TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. gegužės 4 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr.°1889/2005 – Grynųjų pinigų, įvežamų į Europos Sąjungą ar išvežamų iš jos, kontrolė – 3 straipsnio 1 dalis – Fizinis asmuo, atvykstantis į Sąjungą arba iš jos išvykstantis – Pareiga deklaruoti – Valstybės narės oro uosto tarptautinio tranzito zona“
Byloje C‑17/16
dėl Cour de cassation (Prancūzija) 2016 m. sausio 5 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. sausio 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Oussama El Dakkak,
Intercontinental SARL
prieš
Administration des douanes et droits indirects
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta (pranešėja), teisėjai E. Regan, J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev ir C. G. Fernlund,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos A. Daly ir D. Colas,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Tsaousi ir K. Georgiadis,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Grønfeldt ir F. Dintilhac,
susipažinęs su 2016 m. gruodžio 21 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (OL L 309, 2005, p. 9) 3 straipsnio 1 dalies ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 105, 2006, p. 1), 4 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Oussama El Dakkak ir Intercontinental SARL ginčą su administration des douanes et droits indirects (Muitų ir netiesioginių mokesčių administravimo institucija, Prancūzija) ginčą dėl minėto asmens ir minėtos bendrovės prašymų atlyginti žalą, kurią jie patyrė dėl to, kad ši institucija konfiskavo grynųjų pinigų sumas, kurias O. El Dakkak gabeno per Ruasi Šarlio de Golio (Prancūzija) oro uostą, nes jis nedeklaravo šių sumų.
Teisinis pagrindas
Reglamentas Nr. 1889/2005
3 Reglamento Nr. 1889/2005 2 ir 4–6 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(2) Pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimas į finansų sistemą ir jų investavimas po pinigų plovimo yra žalingi tvirtai ir tvariai ekonominei plėtrai. Todėl 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui [(OL L 166, 1991, p. 77)] buvo sukurtas Bendrijos mechanizmas, kurio paskirtis – užkirsti kelią pinigų plovimui, stebint sandorius, vykdomus per kredito bei finansų įstaigas, ir tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis. Kadangi egzistuoja rizika, kad to mechanizmo panaudojimas paskatins grynųjų pinigų gabenimo siekiant neteisėtų tikslų apimčių padidėjimą, Direktyva [91/308] turėtų būti papildyta grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės sistema.
<…>
(4) Taip pat reikėtų atsižvelgti į papildomas priemones, įgyvendinamas kituose tarptautiniuose forumuose, ypač Finansinių priemonių, susijusių su pinigų plovimu, darbo grupėje (FATF), kuri buvo sudaryta 1989 m. Paryžiuje įvykusiame G‑7 valstybių vadovų susitikime. 2004 m. spalio 22 d. FATF IX specialioji rekomendacija ragina vyriausybes imtis fizinio grynųjų pinigų gabenimo sekimo priemonių, įskaitant deklaravimo sistemos taikymą ar kitokios prievolės atskleisti informaciją nustatymą.
(5) Todėl gryniesiems pinigams, kuriuos gabena bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos, turėtų būti taikomas privalomo deklaravimo principas. Šio principo taikymas sudarytų galimybes muitinėms rinkti informaciją apie tokį grynųjų pinigų gabenimą ir prireikus ją perduoti kitoms institucijoms. <…>
(6) Atsižvelgiant į prievolės deklaruoti grynuosius pinigus prevencinį tikslą ir jos atgrasomąjį pobūdį, ji turėtų būti vykdoma atvykstant į Bendriją ar išvykstant iš jos. Tačiau, siekiant, kad institucijų veiksmai būtų nukreipti į reikšmingus grynųjų pinigų gabenimo atvejus, tokia prievolė turėtų būti taikoma tik gabenant 10 000 EUR ar daugiau. Taip pat reikėtų nustatyti, kad prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo yra jų savininkas.“
4 Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šis reglamentas papildo Direktyvos [91/308] nuostatas dėl sandorių, vykdomų per finansų bei kredito įstaigas ir tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis, nustatydamas kompetentingų institucijų atliekamos į Bendriją įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės suderintas taisykles.“
5 Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami.“
6 To paties reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Neįvykdžius 3 straipsnyje nustatytos prievolės deklaruoti, grynieji pinigai gali būti sulaikyti administraciniu sprendimu, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.“
Reglamentas Nr. 562/2006
7 Reglamento Nr. 562/2006 1 straipsnyje nurodyta:
„Šiame reglamente numatoma, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant Europos Sąjungos valstybių narių vidaus sienas.
Jame nustatomos taisyklės, reglamentuojančios asmenų kontrolę jiems kertant Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas.“
8 Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Išorės sienas galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose ir nustatytomis jų darbo valandomis. Sienos perėjimo punktuose, kurie neveikia visą parą, turi būti aiškiai nurodytos darbo valandos.
Pagal 34 straipsnį valstybės narės pateikia Komisijai jų sienos perėjimo punktų sąrašą.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
9 Intercontinental pavedė O. El Dakkak lėktuvu nuskraidinti Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius (USD) iš Kotonu (Beninas) į Beirutą (Libanas) tranzitu Ruasi Šarlio de Golio oro uostą.
10 Kai 2010 m. gruodžio 9 d. O. El Dakkak tranzitu vyko per šį oro uostą, jį ant įsodinimo į Beirutą trapo patikrino muitinės pareigūnai. Kadangi jie konstatavo, kad jis turi 3 900 eurų ir 1 607 650 USD (maždaug 1 511 545 eurai) grynaisiais, O. El Dakkak jiems pateikė Benino Respublikos muitinėje užpildytą deklaraciją.
11 Po šios kontrolės O. El Dakkak buvo sulaikytas muitinėje, vėliau pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl pareigos deklaruoti neįvykdymo ir pinigų plovimo.
12 O. El Dakkak vežti grynieji pinigai buvo konfiskuoti, paskui užplombuoti Administration des douanes et droits indirects (Muitų ir netiesioginių mokesčių administravimo institucija).
13 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) ikiteisminio tyrimo kolegija dėl pažeidimo suinteresuotojo asmens atžvilgiu panaikino visą bylą ir nurodė grąžinti užplombuotus pinigus.
14 Todėl 2012 m. balandžio 2 d. laiške kompetentinga institucija nurodė O. El Dakkak, kad grąžins konfiskuotus eurus ir į eurus konvertuotus Jungtinių Valstijų dolerius, proporcingai atskaičiavusi administravimo išlaidas.
15 Tada O. El Dakkak ir Intercontinental kreipėsi į One su Bua pirmosios instancijos teismą (Prancūzija), vėliau – į Cour d’appel de Paris, prašydami atlyginti patirtą žalą ir teigdami, kad Administration des douanes et droits indirects (Muitų ir netiesioginių mokesčių administravimo institucija) neturėjo pagrindo remtis O. El Dakkak pareigos deklaruoti pažeidimu, nes jam tokia pareiga nebuvo taikoma.
16 Paskui, kai 2014 m, kovo 25 d. sprendimu Cour d’appel de Paris atmetė O. El Dakkak prašymą, šis pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
17 Šiomis aplinkybėmis Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar <…> Reglamento Nr. 1889/2005 3 [straipsnio] 1 dalis ir <…> Reglamento Nr. 562/2006 4 [straipsnio] 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad trečiosios šalies pilietis, esantis oro uosto tarptautinio tranzito zonoje, neturi <…> Reglamento Nr. 1889/2005 <…> 3 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos deklaruoti, ar vis dėlto šis pilietis tokią pareigą turi, kadangi kirto [Sąjungos] išorės sieną viename iš sienos perėjimo punktų, kaip numatyta <…> Reglamento Nr. 562/2006 4 straipsnio 1 dalyje?“
Dėl prejudicinio klausimo
18 Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje numatyta pareiga deklaruoti taikoma valstybės narės oro uosto tarptautinio tranzito zonoje tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai fizinis asmuo atvyko į šią zoną išlipęs iš trečiosios valstybės orlaivio ir pasilieka joje iki įlaipinimo į kitą orlaivį, skrisiantį į kitą trečiąją valstybę.
19 Šios pareigos deklaruoti apimties nustatymas pagrįstas sąvokos „fizinis asmuo, atvykstantis [į Sąjungą arba iš jos] išvykstantis“, nurodytos šio straipsnio 3 straipsnio 1 dalyje, išaiškinimu.
20 Šiuo klausimu pirmiausia reikia nurodyti, kad Reglamente Nr. 1889/2005 ši sąvoka neapibrėžta.
21 Todėl minėta sąvoka yra aiški ir turi būti suprantama įprastai, t. y. kaip nurodanti fizinio asmens judėjimą iš vietos, kuri nėra Sąjungos teritorijos dalis, į vietą, kuri yra šios teritorijos dalis, arba iš pastarosios vietos į vietą, kuri nėra minėtos teritorijos dalis.
22 Sąjungos teritorija atitinka ESS 52 straipsnyje ir SESV 355 straipsnyje, kuriuose apibrėžiama Sutarčių teritorinė taikymo sritis, nurodytą geografinę erdvę.
23 Nesant konkrečios nuostatos dėl antrinės teisės akto taikymo srities ji turi būti nustatoma pagal šias nuostatas, nes antrinės teisės taikymo sritis iš principo yra tokia pati kaip pačių Sutarčių ir šioje srityje ji taikoma automatiškai (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Parlamentas ir Komisija / Taryba, C‑132/14–C‑136/14, EU:C:2015:813, 76 ir 77 punktus).
24 Pirma, valstybių narių oro uostai yra šios geografinės erdvės ir kartu Sąjungos teritorijos dalis.
25 Antra, reikia konstatuoti, kad ne tik Reglamento Nr. 1889/2005 nuostatomis leidžiama jo 3 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą deklaruoti taikyti šių oro uostų tarptautinio tranzito zonose, pagal ESS 52 straipsnį ir SESV 355 straipsnį šios zonos nepašalinamos iš Sutarčių teritorinės taikymo srities ir jose nenumatyta išimtis dėl šių zonų.
26 Iš to matyti, kad kai fizinis asmuo iš vietos, kuri nėra ESS 52 straipsnyje ir SESV 355 straipsnyje nurodytos geografinės erdvės dalis, vyksta į vietą, kuri yra šios dalis, jis atvyksta į Sąjungą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalį.
27 Taip yra tuo atveju, kai asmuo, kuris, kaip O. El Dakkak, išlipa iš atvykusio iš trečiosios šalies orlaivio valstybės narės teritorijoje esančiame oro uoste ir lieka šio oro uosto tarptautinio tranzito zonoje iki įlaipinimo į kitą orlaivį skristi į kitą trečiąją šalį.
28 Aiškinimas, pagal kurį Reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga deklaruoti taikoma Sąjungos teritorijoje esančių oro uostų tarptautinio tranzito zonose, taip pat atitinka šiuo reglamentu siekiamą tikslą.
29 Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1889/2005 2, 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis juo siekiama užkirsti kelią pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimui į finansų sistemą ir investavimui po to, kai įvykdytas pinigų plovimas, nuo to atgrasyti ir to išvengti, būtent įtvirtinant grynųjų pinigų judėjimo atvykstant į Sąjungą ar iš jos išvykstant privalomo deklaravimo principą, dėl kurio būtų galima surinkti informaciją apie juos (žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Chmielewski, C‑255/14, EU:C:2015:475, 18 punktą).
30 Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga kiekvienam fiziniam asmeniui, atvykstančiam į Sąjungos teritoriją ar iš jos išvykstančiam ir gabenančiam grynųjų pinigų, kurių suma yra 10 000 eurų ar daugiau, deklaruoti šią sumą (žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Chmielewski, C‑255/14, EU:C:2015:475, 19 punktą).
31 Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1889/2005 1 straipsnio 1 dalies, siejamos su to paties reglamento 1–3 konstatuojamosiomis dalimis, atsižvelgiant į darnios, subalansuotos ir tvarios ekonominės veiklos plėtros visoje Sąjungoje skatinimą, šiuo reglamentu siekiama papildyti Direktyvos 91/308 nuostatas įtvirtinant į Sąjungą įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės suderintas taisykles (žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Chmielewski, C‑255/14, EU:C:2015:475, 17 punktą).
32 Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia priminti, kad Teisingumo Teismas konstatavo, kad 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005, p. 15), kuri pakeitė Direktyvą 91/308, pagrindinis tikslas – finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, kaip tai matyti iš jos pavadinimo, konstatuojamųjų dalių ir to, kad ji kaip pirmtakė Direktyva 91/308 buvo priimta tarptautiniu mastu siekiant Sąjungoje taikyti ir padaryti privalomas Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF), pagrindinės tarptautinės kovos su pinigų plovimu organizacijos, rekomendacijas (žr. 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Jyske Bank Gibraltar, C‑212/11, EU:C:2013:270, 46 punktas).
33 Kaip ir direktyvos 91/308 ir 2005/60, Reglamentas Nr. 1889/2005, kaip matyti iš jo 4 konstatuojamosios dalies, priimtas siekiant atsižvelgti į papildomas priemones, įgyvendinamas kituose tarptautiniuose forumuose, ypač FATF, kurios 2004 m. spalio 22 d. IX specialioji rekomendacija ragina vyriausybes imtis fizinio grynųjų pinigų gabenimo sekimo priemonių, įskaitant deklaravimo sistemos taikymą ar kitokios prievolės atskleisti informaciją nustatymą.
34 Todėl, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 44 ir 45 punktuose, iš Reglamento Nr. 1889/2005 tikslo, jo tarptautinio konteksto ir būtinybės užtikrinti šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos deklaruoti prevencinio ir atgrasomojo tikslo, kad sąvoka „fizinis asmuo, atvykstantis [į Sąjungą arba iš jos] išvykstantis“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, turi būti aiškinama plačiai.
35 Jeigu ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad asmenims, esantiems Sąjungos oro uosto tarptautinio tranzito zonoje, ši pareiga netaikoma, į Sąjungą įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų pinigų judėjimo kontrolės sistemos, numatytos Reglamente Nr. 1889/2005, veiksmingumui ir kartu šiuo reglamentu užsibrėžto tikslo pasiekimui bent iš dalies kils pavojus.
36 Tai, ar trečiosios valstybės pilietis, esantis valstybės narės oro uosto tarptautinio tranzito zonoje, kirto Sąjungos išorės sieną, ar jos nekirto, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 562/2006 4 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės pirmiau pateiktiems svarstymams.
37 Šiuo aspektu reikia nurodyti, kad, kaip patvirtina įvairūs teisiniai pagrindai, kuriais remiantis priimti reglamentai Nr. 1889/2005 ir 562/2006, jų tikslai ir siekiai yra skirtingi.
38 Kaip jau nurodyta šio sprendimo 31 punkte, Reglamento Nr. 1889/2005 tikslas yra papildyti Direktyvos 91/308 nuostatas įtvirtinant į Sąjungą įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės suderintas taisykles, o Reglamento Nr. 562/2006 1 straipsnyje numatyta, kad nebus asmenų kontrolės kertant Europos Sąjungos valstybių narių vidaus sienas, ir nustatomos taisyklės, reglamentuojančios asmenų kontrolę kertant šių valstybių išorės sienas.
39 Be to, Reglamente Nr. 1889/2005 nenurodyta, kad jo nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Reglamento Nr. 562/2006 nuostatas.
40 Taigi nesant aiškios nuostatos šiuo klausimu viename ar kitame šių tekstų, Reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalies aiškinimas negali būti siejamas su Sąjungos sąvokos „išorės sienos kirtimas“ pagal Reglamento Nr. 562/2006 4 straipsnio 1 dalį aiškinimu.
41 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, valstybių narių oro uostų tarptautinio tranzito zonos neturi būti pašalinamos iš Reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalies taikymo srities, todėl jeigu fizinis asmuo, kuris išlipa iš orlaivio, atvykusio iš trečiosios šalies, valstybės narės teritorijoje esančiame oro uoste ir lieka šio oro uosto tarptautinio tranzito zonoje iki įlaipinimo į kitą orlaivį skristi į kitą trečiąją šalį, turi grynųjų pinigų, kurių suma yra 10 000 eurų ar daugiau, atvykdamas į Sąjungą jis turi pareigą deklaruoti, numatytą Reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje.
42 Šiuo atveju valstybės narės turi imtis priemonių, kurios leistų suinteresuotiesiems asmenims įvykdyti šią pareigą tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užtikrinamas visiškas šių asmenų teisinis saugumas.
43 Tokiomis aplinkybėmis į pateiktą klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškintina taip, kad šioje nuostatoje numatyta pareiga deklaruoti taikoma valstybės narės oro uosto tarptautinio tranzito zonoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškintina taip, kad šioje nuostatoje numatyta pareiga deklaruoti taikoma valstybės narės oro uosto tarptautinio tranzito zonoje.
Parašai.