2017 m. liepos 26 d. Landeskreditbank Baden-Württemberg - Förderbank pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-122/15 Landeskreditbank Baden-Württemberg - Förderbank / Europos Centrinis Bankas

(Byla C-450/17 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Landeskreditbank Baden-Württemberg - Förderbank, atstovaujamas advokatų A. Glos, T. Lübbig ir M. Benzing

Kitos proceso šalys: Europos Centrinis Bankas (ECB), Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

panaikinti 2017 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-122/15,

panaikinti 2015 m. sausio 5 d. ECB sprendimą (Nr. ECB/SSM/15/1 – 0SK1ILSPWNVBNQWU0W18/3) ir nurodyti palikti galioti 2014 m. rugsėjo 1 d. ECB sprendimo (Nr. ECB/SSM/14/1 – 0SK1ILSPWNVBNQWU0W18/1) pakeitimą,

subsidiariai panaikinti minėtą Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Sąjungos teisės pažeidimas aiškinant ir taikant BPM reglamento¹ 6 straipsnio 4 dalį ir BPM pagrindų reglamento² 70 straipsnį

Bendrasis Teismas klaidingai aiškino reikšmingas BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalies antros pastraipos, siejamos su BPM pagrindų reglamento 70 straipsnio 1 dalimi, nuostatas. Jis padarė klaidingą išvadą, kad „ypatingos aplinkybės“, dėl kurių įstaiga laikoma mažiau svarbia, yra tik tuomet, kai nacionalinių institucijų vykdoma priežiūra tinkamesnė BPM reglamentu siekiamiems tikslams įgyvendinti negu tiesioginė ECB priežiūra. Bendrasis Teismas aiškindamas remiasi tik BPM pagrindų reglamento versija anglų k. ir pažeidžia principą, pagal kurį visos kalbinės versijos yra autentiškos. Bendrasis Teismas klaidingai aiškina teisės normas neatsižvelgdamas į aukštesnės galios teisės nuostatas, šiuo atveju į su įgaliojimais susijusį proporcingumo principą. Jis klaidingai nusprendė, kad ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos vertindamas faktines aplinkybes, ir, kaip ir ECB, nepatikrino, ar apeliantas dėl jos nurodytų specifinių faktinių aplinkybių laikytinas mažiau svarbia įstaiga dėl „ypatingų aplinkybių“, kaip nurodyta BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su BPM pagrindų reglamento 70 straipsnio 1 dalimi. Taip Bendrasis Teismas pažeidžia pareigą išsamiai išnagrinėti, ar ginčijamame sprendime padaryta vertinimo klaida.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: ginčijamo sprendimo iškraipymas ir klaidingas motyvavimo reikalavimų vertinimas

Bendrasis Teismas iškraipo ginčijamo sprendimo motyvus ir pakeičia ECB motyvus savais. Kadangi jis iškraipo ginčijamo sprendimo turinį, neatsižvelgia į tai, kad tame sprendime nesilaikoma Sąjungos teisėje numatytos pareigos motyvuoti: ginčijamo sprendimo motyvai nelogiški ir prieštaringi.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrojo Teismo padarytas procedūrinis trūkumas įtraukus aspektus, kurie nebuvo bylos dalykas

Bendrojo Teismo sprendime pažeidžiama apelianto teisė būti išklausytam ir rungtyniškumo principas. Sprendimo motyvuose nurodyti sprendimui priimti svarbūs aspektai, kurie nebuvo nagrinėti per teismo procesą.

____________

¹ 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63).

²     2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (OL L 141, 2014, p. 1).