialiųjų Sąjungos kalbų vertinimu siekiama tokio tikslo, dabar reikia įvertinti tinkamą ir proporcingą šio pasirinkimo pobūdį(33).

c)      Tinkamas ir proporcingas skirtingo vertinimo pobūdis

52.      Siekdamas sumažinti vertimo išlaidas ir kartu leisti bendrą Europos patento apsaugą dalyvaujančiųjų valstybių narių teritorijoje, Sąjungos teisės aktų leidėjas gali įsikišti tik keliais aspektais.

53.      Tačiau atrodo, kad neįmanoma sumažinti patento puslapių skaičiaus. Apsaugos dalyką apibrėžia patento aprašymas, konkrečiai kalbant, apibrėžčių punktai. Be to, sunku sumažinti vidutines vertimo išlaidas(34), atsižvelgiant į patentų techninį pobūdį.

54.      Vis dėlto daugėjant kalbų, į kurias reikia versti, didėja vertimo išlaidos.

55.      Todėl siekdamas apriboti tokias išlaidas Sąjungos teisės aktų leidėjas neturėjo kito pasirinkimo, tik apriboti kalbų, į kurias turi būti verčiamas BGEP, skaičių.

56.      Taigi BGEP kalbų skaičiaus ribojimas yra tinkamas, nes taip užtikrinama bendra patentų apsauga, kartu sudarant galimybę gerokai sumažinti vertimo išlaidas.

57.      Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat nusprendė remtis EPT sistema ir šis pasirinkimas yra logiškas, nes ši sistema jau pasiteisino(35), taigi vokiečių, anglų ir prancūzų kalbos pasitelkimas BGEP sistemoje nėra bereikšmis, nes tai yra oficialiosios EPT kalbos. Šis pasirinkimas užtikrina tam tikrą stabilumą ūkio subjektams ir patentų sektoriaus specialistams, kurie jau yra įpratę dirbti šiomis trimis kalbomis.

58.      Be to, atrodo, kad šių kalbų pasirinkimas grindžiamas patentų sektoriaus kalbine tikrove. Šiuo atžvilgiu, kaip pabrėžia Taryba, dauguma mokslo darbų skelbiami vokiečių, anglų arba prancūzų kalbomis. Taigi nepaneigiama, kad Europos mokslininkai gali suprasti šiomis kalbomis paskelbtus patentus. Iš minėto Komisijos poveikio vertinimo ir Švedijos Karalystės pateiktų argumentų taip pat matyti, kad vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis kalbama tose valstybėse narėse, kur Sąjungoje pateikiama daugiausia patento paraiškų(36).

59.      Todėl apsiribojimas trimis oficialiosiomis EPT kalbomis man atrodo tinkamas, atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamus teisėtus tikslus.

60.      Be to, tokiu pasirinkimu paisoma proporcingumo principo.

61.      Šiuo klausimu iš Sprendimo Kik / VRDT(37) darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas gali numatyti skirtingą vertinimą, jeigu yra užtikrinama būtina nagrinėjamų skirtingų interesų pusiausvyra(38).

62.      Ginčijamame reglamente Sąjungos teisės aktų leidėjas apibrėžė vertimo srityje galiojančią tvarką, pagrįstai siekdamas sušvelninti skirtingą vertinimą kalbų pasirinkimo srityje ir galimą jo poveikį ūkio subjektams bei suinteresuotiesiems asmenims.

63.      Nors Ispanijos Karalystė pabrėžia tik mažiau palankų vertinimą tų asmenų, kurie negali suprasti informacijos, nes negali gauti Europos patentų paraiškų vertimo į savo kalbą (ginčijamo reglamento 4 ir 6 straipsniai), vis dėlto, vertinant Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimo proporcingumą, taip pat reikia atsižvelgti į skirtingą asmenų, pateikiančių Europos patento paraišką, vertinimą (ginčijamo reglamento 5 straipsnis)(39).

64.      Taigi pirmiausia Sąjungos teisės aktų leidėjas ginčijamo reglamento 3 straipsnio 1 dalyje pasirūpino nurodyti, kad sukurta sistema „[nedaro] poveikio šio reglamento 4 ir 6 straipsniams“(40).

65.      Viena vertus, Sąjungos teisės aktų leidėjas įtraukia nuostatas, susijusias su vertimais ginčo atveju.

66.      Pirma, kilus ginčui dėl įtariamo pažeidimo, jis numato galimybę gauti informaciją įtariamo pažeidėjo pasirinkta kalba. Be to, pagal ginčijamo reglamento 4 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo įtariamas pažeidęs BGEP, patento savininkas įtariamam pažeidėjui šio prašymu ir pasirinkimu turi savo sąskaita pateikti BGEP vertimą į dalyvaujančios valstybės narės, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, arba į valstybės narės, kurioje įsikūręs įtariamas pažeidėjas, oficialiąją kalbą(41).

67.      Antra, kilus ginčui dėl BGEP, ginčijamo reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patento savininkas turi savo sąskaita kompetentingo dalyvaujančių valstybių narių teismo prašymu pateikti viso patento vertimą į per šio teismo procedūras vartojamą kalbą(42).

68.      Trečia, kilus ginčui dėl reikalavimo atlyginti žalą, ginčą nagrinėjantis teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad įtariamas pažeidėjas, kol jam nepateiktas ginčijamo reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas vertimas, galėjo veikti sąžiningai, nežinodamas arba neturėdamas pagrįstų priežasčių žinoti, kad pažeidžia BGEP, „visų pirma“ jeigu tai yra MVĮ, fizinis asmuo, pelno nesiekianti organizacija, universitetai ir viešosios mokslo tyrimų organizacijos(43).

69.      Kita vertus, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė pereinamojo laikotarpio priemones, taikomas nuo ginčijamo reglamento taikymo dienos, kol EPT galės taikyti patentų paraiškų ir aprašymų aukštos kokybės automatinio vertimo sistemą(44).

70.      Pereinamuoju laikotarpiu ginčijamo reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie kiekvienos BGEP paraiškos turi būti pridėtas kiekvieno aprašymo vertimas į anglų kalbą, jeigu procedūros kalba yra vokiečių arba prancūzų kalbos, arba kiekvieno aprašymo vertimas į oficialiąją Sąjungos kalbą, jeigu procedūros kalba yra anglų. Taigi užtikrinama, kad šiuo laikotarpiu visi BGEP būtų prieinami anglų kalba. Be to, vertimai į oficialiąsias Sąjungos kalbas yra mechaniniai ir jie gali padėti tobulinti automatinio vertimo sistemą.

71.      Antra, Sąjungos teisės aktų leidėjas ginčijamo reglamento 5 straipsnyje numatė vertimo išlaidų kompensavimo sistemą, jeigu asmenys nepateikė savo Europos patento paraiškos viena iš oficialiųjų EPT kalbų.

72.      Pagal minėtą nuostatą Europos patento paraiška gali būti paduota kuria nors iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ir tokiems asmenims gali būti grąžinamos visos vertimo išlaidos iki tam tikros ribos. Šie asmenys aiškiai įvardijami, tai – MVĮ, fiziniai asmenys, pelno nesiekiančios organizacijos, universitetai ir viešosios mokslo tyrimų organizacijos, kurių gyvenamoji vieta arba pagrindinė verslo vieta yra valstybėje narėje(45).

73.      Sąjungos teisės aktų leidėjas taip norėjo apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis ar subjektus, palyginti su stipresnėmis struktūromis, turinčiomis daugiau priemonių ir darbuotojų, kompetentingų tiesiogiai rengti Europos patentų paraiškas viena iš oficialiųjų EPT kalbų.

74.      Iš pateiktų svarstymų matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo kalbiniu pasirinkimu siekiama teisėto tikslo ir kad jis yra tinkamas ir proporcingas, atsižvelgiant į garantijas ir aspektus, kuriais siekiama sušvelninti šio pasirinkimo nulemtą diskriminacinį poveikį.

75.      Atsižvelgdamas į visa tai, kas nurodyta, siūlau Teisingumo Teismui atmesti pirmąjį Ispanijos Karalystės pagrindą kaip nepagrįstą.

B –    Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Sprendime „Meroni / Vyriausioji valdyba“ įtvirtintų principų pažeidimu

1.      Šalių argumentai

76.      Ispanijos Karalystė teigia, kad Taryba, ginčijamo reglamento 5 straipsniu ir 6 straipsnio 2 dalimi perdavusi vertimo išlaidų kompensavimo sistemos ir vertimų paskelbimo taikant pereinamojo laikotarpio sistemą valdymą EPT, pažeidė principus, įtvirtintus Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba(46) ir patvirtintus paskesnėje teismo praktikoje.

77.      Taryba, kuri kelia klausimą dėl šio pagrindo priimtinumo, atsižvelgdama į tam tikrus argumentus, pateiktus byloje Ispanija / Parlamentas ir Taryba (C‑146/13), kuri dar nagrinėjama Teisingumo Teisme, pirmiausia pažymi, jog Ispanijos Karalystė neginčija, kad būtent dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, tarpininkaujant EPT, tenka pareiga valdyti kompensavimo sistemą ir skelbti vertimus. Sąjungos teisę įgyvendinti pirmiausia priklauso valstybėms narėms, o užduotims, susijusioms su kompensacijų sistema ir vertimų skelbimu, vykdyti nebūtina turėti vienodų įgyvendinimo sąlygų, kaip tai suprantama SESV 291 straipsnio 2 dalyje. Principai, įtvirtinti Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba(47) ir patvirtinti paskesnėje teismo praktikoje, neturi reikšmės. Bet kuriuo atveju šių principų paisoma.

78.      Įstojusios į bylą šalys pritaria Tarybos pastaboms, kad minėtame sprendime įtvirtinti principai netaikytini ir kad bet kuriuo atveju jų paisoma.

2.      Vertinimas

79.      Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą vertinant ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus išvadoje, kurią pateikiau byloje Ispanija / Parlamentas ir Taryba (C‑146/13) ir kuri dar nagrinėjama Teisingumo Teisme, siūlau Teisingumo Teismui atmesti antrąjį Ispanijos Karalystės pagrindą kaip nepagrįstą.

C –    Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su ginčijamo reglamento 4 straipsnio teisinio pagrindo nebuvimu

1.      Šalių argumentai

80.      Ispanijos Karalystė teigia, kad 4 straipsnio, kuriame reglamentuojamas „vertimas kilus ginčui“, teisinis pagrindas ginčijamame reglamente pasirinktas klaidingai, nes ši nuostata susijusi ne su europinių instrumentų „kalbų sistema“ pagal SESV 118 straipsnio antrą pastraipą, o apima tam tikras procedūrines garantijas vykstant teismo procesui.

81.      Taryba tvirtina, kad ginčijamo reglamento 4 straipsnis nėra procedūros taisyklė, kad jame nustatyta taisyklė susijusi su kalbų sistema ir kad ji yra svarbi sudedamoji šiuo reglamentu sukurtos bendros BGEP kalbų sistemos dalis. Taryba patikslina, kad šiai nuostatai tenka svarbus vaidmuo – ja užpildomas teisinis vakuumas, nes EPT numatyta kalbų sistema kalbų reikalavimai kilus ginčui nereglamentuoti. Be to, jos teigimu, kadangi valstybių narių proceso taisyklės Sąjungos teise nebuvo suderintos, reikia užtikrinti, kad įtariamas pažeidėjas visada turėtų teisę gauti visą atitinkamo BGEP vertimą. Taigi SESV 118 straipsnio antros pastraipos, kurioje numatyta visam patento „gyvavimo laikui“ taikytina kalbų sistema, taikymo sąlygos yra įvykdytos.

82.      Įstojusios į bylą šalys sutinka su Tarybos argumentais.

83.      Prancūzijos Respublika, Nyderlandų Karalystė ir Švedijos Karalystė pabrėžia, jog SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje nereikalaujama, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas visiškai suderintų visus nagrinėjamo intelektinės nuosavybės dokumento kalbų sistemos ar vertimo aspektus. Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Karalystės, Parlamento ir Komisijos nuomone, ginčijamo reglamento 4 straipsnį tikrai būtų galima įtraukti į reglamentą, priimtą remiantis SESV 118 straipsnio antra pastraipa, nes ši nuostata yra svarbiausias šiuo reglamentu numatytos vertimo sistemos elementas. Net darant prielaidą, kad ši nuostata nėra neatsiejama nuo minėtu reglamentu nustatytos vertimo sistemos, jai įtraukti į ginčijamą reglamentą nereikėjo remtis kokiu nors kitu teisiniu pagrindu nei SESV 118 straipsnio antra pastraipa. Iš tiesų pagal teismo praktiką(48), jeigu išnagrinėjus Sąjungos aktą matyti, kad juo siekiama dvejopo tikslo ar kad jo pagrindas dvejopas ir vieną iš jų galima laikyti pagrindiniu ar vyraujančiu, o kitas yra tik papildomas, aktas turi būti grindžiamas vieninteliu teisiniu pagrindu. Taip buvo šioje byloje nagrinėjamu atveju.

2.      Vertinimas

84.      Ispanijos Karalystė mano, kad ginčijamo reglamento 4 straipsnis nėra nuostata, susijusi su SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje numatyta kalbų sistema, todėl pastarosios nuostatos negalima naudoti kaip teisinio pagrindo norint įtraukti tam tikras procedūrines garantijas, taikomas vykstant teismo procesui.

85.      Negaliu sutikti su tokia analize dėl toliau nurodytų priežasčių.

86.      Reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką „Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir kuriems, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys“(49).

87.      Pirmiausia noriu pažymėti, jog savo ieškinio 48 punkte pateikdama pirmąjį pagrindą Ispanijos Karalystė nurodė, kad ginčijamame reglamente nustatyta labai ypatinga Sąjungos oficialiųjų kalbų vartojimo ir ribojimo sistema, o tam tiesiogine prasme reikalinga „kalbų sistema“, kaip ją nustato teisinis pagrindas, t. y. SESV 118 straipsnio antra pastraipa ir pats sprendimas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

88.      Atsižvelgdamas į ginčijamo reglamento 16 konstatuojamąją dalį, kurioje įtvirtinta, kad šio reglamento tikslas yra sukurti vienodą ir paprastą BGEP vertimo tvarką, taip pat į savo pateiktą pirmojo pagrindo vertinimą ir vertinimus, pateiktus analizuojant ketvirtąjį pagrindą(50), ir prašymą iš dalies panaikinti ginčijamą reglamentą(51), prie kurių grįšiu, laikausi nuomonės, kad ginčijamo reglamento 4 straipsnis yra neatsiejamas nuo kalbų sistemos, nes jo tikslas – sušvelninti Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimą, susijusį su BGEP kalbų sistema.

89.      Norėčiau pridurti, kad nors ginčijamo reglamento 4 straipsnio 4 dalis skiriasi nuo jo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes joje nenustatytos taisyklės, susijusios su vertimu ginčo atveju, vis dėlto toji 4 dalis susijusi su ginčijamo reglamento 4 straipsnio 1 dalimi. Iš tiesų pagal ją Sąjungos teisės aktų leidėjas gali atsižvelgti į laikotarpį, per kurį suinteresuotieji asmenys nėra susipažinę su patentu dėl to, kad nėra jo vertimo(52) ir kuris yra žalingas visų pirma MVĮ, fiziniams asmenims ar pelno nesiekiančioms organizacijoms, universitetams ir viešosioms mokslo tyrimų organizacijoms. Ginčijamo reglamento 4 straipsnio 4 dalyje šio vertimo nebuvimas sušvelninamas, atsižvelgiant būtent į šių asmenų ar subjektų sąžiningumą.

90.      Šiuo klausimu ginčijamo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad teismas, kompetentingas kiekvienu konkrečiu atveju išanalizuoti šį sąžiningumą, turi atsižvelgti EPT vykdomų procedūrų kalbą, o pereinamuoju laikotarpiu – į vertimą, pateiktą kartu su prašymu suteikti bendrą galiojimą.

91.      Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, siūlau Teisingumo Teismui atmesti trečiąjį Ispanijos Karalystės pagrindą kaip nepagrįstą.

D –    Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su teisinio saugumo principo pažeidimu

1.      Šalių argumentai

92.      Ispanijos Karalystė iš esmės teigia, kad ginčijamu reglamentu pažeidžiamas teisinio saugumo principas, nes visų pirma juo apribojamos ūkio subjektų informavimo galimybės. Be to, juo nepatikslinta bendro galiojimo suteikimo paskelbimo ir įrašymo į bendros patentinės apsaugos registrą(53) tvarka. Jame, kalbant apie kompensavimo sistemos valdymą, taip pat nenurodyta maksimali išlaidų riba ir jos nustatymo būdas. Be to, jame nenumatytos konkrečios pasekmės tuo atveju, jeigu pažeidėjas elgėsi sąžiningai. Galiausiai priimant ginčijamą reglamentą nebuvo automatinio vertimo sistemos.

93.      Taryba mano, kad Ispanijos Karalystės kaltinimais neatsižvelgiama į netiesioginio administravimo ir subsidiarumo principus, kuriais grindžiama Sąjungos teisė. Ginčijamu reglamentu valstybėms narėms paliekama konkrečiai reglamentuoti tokius aspektus, kokie yra kompensavimo sistema ar automatiniai vertimai. Pagal teisinio saugumo principą nereikalaujama, kad visos taisyklės būtų kuo išsamiausiai išdėstytos ginčijamame reglamente; tam tikras taisykles gali nustatyti valstybės narės arba jos gali būti apibrėžtos deleguotuosiuose ar įgyvendinimo aktuose.

94.      Be to, ginčijamo reglamento 4 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyti esminiai dalykai ir kriterijai, kad juos taikytų nacionalinis teismas. Ši nuostata neužkerta nacionaliniam teismui kelio skirti pažeidėjui bausmę ir leidžia jam tiksliai vykdyti savo teisminius įgaliojimus.

95.      Įstojusios į bylą šalys pritaria Tarybos argumentams.

96.      Pirma, Belgijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Nyderlandų Karalystė ir Komisija teigia, kad ginčijamame reglamente, aiškinamame kartu su Reglamentu Nr. 1257/2012, aiškiai ir tiksliai numatyta BGEP kalbų sistema ir BGEP paskelbimo bei įregistravimo tvarka.

97.      Antra, Belgijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Karalystė ir Komisija teigia, kad ginčijamas reglamentas nekliudo suinteresuotiesiems asmenims gauti informaciją, būtiną savo veiklai vykdyti, nes visi BGEP pagal Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnio 1 dalies b ir h punktus yra pateikiami patento suteikiamos bendros apsaugos registre, kuris prieinamas internete. Aišku, BGEP aprašymas skelbiamas tik viena kalba. Tačiau šis apribojimas nelemia suinteresuotųjų asmenų teisinio nesaugumo, atsižvelgiant į EPT automatinio vertimo sistemas.

98.      Trečia, Danijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Vengrija, Švedijos Karalystė, Jungtinė Karalystė ir Komisija mano, kad kilus ginčui dėl įtariamo BGEP pažeidimo vadovaujantis ginčijamo reglamento 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis padidinamas teisinis saugumas. Aplinkybė, kad numatytas vertimas neturi teisinės galios, nepažeidžia teisinio saugumo principo, nes jis užtikrinamas geriau, jeigu autentiška pripažįstama tik viena kalba. Ginčijamo reglamento 4 straipsnio 4 dalyje konkrečiai ginami tam tikri asmenys, įtraukti į ginčus dėl reikalavimo atlyginti žalą.

99.      Galiausiai, ketvirta, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Karalystė ir Komisija pabrėžia, kad ginčijamas reglamentas nelemia jokio teisinio nesaugumo, kalbant apie jo 5 straipsnyje numatytą kompensavimo sistemą, nes šiame reglamente nebūtina nustatyti viršutinės ribos, kurios neviršydami tam tikri asmenys gali prašyti grąžinti visas vertimo išlaidas, jeigu šį dalyką galima apibrėžti vėlesniame įgyvendinimo akte.

2.      Vertinimas

100. Pirmiausia reikia priminti, kad pagal teisinio saugumo principą, kuris yra vienas bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad teisės normos būtų „aiškios ir tikslios, o jų poveikį galima būtų numatyti“, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius(54).

101. Taigi reikia patikrinti, ar argumentai, kuriais remiasi Ispanijos Karalystė, atskleidžia minėto principo pažeidimą.

102. Kalbėdamas apie minėtos valstybės narės argumentą, kad ginčijamu reglamentu pažeidžiamas teisinio saugumo principas, nes BGEP nėra verčiamas į visas kalbas, ir kad šitaip ribojamos ūkio subjektų informavimo galimybės, remiuosi vertinimu, kurį pateikiau nagrinėdamas pirmąjį pagrindą ir kuriuo remiantis darytina išvada, kad šį argumentą reikia atmesti.

103. Manau, kad Ispanijos Karalystės teiginį, kad ginčijamame reglamente nenumatytas nei bendro galiojimo suteikimo paskelbimas, nei įrašymo į bendros patentinės apsaugos registrą tvarka, nei tai, ar tai daroma trimis kalbomis pagal EPK 14 straipsnį, reikia atmesti dėl tų pačių priežasčių, kurias nurodė kelios į bylą įstojusios šalys ir kurios susijusios su bendru ginčijamo reglamento, Reglamento Nr. 1257/2012 ir EPK nuostatų aiškinimu.

104. Iš tiesų ginčijamo reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnyje nurodytas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą pateikiamas procedūros kalba(55), kuri apibrėžta ginčijamo reglamento 2 straipsnio b punkte(56).

105. Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnio 1 dalies h punkte nurodyta, jog EPT užtikrina, kad bendras galiojimas būtų nurodytas bendros patentinės apsaugos registre, jeigu yra pateiktas prašymas suteikti bendrą galiojimą.

106. Be to, pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą „Europos patentas, išduotas su vienodomis apibrėžtimis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendrai galioja dalyvaujančiose valstybėse narėse, su sąlyga, kad jo bendras galiojimas įregistruotas bendros patentinės apsaugos registre“(57).

107. Be to, EPK 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad į Europos patentų registrą įrašoma trimis oficialiosiomis EPT kalbomis, o kilus abejonių vadovaujamasi įrašu procedūros kalba.

108. Manau, iš pastarosios Reglamento Nr. 1257/2012 2 straipsnio e punkto nuostatos matyti, kad į bendros patentinės apsaugos registrą įrašoma trimis oficialiosiomis EPT kalbomis.

109. Pažymėtina, kad atmetant Ispanijos Karalystės argumentą, susijusį su ginčijamo reglamento 5 straipsnyje numatytu kompensavimo sistemos reglamentavimu, t. y. kad nenurodyta nei kompensavimo viršutinė riba, nei jos nustatymo būdas, reikia atsižvelgti į toliau nurodytus dalykus.

110. Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujančios valstybės narės, kaip EPK susitariančiosios valstybės, užtikrina veiklos, susijusios su 9 straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis, valdymą(58) ir šiuo tikslu įsteigia Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos atrankos komitetą(59), kaip tai suprantama pagal EPK 145 straipsnį(60).

111. Todėl Atrankos komitetas turi priimti sprendimą dėl ginčijamo reglamento 5 straipsnyje numatytos kompensavimo sistemos, kurią valdyti priklauso EPT.

112. Šiuo klausimu noriu pabrėžti, kad 2014 m. kovo 26 d. Miunchene Atrankos komitetas 7-ajame posėdyje patvirtino taisykles, susijusias su prašymų, pateiktų kita Sąjungos oficialiąja kalba nei viena iš oficialiųjų EPT kalbų, vertimo išlaidų grąžinimo kompensavimo sistema. Tačiau dėl kompensavimo sistemos finansinių aspektų, įskaitant grąžintiną sumą, vėliau dar bus diskutuojama(61).

113. Taigi ūkio subjektai ir visi suinteresuotieji asmenys galės susipažinti su kompensavimo sistemos tvarka, kai susitariančiosios valstybės narės per Atrankos komitetą ją įgyvendins.

114. Vadovaujantis šia tvarka bet kuriuo atveju reikia atsižvelgti į ginčijamo reglamento 10 konstatuojamąją dalį, pagal kurią vertimo iš patento paraiškos kalbos į EPT procedūros kalbą išlaidos turi būti grąžintos papildomai, daugiau nei šiuo metu numatyta EPT.

115. Kalbėdamas apie kaltinimą, kad patento savininko kilus ginčui pateiktas vertimas neturi jokios teisinės galios, pritariu kai kurių įstojusių į bylą šalių argumentams, kad teisinio saugumo principas tikrai geriau užtikrinamas esant tik vienai autentiškai kalbai. Iš tiesų nesuprantu, kaip šio principo galima būtų laikytis esant daugeliui įtariamų pažeidėjų keliose valstybėse narėse. Jeigu visi vertimai būtų autentiški, kiltų grėsmė, kad atsiras skirtingų kalbinių versijų skirtumų, taigi ir teisinis nesaugumas. Todėl tokį teiginį reikia atmesti.

116. Kalbėdamas apie argumentą, kad, skirtingai nei sistemos, susijusios su Bendrijos prekių ženklu, atveju nėra nuostatos, pagal kurią sąžiningi tretieji asmenys, pažeidę patentą, negalėtų būti priversti atlyginti žalą, nes ginčijamo reglamento 4 straipsnio 4 dalyje nenumatyti konkretūs padariniai, jeigu patentą pažeidžia sąžiningas trečiasis asmuo, noriu paprieštarauti, kad niekas Sąjungos teisės aktų leidėjo neįpareigoja numatyti tos pačios teisinės sistemos ir Bendrijos prekių ženklui, ir BGEP. Be to, primenu, kad šis teisės aktų leidėjas, numatydamas nacionalinio teismo privalomą atlikti kiekvieno konkretaus atvejo vertinimą, pasirūpino atkurti tam tikrą pusiausvyrą, nurodęs, kad šis teismas turi atsižvelgti į įtariamo pažeidėjo sąžiningumą(62). Konkretūs padariniai šiam įtariamam pažeidėjui atsirastų atsižvelgiant į šį faktinį ir teisinį vertinimą. Taigi minėtasis teismas galėtų priteisti žalą, kaip ir jos nepriteisti, veikdamas visiškai nepriklausomai. Todėl iš ginčijamo reglamento 4 straipsnio 4 dalies aišku, kad kompetentingas teismas turi atsižvelgti į įtariamo pažeidėjo sąžiningumą.

117. Galiausiai dėl Ispanijos Karalystės teiginių, susijusių su automatinio vertimo sistema ir pereinamojo laikotarpio nuostatomis, pažymiu, kad pereinamojo laikotarpio trukmė grindžiama laiku, kurio gali reikėti automatinio vertimo sistemai sukurti, kad patentų paraiškų ir aprašymų vertimai į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų galiojantys ir aukštos kokybės.

118. Šiuo klausimu pažymiu, kad ši sistema pradėta įgyvendinti 2004 m. pasitelkus nedaug kalbų. Vėliau ji buvo išplėsta, kad nuo 2014 m. būtų galima iš anglų kalbos ir į ją automatiškai versti visomis EPK susitariančiųjų šalių kalbomis, taigi ir oficialiosiomis Sąjungos kalbomis(63).

119. Be to, nereikia pamiršti, kad ginčijamas reglamentas taikomas nuo BPT susitarimo įsigaliojimo dienos ir kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodo: jeigu Komisijos siūlymu pereinamasis laikotarpis nenutraukiamas(64), jis nuo minėtos dienos trunka 12 metų(65). Manau, taip EPT suteikiama pakankamai laisvės sukurti aukštos kokybės automatinio vertimo sistemą, juo labiau kad šią sistemą galima tobulinti per tą laiką atliekamais mechaniniais vertimais, užtikrinant informacijos patikimumą(66).

120. Atsižvelgdamas į visus pateiktus svarstymus, siūlau Teisingumo Teismui atmesti ketvirtąjį Ispanijos Karalystės pagrindą, nes nagrinėjant šios valstybės narės pateiktus argumentus nenustatyta teisinio saugumo principo pažeidimo, todėl kad ginčijamo reglamento, Reglamento Nr. 1257/2012 ir EPK nuostatos yra pakankamai aiškios, tikslios ir galima numatyti jų padarinius.

E –    Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Sąjungos teisės autonomijos principo pažeidimu

1.      Šalių argumentai

121. Ispanijos Karalystė teigia, kad ginčijamo reglamento 7 straipsnis neatitinka Sąjungos teisės autonomijos principo, nes jame daromas skirtumas tarp, viena, šio reglamento įsigaliojimo ir, kita, jo taikymo nuo 2014 m. sausio 1 d., kartu nurodant, kad ši data nukeliama, jeigu dar nėra įsigaliojęs BPT susitarimas. Nagrinėjamu atveju BPT susitarimo susitariančiosioms šalims buvo suteikti įgaliojimai nustatyti Sąjungos normos įsigaliojimo(67), taigi ir savo kompetencijos įgyvendinimo datą.

122. Taryba patvirtina, jog, bendrai aiškinant Reglamento Nr. 1257/2012 9, 24 ir 25 konstatuojamąsias dalis matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo padarytas politinis pasirinkimas tinkamam BGEP veikimui, teismų praktikos nuoseklumui, taigi – teisiniam saugumui, taip pat patentų savininkų išlaidų veiksmingumui užtikrinti buvo susieti BGEP su atskiros teisminės institucijos, kuri turi būti įsteigta prieš išduodant pirmąjį BGEP, veikla. Šiuo atžvilgiu nebuvo jokios teisinės kliūties nustatyti ryšį tarp BGEP ir bendro patentų teismo, pakankamai motyvuotą Reglamento Nr. 1257/2012 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse. Be to, teisėkūros praktikoje yra keli sąsajos tarp Sąjungos teisės akto taikytinumo ir su šiuo aktu nesusijusio įvykio pavyzdžiai.

123. Įstojusios į bylą šalys pritaria Tarybos pastaboms.

2.      Vertinimas

124. Vertindamas penktąjį pagrindą, remiuosi savo išvada byloje Ispanija / Parlamentas ir Taryba (C‑146/13), dar nagrinėjamoje Teisingumo Teisme, visų pirma paskutinės šeštojo ieškinio pagrindo dalies ir septintojo pagrindo analize, ir siūlau Teisingumo Teismui atmesti penktąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

F –    Dėl subsidiariai pateikto reikalavimo iš dalies panaikinti ginčijamą reglamentą

1.      Šalių argumentai

125. Taryba, oficialiai neprieštaraudama Ispanijos Karalystės subsidiariam reikalavimui, kelia klausimą, ar tinkami yra šiam reikalavimui pagrįsti pateikti pagrindai, ir priduria, kad bet kuriuo atveju neįmanoma iš dalies panaikinti ginčijamo reglamento 7 straipsnio 2 dalies, nes šios nuostatos negalima atskirti nuo kitų šio reglamento nuostatų. Vokietijos Federacinė Respublika priduria, kad ieškinys nepriimtinas, kiek juo siekiama panaikinti minėto reglamento 4, 5 straipsnius, 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį, nes ginčijamo reglamento 4–6 straipsniai yra sudedamoji BGEP kalbų sistemos dalis, o panaikinus šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, pasikeistų BGEP, taigi šio reglamento pobūdis.

126. Ispanijos Karalystė pabrėžia, kad pateikė dalinio panaikinimo reikalavimą tik subsidiariai. Be to, Vokietijos Federacinės Respublikos argumentai užkerta kelią dalinio panaikinimo reikalavimui.

2.      Vertinimas

127. Primenu, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Sąjungos aktą panaikinti iš dalies galima, tik jei prašomas panaikinti dalis įmanoma atskirti nuo viso akto. Teisingumo Teismas yra ne kartą pripažinęs, kad atskyrimo reikalavimas netenkinamas, jei iš dalies panaikinus aktą būtų pakeista jo esmė(68).

128. Iš mano pateikto pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo pagrindo vertinimo darytina išvada, kad ginčijamo reglamento 4 ir 5 straipsnių tikslas – sušvelninti Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimą, susijusį su BGEP sistema. Šiuo klausimu būtų neįsivaizduojama atskirti šias ginčijamo reglamento nuostatas, nepaveikiant paties reglamento esmės.

129. Kalbėdamas apie ginčijamo reglamento 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nukreipiama į Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnio 1 dalies d punktą, taip pat apie jo 7 straipsnio 2 dalį, atitinkamai nurodau savo išvados byloje Ispanija / Parlamentas ir Taryba (C‑146/13), kuri dar nagrinėjama Teisingumo Teisme, 189–195 punktus bei 198 punktą ir darau išvadą, kad šių nuostatų negalima atskirti nuo likusių ginčijamo reglamento nuostatų.

130. Todėl manau, kad Ispanijos Karalystės subsidiariai pateiktas reikalavimas iš dalies panaikinti ginčijamą reglamentą yra nepriimtinas.

131. Nė vienam pagrindui, kurį Ispanijos Karalystė pateikė savo ieškiniui pagrįsti, negalima pritarti, todėl juos visus reikia atmesti.

IV – Išvada

132. Atsižvelgdamas į visus pateiktus svarstymus, siūlau Teisingumo Teismui:

–      atmesti ieškinį;

–      įpareigoti Ispanijos Karalystę padengti savo bylinėjimosi išlaidas, o Europos Sąjungos Tarybą ir įstojusias į bylą šalis – savo išlaidas.


1 – Originalo kalba: prancūzų.


2 – OL L 361, p. 89, toliau – ginčijamas reglamentas.


3 – OL L 76, p. 53, toliau – sprendimas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo. Dėl šio sprendimo Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika pareiškė du ieškinius dėl panaikinimo, tačiau Teisingumo Teismas juos atmetė Sprendimu Ispanija ir Italija /Taryba (C‑274/11 ir C‑295/11, EU:C:2013:240).


4 – OL L 361, p. 1.


5 – OL C 175, p. 1, toliau – BPT susitarimas.


6 – Toliau – EPK.


7 –      Toliau – EPT.


8 –      Pagal EPT žodynėlio apibrėžtį patento aprašymas – tai „dokumentas, kuriame aprašomas išradimas ir nurodoma apsaugos apimtis. Jame pateikiamas apibūdinimas, apibrėžties punktai ir prireikus – brėžiniai“.


9 –      Pagal tame pačiame žodynėlyje pateiktą apibrėžtį apibrėžties punktas yra „patento paraiškos arba patento aprašymo dalis. Jame pagal technines savybes apibrėžiamas prašomos apsaugos objektas“.


10 –      Toliau – BGEP.


11 –      OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3.


12 –      Toliau – dalyvaujančioji valstybė narė.


13 – 9/56, EU:C:1958:7.


14 – Sąvoka „visuomenė“ pavartota Sprendime Kiek / VRDT (C‑361/01 P, EU:C:2003:434).


15 – Žr. ginčijamo reglamento 15 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad jis neturėtų būti laikomas tokiu reglamentu, kuriuo Sąjungoje sukuriama speciali Sąjungos kalbų vartojimo tvarka arba riboto kalbų vartojimo tvarkos pagal kokią nors būsimą Sąjungos teisinę priemonę precedentas.


16 – EU:C:2003:434. Ta byla buvo susijusi su 1993 m. gruodžio 20 d. Reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 1) nustatyta kalbų vartojimo sistema ir kalbų vartojimu Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).


17 – 82 punktas. Taip pat žr. generalinio advokato P. Maduro išvadoje byloje Ispanija /Eurojustas (C‑160/03, EU:C:2004:817, 42 ir paskesni punktai), į kurią panaši ši byla (tačiau ši byla konkrečiai susijusi su tvirtesniu bendradarbiavimu ir EPT sistema) ir kurioje priimtas Sprendimas Ispanija /Eurojustas (C‑160/03, EU:C:2005:168), nurodytą antrąjį atvejį.


18 – Žr. J. Vanhamme „L’équivalence des langues dans le marché intérieur: l’apport de la Cour de justice“, Cahiers de droits européens, Nr. 3‑4, 2007, p. 359, kuris nurodo, kad nors „bet kuriuo atveju sunku įsivaizduoti [kalbų lygybės] principo buvimą, nes teisė į vienodą vertinimą yra su asmenimis, o ne jų savybėmis ar kalba siejama prerogatyva, vis dėlto vienodo vertinimo principas yra visiškai pripažįstamas Sąjungos piliečiams <...> ir joje įsteigtoms įmonėms“ (p. 378 ir 379).


19 – Žr. ginčijamo reglamento 6 straipsnio 3 dalį.


20 – Primenu, kad pagal šią nuostatą Europos patento aprašymai skelbiami procedūros kalba, pateikiant apibrėžčių punktų vertimą į kitas dvi oficialiąsias EPT kalbas.


21 – Sprendimas Kik /VRDT (EU:C:2003:434, 94 punktas).


22 – Žr. Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, pasiūlymo p. 2 [COM(2011) 216 galutinis].


23 – Išskyrus valstybes nares, kurios yra 2000 m. spalio 17 d. Londone sudaryto susitarimo dėl EPK 65 straipsnio taikymo šalys; pagal jį šalys įsipareigoja visiškai arba didžiąja dalimi atsisakyti reikalauti Europos patentų vertimo į savo nacionalinę kalbą, jeigu jų oficialioji kalba yra viena iš EPT kalbų.


24 – Žr. Tarybos reglamento (ES) dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos pasiūlymo p. 4 ir 5 [COM(2010) 350 galutinis]. Taip pat žr. Komisijos poveikio vertinimo analizės „Impact assessment accompanying document to the proposal for a regulation of the European Parliament and the Council implementing enhanced cooperation in the area of the creation of unitary patent protection and proposal for a Council regulation implementing enhanced cooperation in the area of the creation of unitary patent protection with regard to the applicable translation arrangements“ [SEC(2011) 482 galutinis], prieinamos anglų kalba, 2 punktą.


25 – Žr. Komisijos komunikato „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ [COM(2010) 2020 galutinis], grindžiamo pagrindine iniciatyva „Inovacijų Sąjunga“, p. 14.


26 – Žr. ginčijamo reglamento 4 konstatuojamąją dalį.


27 – Žr. šio reglamento 5 konstatuojamąją dalį.


28 – Žr. Sprendimą Kik /VRDT (EU:C:2003:434, 88 punktas).


29 – Žr. VRDT interneto svetainėje pateikiamos Bendrijos prekių ženklo paraiškos formos paaiškinimus ir EPT interneto svetainėje skelbiamą prašymą išduoti Europos patentą.


30 – Žr. 9 išnašoje pateiktą apibrėžtį.


31 – Žr. 24 išnašoje nurodyto Komisijos poveikio vertinimo 4.1 punktą, p. 14.


32 – Žr. Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, pasiūlymo [COM(2010) 790 galutinis] 5.2.2.2 punktą, p. 18 ir 19.


33 – Žr. Sprendimą Kik /VRDT (T‑120/99, EU:T:2001:189, 63 punktas).


34 – Tokio vertimo kaina siekia 85 EUR už puslapį (žr. 24 išnašoje nurodyto Komisijos poveikio vertinimo 4.1 punktą, p. 14).


35 – Žr. mano išvados byloje Ispanija / Parlamentas ir Taryba (C‑146/13), dar nagrinėjamoje Teisingumo Teisme, 45 punktą.


36 – Žr. 24 išnašoje nurodyto Komisijos poveikio vertinimo 2 priedą, p. 43.


37 – EU:C:2003:434.


38 – 92 punktas.


39 – Žr. Sprendimą Kik /VRDT (EU:C:2003:434, 92 punktas).


40 – Kursyvu išskirta mano.


41 – Taip pat žr. ginčijamo reglamento 8 konstatuojamąją dalį.


42 – Ten pat.


43 – Taip pat žr. ginčijamo reglamento 9 konstatuojamąją dalį.


44 – Komisijai priklauso siūlyti užbaigti šį pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į nepriklausomų ekspertų komiteto atliktus objektyvius vertinimus. Bet kuriuo atveju minėtas laikotarpis pasibaigia praėjus dvylikai metų nuo ginčijamo reglamento taikymo dienos (žr. ginčijamo reglamento 6 straipsnio 3–5 dalis).


45 – Taip pat žr. ginčijamo reglamento 10 konstatuojamąją dalį.


46 – EU:C:1958:7.


47 – Ten pat.


48 – Žr. Sprendimą Parlamentas /Taryba (C‑130/10, EU:C:2012:472, 43 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).


49 – Žr. Sprendimą Jungtinė Karalystė /Taryba (C‑431/11, EU:C:2013:589, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).


50 – Konkrečiau žr. šios išvados 113 ir 114 punktus.


51 – Konkrečiau žr. šios išvados 127 ir 128 punktus.


52 – Laikotarpis prieš pat gaunant ginčijamo reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatytą vertimą.


53 –      Bendros patentinės apsaugos registras apibrėžtas Reglamento Nr. 1257/2012 2 straipsnio e punkte kaip Europos patentų registro dalį sudarantis registras, kuriame registruojami BGEP bendras galiojimas, apribojimas, licencijavimas, perdavimas, panaikinimas ar galiojimo pabaiga. Šis registras prieinamas internete (žr. interneto svetainę http://www.epo.org/searching/free/register_fr.html).


54 – Žr. Sprendimą LVK–56 (C‑643/11, EU:C:2013:55, 51 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).


55 – Primenu, jog Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnio 1 dalies g punkte numatyta, jog EPT užtikrina, kad patento savininko prašymas užtikrinti bendrą Europos patento galiojimą būtų pateiktas EPK 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūros kalba ne vėliau kaip praėjus mėnesiui po to, kai nuoroda į patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje.


56 – Procedūros kalba – procedūros kalba, vartojama per EPT procedūras, kaip tai suprantama pagal EPK 14 straipsnio 3 dalį.


57 – Kursyvu išskirta mano.


58 – Žr. mano išvados byloje Ispanija /Parlamentas ir Taryba (C‑146/13), dar nagrinėjamoje Teisingumo Teisme, 128–131 punktus.


59 – Toliau – Atrankos komitetas.


60 – Pagal šią nuostatą susitariančiųjų valstybių grupė gali įsteigti Atrankos komitetą, siekdama kontroliuoti specialiųjų institucijų, įkurtų pagal EPK 143 straipsnio 2 dalį, veiklą. Atrankos komiteto sudėtį, kompetenciją ir veiklą nustato susitariančiųjų valstybių grupė.


61 – Žr. interneto adresą: http://www.epo.org/news-issues/news/2014/20140328a_fr.html


62 – Kaip jau tapo aišku, šia nuostata sušvelninami BGEP vertimo į ribotą kalbų skaičių padariniai.


63 – Žr. 24 išnašoje nurodyto Komisijos poveikio vertinimo 7.3.2 punktą, p. 34.


64 – Pagal šio reglamento 6 straipsnio 3 ir 4 dalis Komisija gali nutraukti pereinamąjį laikotarpį praėjus šešeriems metams nuo minėto reglamento taikymo dienos, atsižvelgdama į pirmąjį nepriklausomų ekspertų komiteto vertinimą, o vėliau – kas antrais metais, remdamasi paskesniais šio komiteto vertinimais.


65 – Žr. ginčijamo reglamento 6 straipsnio 5 dalį.


66 – Žr. šio reglamento 12 konstatuojamąją dalį.


67 – Kaip suprantu, taikymo data.


68 – Žr. Sprendimą Komisija /Parlamentas ir Taryba (C‑427/12, EU:C:2014:170, 16 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).