Byla C‑625/10
Europos Komisija
prieš
Prancūzijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Transportas – Bendrijos geležinkelių plėtra – Direktyva 91/440/EEB – 6 straipsnio 3 dalis ir II priedas – Direktyva 2001/14/EB – 14 straipsnio 2 dalis – Geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisinio nepriklausomumo nebuvimas – 11 straipsnis – Veiklos rezultatų gerinimo sistemos nebuvimas – Nevisiškas perkėlimas“
Santrauka – 2013 m. balandžio 18 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo atliekamas pagrįstumo nagrinėjimas – Padėtis, į kurią reikia atsižvelgti – Padėtis pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje
(SESV 258 straipsnis)
2. Transportas – Bendroji politika – Bendrijos geležinkelių plėtra – Infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų teikimo veiklos atskyrimas – Esminės funkcijos, kurios turi būti patikėtos nepriklausomai įmonei – Sąvoka – Techninių įgyvendinimo tyrimų, reikalingų prieš priimant sprendimą nagrinėjant prašymus skirti traukinio linijas ir skiriant traukinio linijas paskutinę minutę, vykdymas – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 14 straipsnio 2 dalis; Tarybos direktyvos 91/440 6 straipsnio 3 dalis ir II priedas)
3. Transportas – Geležinkelių transportas – Direktyva 2001/14 – Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčių ėmimas – Mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas – Valstybių narių pareigos – Veiklos rezultatų gerinimo sistemos sukūrimas – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 11 straipsnio 1 ir 2 dalys)
4. Transportas – Geležinkelių transportas – Direktyva 2001/14 – Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčių ėmimas – Mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas – Valstybių narių pareigos – Mechanizmų, skirtų skatinti infrastruktūros valdytoją riboti infrastruktūros teikimo sąnaudas ir mažinti mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra lygį, sukūrimas – Pareiga numatyti skirtingas priemones – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, 7 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 43 punktą)
2. Remiantis Direktyvos 91/440 dėl Bendrijos geležinkelių plėtros II priedu, esminėmis funkcijomis, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, laikomas sprendimų dėl geležinkelio įmonių licencijavimo rengimas ir priėmimas, sprendimų, susijusių su traukinio linijų paskirstymu, įskaitant konkrečių linijų buvimo nustatymą ir įvertinimą bei jų paskyrimą, priėmimas, sprendimų, susijusių su infrastruktūros mokesčių ėmimu, priėmimas ir teikiant tam tikras paslaugas reikalingų įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas laikymosi stebėjimas.
Remiantis šiuo išvardijimu darytina išvada, kad prieš priimant sprendimus atliekamų techninių įgyvendinimo tyrimų, reikalingų nagrinėjant prašymus skirti traukinio linijas ir skiriant traukinio linijas paskutinę minutę, vykdymas negali būti patikėtas geležinkelio įmonei, nes, pirma, šie tyrimai susiję su turimų laisvų traukinio linijų nustatymu bei įvertinimu ir, antra, traukinio linijų skyrimas paskutinę minutę yra konkrečių traukinio linijų skyrimas, kaip nustatyta Direktyvos 91/440 II priede, taigi šios funkcijos turi būti patikėtos nepriklausomai įstaigai. Direktyvos 2001/14 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstaigos, kurioms pavestos skirstymo funkcijos, turi būti nepriklausomos teisiniu, organizaciniu ir sprendimų priėmimo požiūriu.
(žr. 46–48 punktus)
3. Remiantis Direktyvos 2001/14 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo 11 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, pirma, kad valstybės narės privalo į mokesčių už infrastruktūrą ėmimo sistemas įtraukti veiklos rezultatų gerinimo sistemą, kuria geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai būtų skatinami gerinti tinklo veiklos rezultatus. Antra, kiek tai susiję su skatinimo priemonių, kurias gali įgyvendinti valstybės narės, rūšimi, pasakytina, kad tos valstybės narės išsaugo laisvę pasirinkti konkrečias tą sistemą sudarančias priemones, jei jos sudaro darnią ir skaidrią visumą, kuri gali būti laikoma „veiklos rezultatų gerinimo sistema“.
Taigi sistema, pagal kurią numatyti specialūs tarifai, taikytini traukinio linijų kroviniams vežti rezervavimo mokesčiui, kai bendras sąstato ilgis yra daugiau nei 300 km ir kai greitis yra didesnis nei 70 km/h, nesudaro nuoseklios ir skaidrios visumos, kuri galėtų būti laikoma rezultatų gerinimo sistema, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/14 11 straipsnį. Minėtame straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės realiai sukurtų veiklos rezultatų gerinimo sistemą mokesčių ėmimo sistemoje.
Beje, nuostatos dėl žalos atlyginimo infrastruktūros valdytojui už nepasinaudojimą rezervuota traukinio linija dėl geležinkelio įmonės kaltės ir dėl žalos atlyginimo geležinkelio įmonei, jei valdytojas panaikina jai rezervuotą traukinio liniją, nėra veiklos rezultatų gerinimo sistema.
Galiausiai, kalbant apie Sutartyje dėl veiklos rezultatų numatyto specialaus veiklos rezultatų gerinimo mechanizmo eksperimentinį taikymą, reikia konstatuoti, kad šis mechanizmas taikomas tik infrastruktūros valdytojui. Todėl Sutartis dėl veiklos rezultatų nėra veiklos rezultatų gerinimo sistema, skatinanti ne tik infrastruktūros valdytoją, bet ir geležinkelio įmones. Be to, remiantis Direktyvos 2001/14 11 straipsnio 2 dalimi, pagrindiniai veiklos rezultatų gerinimo sistemos principai turi būti taikomi visame tinkle. Tačiau Sutarties dėl veiklos rezultatų nuostatos taikomos tik krovinių vežimo tinklui.
(žr. 70, 72–74 punktus)
4. Remiantis Direktyvos 2001/14 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis valstybės narės gali įgyvendinti skatinimo sumažinti infrastruktūros teikimo sąnaudas ir mokesčių už naudojimąsi infrastruktūrą lygį priemones pagal daugiametę sutartį arba priimdamos teisės aktų nuostatas. Tačiau niekur nenustatyta, kad tų priemonių turi būti imamasi atskirai.
Beje, skatinimo priemonės, skirtos infrastruktūros teikimo išlaidoms mažinti, gali lemti tik mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra mažėjimą, neatsižvelgiant į tai, ar jos nustatytos remiantis Direktyvos 2001/14 7 straipsnio 3 dalimi, ar šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalimi.
(žr. 78, 83, 86 punktus)