TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. liepos 4 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Karteliai – Europos rinka – Vario jungčių ir vario lydinių jungčių sektorius – Komisijos sprendimas – SESV 101 straipsnio pažeidimo konstatavimas – Baudos – Vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas – Pažeidimo nutraukimas – Tam tikrų dalyvių padaryto pažeidimo tyrimas – Recidyvas“
Byloje C‑287/11 P
dėl 2011 m. birželio 6 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, V. Bottka ir R. Sauer, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
apeliantė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Aalberts Industries NV, įsteigtai Utrechte (Nyderlandai),
Comap SA, buvusiai Aquatis France SAS, įsteigtai Lione (Prancūzija),
Simplex Armaturen + Fittings GmbH & Co. KG, įsteigtai Argenbühl‑Eisenharz (Vokietija),
atstovaujamai advokato R. Wesseling,
ieškovėms pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einantis K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász (pranešėjas), G. Arestis, T. von Danwitz ir D. Šváby,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. rugsėjo 27 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2013 m. vasario 28 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2011 m. kovo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Aalberts Industries ir kt. prieš Komisiją (T‑385/06, Rink. p. II‑1223, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo jis panaikino 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimo C(2006) 4180 dėl procedūros pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla Nr. COMP/F/38.121 – Jungiamosios detalės) (OL L 283, 2007, p. 63, toliau – ginčijamas sprendimas) 1 straipsnį ir 2 straipsnio a punktą bei b punkto 2 papunktį, tiek, kiek jame konstatuojama, kad Aalberts Industries NV (toliau – Aalberts), Comap SA (toliau – Comap), buvusios Aquatis France SAS (toliau – Aquatis), ir Simplex Armaturen + Fittings GmbH & Co. KG (toliau – Simplex) darė pažeidimą nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. ir Aalberts skirta 100,8 mln. EUR bauda, iš kurios solidariai su dukterinėmis bendrovėmis Aquatis turi sumokėti 55,15 mln. EUR ir Simplex – 55,15 mln. EUR; taip pat papildoma bauda, už kurios sumokėjimą solidariai atsakingos abi bendrovės.
2 Savo priešpriešiniu apeliaciniu skundu Aalberts, Aquatis ir Simplex prašo, jei Teisingumo Teismas patenkintų Komisijos apeliacinį skundą, panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį, 2 straipsnio a punktą ir b punkto 2 papunktį bei 3 straipsnį, kiek tai susiję su Aalberts, Comap (buvusi Aquatis) ir Simplex.
3 Subsidiariai atsakovės apeliaciniame procese prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo konstatuojamas vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas, kuris po to, kai Komisija 2001 m. kovą atliko patikrinimus, toliau buvo tęsiamas, ir ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktą ir b punkto 2 papunktį bei 3 straipsnį, kiek tai susiję su minėtomis bendrovėmis, arba, nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti arba iš esmės sumažinti joms skirtos baudos dydį.
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
4 Bendrasis Teismas padarė šias išvadas:
„1 <…> Pažeidimas apėmė kainų nustatymą, kainoraščių sudarymą, kainų sumažinimą ir nuolaidų taikymą, kainų didinimo mechanizmų įgyvendinimą, nacionalinių rinkų ir klientų pasidalijimą, keitimąsi kita komercine informacija bei dalyvavimą reguliariuose susitikimuose, taip pat kitokius kontaktus, palengvinančius daryti pažeidimą.
2 [Aalberts, Aquatis ir Simplex] yra tarp ginčijamo sprendimo adresatų.
3 Aalberts yra tarptautinės pramonės grupės patronuojanti bendrovė, kotiruojama Amsterdamo (Nyderlandai) Euronext biržoje. Ji tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja kelių jungčių gamybos arba platinimo sektoriuje veiklą vykdančių bendrovių kapitalą. 2002 m. rugpjūčio 30 d. Aalberts įsigijo visą IMI plc (toliau − IMI) jungčių ir gamybos ir platinimo veiklą, kuria iki tol užsiimdavo „Yorkshire Fittings Group“. Šis sandoris pirmiausia apėmė visų Raccord Orléanais SA [toliau − Raccord Orléanais] (vėliau tapo Aquatis) ir R. Woeste & Co. Yorkshire GmbH [toliau − Woeste & Co] (vėliau tapo Simplex) akcijų įsigijimą. Šios dvi įmonės buvo priskirtos vienai iš dviejų pagrindinių Aalberts grupės veiklos sričių, būtent skysčio valdymo ir kontrolės prietaisų.
4. 2006 m. kovo mėn. ginčijamo sprendimo adresatė Comap, kaip pažeidimą dariusi Legris Industries SA kontroliuojama bendrovė ir ieškovė byloje T‑377/06, buvo perduota Aalberts grupei. 2007 m. balandžio 16 d. laišku Pirmosios instancijos teismas (dabar – Bendrasis Teismas) buvo informuotas apie tai, kad visas Aquatis turtas ir įsipareigojimai perduoti Comap ir kad Aquatis nebeegzistuoja kaip juridinis subjektas. <...>
5 2001 m. sausio 9 d. kita vario jungčių gamintoja Mueller Industries Inc. pranešė Komisijai apie kartelį jungčių sektoriuje, taip pat kitose susijusiose pramonės šakose vario vamzdžių rinkoje ir apie savo norą bendradarbiauti pagal Komisijos pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, 1996, p. 4, toliau – 1996 m. Pranešimas dėl bendradarbiavimo) (ginčijamo sprendimo 114 konstatuojamoji dalis).
6 Pradėjusi tyrimą dėl vario vamzdžių ir jungčių 2001 m. kovo 22 d. ir 23 d. Komisija, remdamasi 1962 m. vasario 17 d. Reglamento Nr. 3, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio [EB 81] ir [82] straipsnius (OL L 82, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 14), 23 straipsnio 3 dalimi, kelių įmonių patalpose, įskaitant IMI, tuometinę Raccords Orléanais ir R. Woeste & Co. Yorkshire patronuojančią bendrovę, atliko patikrinimus, apie kuriuos nebuvo iš anksto pranešta (ginčijamo sprendimo 119 konstatuojamoji dalis).
7 Atlikusi pirmuosius patikrinimus 2001 m. balandžio mėn. Komisija išskyrė savo tyrimą dėl vario vamzdžių į tris atskiras procedūras, būtent procedūrą byloje COMP/E-1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai), procedūrą byloje COMP/F‑1/38.121 (Jungtys) ir procedūrą byloje COMP/E-1/38.240 (Pramoniniai vamzdžiai) ([ginčijamo] sprendimo 120 konstatuojamoji dalis).
<...>
9 Nuo 2002 m. vasario–kovo mėn. Komisija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 17 11 straipsniu, vėliau 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsniu, išsiuntė atitinkamoms šalims kelis prašymus pateikti informacijos (ginčijamo sprendimo 122 konstatuojamoji dalis).
10 2003 m. rugsėjo mėn. IMI pateikė prašymą leisti pasinaudoti 1996 m. Pranešimu dėl bendradarbiavimo. Tokius prašymus taip pat pateikė grupė Delta (2004 m. kovo mėn.) ir FRA.BO SpA [toliau − FRA.BO] (2004 m. liepos mėn.). Paskutinį prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti 2005 m. gegužės mėn. pateikė Advanced Fluid Connections plc (toliau – AFC). FRA.BO, be kita ko, pateikė informacijos, kurioje atkreipiamas Komisijos dėmesys į aplinkybę, jog pažeidimas buvo tęsiamas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2004 m., t. y. po jos atliktų patikrinimų (ginčijamo sprendimo 115–118 konstatuojamosios dalys).
11 2005 m. rugsėjo 22 d. byloje COMP/F‑1/38.121 (Jungtys) Komisija pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą ir priėmė pranešimą apie kaltinimus, kurį, be kita ko, išsiuntė [atsakovei apeliaciniame procese] ginčijamo sprendimo 123 ir 124 konstatuojamosios dalys).
12 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisija priėmė [ginčijamą] sprendimą.
13 [Ginčijamo] sprendimo 1 straipsnyje Komisija konstatavo, kad tam tikrais laikotarpiais [atsakovės apeliaciniame procese] dalyvavo darant pažeidimą:
– Aalberts: nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. balandžio 1 dienos;
– Aquatis ir Simplex: kaip IMI grupės narės – nuo 1991 m. sausio 31 d. iki 2001 m. kovo 22 d., o kaip Aalberts grupės narės – nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. balandžio 1 dienos.
14 Už šį pažeidimą Komisija ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a ir b punktuose skyrė [atsakovės apeliaciniame procese] tokias baudas:
„a) [Aalberts]: 100,80 milijono eurų.
iš kurių solidariai su:
[Aquatis]: 55,15 mln. eurų;
[Simplex]: 55,15 milijono eurų.
b) 1. [IMI] solidariai su IMI Kynoch Ltd: 48,30 milijono eurų.
iš kurių solidariai su:
<…>
[Aquatis]: 48,30 milijono eurų ir
[Simplex]: 48,30 milijono eurų.
2. [Aquatis] ir [Simplex] solidariai atsakingos už papildomą baudą: 2,04 mln. EUR.“
15 Pagal ginčijamo sprendimo 3 straipsnį 1 straipsnyje įvardytos įmonės privalėjo nedelsdamos nutraukti pažeidimo, jei to dar nepadarė, ir ateityje susilaikyti nuo bet kokių 1 straipsnyje nurodytų veiksmų ar elgesio, taip pat nuo bet kokių veiksmų ar elgesio, kurių tikslas ar poveikis toks pats arba panašus.
16 Apskaičiuodama kiekvienai įmonei skirtinos baudos dydį Komisija taikė metodą, įtvirtintą Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir [AP] sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171, toliau – 1998 m. Gairės).
17 Nustatydama pradines baudas pagal pažeidimo sunkumą Komisija dėl pažeidimo pobūdžio ir geografinio masto kvalifikavo jį kaip labai sunkų (ginčijamo sprendimo 755 konstatuojamoji dalis).
18 Paskui manydama, jog tarp atitinkamų įmonių yra didelių skirtumų, Komisija jas vertino diferencijuodama ir dėl to rėmėsi jų svarba atitinkamoje nagrinėjamoje rinkoje, kurią lemia užimamos rinkos dalys. Šiuo pagrindu ji suskirstė atitinkamas bendroves į šešias kategorijas, remdamasi kiekvienos įmonės 2000 m. Europos ekonominės erdvėje [EEE] pasiekta šioje procedūroje aptariamos prekės apyvarta, išskyrus Aalberts ir AFC, kurių atveju buvo remiamasi 2003 metais (ginčijamo sprendimo 758 konstatuojamoji dalis).
19 Aalberts buvo priskirta prie pirmos kategorijos, t. y. kategorijos, kuriai nustatyta 60 mln. EUR pradinė bauda, o IMI – prie antros kategorijos, kuriai nustatyta 46 mln. EUR pradinė bauda (ginčijamo sprendimo 765 konstatuojamoji dalis).
20 Paskui Komisija padidino kiekvienai suinteresuotai įmonei skirtą pradinę baudą 10 % už kiekvienus dalyvavimo kartelyje metus ir prireikus 5 % už laikotarpį nuo šešių mėnesių iki metų. Kalbant apie laikotarpį nuo 1988 m. gruodžio 31 d. iki 1991 m. sausio 31 d., Komisija nusprendė padidinti baudą 5 % už kiekvienus metus dėl tuometinio riboto kartelio geografinio masto (ginčijamo sprendimo 775 konstatuojamoji dalis).
21 Galiausiai tolesnis dalyvavimas darant pažeidimą po Komisijos patikrinimų, t. y. 2003 m. birželio 25 d.–2004 m. balandžio 1 d., 2003 m. birželio 21 d.–2004 m. balandžio 25 d., buvo pripažintas sunkinančia aplinkybe, kuria pateisinamas atsakovėms apeliaciniame procese skirtinos pagrindinės baudos padidinimas 60 % (ginčijamo sprendimo 779 ir 782 konstatuojamosios dalys).
Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
5 2006 m. rugsėjo 14 d. ieškiniu atsakovės apeliaciniame procese paprašė Bendrojo Teismo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį, 2 straipsnio a punktą ir b punkto 2 papunktį bei 3 straipsnį, kiek tai su jomis susiję,
– subsidiariai panaikinti arba iš esmės sumažinti jai skirtos baudos dydį.
6 Grįsdamos ieškinį Bendrajame Teisme atsakovės apeliaciniame procese nurodė penkis pagrindus, susijusius atitinkamai su neteisėtai Aalberts, kaip patronuojančiai bendrovei, priskirta atsakomybe už pažeidimą, EB 81 straipsnio pažeidimo nebuvimu, nedalyvavimu darant ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytą vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies ir 1998 m. Gairių pažeidimu bei galiausiai Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnio ir 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
7 Šioje byloje, Bendrojo Teismo nuomone, reikėjo iš pradžių išnagrinėti antrąjį ir trečiąjį pagrindus.
8 Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 48 straipsnyje nurodė, kad šiuo atveju Komisijos inkriminuojamų veiksmų tikrumas, būtent dalyvavimo Fédération Française des Négociants en Appareils Sanitaires, Chauffage, Climatisation et Canalisations (FNAS) susitikimuose laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2004 m. sausio 20 d., 2004 m. vasario 16 d. telefoninės konferencijos dėl FNAS, vieno iš atsakovų darbuotojo kontaktų su FRA.BO atstovu ir 2004 m. kovo 18 d. kontaktų per Eseno (Vokietija) parodą, yra neginčijamas. Tačiau atsakovės apeliaciniame procese ginčija tokio elgesio antikonkurencinį pobūdį, kuris yra sine qua non sąlyga konstatuojant EB 81 straipsnio pažeidimą.
9 Bendrasis Teismas išnagrinėjo įrodymus ir skundžiamo sprendimo 68 punkte padarė išvadą, kad Simplex dalyvavimas darant EB 81 straipsnyje numatytą pažeidimą ginčijamu laikotarpiu buvo nepakankamai teisiškai įrodytas. Todėl skundžiamo sprendimo 69 punkte padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo 1 straipsnį reikia panaikinti tiek, kiek Komisija jame konstatavo, jog Simplex dalyvavo darant ginčijamu laikotarpiu vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
10 Dėl Aquatis dalyvavimo darant pažeidimą Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 119 punkte nusprendė, kad neįrodyta, jog Aquatis žinojo, kad taip elgdamasi dalyvauja kartelyje, kurį sudaro keli vienatiksliai skirtingi epizodai, arba net kartelyje, kuriame jau dalyvavo iki 2001 m. kovo mėn. ir kuris tęsiamas.
11 Todėl Bendrasis Teismas ne tik Aquatis ir Simplex, bet ir Aalberts, kuriai ginčijamuoju sprendimu buvo priskirta atsakomybė už dukterinių bendrovių veiksmus, atžvilgiu panaikino ginčijamo sprendimo 1 straipsnį tiek, kiek Komisija jame konstatavo, kad dalyvaudamos ginčijamu laikotarpiu visuose susitarimuose ir derindamos veiksmus vario jungčių ir vario lydinių jungčių rinkoje, kaip nurodyta minėtoje nuostatoje, jos dalyvavo vykdant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą.
12 Bendrasis Teismas nusprendė, kad nėra poreikio nagrinėti kitų pagrindų, ir panaikino Aalberts skirtą 100,8 mln. EUR baudą, iš kurių 55,15 mln. EUR solidariai su Aquatis ir Simplex, taip pat 2,04 mln. EUR baudą, už kurios sumokėjimą solidariai atsakingos Aquatis ir Simplex.
Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
13 Grįsdama reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą Komisija nurodo tris apeliacinio skundo pagrindus.
14 Nurodydama pirmąjį pagrindą Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė įrodinėjimo naštą reglamentuojančias taisykles, iškraipė tam tikrus įrodymus ir nepakankamai motyvavo savo faktinių aplinkybių vertinimą. Subsidiariai pateiktame antrajame pagrinde Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas suklydo, kai panaikino visą ginčijamą sprendimą. Taip pat subsidiariai pateiktame trečiajame pagrinde, jei Teisingumo Teismas atmestų pirmuosius du pagrindus, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas nenurodė pakankamų motyvų panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį ir 2 straipsnio a punktą ir b punkto 2 papunktį, bylą išnagrinėjo ultra petita ir pažeidė šalių rungtyniškumo principą.
Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo
Šalių argumentai
15 Pirmąjį pagrindą sudaro trys dalys.
– Dėl atskiro Simplex ir Aquatis vertinimo darant tęstinį pažeidimą
16 Komisijos manymu, Bendrasis Teismas neįvertino tęstinio Aalberts dalyvavimo darant pažeidimą. Užuot tai padaręs, jis atliko atskirą ir individualų jos abiejų dukterinių bendrovių Simplex ir Aquatis tyrimą. Todėl skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta į ginčijamajame sprendime nurodytų įrodymų vertinimo esmę, t. y. kad Aalberts, Aquatis ir Simplex sudarė vieną ūkio vienetą, taigi, vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnio 2 dalį. Šiuo tikslu Bendrasis Teismas pirmiausia privalėjo atsakyti į pagrindą, kuriame teigiama, kad Aalberts ir jos dukterinės bendrovės sudarė tą pačią įmonę, o tai nebuvo išnagrinėta skundžiamame sprendime.
– Dėl neatsižvelgimo į įrodymų visetą, pirmiausia į įvairius ryšius tarp atskirų įrodymų
17 Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į įrodymų, kurie jam buvo pateikti ginčijamame sprendime ir pirmosios instancijos procese, visetą, pirma, be pakankamai rimtos priežasties nepaisęs tam tikrų įrodymų ir, antra, nenagrinėjęs visų šių įrodymų ir tarp jų esančių ryšių.
18 Taip Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tarp įvairių įrodymų esančius ryšius, kurie buvo naudingi siekiant teisingai įvertinti antikonkurencinius veiksmus. Komisijos manymu, taikydamas selektyvaus ir išskaidyto į atskiras dalis pobūdžio analizės metodą Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė, pirma, į su antikonkurenciniu susitarimu susijusių veiksmų panašumus per pirmą kartelio laikotarpį (prieš Komisijai atliekant patikrinimus) ir vėlesnius kontaktus, už kuriuos Aalberts laikoma atsakinga, ir, antra, akivaizdžius įvairių antikonkurencinių kontaktų ryšius nuo 2003 m. iki 2004 m.
– Dėl įrodymų iškraipymo ir motyvų stokos
19 Komisija mano, kad atmetęs 2004 m. vasario 25 d. P. (FRA.BO) ranka padarytus įrašus ir su jais susijusius paaiškinimus Bendrasis Teismas nenurodė pakankamų motyvų. Skundžiamo sprendimo 60 punkte Bendrasis Teismas teigia, jog „negalima atmesti galimybės, kad padidinti kainas nusprendė nepriklausomas Simplex importuotojas (D.)“, tačiau jis niekaip nepaaiškino, kodėl šis teiginys yra svarbus, ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl išvados, kurią Bendrasis Teismas remdamasis tuo galėtų padaryti.
20 Be to, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė ir darbo kalendoriaus turinį, ir FRA.BO pareiškimus. Komisijos manymu, remiantis FRA.BO antro pareiškimo analize ir jos darbo kalendoriuje įrašyta pastaba, Bendrasis Teismas galėjo tik padaryti išvadą, kad Simplex informavo FRA.BO apie kainų padidėjimą 5 % Graikijoje, o tai, logiška, buvo susiję su D., veikiančiu, kaip platintojas.
21 Be to, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į įrodymus, susijusius su Simplex atstovų (Be ir H.) dalyvavimu antikonkurenciniame susitikime su IBP Ltd atstovu (Ha), kuris įvyko 2004 m. kovo 18 d. Eseno parodoje. Bendrasis Teismas iškraipė atskirų nagrinėjamo kartelio dalyvių pareiškimus šiame renginyje, kuriame vyko slapti susitikimai.
22 Pagaliau Komisija pažymi, kad vertindamas Aalberts (Aquatis) dalyvavimą FNAS susitikimuose Bendrasis Teismas neatsižvelgė (ir vėl) į įrodymų visetą ir iškraipė įrodymus. Be to, Bendrasis Teismas nepaaiškino skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad negalima atmesti galimybės, jog nuo 2004 m. kovo 1 d. padidinti 5 % kainas nusprendė nepriklausomas Simplex importuotojas (D.), svarbos. Be to, Bendrojo Teismo motyvai buvo prieštaringi, nes šioje byloje jis padarė išvadą, kad Aalberts dalyvavimas FNAS susitikimuose nesudarė „aiškaus“ ryšio su visu karteliu, nors paralelinėje byloje jis dalyvavimą minėtuose susitikimuose laikė pakankamu ryšiu įrodant bendrą pažeidimą, kiek tai susiję su IBP Ltd (2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas IBP ir International Building Products France prieš Komisiją, T‑384/06, Rink. p. II‑1177).
23 Atsakovės apeliaciniame procese pažymi, kad Aquatis ir Simplex inkriminuojami pažeidimai grindžiami keturiais faktiniais įvykiais, iš kurių du yra susiję su Aquatis: šios bendrovės atstovų dalyvavimas penkiuose FNAS Logistikos komiteto susitikimuose, dalyvavimas konferencijoje telefonu dėl FNAS ir dviejose konferencijose dėl Simplex, pokalbis telefonu su FRA.BO ir Simplex atstovu ir 2004 m. kovo 18 d. susitikimas Eseno parodoje. Jos teigia, kad įvykiai nėra vienas su kitu susiję, ir Bendrasis Teismas visiškai logiškai pirmiausia įvertino šių dviejų bendrovių tariamą dalyvavimą, paskui – visus įrodymus atsižvelgdamas į jų kontekstą.
Teisingumo Teismo vertinimas
24 Iš skundžiamo sprendimo 3 punkto matyti, kad Raccord Orléanais ir Woeste & Co buvo Aalberts dukterinės bendrovės. Visas dukterinių bendrovių akcijas 2002 m. rugpjūčio 30 d. nupirko Aalberts. Abi dukterinės bendrovės buvo įtrauktos į vieną iš Aalberts vykdomos veiklos sričių, t. y. skysčio valdymo sritį.
25 Taip pat reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 649–656 konstatuojamosiose dalyse atsakovės apeliaciniame procese buvo laikomos viena įmone, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį. Būtent dėl šios priežasties Komisija ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje tariamus Aquatis ir Simplex neteisėtus veiksmus priskyrė patronuojančiai bendrovei Aalberts.
26 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką atsakomybė už dukterinės bendrovės elgesį gali būti priskirta patronuojančiai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama atskirą teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius (žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, C‑97/08 P, Rink. p. I‑8237, 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
27 Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovės apeliaciniame procese pirmajame ieškinio pagrinde Bendrajam Teismui prieštaravo dėl Aalberts ir jos dukterinių bendrovių Aquatis ir Simplex laikymo viena įmone, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį.
28 Tačiau Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime šio pagrindo neišnagrinėjo. Jis išnagrinėjo tik antrąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus ir, be kita ko, klausimą, ar Aquatis ir Simplex, remiantis abiejų šių dukterinių bendrovių pateiktų įrodymų vertinimu, gali būti laikomos kaip atskirai dalyvavusios darant konstatuotą ginčijamo sprendimo 1 straipsnio pažeidimą.
29 Taip Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į pačią ginčijamo sprendimo esmę, t. y. tai, kad Aalberts, Aquatis ir Simplex sudarė vieną ūkio vienetą, taigi, vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal EB 81 straipsnį.
30 Todėl ši pirmoji pirmo pagrindo dalis yra pagrįsta.
31 Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į šią klaidą, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
32 Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad dėl Bendrojo Teismo padarytos teisės klaidos skundžiamas sprendimas netampa neteisėtas, jeigu paaiškėja, kad jo rezoliucinė dalis yra pagrįsta kitais teisiniais motyvais (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 47 punktą ir 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta prieš Komisiją, C‑352/09 P, Rink. p. I‑2359, 136 punktą).
33 Bendrajam Teismui nagrinėjant pateiktą ieškinį, tyrimas dėl pirmojo ieškinio pagrindo galėjo baigtis dviem išvadomis.
34 Jei Bendrasis Teismas būtų padaręs išvadą, kad trys nagrinėjamos bendrovės nesudarė vienos įmonės pagal Sąjungos konkurencijos teisę, Komisijos šiame pagrinde pateikti kaltinimai dėl Bendrojo Teismo atlikto tyrimo būtų nepagrįsti.
35 Tačiau jei įmonė, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, buvo nustatyta, toks nustatymas gali iš principo nulemti kitokią rezoliucinės dalies formuluotę nei tą, kuri buvo išdėstyta skundžiamame sprendime.
36 Šią antrą prielaidą turi išnagrinėti Teisingumo Teismas.
37 Neginčijama, kad Komisija ginčijamajame sprendime išnagrinėjo ir įvertino sudarytą kartelį dviem etapais, kurie buvo pertraukti 2001 m. kovą keliose įmonėse Komisijos atliktais netikėtais patikrinimais. Tyrimas dėl Aalberts grupės buvo atliktas antrajame etape, konkrečiai kalbant, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 15 d. iki 2004 m. balandžio 1 dienos. Šiuo klausimu pati Komisija savo apeliaciniame skunde vartoja terminą „antras laikotarpis“.
38 Ginčijamo sprendimo 570 punkte Komisija pripažino, kad IMI, Aalberts pirmtakė, bei Aquatis ir Simplex patronuojanti bendrovė, 2001 m. kovo mėn. iš karto po Komisijos netikėtų patikrinimų nutraukė savo dalyvavimą kartelyje. Be to, skundžiamo sprendimo 80 punkte pateikiamas ieškovių pirmojoje instancijoje teiginys, pagal kurį, kai Aalberts įsigijo visą IMI jungčių gamybos ir platinimo veiklą, ji buvo tikra, jog IMI ir jos dukterinės bendrovės, įskaitant Raccord Orléanais ir R. Woeste & Co., iš tikrųjų nutraukė savo dalyvavimą nagrinėjamame kartelyje. Komisija to neneigia. Kiek tai konkrečiai susiję su Aquatis, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 114 punkte nurodė: kadangi Aquatis kapitalą kontroliavo jos buvusi patronuojanti bendrovė IMI, ji nutraukė dalyvavimą darant pažeidimą iš karto po Komisijos patikrinimų 2001 m. kovo mėnesį.
39 Bet kuriuo atveju Komisija neteigia, kad nuo 2001 m. kovo iki 2003 m. birželio 25 d. Aalberts ir jos dukterinių bendrovių elgesyje nebuvo nieko, kas galėjo būti neteisėta. Todėl turi būti laikoma įrodyta, kad šiuo atskaitiniu laikotarpiu joks grupės Aalberts narys nagrinėjamame kartelyje nedalyvavo.
40 Šiomis aplinkybėmis, net jei reiktų pripažinti, kad Aalberts, Aquatis ir Simplex sudarė įmonę, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, norint šiai įmonei priskirti atsakomybę už nagrinėjamą kartelį, būtų reikėję, kad bent vienas šios grupės narys jame dalyvautų (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Komisija prieš Tomkins, C‑286/11 P, 37 punktą).
41 Taigi, Bendrasis Teismas teisingai pasielgė, kai išnagrinėjo visus ginčijamame sprendime nurodytus kaltinimus, kurie galėjo įrodyti, jog viena iš Aalberts dukterinių bendrovių iš naujo prisijungė prie kartelio.
42 Šiuo tikslu Bendrasis Teismas, pirma, skundžiamo sprendimo 68 punkte konstatavo, kad „Simplex dalyvavimas darant EB 81 straipsnyje numatytą pažeidimą ginčijamu laikotarpiu nepakankamai teisiškai įrodytas“, ir, antra, šio sprendimo 119 punkte – kad „neįrodyta, jog Aquatis žinojo, kad taip elgdamasi dalyvauja kartelyje, kurį sudaro keli vienatiksliai skirtingi epizodai, arba net kartelyje, kuriame jau dalyvavo iki 2001 m. kovo mėn. ir kuris tęsiamas“.
43 Niekas nesuteikia pagrindo manyti, kad Bendrasis Teismas būtų konstatavęs, jog viena ar daugiau minėtų bendrovių pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, jei prieš tai būtų nustatęs, jog šios bendrovės bendrai sudarė vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę.
44 Be to, konstatuotina, kad Bendrasis Teismas atliko savo faktinių aplinkybių vertinimus atsižvelgdamas į jam pateiktoje bylos medžiagoje esančius įrodymus, be kita ko, susijusius su Aalberts, Aquatis ir Simplex esamais ryšiais.
45 Šiomis aplinkybėmis dėl šio sprendimo 29 punkte konstatuotos teisės klaidos skundžiamas sprendimas negali būti panaikintas.
46 Dėl antros pirmojo pagrindo dalies Komisija iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą, kad atskirai išnagrinėjo kiekvienai dukterinei bendrovei pateiktus kaltinimo įrodymus neatsižvelgęs, siekiant įvertinti kiekvienos dukterinės bendrovės veiksmų neteisėtumą, į tarp visų įrodymų esančius ryšius.
47 Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš SESV 256 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, įvertinti šias faktines aplinkybes. Bendrajam Teismui konstatavus ar įvertinus faktines aplinkybes, remdamasis SESV 256 straipsniu Teisingumo Teismas yra kompetentingas patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją ir teisines išvadas, kurias Bendrasis Teismas padarė jomis remdamasis (2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Bavaria prieš Komisiją, C‑445/11 P, 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
48 Akivaizdu, kad šioje dalyje Komisija ragina Teisingumo Teismą atlikti naują faktinių aplinkybių vertinimą. Komisijos ginčijamas įrodymų vertinimas yra susijęs su faktinių aplinkybių vertinimu, kurio, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas iškraipo jam pateiktus įrodymus, Teisingumo Teismas negali peržiūrėti (žr. minėto Sprendimo Bavaria prieš Komisiją 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
49 Darytina išvada, kad antra pirmojo apeliacinio skundo pagrindo dalis turi būti atmesta.
50 Kalbant apie pirmojo pagrindo trečią dalį, primintina, kad dėl apeliantės teiginio, jog Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, Teisingumo Teismo statuto 168 straipsnio 1 dalies d punktą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą reikalaujama, kad ieškovas aiškiai nurodytų, kokius įrodymus iškraipė Bendrasis Teismas, ir įrodytų nagrinėjimo klaidas, dėl kurių, jo nuomone, minėtas teismas juos iškraipė (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 50 punktą).
51 Įrodymai yra iškraipomi tada, kai, nerenkant naujų, turimų įrodymų įvertinimas akivaizdžiai neteisingas (žr. 2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C‑229/05 P, Rink. p. I‑439, 37 punktą ir 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge prieš Komisiją, C‑413/08 P, Rink. p. I‑5361, 17 punktą).
52 Tačiau šio pirmojo pagrindo trečioje dalyje Komisija tik siūlo kitaip nei Bendrasis Teismas vertinti įrodymus dėl tariamo Simplex dalyvavimo nagrinėjamame kartelyje, būtent 2004 m. vasario 25 d. P. ranka padarytus įrašus, susijusius su telefoniniu pokalbiu su W. ir Be, H bei Ha pareiškimais dėl tariamo suokalbio, kuris įvyko 2004 m. kovo 18 d. Eseno parodoje. Tačiau atsižvelgiant į šioje byloje Komisijos nurodytus argumentus, negalima daryti išvados, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai viršijo protingo minėtų įrodymų vertinimo ribas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. vasario 10 d. Sprendimo Activision Blizzard Germany prieš Komisiją, C‑260/09 P, Rink. p. I‑419, 57 punktą).
53 Pagaliau, kiek tai susiję su motyvų stoka, Komisijos argumentai iš esmės susiję su minėtų 2004 m. vasario 25 d. ranka padarytų įrašų vertinimu. Net jei Bendrasis Teismas nepaaiškina savo skundžiamo sprendimo 60 punkte padarytos išvados reikšmės, jis šio sprendimo 61 punkte konstatuoja, kad vien šių nagrinėjamų užrašų „nepakanka siekiant įrodyti Simplex dalyvavimą darant pažeidimą, kuriuo ji kaltinama šioje byloje, [nes] iš tiesų neatmestina šio kontakto pripažinimo kaip atskiro pažeidimo galimybė, [ir, be to,] vien šiais užrašais negalima įrodyti Simplex dalyvavimo kartelyje 2003 metais“. Taip pat negalima priimti kaltinimo, susijusio su prieštaringais motyvais. Nors savo Sprendime IBP ir International Building Products France prieš Komisiją Bendrasis Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į teisės reikalavimus, įrodymai pakankamai aiškiai rodė, jog ieškovės dalyvavo darant ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytą pažeidimą, skundžiamame sprendime atliktas įrodymų, susijusių su Aalberts, Aquatis ir Simplex, vertinimas neleido Bendrajam Teismui pagrįsti tokią išvadą, kiek tai susiję su iš šių bendrovių tariamai sudaryta įmone.
54 Tokiomis aplinkybėmis apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis yra nepagrįsta.
55 Taigi pirmąjį Komisijos grindžiant apeliacinį skundą nurodytą pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo
Šalių argumentai
56 Antrajame pagrinde, susijusiame su teisės klaida, Komisija nurodo, kad panaikinęs visą ginčijamą sprendimą, susijusį su dukterine bendrove Aquatis ir kontroliuojančia bendrove Aalberts, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią teisės klaidą, nors ir patvirtino Aquatis dalyvavimą kartelyje Prancūzijos teritorijoje. Skundžiamame sprendime padarytos mažiausiai dvi teisės klaidos.
57 Pirmoji klaida susijusi su tuo, kad Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą remdamasis tuo, kad Aquatis žinios, palyginti su kitų FNAS susirinkimuose Prancūzijoje dalyvavusių bendrovių žiniomis, skyrėsi.
58 Antra teisės klaida yra ta, kad Bendrasis Teismas viršijo savo įgaliojimus, kai panaikino visą sprendimą dėl Aalberts ir jos dviejų dukterinių bendrovių, nors panaikinimas iš dalies būtų buvęs pats tinkamiausias sprendimas. Komisija mano, kad jei per abu atskaitinius laikotarpius buvo padaryti du skirtingi pažeidimai, susiję su Aquatis, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai panaikino visą baudos sumą, o ne paprasčiausia ją sumažino, kad būtų atspindėtas pažeidimas, padarytas jai dalyvaujant FNAS susirinkimuose antruoju kartelio laikotarpiu.
59 Atsakovės apeliaciniame procese teigia, kad šis antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas, nes iš tikrųjų jis susijęs su prašymu iš naujo išnagrinėti faktines aplinkybes, apie kurias jau buvo nurodyta pirmojoje instancijoje. Subsidiariai šis pagrindas turi būti atmestas, nes jis buvo grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu ir neteisingu vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo sąvokos taikymu.
Teisingumo Teismo vertinimas
60 Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 108 straipsnyje Bendrasis Teismas primena, jog ginčijamajame sprendime Komisija kaltina Aquatis tuo, kad ginčijamu laikotarpiu ši dalyvavo darant minėto sprendimo 1 straipsnyje nurodytą vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, apimantį visą Europos rinką, kaip tai apibūdinta ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje.
61 Skundžiamo sprendimo 109 punkte priminęs, kad vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas po 2001 m. iš esmės apima dvišalius kontaktus, kontaktus per prekybos parodą ir kontaktus per FNAS susitikimus, kuriais siekiama suderinti kainas, Bendrasis Teismas sprendimo 110 punkte konstatavo, kad Aquatis dalyvavo tik FNAS susitikimuose ir nedalyvavo kituose dviejuose pažeidimo epizoduose. Tačiau skundžiamo sprendimo 119 punkte padaręs išvadą, kad neįrodyta, jog Aquatis žinojo, kad taip elgdamasi dalyvauja kartelyje, kurį sudaro keli vienatiksliai skirtingi epizodai, arba kartelyje, kuriame ji jau dalyvavo iki 2001 m. kovo mėn. ir kuris tęsiamas, Bendrasis Teismas panaikino visą ginčijamo sprendimo 1 straipsnį dėl atsakovių pagrindinėje byloje.
62 Dėl tariamos teisės klaidos, nurodytos šio sprendimo 57 punkte, pažymėtina, kad net jei Aquatis veiksmai FNAS susitikimuose galėtų būti laikomi savaime antikonkurenciniais, akivaizdu, kad tam tikri Teisingumo Teismo praktikoje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant šie veiksmai gali būti laikomi vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo dalimi, neįvykdyti.
63 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką turi būti įrodyta, kad ši įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie bendrų visų dalyvių siektų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį ar kad galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tačiau Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 112 ir 119 punktuose padarytose išvadose tokia galimybė atmetama.
64 Dėl klausimo, ar Bendrasis Teismas, kaip teigia Komisija, bet kuriuo atveju turėjo iš dalies panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį atsakovės apeliaciniame procese atžvilgiu, nes ši bendrovė dalyvavo vieno, sudėtinio ir tęstinio pažeidimo sudėtiniame epizode, būtent FNAS susitikimuose, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad Sąjungos teisės aktą galima panaikinti iš dalies, tik jei prašomos panaikinti nuostatos gali būti atskirtos nuo likusios teisės akto dalies (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Verhuizingen Coppens 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
65 Tačiau konstatuotina, kad ginčijamajame sprendime atsakovės apeliaciniame procese kaltinamos tik dalyvavusios darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą. Todėl šiame sprendime Aquatis dalyvavimas FNAS susitikimuose nekvalifikuojamas kaip atskiras EB 81 straipsnio pažeidimas. Atvirkščiai, ginčijamo sprendimo 546 konstatuojamojoje dalyje, kurioje išvardytos su šiuo sprendimu susijusios antikonkurencinės veiklos, apie FNAS susitikimus visiškai neužsimenama. Be to, ginčijamo sprendimo 590 konstatuojamoje dalyje aiškiai patvirtinama, kad Komisija manė, jog būtų „nenatūralu išskaidyti tęstinį [atitinkamų bendrovių] elgesį, kuriam būdingas bendras tikslas, ir vertinti jį kaip kelis atskirus pažeidimus, kai, priešingai, tai yra vienas pažeidimas“.
66 Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad FNAS susitikimų tikslas antikonkurencinis arba jais buvo siekiama tokio poveikio, minėtas vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą sudarantis epizodas negali būti atskirtas nuo likusios teisės akto dalies, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 64 punkte minėtą teismo praktiką.
67 Taigi, Bendrasis Teismas pasielgė teisingai, kai konstatavęs, kad įmonė nedalyvavo viename ir tęstiniame kartelyje, panaikino visą ginčijamo sprendimo 1 straipsnį atsakovių apeliaciniame procese atžvilgiu.
68 Todėl antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo
Šalių argumentai
69 Komisija mano, kad Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo ginčijamo sprendimo 2 straipsnio b punkto 2 papunkčio panaikinimą. Dėl 10 % viršutinės ribos pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotos remiantis tik Aquatis ir Simplex bendrąja apyvarta, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas bylą išnagrinėjo ultra petita, nes atsakovės apeliaciniame procese šio pagrindo nenurodė.
70 Be to, atsakovės apeliaciniame procese nenurodė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimo nei rašytinėse pastabose, nei Bendrojo Teismo posėdyje. Todėl Komisija mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė šalių rungtyniškumo principą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Taigi skundžiamame sprendime negalėjo teisėtai būti konstatuota kokia nors klaida apskaičiuojant ginčijamo sprendimo 2 straipsnio b punkto 2 papunktyje nurodytos baudos dalį ir šiuo klausimu jis taip pat turi būti panaikintas.
71 Atsakovės apeliaciniame procese ginčija Komisijos argumentus ir prašo atmesti šį pagrindą.
Teisingumo Teismo vertinimas
72 Skundžiamo sprendimo 123 ir 124 punktuose Bendrasis Teismas paaiškino skaičiavimo metodą, kuriuo rėmėsi apskaičiuodamas 2,04 mln. EUR sumą – ši suma sudarė ginčijamo sprendimo 2 straipsnio b punkto 2 papunktyje minėtą Aquatis ir Simplex skirtą baudą.
73 Iš skundžiamo sprendimo 123 punkto matyti, kad 100,8 mln. EUR suma, kurią Komisija ginčijamame sprendime kaip baudą skyrė Aalberts, buvo svarbus minėto skaičiavimo veiksnys. Šios sumos išnykimas panaikinus Aalberts skirtą baudą neišvengiamai padarė ginčijamo sprendimo 2 straipsnio b punkto 2 papunktyje nustatytą baudą netikslią, o tai pateisina jos panaikinimą.
74 Bendrojo Teismo pastaba skundžiamo sprendimo 125 punkte, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo įmonė IMI buvo suskaidyta į kelis atskirus ūkio subjektus, yra perteklinė ir negali pakeisti ankstesniame punkte padarytos išvados.
75 Todėl trečiasis kaltinimas atmestinas.
76 Kadangi visi apeliacinio skundo pagrindai buvo atmesti, turi būti atmestas visas apeliacinis skundas.
Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo
77 Pažymėtina, kad atsakovės apeliaciniame procese priešpriešinį apeliacinį skundą pateikė tam atvejui, jei Teisingumo Teismas šį apeliacinį skundą patenkintų. Iš šio sprendimo 76 straipsnio matyti, kad Teisingumo Teismas atmetė Komisijos apeliacinį skundą.
78 Šiomis sąlygomis nereikia nagrinėti trečiojo apeliacinio skundo pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
80 Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniam procesui pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Aalberts, Aquatis ir Simplex reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos, o pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti pagrindinį apeliacinį skundą.
2. Nėra poreikio nagrinėti priešpriešinio apeliacinio skundo.
3. Europos Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.