Language of document : ECLI:EU:C:2014:2382

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 19 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Oro kokybė – Direktyva 2008/50/EB – Azoto dioksido ribinės vertės – Valstybės narės pareiga prašyti atidėti nustatytą terminą pateikiant oro kokybės planą – Sankcijos“

Byloje C‑404/13

dėl Supreme Court of the United Kingdom (Jungtinė Karalystė) 2013 m. liepos 16 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. liepos 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

The Queen, remdamasi prašymu, pateiktu

ClientEarth,

prieš

The Secretary of State for the Environment, Food and Rural Affairs,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, pirmininko pavaduotojas K. Lenaerts, einantis Teisingumo Teismo antrosios kolegijos teisėjo pareigas, teisėjai J.‑C. Bonichot (pranešėjas), A. Arabadjiev ir J. L. da Cruz Vilaça,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. liepos 10 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        ClientEarth, atstovaujamos advokato P. Kirch, QC D. Rose ir baristerių E. Dixon ir B. Jaffey,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos M. Holt ir J. Beeko, padedamų QC K. Smith,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos K. Mifsud‑Bonnici ir S. Petrova,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su ESS 4 ir 19 straipsnių ir 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, p. 1) 13, 22, 23 ir 30 straipsnių išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ClientEarth, nevyriausybinės aplinkos apsaugos organizacijos, ir Secretary of State for the Environment, Food and Rural Affairs ginčą dėl šios organizacijos prašymo peržiūrėti įgyvendinant Direktyvą 2008/50 Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės parengtus kai kurių jos zonų ir aglomeracijų oro kokybės planus.

 Teisinis pagrindas

 Direktyva 2008/50

3        Direktyvos 2008/50 16 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Zonose ir aglomeracijose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, turėtų būti galima atidėti oro kokybės ribinių verčių laikymosi terminą tais atvejais, kai, nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, konkrečiose zonose ir aglomeracijose yra rimtų problemų, susijusių su ribinių verčių laikymusi. Termino tam tikrai zonai arba aglomeracijai atidėjimas turėtų būti suteikiamas kartu sudarant išsamų ribinių verčių laikymosi užtikrinimo iki atidėto termino planą, kurį turi įvertinti Komisija. Galimybė taikyti Bendrijos priemones, atspindinčias Teminėje strategijoje dėl oro taršos pasirinktą aukšto lygio siekį mažinti teršalų šaltinius, bus svarbi siekiant veiksmingai sumažinti teršalų išmetimą per šioje direktyvoje nustatytą terminą, kad būtų pasiektos ribinės vertės, ir į ją reikėtų atsižvelgti vertinant prašymus atidėti reikalavimų įgyvendinimo terminus.“

4        Direktyvos 2008/50 1 straipsnyje „Dalykas“ numatyta:

„Ši direktyva nustato priemones, kuriomis siekiama:

1)      suformuluoti ir nustatyti aplinkos oro kokybės tikslus, skirtus išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir visai aplinkai;

<...>“

5        Direktyvos 2008/50 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžtys“ numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<...>

5)      ribinė vertė – taršos lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) visai aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, o pasiekus neturi būti viršijamas;

<...>

7)      leistinas nukrypimo dydis – ribinės vertės procentinė dalis, kuria ši vertė gali būti viršyta šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis;

8)      oro kokybės planai – planai, kuriuose išdėstomos priemonės, skirtos ribinėms vertėms arba siektinoms vertėms pasiekti.

<...>“

6        Direktyvos 2008/50 13 straipsnyje „Ribinės vertės ir pavojaus slenksčiai žmonių sveikatai apsaugoti“ numatyta:

„1.      Valstybės narės užtikrina, kad visose jų zonose ir aglomeracijose sieros dioksido, KD10, švino ir anglies monoksido lygiai aplinkos ore neviršytų XI priede nustatytų ribinių verčių.

XI priede nustatytos azoto dioksido ir benzeno ribinės vertės negali būti viršijamos nuo tame priede nustatytų datų.

Šių reikalavimų laikymasis vertinamas pagal III priedą.

XI priede nustatyti leistini nukrypimo dydžiai taikomi pagal 22 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį.

<...>“

7        Direktyvos 2008/50 22 straipsnyje „Įgyvendinimo terminų atidėjimas ir leidimas nesilaikyti įpareigojimo taikyti tam tikras ribines vertes“ numatyta:

„1.      Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje iki XI priede nustatytų terminų negalima pasiekti azoto dioksido arba benzeno ribinių verčių, valstybė narė gali atidėti tuos terminus ne daugiau kaip penkeriems metams tai konkrečiai zonai arba aglomeracijai su sąlyga, kad pagal 23 straipsnį parengiamas oro kokybės planas, skirtas zonai ar aglomeracijai, kurioje bus atidėtas terminas; šis oro kokybės planas papildomas XV priedo B skirsnyje nurodyta informacija, susijusia su atitinkamais teršalais, ir jame išdėstoma, kaip iki naujo termino bus pasiektos ribinės vertės.

<...>

3.      Kai valstybė narė taiko 1 arba 2 dalis, ji užtikrina, kad kiekvieno teršalo ribinė vertė nebūtų viršijama daugiau nei didžiausiu leistinu nukrypimo dydžiu, nustatytu kiekvienam atitinkamam teršalui XI priede.

4.      Valstybės narės informuoja Komisiją, kai, jų nuomone, reikėtų taikyti 1 ar 2 dalis, ir pateikia 1 dalyje nurodytą oro kokybės planą, įskaitant visą susijusią informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų nustatyti, ar tikrai įvykdytos atitinkamos sąlygos. Atlikdama vertinimą, Komisija atsižvelgia į numatomą valstybių narių taikytų priemonių poveikį aplinkos oro kokybei valstybėse narėse šiuo metu ir ateityje ir į dabar taikomų Bendrijos priemonių poveikį aplinkos oro kokybei bei į planuojamas Bendrijos priemones, kurias pasiūlys Komisija.

Jeigu Komisija per devynis mėnesius nuo to pranešimo gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad įvykdytos atitinkamos 1 arba 2 dalies taikymo sąlygos.

Jeigu pareiškiami prieštaravimai, Komisija gali pareikalauti valstybių narių pakoreguoti arba pateikti naujus oro kokybės planus.“

8        Direktyvos 2008/50 23 straipsnyje „Oro kokybės planai“ numatyta:

„1.      Kai tam tikrose zonose arba aglomeracijose teršalų lygis aplinkos ore kiekvienu atveju viršija ribinę arba siektiną vertę bei atitinkamą leistiną nukrypimo dydį, valstybės narės užtikrina, kad toms zonoms ir aglomeracijoms būtų parengti oro kokybės planai, kad būtų pasiektos atitinkamos XI ir XIV prieduose nustatytos ribinės vertės arba siektinos vertės.

Jeigu viršijamos tos ribinės vertės, kurių pasiekimo terminas jau baigėsi, oro kokybės planuose išdėstomos atitinkamos priemonės, kad šios vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį. Į oro kokybės planus papildomai gali būti įtrauktos specialiosios priemonės, kurias taikant siekiama apsaugoti pažeidžiamų gyventojų, įskaitant vaikus, grupes.

Į šiuos oro kokybės planuos įtraukiama bent XV priedo A skirsnyje nurodyta informacija, ir gali būti įtrauktos priemonės pagal 24 straipsnį. Šie planai perduodami Komisijai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tų metų, kuriais buvo užregistruotas pirmas taršos lygio viršijimas, pabaigos.

Kai turi būti parengti ar įgyvendinti keletui teršalų skirti oro kokybės planai, valstybės narės atitinkamais atvejais parengia ir įgyvendina integruotus oro kokybės planus, apimančius visus atitinkamus teršalus.

2.      Valstybės narės, kiek tai įmanoma, užtikrina suderinamumą su kitais planais, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2001/80/EB, Direktyvą 2001/81/EB arba Direktyvą 2002/49/EB, siekiant atitinkamų aplinkosaugos tikslų.“

9        Direktyvos 2008/50 30 straipsnyje „Sankcijos“ numatyta:

„Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“

10      Direktyvos 2008/50 XI priedo „Žmonių sveikatos apsaugos ribinės vertės“ B punkte nustatyta data – 2010 m. sausio 1 d., nuo kurios azoto dioksido ribinės vertės nebeturi būti viršijamos.

11      Direktyvos 2008/50 XV priedo „Informacija, kuri turi būti įtraukta į vietos, regioninius arba nacionalinius oro kokybės planus, skirtus pagerinti aplinkos oro kokybę“ A punkte nurodoma informacija, kurią reikia pateikti pagal šios direktyvos 23 straipsnį, o jos B punkte – informacija, kurią reikia pateikti pagal šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalį.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12      Azoto dioksidas – tai dujos, kurios išsiskiria vykstant degimui aukštoje temperatūroje. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad kelių eismas ir namų šildymas yra pagrindiniai jo emisijų šaltiniai daugelyje Jungtinės Karalystės miesto vietovių.

13      Siekiant Direktyvoje 2008/50 numatytomis sąlygomis vertinti ir valdyti oro kokybę, Jungtinės Karalystės teritorija buvo suskirstyta į 43 zonas ir aglomeracijas.

14      2010 m. 40 iš šių zonų ir aglomeracijų buvo viršyta viena ar kelios šioje direktyvoje nustatytos azoto dioksido ribinės vertės.

15      2011 m. birželio 9 d. konsultacijų su visuomene tikslais paskelbtuose oro kokybės planų projektuose buvo pažymėta, kad 17 zonų ir aglomeracijų, įskaitant Greater London, šių ribinių verčių turėtų būti laikomasi po 2015 m.

16      Galutiniai planai Komisijai buvo pateikti 2011 m. rugsėjo 22 d., įskaitant pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnį pateiktus prašymus pratęsti terminus dėl 24 zonų ar aglomeracijų (iš 40). Šiuose planuose nurodytos sąlygos, kuriomis šių ribinių verčių laikymasis bus užtikrintas vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d.

17      2012 m. birželio 25 d. sprendimu Komisija besąlygiškai patenkino 9 prašymus pratęsti terminus, 3 prašymams pratęsti terminus pritarė su tam tikromis sąlygomis, o dėl 12 zonų pareiškė prieštaravimus.

18      Dėl 16 zonų ar aglomeracijų, kurių oro kokybės planuose numatyta, kad ribinių verčių bus laikomasi 2015–2025 m. laikotarpiu, Jungtinė Karalystė neprašė pratęsti terminų pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnį, o Komisija dėl jų nepateikė pastabų.

19      ClientEarth kreipėsi į High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) prašydama įpareigoti Secretary of State for the Environment, Food and Rural Affairs peržiūrėti šiuos planus taip, kad visuose juose būtų paaiškinta, kaip kuo greičiau ir vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. bus laikomasi azoto dioksido ribinių verčių, kaip numatyta Direktyvos 2008/50 22 straipsnyje.

20      Šis teismas skundą atmetė, nusprendęs, kad, nors valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/50 13 straipsnį, ji neprivalo pagal 22 straipsnį prašyti atidėti šioje direktyvoje nustatytą terminą ribinėms vertėms pasiekti. Jis pridūrė, kad bet kuriuo atveju toks įpareigojimas gali kelti rimtų politinių ir ekonominių problemų ir tam reikalingas politinis sprendimas, tačiau šis teismas nekompetentingas jį priimti.

21      Apeliacinį skundą dėl šio sprendimo Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) atmetė 2012 m. gegužės 30 d. Vis dėlto jis davė leidimą ClientEarth pateikti apeliaciją Supreme Court of the United Kingdom.

22      Pastarasis teismas konstatavo, kad Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimo užtikrinti nustatytų azoto dioksido ribinių verčių laikymąsi pagal Direktyvos 2008/50 13 straipsnį 16 pagrindinėje byloje nagrinėjamose zonose ir aglomeracijose. Jis taip pat konstatavo, kad šioje byloje kyla Direktyvos 2008/50 aiškinimo klausimų, kurie Teisingumo Teismo praktikoje nenagrinėti.

23      Šiomis aplinkybėmis Supreme Court of the United Kingdom nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar tuo atveju, kai pagal [Direktyvą 2008/50] konkrečioje zonoje ar aglomeracijoje nebuvo užtikrintas azoto dioksido ribinių verčių laikymasis suėjus 2010 m. sausio 1 d. terminui, nurodytam direktyvos XI priede, valstybė narė pagal direktyvą ir (arba) ESS 4 straipsnį privalo prašyti pratęsti šį terminą pagal Direktyvos [2008/50] 22 straipsnį?

2.      Jei taip, kokiomis aplinkybėmis (prireikus) valstybė narė gali būti atleista nuo šios pareigos?

3.      Kokią įtaką valstybės narės, kuri neįvykdė įsipareigojimų pagal [Direktyvos 2008/50] 13 straipsnį, pareigoms turi (jei apskritai turi) [jos] 23 straipsnis (visų pirma jo 2 dalis)?

4.      Jei pažeidžiamas 13 arba 22 straipsnis, kokių priemonių nacionalinis teismas (prireikus) turi imtis pagal Sąjungos teisę tam, kad būtų laikomasi Direktyvos [2008/50] 30 straipsnio ir (arba) ESS 4 ar 19 straipsnių reikalavimų?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo ir antrojo klausimų

24      Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvos 2008/50 22 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai konkrečioje valstybės narės zonoje ar aglomeracijoje negali būti laikomasi šios direktyvos XI priede nustatytoms azoto dioksido ribinių verčių suėjus šiame priede nurodytam 2010 m. sausio 1 d. terminui, ši valstybė, norėdama, kad būtų atidėtas šis terminas ne daugiau kaip penkeriems metams, privalo to paprašyti pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalį, ar vis dėlto prireikus ji gali būti atleista nuo šios pareigos.

25      Pareiga laikytis Direktyvos 2008/50 XI priede nustatytų azoto dioksido ribinių verčių nuo šiame priede nurodytos datos – 2010 m. sausio 1 d. – kyla iš šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies.

26      Vis dėlto Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atidėti iš pradžių nustatytą terminą, kai iki šio termino pabaigos ribinių verčių pasiekti neįmanoma, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė parengs tam tikrus reikalavimus atitinkantį oro kokybės planą, skirtą zonai ar aglomeracijai, kurioje bus atidėtas terminas. Visų pirma planas turi būti parengtas pagal Direktyvos 2008/50 23 straipsnį. Jis taip pat turi būti papildytas XV priedo B skirsnyje nurodyta informacija, susijusia su atitinkamais teršalais, ir jame išdėstoma, kaip iki naujo termino bus pasiektos ribinės vertės. Remiantis šio 22 straipsnio 4 dalimi, šios zonos, aglomeracijos ir planai turi būti teikiami Komisijai tvirtinti.

27      Dėl klausimo, ar tam, kad galėtų atidėti Direktyvos 2008/50 XI priede nurodytą terminą ne daugiau kaip penkeriems metams, valstybė narė privalo to paprašyti ir tuo tikslu parengti tokį planą, kai tenkinamos šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, reikia konstatuoti, kad, nors iš šios nuostatos formuluotės to aiškiai nematyti, tiek iš šios nuostatos konteksto, tiek iš Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamo tikslo išplaukia, kad minėta 22 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama būtent taip.

28      Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė praneštų Komisijai apie zonas ir aglomeracijas, kuriose, jos nuomone, taikytina šio straipsnio 1 dalis, ir pateiktų pastarojoje dalyje nurodytą oro kokybės planą.

29      Be to, toks aiškinimas labiausiai atitinka Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamą tikslą užtikrinti geresnę aplinkos oro kokybę, nes pagal jį atitinkama valstybė narė įpareigojama iš anksto numatyti, jog iki numatyto termino nebus pasiektos ribinės vertės, ir parengti oro kokybės planą, kuriame būtų nurodytos taršos sumažinimo per papildomą terminą priemonės.

30      Vis dėlto reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su sieros dioksidu, KD10, švinu ir anglies monoksidu, Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės „užtikrina“, kad nebūtų viršijami ribinių verčių lygiai, o antroje šios nuostatos pastraipoje nurodyta, jog, kiek tai susiję su azoto dioksidu ir benzenu, šios ribinės vertės „negali būti viršijamos“ nuo nustatytos datos, o tai reiškia pareigą pasiekti rezultatą.

31      Todėl valstybės narės turi imtis visų priemonių, būtinų šioms pareigoms įvykdyti, ir negali manyti, jog dėl suteiktos pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalį galimybės atidėti terminą joms leidžiama savo nuožiūra atidėti jų įgyvendinimą.

32      Kaip nurodyta šios direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, pagal šią nuostatą pratęsti iš pradžių šioje direktyvoje nustatytą terminą iš tiesų leidžiama tik tuomet, kai, nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, konkrečiose zonose ir aglomeracijose yra „rimtų problemų“, susijusių su ribinių verčių laikymusi.

33      Tokiomis aplinkybėmis Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: tam, kad galėtų atidėti šioje direktyvoje nustatytą azoto dioksido ribinių verčių, nurodytų jos XI priede, laikymosi terminą ne daugiau kaip penkeriems metams, valstybė narė privalo to paprašyti ir parengti oro kokybės planą, kai, atsižvelgiant į esamus duomenis ir nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių, kurių ėmėsi ši valstybė, objektyviai matyti, jog tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje iki nurodyto termino šių verčių nebus galima pasiekti.

34      Dėl klausimo, ar vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis būtų galima pateisinti tokios pareigos nevykdymą, pakanka konstatuoti, jog Direktyvoje 2008/50 nenumatyta jokia jos 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išimtis.

35      Todėl į pirmą ir antrą klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: tam, kad galėtų atidėti šioje direktyvoje nustatytą azoto dioksido ribinių verčių, nurodytų jos XI priede, laikymosi terminą ne daugiau kaip penkeriems metams, valstybė narė privalo to paprašyti ir parengti oro kokybės planą, kai, atsižvelgiant į esamus duomenis ir nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių, kurių ėmėsi ši valstybė, objektyviai matyti, jog tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje iki nurodyto termino šių verčių nebus galima pasiekti. Direktyvoje 2008/50 nenumatyta jokia jos 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išimtis.

 Dėl trečiojo klausimo

36      Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar tuo atveju, kai paaiškėja, jog konkrečioje valstybės narės zonoje ar aglomeracijoje negali būti užtikrinamas Direktyvos 2008/50 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje XI priede nustatytų azoto dioksido ribinių verčių laikymasis suėjus šiame priede nurodytam 2010 m. sausio 1 d. terminui, ir ši valstybė neprašė atidėti šio termino pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalį, tai, kad buvo parengtas šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atitinkantis oro kokybės planas, leidžia manyti, jog ši valstybė vis dėlto įvykdė jai pagal šios direktyvos 13 straipsnį tenkančias pareigas.

37      Pirmiausia reikia priminti, kad Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta, jog ji taikoma, kai ribinės vertės viršijamos jau pasibaigus jų pasiekimo terminui.

38      Be to, kiek tai susiję su azoto dioksidu, šioje nuostatoje jos taikymas nesusietas su aplinkybe, jog valstybė narė prieš tai siekė, kad būtų leista atidėti šį terminą pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalį.

39      Todėl Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies antra pastraipa taikytina ir tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, kai šios direktyvos XI priede nurodytos azoto dioksido ribinės vertės tam tikrose valstybės narės zonose ir aglomeracijose nepasiektos iki 2010 m. sausio 1 d. ir ši neprašė atidėti šios datos pagal šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalį.

40      Iš Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, kad, kai azoto dioksido ribinės vertės viršijamos jau pasibaigus jų pasiekimo terminui, atitinkama valstybė narė turi parengti oro kokybės planą, atitinkantį tam tikrus reikalavimus.

41      Taigi šiame plane turi būti numatytos atitinkamos priemonės, kad šios vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį, ir į jį papildomai gali būti įtrauktos specialiosios priemonės, kurias taikant siekiama apsaugoti pažeidžiamus gyventojus, įskaitant vaikus. Be to, remiantis Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, į šį planą įtraukiama bent XV priedo A skirsnyje nurodyta informacija ir gali būti įtrauktos priemonės pagal 24 straipsnį, o jis perduodamas Komisijai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tų metų, kuriais buvo užregistruotas pirmas taršos lygio viršijimas, pabaigos.

42      Vis dėlto negalima pritarti vertinimui, jog tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, valstybė narė visiškai įvykdė pareigas pagal Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą vien dėl to, kad parengė tokį planą.

43      Pirmiausia pažymėtina, kad galimybė valstybei narei atidėti Direktyvos 2008/50 XI priede nurodytą terminą užtikrinti jame numatytų azoto dioksido ribinių verčių laikymąsi aiškiai numatyta tik jos 22 straipsnio 1 dalyje.

44      Be to, tokiu vertinimu būtų pakenkta Direktyvos 2008/50 13 ir 22 straipsnių veiksmingumui, nes jis sudarytų sąlygas valstybei narei išvengti 13 straipsnyje nustatyto termino laikymosi lengvesnėmis sąlygomis, nei nustatytos 22 straipsnyje.

45      Iš tiesų pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad oro kokybės plane būtų ne tik pagal šios direktyvos 23 straipsnį praneština informacija, nurodyta jos XV priedo A skirsnyje, bet ir papildomai šio priedo B skirsnyje nurodyta informacija apie kelių direktyvų įgyvendinimo padėtį ir visas oro taršos mažinimo priemones, kurios buvo svarstomos atitinkamai vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygiu ir kurios bus įgyvendinamos siekiant oro kokybės tikslų. Be to, šiame plane išdėstoma, kaip iki naujo termino bus pasiektos ribinės vertės.

46      Galiausiai šį aiškinimą patvirtina tai, jog Direktyvos 2008/50 22 ir 23 straipsniai iš principo taikytini skirtingiems atvejams ir jų taikymo sritis skiriasi.

47      Šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, kai azoto dioksido arba benzeno ribinių verčių „negalima“ pasiekti iki Direktyvoje 2008/50 iš pradžių nustatyto termino, atsižvelgiant, kaip matyti iš šios direktyvos 16 konstatuojamosios dalies, į itin didelį taršos lygį. Be to, šioje nuostatoje atidėti šį terminą leidžiama tik kai valstybė narė gali įrodyti, jog gali pasiekti šias ribines vertes per naują ne daugiau kaip penkerių metų terminą. Galiausiai, šios nuostatos taikymo laiko atžvilgiu sritis tėra ribota.

48      Kita vertus, Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies taikymo sritis bendresnė, nes ji taikoma be laiko apribojimų bet kokių šioje direktyvoje nustatytų teršalų ribinių verčių viršijimo atvejais, jau suėjus jų pasiekimo terminui, nesvarbu, ar jis nustatytas Direktyvoje 2008/50, ar Komisijos – pagal jos 22 straipsnį.

49      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: tuo atveju, kai paaiškėja, jog konkrečioje valstybės narės zonoje ar aglomeracijoje negali būti užtikrinamas Direktyvos 2008/50 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje XI priede nustatytų azoto dioksido ribinių verčių laikymasis suėjus šiame priede nurodytam 2010 m. sausio 1 d. terminui, ir ši valstybė neprašė atidėti šio termino pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalį, tai, kad buvo parengtas šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atitinkantis oro kokybės planas, savaime neleidžia manyti, jog ši valstybė vis dėlto įvykdė jai pagal šios direktyvos 13 straipsnį tenkančias pareigas.

 Dėl ketvirtojo klausimo

50      Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar ESS 4 ir 19 straipsniai ir Direktyvos 2008/50 30 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad, kai valstybė narė neįvykdė Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimų ir neprašė atidėti termino šios direktyvos 22 straipsnyje numatytomis sąlygomis, kompetentingas nacionalinis teismas, jei į jį kreipiamasi, turi prieš nacionalinę instituciją imtis visų būtinų priemonių, pavyzdžiui, įpareigoti, kad ši institucija parengtų pagal šią direktyvą reikalaujamą planą joje nustatytomis sąlygomis.

51      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad iš Teisingumo Teismui perduotos bylos medžiagos nevisiškai aišku, dėl kokių priežasčių Direktyvos 2008/50 30 straipsnio dėl sankcijų taisyklių, kurių įgyvendinimą valstybės narės turi užtikrinti, išaiškinimas galėtų būti naudingas sprendžiant pagrindinę bylą.

52      Kiek tai susiję su ESS 4 straipsniu, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką valstybių narių teismai, vadovaudamiesi šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, turi užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių teisminę gynybą (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Sprendimo Unibet, C‑432/05, EU:C:2007:163, 38 punktą). Be to, ESS 19 straipsnio 1 dalimi valstybės narės įpareigojamos numatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei apsaugai Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti.

53      Jeigu azoto dioksido ribinės vertės viršijamos po 2010 m. sausio 1 d. valstybėje narėje, kuri neprašė atidėti šio termino pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalį, šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies antra pastraipa jai nustatoma aiški pareiga parengti tam tikrus reikalavimus atitinkantį oro kokybės planą (pagal analogiją žr. Sprendimo Janecek, C‑237/07, EU:C:2008:447, 35 punktą).

54      Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką asmenys valstybinės valdžios institucijų atžvilgiu gali remtis besąlyginėmis ir pakankamai tiksliomis direktyvos nuostatomis. Kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos ir teismai nacionalinės teisės nuostatas taip pat turi aiškinti taip, kad jos kuo labiau atitiktų šios direktyvos tikslus. Tuo atveju, kai negalima pateikti tokio aiškinimo, jie turi netaikyti su šia direktyva nesuderinamų nacionalinės teisės taisyklių (šiuo klausimu žr. Sprendimo Janecek, EU:C:2008:447, 36 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

55      Galiausiai, kaip ne kartą yra priminęs Teisingumo Teismas, būtų nesuderinama su Direktyvos 2008/50 privalomuoju pobūdžiu, kuris jai pripažįstamas pagal SESV 288 straipsnį, tai, kad iš principo atmetama suinteresuotųjų asmenų galimybė remtis joje nustatyta pareiga. Šis teiginys visų pirma taikomas direktyvai, kurios tikslas – reguliuoti ir mažinti oro taršą ir kuria dėl to siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Janecek, EU:C:2008:447, 37 punktą).

56      Iš to išplaukia, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, tiesiogiai patiriantys ribinių verčių viršijimo padarinių po 2010 m. sausio 1 d., gali reikalauti iš nacionalinių valdžios institucijų, prireikus kreipiantis į kompetentingus teismus, parengti oro kokybės planą pagal Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, jei valstybė narė neužtikrino, kad būtų laikomasi šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimų, ir neprašė atidėti termino šios direktyvos 22 straipsnyje numatytomis sąlygomis (pagal analogiją žr. Sprendimo Janecek, EU:C:2008:447, 39 punktą).

57      Dėl šio plano turinio iš Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, kad, nors valstybės narės turi tam tikrą diskreciją nustatyti priemones, kurių reikia imtis, vis dėlto jomis turi būti užtikrinama, kad šios vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį.

58      Todėl į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti taip: kai valstybė narė neįvykdė Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimų ir neprašė atidėti termino šios direktyvos 22 straipsnyje numatytomis sąlygomis, kompetentingas nacionalinis teismas, jei į jį kreipiamasi, turi prieš nacionalinę instituciją imtis visų būtinų priemonių, pavyzdžiui, įpareigoti, kad ši institucija parengtų pagal šią direktyvą reikalaujamą planą joje nustatytomis sąlygomis.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

59      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 22 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: tam, kad galėtų atidėti šioje direktyvoje nustatytą azoto dioksido ribinių verčių, nurodytų jos XI priede, laikymosi terminą ne daugiau kaip penkeriems metams, valstybė narė privalo to paprašyti ir parengti oro kokybės planą, kai, atsižvelgiant į esamus duomenis ir nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių, kurių ėmėsi ši valstybė, objektyviai matyti, jog tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje iki nurodyto termino šių verčių nebus galima pasiekti. Direktyvoje 2008/50 nenumatyta jokia jos 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išimtis.

2.      Tuo atveju, kai paaiškėja, jog konkrečioje valstybės narės zonoje ar aglomeracijoje negali būti užtikrinamas Direktyvos 2008/50 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje XI priede nustatytų azoto dioksido ribinių verčių laikymasis suėjus šiame priede nurodytam 2010 m. sausio 1 d. terminui, ir ši valstybė neprašė atidėti šio termino pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnio 1 dalį, tai, kad buvo parengtas šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atitinkantis oro kokybės planas, savaime neleidžia manyti, jog ši valstybė vis dėlto įvykdė jai pagal šios direktyvos 13 straipsnį tenkančias pareigas.

3.      Kai valstybė narė neįvykdė Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimų ir neprašė atidėti termino šios direktyvos 22 straipsnyje numatytomis sąlygomis, kompetentingas nacionalinis teismas, jei į jį kreipiamasi, turi prieš nacionalinę instituciją imtis visų būtinų priemonių, pavyzdžiui, įpareigoti, kad ši institucija parengtų pagal šią direktyvą reikalaujamą planą joje nustatytomis sąlygomis.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.