BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. gruodžio 15 d.(*)

„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Graikijos lignito tiekimo rinka ir didmeninė elektros energijos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 86 straipsnio 1 dalies, kartu su EB 82 straipsniu, pažeidimas – Valstybinių lignito telkinių eksploatavimo teisių suteikimas viešajai įmonei arba jų tolesnis galiojimas – Atitinkamų rinkų apibrėžimas – Nelygios galimybės – Pareiga motyvuoti – Teisėti lūkesčiai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Proporcingumas“

Byloje T‑169/08 RENV

Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI), įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato P. Anestis,

ieškovė,

palaikoma

Graikijos Respublikos, atstovaujamos P. Mylonopoulos ir K. Boskovits,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą T. Christoforou, padedamą advokato A. Oikonomou,

atsakovę,

palaikomą

Elpedison Paragogi Ilektrikis Energeias AE (Elpedison Energeiaki), anksčiau Energeiaki Thessalonikis AE, įsteigtos Marousi (Graikija),

ir

Elliniki Energeia kai Anaptyxi AE (HE & D SA), įsteigtos Kifisijoje (Graikija),

atstovaujamų advokatų P. Skouris ir E. Trova,

ir

Mytilinaios AE, įsteigtos Atėnuose,

Protergia AE, įsteigtos Atėnuose,

ir

Alouminion tis Ellados VEAE, anksčiau Alouminion AE, įsteigtos Atėnuose,

atstovaujamų advokatų N. Korogiannakis, I. Zarzoura, D. Diakopoulos ir E. Chrisafis,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2008 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimą C(2008) 824 final dėl lignito gavybos teisių, kurias Graikija suteikė DEI, suteikimo arba jų tolesnio galiojimo

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg,

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. kovo 8 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1.     Ieškovė

1        Ieškovė Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI) buvo įsteigta 1950 m. rugpjūčio 2 d. ir 7 d. Graikijos įstatymu Nr. 1468 (FEK A’ 169) kaip išimtinai Graikijos Respublikai priklausanti valstybės įmonė. Pagal Graikijos įstatymą Nr. 2414/1996 dėl viešųjų įmonių modernizavimo (FEK A’ 135) ji pertvarkyta į akcinę bendrovę, tačiau Graikijos Respublika liko vienintelė jos akcininkė.

2        Ieškovė turėjo išimtinę teisę gaminti, perduoti ir tiekti elektros energiją Graikijoje, kol buvo priimtos pirmosios Graikijos elektros rinkos liberalizavimo priemonės, kurių imtasi remiantis Graikijos įstatymu Nr. 2773/1999 dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo (FEK A’ 286); juo į vidaus teisę perkelta 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 27, 1997, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 3). Remiantis šiuo įstatymu ir Graikijos prezidento dekretu Nr. 333/2000 (FEK A’ 278), nuo 2001 m. sausio 1 d. ieškovė pertvarkyta į akcinę bendrovę (société anonime); pagal Įstatymo Nr. 2773/1999 43 straipsnio 3 dalį Graikijos Respublika negali turėti mažiau nei 51 % ieškovės kapitalo akcijų su balsavimo teise. Europos Komisijos sprendimo, dėl kurio buvo pareikštas šis ieškinys, priėmimo metu ši akcijų dalis siekė 51,12 %.

2.     Graikijos lignito rinka

3        Lignitas – tai anglies mineralas, daugiausia naudojamas kaip kuras elektros energijai gaminti; Komisijos sprendimo, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, priėmimo metu Graikija, 2005 m. sausio 1 d. duomenimis, turėjusi 4 500 milijonų tonų lignito atsargų, buvo penktoji pasaulyje ir antroji Europos Sąjungoje lignito gamintoja.

4        Teisės tyrinėti ir eksploatuoti Graikijos lignito telkinius kitiems nei ieškovė subjektams suteiktos prieš Antrąjį pasaulinį karą; jie galėjo šiomis teisėmis naudotis mažuose ir vidutiniuose lignito telkiniuose Achlada, Vevi ir Amintaja / Vegoritida, kuriuose 2007 m. sausio 1 d. iš viso buvo 210,5 milijono tonų atsargų.

5        Pagal 1959 m. lapkričio 12 d. ir 13 d. Graikijos įstatyminio dekreto Nr. 4029/1959 (FEK A’ 250) 22 straipsnį ieškovė gavo išimtines teises išgauti lignitą Arkadijos regione, kuriame yra apie 250 milijonų tonų lignito atsargų. Šios teisės buvo atnaujintos 1976 m.; 2026 m. kovo 5 d. jos nustos galioti ir jų galiojimas galės vėl būti atnaujintas 25 metų laikotarpiui.

6        Graikijos kasyklų kodeksas priimtas Graikijos įstatyminiu dekretu Nr. 210/1973 (FEK A’ 277), vėliau iš dalies pakeistas Graikijos įstatymu Nr. 274/1976 (FEK A’ 50) (toliau – Kasyklų kodeksas). Šio kodekso 143 ir 144 straipsniuose numatyta, kad teisės tyrinėti ir eksploatuoti valstybinius telkinius suteikiamos vienu metu; šios teisės suteikiamos taikant viešojo pirkimo procedūrą arba skubos atvejais ir dėl viešuoju interesu pagrįstų priežasčių paskiriamos tiesiogiai.

7        1975 m. rugpjūčio 23 ir 29 d. Įstatymo Nr. 134/1975 (FEK A’ 180) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[Graikijos] pramonės ministro sprendimu galima apibrėžti <…> zonas <…>, kuriose [ieškovė] turi išimtinę teisę ieškoti kietojo mineralinio kuro ir jį išgauti“. Remiantis šia nuostata, priimtuose keliuose ministro sprendimuose nurodyta, kad ieškovei suteikta teisė iki 2018 m. tirti ir eksploatuoti lignito telkinius Amintajos, Prosilion-Trigonikon ir Komnina regionuose, kuriuose esama 378 milijonai tonų atsargų, ir iki 2024 m. Florinos regione, kur yra apie 140 milijonų tonų atsargų.

8        Pagal Įstatymą Nr. 134/1975, kuriuo leista įmonei Liptol AE susijungti su ieškove, pastaroji taip pat įgijo visas Liptol turėtas teises tyrinėti ir eksploatuoti lignito telkinius Ptolemaidos regione. Šių teisių, apimančių maždaug 1 500 milijonų tonų atsargų, galiojimas 1976 m. atnaujintas iki 2026 m. kovo 5 d. ir galės būti dar kartą atnaujintas 25 metų laikotarpiui.

9        1985 m. ir 1994 m. ministro sprendimais, priimtais pagal Įstatymą Nr. 134/1975, ieškovei suteikta tik teisė tyrinėti Dramos ir Elasonos lignito telkinius, kuriuose buvo apie 1 000 milijonų tonų atsargų. Šios teisės neteko galios 2005 m.

10      Po 1985 m. teisės tyrinėti ir eksploatuoti septynis mažus lignito telkinius taip pat suteiktos kitoms nei ieškovė įmonėms.

11      Taigi bylos aplinkybių metu Graikijoje buvo maždaug 4 500 milijonų tonų lignito atsargų; ieškovei buvo suteiktos teisės tyrinėti ir eksploatuoti maždaug 2 200 milijonų tonų; 85 milijonų tonų priklausė tretiesiems asmenims ir apie 220 milijonų tonų atsargų buvo valstybiniuose telkiniuose, kuriuos tyrinėjo ir eksploatavo tretieji asmenys, kurie iš dalies aprūpino lignitu ieškovės jėgaines. Kol kas nebuvo suteiktos jokios gavybos teisės dėl maždaug 2 000 milijonų tonų lignito atsargų Graikijoje.

3.     Graikijos elektros energijos rinka

 Elektros energijos gamybos ir elektros energijos jėgainių statybos licencijos

12      Graikijos elektros energijos rinka iš dalies atverta konkurencijai pagal Įstatymą Nr. 2773/1999 (žr. šio sprendimo 2 punktą), kuriame numatytas Graikijos vystymo ministro sprendimu, priimamu remiantis Rythimistiki Archi Energias (RAE, Graikijos energijos reguliavimo tarnyba) nuomone, išduodamas išankstinis leidimas statyti jėgaines ir gaminti elektros energiją bei reglamentuota elektros energijos perdavimo tinklų valdytoja Hellenic Transmission System Operator SA (HTSO).

13      Įstatymo Nr. 2773/1999 15 straipsnio 4 dalyje, iš dalies pakeistoje Įstatymo Nr. 3175/2003 23 straipsnio 9 dalimi, HTSO leista inicijuoti viešojo pirkimo procedūras dėl subsidijuojamos jėgainių statybos ir valdymo, skirtas užtikrinti, kad būtų išlaikoma pakankama elektros energijos gamybos apimtis; numatyta, kad ieškovei neleidžiama dalyvauti kai kuriose iš šių procedūrų.

14      Pagal Įstatymo Nr. 2773/1999 42 straipsnį ieškovei suteikta vienintelė licencija dėl visų jai priklausančių elektrinių, kurios šio įstatymo įsigaliojimo dieną jau buvo pastatytos arba statomos. Pagal Graikijos įstatymo Nr. 2941/2001 (FEK A’ 201) 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, taikomas kartu su Graikijos įstatymo Nr. 3377/2005 (FEK A’ 202) 24 straipsnio nuostatomis, šios licencijos galiojimas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 31 d.

15      Be to, pagal Įstatymo Nr. 3175/2003 23 straipsnio 12 dalį ieškovė gavo licenciją pakeisti senas jėgaines, kurių bendra galia 1 600 megavatų (MW); išduodant šią licenciją naudotinos technologijos nenurodytos. Graikijos Respublika nurodo, kad šis pakeitimas apima 1 200 MW, pagaminamų dujomis kūrenamose jėgainėse, ir tik 400 MW, pagaminamų lignitu kūrenamose jėgainėse. 2007 m. lapkričio mėn. ieškovė paskelbė, kad paprašė licencijų dėl dviejų 450 MW lignitu kūrenamų jėgainių Florina II ir Ptolemaïda V.

16      Visos esamos lignitu kūrenamos jėgainės priklauso ieškovei. Trys trečiųjų įmonių prašymai leisti statyti tokias jėgaines buvo atmesti, nes, RAE vertinimu, prašymus pateikusių įmonių finansinis pajėgumas ir numatyti lignito kiekiai buvo nepakankami arba nepakankamai įrodyti. Ketvirtas prašymas, kurį pateikė EFT Hellas AE, bylos aplinkybių metu dar buvo nagrinėjamas. Galiausiai penktą prašymą dėl 460 MW jėgainės Heron AE pateikė 2007 m. kovo 26 d.

17      Kalbant apie lignitu nekūrenamas jėgaines, reikia paminėti, kad 2003 m. liepos 16 d. ieškovė gavo elektros energijos gamybos licenciją dėl 400 MW dujomis kūrenamos kombinuoto ciklo jėgainės Lavrijuje, o 2003 m. lapkričio 4 d. – licenciją dėl 120 MW dujų turbinų jėgainės, kuri galiojo, kol bus paleista minėta jėgainė Lavrijuje.

18      Vienuolika ieškovės konkurenčių gavo licencijas dėl dujomis kūrenamų jėgainių, kurių bendra galia 4 114 MW, laimėjusios 2001 m. RAE paskelbtą konkursą, kuriame nebuvo galima teikti paraiškų dėl lignitu kūrenamų jėgainių. Nuo 2001 m. taip pat išduota licencijų dėl dujomis kūrenamų kombinuoto ciklo jėgainių ir dėl atviros grandinės dujų turbinos. Apskritai 2006 m. kovo mėn. kitos įmonės turėjo 21 licenciją dėl lignitu nekūrenamų jėgainių, kurių bendra galia siekė 5 930 MW. Tačiau realiai buvo pastatyta tik viena jėgainė.

19      Kogeneracinėms elektrinėms ir jėgainėms, elektros energiją gaminančioms iš atsinaujinančių energijos šaltinių, jeigu jų galia buvo mažesnė nei 50 MW, pagal Įstatymą Nr. 2773/1999 taikytas paskirstymo prioritetas, reglamentuota elektros energijos pardavimo kaina ir mažiems projektams numatyta pareigos turėti licenciją išimtis. Vėliau, siekiant paskatinti šių jėgainių plėtrą, Graikijos įstatyme Nr. 3468/2006 (FEK A’ 129) panaikinta maksimali 50 MW riba, numatyta patrauklesnė pardavimo kaina, patobulintas licencijų išdavimo procesas ir padidinta galios riba, iki kurios nereikalaujama licencijos.

 Elektros energijos importas

20      Graikijos jungtiniai elektros energijos perdavimo tinklai (toliau – GJT), apimantys Graikijos kontinentinę dalį ir prie jų prijungtas kai kurias salas, bylos aplinkybių metu buvo sujungti su Italijos elektros energijos perdavimo tinklais (maksimali jungties galia – 500 MW) ir su šiaurinių Graikijos kaimynių, t. y. Albanijos, Bulgarijos ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (toliau – šiaurės valstybės) tinklais (jungties galia – 600 MW). Taigi bendra jungčių su kitais tinklais galia siekė 1 100 MW. 2008 m. turėjo pradėti veikti nauja jungtis, kuria GJT sujungiami su Turkijos elektros energijos perdavimo tinklais (galia – 200 MW).

21      Iki 2007 m. liepos 1 d. didžioji jungčių su šiaurės šalimis galios dalis buvo rezervuota ieškovei, o dalį jungties su Italija galios valdė Italijos elektros energijos perdavimo tinklų valdytoja, todėl bylos aplinkybių metu iki 500 MW (200 MW iš šiaurės šalių ir 300 MW iš Italijos) teoriškai galėjo importuoti ieškovės konkurentės, kurios netolimoje ateityje turėjo turėti prieigą prie 900 MW, t. y. prie 7,5 % bendrų viduje įrengtų pajėgumų ir prie 6,9 % bendrų vidaus pajėgumų ir importuotos galios sumos.

 Privaloma dienos rinka

22      Įstatyme Nr. 3175/2003 numatyta nuo 2005 m. gegužės mėnesio sukurti privalomą dienos rinką visiems GJT elektros energijos pirkėjams ir pardavėjams. Kiekvienos dienos išvakarėse šioje rinkoje elektros energijos gamintojai ir importuotojai teikia pasiūlymus (juose nurodo kainą ir elektros energijos kiekį), o tiekėjai ir klientai – prognozuojamą apkrovą, kuri tenkintų jų klientų poreikius. Atsižvelgdama į šiuos elementus HTSO parengia rytdienai kasvalandinės jėgainių apkrovos planą. Rengdama šį planą pirmiausia ji įtraukia elektros energijos kiekį, kurį numatoma pagaminti jėgainėse, energiją gaminančiose iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kogeneracinėse elektrinėse ir tam tikrose hidroelektrinėse, kurioms taikoma pirmenybė. Tada ji įtraukia elektros energiją, kurią gamina šiluminės jėgainės, kūrenamos lignitu, dujomis ir naftos produktais. Šių gamintojų siūlomi valandiniai tarifai turi būti ne mažesni nei jėgainės kintamosios sąnaudos. Pirmiausia įtraukiami pasiūlymai tų elektrinių, kurių kintamosios sąnaudos yra mažiausios. Brangiausiai energiją gaminančios jėgainės, kurios pasiūlymas paskutinis įtraukiamas į paskirstymo programą, kad būtų patenkinta paklausa, siūloma kaina vadinama „maksimalia sistemos kaina“ (toliau – MSK); būtent tokia kaina galiausiai mokama visiems į planą įtrauktus pasiūlymus pateikusiems gamintojams ir importuotojams.

 Administracinė procedūra

23      2003 m. Komisija gavo skundą, kuriame nurodyta, kad Graikijos Respublika, pažeisdama EB 86 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su EB 82 straipsniu, suteikė ieškovei išimtinę licenciją tyrinėti ir išgauti lignitą Graikijoje.

24      2004 m. balandžio 1 d. Komisija išsiuntė Graikijos Respublikai oficialų pranešimą būtent dėl to, kad ieškovei suteiktos išimtinės teisės eksploatuoti lignito telkinius ir taip sudarytos sąlygos išsaugoti arba išplėsti dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos rinkoje. Tai yra EB 86 straipsnio, aiškinamo kartu su EB 82 straipsniu, pažeidimas. 2004 m. gegužės 3 d. Komisija išsiuntė ieškovei šio laiško kopiją ir suteikė galimybę šiuo klausimu pateikti savo pastabų. Graikijos Respublika ir ieškovė atsakė 2004 m. liepos 5 d. raštais.

25      2005 m. rugsėjo 21 d. raštu Komisija paprašė Graikijos Respublikos pateikti tam tikrų patikslinimų; ji atsakė 2005 m. lapkričio 22 ir 28 d., taip pat 2006 m. birželio 19 d. raštais.

26      2006 m. spalio 18 d. Komisija išsiuntė Graikijos Respublikai prapildomą oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad šios pateikta nauja informacija nepakeitė pirmame oficialiame pranešime pateiktų kaltinimų.

27      Ieškovė ir Graikijos Respublika pateikė pastabų dėl papildomo oficialaus pranešimo atitinkamai 2007 m. sausio 19 ir 24 d.

28      2008 m. vasario 8 d. ieškovė pateikė Komisijai atnaujintus duomenis apie Graikijos elektros energijos rinką 2006–2007 m. laikotarpiu.

29      2008 m. kovo 5 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2008) 824 galutinis dėl lignito gavybos teisių, kurias Graikijos Respublika suteikė ieškovei, suteikimo arba jų tolesnio galiojimo (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčijamas sprendimas

30      Ginčijamame sprendime Komisija nagrinėjo tam tikrų Graikijos Respublikos priimtų priemonių poveikį dviem atskiroms rinkoms: Graikijos lignito tiekimo rinkai (toliau – žemesnės grandies rinka) ir didmeninei elektros energijos GJT rinkai (toliau – aukštesnės grandies rinka). Komisija nurodė, kad pagal Direktyvą 96/92 pastaroji turėjo būti liberalizuota nuo 2001 m. vasario 19 d. ir kad ji apėmė valstybės viduje pagamintos ir importuotos elektros energijos tiekimą reikalavimus atitinkantiems klientams (ginčijamo sprendimo 60, 150 ir 158–172 konstatuojamosios dalys).

31      Komisija nusprendė, kad ieškovė užėmė dominuojančią padėtį žemesnės grandies rinkoje, nes jos rinkos dalis nuo 2000 m. visada viršijo 97 %. Ji užėmė dominuojančią padėtį ir aukštesnės grandies rinkoje, nes, pirma, jos rinkos dalis viršijo 85 %, antra, nebuvo numatoma jokio naujo reikšmingo konkurento ir, trečia, tik 7 % viso suvartojimo siekiantis importas nesudarė realaus konkurencinio suvaržymo. Be to, aukštesnės grandies rinka, apėmusi daugiau nei 90 % viso Graikijoje suvartojamos elektros energijos kiekio, sudarė didelę vidaus rinkos dalį (ginčijamo sprendimo 177 ir 179 konstatuojamosios dalys).

32      Dėl Graikijos Respublikos priimtų priemonių Komisija konstatavo, kad pagal Įstatyminį dekretą Nr. 4029/1959 ir Įstatymą Nr. 134/1975 Graikija suteikė ieškovei teises eksploatuoti 91 % valstybinių lignito telkinių, dėl kurių suteiktos teisės, ir, nepaisydama Kasyklų kodekse numatytų galimybių, nesuteikė teisės į didelį telkinį nė vienam iš jos konkurentų. Komisija nurodė, kad palikdama galioti ieškovės kone monopolines lignito gavybos teises, Graikijos Respublika išlaikė arba sustiprino jos dominuojančią padėtį aukštesnės grandies rinkoje, nes lignitu kūrenamų jėgainių gamybos sąnaudos šioje rinkoje buvo mažiausios, todėl šios jėgainės daugiausia naudojamos (ginčijamo sprendimo 185–188 ir 238 konstatuojamosios dalys).

33      Galiausiai Komisija pripažino, kad Graikijos Respublika nesirėmė EB 86 straipsnio 2 dalimi, kad pateisintų nagrinėjamų priemonių priėmimą, ir manė, jog šios priemonės nedarė poveikio tarpvalstybinei prekybai (ginčijamo sprendimo 239–244 konstatuojamosios dalys).

34      Ginčijamo sprendimo 1 straipsnis išdėstytas taip:

„Įstatyminio dekreto Nr. 4029/1959 1 straipsnis ir 22 straipsnio 1 dalis, Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 1 dalis ir Graikijos pramonės, energetikos ir technologijų ministro sprendimai, priimti 1976 m. (FEK B’ 282), 1988 m. (FEK B’ 596) ir 1994 m. (FEK B’ 633), prieštarauja EB 86 straipsnio 1 daliai, aiškinamai kartu su EB 82 straipsniu, nes jais [ieškovei] suteikiamos ir paliekamos galioti išimtinės teisės išgauti lignitą Graikijoje ir taip sudaromos ūkio subjektams nelygios galimybės turėti prieigą prie pirminio kuro elektros energijai gaminti ir leidžiama [ieškovei] išsaugoti ar sustiprinti savo dominuojančią padėtį Graikijos didmeninėje elektros energijos rinkoje, visiškai užkertant kelią naujiems dalyviams patekti į rinką arba tam sudarant kliūtis.“

35      Reikia pabrėžti, kad ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje padaryta raštvedybos klaida, nes jame nurodyta Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 1 dalis, nors iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų kalbama apie minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.

36      Ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nurodyta, kad Graikijos Respublika turi per du mėnesius pranešti Komisijai apie priemones, kurių ketina imtis tam, kad ištaisytų to paties sprendimo 1 straipsnyje nurodytų valstybės priemonių antikonkurencines pasekmes, ir šios priemonės turi būti priimtos ir įgyvendintos per aštuonis mėnesius nuo minėto sprendimo priėmimo datos.

 Procesas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme

37      2008 m. gegužės 13 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė ieškinį, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

38      2008 m. rugsėjo 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Graikijos Respublika pateikė prašymą įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų.

39      2008 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Elpedison Paragogi Ilektrikis Energeias AE [(Elpedison Energeiaki), anksčiau Energeiaki Thessalonikis AE] ir Elliniki Energeia kai Anaptyxi AE (HE & D SA), Graikijos elektros energijos gamybos srityje veikiančios įmonės (toliau – į bylą įstojusios įmonės), paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalį šie prašymai buvo įteikti šalims.

40      2008 m. rugsėjo 11 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame prašė Bendrojo Teismo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

41      2008 m. spalio 23 d. Komisija pateikė pastabų dėl į bylą įstojusių įmonių prašymų leisti įstoti į bylą. Atitinkamai 2008 m. lapkričio 7 d. ir 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais ieškovė pareiškė prieštaravimus dėl kiekvieno iš dviejų prašymų leisti įstoti į bylą.

42      2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas leido Graikijos Respublikai įstoti į bylą.

43      2008 m. gruodžio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovė paprašė, kad taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas procedūros organizavimo priemones Bendrasis Teismas tuo atveju, jeigu Komisija nesutiktų pakeisti atsiliepimo į ieškinį savo iniciatyva, įpareigotų ją pakeisti kai kurias jame nurodytas formuluotes.

44      2009 m. sausio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktose pastabose dėl ieškovės prašymo taikyti procedūros organizavimo priemones Komisija sutiko pakeisti kai kurias atsiliepimo į ieškinį formuluotes, kaip siūlė ieškovė.

45      2009 m. vasario 18 d. Graikijos Respublika pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai įstojimo į bylą paaiškinimą.

46      2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimis Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas leido prašymus pateikusioms įmonėms įstoti į bylą. 2009 m. lapkričio 13 d. jos pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai įstojimo į bylą paaiškinimus.

47      2008 m. spalio 23 d., 2009 m. vasario 19 d. ir kovo 16 d. raštais Komisija ir 2008 m. lapkričio 7 ir 10 d., 2009 m. sausio 8 d. ir birželio 23 d. bei 2010 m. sausio 28 d. raštais ieškovė paprašė tam tikros ieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike, pastabose dėl Graikijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimų ir pastabose dėl įstojusių į bylą įmonių įstojimo į bylą paaiškinimų esančios konfidencialios informacijos pastarosioms neteikti. Įstojusioms į bylą įmonėms buvo pateiktos tik nekonfidencialios šių procesinių dokumentų versijos; jos dėl to neprieštaravo.

48      2012 m. rugsėjo 20 d. Sprendimu DEI / Komisija (T‑169/08, EU:T:2012:448) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Komisiją padengti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Graikijos Respublika ir į bylą įstojusios šalys buvo įpareigotos padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

49      2012 m. lapkričio 30 d. Komisija pateikė Teisingumo Teismo kanceliarijai apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo; šis skundas paduotas remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsniu.

50      2013 m. kovo 25 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Graikijos elektros energijos sektoriuje veikiančios įmonės Mytilinaios AE, Protergia AE ir Alouminion AE (toliau – apeliaciniame procese į bylą įstojusios šalys) paprašė leisti įstoti į bylą, susijusią su šio sprendimo 49 punkte minėtu apeliaciniu skundu, palaikyti Komisijos reikalavimų. 2013 m. liepos 11 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas patenkino šį prašymą.

51      2014 m. liepos 17 d. Sprendimu Komisija / DEI (C‑553/12 P, EU:C:2014:2083, toliau – apeliacine tvarka priimtas sprendimas) Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimą, atmetė pirmojo ieškinio pagrindo antrą ir ketvirtą dalis, grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl klausimų, kuriuos paliko nenagrinėtus, ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimą.

 Procesas ir reikalavimai bylą grąžinus nagrinėti iš naujo

52      Priėmus sprendimą dėl apeliacinio skundo ir pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 118 straipsnio 1 dalį, 2014 m. rugsėjo 3 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi byla buvo paskirta pirmajai kolegijai. Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 119 straipsnio 1 dalį ieškovė, Komisija, Graikijos Respublika, Elpedison Energeiaki ir apeliaciniame procese į bylą įstojusios šalys atitinkamai 2014 m. spalio 3 d., 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. kovo 30 d. 2015 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė rašytines pastabas.

53      Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnį, 2016 m. sausio 26 d. paprašė šalių atsakyti į tam tikrus klausimus; šalys tai padarė per nustatytą terminą.

54      2016 m. kovo 8 d. vykusiame posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo klausimus.

55      Ieškovė, palaikoma Graikijos Respublikos, Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

56      Komisija, palaikoma į bylą įstojusių bendrovių ir apeliaciniame procese į bylą įstojusių šalių, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

57      Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais, susijusiais, pirma, su teisės klaida, padaryta taikant EB 86 straipsnio 1 dalies nuostatas kartu su EB 82 straipsnio nuostatomis, ir akivaizdžia vertinimo klaida, antra, su pareigos motyvuoti pažeidimu, trečia, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir privačios nuosavybės apsaugos principų pažeidimu bei piktnaudžiavimu įgaliojimais ir, ketvirta, proporcingumo principo pažeidimu.

1.     Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida, padaryta taikant EB 86 straipsnio 1 dalies nuostatas kartu su EB 82 straipsnio nuostatomis, ir akivaizdžia vertinimo klaida

58      Šį pagrindą sudaro penkios dalys, susijusios:

–        pirma, su akivaizdžia vertinimo klaida apibrėžiant nagrinėjamas rinkas,

–        antra, su dominuojančios padėties žemesnės grandies rinkoje išplėtimo į aukštesnės grandies rinką nebuvimu, kiek tai susiję su sąlygos, pagal kurią EB 86 straipsnio 1 dalis kartu su EB 82 straipsniu pažeidžiama, tik jei esama išimtinių ar specialių teisių, aiškinimu,

–        trečia, su galimybių nelygybės ieškovės konkurentų nenaudai nebuvimu,

–        ketvirta, su dominuojančios padėties žemesnės grandies rinkoje išplėtimo į aukštesnės grandies rinką nebuvimu, kiek tai susiję su tariama privilegijuota prieiga prie pirminio kuro,

–        penkta, su akivaizdžia vertinimo klaida, nes Komisija neatsižvelgė į aukštesnės grandies rinkos pokyčius.

59      Kadangi antrą ir ketvirtą dalis Teisingumo Teismas apeliacine tvarka priimtame sprendime atmetė, reikia nagrinėti tik pirmą, trečią ir penktą dalis.

 Dėl pirmos dalies, susijusios su akivaizdžia vertinimo klaida apibrėžiant nagrinėjamas rinkas

 Pirminės pastabos

60      Kad būtų galima nuspręsti, ar tokia įmonė, kokia yra ieškovė, užima dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį, reikia apibrėžti atitinkamą rinką atsižvelgiant tiek į atitinkamą gaminį ar paslaugą, tiek į geografinę teritoriją (1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija, 27/76, EU:C:1978:22, 10 punktas). Tokia rinka apibrėžiama apribojant zoną, kurioje, kiek tai įmanoma, vertinama, ar įmonė gali veikti nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų (šiuo klausimu žr. 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 37 punktą).

61      Siekiant apibrėžti atitinkamą rinką, kad būtų taikomas EB 82 straipsnis, konkurencijos galimybes reikia įvertinti rinkoje, apimančioje visumą gaminių ar paslaugų, kurie dėl jiems būdingų savybių yra ypač tinkami patenkinti nuolatinius poreikius ir yra mažai pakeičiami kitais gaminiais ar paslaugomis; šias konkurencijos galimybes reikia taip pat įvertinti atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas ir pasiūlos bei paklausos struktūrą (1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 37 punktas ir 2003 m. gruodžio 17 d. Sprendimo British Airways / Komisija, T‑219/99, EU:T:2003:343, 91 punktas). Iš Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (OL C 372, 1997, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas liet. k. 8 sk., 1 t., p. 155) 7 punkto aišku, kad „atitinkama prekės rinka apima visas prekes ir (arba) paslaugas, kurias vartotojas laiko viena kitą pakeičiančiomis ar pakeičiamomis pagal prekių savybes, kainas ir paskirtį“.

62      Geografinė rinka gali būti apibrėžta kaip teritorija, kurioje, kiek tai susiję su atitinkamomis prekėmis ar paslaugomis, visi ūkio subjektai konkuruoja vienodomis sąlygomis. Šiuo požiūriu nebūtina, kad objektyvios konkurencijos sąlygos tarp ūkio subjektų būtų absoliučiai vienodos. Užtenka, kad jos būtų panašios arba gana vienodos (šiuo klausimu žr. 1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija, 27/76, EU:C:1978:22, 44 ir 53 punktus). Be to, ši rinka gali apsiriboti vienintele valstybe nare (šiuo klausimu žr. 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 28 punktą ir 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07, EU:C:2008:376, 34 punktą).

63      Šiuo atveju reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 158 konstatuojamojoje dalyje Komisija pabrėžė, jog šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytos priemonės (toliau – ginčijamos priemonės) susijusios su dviem atskiromis rinkomis: žemesnės grandies rinka ir aukštesnės grandies rinka. Anot Komisijos, minėtomis priemonėmis lignito gavybos teises suteikiant beveik vien ieškovei ir užkertant kelią ar numatant kliūčių naujiems konkurentams patekti į žemesnės grandies rinką, leidžiama ieškovei išsaugoti arba sustiprinti savo dominuojančią padėtį aukštesnės grandies rinkoje. Ieškovė, palaikoma Graikijos Respublikos, iš esmės ginčija tai, kaip Komisija apibrėžė šias rinkas. Ji suskirsto savo argumentus į dvi grupes.

 Dėl pirmos grupės argumentų, susijusių su žemesnės grandies rinkos apibrėžimu

64      Ginčijamo sprendimo 161, 168 ir 169 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad žemesnės grandies rinka buvo atskiro produkto rinka, kuri geografiniu požiūriu apima tik nacionalinę teritoriją.

65      Ieškovė ir Graikijos Respublika tvirtina, kad toks žemesnės grandies rinkos apibrėžimas yra klaidingas. Komisija netaikė Pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (žr. šio sprendimo 61 punktą) savo pačios nurodytų kriterijų, t. y. paklausos pakeičiamumo, pasiūlos pakeičiamumo ir potencialios konkurencijos kriterijų. Jos pateikia keturis kaltinimus, kad paneigtų šį apibrėžimą; Komisija šiuos kaltinimus ginčija.

–       Dėl pirmojo kaltinimo

66      Ieškovė ir Graikijos Respublika tvirtina: kadangi aukštesnės grandies rinka, kurioje tariamai pažeistas EB 82 straipsnis, yra didmeninio elektros energijos tiekimo GJT rinka, žemesnės grandies rinkos negalima apriboti vien lignito tiekimu; šią rinką turi sudaryti visoks elektros energijos gamybai naudojamas kuras. Jei laikomasi Komisijos pateikto žemesnės grandies rinkos apibrėžimo, aukštesnės grandies rinką taip pat reikia padalyti pagal tiekiamos energijos gamybai naudojamą kurą. Jos priduria, kad elektros energijos gamintojai pasirenka, kokį kurą naudoti konkrečiai jėgainei, atsižvelgdami į, pirma, „pajėgumų trūkumo“ GJT, kur pasiūla mažesnė už paklausą, sąlygas, antra, jėgainės veiklos sąnaudas, apimančias kuro, eksploatavimo, priežiūros ir aplinkosaugos sąnaudas, ir, trečia, būtinas investicijas ir statybų laiką, kurių dujomis kūrenamai jėgainei reikia mažiau nei lignitu kūrenamai jėgainei. Taigi Komisija turėjo įtraukti į žemesnės grandies rinkos apibrėžimą akmens anglį, branduolinį kurą ir dujas. Beje, dujomis kūrenamos jėgainės nuolat naudojamos ir sudaro didelę įrengtų pajėgumų dalį.

67      Komisija ginčija ieškovės ir Graikijos Respublikos argumentus.

68      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad tiesa, jog elektros energijos gamintojas, nusprendęs statyti jėgainę, gali laisvai ją suprojektuoti taip, kad ji būtų kūrenama jo pasirinktu kuru; toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į daugelį ekonominių parametrų, tarp kurių gali būti ir šio sprendimo 66 punkte minimi ieškovės nurodytieji.

69      Vis dėlto ieškovė neginčija ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje pateikto Komisijos tvirtinimo, kad lignitu kūrenamos jėgainės suprojektuotos taip, kad jos gali būti kūrenamos tik šiuo kuru, ir tokias jėgaines transformuoti į akmens anglimi kūrenamas jėgaines būtų labai brangu. Todėl, jei elektros energijos gamintojas nusprendžia statyti lignitu kūrenamą jėgainę, jam teks apsirūpinti šiuo vieninteliu kuru elektros energijai šioje jėgainėje gaminti visą jos naudojimo laikotarpį.

70      Taigi lignito tiekėjai nekonkuruoja su kito elektros energijai gaminti naudojamo kuro tiekėjais pardavimo lignitu kūrenamoms elektrinėms srityje, nes šių sandorių rinka yra uždara. Iš ginčijamo sprendimo 12 konstatuojamosios dalies matyti (ir ieškovė to neginčija), kad beveik visas Graikijoje išgaunamas lignitas naudojamas elektros energijai gaminti. Todėl šiuo kuru kūrenamos jėgainės lignito tiekėjams yra ne mažoji, o atvirkščiai – pagrindinė ar vienintelė klientų dalis. Be to, tai yra didelė rinka, nes, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo lentelių Nr. 11 ir Nr. 14, 2006 m. tokioms jėgainėms teko atitinkamai 43 % įrengtų elektros energijos gamybos GJT pajėgumų ir 59,7 % visos produkcijos.

71      Be to, kadangi, kaip teigia pati ieškovė, lignitu kūrenamai jėgainei pastatyti reikia labai didelių investicijų, pagrįsta manyti, jog tokią jėgainę pradėjus eksploatuoti, būtų sunku jos veiklą nutraukti dėl lignito pabrangimo, net jeigu jo kaina smarkiai padidėtų; būtent tai sustiprina šio kuro tiekėjų rinkos galią ir jų gebėjimą veikti, neatsižvelgiant į tai, kaip kinta kito elektros energijai gaminti naudojamo kuro kaina.

72      Taigi ieškovės ir Graikijos Respublikos tvirtinimas, kad prie žemesnės grandies rinkos reikia priskirti visą kitą aptartą kurą, nekelia abejonių dėl Komisijos atlikto minėtos rinkos apibrėžimo. Iš tiesų, naudojant visą kitą kurą, pagamintos elektros energijos konkurencija su elektros energija, pagaminta naudojant lignitą, veikiau pasireiškia aukštesnės grandies rinkoje. Todėl minėtas apibrėžimas kelia su šia rinka susijusius klausimus; tai bus nagrinėjama toliau.

73      Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl antrojo kaltinimo

74      Ieškovė tvirtina, kad apibrėždama žemesnės grandies rinką Komisija turėjo atsižvelgti į importuojamos elektros energijos daromą konkurencinį spaudimą.

75      Komisija ginčija ieškovės argumentus.

76      Šiuo aspektu užtenka nurodyti, kad nors galima elektros energijos importuoti iš Italijos ar šiaurės šalių, lignitu kūrenamų jėgainių eksploatuotojams praktiškai ir toliau tenka šių jėgainių veiklai užtikrinti būtiną kurą pirkti iš lignito tiekėjų.

77      Vadinasi, aplinkybė, kad elektros energijos galima importuoti, nereiškia, jog Komisija klaidingai apibrėžė žemesnės grandies rinką, nesvarbu, ar ši aplinkybė gali lemti didelį konkurencinį spaudimą aukštesnės grandies rinkoje.

78      Tad šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl trečiojo kaltinimo

79      Ieškovė ir Graikijos Respublika nurodo, kad Komisija padarė klaidą apibrėždama lignitą kaip „pirminį kurą“ ir kad tai turėjo poveikį apibrėžiant žemesnės grandies rinką. Jei ši sąvoka reikštų kurą, naudojamą elektros energijai gaminti „bazinėse jėgainėse“, kurios nuolat tiekia elektros energiją tinklui, į žemesnės grandies rinką reikėtų įtraukti ir akmens anglį bei dujas, kuriuos taip pat galima naudoti kaip „bazinių jėgainių“ kurą.

80      Komisija ginčija ieškovės ir Graikijos Respublikos argumentus.

81      Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 189 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje Komisija nurodė, jog, lignito gavybos teises palikus ieškovei, būtų sukurta situacija, kai ūkio subjektai turėtų nevienodas galimybes gauti „pirminio kuro“ elektros energijai gaminti (žr. šio sprendimo 34 punktą). Pavartodama žodžių junginį „pirminis kuras“, kuris ginčijamo sprendimo kontekste neturi techninės reikšmės, Komisija norėjo tik pabrėžti lignito svarbą ir esminį vaidmenį aukštesnės grandies rinkoje, o ne apibrėžti žemesnės grandies rinką.

82      Tas pats pasakytina apie ginčijamame sprendime pavartotą žodžių junginį „bazinės jėgainės“. Nors, kaip teigia ir ieškovė, tai yra jėgainės, kurios nuolat tiekia elektros energiją tinklui, vis dėlto iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija analizavo visus elektros energijos gamybos šaltinius ir visas naudojamas technologijos rūšis ir padarė išvadą, jog Graikijoje prieiga prie lignito ir toliau yra esminis dalykas, norint veiksmingai ar galimai konkuruoti aukštesnės grandies rinkoje, ir kad ji nemanė, jog žemesnės grandies rinka yra lignito rinka dėl to, kad tik šį kurą galima naudoti jėgainėms, kurios nuolat tiekia elektros energiją tinklui.

83      Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl ketvirtojo kaltinimo

84      Ieškovė tvirtina, kad žemesnės grandies rinka klaidingai apibrėžta, nes geografiniu aspektu šios rinkos negalima apriboti tik Graikijoje gaunamu lignitu – reikia atsižvelgti ir į lignitą, gaunamą tam tikrose kaimyninėse šalyse ir teritorijose esančiuose telkiniuose. Graikijos Respublika priduria, kad Komisijos nuostata, jog nėra galimybių lignito importuoti, klaidinga, nes 2009 m. pradžioje ši valstybė išdavė leidimą gaminti elektros energiją, kūrenant lignitu, ieškovės konkurentui, kuris galėjo užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą importuotu lignitu.

85      Komisija ginčija ieškovės argumentus.

86      Reikia pažymėti, kad Komisija ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodė: kadangi lignito šilumingumas yra mažesnis nei visų kitų rūšių anglies ir dėl šios priežasties jo negalima toli vežti, lignitu beveik neprekiaujama kitaip, tik tiesiogiai aprūpinant šalia lignito telkinių esančias juo kūrenamas elektrines. Komisija taip pat nurodė, o ieškovė ir Graikijos Respublika neginčijo, kad visos lignitu kūrenamos jėgainės Sąjungoje yra šalia lignito telkinių ir kad visose valstybėse narėse sunaudojamo importuoto lignito dalis siekia 0,1 %, o Graikijoje importuotas lignitas apskritai nenaudojamas.

87      Be to, kalbėdama apie lignitą iš Graikijos kaimynystėje esančių teritorijų ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad, pirma, šiose teritorijose esantys telkiniai yra daugiau kaip 100 km nuo Graikijos sienos, taigi per toli, kad galėtų būti galimas tiekimo šaltinis prie GJT prijungtoms lignitu kūrenamoms jėgainėms, ir, antra, juos jau eksploatuoja vietinės bendrovės elektros energijai, tiekiamai vietos elektros energijos tinklais, gaminti. Todėl, nors ginčijamo sprendimo 161 konstatuojamojoje dalyje ir pripažįsta teorinę galimybę, kad lignitas iš tose teritorijose esančių telkinių galėtų būti tiekiamas prie GJT prijungtoms jėgainėms, ginčijamo sprendimo 169 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad ši galimybė negali būti reali graikiško lignito alternatyva.

88      Ieškovė tvirtina, kad lignito transportavimo sunkumai ir sąnaudos gerokai mažesni, kiek tai susiję su lignito pasiūlymais iš tam tikrų Graikijos kaimynystėje esančių teritorijų dėl didelio šio produkto šilumingumo ir jo kainos. Grįsdama šį teiginį ieškovė nurodo 2008 m. vasario 8 d. laišką Komisijai. Tačiau šiame laiške nepateikta jokios analizės, susijusios su šiose teritorijose išgaunamo lignito importo ekonomine nauda. Iš tiesų minėtame laiške ieškovė tiesiog nurodo, kad žemesnės grandies rinka yra didesnė, nei Komisija apibrėžia ginčijamame sprendime, ir šiam teiginiui patvirtinti pateikia iš trijų įmonių gautus tris pasiūlymus, susijusius su lignito tiekimu iš Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Kosovo.

89      Pirma, kalbant apie du pirmus pasiūlymus, susijusius su 300 000 tonų lignito per metus iš Kosovo (šilumingumas 1 800 kcal / kg) ir 600 000 tonų lignito per metus iš Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (šilumingumas nuo 2 800 iki 3 000 kcal / kg) bei dar 1 000 000 tonų lignito iš Kosovo (šilumingumas nenurodytas), kurio tiekimas numatytas 2007 m., reikia pažymėti, kad iš bylos dokumentų neaišku, kokią kainą už šiuos lignito kiekius reikia mokėti. Vien šių pasiūlymų egzistavimas neįrodo, kad šio lignito importas ekonomiškai naudingas.

90      Trečiajame pasiūlyme, susijusiame su 300 000 tonų ksilito per metus iš Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (2 700 kcal / kg), kuris būtų tiekiamas dviem jėgainėms, esančioms netoli šios valstybės sienos, nurodyta, kad ieškovė turėtų mokėti 37,5 EUR už toną; ši kaina gali pakisti, atsižvelgiant į galiausiai pristatyto produkto kokybę, ją nustatant pagal iš anksto apibrėžtą taisyklę. Tačiau ieškovė nepaaiškina, ar, atsižvelgiant į šią kainą, ksilito importas, jeigu jį galima naudoti lignitu kūrenamose jėgainėse, iš tiesų būtų pelningas. Be to, rašte, kuriame pateikiamas šis trečiasis pasiūlymas, nurodyta, kokių sunkumų kiltų pasienyje dėl šio kiekio importo: reikėtų užtikrinti 60 sunkvežimių per dieną tranzitą, todėl sumažėtų arčiausiai aptarnaujamų jėgainių esančios muitinės pajėgumas atlikti muitinės importo formalumus.

91      Antra, reikia pažymėti, kad pasiūlymus ieškovei pateikusios įmonės neįsipareigoja užtikrinti ilgalaikio kuro tiekimo. Ieškovė neprieštarauja ginčijamo sprendimo 203 konstatuojamojoje dalyje pateiktai Komisijos pastabai, kad lignitu kūrenamai jėgainei per visą jos veikimo laikotarpį, t. y. apie 40–45 metus, reikalingas šio kuro kiekis siekia daugybę milijonų tonų. Komisija, pavyzdžiui, nurodė, kad daroma prielaida, jog Vevi telkinys, kuriame yra 90 milijonų tonų atsargų, aprūpins 400 MW jėgainę visą jos veikimo laikotarpį, nes iš jo galima išgauti apie 2 000 000 tonų per metus.

92      Taigi nerealu manyti, kad vidutiniškai informuotas investuotojas apsiimtų padengti dideles išlaidas, su kuriomis, kaip teigia pati ieškovė, susiduriama statant lignitu kūrenamą jėgainę, skirtą gaminti elektros energijai GJT, neužsitikrinęs ilgalaikio aprūpinimo kuru.

93      Trečia, ieškovė nenurodė priėmusi kurį nors iš gautų pasiūlymų; vadinasi, tuomet jie nebuvo įvertinti kaip pakankamai konkurencingi. Papildomas šiuo aspektu svarbus požymis yra tai, kad Graikijoje apskritai nėra lignito importo (žr. šio sprendimo 86 punktą). Kadangi lignitas yra daugiausia naudojamas kuras elektros energijai gaminti GJT, sunku paaiškinti, kodėl jis neimportuojamas, jei, kaip teigia ieškovė, lignito transportavimas iš Graikijos kaimynystėje esančių teritorijų būtų ekonomiškai naudingas.

94      Taigi, nors negalima paneigti, kad lignito importas iš tam tikrų Graikijos kaimyninių teritorijų, transportuojant jį į šalia sienos su šiaurės šalimis esančias jėgaines, kartais gali būti vykdomas, reikia pripažinti, kad ieškovė neįrodė, jog toks importas būtų reali apsirūpinimo kuru alternatyva GJT teritorijoje esantiems lignito telkiniams.

95      Šios išvados nesumenkina Graikijos Respublikos argumentas, kad 2009 m. sausio 7 d. Heron gavo licenciją statyti lignitu kūrenamą jėgainę, dėl kurios prašymą pateikė 2007 m. kovo 26 d. (žr. šio sprendimo 16 punktą), nors kaip kuro šaltinius ji nurodė už Graikijos ribų esančius telkinius.

96      Komisija teisingai pažymi, kad 2009 m. sausio 7 d. įmonei Heron išduotoje licencijoje nėra išsamiai paaiškinta, kaip ši įmonė turi apsirūpinti lignitu. Kaip pabrėžia Komisija, išsamesnis paaiškinimas pateikiamas RAE nuomonėje, pateiktoje vykdant šios licencijos išdavimo procedūrą. Iš šios nuomonės matyti, kad kaip pagrindinį numatytos jėgainės lignito šaltinį Heron nurodė du telkinius, priklausančius GJT, vienas iš kurių – Vevi telkinys, esantis 20 km nuo numatytos jėgainės. RAE paminėjo ketinamą nutiesti geležinkelio liniją nuo šio telkinio iki naujos jėgainės. 3 000 000 tonų lignito importas iš Kosovo teritorijos, žinoma, paminėtas kaip alternatyvus lignito planuojamai jėgainei šaltinis, tačiau tai negali reikšti, kad Heron prašė ir gavo licenciją statyti lignitu kūrenamą jėgainę, neturėdama pagrįstos vilties apsirūpinti lignitu iš šalia esančio telkinio, kaip antai Vevi telkinio.

97      Be to, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus, pateiktus 2016 m. sausio 26 d. taikant proceso organizavimo priemones ir per posėdį, Graikijos Respublika patvirtino, kad Heron nebuvo teisiškai įpareigota pastatyti numatytą jėgainę. Vienintelis įmanomas galimo šios įmonės sprendimo atsisakyti savo projekto padarinys – ji tik netektų jėgainės statybos licencijos. Todėl vien tai, kad Heron gavo šią licenciją, neįrodo, kad ji manė galinti statyti numatytą jėgainę, net jei negautų teisių eksploatuoti Vevi telkinį.

98      Taigi vien to, kad Heron buvo suteikta licencija, neužtenka, norint įrodyti, kad statyti lignitu kūrenamą jėgainę, kuri būtų prijungta prie GJT, ekonomiškai naudinga, net ir neturint prieigos prie šioje teritorijoje esančių lignito telkinių. Aplinkybė, kad vienintelis bylos medžiagoje nurodytas atvejis, kai įmonė mini lignito importą kaip galimą numatytos statyti jėgainės apsirūpinimo kuru šaltinį, yra tas, kai ši įmonė pateikė prašymą suteikti teises eksploatuoti telkinį, esantį 20 km nuo šios jėgainės, veikiau rodo ekonominę būtinybę, kad telkiniai būtų šalia lignitu kūrenamų jėgainių. Papildomas įrodymas yra aplinkybė, kad, kaip per posėdį nurodė Komisija, o ieškovė ir Graikijos Respublika to nepaneigė, Heron, kuri galiausiai negavo teisių eksploatuoti Vevi telkinių, numatytos jėgainės iki šiol nepradėjo statyti.

99      Galiausiai, kaip pabrėžia Komisija, pirma, nei Heron išduotoje licencijoje, nei su ja susijusioje RAE nuomonėje nenurodyta, kad galimo importuoti lignito kiekis bus užtikrintas visą numatytos jėgainės naudojimo laiką, ir, antra, Graikijos Respublika nepateikia jokių duomenų, susijusių su lignito, kurį importuotų Heron, kaina, kad būtų galima palyginti jo ir Graikijos telkiniuose esančio lignito naudingumą, gaminant elektros energiją GJT.

100    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį kaltinimą reikia atmesti.

101    Taigi reikia daryti išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad Komisija, ginčijamame sprendime apibrėždama žemesnės grandies rinką, padarė klaidą. Todėl pirmos grupės argumentai nepagrįsti.

 Dėl antros grupės argumentų, susijusių su aukštesnės grandies rinkos apibrėžimu

102    Reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 162 konstatuojamojoje dalyje Komisija apibrėžė aukštesnės grandies rinką kaip GJT elektrinėse gaminamos elektros energijos ir per įrengtas jungtis importuojamos, siekiant perparduoti, elektros energijos rinką.

103    Ginčydama šį aukštesnės grandies rinkos apibrėžimą ieškovė iš esmės nurodo du kaltinimus; Komisija juos ginčija.

–       Dėl pirmojo kaltinimo

104    Ieškovė tvirtina, kad apibrėždama aukštesnės grandies rinką Komisija klaidingai rėmėsi ankstesniais duomenimis, nei buvo sukurta privalomos dienos rinkos sistema, ir neatsižvelgė į šios rinkos liberalizavimo lygį.

105    Komisija ginčija ieškovės tvirtinimą.

106    Pirmiausia reikia pažymėti, kad net jei šis teiginys būtų patvirtintas, tai nereikštų, jog Komisija klaidingai apibrėžė aukštesnės grandies rinką. Pati ieškovė nenurodo, kad jei Komisija būtų rėmusis naujesniais duomenimis, ji būtų šią rinką apibrėžusi kitaip.

107    Bet kuriuo atveju iš ginčijamo sprendimo visumos matyti, kad analizuodama aukštesnės grandies rinką Komisija rėmėsi visa iki priimant minėtą sprendimą gauta informacija. Iš jo visiškai negalima spręsti, kaip tai patvirtinta šio sprendimo 201–203 punktuose, kad Komisija savo vertinimuose rėmėsi tik iki 2006 m. spalio 18 d. gautais duomenimis. Atvirkščiai, ginčijamo sprendimo 103–106 konstatuojamosiose dalyse Komisija apibūdino šią rinką reglamentuojančias taisykles; jas ji taip pat nagrinėjo sprendimo 164–166 konstatuojamosiose dalyse, o minėto sprendimo 222 konstatuojamojoje dalyje atsižvelgdama į tam tikrus atitinkamos rinkos ypatumus konstatavo, kad lignitas – pats pelningiausias kuras, naudojamas elektros energijos gamybai GJT.

108    Taigi reikia atmesti šį kaltinimą.

–       Dėl antrojo kaltinimo

109    Ieškovė tvirtina, kad Komisija, ginčijamame sprendime klaidingai neišskyrė konkurencinio spaudimo, kurį sudaro importuojama elektros energija, atsižvelgiant į naudojamą skirtingų rūšių kurą. Pavyzdžiui, importuota hidroelektrinių ir atominių elektrinių gaminama elektros energija būtų gerokai pigesnė, nei gaminama Graikijoje, ir patektų į sistemą prieš pastarąją, taip išstumdama iš gamybos kitas jėgaines, įskaitant kūrenamas lignitu.

110    Šis argumentas faktiškai nepagrįstas; Komisija jį ginčija. Iš tiesų Komisija įtraukė importuotą elektros energiją į aukštesnės grandies rinką, kaip matyti iš šios rinkos apibrėžimo, pateikto ginčijamo sprendimo 162 konstatuojamojoje dalyje ir paminėto šio sprendimo 102 punkte. Ji konstatavo, kad bylos aplinkybių metu reali importuota galia siekė tik apie 7 % aukštesnės grandies rinkos įrengtų pajėgumų; ieškovė to neginčijo. Taigi negalima teigti, kad Komisija neatsižvelgė į importuotos elektros energijos konkurencinį spaudimą; atvirkščiai, atsižvelgdama į palyginti su visais GJT įrengtais gamybos pajėgumais ir suvartojimu santykinai mažą šios elektros energijos kiekį ji nusprendė, kad byloje nagrinėjamų aplinkybių metu lignitas ir toliau buvo ypač patrauklus kuras elektros energijai šioje rinkoje gaminti.

111    Taigi reikia atmesti antrąjį kaltinimą.

112    Tad reikia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamame sprendime Komisija klaidingai apibrėžė aukštesnės grandies rinką. Todėl antros grupės argumentai nepagrįsti.

113    Kadangi nenustatyta klaidų apibrėžiant ginčijamame sprendime nurodytas rinkas, reikia atmesti pirmojo pagrindo pirmą dalį.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo trečios dalies, susijusios su galimybių nelygybės ieškovės naujų konkurentų nenaudai nebuvimu

114    Pagal Teisingumo Teismo praktiką neiškraipytos konkurencijos sistema, kaip ji numatyta Sutartyje, gali būti pasiekta, tik jeigu užtikrinamos vienodos ūkio subjektų galimybės. Vadinasi, jei dėl valstybės priemonės ūkio subjektų galimybės nelygios, todėl yra iškraipyta konkurencija, tokia priemonė pažeidžia EB 86 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su EB 82 straipsniu (žr. apeliacine tvarka priimto sprendimo 43 ir 44 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką).

115    Užtenka priminti, kad ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, jog ginčijamos priemonės galėjo lemti nelygias galimybes ieškovės naudai, nes šiomis priemonėmis jai suteikta beveik išimtinė prieiga prie elektros energijos gamybai GJT naudojamo lignito, kuris šiam tikslui yra pats pelningiausias kuras.

116    Kad nuginčytų šią išvadą, ieškovė iš esmės pateikia penkis kaltinimus.

117    Komisija ginčija šiuos argumentus.

 Dėl pirmojo kaltinimo

118    Ieškovė nurodo, kad teisės eksploatuoti apie 2 000 milijonų tonų lignito atsargų, iš kurių 1 230 milijonų tonų atsargų naudojamos elektros energijai gaminti, byloje nagrinėjamų aplinkybių metu dar nebuvo suteiktos. Todėl jos konkurentai galėjo apsirūpinti lignitu, prašydami šias teises suteikti. Šios srities taisyklės visoms įmonėms yra de facto vienodos nuo 1994 m., kai ieškovei paskutinį kartą suteiktos gavybos teisės. Kaip antai pradėta ir beveik baigta viešojo pirkimo procedūra dėl Vevi telkinio.

119    Komisija ginčija ieškovės argumentus.

120    Pirma, reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo 5–12 punktuose pateiktos informacijos matyti, jog byloje nagrinėjamų aplinkybių metu ieškovei priklausė teisės tyrinėti ir eksploatuoti beveik visus valstybinius lignito telkinius, dėl kurių tokios teisės apskritai buvo suteiktos Graikijoje. Konkrečiai tariant, 2007 m. sausio 1 d. duomenimis, ieškovei suteiktos teisės apėmė maždaug 2 200 milijonų tonų, arba 91 % valstybinių telkinių, dėl kurių tokios teisės suteiktos, atsargų.

121    Taip pat iš šio sprendimo 11 punkto matyti, kad iš Graikijoje esančių maždaug 4 500 milijonų tonų lignito atsargų tretiesiems asmenims suteiktos teisės tyrinėti ir eksploatuoti maždaug 85 milijonus tonų lignito, kurį galima naudoti elektros energijai gaminti ieškovei nepriklausančiose lignitu kūrenamose jėgainėse.

122    Daugiausia gavybos teisės ieškovei suteiktos ministro sprendimais, priimtais pagal Įstatymo Nr. 3734/2009 36 straipsnio 3 dalį arba taikant specialią teisėkūros priemonę, kaip antai Įstatymą Nr. 134/1975, kuria negalėjo pasinaudoti ieškovės konkurentai.

123    Tiesa, kad pagal Įstatymo Nr. 3734/2009 36 straipsnio 3 dalį panaikinta Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 3 dalis, kuri kritikuojama ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje. Tačiau ši nuostata panaikinta po to, kai priimtas ginčijamas sprendimas, ir tai yra tik paprasta jį įgyvendinanti priemonė. Todėl šis panaikinimas negali įrodyti, kad ginčijamame sprendime pateikta Komisijos analizė yra klaidinga.

124    Be to, bet kuriuo atveju, kaip pripažįsta ieškovė ir Graikijos Respublika, būtent 1994 m., remiantis Įstatymu Nr. 134/1975, paskutinį kartą suteiktos teisės eksploatuoti valstybinius lignito telkinius Graikijoje ir šios teisės ministro sprendimu suteiktos tiesiogiai ieškovei. Taigi, nors pagal Kasyklų kodeksą formaliai nėra draudžiama suteikti teises į dar nepaskirtus valstybinius lignito telkinius kitoms suinteresuotoms įmonėms, ginčijamo sprendimo priėmimo metu joks didelis telkinys šioms įmonėms, nepaisant jų pareikšto intereso, dar nebuvo suteiktas. Faktiškai ieškovė buvo vienintelė įmonė, galėjusi eksploatuoti reikšmingą lignito kiekį žemesnės grandies rinkoje.

125    Taigi vien panaikinus Įstatymą Nr. 134/1975 nebuvo išspręsta nevienodų galimybių didmeninėje elektros energijos rinkoje problema, kurią lėmė tai, kad buvo palikta ieškovės privilegijuota prieiga prie lignito gavybos teisių.

126    Šiuo aspektu reikia pridurti, kad nei per administracinę procedūrą, nei Bendrajame Teisme Graikijos Respublika nepateikė jokio argumento, kuriuo būtų galima pateisinti tai, kad niekam nesuteikta teisių eksploatuoti nepaskirtus telkinius ir ypač tokius didelius, kokie yra Dramoje ir Elasonoje.

127    Be to, Kasyklų kodeksas netrukdo ir ieškovei prašyti gavybos teisių į dar nepaskirtus telkinius ir jas gauti. Net jei Graikijos Respublika nuspręstų Kasyklų kodekse numatyta tvarka suteikti gavybos teises į tokius telkinius, tai savaime nereikštų, kad ieškovės konkurentai aukštesnės grandies rinkoje galėtų užsitikrinti pakankamą prieigą prie lignito kaip kuro elektros energijai gaminti. Iš tiesų pasinaudodama šia tvarka ieškovė galėtų gauti šias teises ir atitinkamai padidinti savo dalį.

128    Antra, svarbu pažymėti, kad Graikijos Respublika nesiėmė jokios gavybos teisių suteikimo alternatyvos, kuri galėtų ieškovės konkurentams užtikrinti pakankamą prieigą prie lignito kaip kuro elektros energijai gaminti arba panaikinti galimus privalumus, kurie ieškovei tenka dėl beveik išimtinės prieigos prie šio kuro.

129    Trečia, iš ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamosios dalies matyti, kad, liberalizavus aukštesnės grandies rinką, Graikijos Respublika ėmėsi tam tikrų nevienodų ieškovei nenaudingų priemonių. Tačiau, kadangi tos priemonės iš esmės apėmė tik konkursų dėl jėgainių, kurios kūrenamos ne lignitu, o kitų rūšių kuru, statybos organizavimą, šiuose konkursuose ieškovei neleidžiant dalyvauti, jos negali užtikrinti ieškovės konkurentams pakankamos prieigos prie lignito kaip kuro elektrai gaminti.

130    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad priimant ginčijamą sprendimą ieškovė faktiškai naudojosi privilegijuota prieiga prie lignito kaip kuro elektros energijai gaminti, nepaisant to, kad formaliai buvo galimybė suteikti gavybos teises į dar nepaskirtus telkinius jos konkurentams.

131    Taigi reikia atmesti šį kaltinimą.

 Dėl antrojo kaltinimo

132    Ieškovė, palaikoma Graikijos Respublikos, pažymi, jog Komisija pati pripažįsta, kad aukštesnės grandies rinkoje visos įmonės gali prašyti elektros energijos gamybos licencijos ir ją gauti ir nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos daug įmonių jau gavo tokias licencijas. Aplinkybę, kad šio sprendimo priėmimo dieną dar nebuvo gauta tokių licencijų lignitu kūrenamoms elektrinėms statyti, lėmė ne nevienodos galimybės, o objektyvios priežastys, kaip antai negalėjimas užsitikrinti pakankamo apsirūpinimo kuru arba reikalaujamo finansinio pajėgumo. Tai, kad Graikijoje ėmė steigtis didelės Europos įmonės, ypač intensyviai po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, įrodo aukštesnės grandies rinkos atvėrimą naujiems gamintojams; tai nebepateisintų subsidijuojamų viešojo pirkimo procedūrų egzistavimo.

133    Komisija ginčija ieškovės argumentus.

134    Pirma, reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog ieškovės konkurentai, įskaitant dideles bendroves, gali gauti licencijas gaminti elektros energiją GJT, neįrodo, kad šioje rinkoje nėra jiems nenaudingos galimybių nelygybės. Tai tik įrodo, jog kliūtys patekti į rinką nėra tokios didelės, kad visiškai sustabdytų bet kokią konkurenciją.

135    Be to, iš ginčijamo sprendimo lentelių Nr. 12 ir Nr. 14 matyti, kad 2006 m., taigi praėjus penkeriems metams po dalinio aukštesnės grandies rinkos liberalizavimo, ieškovė disponavo 90 % GJT įrengtų gamybos pajėgumų ir gamino 93,6 % visos tiekiamos elektros energijos. Taigi ieškovės konkurentų prasiskverbimo į šią rinką laipsnis bylos aplinkybių metu veikiau įrodo išlikusią ieškovės ir jos konkurentų nelygybę, juo labiau kad GJT pajėgumų, kaip teigia pati ieškovė, nepakanka, nors tokiu atveju padėtį kaip tik galima pataisyti, įsileidžiant naujų konkurentų.

136    Be to, iš ginčijamo sprendimo 77 ir 211 konstatuojamųjų dalių matyti, kad visi prieš priimant ginčijamą sprendimą ieškovės konkurentų pateikti prašymai išduoti lignitu kūrenamų jėgainių statybos licenciją buvo atmesti; nei ieškovė, nei Graikijos Respublika šio fakto neginčijo. Pati ieškovė pripažino, kad viena iš pagrindinių šių sprendimų atmesti priežasčių – tai, kad prašymą pateikę asmenys negalėjo užtikrinti pakankamo apsirūpinimo lignitu; būtent tai konstatavo ir Komisija ginčijamo sprendimo 211 konstatuojamojoje dalyje. Tai rodo, kad kitiems ūkio subjektams sunku imtis lignitu kūrenamų jėgainių statybos, nes jie neturi prieigos prie didelių telkinių.

137    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo kaltinimo

138    Ieškovė tvirtina, kad jos konkurentai gali apsirūpinti pakankama prieiga prie lignito kaip kuro elektros energijai gaminti jį perpirkdami arba bendradarbiaudami su lignito gavybos teises Graikijoje jau turinčiomis įmonėmis. Vis dėlto nė viena įmonė neprašė, kad ieškovė jai tiektų lignitą.

139    Komisija ginčija ieškovės argumentus.

140    Dėl telkinių, kuriuos eksploatuoja ne ieškovė, o kitos įmonės, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 203 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog labai maži ir Graikijos teritorijoje plačiai išsibarstę telkiniai negali būti realus elektros energiją gaminančių jėgainių kuro šaltinis; nei ieškovė, nei Graikijos Respublika to neginčijo. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad logistikos sąnaudos, susijusios su lignitu kūrenamos jėgainės aprūpinimu kuru iš daugybės išsibarsčiusių telkinių, būtų pernelyg didelės, turint mintyje, kad per visą maždaug 40–45 metų naudojimo laikotarpį ji sunaudotų kelias dešimtis milijonų tonų kuro.

141    Iš ginčijamo sprendimo 51 konstatuojamosios dalies matyti, kad kitoms įmonėms priklausantys privatūs lignito telkiniai yra maži, turintys vidutiniškai 9 milijonus tonų atsargų, ir kad visi šie telkiniai, išskyrus vos vieną, 2003 m. nebebuvo eksploatuojami.

142    Kalbant apie valstybinius lignito telkinius, kuriuos valdo kitos įmonės, pažymėtina, jog iš ginčijamo sprendimo 52 konstatuojamosios dalies matyti, kad iš dešimties Graikijos teritorijoje esančių tokių telkinių tik trys turėjo atsargų ir 2001 m. tebebuvo eksploatuojami; be to, ieškovė buvo sudariusi sutartis, pagal kurias du iš šių telkinių turėjo tiekti didžiąją dalį vienai iš jos jėgainių reikalingo lignito. Iš ginčijamo sprendimo 52 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad teisių į du telkinius, kurie dar buvo eksploatuojami 2001 m., turėtojai 2003 m. neteko gavybos teisių.

143    Atsižvelgiant į tai, kad atsargų, kuriomis disponuoja kitos įmonės ir kurias kaip kuro šaltinį aukštesnės grandies rinkoje galėtų naudoti ieškovės konkurentai, kiekis yra mažas, teorinė galimybė apsirūpinti lignitu iš šių įmonių negali pašalinti Komisijos konstatuotos ieškovės ir jos konkurentų galimybių nelygybės.

144    Dėl galimybės pirkti lignitą iš ieškovės reikia pažymėti, jog iš 2004 m. liepos 5 d. Komisijai atsiųsto Graikijos Respublikos rašto aišku, kad visas ieškovės išgaunamas lignitas bylos aplinkybių metu buvo panaudotas jos pačios elektrinėms ir kad ji nei realiai, nei potencialiai neveikė kaip pardavėja žemesnės grandies rinkoje. Vadinasi, joks vidutiniškai informuotas verslininkas neapsiimtų padengti ilgalaikių investicijų į jėgainės statybą sąnaudų, numatydamas apsirūpinti būtinu lignito kiekiu iš ieškovės telkinių.

145    Be to, jei ieškovės konkurentai turėtų iš jos pirkti savo jėgainių veiklai užtikrinti būtiną kurą, ieškovė neturėtų ekonominio suinteresuotumo jiems tiekti prašomą lignitą už konkurencingą kainą arba tinkamomis sąlygomis, nes dėl to jai tektų patirti intensyvesnę konkurenciją aukštesnės grandies rinkoje.

146    Taigi galimybė pirkti lignitą iš ieškovės taip pat negalėtų pašalinti jos ir konkurentų galimybių nelygybės, kaip tai pripažino Komisija.

147    Taigi reikia atmesti šį kaltinimą.

 Dėl ketvirtojo kaltinimo

148    Ieškovė tvirtina, kad remdamasi tik jos dominuojančia padėtimi žemesnės grandies rinkoje, kuri tokia yra vien dėl istorinių priežasčių, Komisija padarė klaidingą išvadą, jog naujiems dalyviams kliudoma patekti į aukštesnės grandies rinką. Ieškovė ir Graikijos Respublika priduria, kad Komisija turi žinoti, jog rinkos liberalizavimas yra laipsniškas, ir negali naudoti ginčijamo sprendimo tam, kad pagreitintų konkurentų patekimą į šią rinką.

149    Šie argumentai faktiškai nepagrįsti; Komisija juos ginčija. Pirma, ginčijamame sprendime Komisija nekonstatavo, jog yra kokia nors kliūtis patekti į aukštesnės grandies rinką vien dėl to, kad ieškovė užima dominuojančią padėtį žemesnės grandies rinkoje. Kaip nurodyta šio sprendimo 34 punkte, Komisija konstatavo, jog ieškovės ir jos konkurentų galimybės nelygios dėl ieškovės privilegijuotos prieigos prie lignito kaip kuro elektros energijai gaminti. Aplinkybė, kad šias nelygias galimybes galima paaiškinti istorinėmis priežastimis, net jei tai tiesa, nereiškia, kad ta nelygybė nėra reali.

150    Antra, vienintelis tikslas, kurio Komisija siekia ginčijamu sprendimu, – panaikinti jame konstatuotą galimybių nelygybę, o ne užtikrinti, kad ieškovės konkurentai per tam tikrą laiką pateks į aukštesnės grandies rinką arba jos dalį. Ginčijamame sprendime nenumatytas joks priimtinu laikytinas įsiskverbimo į rinką slenkstis. Todėl ieškovė negali kritikuoti šio sprendimo, remdamasi tuo, kad jis netinkamai naudojamas, siekiant pagreitinti jos konkurentų patekimą į rinką.

151    Taigi reikia atmesti šį kaltinimą.

 Dėl penktojo kaltinimo

152    Ieškovė tvirtina, jog Komisija padarė klaidą, kai ginčijamame sprendime konstatavo, kad bylos aplinkybių metu lignitas buvo pelningiausias kuras elektros energijai gaminti GJT ir kad ji vienintelė turėjo prieigą prie šio kuro; Komisija tai ginčija. Šioje dalyje ieškovė visiškai nepateikia argumentų, kad pagrįstų šį teiginį, o tik nurodo įvairias ieškinio dalis, kurios, kaip ji mano, tai patvirtina.

153    Pirmiausia ieškovė nurodo ieškinio dalį, kurioje teigia, kad liberalizavusi aukštesnės grandies rinką Graikijos Respublika paskelbė, kad teisės eksploatuoti lignito telkinius nuo šiol bus suteikiamos atviro konkurso tvarka. Tačiau šio sprendimo 120–129 punktuose jau iš esmės paaiškinta, kad, nepaisant šios teorinės galimybės, ieškovė naudojasi privilegijuota prieiga prie valstybinių lignito telkinių.

154    Be to, ieškovė nurodo, kad Graikijos Respublika vengia jai suteikti naujų gavybos teisių, net ir jos jau ištirtuose telkiniuose. Tai tiesa. Tačiau aplinkybė, kad ieškovei nesuteikta papildomų gavybos teisių, negali sudaryti sąlygų jos konkurentams gauti jėgainėms veikti būtino lignito ir neapriboja privilegijuotos prieigos prie lignito atsargų, kurių gavybos teisės jai suteiktos anksčiau.

155    Toliau ieškovė nurodo ieškinio dalį, kurioje aiškina, kad Graikijos teisės aktuose nedraudžiama elektros gamintojams statyti naujų lignitu kūrenamų jėgainių, ir patikslina, kad jos konkurentai mieliau stato kitu kuru kūrenamas jėgaines, nes, nors lignitas – pigus kuras, juo kūrenamai jėgainei pastatyti reikia dvigubai daugiau lėšų nei dujomis kūrenamai jėgainei.

156    Pirma, reikia pažymėti, kad aplinkybę, jog lignitu kūrenamų elektrinių kintamosios sąnaudos yra palyginti mažos, bet fiksuotos sąnaudos ir nusidėvėjimo sumos yra didesnės nei atitinkamos dujomis kūrenamų elektrinių sąnaudos, Komisija aiškiai pripažino ginčijamo sprendimo 222 konstatuojamojoje dalyje ir Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose.

157    Vis dėlto atsižvelgiant į aukštesnės grandies rinkos reglamentavimo ypatumus ši aplinkybė neleidžia paneigti, kad bylos aplinkybių metu lignitas buvo pelningiausias kuras elektrai gaminti GJT.

158    Kaip matyti iš šio sprendimo 22 punkto ir šalių atsakymų į procedūros organizavimo priemones, privalomoje dienos rinkoje į HTSO planą pirmiausia įtraukiama elektros energija, pagaminta jėgainėse, kurių kintamosios sąnaudos mažos, tarp jų – lignitu kūrenamose jėgainėse, paskui – pagaminta jėgainėse, kurių kintamosios sąnaudos didesnės, t. y. jos kūrenamos brangesniu kuru, kaip antai dujomis, mazutu ir dyzelinu.

159    Praktiškai lignitu kūrenamos jėgainės, kurios beveik visada siūlo elektros energiją už mažesnę nei MSK kainą, privalomai dienos rinkai pateikia labai didelę dalį savo galimos pagaminti elektros energijos ir yra pelningos kiekvieną paros valandą. Naktinėmis valandomis, kai elektros paklausa mažesnė, parduodama elektros energija yra tokia, kuri pagaminama naudojant lignitą; tai rodo, kad ją galima parduoti rinkoje, nepatiriant kitą kurą naudojant gaminamos elektros energijos konkurencijos. Tik dienos valandomis, kai paklausa didesnė, į Graikijos rinką gali būti pateikta ne tik iš lignito pagaminta elektros energija, bet ir kitu kuru kūrenamos jėgainių produkcija, nes šiais laikotarpiais MSK paprastai yra didesnė nei minėtų jėgainių kintamosios sąnaudos.

160    Todėl, kaip Komisija nurodo ginčijamo sprendimo 222 konstatuojamojoje dalyje, privaloma dienos rinka sumanyta taip, kad MSK leidžia jėgainėms, kurių kintamos sąnaudos mažos ir kurios pateikia pasiūlymus už mažesnę nei MSK kainą, pagal HTSO parengtą planą pelningai parduoti elektros energiją ir taip padengti fiksuotas sąnaudas.

161    Antra, iš šalių atsakymų į Bendrojo Teismo klausimus, pateiktus 2016 m. sausio 26 d. taikant proceso organizavimo priemones, matyti, kad ginčijamo sprendimo lentelėje Nr. 15 minimos elektros gamybos sąnaudos atsižvelgiant į skirtingas technologijas vienu metu apėmė kintamas ir fiksuotas sąnaudas. Šioje lentelėje nurodytos vidutinės elektros energijos gamybos sąnaudos lignitu kūrenamose jėgainėse yra mažesnės nei visų kitų tipų terminėse jėgainėse.

162    Taigi ieškovės argumentas, susijęs su tuo, kad lignitu kūrenamų elektrinių fiksuotos sąnaudos yra didelės, neleidžia nuginčyti Komisijos išvados, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Graikijoje lignitas buvo patraukliausias kuras elektros energijai gaminti.

163    Galiausiai ieškovė nurodo tam tikras ieškinio dalis, pagal kurias didelės lignitu kūrenamų jėgainių fiksuotos sąnaudos ir daugybė akmens anglimi ir dujomis kūrenamų jėgainių statybos projektų įrodo, kad pastarųjų dviejų rūšių kuras buvo toks pat konkurencingas kaip ir lignitas.

164    Pirma, reikia pažymėti, kad ieškovės argumentai dėl lignito kaip mažiau pelningo kuro elektros energijai gaminti dėl didelių juo kūrenamų jėgainių fiksuotų sąnaudų išnagrinėti ir atmesti šio sprendimo 156–160 punktuose.

165    Antra, tai, kad esama tam tikrų planų ir prašymų leisti statyti dujomis kūrenamas jėgaines, reikia vertinti atsižvelgiantį aplinkybę, kad nors ieškovės konkurentai taip pat išreiškė norą įrengti lignitu kūrenamas jėgaines ir pateikė licencijų prašymus, nepaisant aukštesnės grandies rinkos liberalizavimo nuo 2001 m., jie negavo teisių eksploatuoti pakankamai didelių lignito telkinių, kad aprūpintų elektrinę visą vidutinį jos naudojimo laikotarpį; būtent dėl to praktiškai jie buvo priversti pasirinkti kitą, net mažiau konkurencingą kurą, jei norėjo dalyvauti aukštesnės grandies rinkoje.

166    Be to, jei kitas kuras būtų pakankamai konkurencingas lignito atžvilgiu, būtų sunku paaiškinti aukštesnės grandies rinkos pajėgumų trūkumą (kurį pabrėžė pati ieškovė), dėl kurio Graikijos Respublika turėjo skelbti konkursus dėl subsidijų, siekdama paskatinti statyti naujas jėgaines, kad užtikrintų saugų aprūpinimą.

167    Taip pat būtų sunku paaiškinti, kodėl, kaip matyti palyginus ginčijamo sprendimo lenteles Nr. 11 ir 14, lignitu kūrenamų jėgainių realiai pagaminamos elektros energijos GJT procentinė dalis 2004–2006 m. buvo daug didesnė nei įrengtų pajėgumų procentinė dalis; Komisija tai teisingai nurodė šio sprendimo 86 punkte.

168    Be to, ieškovė nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie galėtų paaiškinti, kodėl ji pati nepasinaudojo proga paįvairinti apsirūpinimo kuru šaltinių ir lignitu kūrenamų jėgainių, kurių naudojimo laikas pasibaigė, nepakeitė į kitu kuru kūrenamas jėgaines (tai būtų protinga, jei šis kuras tikrai galėtų konkuruoti su lignitu); užuot tai padariusi, ji, kaip Komisija konstatavo ginčijamo sprendimo 79 konstatuojamojoje dalyje, pateikė prašymą ir gavo licencijas pakeisti savo lignitu kūrenamas jėgaines naujomis lignitu kūrenamomis jėgainėmis.

169    Trečia, kiek tai konkrečiai susiję su akmens anglimi, Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose Komisija nurodė, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos Graikijoje neišduotas joks leidimas akmens anglimi kūrenamoms elektrinėms; tai nebuvo ginčyta.

170    Ketvirta, dėl fakto, kad Heron gavo licenciją statyti lignitu kūrenamą elektrinę, dėl kurios pateikė prašymą 2007 m. kovo 26 d. (žr. šio sprendimo 16 punktą), reikia pažymėti, jog jau tai, kad, nepaisant lignito kaip kuro elektros energijai gaminti Graikijoje privalumų, suteikta tik viena licencija, veikiau rodo, kad ieškovės konkurentai patiria realių sunkumų dėl ribotos prieigos prie lignito. Šie sunkumai atrodo dar labiau tikėtini, atsižvelgiant į tai, kad, kaip per posėdį nurodė pagrindinės bylos šalys, Heron planuota jėgainė nepastatyta.

171    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė neįrodė, jog Komisija padarė klaidą, nusprendusi, kad lignitas buvo patraukliausias kuras elektros energijai gaminti GJT.

172    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

173    Nė vienas kaltinimas, pateiktas siekiant pagrįsti pirmojo ieškinio pagrindo trečią dalį nėra pagrįstas, todėl reikia atmesti visą šią dalį.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo penktos dalies, susijusios tariama akivaizdžia vertinimo klaida, nes Komisija neatsižvelgė į aukštesnės grandies rinkos pokyčius

174    Ieškovė tvirtina, kad Komisija ginčijamame sprendime rėmėsi ta padėtimi, kokia buvo jai pradedant tyrimą; tai buvo laikotarpis, kai ruoštasi aukštesnės grandies rinką iš dalies atverti konkurencijai. Tačiau tarp šio momento ir ginčijamo sprendimo priėmimo dienos aukštesnės grandies rinkoje įvyko esminių pokyčių, į kuriuos Komisija nepagrįstai neatsižvelgė. Tai yra akivaizdi vertinimo klaida, dėl kurios ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.

175    Grįsdama šią dalį ieškovė pateikia du kaltinimus; Komisija ginčija šią ieškinio pagrindo dalį.

 Dėl pirmojo kaltinimo

176    Ieškovė tvirtina, kad Komisija, ginčijamame sprendime dažnai pateikia pasenusius duomenis ir vertinimus, kurie nebeatspindi aukštesnės grandies rinkos, nepaisant to, kad ji gavo svarbios informacijos apie šios rinkos pokyčius tiek teisės, tiek konkurencijos srityje. Konkrečiai tariant, ji nepaisė, pirma, didėjančios dujų svarbos, dėl kurios viena įmonė galėjo konkuruoti su ieškove dėl mažos paklausos valandų, taip pat paleistos naujos jėgainės, antra, aplinkybės, kad piko valandos, kai su ieškove konkuruoja visos jėgainės, sudaro didžiąją dienos dalį, atsižvelgiant į aukštesnės grandies rinkos pajėgumų trūkumą, trečia, didėjančią akmens anglies svarbą ir, ketvirta, lignitu kūrenamų jėgainių sąnaudas, susijusias su taršos emisija, dėl kurios šis kuras praranda patrauklumą.

177    Komisija ginčija ieškovės argumentus.

178    Pirma, reikia pažymėti, jog kaltindama Komisiją tuo, kad ginčijamame sprendime ši rėmėsi pasenusiais duomenimis ir vertinimais, ieškovė nenurodo jokių konkrečių duomenų, kurie būtų konstatuoti šiame sprendime, bet jau pasenę jo priėmimo dieną.

179    Antra, dėl dujų svarbos ir naujų jėgainių paleidimo aukštesnės grandies rinkoje reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 67 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, jog 2006 m. pabaigoje 90 % GJT įrengtų elektros energijos gamybos pajėgumų priklausė ieškovei (ši to neginčijo); jos konkurentams priklausė tik dvi dujomis kūrenamos jėgainės ir kelios mažos kogeneracinės elektrinės ir jėgainės, elektros energiją gaminančios iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

180    Ginčijamo sprendimo 68 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nustatė (nei Graikijos Respublika, nei ieškovė to neginčijo), kad 2007 m. lapkričio mėn. ieškovė nusprendė prašyti licencijų statyti naujas jėgaines, iš kurių dvi kūrenamos lignitu, ir kad ji manė galėsianti 2011 m. toliau turėti daugiau nei 75 % jungtinėje sistemoje įrengtų pajėgumų.

181    Ginčijamo sprendimo 76 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat konstatavo, kad remiantis teisės nuostatomis, taikomomis licencijos dėl elektros energijos gamybos išdavimo procedūrai, po to, kai rinka buvo liberalizuota, ieškovė ir vienuolika ūkio subjektų pateikė prašymus ir gavo tokias licencijas statyti naujas dujomis kūrenamas jėgaines, laimėjusias 2001 m. RAE surengtą konkursą, kuriame negalėjo dalyvauti lignitu kūrenamos jėgainės. Komisija taip pat nurodė, kad nuo 2001 m. buvo suteiktos kitos licencijos kombinuoto ciklo jėgainėms statyti.

182    Ginčijamo sprendimo 77 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nurodė, kad ieškovės konkurentai pateikė tris prašymus dėl lignitu kūrenamų jėgainių statybos; visi jie buvo atmesti. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad 2007 m. Heron prašė išduoti licenciją dėl lignitu ir biomase kūrenamos jėgainės, taip pat suteikti teises eksploatuoti Vevi telkinį, bet joks sprendimas dar nepriimtas nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Komisija nusprendė, kad tai rodo ieškovės konkurentų suinteresuotumą statyti lignitu kūrenamas jėgaines ir tai, kad dėl techninių savybių, naudojimo laikotarpio ir investicijų dydžio jų statyba leidžiama, tik jei minėti konkurentai gali naudotis dideliais telkiniais, todėl šiems iš esmės teko pasirinkti dujas, kad galėtų veikti aukštesnės grandies rinkoje.

183    Taigi reikia manyti, kad Komisija išnagrinėjo aukštesnės grandies rinką, atsižvelgdama į tai, kas šioje rinkoje vyko prieš pat priimant ginčijamą sprendimą, įskaitant tam tikras dujomis kūrenamas jėgaines, kurių produkcija galėjo konkuruoti su ieškovės produkcija, ir numatomas paleisti naujas pagal skirtingas technologijas veikiančias jėgaines. Todėl tai, kad ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, jog lignitas buvo patraukliausias kuras gaminti elektros energiją aukštesnės grandies rinkoje ir kad ieškovės beveik išimtinė prieiga prie šio kuro galėjo sustiprinti jos dominuojančią padėtį šioje rinkoje, lėmė ne nepakankamas atsižvelgimas į tam tikrų veikiančių arba galinčių būti pastatytų jėgainių vaidmenį, o ginčijamame sprendime konstatuotų skirtingų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris skiriasi nuo ieškovės siūlomo įvertinimo. Tačiau ji nepaaiškina, kodėl ginčijamame sprendime pateiktas vertinimas buvo klaidingas.

184    Trečia, dėl tariamos aplinkybės, kad piko valandos sudaro didžiąją dienos dalį, pirmiausia reikia pažymėti, kad tai visiškai nepagrįstas tvirtinimas. Iš tiesų ieškovė prie savo teiginio prideda nuorodą į bylos dokumentus, kuriuose nurodyta, jog nuo 1997 m. iki 2000 m. kasmet elektros energijos paklausa vidutiniškai augo 5,4 %, bet neįrodyta, kurios piko valandos yra populiariausios. Tačiau net jei šis teiginys būtų patvirtintas, jo neužtektų tam, kad būtų pripažinta, jog laikotarpiu netrukus po ginčijamo sprendimo priėmimo lignitas nebuvo pelningiausias kuras elektros energijai gaminti aukštesnės grandies rinkoje, nes ieškovė neginčija, jog yra tuščių valandų, per kurias veikia tik lignitu kūrenamos jėgainės, o kitos šiluminės jėgainės – ne; būtent tai gali paaiškinti aplinkybę, kad aukštesnės grandies rinkoje lignitu kūrenamose jėgainėse pagamintos elektros energijos procentinė dalis dažniausiai yra gerokai didesnė nei su šiomis jėgainėmis susijusių įrengtų pajėgumų procentinė dalis (žr. šio sprendimo 70 ir 167 punktus).

185    Ketvirta, dėl didėjančios akmens anglies svarbos užtenka priminti, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nė vienas leidimas nebuvo suteiktas šiuo kuru kūrenamoms jėgainėms (žr. šio sprendimo 169 punktą).

186    Galiausiai, penkta, dėl lignitu kūrenamų jėgainių sąnaudų, susijusių su jų taršos emisija, reikia pažymėti, kad ieškovė nepaaiškina, kokio dydžio šios sąnaudos iš tikrųjų yra ir kaip jos padaro lignitą mažai populiarų elektros energijai gaminti. Kaip įmonė, kuri gamina elektros energiją, naudodama labai skirtingas technologijas, ieškovė puikiai galėtų pateikti Bendrajam Teismui duomenų, iš kurių būtų aišku, kad GJT gaminti elektros energiją, naudojant lignitą, ekonominiu aspektu nėra patraukliau, nei ją gaminti naudojant kitą kurą.

187    Taigi reikia atmesti pirmąjį kaltinimą.

 Dėl antrojo kaltinimo

188    Ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, ginčijamame sprendime neatsižvelgusi į priemones, kurių Graikijos Respublika ėmėsi, kad apribotų jos rinkos dalį; ši dalis nuo 2001 m. nuolat mažėjo.

189    Komisija ginčija ieškovės argumentus.

190    Svarbu priminti, kad priemonės, kurių imtasi siekiant apriboti ieškovės rinkos dalį aukštesnės grandies rinkoje, iš esmės tebuvo draudimai jai dalyvauti tam tikruose konkursuose dėl subsidijuojamų jėgainių statybos, skirtuose užtikrinti galios atsargas (žr. šio sprendimo 13 punktą). Nors tiesa, kad tokių konkursų laimėtojai gali tam tikru mastu konkuruoti su ieškove aukštesnės grandies rinkoje, reikia pažymėti, jog šios priemonės nesuteikia prieigos prie lignitu kūrenamų jėgainių, todėl negali panaikinti ieškovės ir jos konkurentų galimybių nelygybės.

191    Reikia priminti, kad nors ieškovės rinkos dalis aukštesnės grandies rinkoje mažėja, šis sumažėjimas nedaro įtakos jos dominuojančiai padėčiai: ieškovė pati pripažįsta, kad jai priklausė apie 70 % įrengtų elektros energijos gamybos pajėgumų Graikijoje iki 2011 m. (žr. šio sprendimo 180 punktą).

192    Be to, Graikijos įstatymuose neįtvirtinta jokia ieškovės turimos rinkos dalies riba, todėl ji bet kada gali gauti naujų licencijų.

193    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

194    Tokiomis aplinkybėmis pirmojo ieškinio pagrindo penktą dalį reikia atmesti; taip pat reikia atmesti ir visą pirmąjį ieškinio pagrindą.

2.     Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu

195    Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, pagal EB 253 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi būti pritaikytas prie atitinkamo teisės akto pobūdžio ir aiškiai bei nedviprasmiškai atspindėti tą teisės aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotosios šalys galėtų susipažinti su priimtos priemonės pagrįstumu, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į galimą adresatų arba kitų asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodomos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas) (žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Hoek Loos / Komisija, T‑304/02, EU:T:2006:184, 58 punktą). Pateikdama sprendimų, kuriuos priima, kad užtikrintų konkurencijos taisyklių taikymą, motyvus Komisija neprivalo pateikti savo pozicijos dėl visų argumentų, kuriuos suinteresuotieji asmenys nurodo grįsdami savo prašymą; užtenka, kad ji išdėstytų faktus ir teisinius svarstymus, kurie priimant sprendimą turi lemiamą reikšmę (1993 m. birželio 29 d. Sprendimo Asia Motor France ir kt. / Komisija, T‑7/92, EU:T:1993:52, 31 punktas ir 1997 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Tremblay ir kt. / Komisija, T‑224/95, EU:T:1997:187, 57 punktas).

196    Ieškovė tvirtina, kad Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą. Pirma, ji rėmėsi duomenimis, kurie buvo aktualūs iki privalomos dienos rinkos sukūrimo ir kitų svarbių pokyčių aukštesnės grandies rinkoje. Antra, ji nepaaiškino, kaip jos lignito gavybos teisės galėjo išplėsti dominuojančią padėtį į aukštesnės grandies rinką. Šiuo aspektu ieškovė kelia klausimą dėl ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje vartojamos sąvokos „pirminis kuras“ ir dėl to, kad Komisija naudojo „tik savo [apibrėžtų] rinkų segmentus“. Trečia, Komisija nepaaiškino nei realaus ar galimo ieškovės piktnaudžiavimo pobūdžio, nei kaip tai, kad jai priklauso didelė žemesnės grandies rinkos dalis, gali pažeisti EB 82 straipsnį, nors lignitas nėra visiškai būtinas gamybos veiksnys („essential facility“) gaminant elektros energiją ir jos konkurentai turi pakankamą prieigą prie šios rinkos, nei galiausiai, kaip buvo pažeisti vartotojų interesai.

197    Savo įstojimo į bylą paaiškinime neskirdama atskiros dalies ginčijamo sprendimo motyvų analizei Graikijos Respublika šiuo klausimu pateikia kelias pastabas. Ji tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 1 straipsnis blogai suformuluotas ir prieštaringas, kiek tai susiję su sąvoka „pirminis kuras“, taip pat su nuoroda į Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 3 dalį, kurios nėra ginčijamo sprendimo tekste, išskyrus jo 23 konstatuojamąją dalį. Taip pat Komisija nepakankamai motyvavo bendro pobūdžio tvirtinimą apie lignito svarbą Graikijoje ir su ja susijusį ieškovės konkurentų interesą, nors daug plačiau tai aprašyta Konkurencijos generalinio direktorato pareigūnų parašytame straipsnyje.

198    Komisija ginčija šiuos tvirtinimus.

199    Pirma, reikia pažymėti, kad dalis ieškovės pateiktų argumentų nesusiję su ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumu ar nebuvimu. Kalbama apie argumentus, kad Komisija rėmėsi duomenimis, aktualiais iki privalomos dienos sistemos sukūrimo.

200    Iš tiesų iš šių argumentų matyti, kad painiojama su ginčijamo sprendimo pagrįstumo kritika. Tačiau pareiga motyvuoti sprendimus yra esminis reikalavimas, kuris turi būti atskiriamas nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Sprendimo motyvavimas yra formalus motyvų, kuriais grindžiamas šis sprendimas, atskleidimas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia ginčijamo akto neteisėtumą iš esmės, bet neturi įtakos jo motyvavimui, kuris gali būti pakankamas, nors ir pateikta klaidingų motyvų (žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 181 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Be to, reikia pažymėti, kad tokie argumentai jau pateikti, išnagrinėti ir atmesti, nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą.

201    Net jei šiuos argumentus reikia suprasti taip, tarsi ieškovė apskritai priekaištauja Komisijai, kad ši nepakankamai motyvavo savo sprendimą, nes nepaminėjo vėlesnių nei 2005 m. duomenų, toks priekaištas neturi pagrindo. Ginčijamame sprendime Komisija išsamiai pateikia 2006 m. ir 2007 m. duomenis, kurie jai daugiausia buvo pateikti per administracinę procedūrą ir paaiškėjo iš 2006 m. birželio 19 d. bei 2007 m. sausio 24 d. Graikijos Respublikos raštų, taip pat iš 2007 m. sausio 19 d. ir balandžio 4 d. ieškovės raštų.

202    Ginčijamo sprendimo 32 ir 34 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodo būtent iš tų raštų gautą naują informaciją apie paskelbtus konkursus dėl teisių eksploatuoti Dramos, Elasonos, Vevi ir Vegoritidos telkinius suteikimo. Ginčijamo sprendimo 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse Komisija nagrinėja naujų aukštesnės grandies rinkos taisyklių poveikį ir vėliausiai gautą informaciją apie ieškovės lignito gavybos veiklą. Ginčijamo sprendimo 53 ir 54 konstatuojamosiose dalyse Komisija atsižvelgia į lignito naudojimo kaip kuro elektros energijai gaminti pokyčius laikotarpiu prieš pat priimant šį sprendimą. Ginčijamo sprendimo 58 konstatuojamojoje dalyje atsižvelgdama į paskutinę gautą informaciją Komisija nagrinėja bendro elektros energijos suvartojimo, įskaitant importuotą jos dalį, pokyčius aukštesnės grandies rinkoje. Ginčijamo sprendimo 68, 76, 77, 80 ir 81 konstatuojamosiose dalyse atsižvelgdama į minėtą informaciją Komisija nagrinėja GJT įrengtus elektros energijos gamybos pajėgumus ir suteiktas licencijas gaminti elektros energiją ir statyti naujas jėgaines. Galiausiai ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamojoje dalyje Komisija nagrinėja elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus laikotarpiu prieš pat priimant šį sprendimą.

203    Taip pat Komisija remiasi 2007 m. sausio 24 d. Graikijos Respublikos raštu, kad pateiktų ginčijamame sprendime esančias lenteles Nr. 5 ir Nr. 16, kuriose atitinkamai yra lignito telkinių sąrašas ir Graikijoje esančių lignitu kūrenamų jėgainių sąrašas. Be to, neginčijama, kad Komisija atsižvelgė į privalomos dienos rinkos sukūrimą 2005 m.; šią rinką ji apibūdino ginčijamo sprendimo 103–109 konstatuojamosiose dalyse ir paminėjo, pateikdama savo vertinimą būtent ginčijamo sprendimo 164–166 konstatuojamosiose dalyse. Galiausiai šio sprendimo 191–237 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėti įvairūs argumentai, kuriuos per administracinę procedūrą pateikė ieškovė 2007 m. sausio 19 d. ir balandžio 4 d. raštuose ir Graikijos Respublika 2007 m. sausio 24 d. rašte.

204    Antra, ieškovės argumentus, aiškiai susijusius su ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumu ar nebuvimu, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

205    Pirma, ieškovė negali tvirtinti, kad ginčijamame sprendime Komisija nepaaiškino, kaip esamos lignito gavybos teisės galėjo jai padėti išlaikyti dominuojančią padėtį aukštesnės grandies rinkoje. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 157 konstatuojamojoje dalyje Komisija pirmiausia priminė teismo praktiką, susijusią su EB 86 straipsnio 1 dalies, aiškinamos kartu su EB 82 straipsniu, pažeidimu. Tada šio sprendimo 158–188 konstatuojamosiose dalyse ji atliko papildomą situacijos analizę. Galiausiai minėto sprendimo 189 ir 190 konstatuojamosiose dalyse Komisija pritaikė minėtą teismo praktiką šiam atvejui. Taigi ji paaiškino, dėl kokių priežasčių palikdama ieškovei beveik monopolines lignito tyrinėjimo ir gavybos teises Graikijos Respublika leido jai, dominuojant žemesnės grandies rinkoje, taip pat išlaikyti dominuojančią padėtį aukštesnės grandies rinkoje, o tai pažeidžia Sutartyje įtvirtintas konkurencijos taisykles.

206    Antra, ieškovė negali tvirtinti, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, kiek tai susiję su jo 1 straipsnyje vartojama sąvoka „pirminis kuras“. Pirmiausia Komisijos argumentai ir išvada, kurią ji pateikia ginčijamo sprendimo 238 konstatuojamojoje dalyje, leidžia nesunkiai suprasti šį straipsnį ir būtent tai, kad, nepaisant kartais pasitaikančios daugiskaitos (žinoma, apgailėtina klaida), Komisija, vartodama žodžių junginį „pirminis kuras“, turi mintyje lignitą. Vartodama šiuos žodžius be techninės jų reikšmės Komisija iš tiesų norėjo pabrėžti lignito svarbą ir esminį vaidmenį nagrinėjamose rinkose (žr. šio sprendimo 81 punktą).

207    Be to, nors kartais ginčijamame sprendime žodis „kuras“ vartojamas kitų rūšių kurui, kaip antai naftos produktams ar dujoms, įvardyti, apskritai minėtame sprendime jis siejamas su lignitu ir vartojamas jam apibrėžti, pavyzdžiui, 12, 14, 41, 42, 88 ir 161 konstatuojamosiose dalyse. Todėl ieškovės argumentą, kad trūksta motyvavimo, kiek tai susiję su sąvoka „ pirminis kuras“, reikia atmesti.

208    Trečia, dėl tariamo motyvavimo trūkumo ginčijamame sprendime, kai Komisija naudoja „tik [šiame] sprendime savo [apibrėžtų] rinkų segmentus“, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikia jokio šį tvirtinimą grindžiančio paaiškinimo.

209    Bet kuriuo atveju ginčijamo sprendimo 162–166 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kad iki sukuriant privalomą dienos rinką elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo segmentas de facto atitiko valstybės viduje pagamintos ir importuotos elektros energijos tiekimo reikalavimus atitinkantiems klientams segmentą ir kad šis segmentas buvo įtrauktas į mažmeninio tiekimo segmentą. Ji patikslino, kad sukūrus minėtą rinką imta daryti skirtumą, nes pradėjo veikti didmeninė elektros energijos rinka, atitinkanti ankstesnę elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo reikalavimus atitinkantiems klientams rinką.

210    Taigi aktualizuodama savo analizę ir remdamasi aukštesnės grandies rinka Komisija nusprendė, kad oficialiuose pranešimuose pateikta elektros energijos gamybos ir tiekimo reikalavimus atitinkantiems klientams rinkos analizė, pagrįsta duomenimis, kuriuos iki tol jai buvo pateikusi ieškovė ir Graikijos Respublika, veda prie tų pačių išvadų kaip ir analizė dėl aukštesnės grandies rinkos, kuri tuo metu buvo potenciali rinka. Vadinasi, šiuo klausimu Komisija bet kuriuo atveju pateikė pakankamų motyvų.

211    Ketvirta, ieškovės argumentą, kad ginčijamame sprendime nėra motyvų, susijusių su esamu ar potencialiu piktnaudžiavimu, dėl kurio tariamai išplėsta dominuojanti padėtis, irgi reikia atmesti kaip nepagrįstą. Iš ginčijamo sprendimo 185–189 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija išnagrinėjo ginčijamas priemones ir paaiškino, kodėl suteikdama ieškovei privilegijuotą prieigą prie Graikijoje patraukliausio gamybos šaltinio Graikijos Respublika leido ieškovei išlaikyti ar sustiprinti dominuojančią padėtį aukštesnės grandies rinkoje. Komisija taip pat paaiškino, kad tokios priemonės kliudė naujiems dalyviams patekti į rinką, taip lėmė nelygias ūkio subjektų galimybes, todėl iškreipė konkurenciją, pažeisdamos Sutarties nuostatas. Be to, Komisija papildė savo analizę ginčijamo sprendimo 199, 223 ir 238 konstatuojamosiose dalyse. Taigi Komisija aiškiai paaiškino šioje byloje nagrinėjamo konkurencijos taisyklių pažeidimo, t. y. EB 86 straipsnio 1 dalies, aiškinamos kartu su EB 82 straipsniu, pobūdį.

212    Penkta, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad Komisija ginčijamame sprendime pakankamai nepaaiškino, kaip tai, kad jai priklauso didelė lignito, kuris nėra visiškai būtinas elektros energijos gamybos veiksnys, rinkos dalis, gali lemti EB 82 straipsnio pažeidimą, net jeigu jos konkurentai turi pakankamą prieigą prie šios rinkos, ir dėl kokių priežasčių su lignitu susijusios jos teisės daro žalą vartotojų interesams.

213    Pirma, ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad ieškovės konkurentams aukštesnės grandies rinkoje negarantuota prieiga prie didelių lignito kiekių, todėl ieškovė ir jos konkurentai turi nelygias galimybes, atsižvelgiant į tai, kad lignitas buvo patraukliausias kuras gaminti elektros energiją aukštesnės grandies rinkoje. Taigi Komisija pateikė aiškių argumentų, kuriuos ieškovė galėjo ginčyti, ir tai ji padarė.

214    Antra, iš teismo praktikos matyti, jog tam, kad konstatuotų EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatų pažeidimą Komisija neprivalo įrodyti šio pažeidimo poveikio vartotojų interesams (apeliacine tvarka priimto sprendimo 68 punktas).

215    Trečia, kalbant apie Graikijos Respublikos pastabas, pirmiausia reikia atmesti susijusią su „pirminio kuro“ sąvoka, į kurią jau atsakyta pirma (žr. šio sprendimo 206 punktą). Taip pat reikia laikyti nepagrįsta ir pastabą dėl Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 3 dalies. Kitaip, nei tvirtina Graikijos Respublika, šio straipsnio nuostatos cituotos du kartus: ginčijamo sprendimo 21 ir 39 konstatuojamosiose dalyse. Be to, Komisija aiškiai nurodo šias nuostatas kelis kartus, būtent ginčijamo sprendimo 18, 22, 23, 30, 38 41, 42, 117, 131, 184 ir 237 konstatuojamosiose dalyse.

216    Taip pat reikia pripažinti, kad ginčijamame sprendime pakankamai paaiškinami motyvai, dėl kurių Komisija padarė išvadą dėl lignito svarbos Graikijoje, kaip tai matyti iš 255 išnašos ir šio sprendimo 212–215 ir 221–223 konstatuojamųjų dalių. Galiausiai aplinkybė, kad Komisijos tarnautojai teisės žurnale paskelbė ginčijamam sprendimui skirtą straipsnį, nesvarbu, koks šio straipsnio turinys, neturi reikšmės, vertinant šio sprendimo motyvus.

217    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.

3.     Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir privačios nuosavybės apsaugos principų pažeidimu, taip pat su piktnaudžiavimu įgaliojimais

218    Šį ieškinio pagrindą sudaro trys dalys, susijusios, pirma, su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, antra, su privačios nuosavybės apsaugos principo pažeidimu ir, trečia, su piktnaudžiavimu įgaliojimais.

219    Nors teisinio saugumo principo pažeidimas taip pat nurodytas ieškinio pagrindo antraštėje, ieškovė nepateikia jokių argumentų, kad pagrįstų būtent tokio pažeidimo egzistavimą. Todėl šiuo aspektu užtenka atsakyti į argumentus dėl tariamo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo.

 Dėl pirmos dalies, susijusios su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

220    Ieškovė, palaikoma Graikijos Respublikos, tvirtina, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą; Komisija tai ginčija.

221    Grįsdama savo tvirtinimą ieškovė pirmiausia pažymi, jog tai, kad lignito gavybos teises ji turi savo rankose, ginčijamame sprendime Komisija kritikavo pirmą kartą. Dešimtmečius trukęs Komisijos pasyvumas užtikrino ieškovę, kad jos padėtis teisėta.

222    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad asmuo negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, jeigu administracija nėra pateikusi konkrečių garantijų (žr. 2007 m. gegužės 22 d. Sprendimo Mebrom / Komisija, T‑216/05, EU:T:2007:148, 105 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), todėl ieškovė negali grįsti savo teisėtų lūkesčių paprastu Komisijos pasyvumu.

223    Papildomai reikia įvertinti, kad, pirma, ūkio subjektai negali grįsti savo teisėtų lūkesčių tuo, kad išliks esama padėtis, kurią pasinaudodamos diskrecija Sąjungos institucijos gali pakeisti (1990 m. vasario 14 d. Sprendimo Delacre ir kt. / Komisija, C‑350/88, EU:C:1990:71, 33 punktas), ir, antra, Komisija turi didelę diskreciją nuspręsti, kada pradėti procedūrą prieš valstybę narę, pažeidusią EB 86 straipsnio 1 dalis nuostatas (šiuo klausimu žr. 1994 m. spalio 27 d. Sprendimo Ladbroke / Komisija, T‑32/93, EU:T:1994:261, 37 ir 38 punktus ir 1995 m. sausio 23 d. Nutarties Bilanzbuchhalter / Komisija, T‑84/94, EU:T:1995:9, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Todėl net jei Komisija, žinodama apie ginčijamas priemones, nebūtų dėl jų pradėjusi EB 86 straipsnio kartu su EB 82 straipsniu taikymo procedūros, to neužtektų, kad ieškovei kiltų teisėtų lūkesčių, kad tokia procedūra nebus pradėta ateityje.

224    Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija savo Sprendime C(2002) 3729 galutinis – Valstybės pagalba N 133/2001 – Graikija – Per didelių sąnaudų kompensavimo sistema Graikijoje patvirtino subsidiją, kurią Graikijos Respublika jai suteikė, siekdama liberalizuoti aukštesnės grandies rinką ir atsižvelgdama į tam tikras „nesėkmingas sąnaudas“. Tomis aplinkybėmis Komisija manė, kad dauguma investicijų į lignitu kūrenamas jėgaines neapėmė tokių sąnaudų. Todėl ieškovė galėjo tikėtis ir toliau turėti galimybę vykdyti savo veiklą, kad padengtų visas savo investicijas.

225    Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Komisijos patvirtinta šio sprendimo 224 punkte nurodyta subsidija skirta nuostolių kompensacijai, kurią Graikijos Respublika sumokėjo ieškovei, kad padengtų jos investicijas į mažiau konkurencingas GJT jėgaines, t. y. jėgaines, kurios nėra kūrenamos lignitu, išskyrus kelias mažas jėgaines. Be to, Komisija nurodė, ir niekas šiuo klausimu neprieštaravo, kad jai nepranešta apie jokią subsidiją ieškovės lignitu kūrenamoms jėgainėms, todėl šių jėgainių padėtis nebuvo įvertinta. Todėl ginčijamos priemonės teisėtumas nebuvo formaliai išnagrinėtas ir nebuvo išankstinė savaime suprantama sąlyga patvirtinti nagrinėjamų subsidijų mokėjimo projektą.

226    Vadinasi, tai, kad Komisija priėmė šio sprendimo 224 punkte nurodytą sprendimą, negalėjo sukelti ieškovės teisėtų lūkesčių, kad Komisija ginčijamoms priemonėms netaikys EB 86 straipsnio kartu su EB82 straipsniu.

227    Trečia, ieškovė kartoja, kad ji niekada negavo prašymo tiekti lignitą konkurentams ir tvirtina, kad jos veikla neturi neigiamos įtakos vartotojui. Tačiau net jei šie faktai pasitvirtintų, nebūtų jokios priežasties manyti, kad dėl jų ieškovei galėtų kilti teisėtų lūkesčių dėl ginčijamų priemonių teisėtumo.

228    Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti šią ieškinio pagrindo dalį.

 Dėl antros dalies, susijusios su privačios nuosavybės apsaugos principo pažeidimu

229    Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime Graikijos Respublika įpareigojama atimti jos nuosavybės teises ir yra kišimasis į jas, paveikiant patį jų egzistavimą; Komisija tai ginčija.

230    Šiuo aspektu užtenka pažymėti, kad ginčijamame sprendime Graikijos Respublika nėra įpareigojama imtis kokios nors konkrečios priemonės. Iš tiesų šio sprendimo 248 konstatuojamojoje dalyje Komisija tik nurodo, kad reikia imtis priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti ieškovės konkurentams pakankamą prieigą prie lignito. Komisija pabrėžia, kad Graikijos Respublika turi pasirinkti priemones, kurių reikia imtis šiuo atveju, ir kad ji tik kaip rekomendaciją pateikia du pavyzdžius. Pavyzdžiui, Komisija siūlo perduoti ieškovės teises eksploatuoti tam tikrus lignito telkinius jos konkurentams, taip pat perduoti šalia šių telkinių esančias jėgaines. Kartu Komisija nurodo galimybę suteikti ieškovės konkurentams teises eksploatuoti dar nepaskirtus telkinius. Tačiau ši priemonė nekelia jokios grėsmės ieškovės nuosavybės teisėms, nors ginčijamo sprendimo 250 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad turi būti priimtos pereinamosios priemonės, kad pažeidimas būtų nutrauktas per trumpesnį laiką nei laikotarpis, kurio prireiks tam, kad būtų pradėtas eksploatuoti dar nepaskirtas telkinys ir prie šio telkinio būtų pastatyta jėgainė.

231    Be to, net jei Graikijos Respublika galiausiai nuspręstų priimti priemones, kurios paveiktų ieškovės nuosavybės teises, toks sprendimas nebūtinai būtų neteisėtas. Iš tiesų nuosavybės teisė, kurios apsauga priskiriama prie pagrindinių Sąjungos tesės principų, nėra absoliuti prerogatyva; naudojimasis šia teise gali būti apribotas su sąlyga, kad apribojimai realiai atitinka Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir kad siekiamo tikslo atžvilgiu jie nesudaro pernelyg didelio ir netoleruotino kišimosi, kuris daro žalą pačiai taip užtikrinamų teisių esmei (2003 m. spalio 23 d. Sprendimo Van den Bergh Foods / Komisija, T‑65/98, EU:T:2003:281, 170 punktas).

232    Taigi šią dalį reikia atmesti.

 Dėl trečios dalies, susijusios su piktnaudžiavimu įgaliojimais

233    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką sprendimas laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei remiantis objektyviais, svarbiais ir nuosekliais įrodymais matyti, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau daugiausia siekiant kitų, nei nurodyta, tikslų (žr. 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimo Ferriere Nord / Komisija, T‑143/89, EU:T:1995:64, 68 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

234    Ieškovė tvirtina, kad Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais, bandydama atskirti jos elektros energijos gamybos veiklą nuo kitos jos veiklos, nors jos teisėkūros iniciatyvos, siekiant tokio rezultato senų elektros energijos monopolijų atžvilgiu, nepavyko dėl valstybių narių pasipriešinimo. Tačiau Komisija taip nesielgė esant panašioms situacijoms kitose valstybėse narėse.

235    Ieškovės argumentas nepagrįstas faktais; Komisija jį ginčija.

236    Ginčijamame sprendime Komisija nereikalavo atskirti ieškovės veiklos lignito telkinių eksploatavimo srityje ir elektros energijos gamybos srityje. Ji tiesiog konstatavo ieškovės konkurentams aukštesnės grandies rinkoje nenaudingą galimybių nelygybę, susiklosčiusią dėl faktiškai Graikijos Respublikos sukurtos situacijos, ir paprašė, kad ji šią situaciją ištaisytų ir užtikrintų minėtiems konkurentams pakankamą prieigą prie valstybinių lignito telkinių.

237    Aplinkybė, kad energetikos srityje kitos valstybės narės nevykdo įsipareigojimų pagal Sutartyje įtvirtintas konkurencijos normas, neatleidžia Graikijos Respublikos nuo minėtų įsipareigojimų. Bet kuriuo atveju tariamo Komisijos neveikimo šių valstybių narių atžvilgiu negalima laikyti ženklu, kad ginčijamas sprendimas priimtas siekiant kitų tikslų nei nurodytieji.

238    Taigi šią ieškinio pagrindo dalį reikia atmesti.

239    Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti visą trečiąjį ieškinio pagrindą.

4.     Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu

240    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką proporcingumo principu, vienu iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad atitinkamos priemonės neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamo reglamentavimo tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikėtų imtis mažiausiai suvaržančią (1999 m. gruodžio 16 d. Sprendimo UDL, C‑101/98, EU:C:1999:615, 30 punktas ir 2002 m. kovo 12 d. Sprendimo Omega Air ir kt., C‑27/00 ir C‑122/00, EU:C:2002:161, 62 punktas).

241    Ieškovė tvirtina, kad šį principą Komisija pažeidė, kai pasiūlė priimti šio sprendimo 230 punkte nurodytas priemones konstatuoto pažeidimo antikonkurencinėms pasekmėms ištaisyti. Be to, Komisija turėjo atsižvelgti į jau esamas ieškovei nepalankias priemones, kaip antai pareigą parduoti elektros energiją mažmeninėje rinkoje už reglamentuotą tarifą arba apribojimus statyti naujas jėgaines. Ieškovė patikslina, kad per administracinę procedūrą nesirėmė EB 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes manė (ir toliau mano), kad EB 86 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista.

242    Graikijos Respublika priduria, kad, pirma, Komisija siūlo suteikti 40 % lignito telkinių atsargų ieškovės konkurentams. Neatsižvelgiama į tai, kad kai kurie jo telkiniai yra abejotino pelningumo, ir, antra, kad Komisijos minimos priemonės yra „dovana“ ieškovės konkurentams, kuri apribos arba panaikins jos turtines teises, padarydama neįmanomą jos investicijų į lignito telkinių tyrinėjimą ir eksploatavimą padengimą, juo labiau kad šis kuras nėra būtinas elektros energijos gamybai.

243    Komisija ginčija ieškovės ir Graikijos Respublikos tvirtinimus.

244    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal ginčijamą sprendimą Graikijos Respublika nėra įpareigojama imtis kokios nors konkrečios priemonės; šio sprendimo 248 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priemonės paminėtos tik kaip pavyzdys (žr. šio sprendimo 230 punktą). Tačiau šis sprendimas ją įpareigoja imtis priemonių, kad būtų pasiektas rezultatas, kaip matyti iš šio sprendimo 2 straipsnio, pagal kurį Graikijos Respublika privalo įgyvendinti priemones, ištaisančias ginčijamų priemonių antikonkurencines pasekmes, aiškinamo atsižvelgiant į pastabas, pateiktas šio sprendimo 246 ir 247 konstatuojamosiose dalyse, pagal kurias šios priemonės turi užtikrinti ieškovės konkurentams aukštesnės grandies rinkoje pakankamą prieigą prie Graikijos teritorijoje esančio lignito; patikslinta, kad Komisija supranta kaip pakankamą iš esmės ne mažesnę kaip 40 % eksploatuojamų atsargų dalį.

245    Net jei ginčijamame sprendime Komisija būtų galutinai nustačiusi šio sprendimo 242 ir 243 punktuose minimą skaičių – 40 %, reikia pabrėžti, kad nei ieškovė, nei Graikijos Respublika nepateikė argumentų, kad įrodytų, jog ieškovės konkurentų prieiga prie mažesnės šių eksploatuojamų atsargų dalies galėtų pakankamai garantuoti, jog ginčijamų priemonių antikonkurencinės pasekmės bus ištaisytos. Konkrečiai kalbant, jos nepateikia jokio argumento, kad nuginčytų Komisijos argumentus, pateiktus ginčijamo sprendimo 255 išnašoje, kurios pagrindu ji nusprendė preliminariai nustatyti, kad būtina prieiga prie 40 % atsargų.

246    Taip pat nei ieškovė, nei Graikijos Respublika nenurodė Komisijos pasiūlytosioms alternatyvių priemonių, kurios būtų ne tokios griežtos ir kurių galėtų užtekti ginčijamų priemonių antikonkurencinėms pasekmėms ištaisyti.

247    Konkrečiai kalbant, ieškovės argumentuose nėra nieko, kas leistų manyti, kad jai tenkančios nepalankios priemonės gali pašalinti Komisijos konstatuotą galimybių nelygybę, nenaudingą jos konkurentams aukštesnės grandies rinkoje.

248    Taip pat Graikijos Respublika nepaaiškina, kodėl menkas tam tikrų ieškovei perduotų telkinių pelningumas pateisintų tai, kad nesiimama priemonių, skirtų pašalinti ginčijamame sprendime konstatuotai galimybių nelygybei. Šiuo aspektu reikia patikslinti, kad pati Graikijos Respublika netvirtina, kad visi eksploatuotini telkiniai, kuriuos būtų galima paskirti ieškovės konkurentams, yra neabejotino pelningumo. Bet kuriuo atveju Graikijos Respublika nepaaiškina priežasčių, dėl kurių teisių eksploatuoti minėtus telkinius suteikimą konkurso tvarka šiems konkurentams reikėtų laikyti „dovana“ šių konkurentų naudai arba kaip tai trukdytų ieškovei padengti savo investicijas.

249    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad nenustatyta jokio proporcingumo principo pažeidimo.

250    Todėl šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

251    Vadinasi, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

252    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 219 straipsnį Bendrojo Teismo sprendimuose ir nutartyse, priimamuose panaikinus jo sprendimą ar nutartį ir grąžinus jam bylą, šis teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių, pirma, su jo nagrinėtomis bylomis ir, antra, su Teisingumo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus.

253    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia priteisti iš jos padengti savo, Komisijos, į bylą įstojusių įmonių ir apeliacinio proceso metu į bylą įstojusių šalių bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu Teisingumo Teisme.

254    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, į bylą įstojusios valstybės narės pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Graikijos Respublika pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas, taip pat patirtas dėl apeliacinio proceso Teisingumo Teisme.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI) padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir Europos Komisijos, Elpedison Paragogi Ilektrikis Energeias AE (Elpedison Energeiaki), Elliniki Energeia kai Anaptyxi AE (HE & D SA), Mytilinaios AE, Protergia AE bei Alouminion tis Ellados VEAE patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Graikijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen Pelikánová Buttigieg

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

1.  Ieškovė

2.  Graikijos lignito rinka

3.  Graikijos elektros energijos rinka

Elektros energijos gamybos ir elektros energijos jėgainių statybos licencijos

Elektros energijos importas

Privaloma dienos rinka

Administracinė procedūra

Ginčijamas sprendimas

Procesas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme

Procesas ir reikalavimai bylą grąžinus nagrinėti iš naujo

Dėl teisės

1.  Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida, padaryta taikant EB 86 straipsnio 1 dalies nuostatas kartu su EB 82 straipsnio nuostatomis, ir akivaizd˛ia vertinimo klaida

Dėl pirmos dalies, susijusios su akivaizdžia vertinimo klaida apibrėžiant nagrinėjamas rinkas

Pirminės pastabos

Dėl pirmos grupės argumentų, susijusių su žemesnės grandies rinkos apibrėžimu

–  Dėl pirmojo kaltinimo

–  Dėl antrojo kaltinimo

–  Dėl trečiojo kaltinimo

–  Dėl ketvirtojo kaltinimo

Dėl antros grupės argumentų, susijusių su aukštesnės grandies rinkos apibrėžimu

–  Dėl pirmojo kaltinimo

–  Dėl antrojo kaltinimo

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo trečios dalies, susijusios su galimybių nelygybės ieškovės naujų konkurentų nenaudai nebuvimu

Dėl pirmojo kaltinimo

Dėl antrojo kaltinimo

Dėl trečiojo kaltinimo

Dėl ketvirtojo kaltinimo

Dėl penktojo kaltinimo

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo penktos dalies, susijusios tariama akivaizdžia vertinimo klaida, nes Komisija neatsižvelgė į aukštesnės grandies rinkos pokyčius

Dėl pirmojo kaltinimo

Dėl antrojo kaltinimo

2.  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu

3.  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir privačios nuosavybės apsaugos principų pažeidimu, taip pat su piktnaudžiavimu įgaliojimais

Dėl pirmos dalies, susijusios su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

Dėl antros dalies, susijusios su privačios nuosavybės apsaugos principo pažeidimu

Dėl trečios dalies, susijusios su piktnaudžiavimu įgaliojimais

4.  Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: graikų.