Sujungtos bylos C‑159/12–C‑161/12

Alessandra Venturini
prieš
ASL Varese ir kt.,

Maria Rosa Gramegna
prieš
ASL Lodi ir kt.

ir

Anna Muzzio
prieš
ASL Pavia ir kt.

(Tribunale amministrativo regionale per la Lombardia prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Įsisteigimo laisvė – SESV 49 straipsnis – Visuomenės sveikata – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos parafarmacinių produktų parduotuvėse draudžiama prekiauti receptiniais vaistais, kurių kainą dengia pacientas“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare – Taikymas atsižvelgiant į galimą Sąjungos teisės taikymą minėtam ginčui dėl diskriminavimo draudimo pagal nacionalinę teisę

(SESV 267 straipsnis)

2.        Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos parafarmacinių produktų parduotuvėse draudžiama prekiauti receptiniais vaistais, kurių kainą dengia pacientas  – Nepriimtinumas – Pateisinimas – Visuomenės sveikatos apsauga – Sąlygos

(SESV 49 straipsnis)

1.        Atsakymas į prejudicinį klausimą gali būti naudingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui net visiškai vidaus situacijoje, kai visos aplinkybės susijusios tik su viena valstybe nare, ypač jei pagal nacionalinę teisę jis turi užtikrinti tokias pačias savo piliečio teises, kokios pagal Sąjungos teisę kiltų kitos valstybės narės piliečiui tokioje pačioje situacijoje.

(žr. 28 punktą)

2.        SESV 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos reikiamą kvalifikaciją turinčiam ir profesinei asociacijai priklausančiam vaistininkui, tačiau neturinčiam į išdėstymo planą įtrauktos vaistinės, neleidžiama jo turimoje parafarmacinių produktų parduotuvėje užsiimti ir receptinių vaistų, kurių nekompensuoja Nacionalinė sveikatos tarnyba ir kurių visas įsigijimo išlaidas padengia pirkėjas, mažmeniniu platinimu.

Iš tiesų tokie nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos galimybė platinti minėtus vaistus suteikiama tik vaistinėms, kurių įsisteigimui taikoma planavimo tvarka, yra tinkami siekiant tikslo užtikrinti tinkamą ir kokybišką gyventojų aprūpinimą vaistais ir visuomenės sveikatos apsaugą. Nepanašu, kad tokie teisės aktai, atsižvelgiant į tai, kad jais iš esmės sumažinama grėsmė, susijusi su galimu vaistinių trūkumu, viršytų tai, kas būtina tikslui užtikrinti tinkamą ir kokybišką gyventojų aprūpinimą vaistais pasiekti.

(žr. 55, 63, 66 punktus ir rezoliucinę dalį)