2010 m. lapkričio 22 d. Tomra Systems ASA, Tomra Europe AS, Tomra Systems GmbH, Tomra Systems BV, Tomra Leergutsysteme GmbH, Tomra Systems AB, Tomra Butikksystemer AS pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-155/06, Tomra Systems ASA, Tomra Europe AS, Tomra Systems GmbH, Tomra Systems BV, Tomra Leergutsysteme GmbH, Tomra Systems AB, Tomra Butikksystemer AS prieš Europos Komisiją

(Byla C-549/10 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Tomra Systems ASA, Tomra Europe AS, Tomra Systems GmbH, Tomra Systems BV, Tomra Leergutsysteme GmbH, Tomra Systems AB, Tomra Butikksystemer AS, atstovaujamos advokato O. W. Brouwer ir solisitoriaus A. J. Ryan

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo teismo prašo:

Panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą.

Priimti galutinį sprendimą panaikinant pirmojoje instancijoje skųstą sprendimą arba bent sumažinti paskirtą baudą, arba, subsidiariai, Teisingumo Teismui nusprendus pačiam nenagrinėti bylos, grąžinti ją Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą pagal Teisingumo Teismo pateiktas gaires.

Jei nebūtų atidėtas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimas - priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-155/06 Tomra Systems ASA, Tomra Europe AS, Tomra Systems GmbH, Tomra Systems BV, Tomra Leergutsysteme GmbH, Tomra Systems AB, Tomra Butikksystemer AS prieš Europos Komisiją (toliau - Sprendimas), kuriuo atmestas apeliančių ieškinys, pateiktas dėl Europos Komisijos sprendimo pripažinti apeliančių veiksmus galinčiais varžyti daiktų supirkimo automatų rinką.

Apeliantės teigia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų panaikinti šį sprendimą, nes Bendrasis Teismas padarė teisės ir procesinių klaidų nuspręsdamas, kad apeliančių veiksmai gali varžyti daiktų supirkimo automatų rinką. Pagrįsdamos šį teiginį apeliantės nurodo:

i)    Bendrojo Teismo padarytą teisės klaidą vertinant Europos Komisijos išvadą apie antikonkurencinius ketinimus suvaržyti rinką: Bendrasis Teismas, reikalaudamas iš Europos Komisijos tik nepaslėpti dokumentų, netiesiogiai atmetė būtinybę išsamiai peržiūrėti Europos Komisijos sprendimą dėl EB sutarties 82 straipsnio (dabar - SESV 102 straipsnis) taikymo ir neįvykdė minimalios kontrolės reikalavimų, taikomų norint nustatyti, ar įrodymai, kuriais rėmėsi Europos Komisija, yra tikslūs, patikimi, neprieštaringi, išsamūs ir galintys pagrįsti iš jų daromas išvadas;

ii)    teisės klaidą ir nepakankamus bei neadekvačius motyvus dėl paklausos dalies, kurią turėtų apimti susitarimai, kad juos būtų galima pripažinti piktnaudžiavimu: teismo sprendime apibūdinant varžomos rinkos dalį vartojamos neapibrėžtos ir nepagrįstos sąvokos, nors turėjo būti aiškiai parodyta, kad suvaržant tam tikrą dalį paklausos buvo piktnaudžiaujama, ir šiuo atžvilgiu pateikti pakankami ir adekvatūs argumentai;

iii)    procesinę ir teisės klaidą nagrinėjant atgaline data taikomas nuolaidas: Bendrasis Teismas nesuprato ir todėl netinkamai įvertino apeliantės argumentus apie šias nuolaidas. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nepareikalavęs iš Europos Komisijos įrodyti, kad apeliančių atbuline data taikytos nuolaidos lėmė mažesnes nei savikaina kainas;

iv)    teisės klaidą ir adekvačių argumentų nepateikimą nustatant, ar susitarimai, kuriuose apeliantės nurodytos kaip privilegijuotos, pagrindinės ar pirminės tiekėjos, gali būti laikomi išimtiniais neišnagrinėjus ir nenustačius, ar visuose tokiuose susitarimuose buvo numatytos sąlygos, kuriomis kontrahentai būtų skatinami pasirinkti apeliantes kaip išimtines tiekėjas, nors apeliantės nurodė, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar susitarimai buvo įpareigojantys išimtiniai susitarimai pagal nacionalinę teisę;

v)    teisės klaidą peržiūrint baudą ir aiškinant bei taikant vienodo požiūrio principą: Bendrasis Teismas netinkamai taikė vienodo požiūrio principą, nes spręsdamas, ar apeliantams paskirta bauda nebuvo diskriminacinė, neišnagrinėjo, ar padidėjo bendras baudų lygis.

____________