Byla T‑38/07
Shell Petroleum NV ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Butadieno kaučiuko ir stireno‑butadieno kaučiuko, gauto emulsinės polimerizacijos būdu, rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Baudos – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai
(EB 81 ir 82 straipsniai)
2. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai
(EB 81 ir 82 straipsniai)
3. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Sąvoka
(EB 81 ir 82 straipsniai; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 2 punktas)
4. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis baudos pobūdis
(EB 81 ir 82 straipsniai; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1A punkto ketvirta pastraipa)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Faktinės galimybės padaryti žalą paveiktoje rinkoje įvertinimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1A punkto pirma–ketvirta ir šešta pastraipos)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį – Labai sunkūs pažeidimai
(EB 81 ir 82 straipsniai; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1A punkto pirma ir antra pastraipos)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Proporcingumo principo paisymas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1A punktas)
1. Konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju atsakomybė už dukterinės bendrovės veiksmus gali tekti patronuojančiai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką juridinio asmens statusą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo veiksmų rinkoje, o iš esmės vykdo patronuojančios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų tarpusavio ryšius. Taip yra dėl to, kad tokioje situacijoje patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė priklauso tam pačiam ekonominiam vienetui ir todėl sudaro vieną įmonę. Taigi aplinkybė, kad patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną įmonę, leidžia Komisijai sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiai bendrovei, nekeliant reikalavimo įrodyti asmeninį šios bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą.
Tuo konkrečiu atveju, kai patronuojančiai bendrovei visiškai priklauso Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios jos dukterinės bendrovės kapitalas, pirma, ši patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės veiksmams ir, antra, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės veiksmams. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas tam, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką jos komercinei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojanti bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai.
(žr. 53 ir 54 punktus)
2. Komisija gali preziumuoti, kad tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuodama visą savo dukterinių bendrovių kapitalą patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką jų veiksmams. Patronuojanti bendrovė turi paneigti šią prezumpciją įrodydama, kad minėtos dukterinės bendrovės savarankiškai sprendė dėl savo komercinės politikos, todėl su ja nesudarė vieno ekonominio subjekto, taigi – vienos įmonės, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį.
Konkrečiai kalbant, patronuojanti bendrovė turi pateikti visus įrodymus, susijusius su organizaciniais, ekonominiais ir teisiniais ryšiais tarp jos dukterinių bendrovių ir jos pačios, kuriuos ji laiko galinčiais patvirtinti, kad jos nesudaro vieno ekonominio subjekto. Savo vertinime Bendrasis Teismas turi atsižvelgti į visus pateiktus įrodymus, kurių pobūdis ir reikšmė gali skirtis atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.
Tai reiškia ne pažeidimo kurstymo santykį tarp patronuojančios bendrovės ir jos dukterinės bendrovės ir juo labiau ne patronuojančios bendrovės dalyvavimą darant minėtą pažeidimą, bet tai, kad jos sudaro vieną įmonę, o tai įgalioja Komisiją sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiai bendrovių grupės bendrovei. Taigi tam, kad dukterinės bendrovės neteisėti veiksmai būtų inkriminuoti ją patronuojančiai bendrovei, nereikalaujama įrodyti, jog patronuojanti bendrovė daro įtaką savo dukterinės bendrovės politikai konkrečioje srityje, kurioje padarytas pažeidimas.
Konkrečiai kalbant, tos aplinkybės, kad patronuojanti bendrovė yra tik veiklos nevykdanti holdingo bendrovė, labai nedaug dalyvaujanti savo dukterinių bendrovių valdyme, nepakanka, kad būtų paneigta, jog ji daro lemiamą įtaką minėtų dukterinių bendrovių veiksmams koordinuodama, be kita ko, grupės finansines investicijas. Bendrovių grupės atveju holdingo bendrovės, koordinuojančios, be kita ko, grupės finansines investicijas, uždavinys – sujungti įvairių bendrovių akcijas ir užtikrinti vieningą jų valdymą, visų pirma naudojantis šia biudžeto kontrole.
(žr. 66–68, 70 punktus)
3. Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 2 punkte kaip sunkinančių aplinkybių pavyzdys minimas pakartotinis to paties pobūdžio tos pačios įmonės ar tų pačių įmonių pažeidimas. Pakartotinumo sąvoka, kaip ji suprantama tam tikrose nacionalinės teisės sistemose, reiškia, jog asmuo naujų pažeidimų padarė būdamas baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus. Galimas pažeidimo pakartotinumas yra tarp veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumą.
Komisija turi tam tikrą diskreciją rinkdamasi veiksnius, į kuriuos atsižvelgs nustatydama baudų dydį, pavyzdžiui, specifinės bylos aplinkybės, jos kontekstas ir baudų atgrasomasis poveikis, tačiau privalomo ir baigtinio kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, sąrašo nėra. Pakartotinio pažeidimo konstatavimas ir specifinių ypatybių vertinimas priklauso minėtai Komisijos diskrecijai ir ji nėra saistoma galimu tokiam konstatavimui taikomu senaties terminu.
Tai, kad įmonė neteisėtus veiksmus pakartojo praėjus nedaug laiko po to, kai buvo priimtas ankstesnis sprendimas, o šis priimtas praėjus mažiau kaip dešimčiai metų po pirmojo sprendimo, parodo, jog susijusi įmonė yra linkusi nedaryti atitinkamų išvadų iš konstatavimo, kad ji pažeidė Bendrijos konkurencijos taisykles, todėl Komisija teisėtai gali remtis tokiais ankstesniais sprendimais ir konstatuoti, kad buvo padarytas pakartotinis pažeidimas ir tai gali padaryti nepažeisdama teisinio saugumo principo.
Be to, priemonės, kurių atitinkama įmonė ėmėsi siekdama laikytis konkurencijos teisės, negali turėti poveikio tam, kad pažeidimas buvo iš tikrųjų padarytas, ir Komisijos konstatuotam pažeidimo pakartotinumui. Taigi tai, kad atitinkama įmonė priėmė atitikties programą, Komisijos neįpareigoja dėl šios aplinkybės sumažinti baudos. Be to, neįmanoma nustatyti įmonės vidaus priemonių, priimtų tam, kad būtų išvengta konkurencijos teisės pažeidimų kartojimo, veiksmingumo lygio.
Taip pat atitinkamos įmonės bendradarbiavimas per administracinę procedūrą negali pašalinti to, kad jos padarytas pakartotinis pažeidimas yra sunkinanti aplinkybė.
Galiausiai, kiek tai susiję su baudos padidinimo dėl pakartotinumo proporcingumu, nustatydama baudos dydį Komisija turi tam tikrą diskreciją ir tai darydama neprivalo taikyti tikslios matematinės formulės. Be to, nustatydama baudos dydį Komisija turi užtikrinti, kad jos veiksmai turėtų atgrasomąjį poveikį. Pažeidimo pakartotinumas yra aplinkybė, kuri pateisina didelį pradinės baudos padidinimą. Pažeidimo pakartotinumas – tai įrodymas, kad anksčiau skirta bausmė nebuvo pakankamai atgrasanti. Be to, reikia pažymėti, jog didindama baudą dėl pažeidimo pakartotinumo Komisija gali atsižvelgti į požymius, patvirtinančius, kad atitinkamos įmonės yra linkusios nesilaikyti konkurencijos taisyklių, įskaitant laiką, kuris praėjo tarp nagrinėjamų pažeidimų.
(žr. 90–93, 95–98 punktus)
4. Kai Komisija skiria įmonei baudą už konkurencijos taisyklių pažeidimą ir nustato jos dydį taikydama dauginimo koeficientą, kuris skiriasi nuo naudojamo apskaičiuojant baudos, skirtos tai pačiai įmonei kitame sprendime, dydį, vienodo požiūrio principas nepažeidžiamas, jeigu kiekvienas iš dviejų sprendimų grindžiamas skirtingomis faktinėmis situacijomis.
Komisijos įgaliojimai skirti baudas įmonėms, kurios tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžia EB 81 straipsnio nuostatas, yra viena iš Komisijai suteiktų priemonių, kad ji galėtų vykdyti jai Bendrijos teisės patikėtą kontrolės funkciją – užduotį, apimančią pareigą vykdyti bendrą politiką, kurios tikslas yra konkurencijos srityje taikyti Sutartyje nustatytus principus ir dėl to reguliuoti įmonių elgesį. Darytina išvada, jog vertindama pažeidimo sunkumą, kad nustatytų baudos dydį, Komisija turi rūpintis, kad jos veiksmai turėtų atgrasomąjį poveikį, visų pirma dėl tokių pažeidimų, kurie ypač kenkia įgyvendinant Bendrijos tikslus. Dėl to reikalaujama, kad baudos dydis būtų koreguojamas atsižvelgiant į siekiamą poveikį įmonei, kuriai ji skirta, ir kad bauda nebūtų nereikšminga arba, atvirkščiai, pernelyg didelė, pirmiausia atsižvelgiant į šios įmonės finansines galimybes, kaip reikalaujama dėl, pirma, būtinybės užtikrinti baudos veiksmingumą ir, antra, proporcingumo principo paisymo. Didelė įmonė, kuri turi didelių finansinių išteklių, palyginti su kitais kartelio dalyviais, gali lengviau surinkti baudai sumokėti būtinas lėšas, o siekiant pakankamo atgrasomojo poveikio ši aplinkybė pateisina tai, kad skiriama, visų pirma pritaikius dauginimo koeficientą, bauda, kuri yra proporcingai didesnė nei bauda, už tą patį pažeidimą skirta tokių lėšų neturinčiai įmonei.
Be to, nustatant baudos dydį svarbu atsižvelgti į kiekvienos kartelyje dalyvaujančios įmonės bendrą apyvartą. Atgrasymo tikslu, kurio nustatydama baudos dydį gali siekti Komisija, norima užtikrinti, kad įmonės veikdamos Bendrijoje ar Europos ekonominėje erdvėje laikytųsi Sutartyje įtvirtintų konkurencijos taisyklių. Tai reiškia, kad atgrasymo veiksnys, kuris gali būti įtrauktas nustatant baudą, vertinamas atsižvelgiant į daugelį elementų, o ne tik į konkrečią atitinkamos įmonės padėtį. Šis principas taikomas, be kita ko, tuo atveju, kai Komisija nustato atgrasomąjį poveikį turintį daugiklį, kuris turi įtakos įmonei paskirtai baudai.
Be to, nustatydama baudų dydį Komisija turi didelę diskreciją ir nėra saistoma vertinimų, kuriuos ji pateikė anksčiau. Tai reiškia, kad Sąjungos teisme atitinkama įmonė negali remtis Komisijos sprendimų priėmimo politika.
Galiausiai bet kuriuo atveju vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tik tuomet, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai arba skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas nėra objektyviai pagrįstas.
(žr. 119–122, 125, 126, 129, 136 punktus)
5. Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse pažeidimai yra skirstomi į tris kategorijas: lengvus, sunkius ir labai sunkius (gairių 1 A punkto pirma ir antra pastraipos). Be to, norint diferencijuoti įmones, remiantis gairių 1 A punkto trečia, ketvirta ir šešta pastraipomis, reikia nustatyti, kiek kiekviena įmonė individualiai, atsižvelgiant į jos faktinę ekonominę galią, prisidėjo prie kartelio sėkmės, ir priskirti ją prie atitinkamos kategorijos.
Kiekvienos įmonės, atsižvelgiant į jos faktinę ekonominę galią, individualų prisidėjimą prie kartelio sėkmės reikia skirti nuo pažeidimo konkretaus poveikio, minimo gairių 1 A punkto pirmoje pastraipoje. Į pažeidimo konkretų poveikį, kai jį galima įvertinti, atsižvelgiama siekiant pažeidimą kvalifikuoti kaip lengvą, sunkų ar labai sunkų. Į kiekvienos įmonės individualų prisidėjimą atsižvelgiama siekiant koreguoti konkrečias sumas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
Net ir nesant pažeidimo konkretaus poveikio, kurį būtų galima įvertinti, remiantis gairių 1 A punkto trečia, ketvirta ir šešta pastraipomis, Komisija, kvalifikavusi pažeidimą kaip lengvą, sunkų ar labai sunkų, gali nuspręsti diferencijuotai vertinti atitinkamas įmones.
Be to, Komisija gali nustatyti didesnę pradinę baudą įmonėms, turinčioms santykinai didesnę už kitas įmones atitinkamos rinkos dalį. Taip ji atsižvelgia į faktinę kiekvienos įmonės įtaką šiai rinkai. Šis veiksnys išreiškia įmonių, turinčių santykinai didesnę už kitas įmones atitinkamos rinkos dalį, didesnę atsakomybę už žalą konkurencijai, o galiausiai ir už žalą vartotojams, įmonėms sudarius slaptą kartelį.
(žr. 146, 149, 150, 154 punktus)
6. Iš Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse pateikto labai sunkių pažeidimų apibrėžimo matyti, kad susitarimai arba suderinti veiksmai, kuriais siekiama, be kita ko, nustatyti tikslines kainas arba pasidalyti rinkos dalis, vien dėl savo pobūdžio gali būti kvalifikuojami kaip „labai sunkūs“, ir nėra reikalo, kad Komisija įrodytų konkretų pažeidimo poveikį rinkai. Be to, horizontalūs susitarimai dėl kainų priskiriami prie sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų ir todėl savaime gali būti kvalifikuojami kaip labai sunkūs.
(žr. 166 punktą)
7. Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Bendrijos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytiems tikslams pasiekti. Apskaičiuojant baudas už konkurencijos taisyklių pažeidimą proporcingumo principas reiškia, kad Komisija privalo nustatyti baudą, proporcingą veiksniams, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, ir šiuo atžvilgiu tuos veiksnius taikyti nuosekliai bei objektyviai pateisinamai.
(žr. 175 punktą)