2014 m. kovo 24 d. The Sunrider Corporation pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. sausio 23 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-221/12 The Sunrider Corporation / Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-142/14 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: The Sunrider Corporation, atstovaujama Δικηγόροι N. Dontas ir K. Markakis

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir Nannerl GmbH & CO. KG.

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

Pripažinti, kad apeliacinis skundas priimtinas.

Panaikinti 2014 m. sausio 23 d. Europos Sąjungos Bendrojo teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-221/12 tiek, kiek juo atmestas antrasis pagrindas (Reglamento 207/2009¹ dėl Bendrijos prekių ženklo 75 straipsnio antro sakinio ir 76 straipsnio 1 dalies antro sakinio pažeidimas) ir trečiasis pagrindas (Reglamento 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas), kuriais apeliantė grindė 2012 m. gegužės 25 d. ieškinį.

Grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis iš naujo išnagrinėtų antrąjį ir trečiąjį pagrindus, kuriais apeliantė grindė 2012 m. gegužės 25 d. ieškinį, ir iš naujo pritaikytų Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantė patyrė per apeliacinį procesą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantė patyrė per procesą Bendrajame Teisme.

Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantė patyrė per administracinę procedūrą R 2401/2010-4 Ketvirtojoje apeliacinėje taryboje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

PIRMASIS APELIACINIO SKUNDO PAGRINDAS: Bendrasis Teismas pažeidė Direktyvos 2001/83/EB² 1 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 726/2004³ 2 straipsnio 1 dalį tiek, kiek tai susiję su žodžio „vaistinis“ apibrėžimu ir tikslu. Jis viršijo savo įgaliojimus, kai pateikė naujus teisinius apibrėžimus, t. y. kai naujai apibrėžė „vaistines priemones plačiąja prasme“, ir neatsižvelgė į Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo suformuluotus taikytinus teisinius apibrėžimus.

ANTRASIS APELIACINIO SKUNDO PAGRINDAS: Bendrasis Teismas pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai, nes nepagrįstai rėmėsi „gerai žinomu faktu“, kuris yra lemiamas ginčo išsprendimui. Jis pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai, kai sprendimo 77 punkte nusprendė, kad tam tikra aplinkybė laikytina „gerai žinomu faktu“ ir tokio vertinimo nepagrindė jokiais bylos medžiagoje esančiais įrodymais ir nepaaiškino, kodėl tam tikra faktinė aplinkybė teisiniu požiūriu yra „gerai žinoma“.TREČIASIS APELIACINIO SKUNDO PAGRINDAS: Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes a) ribotą augalinių maisto papildų panašumo patikrinimą ir palyginimą jis atliko tik prekių, aiškiai nurodytų 32 klasės antraštėje, atžvilgiu ir konkrečiai nepatikrino, ar augaliniai maisto papildai yra bent šiek tiek panašūs į kitas 32 klasės prekes; b) jis iškraipė ginčijamo sprendimo turinį ir Apeliacinės tarybos atliktą „suinteresuotosios visuomenės“ vertinimą bei su tuo susijusius motyvus pakeitė savuoju vertinimu ir motyvais; c) jis padarė teisės klaidą, kai nagrinėjo ir vertino aptariamų prekių individualius panašumo veiksnius ir (arba) kriterijus, ypač kiek tais susiję su i) žodžio „vaistinis“ aiškinimu ir taikymu kaip tokio, kuris apibūdina augalinių maisto papildų pagrindinę paskirtį, ii) teisiniu reikalavimu, kad didžioji dalis nagrinėjamų prekių gamintojų būtų tie patys, iii) teisiniu kriterijumi ir (arba) norma, kuria remiamasi lyginant prekes, iv) antrojo ieškinio pagrindo kaip netinkamo atmetimu, v) veiksnio, kad „prekės yra vienos kitas papildančios“, neišnagrinėjimu ir vi) lyginamų prekių pobūdžio nepatikrinimu.

____________

____________

¹ 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1). 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir