GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2013 m. gruodžio 19 d.(1)
Byla C‑515/12
UAB „4finance“
prieš
Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą
ir
Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
(Vyriausiojo administracinio teismo (Lietuva) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Vartotojų apsauga – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Piramidinė sistema – Ar vartotojai turi mokėti už galimybę dalyvauti piramidinėje sistemoje? – Ryšys tarp naujų vartotojų mokamo užmokesčio ir esamiems nariams mokamo atlygio – Užmokesčio dydžio svarba“
1. Pagal Direktyvą 2005/29/EB (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva arba direktyva)(2) draudžiamos, be kita ko, piramidės pobūdžio skatinimo sistemos (toliau – piramidinės sistemos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užduoda tris klausimus dėl direktyvos aiškinimo, susijusius su tokiomis sistemomis. Jis siekia išsiaiškinti, ar tam, kad piramidinė sistema patektų į direktyvos taikymo sritį, vartotojai turi sumokėti tam tikrą sumą. Jeigu taip, ar turi būti nustatyta, kad atitinkama sistema finansuojama iš tokio užmokesčio, ir ar sumos, kurios reikalaujama iš sistemoje norinčių dalyvauti asmenų, dydis yra svarbus veiksnys?
Teisės aktai
Direktyva
2. Direktyvos 2–6 konstatuojamosiose dalyse aiškinama, kad pagrindinis jos tikslas yra nustatyti vienodas taisykles, kuriomis užtikrinamas sklandesnis vidaus rinkos veikimas. 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse atitinkamai numatyta, kad direktyva „skirta komercinei veiklai, tiesiogiai susijusiai su įtaka vartotojų sprendimams sudaryti sandorį dėl produktų“ ir „tiesiogiai gina vartotojo ekonominius interesus nuo nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu“. 11 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad direktyva „sukuria bendrą aukštą vartotojų apsaugos lygį“, nes nustato „vieningą bendrą nesąžiningos komercinės veiklos, iškreipiančios vartotojų ekonominį elgesį, draudimą“. 12 konstatuojamojoje dalyje numatyta: „Suderinimas žymiai padidins teisinį tikrumą vartotojams ir verslui. Ir vartotojai, ir verslas galės remtis bendra reglamentavimo struktūra, pagrįsta aiškiai apibrėžtomis teisinėmis sąvokomis, reglamentuojančiomis visus nesąžiningos komercinės veiklos aspektus visoje Europos Sąjungoje. Jo poveikis pasireikš kliūčių, kylančių iš nevienodų taisyklių dėl nesąžiningos komercinės veiklos, kenkiančios vartotojo ekonominiams interesams, pašalinimu ir galimybių pasiekti vidaus rinką šioje srityje sukūrimu“. 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Siekiant didesnio teisinio tikrumo, pageidautina, kad būtų apibrėžta tokia komercinė veikla, kuri yra nesąžininga bet kuriomis aplinkybėmis. Todėl I priede pateikiamas išsamus visos tokios veiklos sąrašas. Tai yra vienintelė komercinė veikla, kurią galima laikyti nesąžininga nevertinant kiekvieno konkretaus atvejo, kaip numato šios direktyvos 5–9 straipsnio nuostatos. Sąrašą galima keisti tik peržiūrint šią direktyvą“.
3. 1 straipsnyje direktyvos tikslas apibrėžtas taip: „padėti tinkamai veikti vidaus rinkai ir pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį suderinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams“.
4. 2 straipsnyje pateiktos tam tikrų pagrindinių sąvokų apibrėžtys:
„<...>
c) „produktas“ – bet kurios prekės arba paslaugos, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas;
d) „įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu“ (toliau – komercinė veikla) – bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir prekybą, tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams;
e) „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ – naudojant komercinę veiklą pastebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs;
<...>
h) „profesinis atidumas“ – tam tikrų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš prekybininko vartotojų atžvilgiu, kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir / arba bendrą sąžiningumo principą prekybininko veiklos srityje;
<...>
k) „sprendimas dėl sandorio“ – bet kuris sprendimas, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos sumos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise, nepriklausomai nuo to, ar vartotojas nusprendžia veikti, ar nesiimti veiksmų.
<...>“
5. 3 straipsnyje visų pirma numatyta, kad direktyva:
„1. <...> taikoma nesąžiningai įmonių komercinei veiklai vartotojų atžvilgiu, kaip nustatyta šios direktyvos 5 straipsnyje, prieš ir po komercinio sandorio dėl produkto sudarymo bei jo metu.“
6. 3 straipsnio 9 dalyje numatyta: „Dėl „finansinių paslaugų“, apibrėžiamų Direktyvoje 2002/65/EB, ir nekilnojamojo turto valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, kurie yra labiau norminantys arba griežtesni nei ši direktyva jos derinamoje srityje“.
7. Direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesąžiningos komercinės veiklos draudimas. Pagal 5 straipsnio 2 dalį komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji „prieštarauja profesinio atidumo reikalavimams“ ir „iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo, kurį produktas pasiekia arba kuriam yra skirtas <...> ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu“. 5 straipsnio 5 dalyje numatyta: „Tokios komercinės veiklos, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, sąrašas pateikiamas I priede. Tas pats sąrašas galioja visose valstybėse narėse, ir jį galima keisti tik peržiūrint šią direktyvą“.
8. 6–9 straipsniai šiai bylai nesvarbūs. Pagal juos (atitinkamai) reglamentuojama klaidinanti komercinė veikla, klaidinantis informacijos neatskleidimas, agresyvi komercinė veikla ir priekabiavimo, prievartos arba pernelyg didelės įtakos naudojimas.
9. I priede pateikto „juodojo sąrašo“ 14 punkte numatyta: „Piramidės pobūdžio skatinimo sistemos sukūrimas, jos naudojimas ar reklamavimas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį visų pirma už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą“(3).
Nacionalinės teisės aktai
10. Pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 22 punktą preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, todėl nesąžininga, jeigu ji pasireiškia kaip piramidinės prekių platinimo sistemos sukūrimas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, taip pat šios sistemos naudojimas ar reklamavimas.
Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai
11. UAB „4finance“ (toliau – 4finance) teikia smulkius kreditus vartotojams nuotoliniu būdu. Nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2011 m. vasario 15 d. ji vykdė reklaminę akciją, per kurią skelbė, kad asmeniui, užsiregistravusiam jos svetainėje, į banko sąskaitą bus pervesta tam tikra suma už kiekvieną nurodytą draugą, irgi užsiregistravusį toje svetainėje. Buvo numatyta toliau aprašoma procedūra. Norėdami užsiregistruoti vartotojai turėjo internetu užpildyti formą ir sumokėti visiškai simbolinį 0,01 LTL registracijos mokestį. 4finance prašė užsiregistruojančių vartotojų į atitinkamą svetainės laukelį įrašyti draugų mobiliojo telefono numerį arba elektroninio pašto adresą ir taip juos pakviesti užsiregistruoti. Gavusi tokią informaciją 4finance galėjo siūlyti smulkius kreditus tokiems draugams, kurie buvo kviečiami užsiregistruoti. Jeigu toks asmuo užsiregistruodavo, jo duomenis pateikęs vartotojas gaudavo 10 LTL arba 20 LTL sumą (toliau – premija)(4). Užsiregistravęs asmuo įgydavo teisę prašyti 4finance suteikti smulkų kreditą sudarius sutartį nuotoliniu būdu(5).
12. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba manė, kad 4finance sukūrė piramidinę pardavimo sistemą, pagal kurią vartotojams suteikta teisė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą arba naudojimą. Todėl ji nutarė skirti 4finance 8 000 LTL baudą už nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos draudžiamos tokios sistemos, pažeidimą.
13. 4finance apskundė tą nutarimą ir reikalavo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti jai tą baudą. 2011 m. spalio 25 d. pirmosios instancijos teismas skundą atmetė. Tuomet 4finance pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris Teisingumo Teismui uždavė tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar [direktyvos] I priedo 14 punktas turi būti aiškinamas taip, kad visais atvejais klaidinančia komercine veikla yra laikomas tik tokios piramidinės skatinimo sistemos sukūrimas, naudojimas ar reklamavimas, kai vartotojas privalo sumokėti už tai, kad jis gautų atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą?
2. Jeigu vartotojo mokėjimas už teisę gauti atlygį yra būtinas, ar tam, kad piramidinė skatinimo sistema būtų pripažinta klaidinančia komercine praktika pagal Direktyvos I priedo 14 punktą, turi reikšmės aplinkybė, kokio dydžio įmoką sumoka vartotojas už galimybę gauti atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą? Ar minėtos vartotojų įmokos, kurios yra tik simbolinės ir mokamos siekiant identifikuoti vartotojus, gali būti laikomos mokėjimu už galimybę gauti atlygį minėtos Direktyvos I priedo 14 punkto prasme?
3. Ar Direktyvos I priedo 14 punkto nuostata turi būti aiškinama taip, kad piramidinės skatinimo sistemos pripažinimui klaidinančia komercine praktika pagal minėtą punktą, be kita ko, yra svarbu tik tai, kad anksčiau prisijungusiam vartotojui atlygis yra sumokamas visų pirma už faktą, kad jis įtraukė kitus vartotojus, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, ar vis dėlto yra svarbi ir aplinkybė, kokiu mastu šios sistemos dalyviams išmokamas atlygis už naujų vartotojų įtraukimą yra finansuojamas iš naujai pritrauktų narių įnašų? Ar [pagrindinėje byloje] nagrinėjamu atveju anksčiau prisijungusiems piramidinės skatinimo sistemos dalyviams išmokamas atlygis turėtų būti visiškai arba didžiąja dalimi finansuojamas iš naujai pritrauktų narių įnašų?“
14. Rašytines pastabas pateikė 4finance, Čekijos Respublikos, Italijos, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės bei Europos Komisija. Nebuvo prašoma rengti teismo posėdžio ir jis nebuvo surengtas.
Vertinimas
Pirminės pastabos
15. Neginčijama, kad pagrindinė byla yra dėl įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu, susijusios su produktų pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams, kaip numatyta direktyvoje.
16. Šioje byloje valstybės institucija taiko nacionalinės teisės aktą, kuriuo direktyva perkelta į nacionalinę teisę. Iš nusistovėjusios teismo praktikos galima daryti išvadą, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų imtis visų jo kompetencijai priklausančių priemonių, atsižvelgdamas į visą nacionalinę teisę, kad užtikrintų direktyvos veiksmingumą ir pasiektų joje keliamą tikslą(6).
Pirmasis klausimas
17. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda pirmąjį klausimą siekdamas išsiaiškinti, ar tam, kad piramidinė sistema būtų laikoma klaidinančia komercine veikla, kaip ji suprantama pagal I priedo 14 punktą, vartotojas turi sumokėti tam tikrą mokestį.
18. Nagrinėjant šį klausimą būtina išsiaiškinti, kas yra piramidinė sistema. Tokios sistemos apibūdinamos visose šioje byloje pateiktose pastabose (išskyrus Komisijos pastabas(7)), tačiau visi apibūdinimai yra skirtingi.
19. 4finance teigia, kad valdo teisėtą platinimo tinklą, o ne piramidinę sistemą. Jos manymu, piramidinės sistemos požymiai yra šie: i) tam tikros investicijos; ii) apgaulė, susijusi su investuojamų pinigų panaudojimu; iii) naujų investuotojų įneštų lėšų mokėjimas seniems investuotojams; iv) neįprastai didelės grąžos garantija; ir v) pajamos generuojamos ne nuo parduotų prekių, o nuo to, kiek naujų investuotojų įtraukiama į tokią sistemą.
20. Čekijos Respublika mano, jog tokių sistemų esmę sudaro tai, kad kiekvienas vartotojas sumoka už patekimą į tokią sistemą, žinodamas, kad gaus atlygį iš vartotojų, kurie bus įtraukti į sistemą vėliau. Nėra kuriama jokia pridėtinė vertė, o tik perskirstomi ištekliai. Italija teigia, kad tokiose sistemose prekių reikšmė antraeilė ir jos tėra pretekstas įtraukti kitus vartotojus: svarbiausia – pati sistema. Lietuva pažymi, kad Teisingumo Teismo praktikoje nepateikiama sąvokos „piramidinė sistema“ apibrėžtis, tačiau, jos manymu, atsižvelgiant į tam tikrus mokslo šaltinius aiškiai matyti, jog pagrindinis tokių sistemų elementas yra vartotojo gaunamos naudos (atlygio arba uždarbio) ir naujų dalyvių įtraukimo į sistemą ryšys. Būtent šis ryšys leidžia atskirti teisėtą sistemą nuo neteisėtos. Lenkija mano, kad piramidinės sistemos esmė yra struktūra, kurioje pajamos arba pelnas priklauso nuo žemesnėse piramidės struktūros pakopose esančių asmenų įmokų, o ne nuo produktų pardavimo.
21. Direktyvos I priedo 14 punkte pateiktas kumuliacinis ir baigtinis aplinkybių, kurios turi būti nustatytos tam, kad piramidinėms sistemoms būtų taikomas direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, sąrašas. Jame apgaulė nenumatyta. Taip pat nenurodyta, kad esamiems nariams, kurie pakviečia naujus vartotojus prisijungti prie sistemos, skiriama grąža arba atlygis turi būti tam tikros (minimalios) vertės. Sistemos, kuriose naudojamas piramidinis skatinimo metodas ir kurios nesusijusios su 4finance nurodytomis aplinkybėmis, tačiau joms būdingi visi I priedo 14 punkte išvardyti požymiai, laikomos klaidinančia komercine veikla, taigi – nesąžininga veikla, kaip ji suprantama pagal direktyvos 5 straipsnio 5 dalį.
22. Akivaizdu, kad piramidinės sistemos gali būti žalingos, nes pagal jas per trumpą laiką žadama didelė grąža vien už tai, kad asmuo sumoka stojimo mokestį ir įtraukia kitus dalyvius, kurie daro tą patį, ir taip vartotojai skatinami investuoti remiantis klaidingais arba nerealiais lūkesčiais. Tačiau aplinkybės, susijusios su grąžos dydžiu, palyginti su stojimo mokesčiu arba su tuo, kaip greitai gaunamas pelnas, neįtrauktos į I priedo 14 punktą. Todėl šios dvi aplinkybės nesvarbios ir kai siekiama nustatyti, ar tam tikra sistema draudžiama.
23. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad vienodai autentiškos direktyvos kalbinės versijos, deja, skiriasi. Daugelyje jų nurodyta, kad vienas iš piramidinės sistemos požymių yra asmeniui „už užmokestį“ suteikiama galimybė gauti atlygį(8). Tačiau versijose bulgarų, graikų, lietuvių, slovėnų, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis sąlyga „už užmokestį“ nėra aiškiai nurodyta. Versijose lietuvių ir vokiečių kalbomis (kurias nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) atitinkamai nurodyta: „piramidės pobūdžio skatinimo sistemos sukūrimas, [jos] naudojimas ar reklamavimas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį visų pirma už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą“ ir „Einführung, Betrieb oder Förderung eines Schneeballsystems zur Verkaufsförderung, bei dem der Verbraucher die Möglichkeit vor Augen hat, eine Vergütung zu erzielen, die hauptsächlich durch die Einführung neuer Verbraucher in ein solches System und weniger durch den Verkauf oder Verbrauch von Produkten zu erzielen ist“. Taigi, šiose direktyvos kalbinėse versijose nenumatyta, kad vartotojo atliekamas mokėjimas („užmokestis“) už dalyvavimą sistemoje yra būtinas piramidinės sistemos požymis. Tačiau versijose kitomis kalbomis (pavyzdžiui, ispanų, lenkų ir prancūzų kalbomis, kurias taip pat išnagrinėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) šis požymis yra esminis.
24. 4finance teigia, kad reikalaujamas 0,01 LTL registracijos mokestis buvo mokamas ne už galimybę gauti atlygį, o tik tam, kad būtų galima identifikuoti atitinkamą vartotoją. Šis mokestis buvo mažiausias įmanomas mokestis, kurio buvo galima reikalauti, siekiant užtikrinti, kad 4finance turėtų patikimos informacijos, pagal kurią būtų galima identifikuoti užsiregistravusį asmenį. Kadangi šis mokestis buvo mokamas naudojantis elektroninės bankininkystės sistema, 4finance galėjo sužinoti atitinkamo asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir sąskaitos numerį, taip pat kitus duomenis, kurie yra būtini teikiant kreditus nuotoliniu būdu.
25. Italija mano, kad vartotojas turi atlikti ekonominį veiksmą, ir, jeigu jis nieko nesumoka, toks veiksmas neatliekamas. Lenkija teigia, kad mokėjimas yra esminis piramidinės sistemos požymis. Jeigu direktyva būtų aiškinama kitaip, būtų išplėsta jos taikymo sritis ir būtų trukdoma plėtoti vidaus rinką, taip pat nebūtų stiprinama vartotojų apsauga. Lietuva mano, kad tai, ar vartotojas sumoka už dalyvavimą piramidinėje sistemoje, negali būti laikoma lemiama aplinkybe. Jos manymu, jeigu piramidinės prekybos apibrėžtis būtų susieta su mokėjimu už dalyvavimą joje, būtų nepagrįstai susiaurinta nustatyto draudimo taikymo sritis.
26. Komisija nurodo, kad nesąžininga veikla patenka į direktyvos taikymo sritį, jeigu ji yra komercinė. Kai vartotojas sumoka už dalyvavimą sistemoje, jis sudaro komercinį sandorį, todėl tokiam sandoriui taikoma direktyva.
27. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, esant įvairių ES teksto kalbinių versijų neatitikimų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, tikslą ir bendrą struktūrą(9). Taigi, dėl būtinybės vienodai taikyti ir aiškinti ES teisės aktą neįmanoma remtis tik viena iš jo versijų ir jį reikia aiškinti remiantis tikrąja jo autoriaus valia ir siekiamu tikslu, atsižvelgiant, be kita ko, į versijas visomis kalbomis(10).
28. Manau, kad I priedo 14 punkte nurodyta piramidinė sistema yra tik tais atvejais, kai vartotojai sumoka už dalyvavimą tokioje sistemoje.
29. Tokio I priedo 14 punkto aiškinimo patvirtinimą galima rasti išnagrinėjus jo kontekstą ir tikslą.
30. Pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį ji taikoma nesąžiningai įmonių komercinei veiklai vartotojų atžvilgiu. Piramidinė sistema yra tokia veikla.
31. Jeigu veikla patenka į I priede pateiktą juodąjį sąrašą, ji „bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga“ (kaip numatyta 5 straipsnio 5 dalyje). Nebūtina atlikti vertinimo pagal 5 straipsnio 2 dalį, kad būtų galima nustatyti, ar tam tikra veikla prieštarauja profesiniam atidumui ir ar ji iškreiptų vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, kaip numatyta toje nuostatoje. I priede pateiktas veiklos, kuri laikoma klaidinančia bet kuriomis aplinkybėmis, sąrašas. Aišku, kad į jį įtraukta bet kuri piramidine sistema laikoma veikla, kaip numatyta šio priedo 14 punkte. Į juodąjį sąrašą įtraukta veikla automatiškai laikoma nesąžininga komercine veikla, draudžiama pagal 5 straipsnio 1 dalį(11).
32. Pagal direktyvą draudžiama verstis komercine veikla siekiant „pastebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs“(12). „Sprendimas dėl sandorio“ apibrėžtas kaip „bet kuris sprendimas, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos sumos sumokėjimo <...>, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise <...>“(13). Todėl pagal direktyvą svarbu, ar dėl įmonės vykdomos veiklos silpninamas vartotojo gebėjimas priimti jo interesus geriausiai atitinkantį ekonominį sprendimą. Šios dvi apibrėžtys reiškia, kad direktyva susijusi su tokia veikla, kurią vykdant iš vartotojų reikalaujama užmokesčio (t. y. sumokėti mokestį), o ne su atvejais, kai toks ekonominis įpareigojimas nenustatomas. Apibrėžtis, kurioje nurodytas užmokestis, suderinama su vartotojų apsauga, kai šie priima sprendimus, susijusius su jų ekonominiais interesais. Jeigu nebūtų mokamas užmokestis, nebūtų aiškus ekonominis elgesys, kuriam turi būti taikoma apsauga pagal direktyvą.
33. Lietuva teigia, kad jeigu būtų reikalaujama, kad vartotojai mokėtų už dalyvavimą piramidinėje sistemoje, būtų susiaurinta I priedo 14 punkte numatyto draudimo taikymo sritis. Dėl to susilpnėtų 3 straipsnio 9 dalies poveikis ir toks aiškinimas neatitiktų direktyvos tikslų.
34. Aš nesutinku.
35. Pagal 3 straipsnio 9 dalį valstybėms narėms leidžiama nustatyti griežtesnius finansinių paslaugų reikalavimus. Reikalavimas, kad vartotojai mokėtų už dalyvavimą piramidinėje sistemoje, nepaisant jos dalyko, neturi jokio poveikio valstybių narių teisėms nustatyti griežtesnes priemones, susijusias su finansinėmis paslaugomis.
36. Tiesa, kad jeigu būtų nustatyta, jog tam, kad sistemai būtų taikomas I priedo 14 punktas, būtinas mokėjimas, būtų susiaurinta tos nuostatos taikymo sritis. Tačiau nemanau, kad toks aiškinimas trukdo pasiekti direktyvos tikslus.
37. Pagal direktyvą siekiama uždrausti komercinę veiklą, tiesiogiai susijusią su įtaka vartotojų sprendimams sudaryti sandorį dėl produktų, ir ginti jų ekonominius interesus nuo nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu(14), kuriant aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje Europos Sąjungos teritorijoje(15). Tačiau iš 12 ir 17 konstatuojamųjų dalių taip pat aiškiai matyti, kad teisės aktų leidėjas norėjo padidinti teisinį tikrumą, kuris yra būtinas vidaus rinkos veikimo elementas(16), vartotojams ir verslui, visų pirma apibrėždamas komercinę veiklą, kaip antai piramidines sistemas, kuri yra nesąžininga bet kuriomis aplinkybėmis.
38. Kai teisės aktų leidėjas rengė I priede pateiktą komercinės veiklos, kuri pagal 5 straipsnio 5 dalį „bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga“, juodąjį sąrašą, jis, ko gero, ketino atrinkti veiklą, kuri yra akivaizdžiai žalinga. Pažymėtina, kad pagal šią direktyvą užtikrinamas visiškas valstybių narių teisės aktų suderinimas(17) ir kad valstybės narės negali nukrypti nuo juodojo sąrašo: jį galima keisti tik peržiūrint pačią direktyvą(18). Kiekvienu konkrečiu atveju nenagrinėjama, ar veikla, kuri patenka į vieno iš I priedo punktų taikymo sritį, faktiškai atitinka vieną iš 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų nesąžiningos komercinės veiklos kriterijų. Į juodąjį sąrašą įtraukta veikla ipso facto draudžiama visose valstybėse narėse.
39. Man atrodo, kad jeigu (kaip šioje byloje) versijos skirtingomis kalbomis skiriasi, reikia remtis versija, pagal kurią tam, kad tam tikra veikla būtų automatiškai įtraukta į juodąjį sąrašą, nes ji patenka į vieno iš I priedo punktų taikymo sritį, turi būti daugiau, o ne mažiau elementų. Veikla, kuri automatiškai neįtraukiama į juodąjį sąrašą, vis tiek gali būti uždrausta, jeigu nagrinėjant konkretų atvejį nustatoma, kad pagal vieną iš atskirų 5 straipsnyje numatytų kriterijų ji yra nesąžininga. Todėl toks aiškinimas netrukdo siekti tikslo užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą. Kita vertus, jis prisideda prie teisinio tikrumo dėl to, kas įtraukta į I priede pateiktą juodąjį sąrašą, sukūrimo(19).
40. Taigi, manau, jog tam, kad sistema patektų į I priedo 14 punkte pateiktą apibrėžtį, būtina, kad vartotojas sumokėtų už dalyvavimą atitinkamoje sistemoje.
Trečiasis klausimas
41. Antrasis ir trečiasis klausimai glaudžiai susiję. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda šiuos klausimus siekdamas išsiaiškinti, ar būtina nustatyti naujų vartotojų sumokėto užmokesčio ir esamiems nariams mokamo atlygio ryšį (3 klausimas), o jei taip, ar svarbus tokio užmokesčio dydis (2 klausimas). Atrodo logiškiau atsakyti į šiuos nacionalinio teismo klausimus tokia tvarka.
42. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškina, jog tam, kad galėtų išspręsti pagrindinę bylą, jis turi išsiaiškinti, ar svarbu, kad užmokestis už dalyvavimą nagrinėjamoje sistemoje buvo mažas (0,01 LTL), palyginti su premijomis, kurios buvo išmokamos už sėkmingą naujų vartotojų įtraukimą (10–20 LTL). Taigi, jis užduoda trečiąjį klausimą siekdamas išsiaiškinti, pirma, ar komercinė veikla yra klaidinanti, kaip tai suprantama pagal I priedo 14 punktą, jeigu sistemos valdytojas moka atlygį visų pirma už sėkmingą naujų vartotojų įtraukimą, o ne už produktų pardavimą arba naudojimą. Antra, ar tai, kiek toks atlygis finansuojamas iš užmokesčio už dalyvavimą sistemoje, yra svarbus veiksnys?
43. 4finance teigia, kad tais atvejais, kai atlygis mokamas iš atitinkamos įmonės lėšų, o ne iš naujų vartotojų įmokų, piramidinės sistemos negali būti. Čekijos Respublika mano, jog turi būti ryšys tarp įnašo už dalyvavimą sistemoje ir išmokų esamiems nariams už naujų vartotojų įtraukimą ir toks įnašas turi būti pakankamai didelis, kad užtikrintų sistemos funkcionavimą. Italija, Lenkija, Lietuva ir Komisija mano, kad, kalbant apie I priedo 14 punktą, nebūtina įrodyti tokio ryšio.
44. Deja, I priedo 14 punkto formuluotė nėra vienoda visose kalbinėse versijose.
45. Taigi, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išnagrinėtų versijų (visose toliau pateiktose citatose išskirta mano) versijose lietuvių ir vokiečių kalbomis nurodyta, kad piramidinėje skatinimo sistemoje vartotojas gauna atlygį „visų pirma už“ kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą arba naudojimą(20). Šias versijas pavadinčiau versijomis „be siejimo sąlygos“.
46. Tačiau versijoje prancūzų kalba nurodyta „percevoir une contrepartie provenant essentiellement de l’entrée d’autres consommateurs dans le système plutôt que de la vente ou de la consommation de produits“, versijoje ispanų kalba – „la oportunidad de recibir una compensación derivada fundamentalmente de la entrada de otros consumidores en el plan, y no de la venta o el consumo de productos“. Versija anglų kalba atitinka šias versijas, nes joje kalbama apie galimybę „to receive compensation that is derived primarily from the introduction of other consumers into the scheme rather than from the sale or consumption of products“. Šias versijas aš pavadinsiu versijomis „su siejimo sąlyga“(21).
47. Šia direktyva siekiama visiško suderinimo ir I priede nurodyta į juodąjį sąrašą įtraukta veikla ipso facto draudžiama(22). Tačiau versijos be siejimo sąlygos ir versijos su siejimo sąlyga akivaizdžiai skiriasi. Kaip tokiomis aplinkybėmis turėtų pasielgti Teisingumo Teismas?
48. Trumpai tariant, laikantis versijas su siejimo sąlyga palaikančio požiūrio, yra nustatytas aiškus ekonominis ryšys tarp atlygio esamiems nariams ir naujų narių įtraukimo. Tai siauras šios nuostatos aiškinimas. Jis visiškai atitinka principą (kuriam pritariau atsakyme į pirmąjį klausimą), kad I priede pateiktas juodasis sąrašas turėtų būti aiškinamas siaurai. Kadangi aiškinimas yra siauras, jis taip pat palieka daugiau erdvės kūrybingai rinkodarai. „Kūrybinga“ nebūtinai reiškia „nesąžininga“. Taip pat visada yra apsaugos priemonių, nes įvertinus kiekvieną atvejį atskirai pagal 5 straipsnio 2 arba 4 dalį kūrybinga veikla, kuri yra nesąžininga, turėtų būti uždrausta. Atliekant tokį vertinimą mokėjimai natūra, o ne pinigais prireikus gali būti įvertinti pagal jų vertę pinigais (vartotojui).
49. Versijas be siejimo sąlygos palaikančio požiūrio privalumas yra jo paprastumas. Nacionaliniams teismams nereikėtų vertinti, kokia atlygio, gauto kaip atpildas už dalyvių įtraukimą, dalis finansuojama iš naujų dalyvių įmokų (nesvarbu, ar tokios įmokos yra pirminis stojimo mokestis, ar vėlesnės įmokos). Jiems nereikėtų kiekvienu atveju klausti, „ką reiškia „visų pirma už“?“ – o I priede pateiktas sąrašas būtent ir skirtas užtikrinti, kad būtų išvengta būtinybės kiekvienu atveju atlikti tokią analizę. Įvairių valstybių narių įvairūs nacionaliniai teismai šiuos žodžius galėtų aiškinti visiškai skirtingai. Dėl to negalėtų būti užtikrintas vienodas požiūris, o nevienodumas nepagerina vidaus rinkos veikimo(23). Versijas be siejimo sąlygos palaikantis požiūris taip pat galėtų būti (galbūt) labiau tinkamas siekiant neleisti apeiti reikalavimų kuriant sistemas, kuriose operacijos slepiamos atliekant mokėjimus natūra, o ne pinigais.
50. Šiek tiek paabejojusi manau, kad versijas su siejimo sąlyga palaikantis aiškinimas geriau atitinka mano atsakymą į pirmąjį klausimą. Todėl darau išvadą, jog tam, kad piramidinė sistema patektų į I priedo 14 punkto taikymo sritį ir todėl būtų draudžiama pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti, jog esamiems sistemos nariams mokamas atlygis visų pirma finansuojamas iš naujų vartotojų atliekamų mokėjimų.
51. Jeigu Teisingumo Teismas padarytų kitokią išvadą, pateikiu toliau nurodomas papildomas pastabas. Jos susijusios su galimu argumentu, kad laikantis požiūrio, pritariančio versijoms be siejimo sąlygos, tam tikrais atvejais gali būti pasiektas neteisingas rezultatas, nes prie nesąžiningos komercinės veiklos galėtų būti priskirtos ir teisėtos operacijos, ir apgaulinga veikla.
52. Priminsiu, kad jeigu nėra vienos iš I priedo 14 punkte nurodytų kumuliacinių sąlygų, veikla nepatenka į tos nuostatos taikymo sritį. Todėl, pavyzdžiui, jeigu norint dalyvauti tam tikroje sistemoje nereikia nieko mokėti, draudimas netaikomas.
53. Tačiau tarkime, kad ūkio subjektas nori imti stojimo mokestį, kad padengtų patiriamas administracines sąnaudas (pavyzdžiui, skaitytojai moka stojimo mokestį už dalyvavimą knygų klube ir gauna kuponą knygoms įsigyti, jeigu įtraukia į klubą naujų narių). Ar tokia sistema būtų draudžiama? Manau, kad nebūtų, nes nebūtų piramidinės sistemos.
54. Žodis „piramidė“ vartojamas visose direktyvos kalbinėse versijose, išskyrus versiją vokiečių kalba, kurioje vartojamas žodis „Schneeballsystems“, ir tam, kad nagrinėjama sistema patektų į I priedo 14 punkto taikymo sritį, jos struktūra turi būti kaip piramidės(24).
55. Direktyvos 2 straipsnyje nepateikta sąvokos „piramidės pobūdžio skatinimo sistema“ apibrėžtis. Teisingumo Teismui pateiktose pastabose tokios sistemos apibūdinamos įvairiai(25). Būtiniausi bendri kriterijai, kuriuos galima nustatyti išnagrinėjus tuos apibūdinimus, yra tokie: i) tokiose sistemose pajamos gaunamos iš naujų vartotojų; ii) esamiems nariams mokamos išmokos; iii) tokios išmokos finansuojamos iš naujų vartotojų įnašų, o ne iš produktų pardavimo; ir iv) prie sistemos prisijungę naujesni vartotojai (žemesnio lygmens) turi mažiau galimybių gauti pelno nei aukštesnio lygmens vartotojai (esami nariai), nes tam, kad kiekvienas sistemos narys uždirbtų, turėtų nuolat prisijungti nauji vartotojai.
56. Atsižvelgdama į šiuos bendrus kriterijus, manau, jog tam, kad būtų galima įrodyti, jog nagrinėjama veikla yra piramidės pobūdžio, turi būti daug lygmenų, o viršūnėje – sistemą valdantis ūkio subjektas(26); taip pat turėtų būti pritraukiamas eksponentiškai didėjantis naujų narių skaičius. Priešingai nei senoviniuose akmens statiniuose (Senovės Egipto piramidėse), trajektorija nukreipta žemyn, nuo viršūnės piramidės pagrindo link, o ne į viršų, nuo pamatų viršūnės link. Toks požiūris, pagal kurį pagrindinis dėmesys skiriamas elementui, dėl kurio tokios sistemos yra apgaulingos, atitinka direktyvos tikslą sukurti aukšto lygio vartotojų apsaugą. Tokio verslo pagrindinis pelnas gaunamas iš nuosekliai mokamų narystės mokesčių, o ne iš vartotojams tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pardavimo.
57. Žinoma, nustatyti faktines aplinkybes pagrindinėje byloje turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikto paaiškinimo atrodytų, kad 4finance valdomos sistemos struktūra nėra piramidinė, kaip tai suprantama pagal I priedo 14 punktą.
Antrasis klausimas
58. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda antrąjį klausimą siekdamas išsiaiškinti, ar simbolinis užmokestis, kurio prašoma siekiant identifikuoti prie piramidinės sistemos prisijungiančius vartotojus, yra „užmokestis“, kaip jis suprantamas pagal I priedo 14 punktą.
59. Sutinku su Komisijos, Italijos, Lenkijos ir Lietuvos požiūriu, kad remiantis pažodiniu direktyvos aiškinimu nenumatyta mažiausia užmokesčio suma ir kad jos buvimas negali būti numanomas, nes I priedo 14 punkto formuluotė (bent jau šiuo klausimu) yra aiški. Žodžiai „už užmokestį“ (anglų k. „gives consideration“) nereiškia reikalavimo vartotojui sumokėti tam tikro dydžio sumą už dalyvavimą piramidinėje sistemoje(27).
60. Priežastys, dėl kurių tokią sistemą kurianti įmonė reikalauja užmokesčio (pavyzdžiui, kaip šioje byloje – siekdama gauti patikimos informacijos, susijusios su užsiregistravusiais asmenimis, kad galėtų sudaryti kredito sutartis), pagal direktyvą nėra reikšmingas veiksnys.
61. Be to, jeigu būtų aiškinama, kad I priedo 14 punkte numatytas reikalavimas vartotojui sumokėti tam tikrą minimalią sumą, toks aiškinimas neatitiktų direktyvos tikslo visiškai suderinti nacionalines nuostatas, taip pat jos tikslų užtikrinti vienodumą ir teisinį tikrumą(28).
62. Galima daryti išvadą, kad bet kokia suma, kad ir kokia maža ji būtų, yra užmokestis, kaip jis suprantamas pagal direktyvą.
Išvada
63. Todėl manau, kad Teisingumo Teismas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus prejudicinius klausimus turėtų atsakyti taip:
Direktyvos 2005/29/EB (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos) I priedo 14 punktas turėtų būti aiškinamas taip:
– piramidinė skatinimo sistema, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, egzistuoja, jeigu vartotojas sumoka už galimybę dalyvauti tokioje sistemoje,
– vertinant, ar konkrečiu atveju yra I priedo 14 punkte nurodytos aplinkybės, turi būti nustatyta, kad nagrinėjamos sistemos struktūra yra piramidinė, t. y. kad ją sudaro skirtingi lygmenys, jos viršūnėje yra sistemą valdantis ūkio subjektas ir yra pritraukiamas eksponentiškai didėjantis naujų narių skaičius. Nustatant šias aplinkybes būtina įrodyti, kad esamiems sistemos nariams mokamas atlygis finansuojamas visų pirma iš naujų vartotojų mokamo užmokesčio,
– bet kokia suma, kad ir kokia maža ji būtų, yra užmokestis, kaip jis suprantamas pagal šią direktyvą.