Language of document :

2014 m. gegužės 23 d. Schwenk Zement KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-306/11 Schwenk Zement KG / Europos Komisija

(Byla C-248/14 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Schwenk Zement KG, atstovaujama advokatų M. Raible ir S. Merz

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1. Panaikinti 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimą byloje T-306/11 tiek, kiek juo buvo atmestas apeliantės ieškinys;

2. Panaikinti 2011 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimą C(2011) 2367 galutinis byloje COMP/39520 – Cementas ir susiję produktai pagal SESV 263 straipsnio 4 dalį, kiek jis susijęs su apeliante;

3. Alternatyviai 2 punktui grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo pagal Teisingumo teismo sprendimą dėl teisės klausimų;

4. Bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2014 m. kovo 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – Bendrasis Teismas) sprendimo byloje T-306/11, kiek jis susijęs su apeliante. Sprendimas buvo priimtas 2014 m. kovo 14 d. dėl SCHWENK Zement AG. Šiuo sprendimu Bendrasis Teismas iš dalies patenkino ir iš dalies atmetė apeliantės ieškinį dėl 2011 m. kovo 30 d. Europos Komisijos sprendimo C(2011) 2367 galutinis dėl procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/20031 18 straipsnio 3 dalį taikymo (byla COMP/39520 – Cementas ir susiję produktai).

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi trimis pagrindais.

Pirma, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į proporcingumo principą vertindamas Komisijos veiksmus. Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę nepaisydamas proporcingumo principui būdingo hierarchijos elemento, pagal kurį kilus abejonėms turi būti taikomas švelnesnis požiūris. Bendrasis Teismas, remdamasis tik didžiausia informacijos gavimo garantija, nusprendė, jog leistina tai, kad veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į apeliantę sprendimu dėl informacijos pateikimo, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalimi. To nepakanka proporcingumo principo tikslais.

Antra, Bendrasis Teismas atliko tik nepakankamą konkretaus atvejo patikrinimą, todėl neatsižvelgė į esminius apeliantės teiginius. Bendrasis Teismas neišnagrinėjo konkretaus atvejo ir neatsižvelgė į specialias aplinkybes, susijusias su apeliante. Veikiau Bendrasis Teismas rėmėsi dideliu cemento produktų skaičiumi.

Trečia, apeliantė ginčija faktą, kad Bendrasis Teismas, nepaisydamas pareigos motyvuoti, formalius Komisijos teiginius pripažino pakankamais. Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti dviem aspektais. Pirma, jis neatsižvelgė į reikalavimą motyvuoti, kylantį iš SESV 296 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio dėl Komisijos teisinių veiksmų. Antra, Bendrasis Teismas nepaisė savo pareigos motyvuoti. Galiausiai Bendrojo Teismo vertinimas užkirto kelią bet kokiai galimybei patikrinti, ar buvo laikomasi proporcingumo principo. Jei Bendrojo Teismo sprendimas toks ir būtų, proporcingumo principas taikant tyrimo priemones, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnyje, būtų beprasmis.

____________

1 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)