TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. kovo 14 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 2000/78/EB – Vienodas požiūris – Diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų – Įmonės darbo tvarkos taisyklės, draudžiančios darbuotojams darbo vietoje nešioti matomus filosofinio, politinio ar religinio pobūdžio simbolius – Tiesioginė diskriminacija – Nebuvimas – Netiesioginė diskriminacija – Draudimas darbuotojai ryšėti musulmonišką skarą“
Byloje C‑157/15
dėl Hof van Cassatie (Kasacinis teismas, Belgija) 2015 m. kovo 9 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. balandžio 3 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Samira Achbita,
Centrum voor gelijkheid van kansen en voor racismebestrijding
prieš
G4S Secure Solutions NV
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, kolegijų pirmininkai R. Silva de Lapuerta, M. Ilešič, L. Bay Larsen, M. Berger, M. Vilaras ir E. Regan, teisėjai A. Rosas, A. Borg Barthet, J. Malenovský, E. Levits, F. Biltgen (pranešėjas), K. Jürimäe ir C. Lycourgos,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. kovo 15 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Centrum voor gelijkheid van kansen en voor racismebestrijding, atstovaujamo advokatų C. Bayart ir I. Bosmans,
– G4S Secure Solutions NV, atstovaujamos advokatų S. Raets ir I. Verhelst,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos L. Van den Broeck ir M. Jacobs,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues, D. Colas ir R. Coesme,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos J. Kraehling, S. Simmons ir C. R. Brodie, padedamų baristerio A. Bates,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Wils ir D. Martin,
susipažinęs su 2016 m. gegužės 31 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 2 straipsnio 2 dalies a punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Samira Achbita ir Centrum voor gelijkheid van kansen en voor racismebestrijding (Lygių galimybių ir kovos su rasizmu centras, toliau – Centrum) ginčą su Belgijoje buveinę turinčia bendrove G4S Secure Solutions NV (toliau – G4S) dėl pastarosios draudimo savo darbuotojams darbo vietoje nešioti matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius ir atlikti su šiais įsitikinimais susijusias apeigas.
Teisinis pagrindas
Direktyva 2000/78
3 Direktyvos 2000/78 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„(1) pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga kuriama remiantis bendrais valstybių narių laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimo principais bei teisine valstybe ir kaip Bendrijos teisės bendruosius principus ji pripažįsta pagrindines teises, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios yra grindžiamos bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis[;]
<…>
(4) lygybės prieš įstatymą teisė ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos visiems asmenims yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių paktą, Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurių šalimis signatarėmis yra visos valstybės narės. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvencija Nr. 111 draudžia diskriminaciją užimtumo ir profesinėje srityse“.
4 Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje įtvirtinta:
„Šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.“
5 Šios direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:
„1. Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje:
a) tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;
b) netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrą religiją ar įsitikinimus išpažįstantys, tam tikrą negalią turintys, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent:
i) tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis [tinkamomis] ir būtinomis priemonėmis <…>
<…>
5. Ši direktyva nepažeidžia priemonių, numatytų nacionaliniuose teisės aktuose, kurie demokratinėse visuomenėse yra būtini visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų [nusikaltimų] prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai.“
6 Tos pačios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:
<…>
c) įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą;
<…>“
Belgijos teisė
7 2003 m. vasario 25 d. Wet ter bestrijding van discriminatie en tot wijziging van de wet van 15 februari 1993 tot oprichting van een Centrum voor gelijkheid van kansen en voor racismebestrijding (Įstatymas dėl kovos su diskriminacija, kuriuo iš dalies keičiamas 1993 m. vasario 15 d. Įstatymas dėl Lygių galimybių ir kovos su rasizmu centro įsteigimo) (Belgisch Staatsblad, 2003 m. kovo 17 d., p. 12844), be kita ko, į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2000/78 nuostatos.
8 Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Tiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai tiesioginė skirtingo elgesio, kuris objektyviai ir pagrįstai nėra pateisinamas, priežastis yra lytis, vadinamoji rasė, odos spalva, kilmė, tautinė arba etninė kilmė, seksualinė orientacija, šeiminė padėtis, gimimas, turtinė padėtis, amžius, išpažįstama religija ar filosofinės pažiūros, dabartinė ar būsima sveikatos būklė, negalia arba fizinė savybė.“
9 Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Netiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai, atrodo, neutrali nuostata, kriterijus arba veiksmas savaime daro neigiamą poveikį asmenims, kuriems taikomas vienas iš 1 dalyje nurodytų diskriminacijos pagrindų, nebent ši nuostata, kriterijus arba veiksmas objektyviai ir pagrįstai pateisinamas.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
10 G4S yra privati įmonė, kuri tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus klientams teikia priėmimo paslaugas.
11 2003 m. vasario 12 d. S. Achbita, musulmonė, pradėjo dirbti registratore G4S. Šioje įmonėje ji buvo įdarbinta pagal neterminuotą darbo sutartį. Tuo laiku G4S galiojo nerašyta taisyklė, kad darbuotojai darbo vietoje negali nešioti jokių matomų jų filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolių.
12 2006 m. balandžio mėn. S. Achbita pranešė vadovybei, kad ketina ryšėti musulmonišką skarą darbo laiku.
13 G4S vadovybė informavo S. Achbita, kad skaros ryšėjimas nebus toleruojamas, nes matomų filosofinių, politinių ar religinių simbolių nešiojimas prieštarauja G4S vykdomai neutralumo politikai.
14 Po laikinojo nedarbingumo dėl ligos 2006 m. gegužės 12 d. S. Achbita pranešė darbdaviui, kad gegužės 15 d. ji vėl pradės darbą ryšėdama musulmonišką skarą.
15 2006 m. gegužės 29 d. G4S įmonės vadyba patvirtino darbo tvarkos taisyklių pakeitimą; šis pakeitimas įsigaliojo 2006 m. birželio 13 d. ir buvo suformuluotas taip: „darbuotojams draudžiama darbo vietoje nešioti matomus jų filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius ir (ar) atlikti su tuo susijusias apeigas“.
16 2006 m. birželio 12 d. S. Achbita dėl tvirto nusistatymo kaip musulmonei ryšėti musulmonišką skarą darbo vietoje buvo atleista iš darbo. Ji gavo išeitinę išmoką, lygią trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio ir pagal darbo sutartį mokėtų kitų išmokų sumai.
17 Arbeidsrechtbank te Antwerpen (Antverpeno darbo teismas, Belgija) atmetus S. Achbita paduotą skundą dėl atleidimo iš darbo, ji padavė apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo Arbeidshof te Antwerpen (Antverpeno apeliacinis darbo teismas, Belgija). Apeliacinis skundas buvo atmestas, be kita ko, motyvuojant tuo, kad atleidimo iš darbo negalima laikyti nepagrįstu, nes bendras draudimas darbo vietoje nešioti matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius nelėmė tiesioginės diskriminacijos ir nebuvo akivaizdžios netiesioginės diskriminacijos ar akivaizdaus asmens laisvės ar religijos laisvės pažeidimo.
18 Kiek tai susiję su tiesioginės diskriminacijos nebuvimu, Arbeidshof te Antwerpen (Antverpeno apeliacinis darbo teismas) būtent nurodė, kad nustatyta, jog S. Achbita atleista iš darbo ne dėl to, kad yra musulmonė, o dėl to, kad atkakliai siekė skelbti ir išpažinti islamą darbo laiku, ryšėdama musulmonišką skarą. S. Achbita pažeista darbo tvarkos taisyklė yra bendrai taikoma, nes pagal ją darbo vietoje nešioti matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius draudžiama visiems darbuotojams. Nė viena faktinė aplinkybė neleidžia daryti prielaidos, kad G4S palankiau elgėsi su kitu darbuotoju, kurio situacija buvo panaši, būtent su darbuotoju, kuris išpažino kitą religiją ar turėjo kitų filosofinių įsitikinimų ir kuris ilgą laiką atsisakė paisyti šio draudimo.
19 Arbeidshof te Antwerpen (Antverpeno apeliacinis darbo teismas) atmetė argumentą, kad G4S nustatytas draudimas nešioti matomus filosofinių ar religinių įsitikinimų simbolius savaime buvo tiesioginė S. Achbita, kaip tikinčiosios, diskriminacija, laikydamasis nuomonės, kad šis draudimas buvo taikomas ne tik su religija, bet ir su filosofiniais įsitikinimais susijusių simbolių nešiojimui, todėl buvo paisoma Direktyvoje 2000/78, kurioje kalbama apie „religiją ar įsitikinimus“, nustatyto apsaugos kriterijaus.
20 Grįsdama kasacinį skundą S. Achbita, be kita ko, teigė, kad religijos išpažinimą, kuriuo pagrįstas G4S nustatytas draudimas, laikydamas neutraliu kriterijumi ir šio draudimo nekvalifikuodamas kaip nevienodo požiūrio į darbuotojas, ryšinčias musulmoniškas skaras ir jų neryšinčias, dėl to, kad šis draudimas taikomas ne konkrečią religiją išpažįstantiems, o visiems darbuotojams, Arbeidshof te Antwerpen (Antverpeno apeliacinis darbo teismas) neteisingai išaiškino sąvokas „tiesioginė diskriminacija“ ir „netiesioginė diskriminacija“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalį.
21 Šiomis aplinkybėmis Hof van Cassatie (Kasacinis teismas, Belgija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad draudimas musulmonei darbo vietoje ryšėti skarą nėra tiesioginė diskriminacija, jei pagal darbdavio nustatytas taisykles visiems darbuotojams draudžiama darbo vietoje nešioti išorinius politinių, filosofinių ar religinių įsitikinimų simbolius?“
Dėl prejudicinio klausimo
22 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad draudimas ryšėti musulmonišką skarą, išplaukiantis iš privačios įmonės darbo tvarkos taisyklės, pagal kurią bendrai draudžiama darbo vietoje nešioti visus matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius, yra šioje direktyvoje draudžiama tiesioginė diskriminacija.
23 Pirma, Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje įtvirtinta, kad ja siekiama nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus, siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.
24 Pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį „„vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos“. Šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad 2 straipsnio 1 dalyje tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu.
25 Reikia pažymėti, kad Direktyvoje 2000/78 nėra jos 1 straipsnyje vartojamos sąvokos „religija“ apibrėžties.
26 Vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas Direktyvos 2000/78 1 konstatuojamojoje dalyje rėmėsi pagrindinėmis teisėmis, garantuojamomis 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK), kurios 9 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė, be kita ko, apima laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ar mokant jo.
27 Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat rėmėsi bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis kaip bendrais Sąjungos teisės principais. Tarp teisių, kurių kyla iš šių bendrų tradicijų ir kurios buvo patvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), yra teisė į sąžinės ir religijos laisvę, įtvirtinta Chartijos 10 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laikant pamaldas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar atliekant apeigas. Kaip matyti iš su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų (OL C 303, 2007, p. 17), 10 straipsnio 1 dalyje garantuota teisė atitinka EŽTK 9 straipsnyje garantuotą teisę, o remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi jos esmė ir taikymo sritis yra tokia pati.
28 Kadangi iš pradžių EŽTK, o paskui Chartijoje sąvokai „religija“ suteikta plati reikšmė, nes į šią sąvoką įtraukta asmenų laisvė išpažinti ir skelbti savo religiją, darytina išvada, kad priimdamas Direktyvą 2000/78 Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino laikytis tokio pat požiūrio, todėl šios direktyvos 1 straipsnyje vartojamą sąvoką „religija“ reikia aiškinti kaip apimančią ne tik forum internum, t. y. religijos ar tikėjimo turėjimą, bet ir forum externum, t. y. religijos ar tikėjimo viešą išpažinimą ir skelbimą.
29 Antra, reikia nustatyti, ar pagrindinėje byloje ginčijama darbo tvarkos taisyklė sukuria nevienodą požiūrį į darbuotojus dėl jų religijos ar įsitikinimų ir, jeigu taip, ar toks nevienodas požiūris yra tiesioginė diskriminacija, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą.
30 Pagrindinėje byloje ginčijamoje darbo tvarkos taisyklėje kalbama apie matomų filosofinių, religinių ar politinių įsitikinimų simbolių nešiojimą ir ji taikoma bet kokiam tokių įsitikinimų demonstravimo būdui. Todėl reikia pripažinti, kad pagal šią taisyklę visi įmonės darbuotojai vertinami vienodai, nes jiems, be kita ko, nustatyta bendra ir nediferencijuota pareiga laikytis neutralios aprangos kodo, pagal kurį draudžiama nešioti tokius simbolius.
31 Iš Teisingumo Teismo bylos medžiagoje esančios informacijos nematyti, kad pagrindinėje byloje ginčijama darbo tvarkos taisyklė S. Achbita buvo taikoma kitaip nei bet kuriam kitam darbuotojui.
32 Darytina išvada, kad pagrindinėje byloje ginčijama darbo tvarkos taisyklė nesukuria tiesioginio nevienodo požiūrio dėl religijos ar įsitikinimų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą.
33 Remiantis suformuota jurisprudencija, tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas suformulavo prejudicinį klausimą nurodęs tik tam tikras Sąjungos teisės nuostatas, netrukdo Teisingumo Teismui pateikti jam išsamaus aiškinimo, kuris gali būti naudingas sprendimui šio teismo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar jis apie tai užsimena savo pateiktuose klausimuose. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti aiškintinus Sąjungos teisės klausimus, atsižvelgdamas į bylos dalyką (žr., be kita ko, 2015 m. vasario 12 d. Sprendimo Oil Trading Poland, C‑349/13, EU:C:2015:84, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Nagrinėjamu atveju negalima atmesti galimybės, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų prieiti prie išvados, kad pagrindinėje byloje ginčijama darbo tvarkos taisyklė sukuria netiesioginį nevienodą požiūrį dėl religijos ar įsitikinimų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu būtų nustatyta, kad dėl joje įtvirtintos, atrodo, neutralios pareigos iš tikrųjų tam tikrą religiją išpažįstantys ar turintys tam tikrų įsitikinimų asmenys patektų į tam tikru atžvilgiu prastesnę padėtį; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
35 Vis dėlto remiantis Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu toks nevienodas požiūris nelaikomas netiesiogine diskriminacija, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu jis yra objektyviai pateisinamas teisėtu tikslu ir šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
36 Šiuo aspektu reikia priminti, kad nors galiausiai nacionalinis teismas, kuris vienintelis kompetentingas vertinti faktines aplinkybes, turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje ginčijama darbo tvarkos taisyklė atitinka šiuos reikalavimus ir kiek atitinka, Teisingumo Teismas, kuris turi pateikti naudingus atsakymus nacionaliniam teismui, yra kompetentingas pateikti pagrindinės bylos medžiaga ir jam pateiktomis rašytinėmis ir žodinėmis pastabomis grindžiamas gaires, kurios padėtų nacionaliniam teismui priimti sprendimą jo nagrinėjamoje konkrečioje byloje.
37 Pirma, dėl teisėto tikslo buvimo reikalavimo reikia pažymėti, kad siekį palaikant santykius tiek su privataus, tiek su viešojo sektoriaus klientais laikytis neutralumo filosofiniu, politiniu ar religiniu požiūriais politikos reikia laikyti teisėtu.
38 Darbdavio siekis sukurti neutralumo politikos įgyvendinimo klientų atžvilgiu įvaizdį patenka į Chartijos 16 straipsnyje pripažintą laisvę užsiimti verslu ir iš principo yra teisėtas, ypač kai darbdavys siekti šio tikslo įpareigoja tik tuos darbuotojus, kurie gali turėti kontaktų su jo klientais.
39 Aiškinimas, pagal kurį tokio tikslo siekimas leidžia tam tikru mastu apriboti religijos laisvę, be kita ko, patvirtintas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su EŽTK 9 straipsniu (2013 m. sausio 15 d. EŽTT sprendimo Eweida ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, CE:ECHR:2013:0115JUD004842010, 94 punktas).
40 Antra, dėl pagrindinėje byloje ginčijamos darbo tvarkos taisyklės tinkamo pobūdžio reikia konstatuoti, kad draudimu darbuotojams nešioti matomus jų filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius galima užtikrinti tinkamą neutralumo politikos įgyvendinimą, jeigu ši politika iš tikrųjų vykdoma nuosekliai ir sistemingai (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Hartlauer, C‑169/07, EU:C:2009:141, 55 punktą ir 2010 m. sausio 12 d. Sprendimo Petersen, C‑341/08, EU:C:2010:4, 53 punktą).
41 Atsižvelgiant į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar G4S, prieš atleisdama S. Achbita iš darbo, buvo nustačiusi bendrą ir nediferencijuotą politiką, pagal kurią jos darbuotojams, turintiems kontaktų su klientais, buvo draudžiama nešioti matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius.
42 Trečia, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamo draudimo būtinu pobūdžiu, reikia patikrinti, ar šis draudimas taikomas tik tiek, kiek griežtai būtina. Nagrinėjamu atveju reikia patikrinti, ar draudimas nešioti visus matomus simbolius ar aprangą, kuriuos galima susieti su išpažįstama religija, filosofiniais arba politiniais įsitikinimais, taikomas tik G4S darbuotojams, turintiems kontaktų su klientais. Jeigu taip yra, toks draudimas laikytinas griežtai būtinu užbrėžtam tikslui pasiekti.
43 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į įmonę ribojančius veiksnius, turi patikrinti, ar tokiai darbuotojai, kaip S. Achbita, neatsisakius ryšėti musulmoniškos skaros teikiant profesines paslaugas G4S klientams, G4S, neužsikraudama papildomos naštos, užuot atleidusi S. Achbita iš darbo, galėjo jai pasiūlyti kitas pareigas, nereikalaujančias tiesioginių kontaktų su įmonės klientais. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, išnagrinėjęs visą bylos medžiagoje esančią informaciją, turi atsižvelgti į esamus interesus ir užtikrinti, kad būtų taikomi tik griežtai būtini nagrinėjamų laisvių apribojimai.
44 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą reikia atsakyti taip:
– Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad draudimas ryšėti musulmonišką skarą, išplaukiantis iš privačios įmonės nustatytos darbo tvarkos taisyklės, pagal kurią darbo vietoje draudžiama nešioti visus matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius, nėra tiesioginė diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.
– Vis dėlto tokia privačios įmonės nustatyta darbo tvarkos taisyklė gali sukurti netiesioginę diskriminaciją, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu nustatyta, kad dėl joje įtvirtintos, atrodo, neutralios pareigos iš tikrųjų tam tikrą religiją išpažįstantys ar turintys tam tikrų įsitikinimų asmenys patektų į tam tikru atžvilgiu prastesnę padėtį, nebent tokia pareiga būtų objektyviai pateisinama teisėtu tikslu, pavyzdžiui, darbdavio įgyvendinama neutralumo filosofiniu, politiniu ir religiniu požiūriais politika palaikant santykius su klientais, ir šio tikslo būtų siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad draudimas ryšėti musulmonišką skarą, išplaukiantis iš privačios įmonės nustatytos darbo tvarkos taisyklės, pagal kurią darbo vietoje draudžiama nešioti visus matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius, nėra tiesioginė diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.
Vis dėlto tokia privačios įmonės nustatyta darbo tvarkos taisyklė gali sukurti netiesioginę diskriminaciją, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu nustatyta, kad dėl joje įtvirtintos, atrodo, neutralios pareigos iš tikrųjų tam tikrą religiją išpažįstantys ar turintys tam tikrų įsitikinimų asmenys patektų į tam tikru atžvilgiu prastesnę padėtį, nebent tokia pareiga būtų objektyviai pateisinama teisėtu tikslu, pavyzdžiui, darbdavio įgyvendinama neutralumo filosofiniu, politiniu ir religiniu požiūriais politika palaikant santykius su klientais, ir šio tikslo būtų siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Parašai.