Sujungtos bylos C‑335/11 ir C‑337/11

HK Danmark, veikianti Jette Ring vardu,

prieš

Dansk almennyttigt Boligselskab (C‑335/11)

ir

HK Danmark, veikianti Lone Skouboe Werge vardu,

prieš

Dansk Arbejdsgiverforening, veikiančią Pro Display A/S vardu, (C‑337/11)

(Sø- og Handelsretten prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Socialinė politika – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija – Direktyva 2000/78/EB − Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – 1, 2, ir 5 straipsniai – Nevienodas požiūris dėl negalios – Atleidimas iš darbo – Negalios egzistavimas – Darbuotojo nebuvimas darbe dėl negalios – Pareiga sudaryti sąlygas – Darbas ne visą darbo dieną – Įspėjimo apie atleidimą termino trukmė“

Santrauka – 2013 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Viršenybė Sąjungos antrinės teisės aktų atžvilgiu – Pareiga aiškinti antrinės teisės aktus atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus – Direktyvos 2000/78 aiškinimas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

(SESV 216 straipsnio 2 dalis)

2.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Draudimas diskriminuoti dėl negalios – Sąvoka „negalia“ – Mediciniškai diagnozuota pagydoma ar nepagydoma liga – Asmuo, ilgą laikotarpį negalintis arba tik ribotai galintis atlikti savo darbą – Įtraukimas

(Tarybos direktyvos 2000/78 5 straipsnis, 16 ir 20 konstatuojamosios dalys)

3.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Neįgaliems asmenims tinkamos sąlygos – Sąvoka – Darbo laiko sutrumpinimas – Įtraukimas

(Tarybos direktyvos 2000/78 5 straipsnis, 20 konstatuojamoji dalis)

4.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Draudimas diskriminuoti dėl negalios – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią darbdavys turi teisę atleisti neįgalų darbuotoją, taikydamas sutrumpintą įspėjimo terminą, jeigu atlyginimas tam darbuotojui buvo mokamas ligos laikotarpiais, kurių bendra trukmė per nepertraukiamą 12 mėnesių laikotarpį sudaro 120 dienų – Neįgalaus darbuotojo nebuvimas darbe dėl to, kad darbdavys nesiėmė darbuotojui tinkamų priemonių – Tokios teisės nuostatos negalimumas

(Tarybos direktyvos 2000/78 5 straipsnis)

5.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Draudimas diskriminuoti dėl negalios – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią darbdavys turi teisę atleisti neįgalų darbuotoją, taikydamas sutrumpintą įspėjimo terminą, jeigu atlyginimas tam darbuotojui buvo mokamas ligos laikotarpiais, kurių bendra trukmė per nepertraukiamą 12 mėnesių laikotarpį sudaro 120 dienų – Netiesioginė diskriminacija – Pateisinimas – Sąlygos

(Tarybos direktyva 2000/78)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 28–32 punktus)

2.        Direktyvoje 2000/78, nustatančioje vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, vartojamą sąvoką „negalia“ reikia aiškinti taip, kad ji apima būklę, kurią sukėlė mediciniškai diagnozuota pagydoma ar nepagydoma liga, jei dėl šios ligos atsiranda apribojimas, visų pirma nulemtas fizinių, protinių arba psichinių sutrikimų, kurie kartu su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti atitinkamam asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime tokiomis pat kaip ir kitų darbuotojų sąlygomis, ir jei šis apribojimas yra ilgalaikis. Šiuo klausimu konstatuotina, kad sąvoka „negalia“ turi būti suprantama kaip susijusi su trukdymu vykdyti profesinę veiklą, o ne negalėjimas vykdyti tokios veiklos. Taigi neįgalaus asmens, kuris gali dirbti, net jei ne visą darbo dieną, sveikatos būklei gali būti taikoma sąvoka „negalia“.

Beje, norint konstatuoti, kad asmens sveikatos būklei taikoma ši sąvoka, priemonių, kurių privalo imtis darbdavys, pobūdis nėra reikšmingas. Iš tiesų negalios pripažinimas nepriklauso nuo patalpų įrengimo priemonių, pavyzdžiui, specialių įrengimų, pobūdžio. Šiuo klausimu konstatuotina, kad sąvoka „negalia“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/78 1 straipsnį, apibrėžiama pirmiau, nei nustatoma ir įvertinama, kokios priemonės yra tinkamos, kaip tai nurodyta šios direktyvos 5 straipsnyje. Pagal Direktyvos 2000/78 16 konstatuojamąją dalį tokios priemonės yra skirtos neįgaliųjų poreikiams patenkinti. Taigi jos yra negalios sąvokos padarinys, o ne sudedamoji dalis.

(žr. 44–47 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        Sąvoka „tinkamos sąlygos“, skirtos garantuoti, kad neįgaliųjų atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 5 straipsnį, turi būti suprantama kaip įvairių kliūčių, trukdančių neįgaliesiems visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime tokiomis pat kaip ir kitų darbuotojų sąlygomis, pašalinimas. Kadangi, pirma, Direktyvos 2000/78 20 konstatuojamojoje dalyje ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, Europos bendrijos vardu sudarytos Tarybos sprendimu 2010/48, 2 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytos ne tik materialios, bet ir organizacinės priemonės, ir, antra, terminas „darbo modeliai“ turi būti suprantamas kaip darbo atlikimo tempas ar greitis, negalima atmesti galimybės, kad darbo laiko sutrumpinimas gali būti viena iš šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytų priemonių. Darytina išvada, jog Direktyvos 2000/78 5 straipsnį reikia aiškinti taip, kad darbo laiko sutrumpinimas gali būti viena iš šiame straipsnyje nurodytų priemonių. Įvertinti, ar darbo laiko sutrumpinimas kaip darbo sąlygų sudarymo priemonė yra neproporcingai darbdavius apsunkinanti našta, turi nacionalinis teismas.

Be to, Direktyvos 2000/78 20 konstatuojamojoje dalyje pateiktas tinkamų priemonių, skirtų darbo vietai neįgaliesiems paruošti, sąrašas nėra baigtinis, todėl darbo laiko sutrumpinimas gali būti laikomas šios direktyvos 5 straipsnyje nurodyta priemone tais atvejais, kai toks sutrumpinimas leidžia darbuotojui toliau dirbti, ko ir siekiama šiuo straipsniu.

(žr. 54–56, 64 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.        Direktyva 2000/78, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią darbdavys turi teisę atleisti neįgalų darbuotoją, taikydamas sutrumpintą įspėjimo terminą, jeigu atlyginimas tokiam darbuotojui buvo mokamas ligos laikotarpiais, kurių bendra trukmė per nepertraukiamą 12 mėnesių laikotarpį sudaro 120 dienų, tuo atveju, kai nebuvimo darbe priežastis buvo tai, kad darbdavys nesiėmė tinkamų priemonių, remiantis šios direktyvos 5 straipsnyje numatyta pareiga, sudaryti tinkamas darbo sąlygas.

(žr. 68 punktą ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

5.        Direktyva 2000/78, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią darbdavys turi teisę atleisti neįgalų darbuotoją, taikydamas sutrumpintą įspėjimo terminą, jeigu atlyginimas tokiam darbuotojui buvo mokamas ligos laikotarpiais, kurių bendra trukmė per nepertraukiamą 12 mėnesių laikotarpį sudaro 120 dienų, tuo atveju, kai nebuvimo darbe priežastis buvo negalia, nebent šia nuostata siekiama teisėto tikslo ir ji neviršija to, kas būtina tam tikslui pasiekti, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

Iš tiesų tokia nuostata gali lemti netiesioginę diskriminaciją dėl negalios, nes neįgaliam darbuotojui, kitaip nei negalios neturinčiam darbuotojui, kyla didesnė rizika, kad jam bus taikomas sutrumpintas įspėjimo terminas. Neįgalus darbuotojas daug labiau rizikuoja susirgti su savo negalia susijusia liga nei darbuotojas, neturintis negalios. Taip pat jam kyla didesnė rizika, kad bus susumuotos nebuvimo darbe dėl ligos dienos ir dėl to bus pasiekta nacionalinės teisės nuostatoje numatyta 120 dienų riba.

Tačiau galima pripažinti, kad minėta norma darbdaviai skatinami įdarbinti asmenis ir išlaikyti juos darbo vietoje. Šiuo klausimu nacionalinis teismas turi išnagrinėti, ar šia nuostata siekiant tokių teisėtų tikslų, kaip antai skatinti sergančių asmenų įdarbinimą ir užtikrinti darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą, kiek tai susiję su nebuvimu darbe dėl ligos, atsižvelgiama į svarbias aplinkybes, susijusias su neįgaliais darbuotojais. Visų pirma negalima neatsižvelgti į riziką, su kuria susiduria neįgalūs darbuotojai, kurie paprastai patiria daugiau sunkumų nei negalios neturintys darbuotojai reintegruodamiesi į darbo rinką ir turi specialių poreikių, susijusių su apsauga, kuri reikalinga dėl jų būklės.

(žr. 76, 88, 90–92 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)