Language of document : ECLI:EU:C:2013:43

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. sausio 31 d.(*)

„Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – „Ypatingų aplinkybių“ sąvoka – Pagalbos keleiviams pareiga skrydžio atšaukimo dėl „ypatingų aplinkybių“ atveju – Ugnikalnio išsiveržimas, dėl kurio uždaryta oro erdvė – Islandijoje esančio Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimas“

Byloje C‑12/11

dėl Dublin Metropolitan District Court (Airija) 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. sausio 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Denise McDonagh

prieš

Ryanair Ltd

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einantis K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász, G. Arestis, T. von Danwitz ir D. Šváby (pranešėjas)

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. vasario 9 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        D. McDonagh, atstovaujamos solisitoriaus J. Hennessy,

–        Ryanair Ltd, atstovaujamos Rechtsanwalt G. Berrisch, Senior Counsel M. Hayden, ir Barrister-at-Law R. Aylward,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir M. Perrot,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Ossowski,

–        Europos Parlamento, atstovaujamo L. G. Knudsen ir A. Troupiotis,

–        Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos E. Karlsson ir A. De Elera,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos K. Simonsson ir N. Yerrell,

susipažinęs su 2012 m. kovo 22 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5 straipsnio 1 dalies b punkto ir 9 straipsnio išaiškinimo ir galiojimo įvertinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp D. McDonagh ir Ryanair Ltd (toliau – Ryanair) dėl šios bendrovės atsisakymo pasirūpinti ja pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punktą po to, kai dėl išsiveržusio Islandijos ugnikalnio Eyjafjallajökull jos skrydis buvo atšauktas ir apskritai uždaryta dalis Europos oro erdvės.

 Teisinis pagrindas

 Tarptautinė teisė

3        1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje priimtą konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo Europos bendrija pasirašė 1999 m. gruodžio 9 d., o jos vardu ši konvencija patvirtinta 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (OL L 194, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491; toliau – Monrealio konvencija).

4        Monrealio konvencijos preambulės paskutiniojoje pastraipoje nurodyta:

„Įsitikinusios, kad bendri valstybių veiksmai, skirti tolesniam tam tikrų tarptautinį vežimą oru reglamentuojančių taisyklių derinimui ir sisteminimui <...> yra tinkamiausias būdas reikiamai interesų pusiausvyrai pasiekti.“

5        Pagal šios konvencijos 29 straipsnį:

„Vežant keleivius, bagažą ir krovinį, bet koks ieškinys dėl žalos atlyginimo, nesvarbu koks jo pagrindas, ar tai būtų ši konvencija, sutartis, deliktas arba kas kita, gali būti pareiškiamas tik pagal šioje konvencijoje numatytas sąlygas ir atsakomybės ribas, iš anksto nesprendžiant klausimo, kokie asmenys turi teisę pareikšti ieškinį bei kokios yra jų atitinkamos teisės. Bet kuriuo tokiu atveju baudiniai, pavyzdiniai arba bet kokie kiti neatlygintiniai [kiti nei kompensuojamieji] nuostoliai negali būti išieškomi.“

 Sąjungos teisė

6        Reglamento Nr. 261/2004 1, 2, 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„(1)      Bendrijos veiksmais oro transporto srityje, be kita ko, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Be to, turėtų būti visokeriopai atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai.

(2)      Atsisakymas vežti ir skrydžių atšaukimas arba atidėjimas ilgam laikui sukelia keleiviams rimtų nemalonumų ir nepatogumų.

<...>

(14)      Kaip ir pagal Monrealio konvenciją, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

(15)      Turėtų būti laikoma, kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų.“

7        Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnyje „Skrydžių atšaukimas“ nustatyta:

„1.      Atšaukus skrydį:

a)      skrydį vykdantis oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 8 straipsnį;

b)      oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, taip pat nukreipimo kitu maršrutu atveju, jei pagrįstai tikimasi, kad naujojo skrydžio išvykimo laikas bus ne anksčiau kaip kitą dieną po atšaukto skrydžio planuoto išvykimo, – 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą;

c)      atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent:

i)      jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko;

ii)      jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką;

iii)      jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.

<...>

3.      Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

<...>“

8        Šio reglamento 8 straipsnyje apibrėžiama, kokia tvarka oro transporto vežėjas teikia keleiviams pagalbą, susijusią su teise atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu.

9        Šio reglamento 9 straipsnyje „Teisė į rūpinimąsi“ nurodyta:

„1.      Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams nemokamai pasiūloma:

a)      maistas ir gaivinamieji gėrimai, atsižvelgiant į laukimo laiką;

b)      apgyvendinimas viešbutyje tais atvejais,

–      kai būtina pasilikti vieną ar daugiau naktų, arba

–      kai būtina pasilikti ilgiau nei buvo numatęs keleivis;

c)      transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą (viešbutį ar kitą) ir atgal.

2.      Be to, keleiviams pasiūloma du kartus nemokamai paskambinti telefonu, išsiųsti telekso ar fakso pranešimus arba elektroninius laiškus.

<...>“

10      To paties reglamento 12 straipsnio „Papildoma kompensacija“ 1 dalyje nustatyta: „Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją. Pagal šį reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimama iš tokios kompensacijos sumos.“

11      Reglamento Nr. 261/2004 16 straipsnyje „Pažeidimai“ nurodyta:

„1.      Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą, atsakingą už šio reglamento vykdymo užtikrinimą skrydžių iš jos teritorijoje esančių oro uostų ir skrydžių iš trečiųjų šalių į tokius oro uostus atžvilgiu. Prireikus ši įstaiga imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų gerbiamos keleivių teisės. Valstybės narės praneša Komisijai apie įstaigą, paskirtą pagal šią dalį.

<...>

3.      Valstybių narių nustatytos sankcijos už šio reglamento pažeidimus turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12      2010 m. vasario 11 d. D. McDonagh rezervavo per Ryanair vietą 2010 m. balandžio 17 d. skrydžiui iš Faro (Portugalija) į Dubliną (Airija) už 98 EUR. 2010 m. kovo 20 d. išsiveržė Eyjafjallajökull ugnikalnis Islandijoje. 2010 m. balandžio 14 d. jis pasiekė sprogimo stadiją ir į Europos oro erdvę išmetė vulkaninių pelenų debesis. Dėl pavojaus lėktuvams 2010 m. balandžio 15 d. aviacijos reguliavimo institucijos uždarė kelių valstybių narių oro erdvę.

13      2010 m. balandžio 17 d. dėl uždarytos Airijos oro erdvės D. McDonagh skrydis buvo atšauktas. 2010 m. balandžio 22 d. Ryanair atnaujino skrydžius tarp žemyninės Europos dalies ir Airijos, o D. McDonagh pasiekė Dubliną tik 2010 m. balandžio 24 d.

14      Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 24 d. Ryanair nepasirūpino ieškove pagrindinėje byloje, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnyje.

15      D. McDonagh kreipėsi į teismą, kuris vėliau pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, ir paprašė priteisti iš Ryanair 1 129,41 EUR sumą, kurią ji per šį laikotarpį išleido maistui, gėrimams, nakvynei ir transportui.

16      Atsikirsdama Ryanair nurodė, kad dalies Europos oro erdvės uždarymas išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui yra ne „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą Nr. 261/2004, bet „ypatingesnės nei ypatingos aplinkybės“, kuriomis ji atleidžiama ne tik nuo pareigos išmokėti kompensaciją, bet ir nuo jai nustatytos pareigos pasirūpinti keleiviais pagal šio reglamento 5 ir 9 straipsnius.

17      Dublin Metropolitan District Court (Dublino miesto apylinkės teismas) suabejojo, ar pareiga pasirūpinti keleiviais gali būti ribojama tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ir, manydamas, kad Teisingumo Teismas dar neatsakė į šį klausimą, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar aplinkybės, kaip antai Europos oro erdvės uždarymas išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui Islandijoje, dėl ko daug kur ir ilgai buvo sutrikdytos kelionės oro transportu, yra daugiau nei „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą Nr. 261/2004?

2.      Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar šiomis aplinkybėmis netaikoma su [Reglamento Nr. 261/2004] 5 ir 9 straipsniuose numatyta pareiga pasirūpinti susijusi atsakomybė?

3.      Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar [Reglamento Nr. 261/2004] 5 ir 9 straipsniai negalioja, nes jais pažeidžiami proporcingumo bei nediskriminavimo principai, Monrealio konvencijoje įtvirtintas „reikiamos interesų pusiausvyros“ principas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos [toliau – Chartija] 16 bei 17 straipsniai?

4.      Ar [Reglamento Nr. 261/2004] 5 ir 9 straipsniuose įtvirtinta pareiga pasirūpinti turi būti aiškinama lyg ji turėtų implicitines ribas, pavyzdžiui, galiojimo laiko ir (arba) pinigų atžvilgiu, kai skrydis atšaukiamas dėl „ypatingų aplinkybių“?

5.      Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar [Reglamento Nr. 261/2004] 5 ir 9 straipsniai negalioja, nes prieštarauja proporcingumo ir nediskriminavimo principams, Monrealio konvencijoje įtvirtintam „reikiamos interesų pusiausvyros“ principui ir Chartijos 16 bei 17 straipsniams?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl priimtinumo

18      Europos Sąjungos Taryba iš esmės teigia, kad klausimai nepriimtini kaip nereikšmingi pagrindinei bylai, nes atšaukus skrydį, nesvarbu dėl kokios priežasties, oro transporto keleiviai negali nacionaliniame teisme remtis tuo, kad oro transporto vežėjas nevykdė Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje numatytos pareigos pasirūpinti keleiviais, siekdami prisiteisti iš šio vežėjo kompensaciją.

19      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punktą skrydžio atšaukimo atveju oro transporto vežėjas šiame punkte nustatytomis sąlygomis pasiūlo atitinkamiems keleiviams padengti šio reglamento 9 straipsnyje numatyto maitinimo, apgyvendinimo ir komunikacijų išlaidas.

20      Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę patikslinti, jog kai oro transporto vežėjas pažeidžia jam pagal šį 9 straipsnį tenkančias pareigas, oro transporto keleivis turi teisę, vadovaudamasis tose pačiose nuostatose nurodytais kriterijais, pasinaudoti teise į kompensaciją (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Sousa Rodríguez ir kt., C‑83/10, Rink. p. I‑9469, 44 punktą), o tokio reikalavimo negalima laikyti siekiu gauti tokį žalos atlyginimą, kuriuo, išmokant individualizuoto dydžio kompensaciją, būtų kompensuojama, visų pirma pagal Monrealio konvencijos 22 straipsnyje nustatytas sąlygas, dėl atitinkamo skrydžio atšaukimo patirta žala (šiuo atžvilgiu žr. minėto Sprendimo Sousa Rodríguez ir kt. 38 punktą).

21      Prašymu, kaip nagrinėjamuoju pagrindinėje byloje, siekiama, kad oro transporto vežėjas įvykdytų pareigą, ekvivalentišką iš Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkto ir 9 straipsnio išplaukiančiai pareigai pasirūpinti, dėl kurios reikia priminti, kad ji atsiranda anksčiau už tą, kuri numatyta Monrealio konvencijoje (žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin‑Hermann, C‑549/07, Rink. p. I‑11061, 32 punktą ir 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, 57 punktą).

22      Šiuo atžvilgiu tokios keleivio teisės į išlaidų apmokėjimą negali paneigti Tarybos nurodyta aplinkybė, kad kiekviena valstybė narė turi paskirti įstaigą, atsakingą už Reglamento Nr. 261/2004 vykdymo užtikrinimą, kuri prireikus imasi keleivių teisių apsaugai užtikrinti būtinų priemonių ir į kurią su skundu dėl šio reglamento pažeidimo gali kreiptis kiekvienas keleivis, kaip tai numatyta šio reglamento 16 straipsnyje.

23      Minėto straipsnio negalima aiškinti kaip suteikiančio nacionalinėms įstaigoms, atsakingoms už Reglamento Nr. 261/2004 vykdymo užtikrinimą, išimtinę teisę bausti oro transporto vežėjus dėl šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje jiems numatytos pareigos pasirūpinti keleiviais nevykdymo.

24      Taigi, darytina išvada, kad nacionaliniame teisme oro transporto keleivis gali remtis tuo, kad oro transporto vežėjas nevykdė Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje jam numatytos pareigos pasirūpinti, siekdamas iš šio vežėjo prisiteisti išlaidų, kurias šis vežėjas turėjo padengti vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, kompensaciją.

25      Kadangi prejudiciniai klausimai yra reikšmingi pagrindinei bylai išspręsti, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

 Dėl esmės

 Dėl pirmojo klausimo

26      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tokios aplinkybės, kaip antai dalies Europos oro erdvės uždarymas dėl Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimo, yra „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal šį reglamentą, neatleidžiančios oro transporto vežėjų nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje numatytos pareigos pasirūpinti keleiviais, ar, priešingai, dėl ypatingos apimties šios aplinkybės nepatenka į šios sąvokos apibrėžtį, dėl ko šie oro transporto vežėjai atleidžiami nuo tokios pareigos vykdymo.

27      Visų pirma reikia konstatuoti, kad „ypatingų aplinkybių“ sąvokos apibrėžtis Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnyje ar kitose šio reglamento nuostatose nepateikta, nors tokių aplinkybių neišsamus sąrašas išplaukia iš šio reglamento 14 ir 15 konstatuojamųjų dalių.

28      Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad sąvokų, kurių apibrėžimas Sąjungos teisėje nepateiktas, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jos pavartotos, ir reglamentavimo, kurių dalį jos sudaro, tikslus (minėto Sprendimo Wallentin‑Hermann 17 punktas).

29      Pažodžiui aiškinama formuluotė „ypatingos aplinkybės“ bendrinėje kalboje reiškia „nepaprastas“ aplinkybes. Oro transporto srityje ji reiškia įvykį, kuris nebūdingas normaliai atitinkamo oro transporto vežėjo veiklai ir kurio šis vežėjas negali realiai valdyti dėl šio įvykio pobūdžio ir atsiradimo priežasčių (minėto Sprendimo Wallentin‑Hermann 23 punktas). Kitaip tariant, kaip savo išvados 34 punkte nurodė generalinis advokatas, ji apibūdina visas aplinkybes, kurių oro transporto vežėjas nekontroliuoja, nesvarbu, koks šių aplinkybių pobūdis ar dydis.

30      Reglamente Nr. 261/2004 nenurodyta nieko, kas leistų daryti išvadą, kad juo būtų skiriama nuo reglamento 5 straipsnio 3 dalyje minimų „ypatingų aplinkybių“ atskira kategorija, apimanti „labai ypatingus“ įvykius, kuriems atsiradus oro transporto vežėjai būtų atleidžiami nuo visų pareigų, įskaitant numatytų šio reglamento 9 straipsnyje.

31      Be to, dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio, kuriame oro transporto vežėjui nustatytos pareigos skrydžio atšaukimo atveju, konteksto ir juo siekiamų tikslų reikia priminti, kad, pirma, atsiradus ypatingoms aplinkybėms, šio straipsnio 3 dalimi oro transporto vežėjas atleidžiamas tik nuo pareigos išmokėti šio reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją. Taigi, Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, kad oro transporto vežėjas turi šio reglamento 9 straipsnyje nurodytą pareigą pasirūpinti keleiviais, nesvarbu, koks buvo skrydžio atšaukimą lėmęs įvykis. Antra, iš Reglamento Nr. 261/2004 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių aiškiai matyti, kad juo siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai, nes skrydžio atšaukimas sukelia keleiviams rimtų nepatogumų (minėtų sprendimų Wallentin‑Hermann 18 punktas ir Nelson ir kt. 72 punktas).

32      Todėl aiškinimas, kad tokios aplinkybės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, atsižvelgiant, be kita ko, į jų atsiradimo priežastį ir apimtį, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 261/2004, apibrėžtį, prieštarautų ne tik šios sąvokos reikšmei bendrinėje kalboje, bet ir šio reglamento tikslams.

33      Faktiniai tokio aiškinimo padariniai būtų tai, kad oro transporto vežėjai privalėtų Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnyje numatyta tvarka pasirūpinti tik tais oro transporto keleiviais, kurie dėl skrydžio atšaukimo atsidūrė ribotus nepatogumus sukeliančioje situacijoje, ir neprivalėtų pasirūpinti tais keleiviais, kaip antai ieškove pagrindinėje byloje, atsidūrusiais ypač pažeidžiamoje padėtyje, kai turi likti oro uoste kelias dienas.

34      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnis aiškintinas taip, kad tokios aplinkybės, kaip antai dalies Europos oro erdvės uždarymas dėl Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimo, yra „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal šį reglamentą, neatleidžiančios oro transporto vežėjų nuo minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje numatytos pareigos pasirūpinti keleiviais.

35      Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, į antrąjį ir trečiąjį klausimus atsakyti nereikia.

 Dėl ketvirtojo ir penktojo klausimų

36      Ketvirtuoju ir penktuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir 9 straipsnį reikia aiškinti taip, kad atšaukus skrydį dėl „ypatingų aplinkybių“, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, šiose nuostatose numatyta pareiga pasirūpinti keleiviais ribojama laiko ar finansų atžvilgiu, ir, neigiamai atsakius į šį klausimą, ar taip aiškinamos šios nuostatos negalioja kaip prieštaraujančios proporcingumo ir nediskriminavimo principams bei Monrealio konvencijoje ir Chartijos 16 bei 17 straipsniuose įtvirtintam „reikiamos interesų pusiausvyros“ principui.

37      Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad skrydžio atšaukimo dėl „ypatingų aplinkybių“ atvejais Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė numatyti kitokias pareigas, oro transporto vežėjams tenkančias pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalį.

38      Taigi, pagal šio reglamento 15 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio 3 dalį, nukrypstant nuo to paties straipsnio 1 dalies, oro transporto vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti keleiviams šio reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. aplinkybių, kurių oro transporto vežėjas negali realiai kontroliuoti (minėto Sprendimo Nelson ir kt. 39 punktas).

39      Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokiomis aplinkybėmis oro transporto vežėjas atleidžiamas tik nuo pareigos išmokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytą kompensaciją, taigi jam lieka šio reglamento 9 straipsnyje numatyta pareiga pasirūpinti keleiviu (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Eglītis ir Ratnieks, C‑294/10, Rink. p. I‑3983, 23 ir 24 punktus).

40      Be to, Reglamento Nr. 261/2004 tekste nenumatyta jokių pareigos pasirūpinti keleiviais susidarius ypatingoms aplinkybėms, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, apribojimų nei laiko, nei pinigų atžvilgiu.

41      Iš Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnio išplaukia, kad visos pasirūpinimo keleiviais, nukentėjusiais dėl atšaukto skrydžio, pareigos oro transporto vežėjui yra visiškai privalomos visą laikotarpį, kurį atitinkami keleiviai turi laukti, kol bus nukreipti kitu maršrutu. Šiuo atžvilgiu iš šio straipsnio 1 dalies b punkto aiškiai matyti, kad oro transporto vežėjas pasiūlo nemokamai apgyvendinti viešbutyje „būtiną“ laikotarpį.

42      Be to, bet koks kitoks aiškinimas, pagal kurį pripažįstamos oro transporto vežėjo pareigos pasirūpinti keleiviais, kurių skrydis atšauktas, ribos, išreikštos laiku arba pinigais, paneigtų Reglamentu Nr. 261/2004 siekiamus tikslus, primintus šio sprendimo 31 punkte, nes viršijus nustatytą ribą keleiviais iš viso nebebūtų rūpinamasi ir jie būtų palikti sau. Tačiau, kaip savo išvados 52 punkte nurodė generalinis advokatas, šiais keleiviais ypač svarbu pasirūpinti, kai susiklosto tam tikrą laiką trunkančios ypatingos aplinkybės, o tuomet, kai atšaukus skrydį reikia laukti ypač ilgai, būtina įsitikinti, kad oro transporto keleivis, kurio skrydis buvo atšauktas, visą laukimo laiką galėtų gauti pirmojo būtinumo produktų ir paslaugų.

43      Taigi, priešingai, nei teigia Ryanair, remiantis Reglamentu Nr. 261/2004 negalima daryti išvados, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamomis pagrindinėje byloje, šio reglamento 5 ir 9 straipsniuose numatyta pareiga pasirūpinti keleiviais turi būti ribojama laiko ar pinigų atžvilgiu.

44      Vis dėlto reikia įsitikinti, kad pirmesniame punkte pateiktas išaiškinimas neprieštarauja proporcingumo, Monrealio konvencijoje įtvirtintam „reikiamos interesų pusiausvyros“ ir nediskriminacijos principams bei Chartijos 16 ir 17 straipsniams. Pagal bendrąjį aiškinimo principą Sąjungos aktą reikia kiek įmanoma aiškinti taip, kad nebūtų paneigtas jo galiojimas ir taip, kad jis atitiktų visą pirminę teisę (2010 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Chatzi, C‑149/10, Rink. p. I‑8489, 43 punktas).

45      Pirma, dėl proporcingumo principo reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA (C‑344/04, Rink. p. I‑403) 78–92 punktuose dėl proporcingumo principo pažeidimu grindžiamo argumento konstatuoti, jog šiuo pagrindu Reglamento Nr. 261/2004 5–7 straipsniai nėra negaliojantys.

46      Tačiau nė viena aplinkybė, net nesant laiko ar finansų atžvilgiu nustatytų pareigos pasirūpinti susidarius aplinkybėms, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ribojimų, nepaneigia tame sprendime Teisingumo Teismo konstatuoto galiojimo.

47      Aplinkybė, kad tokia pareiga pasirūpinti, kokia apibūdinta Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnyje, kaip tai nurodė Ryanair, turi tam tikrų finansinių padarinių oro transporto vežėjams, negali paneigti minėtos išvados, nes šių padarinių negalima laikyti neproporcingais atsižvelgiant į aukšto lygio keleivių apsaugos tikslą.

48      Vartotojų, įskaitant oro transporto keleivių, apsaugos tikslo svarba gali pateisinti neigiamus ir net ypač sunkius ekonominius padarinius tam tikriems ūkio subjektams (minėto Sprendimo Nelson ir kt. 81 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

49      Be to, kaip savo išvados 58 ir 60 punktuose nurodė generalinis advokatas, oro transporto vežėjai, kaip patyrę subjektai, turėtų numatyti tokias su jų pareiga pasirūpinti susijusias išlaidas, kad prireikus ją įvykdytų, be to, šios pareigos vykdymo išlaidas gali įtraukti į bilietų kainą.

50      Remiantis tuo darytina išvada, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 9 straipsnis neprieštarauja proporcingumo principui.

51      Vis dėlto oro transporto keleiviui kaip kompensacija dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje numatytos oro transporto vežėjo pareigos pasirūpinti nevykdymo gali būti atlygintos tik tos sumos, kurios, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, yra būtinos, tinkamos ir protingos siekiant ištaisyti oro transporto vežėjo nevykdytą pareigą pasirūpinti šiuo keleiviu, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

52      Antra, dėl „reikiamos interesų pusiausvyros principo“, numatyto Monrealio konvencijos preambulės paskutinėje pastraipoje, pakanka priminti, kad Reglamentu Nr. 261/2004 numatytos standartizuoto ir nedelsiamo atlyginimo priemonės, prie kurių priskiriama pareiga pasirūpinti atšaukto skrydžio keleiviais, nepriklauso toms, kurių įgyvendinimo sąlygas nustato Monrealio konvencija (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Wallentin‑Hermann 32 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

53      Todėl šių nuostatų galiojimo nereikia vertinti šioje konvencijoje numatyto „reikiamos interesų pusiausvyros“ principo atžvilgiu.

54      Trečia, dėl bendrojo nediskriminavimo arba vienodo vertinimo principo Ryanair tvirtina, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje įtvirtinta pareiga pasirūpinti susidarius į pagrindinėje byloje nagrinėjamą panašiai situacijai reikš, kad oro transporto vežėjams nustatytos pareigos, kurių kitų rūšių transporto vežėjams nenumatyta 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, p. 14), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, p. 1), ir 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, p. 1), nepaisant to, kad keleiviai, įstrigę dėl didelės apimties ir ilgai besitęsiančio susisiekimo nutrūkimo, atsiduria tapačioje situacijoje, nesvarbu jų transporto priemonės rūšis.

55      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, minėto Sprendimo IATA ir ELFAA 93–99 punktuose Teisingumo Teismas jau konstatavo, jog Reglamento Nr. 261/2004 5–7 straipsniai nepažeidžia vienodo vertinimo principo.

56      Skirtingų transporto rūšių veiklos sektoriuose veikiančių įmonių situacija iš tikrųjų nėra panaši, nes, atsižvelgiant į šių skirtingų transporto rūšių veikimo būdus, prieinamumo sąlygas ir tinklų pasiskirstymą, jos nėra viena kitą pakeičiančios, kiek tai susiję su naudojimosi jomis sąlygomis (minėto Sprendimo IATA ir ELFAA 96 punktas).

57      Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo nustatyti taisykles, skirtingų transporto rūšių sektoriuose numatančias skirtingą vartotojo apsaugos lygį.

58      Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 9 straipsnis nepažeidžia nediskriminavimo principo.

59      Ketvirta, dėl Chartijos 16 ir 17 straipsnių, kuriais atitinkamai garantuojama laisvė užsiimti verslu ir teisė į nuosavybę, Ryanair tvirtina, kad pareiga pasirūpinti keleiviais, oro transporto vežėjams numatyta tokiomis aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, atima iš jų dalį jų įdėto darbo ir investicijų vaisių.

60      Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia priminti, kad laisvė užsiimti verslu ir nuosavybės teisė nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų socialinę funkciją (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Deutsches Weintor, C‑544/10, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

61      Be to, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi joje įtvirtintomis teisėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės ir, paisant proporcingumo principo, yra būtini bei iš tiesų atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

62      Galiausiai, vertinant reikia atsižvelgti į būtinybę suderinti šių skirtingų Sąjungos teisės sistemoje saugomų pagrindinių teisių apsaugos reikalavimus ir teisingą šių teisių pusiausvyrą (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 29 d. Sprendimo Promusicae, C‑275/06, Rink. p. I‑271, 65 ir 66 punktus ir minėto Sprendimo Deutsches Weintor 47 punktą).

63      Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo Chartijos 16 ir 17 straipsnius. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į jos 38 straipsnį, kuriuo, kaip ir SESV 169 straipsniu, siekiama, kad vykdant Sąjungos politiką būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų, įskaitant oro transporto keleivių, apsauga. Kaip minėta 31 punkte, keleivių apsauga iš tiesų minima kaip vienas pagrindinių Reglamento Nr. 261/2004 tikslų.

64      Iš šio sprendimo 45–49 punktų, kuriuose nagrinėtas proporcingumo principas, matyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir 9 straipsnį, kaip jie išaiškinti šio sprendimo 43 punkte, reikia laikyti atitinkančiais reikalavimą, kuriuo siekiama suderinti skirtingas egzistuojančias pagrindines teises ir nustatyti tarp jų teisingą pusiausvyrą.

65      Darytina išvada, kad šios nuostatos nepažeidžia Chartijos 16 ir 17 straipsnių.

66      Taigi į ketvirtąjį ir penktąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 9 straipsnis aiškintini taip, jog atšaukus skrydį dėl „ypatingų aplinkybių“, kurios tęsėsi tiek, kiek pagrindinėje byloje, šiose nuostatose numatyta pareiga pasirūpinti oro transporto keleiviais turi būti vykdoma, ir tai neturi poveikio šių nuostatų galiojimui.

Tačiau oro transporto keleiviui kaip kompensacija dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje numatytos oro transporto vežėjo pareigos pasirūpinti keleiviais nevykdymo gali būti atlygintos tik tos sumos, kurios, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, yra būtinos, tinkamos ir protingos ištaisyti nevykdytą oro transporto vežėjo pareigą pasirūpinti šiuo keleiviu, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

67      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnį reikia aiškinti taip, jog tokios aplinkybės, kaip antai dalies Europos oro erdvės uždarymas dėl Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimo, yra „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal šį reglamentą, neatleidžiančios oro transporto vežėjų nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje numatytos pareigos pasirūpinti keleiviais.

2.      Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir 9 straipsnį reikia aiškinti taip, jog atšaukus skrydį dėl „ypatingų aplinkybių“, kurios tęsėsi tiek, kiek pagrindinėje byloje, šiose nuostatose numatyta pareiga pasirūpinti oro transporto keleiviais turi būti vykdoma, ir tai neturi poveikio šių nuostatų galiojimui.

Tačiau oro transporto keleiviui kaip kompensacija dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje numatytos oro transporto vežėjo pareigos pasirūpinti keleiviais nevykdymo gali būti atlygintos tik tos sumos, kurios, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, yra būtinos, tinkamos ir protingos ištaisyti nevykdytą oro transporto vežėjo pareigą pasirūpinti šiuo keleiviu, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.