BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. birželio 27 d.(*)

„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – AK klientų operacinės sistemos – Darbo grupės serverių operacinės sistemos – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymas pateikti su suderinamumu susijusią informaciją ir leisti ja naudotis – Pareigų, kylančių iš sprendimo, kuriuo konstatuotas pažeidimas ir nustatytos su elgesiu susijusios priemonės, vykdymas – Periodinė bauda“

Byloje T‑167/08

Microsoft Corp., įsteigta Redmonde, Vašingtone (Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato J.‑F. Bellis, ir QC I. Forrester,

ieškovė,

palaikoma

The Computing Technology Industry Association, Inc., įsteigtos Oakbrook Terrace, Ilinojuje (Jungtinės Valstijos), atstovaujamos advokatų G. van Gerven ir T. Franchoo,

ir

Association for Competitive Technology, Inc., įsteigtos Vašingtone, Kolumbijos apygardoje (Jungtinės Valstijos), iš pradžių atstovaujamos solisitorių D. Went ir H. Pearson, vėliau – QC M. H Mercer,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą T. Christoforou, V. Di Bucci, F. Castillo de la Torre ir N. Khan,

atsakovę,

palaikomą

Free Software Foundation Europe eV, įsteigtos Hamburge (Vokietija), ir

Samba Team, įsteigtos Niujorke, Niujorke (Jungtinės Valstijos),

atstovaujamų advokatų C. Piana ir T. Ballarino,

Software & Information Industry Association, įsteigtos Vašingtone, Kolumbijos apygardoje, atstovaujamos solisitorių T. Vinje, D. Dakanalis ir advokato A. Tomtsis,

European Committee for Interoperable Systems (ECIS), įsteigto Briuselyje (Belgija), atstovaujamo solisitoriaus T. Vinje ir advokatų M. Dolmans, N. Dodoo ir A. Ferti,

International Business Machines Corp., įsteigtos Armonke, Niujorke (Jungtinės Valstijos), atstovaujamos advokatų M. Dolmans ir T. Graf,

Red Hat Inc., įsteigtos Vilmingtone, Delavere (Jungtinės Valstijos), atstovaujamos advokatų C.‑D. Ehlermann, S. Völcker ir solisitoriaus C. O’Daly,

ir

Oracle Corp., įsteigtos Redwood Shores, Kalifornijoje (Jungtinės Valstijos), atstovaujamos solisitoriaus T. Vinje ir advokato D. Paemen,

įstojusių į bylą šalių,

dėl prašymo panaikinti 2008 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimą C (2008) 764 galutinis, kuriuo nustatoma Sprendimu C (2005) 4420 galutinis korporacijai Microsoft skirtos periodinės baudos galutinė suma (Byla COMP/C–3/37.792 – Microsoft), o nepatenkinus šio reikalavimo dėl prašymo panaikinti arba sumažinti ieškovei šiuo sprendimu skirtą baudą,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir J. Schwarcz,

posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. gegužės 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Microsoft Corp., Redmonde, Vašingtono valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) įsteigta bendrovė, kuria, plėtoja ir prekiauja įvairia programine įranga, skirta įvairių rūšių kompiuteriniams įrenginiams. Ši programinė įranga – tai, be kita ko, asmeninių kompiuterių klientų (toliau – AK klientai) ir darbo grupės serverių operacinės sistemos.

2        2004 m. gegužės 24 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/53/EB dėl [EB] 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio taikymo prieš Microsoft Corp. (Byla COMP/C‑3/37.792 – Microsoft) (OL L 32, 2007, p. 23, toliau − 2004 m. sprendimas).

3        Remiantis 2004 m. sprendimu Microsoft pažeidė EB 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį, nes du kartus piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi; pirmą atvejį, kuris vienintelis svarbus šioje byloje, sudaro Microsoft atsisakymas suteikti konkurentams „su suderinamumu susijusią informaciją“ bei leisti ja naudotis kuriant bei platinant su jos gaminiais darbo grupės serverių operacinių sistemų rinkoje konkuruojančius produktus nuo 1998 m. spalio mėnesio iki pranešimo apie 2004 m. sprendimą dienos [2004 m. sprendimo 2 straipsnio a punktas].

4        Pagal 2004 m. sprendimą „su suderinamumu susijusi informacija“ yra „detalios ir teisingos visų darbo grupės serverių operacinėse sistemose Windows [įdiegtų] protokolų, kuriuos Windows darbo grupės serveriai naudoja tam, kad teiktų Windows darbo grupės tinklams rinkmenų bei spausdintuvų bendrojo naudojimo ir naudotojų bei (naudotojų) grupių valdymo paslaugas, įskaitant Windows domeno kontrolieriaus paslaugas, katalogo tarnybą Active Directory ir tarnybą Group Policy, specifikacijos“ (2004 m. sprendimo 1 straipsnio 1 dalis).

5        „Windows darbo grupės tinklai“ apibrėžiami kaip „AK klientų [kuriuose įdiegta AK klientų operacinė sistema Windows] ir serverių [kuriuose įdiegta darbo grupės serverių operacinė sistema Windows] grupės, sujungtos tarpusavyje per kompiuterinį tinklą (2004 m. sprendimo 1 straipsnio 7 dalis).

6        „Protokolai“ apibrėžiami kaip „įvairių darbo grupės serverių operacinių sistemų Windows ir AK klientų operacinių sistemų Windows, įdiegtų įvairiuose kompiuteriuose darbo grupės tinkle Windows, tarpusavio sujungimo ir sąveikos taisyklių visuma“ (2004 m. sprendimo 1 straipsnio 2 dalis).

7        2004 m. sprendime Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamas atsisakymas susijęs ne su Microsoft „šaltinio kodo“ dalimis, o tik su nagrinėjamų protokolų specifikacijomis, t. y. su detaliu nagrinėjamos programinės įrangos aprašymu, skirtingai nuo „įdiegimo“, kurį sudaro kodo surinkimas kompiuteryje (24 ir 569 konstatuojamosios dalys). Be kita ko, ji nurodo, kad „nesiekia įpareigoti Microsoft leisti trečiosioms šalims kopijuoti Windows“ (2004 m. sprendimo 572 konstatuojamoji dalis).

8        Už abu 2004 m. sprendime nustatytus piktnaudžiavimo atvejus buvo nubausta skiriant 497 196 304 EUR baudą (2004 m. sprendimo 3 straipsnis).

9        Kaip korekcinė priemonė už 2004 m. sprendimo 2 straipsnio a punkte nustatytą atsisakymą, šio sprendimo 5 straipsnyje numatytas Microsoft įpareigojimas:

„a)      per 120 dienų nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Microsoft <...> bet kuriai bendrovei, norinčiai kurti ir platinti darbo grupės serverių operacines sistemas, suteikia su suderinamumu susijusią informaciją ir leidžia šioms bendrovėms naudotis su suderinamumu susijusia informacija protingomis bei nediskriminacinėmis sąlygomis, kuriant bei platinant darbo grupės serverių operacines sistemas;

b)      Microsoft <...> užtikrina, kad suteikta su suderinamumu susijusi informacija prireikus bus laiku atnaujinta;

c)      per 120 dienų nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Microsoft <...> sukuria mechanizmą, leidžiantį suinteresuotosioms bendrovėms gauti naudingos informacijos apie su suderinamumu susijusios informacijos turinį ir naudojimo sąlygas. Microsoft <...> gali nustatyti protingas ir nediskriminacines sąlygas, užtikrinančias, kad prieiga prie šios informacijos būtų naudojama tik vertinimo tikslais;

d)      per 60 dienų nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Microsoft <...> praneša Komisijai apie visas priemones, kurių ketina imtis, kad būtų įvykdyti minėti a, b ir c punktai; šiuo tikslu Microsoft <…> turi pateikti Komijai pakankamai informacijos, kad ši galėtų atlikti pirmą nurodytų priemonių vertinimą, siekdama nustatyti, ar jos iš tikrųjų atitinka šį sprendimą; Microsoft <…> turi detaliai nurodyti sąlygas, kuriomis leidžia naudotis su suderinamumu susijusia informacija;

<…>“

10      2004 m. sprendimo 7 straipsnyje nurodyta:

„Per 30 dienų nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Microsoft <...> turi pateikti Komisijai pasiūlymą dėl mechanizmo, kuris padėtų šiai stebėti, ar Microsoft <...> laikosi šio sprendimo. Šis mechanizmas turi apimti už priežiūrą atsakingo asmens, kuris turi būti nepriklausomas nuo Microsoft <...>, paskyrimą.

Tuo atveju, jei Komisija manytų, kad Microsoft <...> pasiūlytas mechanizmas netinkamas, ji galėtų nustatyti tokį mechanizmą sprendimu“.

11      Pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarija gavo 2004 m. birželio 7 d., Microsoft pareiškė ieškinį dėl 2004 m. sprendimo.

12      Atskiru dokumentu, kuris Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje įregistruotas 2004 m. birželio 25 d., Microsoft, remdamasi EB 242 straipsniu, paprašė sustabdyti 2004 m. sprendimo 4 straipsnio, 5 straipsnio a–c punktų ir 6 straipsnio a punkto vykdymą.

13      2004 m. gruodžio 22 d. Nutartimi Microsoft prieš Komisiją (T‑201/04 R, Rink. p. II‑4463) Pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė šį prašymą.

14      2005 m. liepos 28 d. Sprendimu C (2005) 2988 galutinis dėl [EB] 82 straipsnyje numatytos procedūros taikymo [dėl [EB] 82 straipsnio taikymo procedūros] (byla COMP/C–3/37.792 – Microsoft) Komisija sukūrė 2004 m. sprendimo 7 straipsnyje numatytą mechanizmą. 2005 m. spalio 4 d. Komisija paskyrė nepriklausomą už priežiūrą atsakingą asmenį.

15      2005 m. lapkričio 10 d. sprendime (toliau – 2005 m. sprendimas), kuriuo nustatoma periodinė bauda pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 24 straipsnio 1 dalį, Komisija teigė, kad 2005 m. spalio 20 d. Microsoft parengtuose techninio pobūdžio dokumentuose pateikta su suderinamumu susijusi informacija nėra nei tiksli, nei visapusiška (2005 m. sprendimo 101 konstatuojamoji dalis). Ji taip pat teigė, kad atlygio įkainiai, kurių Microsoft reikalauja, kad leistų susipažinti su suderinamumu susijusia informacija ir ja naudotis, nebuvo protingi (2005 m. sprendimo 161 ir 193 konstatuojamosios dalys). Remdamasi šiais motyvais, ji nurodė Microsoft įvykdyti 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a ir c punktuose nustatytus reikalavimus iki 2005 m. gruodžio 15 d., priešingu atveju numačiusi skirti 2 mln. EUR periodinę baudą už kiekvieną vėlavimo dieną.

16      2006 m. liepos 12 d. sprendime (toliau – 2006 m. sprendimas), kuriuo nustatoma Sprendimu C (2005) 4420 galutinis <...> Microsoft skirtos periodinės baudos galutinė suma (byla COMP/C–3/37.792 – Microsoft) (OL C 138, p. 10), Komisija teigė, kad 2006 m. birželio 20 d. Microsoft parengtuose techninio pobūdžio dokumentuose pateikta su suderinamumu susijusi informacija nėra nei tiksli, nei visapusiška (2006 m. sprendimo 232 konstatuojamoji dalis). Todėl ji nustatė Microsoft 280,5 mln. EUR periodinę baudą dėl to, kad per laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. birželio 20 d. ši neįvykdė 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a ir c punktų reikalavimų. Be to, nuo 2006 m. liepos 31 d. ji padidino pagal 2005 m. sprendimą galimai skirtiną periodinę baudą iki 3 mln. EUR per dieną.

17      Pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2006 m. spalio 2 d., Microsoft užginčijo 2006 m. sprendimą.

18      2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimu Microsoft prieš Komisiją (T‑201/04, Rink. p. II‑3601) Pirmosios instancijos teismas panaikino 2004 m. sprendimo 7 straipsnį ir atmetė likusią ieškinio dalį. Minėto Sprendimo Microsoft prieš Komisiją rezoliucinės dalies pirmame punkte nustatyta:

„1.      Panaikinti 2004 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimo dėl [EB] 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio taikymo prieš Microsoft <...> (Byla Nr. COMP/C‑3/37.792 – Microsoft) 7 straipsnį tiek, kiek juo:

–        Microsoft įpareigojama pateikti pasiūlymą dėl mechanizmo, apimančio nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens, turinčio įgaliojimus nepriklausomai nuo Komisijos naudotis teikiama pagalba, informacija, dokumentais, patekti į jos patalpas, bendrauti su įmonės darbuotojais bei susipažinti su atitinkamų Microsoft produktų šaltinio kodu, paskyrimą,

–        reikalaujama, kad pasiūlyme dėl minėto mechanizmo nustatymo būtų numatyta, jog Microsoft padengia visas sąnaudas, susijusias su nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens paskyrimu, įskaitant jo atlyginimą,

–        Komisijai suteikiama teisė sprendimu nustatyti pirmoje ir antroje įtraukose numatytą mechanizmą“.

19      Raštu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gavo 2007 m. spalio 24 d., Microsoft atsiėmė savo ieškinį dėl 2006 m. sprendimo (žr. šio sprendimo 17 punktą).

 Ginčijamas sprendimas

20      2008 m. vasario 27 d. Sprendimu C (2008) 764 galutinis, kuriuo nustatoma Sprendimu C (2005) 4420 galutinis [Microsoft] skirtos periodinės baudos galutinė suma (byla COMP/C–3/37.792 – Microsoft) (OL C 166, 2009, p. 20) (toliau – ginčijamas sprendimas), Komisija nustatė Microsoft 899 mln. EUR periodinę baudą, motyvuodama tuo, jog per laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2007 m. spalio 21 d. ši neįvykdė 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkto reikalavimų.

21      Iš ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamosios dalies matyti, kad bauda susijusi tik su 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte Microsoft nustatytu reikalavimu, pagal kurį Microsoft privalo suteikti su suderinamumu susijusią informaciją ir leisti ja naudotis protingomis bei nediskriminacinėmis sąlygomis.

 Darbo grupės serverių protokolų programa

22      Iš ginčijamo sprendimo 21–23 konstatuojamųjų dalių matyti, kad 2004 m. spalio 29 d. raštu Microsoft pateikė Komisijai du sutarčių projektus, kuriuos ketino pasiūlyti konkurentams dėl „Work Group Server Protocol Program“ (darbo grupės serverių protokolų programa), pirma, sutarties dėl licencijos naudotis su aptariamais protokolais susijusiomis intelektinės nuosavybės teisėmis suteikimo projektą, antra, sutarties dėl minėtų protokolų vertinimo projektą.

23      2005 m. gegužės 20 d. raštu ir nuolat bendraudama su Komisija Microsoft pateikė penkių rūšių sutartis (toliau visos kartu – WSPP sutartys), būtent:

–        Microsoft Work Group Server Protocol Program License Agreement (All IP) for Development and Product Distribution (Work Group Server Operating System Software) [darbo grupės serverių operacinių sistemų kūrimo ir platinimo pagal Microsoft darbo grupės serverių protokolų programą licencinė sutartis (All IP), toliau – All IP sutartis];

–        Microsoft Communications Protocol Program Agreement for Evaluation of Technical Documentation (3-Day) [techninio pobūdžio dokumentų vertinimo pagal Microsoft komunikacijos protokolų programą sutartis (3 dienos)];

–        Microsoft Communications Protocol Program Agreement for Evaluation of Technical Documentation (30-Day) [techninio pobūdžio dokumentų vertinimo pagal Microsoft komunikacijos protokolų programą sutartis (30 dienų)];

–        Microsoft Work Group Server Protocol Program License Agreement (No Patents) for Development and Product Distribution (Work Group Server Operating System Software) [darbo grupės serverių operacinių sistemų kūrimo ir platinimo pagal Microsoft darbo grupės serverių protokolų programą (No Patent) licencinė sutartis, toliau – No Patent sutartis];

–        Microsoft Work Group Server Protocol Program Patent Only License Agreement for Development and Product Distribution [darbo grupės serverių programinės įrangos kūrimo ir platinimo pagal Microsoft darbo grupės serverių protokolų programą (Patent Only) licencinė sutartis, toliau – Patent Only sutartis] (ginčijamo sprendimo 32 ir 33 konstatuojamosios dalys).

24      Iš ginčijamo sprendimo 33, 37, 39, 40, 44, 57, 59, 66, 92 ir 103 konstatuojamųjų dalių matyti, kad nuolat bendraudama su Komisija nuo 2005 m. gegužės 20 d. iki 2007 m. gegužės 21 d. Microsoft paeiliui pateikė trylika pataisytų WSPP sutarčių su nurodytomis atlygio schemų versijomis. Pagal 2007 m. spalio 22 d. pateiktą atlygio schemą numatyta sudaryti No Patent sutartį, pagal kurią leidžiama susipažinti su techninio pobūdžio dokumentais, kuriuose pateikta su suderinamumu susijusi informacija, ir jais naudotis už vienkartinį 10000 EUR mokestį. Be to, patentinių technologijų licencinė sutartis taip pat prieinama už remiantis Microsoft kontrahento grynomis pajamomis apskaičiuotą atlygį (ginčijamo sprendimo 102 konstatuojamoji dalis).

25      Iš ginčijamo sprendimo 39 konstatuojamosios dalies matyti, kad 2005 m. gegužės 31 d. Microsoft Komisijai pateiktoje WSPP sutarčių versijoje taip pat buvo išdėstyti su suderinamumo susijusios informacijos įkainojimo principai (toliau – WSPP įkainojimo principai), nustatyti dviejų šalių derybų metu. Nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo turėtų vadovautis šiais principais ne tik teikdamas konsultacines išvadas, bet ir tuomet, kai Microsoft kontrahentas prašo jo priimti sprendimą dėl atitinkamo atlygio įkainio protingumo, o High Court of Justice (England & Wales) [Aukštasis teismas, (Anglija ir Velsas), Jungtinė Karalystė] gali paskelbti jo sprendimą vykdytinu (ginčijamo sprendimo 47 ir 113 konstatuojamosios dalys).

 Pranešimas apie kaltinimus

26      2007 m. kovo 1 d. Komisija nusiuntė Microsoft pranešimą apie kaltinimus (ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamoji dalis).

27      2007 m. kovo 2 d. raštu Microsoft paprašė Komisijos nurodyti jai konkrečius atlygio įkainius, kurių ji gali reikalauti, kad jos veiksmai būtų laikomi atitinkančiais 2004 m. sprendimo reikalavimus. 2007 m. kovo 8 d. raštu Komisija atsakė, jog jos užduotis ne nustatyti konkrečius atlygio įkainius, o įsitikinti, kad bet koks Microsoft reikalaujamas atlygis yra protingas ir nediskriminacinis, kaip numatyta 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte (ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamoji dalis).

28      2007 m. balandžio 23 d. raštu Microsoft atsakė į pranešimą apie kaltinimus. 2007 m. liepos 24 d. Komisija pateikė Microsoft „raštą apie faktines aplinkybes“, kuriuo buvo siekiama suteikti šiai galimybę pakomentuoti po pranešimo apie kaltinimus surinktus įrodymus. Microsoft pateikė pastabas 2007 m. rugpjūčio 31 d. (ginčijamo sprendimo 82, 98 ir 99 konstatuojamosios dalys).

 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte nustatytų reikalavimų laikymosi vertinimas

 Microsoft reikalaujamų atlygio įkainių protingumo vertinimo kriterijai

29      Ginčijamo sprendimo 105 konstatuojamojoje dalyje Komisija priminė, kad pagal 2004 m. sprendimo 1003 konstatuojamąją dalį bet koks atlygis už leidimą susipažinti su informacija apie suderinamumą ir naudotis ja turi leisti šios informacijos naudotojams veiksmingai konkuruoti su Microsoft darbo grupės serverių operacinėmis sistemomis. Be to, pagal 2004 m. sprendimo 1008 konstatuojamosios dalies ii punktą toks atlygis negali atspindėti strateginės vertės, pagrįstos Microsoft įtaka AK klientų operacinių sistemų arba darbo grupės serverių operacinių sistemų rinkoje.

30      Šiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė, kad bet kokios Microsoft nustatytos sąlygos, dėl kurios gali būti apribota galimybė susipažinti su informacija apie suderinamumą ir ja naudotis, protingumas, kaip tai suprantama pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktą, reikalauja, kad tokia sąlyga būtų būtina ir proporcinga Microsoft teisėtų interesų, kuriuos ja siekiama apsaugoti, atžvilgiu. Kad Microsoft reikalaujamas atlygis būtų objektyviai pateisinamas, jis turi atspindėti galimą pačios aptariamos informacijos vertę, bet ne strateginę vertę, išplaukiančią vien iš ja suteikiamos suderinamumo su Microsoft operacinėmis sistemomis galimybės. Šią aplinkybę privalo įrodyti Microsoft (ginčijamo sprendimo 106 ir 107 konstatuojamosios dalys).

31      Komisija manė, kad WSPP įkainojimo principai (žr. šio sprendimo 25 punktą) atitiko 2004 m. sprendimo 1003 konstatuojamojoje dalyje ir 1008 konstatuojamosios dalies ii punkte išdėstytus tikslus. Viena vertus, pagal šiuos principus numatyta, kad atlygio schema turi leisti su suderinamumu susijusios informacijos naudotojams veiksmingai konkuruoti su Microsoft. Kita vertus, pagal juos numatyta, kad norint įvertinti, ar su suderinamumu susijusi informacija turi savarankišką vertę, t. y. vertę, kuri nėra šio sprendimo 29 punkte nurodyta strateginė vertė, reikia, pirma, išnagrinėti, ar atitinkamus protokolus sukūrė Microsoft, antra, įvertinti, ar šie kūriniai yra naujoviški, trečia, atsižvelgti į panašių technologijų rinkos įvertinimą, neapimantį strateginės vertės, pagrįstos jų galima dominuojančia padėtimi (ginčijamo sprendimo 117 ir 118 konstatuojamosios dalys).

32      Ginčijamo sprendimo 119 ir 158 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat nurodė, kad taikė šio sprendimo 31 punkte išdėstytus kriterijus, siekdama įvertinti, ar Microsoft reikalaujami atlygio įkainiai buvo protingi.

33      Be to, Komisija pabrėžė, kad vertino laikotarpį iki 2007 m. spalio 21 d., remdamasi 2007 m. gegužės 21 d. pateikta WSPP sutarčių versija (žr. šio sprendimo 24 punktą). Kadangi pagal į šią WSPP sutarčių versiją įtrauktą atlygio schemą buvo numatyti mažesni atlygio įkainiai nei įkainiai, numatyti ankstesnėse versijose, pagal ginčijamo sprendimo 103 konstatuojamąją dalį Komisijos išvados juo labiau taikomos paskutinėms versijoms.

34      Dėl šio sprendimo 31 punkte pateikto pirmo kriterijaus Komisija pažymėjo, kad jis neįvykdytas, jei Microsoft naudojo viešajai sričiai priklausančius protokolus (ginčijamo sprendimo 129 konstatuojamoji dalis).

35      Dėl šio sprendimo 31 punkte pateikto antro kriterijaus Komisija pabrėžė, kad jei aptariamos technologijos nėra naujoviškos, t. y. nesudaro technikos lygio arba, srities specialisto nuomone, akivaizdžiai išplaukia iš technikos lygio, Microsoft neturi teisės į atlygį. Ji manė, kad kriterijai, susiję su naujumu ir neakivaizdumu, yra tinkami, nes tai yra intelektinės nuosavybės srityje nusistovėjusios sąvokos (ginčijamo sprendimo 130 ir 138 konstatuojamosios dalys). Šiomis aplinkybėmis ji nusprendė, kad nereikšmingi papildymai ir nereikšmingi pagerinimai, turintys tik nedidelę vertę su suderinamumu susijusios informacijos naudotojams, negali būti pripažinti naujoviškais vykdant 2004 m. sprendimą (ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamoji dalis).

36      Komisija šiuo klausimu pridūrė, kad tais atvejais, kai Microsoft nurodo patentus dėl protokolo technologijų, susijusių su atskleistoje techninėje dokumentacijoje esančia informacija, priimdama ginčijamą sprendimą ji preliminariai laikys šias technologijas naujoviškomis (ginčijamo sprendimo 132 konstatuojamoji dalis).

37      Dėl šio sprendimo 31 punkte pateikto trečio kriterijaus Komisija pažymėjo, kad juo siekiama patikrinti, ar Microsoft reikalaujami atlygio įkainiai atitinka panašių technologijų įvertinimą rinkoje (ginčijamo sprendimo 139 konstatuojamoji dalis).

 Microsoft reikalaujamų atlyginimo įkainių protingumo vertinimas

–       Bendrosios nuostatos

38      Ginčijamo sprendimo 159–164 konstatuojamosiose dalyse Komisija apibendrino Microsoft siūlomą atlygio schemą.

39      Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad Microsoft siūlo įvairias galimybes susipažinti su informacija apie suderinamumą pagal WSPP sutartis. Microsoft siūlo galimybę susipažinti su protokolais, susijusiais su penkiais bendro rinkmenų ir spausdintuvų naudojimo scenarijais, su šešiolika naudotojų ir naudotojų grupių valdymo paslaugų scenarijais bei su „general networking“ paslaugomis.

40      Keturių rūšių sutartys suteikia prieigą prie su suderinamumu susijusios informacijos.

41      Pirma, No Patent sutartis leidžia su suderinamumu susijusios informacijos gavėjams kurti ir platinti darbo grupės serverių operacines sistemas remiantis techninio pobūdžio dokumentais.

42      Antra, pagal Patent Only sutartį Microsoft suteikia licenciją patentų, kurie, anot jos, apima technologiją, būtiną siekiant užtikrinti suderinamumą su AK klientų operacine sistema Windows ir darbo grupės serveriais, turiniui.

43      Trečia, pagal All IP sutartį Microsoft suteikia ne tik licenciją patentų, kurie, anot jos, apima technologiją, būtiną siekiant užtikrinti suderinamumą su AK klientų operacine sistema Windows ir darbo grupės serveriais, turiniui, bet ir leidžia susipažinti su technine dokumentacija ir suteikia teisę naudotis šia dokumentacija.

44      Ketvirta, pagal „Interface Definition Language Only“ sutartį Microsoft leidžia susipažinti su technine šių rinkmenų dokumentacija ir suteikia teisę naudotis šia dokumentacija.

45      Iš ginčijamo sprendimo 160 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad pagal daugelį scenarijų Microsoft reikalavo atlygio įkainių, kurie priklausė nuo pageidaujamo scenarijaus tipo, ir nustatė mažiausią ir didžiausią šių įkainių ribas. Atlygio įkainiai taip pat buvo numatyti pagal paslaugą sugrupuotiems scenarijams bei visiems visų trijų šio sprendimo 39 punkte minėtų paslaugų scenarijams. Reikalaujamas atlygis buvo išreikštas arba kaip grynųjų pajamų, kurias jos kontrahentas gauna parduodamas produktus, kuriuose įdiegti aptariami protokolai, procentas, arba kaip vienkartinė suma už kiekvieną parduotą serverį.

46      Galiausiai iš ginčijamo sprendimo 166, 167 ir 297 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija sutelkė dėmesį į atlygio įkainių, kuriuos Microsoft reikalauja už į techninę dokumentaciją įtrauktą nepatentinę technologiją, atskleistą pagal No Patent sutartį, protingumą.

–       Techninėje dokumentacijoje, su kuria Microsoft leidžia susipažinti pagal No Patent sutartį, aprašytų protokolų naujoviškumas

47      Remiantis ginčijamo sprendimo 169 konstatuojamąja dalimi dviejose ataskaitose, pateiktose Komisijai atitinkamai 2006 m. liepos 31 d. ir 2006 m. rugpjūčio 24 d., Microsoft nurodė, kad 173 protokoluose yra nepatentuotų naujovių.

48      Microsoft, siekdama pagrįsti savo vertinimą, pirma, patikrino, ar nagrinėjama technologija buvo sukurta jos pačios ar jos sąskaita, antra, apibrėžė problemą, kurią ši technologija išsprendė, trečia, apibūdino, į kurias technikos lygį sudarančias technologijas buvo atsižvelgta siekiant įrodyti aptariamo protokolo naujoviškumą, ketvirta, nurodė šias naujoves pataisytoje techninėje dokumentacijoje.

49      Iš ginčijamo sprendimo 62, 69 ir 171 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad Komisijos prašymu nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo, vadovaudamasis šio sprendimo 48 punkte aprašytu metodu, įvertino Microsoft vertinimus dėl nepatentuotos technologijos ir kad specializuotai įmonei TAEUS Komisija pateikė tą patį prašymą dėl „File Replication Service“, „Directory Replication Service“ ir „Network Access Protection“ scenarijų. TAEUS ir nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitos pateiktos Komisijai atitinkamai 2006 m. gruodžio 15 d. ir 2007 m. vasario 27 d.

50      Komisija pažymėjo, kad nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo padarė išvadą, jog tik nedidelė Microsoft techninėje dokumentacijoje pateiktos informacijos dalis buvo naujoviška ir todėl galėjo pateisinti atlygį. TAEUS nusprendė, kad nė viena iš 21 technologijos, įtrauktos į jos išnagrinėtus scenarijus, nebuvo naujoviška (ginčijamo sprendimo 171–174 konstatuojamosios dalys). Remiantis ginčijamo sprendimo 197 išnaša šios išvados nebuvo pakeistos po to, kai Microsoft atsakė į pranešimą apie kaltinimus, dėl kurių buvo parengtos dvi nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitos ir viena TAEUS ataskaita.

51      Dėl 173 su protokolais susijusių technologijų, kurias Microsoft pristatė kaip naujoviškas, Komisija padarė išvadą, kad technikos lygį sudaro arba, srities specialisto nuomone, iš jo akivaizdžiai išplaukia 166 technologijos, o 7 technologijos yra naujoviškos (ginčijamo sprendimo 175 ir 219 konstatuojamosios dalys).

52      173 aptariamos technologijos nurodytos prie ginčijamo sprendimo pridėtoje lentelėje, kurioje trumpai aprašyta kiekviena technologija, o dėl daugelio technologijų pateikta informacija apie jų sukūrimo datą, jų suteikiamą naudą, anot Microsoft, padaryta nuoroda į Microsoft pateiktus dokumentus, pateiktas trumpas vertinimas, nuoroda į technikos lygį ir nuoroda į šaltinius, kurie, Komisijos nuomone, patvirtina padarytą vertinimą, taip pat informacija apie technikos lygį. Nurodyti šaltiniai – tai dvi, atitinkamai 2007 m. kovo 3 d. ir 2007 m. liepos 8 d., nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitos, taip pat 2007 m. gegužės 8 d. European Committee for Interoperable Systems (ECIS) pastabos, pateiktos dėl Microsoft atsakymo į pranešimą apie kaltinimus.

53      Ginčijamo sprendimo 187–218 konstatuojamosiose dalyse Komisija išdėstė savo vertinimą dėl aštuonių technologijų, susijusių su scenarijaus „Directory & Global Catalog Replication“ protokolais, kuris yra naudotojų ir naudotojų grupių valdymo paslaugos dalis, taip pat dėl vienuolikos technologijų, susijusių su scenarijaus „File Replication Service“ protokolais, kuris yra bendro rinkmenų ir spausdintuvų naudojimo paslaugos dalis. Komisija atmetė Microsoft argumentus dėl šių technologijų naujoviškumo, išskyrus argumentus dėl technologijos „File Staging“ (ginčijamo sprendimo 219 konstatuojamoji dalis).

–       Panašių technologijų įvertinimas rinkoje

54      Ginčijamo sprendimo 220–279 konstatuojamosiose dalyse Komisija pateikė savo vertinimą dėl į nepatentines technologijas, atskleistas pagal No Patent sutartį, panašių technologijų įvertinimo rinkoje. Pagal šį vertinimą tiek Microsoft, tiek kitos įmonės siūlo panašias technologijas nemokamai, todėl įvertinimas rinkoje įrodė, kad Microsoft reikalaujami atlygio įkainiai nebuvo protingi.

 Periodinė bauda

55      Ginčijamo sprendimo 285 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad ši bauda nustatyta tik už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2007 m. spalio 21 d. Ginčijamo sprendimo 298 konstatuojamojoje dalyje ji patikslino, kad Microsoft 2007 m. spalio 22 d. patvirtinta schema (žr. šio sprendimo 24 punktą) nėra ginčijama dėl joje numatytų atlygio įkainių protingumo. Todėl už šį laikotarpį Komisija nustatė galutinį 899 mln. EUR periodinės baudos dydį (ginčijamo sprendimo 299 ir 300 konstatuojamosios dalys).

 Procesas ir šalių reikalavimai

56      Pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2008 m. gegužės 9 d., ieškovė pareiškė šį ieškinį.

57      Free Software Foundation Europe eV (toliau – FSFE) ir Samba Team pateikė prašymą leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2008 m. rugpjūčio 16 d.

58      Software & Information Industry Association (toliau – SIIA) ir ECIS pateikė prašymus leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje, kuriuos Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2008 m. rugpjūčio 19 d.

59      International Business Machines Corp. (toliau – IBM) ir Red Hat Inc. pateikė prašymus leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje, kuriuos Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2008 m. rugpjūčio 25 d.

60      Oracle Corp. (toliau – Oracle) pateikė prašymą leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2008 m. rugpjūčio 26 d.

61      The Computing Technology Industry Association, Inc. (toliau – CompTIA) ir Association for Competitive Technology, Inc. (toliau – ACT) pateikė prašymus leisti įstoti į bylą Microsoft pusėje, kuriuos Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir 26 d.

62      2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismo septintosios kolegijos pirmininkas patenkino šiuos prašymus leisti įstoti į bylą.

63      Į bylą įstojusios šalys pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus ir kitos šalys per nustatytus terminus pateikė pastabas dėl šių paaiškinimų.

64      Pakeitus Pirmosios instancijos teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į antrąją kolegiją, todėl ši byla paskirta tai kolegijai.

65      Atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pranešimą, Pirmosios instancijos teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas proceso organizavimo priemones paprašė šalis pateikti tam tikrus dokumentus ir kitą informaciją.

66      Microsoft Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ar sumažinti periodinę baudą,

–        priteisti iš Komisijos ir jos pusėje į bylą įstojusių šalių bylinėjimosi išlaidas.

67      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Microsoft bylinėjimosi išlaidas.

68      FSFE, Samba Team, SIIA, ECIS, IBM, Red Hat ir Oracle Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        nurodyti Microsoft padengti dėl jų įstojimo į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

69      CompTIA Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        nurodyti Komisijai padengti jos bylinėjimosi išlaidas.

70      ACT Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        nepatenkinus šio prašymo, panaikinti ar sumažinti Microsoft nustatytą periodinę baudą,

–        nurodyti Komisijai padengti jos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

71      Microsoft pateikti ieškinio pagrindai susiję, pirma, su tuo, kad periodinė bauda nustatyta neteisėtai, kol nėra pakankamai konkrečiai apibrėžtos jos pareigos pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnį, antra, su Komisijos padaryta klaida, jai nusprendus, jog atlygio įkainiai pagal No Patent sutartį neprotingi, trečia, su kriterijų taikymo klaida, kurią Komisija padarė vertindama su No Patent sutarties dalyku esančiais protokolais susijusių technologijų naujoviškumą, ketvirta, su neteisėtu nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitų panaudojimu, penkta, su teisės į gynybą pažeidimu, šešta, su teisinio pagrindo nustatyti periodinę baudą nebuvimu ir su tuo, jog ši bauda pernelyg didelė ir neproporcinga.

72      Be to, pirmajame, antrajame, trečiajame ir šeštajame ieškinio pagrinduose Microsoft teigia, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad periodinė bauda nustatyta neteisėtai, kol nėra pakankamai konkrečiai apibrėžtos jos pareigos pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktą

 Šalių argumentai

73      Grįsdama pirmąjį ieškinio pagrindą Microsoft nurodo keturis kaltinimus.

74      Pirma, Komisija nepaisė savo pareigos aiškiai apibrėžti, kokių veiksmų Microsoft turėtų imtis, kad įvykdytų 2004 m. 5 straipsnio a punktą. Kaip matyti iš Komisijos sprendimų praktikos, 2004 m. sprendime Komisija galėjo apibrėžti atlygio įkainius, kuriuos Microsoft turėjo teisę reikalauti. Sąvoka „protingi įkainiai“ apima įvairaus dydžio įkainius. Šis vertinimas nereiškia, kad ginčijamas 2004 m. sprendimo teisėtumas ir kad neigiama galimybė vykdyti nuostatas, kuriose yra neapibrėžtų teisinių sąvokų, tačiau juo ginčijama teisė nustatyti periodinę baudą už minėtos nuostatos pažeidimą neapibrėžus iš jo kylančių pareigų.

75      Siekdama apibrėžti šias pareigas prieš versdama Microsoft jų laikytis, Komisija sukūrė to paties sprendimo 5 straipsnio d punkte numatytą procedūrą. Tačiau, kaip Komisija pareiškė Microsoft 2000 m. rugpjūčio mėn. ir 2003 m. rugpjūčio mėn. išsiųstuose pranešimuose apie kaltinimus ir kaip matyti iš 2004 m. sprendimo 995 konstatuojamosios dalies, jei Microsoft pasiūlytos priemonės būtų buvusios nepakankamos, ji pasiliko teisę sprendimu nustatyti taikytinas priemones. Tačiau Komisija nuolat atsisakydavo konkretizuoti, kaip ji supranta „protingus atlygio įkainius“, nors pagal įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnį, ji privalėjo sprendimu nustatyti Microsoft aiškiai apibrėžtas sąlygas. Kadangi WSPP įkainojimo principai yra tik bendros gairės, iš kurių nėra matyti konkrečių įkainių, jie negali būti laikomi pakankamais šiuo klausimu. Microsoft nuomone, teiginiai dėl to, kad su suderinamumu susijusi informacija neturi savarankiškos vertės ir dažnai suteikiama nemokamai, nepatvirtinti faktais ir juos paneigia pagal Microsoft atlygio schemą sudarytos licencinės sutartys.

76      Antra, Microsoft nurodo, kad Komisija savo veiksmais pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 24 straipsnį, nes nustatant periodinę baudą, kuria siekiama priversti asmenį elgtis tam tikru būdu, reikia, kad suinteresuotojo asmens pareigos būtų tiksliai apibrėžtos, nes kitaip, paskyrus periodinę baudą būtų pažeistos pagrindinės teisės. Šiuo atveju Komisija, kuri neturėjo teisės pradėti Reglamento Nr. 1/2003 24 straipsnyje numatytą procedūrą, jei tiksliai nežinojo, ką Microsoft turėjo padaryti, kad įvykdytų 2004 m. sprendimą, siekdama tinkamai išaiškinti Microsoft pareigas galėjo kreiptis į nepriklausomą už priežiūrą atsakingą asmenį.

77      Trečia, Microsoft, palaikoma CompTIA, pabrėžia, kad Komisija, nustačiusi periodinę baudą dar tinkamai neapibrėžusi Microsoft pareigų, pažeidė gero administravimo principą. Šiuo klausimu CompTIA tvirtina, kad Komisijos veiksmai yra neskaidrūs, neobjektyvūs ir neteisingi, o nustatyta bauda šios bylos aplinkybėmis yra savavališka ir neproporcinga. Anot CompTIA, Komisijos veiksmai yra pavojaus ir nesaugumo šaltinis, kuris vartotojų nenaudai panaikina paskatas kurti naujoves.

78      Galiausiai, ketvirta, Microsoft teigia, kad nepriėmusi iš 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkto kylančias pareigas dėl atlygio įkainių apibrėžiančio sprendimo, kuriam gali būti taikoma teisminė kontrolė, Komisija faktiškai vertė Microsoft paklusti jos reikalavimams sumažinti visose WSPP sutartyse numatytus atlygio įkainius, nors ji ir negali kreiptis į teismą dėl šių reikalavimų teisėtumo. Taip iš Microsoft buvo atimta teisė į veiksmingą teisminę gynybą nuo tokių vis dar „preliminarių“ Komisijos vertinimų. Be to, net jei Microsoft būtų atsisakiusi svarstyti šiuos pasiūlymus arba būtų pareiškusi ieškinius dėl atsakomybės ar neveikimo, šie veiksmai vis tiek nebūtų paskatinę Komisiją priimti sprendimą, kuriame būtų apibrėžti protingi atlygio įkainiai.

79      Microsoft teigimu, kadangi ji daug kartų dėstė šiuos argumentus per administracinę procedūrą, tačiau negavo atsakymo net ir ginčijamame sprendime, šis sprendimas, be kita ko, yra nemotyvuotas.

80      ACT nurodo, kad Microsoft pasinaudojo tinkamiausiais metodais, kad būtų apibrėžtos jos pareigos pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktą, o Komisija tik atmetė su tuo susijusių tyrimų rezultatus ir nepateikė paaiškinimų, kurių Microsoft reikėjo, kad ji galėtų vykdyti aptariamas pareigas. Be to, Komisija paprašė pateikti informacijos tik jos požiūriui pritariančių įmonių.

81      Komisija ir jos pusėje į bylą įstojusios šalys ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą ir priduria, kad nagrinėjant šį ieškinį Microsoft negali remtis tariamu 2004 m. sprendimo netikslumu, kiek tai susiję su jos pareigų apibrėžtumu.

 Bendrojo Teismo vertinimas

82      Pirmiausia reikia atmesti visus Komisijos argumentus, kad Microsoft ginčija 2004 m. sprendimo teisėtumą. Iš Microsoft rašytinių dokumentų matyti, kad jos argumentai grindžiami ne tariamu šio sprendimo 5 straipsnio a punkto neteisėtumu, o tariamu Komisijos negalėjimu nustatyti periodinę baudą už šios nuostatos pažeidimą prieš tai sprendimu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, neapibrėžus, jos nuomone, protingo atlygio įkainio. Ši problema aiškiai susijusi su ginčijamu sprendimu, kuriuo buvo nustatyta periodinė bauda.

83      Toliau reikia priminti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 280 konstatuojamosios dalies, aptariama periodinė bauda buvo nustatyta dėl to, jog Microsoft „protingomis sąlygomis“ neleido susipažinti su informacija apie suderinamumą, kurią apima No Patent sutartis, ir naudotis šia informacija ir taip neįvykdė 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte nustatytos pareigos.

84      Dėl šios nuostatos reikia pažymėti, kad remimasis neapibrėžtomis teisinėmis sąvokomis, pavartotomis formuluojant normas, kurias pažeidus pažeidėjui kyla civilinė, administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė, neužkerta kelio imtis įstatymo numatytų korekcinių priemonių, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos formuluotės ir prireikus iš teismų išaiškinimo gali žinoti, kurie veiksmai ir neveikimas užtraukia jo atsakomybę (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Advocaten voor de Wereld, C‑303/05, Rink. p. I‑3633, 50 punktą ir 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimo Evonik Degussa prieš Komisiją, C‑266/06 P, neskelbiamo Rinkinyje, 39 punktą).

85      Šiuo klausimu, remiantis nusistovėjusia teismų praktika (2001 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo nutarties Irish Sugar prieš Komisiją, C‑497/99 P, Rink. p. I‑5333, 15 punktas; 1999 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eurofer prieš Komisiją, T‑136/94, Rink. p. II‑263, 271 punktas ir 2008 m. balandžio 10 d. Sprendimo Deutsche Telekom prieš Komisiją, T‑271/03, Rink. p. II‑477, 252 punktas), 2004 m. sprendimo rezoliucinė dalis turi būti skaitoma ir aiškinama atsižvelgiant į jo motyvus. Iš aptariamo sprendimo 1003 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo siekiama užtikrinti, kad Microsoft konkurentai, diegdami atskleistas specifikacijas, kurtų su Windows domeno architektūra, paprastai palaikoma dominuojančiame produkte, kaip antai AK klientų operacinė sistema Windows, suderinamus produktus ir galėtų veiksmingai konkuruoti su Microsoft darbo grupės serverių operacinėms sistemoms. Be to, 2004 m. sprendimo 1008 konstatuojamosios dalies ii punkte pažymėta, kad bet kuris atlygis, kurio Microsoft gali reikalauti už galimybę susipažinti su informacija apie suderinamumą ir ja naudotis, negali atspindėti strateginės vertės, pagrįstos Microsoft įtaka AK klientų operacinių sistemų arba darbo grupės serverių operacinių sistemų rinkoje.

86      Šiomis aplinkybėmis po derybų su Komisija (ginčijamo sprendimo 39, 111 ir 113 konstatuojamosios dalys) 2005 m. gegužės mėn. Microsoft įtraukė WSPP įkainojimo principus į WSPP sutartis. No Patent sutarties (2007 m. gegužės 21 d. redakcija) 7.5 straipsnyje Microsoft nurodė, jog taikė minėtus įkainojimo principus sudarydama savo atlygių lentelę ir pažymėjo, kad pagal tos pačios sutarties 7.7 straipsnio d punktą nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo ir High Court of Justice šių vertinimo principų pažeidimo atveju turi kompetenciją priimti sprendimą dėl jai kylančių pasekmių.

87      Dėl šio sprendimo 31 punkte išdėstytų WSPP įkainojimo principų turinio reikia konstatuoti, kad jie numato bendrus ir pakankamai tikslius kriterijus, leidžiančius Microsoft įvertinti, ar konkreti technologija, turi nuo jos strateginės vertės besiskiriančią savarankišką vertę, kaip antai aprašyta 2004 m. sprendimo 1008 konstatuojamosios dalies ii punkte ir minėtuose įkainojimo principuose. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, kad šie 2004 m. sprendimo 5 straipsniu grindžiami įkainojimo principai yra tinkami, kad juos taikytų nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo ir High Court of Justice, tačiau nepakankami, kad Microsoft galėtų imtis šią nuostatą atitinkančių veiksmų arba kad Komisija galėtų vykdyti šių veiksmų priežiūrą.

88      Remiantis tuo, darytina išvada, kad Komisija turėjo teisę nustatyti Microsoft periodinę baudą už 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte nustatytų pareigų nevykdymą, nes ši nuostata tenkina šio sprendimo 84 punkte išdėstytus reikalavimus.

89      Reikia pridurti, kad 2005 m. balandžio 18 d. rašte Komisija nurodė Microsoft, kad bet koks atlygis turi būti vienkartinis ir negali priklausyti nuo pajamų, gautų iš prekybos Microsoft konkurentų parduotais produktais. Be to, kaip pabrėžia SIIA, 2007 m. kovo 1 d., Microsoft Senior Vice President, General Counsel and Corporate Secretary B. per spaudos konferenciją, kurios stenograma yra Microsoft interneto svetainėje, pareiškė, kad WSPP įkainojimo principai buvo „labai aiškūs“ nepaisant tam tikro sudėtingumo.

90      Microsoft argumentai, kad Komisija, prieš skirdama periodinę baudą, turėjo pati nustatyti tinkamą atlygio įkainį sprendimu, kuriam gali būti taikoma teisminė kontrolė, taip pat nepagrįsti.

91      Kaip matyti iš šio sprendimo 84 punkto, neapibrėžtų teisinių sąvokų vartojimas nuostatoje nekliudo nustatyti pažeidėjo atsakomybę. Kaip pabrėžia Komisija, jei būtų kitaip, pažeidus SESV 101 arba 102 straipsnius, kurie patys suformuluoti pavartojus neapibrėžtas teisines sąvokas, kaip antai konkurencijos iškraipymas arba „piktnaudžiavimas“ dominuojančia padėtimi, nebūtų galima skirti baudos prieš tai nepriėmus pažeidimą nustatančio sprendimo.

92      Priešingai, nei tvirtina Microsoft (žr. šio sprendimo 75 punktą), vienintelis 2004 m. sprendimo 5 straipsnio d punkto tikslas – priversti įmonę patvirtinti ir atskleisti Komisijai priemones, kurių ketinama imtis, kad būtų įvykdytos tos pačios nuostatos a ir c punktuose numatytos pareigos. Taigi šiame straipsnyje nustatyta pareiga, kuria, kaip jame nustatyta, siekiama sudaryti Komisijai sąlygas per a punkte nustatytą 120 dienų laikotarpį įvertinti priemones, kurių siūlo Microsoft imtis, kad būtų nutrauktas pažeidimas. Taigi nei iš 2004 m. sprendimo 5 straipsnio d punkto, nei juo labiau iš jo 995 konstatuojamosios dalies neišplaukia, kad Komisija kaip nors įsipareigojo sprendimu apibrėžti protingą atlygio įkainį prieš nustatydama periodinę baudą.

93      Šiuo klausimu reikia pridurti, kad pagal ginčijamą sprendimą nustatyta periodinė bauda apima laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2007 m. spalio 21 d. Kaip matyti iš 2005 m. sprendimo 101 konstatuojamosios dalies ir 2006 m. sprendimo 232 konstatuojamosios dalies (žr. šio sprendimo 15 ir 16 punktus), iki 2006 m. birželio 20 d. Microsoft net nebuvo pateikusi tikslios ir išsamios su suderinamumu susijusios informacijos versijos, todėl net jei Komisija būtų nusprendusi, jog prasminga nustatyti protingus atlygio įkainius, ji nebūtų galėjusi to padaryti.

94      Be to, skirtumas tarp baudos ir periodinės baudos, kurį bando įrodyti Microsoft (žr. šio sprendimo 76 punktą), neturi reikšmės nagrinėjant pirmajame ieškinio pagrinde nurodytą klausimą. Pirma, pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį nustatyta periodinė bauda ir galutinė periodinė bauda, kaip antai šiuo atveju, nustatyta pagal to paties reglamento 24 straipsnio 2 dalį, yra atitinkamai SESV 101 arba 102 straipsnių pažeidimo ir sprendimo, kuriame reikalaujama nutraukti šį pažeidimą ir prireikus nustatomos su elgesiu susijusios priemonės, pasekmės. Antra, ir bauda, ir periodinė bauda susijusios su įmonės veiksmais praeityje ir abi turi būti atgrasomosios, kad būtų užkirstas kelias kartoti arba tęsti pažeidimą. Atsižvelgiant į šį požymių ir tikslų visetą niekas nepateisina tikslumo diferenciacijos kalbant apie tai, ką įmonė turi daryti ar ko nedaryti, kad laikytųsi konkurencijos taisyklių, kol dėl jos nėra priimtas sprendimas, kuriuo nustatoma bauda arba periodinė bauda.

95      Microsoft iš tiesų turi pagrindą teigti, kad sąvoka „protingi atlygio įkainiai“ gali apimti kelis įkainius. Tačiau šis vertinimas patvirtina Komisijos teiginio, kad ji neprivalo pasirinkti iš protingų įkainių, kaip tai suprantama pagal 2004 m. sprendimą, tam tikrą įkainį ir primesti jį Microsoft, pagrįstumą. Nors Komisija gali konstatuoti pažeidimą ir nurodyti atitinkamoms šalims jį nutraukti, ji neprivalo šalims primesti vieno iš įvairių galimų elgesio modelių, atitinkančių Sutartį arba sprendimą, kuriuo nustatomos su elgesiu susijusios priemonės, kaip antai 2004 m. sprendimas (šiuo klausimu žr. 1992 m.. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Automec prieš Komisiją, T‑24/90, Rink. p. II‑2223, 52 punktą). Remiantis tuo, darytina išvada, kad, įmonei pasirinkus vieną šių galimybių, Komisija neturi teisės konstatuoti pažeidimo arba nustatyti periodinės baudos dėl to, kad suteikia pirmenybę kitai galimybei. Todėl būtent Microsoft turi nuspręsti, kaip suteikti teisę susipažinti su informacija apie suderinamumą ir naudotis šia informacija už protingus, kaip tai suprantama pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a dalį, atlygio įkainius, o Komisija negalėtų skirti jai periodinės baudos, jei manytų, kad nagrinėjami įkainiai yra protingi, tačiau buvo galima pasiūlyti kitus, „protingesnius“ įkainius.

96      Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti Microsoft argumentus dėl tariamo gero administravimo principo pažeidimo (žr. šio sprendimo 77 punktą).

97      Galiausiai juo labiau negalima pritarti Microsoft argumentui dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šiame procese Microsoft ginčija Komisijos vertinimą dėl aptariamų technologijų naujoviškumo ir atitinkamai dėl reikalaujamų atlygio įkainių protingumo. Microsoft kaltinimo esmė yra ta, kad ji būtų galėjusi ginčyti šį vertinimą anksčiau, jei Komisija sprendimu būtų nustačiusi tinkamą įkainį. Tačiau, jei tokia būtų buvusi Microsoft valia, ji galėjo visų pirma greičiau suteikti tikslią ir išsamią informaciją apie suderinamumą, o paskui galutinai patvirtinti, jos nuomone, tinkamus atlygio įkainius, užuot ilgai diskutavusi su Komisija ir palaipsniui mažinusi reikalaujamus įkainius. Tokiu atveju, jei Komisija būtų maniusi, kad nagrinėjami įkainiai neprotingi, sprendimas, kaip antai ginčijamas šiuo atveju, būtų priimtas anksčiau. Taigi tai neturėjo jokio poveikio Microsoft teisei į veiksmingą teisminę gynybą.

98      Šio ieškinio pagrindo dalį, kurioje nurodoma, jog pareiga motyvuoti pažeista dėl to, kad Komisija neatsakė į šiuos argumentus, kurie buvo pateikti ir per administracinę procedūrą, taip pat reikia atmesti.

99      Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nustatant, ar akto motyvacija atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą sritį reglamentuojančias teisės normas (2000 m. kovo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo VBA prieš Florimex ir kt., C‑265/97 P, Rink. p. I‑2061, 93 punktas).

100    Kaip matyti iš padarytos analizės, atitinkamą sritį reglamentuojančios teisės normos visiškai netrukdo nustatyti periodinę baudą, prieš tai neapibrėžus atlygio įkainio, kuris, Komisijos nuomone, būtų protingas, kaip tai suprantama pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktą. Šiomis aplinkybėmis Komisija įvykdo savo pareigą motyvuoti, jei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo priežastis, dėl kurių Microsoft reikalaujami atlygio įkainiai nebuvo protingi, nes Komisija nebūtinai turi išdėstyti motyvus, susijusius konkrečiai su galimybe skirti periodinę baudą, prieš tai neapibrėžus protingo įkainio.

101    Todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos padaryta klaida, nusprendus, kad atlygio įkainiai pagal „No Patent“ sutartį neprotingi

 Šalių argumentai

102    Atsižvelgiant į tai, kad protingo atlygio sąvoka nėra apibrėžta, o Komisija atsisakė konkretizuoti Microsoft pareigas, ši sutiko sukurti mechanizmą, pagal kurį dėl atlygio įkainių buvo galimos derybos su potencialiais licencijų gavėjais, ir pripažinti nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens kompetenciją kaip arbitro. Be to, Komisijos prašymu Microsoft nustatė net mažesnius atlygio įkainius, nei rekomendavo visame pasaulyje žinoma audito bendrovė PricewaterhouseCoopers, atsižvelgusi į teisingai panašiomis laikomų technologijų vertinimą ir remdamasi visuotinai pripažintais metodais. Tačiau, kaip žinoma, net ir šie įkainiai yra tik atspirties taškas derybose su potencialiais kontrahentais, o esant nesutarimų galima kreiptis į nepriklausomą už priežiūrą atsakingą asmenį, kad taikant WSPP įkainojimo principus būtų nustatytas protingas įkainis. Net jei Komisija nesutiko su išorinių specialistų vertinimais, kuriuos sąžiningai ir siekdama įvykdyti 2004 m. sprendimą pasamdė Microsoft, negalima pripažinti, kad Microsoft taikė neprotingus ar net diskriminacinius atlygio įkainius, nes net vykstant deryboms nė vienas iš kontrahentų nesikreipė į nepriklausomą už priežiūrą atsakingą asmenį, nors Microsoft padėtis buvo susilpnėjusi dėl gresiančios labai didelės periodinės baudos. Kad ir kaip būtų, Microsoft pritarimu įvedus šią ginčų sprendimo tvarką garantuojama, kad bet koks galiausiai sumokėtas atlygis bus protingas, nes atitiks už priežiūrą atsakingo asmens taikomus WSPP įkainojimo principus.

103    Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad priežastis, dėl kurios kai kurios įmonės net nesiderėjo su Microsoft ir nesikreipė į nepriklausomą už priežiūrą atsakingą asmenį, yra ne tai, kad šios pasiūlyti atlygio įkainiai buvo neprotingi, o tai, kad jos netikėjo argumentu, jog nagrinėjami protokolai nėra naujoviški.

104    Microsoft taip pat kaip iš esmės neatitinkančius faktinių aplinkybių neigia argumentus, kad licencines sutartis sudariusios įmonės būtų mokėjusios už aptariamų technologijų strateginę vertę ir nekonkuruotų su Microsoft.

105    Aplinkybė, kad su Microsoft sudarytos sutartys yra susijusios su All IP sutartimi neturi reikšmės, nes iš to neišplaukia, jog No Patent sutartyje pasiūlyti atlygio įkainiai buvo neprotingi, o techninė dokumentacija abiem atvejais yra ta pati.

106    Kadangi Microsoft ne kartą teikė šiuos argumentus per administracinę procedūrą, tačiau negavo atsakymo, taip pat ir ginčijamame sprendime, šis sprendimas taip pat nemotyvuotas.

107    Be to, iki Komisijos atsisakymo konkrečiai nurodyti, jos nuomone, protingus atlygio įkainius, Microsoft buvo įsipareigojusi nuo 2004 m. sprendimo priėmimo dienos atgaline data taikyti bet kokius įkainius, kurie po diskusijų su Komisija būtų apibrėžti kaip protingi, t. y., kad galimi licencijų gavėjai būtų tikri, kad galiausiai turės mokėti tik protingą kainą. Komisijos tvirtinimas dėl Microsoft tik pasiūlytų, bet netaikytų atlygio įkainių atgrasomojo poveikio yra tik įrodymais nepatvirtinta prielaida.

108    Jei Komisija mano, jog yra labai svarbu, kad galimi licencijų gavėjai galėtų tiksliai apskaičiuoti licencijos sąnaudas, ji, užuot nustačiusi tarpininkavimo mechanizmą, turėtų priimti sprendimą, kuriame būtų apibrėžtas didžiausias protingas įkainis.

109    Palaikoma CompTIA Microsoft pabrėžia, kad derybų su ryšių su Microsoft neturinčiais ūkio subjektais rezultatas yra patikimiausias konkretaus atlygio įkainio protingumo rodiklis. Be to, keturios įmonės jau yra savo noru sudariusios sutartis dėl prieigos prie su suderinamumu susijusios informacijos, net mokėdamos didesnę kainą nei, Komisijos nuomone, yra protinga, o tai aplinkybė, į kurią negalima neatsižvelgti ir pasirinkti teorinius ir abstrakčius vertinimo kriterijus. Be to, anot CompTIA, derybų metu buvo neįmanoma žinoti, ar aptariamos įmonės ketina kurti su Microsoft technologijomis konkuruojančias technologijas, o įvertinus 2004 m. sprendimo dalyką šis klausimas bet kuriuo atveju ir nėra svarbus.

110    Microsoft priduria, kad 2004 m. sprendimu jai nedraudžiama reikalauti atlygio įkainių, kurie būtų proporcingi licencijos gavėjo pajamoms, taip pat nenurodoma prisiderinti prie kiekvieno galimo kontrahento verslo modelio.

111    Galiausiai Komisija neatsižvelgė į tai, kad nepaisant savo pavadinimo No Patent sutartis suteikia suinteresuotajam asmeniui teisę naudotis Microsoft patentuotomis naujovėmis. Jei Komisija mano, kad Microsoft pažadas nesinaudoti su šiais patentais susijusiomis teisėmis nedavė pageidaujamo rezultato, ji turėtų tai aiškiai pasakyti per šį procesą.

112    Komisija ir jos pusėje įstojusios šalys ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

113    Pirmiausia reikia atmesti Microsoft argumentą, kad ginčijamame sprendime nagrinėjamu laikotarpiu reikalaujami atlygio įkainiai buvo tik pasiūlymai, kuriais buvo siekiama pradėti derybas ir per jas nustatyti protingus įkainius. 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktu siekiama ne tik įpareigoti Microsoft pradėti derybas su bet kuria darbo grupės serverių operacines sistemas kurti ir platinti norinčia įmone, bet taip pat priversti ją atskleisti su suderinamumu susijusią informaciją ir leisti šiuo tikslu ja naudotis protingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

114    Tai reiškia, kad pasibaigus 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte nustatytam 120 dienų terminui Microsoft privalėjo savo iniciatyva pasiūlyti tokias sąlygas. Todėl aplinkybė, kad ginčijamame sprendime nagrinėjamu laikotarpiu Microsoft siūlomi atlygio įkainiai buvo mažesni nei įkainiai, kuriuos PricewaterhouseCoopers pasiūlė 2007 m. balandžio 23 d. ataskaitoje, neturi reikšmės, juo labiau kad šioje ataskaitoje nenagrinėjamas aptariamų technologijų naujoviškumas. Be to, kiek tai susiję su protingo atlygio sampratos apibrėžties nebuvimu ir Komisijos pareigomis šiuo klausimu, darytina nuoroda į šio sprendimo 84–95 punktuose išdėstytus samprotavimus.

115    Microsoft argumentui, kad nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens mechanizmo sukūrimas jai pritarus garantuoja, jog bet koks galiausiai sumokėtas atlygis bus protingas, nes atitinka už priežiūrą atsakingo asmens taikomus WSPP įkainojimo principus, negalima pritarti. Kaip buvo pabrėžta šio sprendimo 113 ir 114 punktuose, pagal 2004 m. sprendimu nustatytą įpareigojimą Microsoft privalėjo savo iniciatyva atskleisti su suderinamumu susijusią informaciją ir leisti ja naudotis protingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Šiomis sąlygomis, taikant nepriklausomam už priežiūrą atsakingam asmeniui patikėtą arbitražo mechanizmą, siekiama bent jau palengvinti pasekmes, kurios gali kilti dėl galimo tolesnio dominuojančios įmonės piktnaudžiavimo, kad galimi ginčai būtų išspręsti greitai ir visų pirma panaudojant ypač aukštą žinių šioje srityje lygį. Tačiau tokio mechanizmo įgyvendinimas negali užtikrinti, kad bus atkurta konkurencinė padėtis, kokia būtų susiklosčiusi, jei Microsoft savo iniciatyva protingomis sąlygomis būtų pasiūliusi prieigą prie su suderinamumu susijusios informacijos. Toks konstatavimas juo labiau teisingas kalbant apie greitai besikeičiančias rinkas, kur produktų, kaip antai nagrinėjami šiuo atveju, kūrimas reikalauja investicijų, kurių fiksuotos sąnaudos labai didelės, ir suinteresuotieji asmenys turi turėti galimybę apskaičiuoti jas iš anksto. Be to, kaip atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą pažymėjo Komisija, o Microsoft tam neprieštaravo, su suderinamumu susijusi informacija gali būti laikoma tiksliai ir išsamiai atskleista taip, kad ja buvo galima pagrįsti programinės įrangos projektą, tik 2006 m. lapkričio 23 d. Tai reiškia, kad bent jau iki šios datos nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo neturėjo pagrindo atlikti savo Microsoft siūlomų kainų protingumą nustatančio arbitro užduotį. Taigi arbitražo mechanizmo, įgyvendinamo tik sudarius No Patent sutartį, buvimas negali būti laikomas veiksniu, galinčiu visiškai panaikinti 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte nustatytų pareigų nesilaikymo pasekmes.

116    Tas pats pasakytina apie sąlygą „pagreitinta nesitarimų išsprendimo procedūra“, numatytą 2005 m. spalio mėn. ir 2006 m. vasario mėn. techninės dokumentacijos vertinimo sutarčių versijose (žr. šio sprendimo 23 punktą), į kurią padaryta nuoroda ginčijamo sprendimo 136 išnašoje. Be to, kaip matyti iš jos teksto, kuris, anot Microsoft, suformuluotas taip pačiais žodžiais kaip 2007 m. vasario mėn. versijoje, esant nesutarimų tarp Microsoft ir potencialaus licencijos gavėjo dėl reikalaujamų kainų arba dėl technologijų priskyrimo kategorijoms pagal WSPP įkainojimo principus arba net dėl WSPP sutarties sąlygų, licencijos gavėjas turi Microsoft raštu nurodyti motyvus, dėl kurių mano, kad ši nevykdo įpareigojimų. Jei per penkiolika darbo dienų nepavyksta susitarti, potencialus licencijos gavėjas gali kreiptis į nepriklausomą už priežiūrą atsakingą asmenį, kuris yra įgaliotas pateikti nuomonę šiuo klausimu. Tokiu atveju Microsoft per dvi savaites privalo raštu nurodyti motyvus, kurie, jos nuomone, pateisina aptariamas kainas ar sąlygas.

117    Iš sąlygos „pagreitinta nesutarimų išsprendimo procedūra“ aišku, kad pagal joje numatytą mechanizmą nepriklausomam už priežiūrą atsakingam asmeniui suteikiami ne įgaliojimai atlikus ex ante kontrolę ir siekiant ateityje sudaryti WSPP sutartį nustatyti WSPP įkainojimo principus atitinkančius atlygio įkainius, o tik galimybė pateikti savo nuomonę šiuo klausimu, taigi Microsoft, nurodžiusi sprendimo motyvus, gali toliau laikytis savo pozicijos. Vadinasi, net neatsižvelgiant į aplinkybę, kad pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktą Microsoft privalėjo savo iniciatyva pasiūlyti protingas ir nediskriminacines sąlygas, reikia konstatuoti, jog nagrinėjamas mechanizmas negalėjo užtikrinti tokio rezultato, kokio siekiama šia nuostata.

118    Aplinkybė, kad Microsoft įsipareigojo atgaline data taikyti Komisijos protingais pripažintus įkainius neturi įtakos faktui, jog ginčijamame sprendime nagrinėtu laikotarpiu, t. y. jau pasibaigus 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte nustatytam terminui, Microsoft nesiūlė šių įkainių įmonėms, norinčioms kurti ir platinti darbo grupės serverių operacines sistemas.

119    Be to, aplinkybės, kad kai kurios įmonės nesikreipė į nepriklausomą už priežiūrą atsakingą asmenį ir sudarė su Microsoft sutartis šios reikalaujamais įkainiais, nepakanka siekiant paneigti ginčijamo sprendimo 165–219 konstatuojamosiose dalyse pateiktų motyvų dėl nagrinėjamų technologijų naujoviškumo pagrįstumą. Pirma, kaip pripažįsta Microsoft, aptariamos sutartys yra All IP tipo sutartys, o tai reiškia, kad jos taip pat apima Microsoft patentuotas technologijas, kurių naujoviškumo Komisija neginčija. Be to, net jei aplinkybė, kad aptariamos sutartys yra All IP tipo sutartys, neįrodo, jog Microsoft pagal No Patent sutartį reikalaujami atlygio įkainiai nėra neprotingi, ji taip pat neįrodo, kad yra priešingai. Antra, net jei šių įmonių vadovai tikėjo, kad nagrinėjamos technologijos yra naujoviškos, svarbiausia tai, ar Komisijos šiuo klausimu atlikta analizė objektyviai atitinka šioje srityje taikytinas taisykles, o tai yra klausimas, kuris bus išnagrinėtas kartu su trečiuoju ieškinio pagrindu.

120    Taip pat svarbu patikslinti, kad nors 2004 m. sprendimu Microsoft nedraudžiama reikalauti licencijos gavėjų pajamoms proporcingų atlygio įkainių, tokių įkainių galima reikalauti tik tada, kai jie atspindi kitokią vertę, nei nagrinėjamų technologijų strateginė vertė (žr. 2004 m. sprendimo 1008 konstatuojamosios dalies ii punktą). Būtent su šiuo aspektu susijęs Komisijos ginčijamame sprendime atliktas vertinimas. Taip pat reikia konstatuoti, kad, be įpareigojimo nediskriminacinėmis sąlygomis pateikti su suderinamumu susijusią informaciją, 2004 m. sprendime nieko nesakoma apie kiekvieno potencialaus Microsoft kontrahento galimybę sudaryti su ja sutartį, nelygu jo verslo modelis. Tai juo labiau pasakytina apie ginčijamą sprendimą, nes Microsoft veiksmai nagrinėjami remiantis aptariamų technologijų naujoviškumu, o ne kiekvieno potencialaus kontrahento galimybe sudaryti su ja sutartį, nelygu jo verslo modelis. Todėl šio sprendimo 110 punkte trumpai išdėstytus Microsoft argumentus reikia atmesti kaip neveiksmingus.

121    Dėl Microsoft argumento, kad No Patent sutartis suteikia suinteresuotajam asmeniui teisę pasinaudoti Microsoft patentuotomis naujovėmis, pakanka pažymėti, jog pagal šios sutarties 1.14 straipsnį sąvoka „Microsoft licensed intellectual property“ apima „know-how“, pramonines paslaptis, verslo paslaptis, konfidencialią informaciją ir autorių teises, išskyrus visas teises, kurias suteikia patentas arba dar nagrinėjama paraiška gauti patentą. Dėl Microsoft vienašalio pažado nesiremti patentų teisėmis reikia, kaip ir Komisija, pažymėti, kad jis buvo padarytas tik 2007 m. spalio 24 d., t. y. pasibaigus ginčijamame sprendime nagrinėjamam laikotarpiui. Be to, kaip Microsoft pripažįsta savo pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų, šis pažadas apima tik nekomercinį platinimą, o komerciniais tikslais platinantiems „open source“ kūrėjams tai negalioja. Galiausiai reikia konstatuoti, kad galimas informacijos apie į patentų taikymo sritį patenkančias technologijas, t. y. kitas technologijas nei išdėstytos ginčijamo sprendimo priede, atskleidimas pagal No Patent sutartį visiškai nereiškia, kad Microsoft kontrahentas turi teisę ja pasinaudoti pažeisdamas nagrinėjamą patentą. Kaip pabrėžia Komisija, su išduotu patentu susijusi informacija yra viešai prieinama, tačiau tai nereiškia, kad kūrėjas gali ja pasinaudoti. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į patentuotos ir nepatentuotos informacijos apie suderinamumą skirtumą (žr. ginčijamo sprendimo 161–164 konstatuojamąsias dalis) negalima daryti išvados, kad No Patent sutartis suteikia Microsoft kontrahentui teisę taikyti patentuotas technologijas, kurios, be to, jų teigimu, nėra jiems būtinos kuriant darbo grupės serverių operacines sistemas.

122    Dėl Microsoft kaltinimo, susijusio su motyvavimo stoka, reikia konstatuoti, kad, kaip nurodo Komisija ginčijamo sprendimo 122–127 ir 273–278 konstatuojamosiose dalyse, ji atsakė į argumentus dėl sutarčių sudarymo su kai kuriais subjektais. Be to, net jeigu būtų daroma prielaida, kad per administracinę procedūrą Microsoft tvirtino, jog visada buvo pasiruošusi derėtis dėl atlygio schemose numatytų kainų, iš ginčijamo sprendimo 116 konstatuojamosios dalies aiškiai išplaukia, kad WSPP įkainojimo principų turi būti laikomasi bet kokio „Microsoft pasiūlyto ir (arba) nustatyto atlygio“ atžvilgiu. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog aptariamus principus atitinkantis atlygis galbūt galėtų išplaukti iš derybų su Microsoft, remiantis ta pačia konstatuojamąja dalimi, nėra svarbi kalbant apie 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktu nustatytų pareigų laikymąsi. Todėl šį kaltinimą ir visą antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos klaida, padaryta taikant „No Patent“ sutarties dalyku esančių protokolų technologijų naujoviškumo vertinimo kriterijus

 Šalių argumentai

123    Microsoft tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į No Patent sutartyje aprašytų patentuotų naujovių vertę ir priduria, jog patentabilumo kriterijaus taikymas vertinant nepatentuotų technologijų naujoviškumą yra akivaizdi vertinimo klaida. Be to, jos nuomone, ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas.

124    Šis ieškinio pagrindas nėra neveiksmingas, nes Microsoft ir toliau nesutinka, kad Komisijos atlikta trečio WSPP įkainojimo principų kriterijaus analize teisinga. Ši analizė pagrįsta klaidingu naujoviškumo sąvokos supratimu, o tai yra aplinkybė, neišvengiamai turinti įtakos pasirenkant technologijas, kurios laikomos panašiomis. CompTIA pabrėžia, kad technologijos, kurias Komisija pasirinko kaip panašias, priklauso kitokiems nei Microsoft taikomas verslo modeliams, todėl Komisijos atliktas įvertinimas rinkoje yra klaidingas.

125    Požiūris, kad Microsoft turi teisę gauti atlygį tik už naujas ir neakivaizdžias, kaip suprantama pagal patentų teisę, technologijas, nėra patvirtintas nei 2004 m. sprendimu, nei WSPP įkainojimo principais, nei apskritai teise. Microsoft nesutiko, kad tai, kad Komisija arba nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo tinkamai taikė šiuos kriterijus nagrinėjamoje byloje. Microsoft, palaikoma CompTIA ir ACT, primena, kad verslo paslapčių vertė gali būti labai didelė, visų pirma dėl fiksuotų kūrimo sąnaudų, neatsižvelgiant į tai, ar jos gali būti ar jau yra užpatentuotos, nes suinteresuotoji įmonė turi turėti galimybę laisvai vykdyti atitinkamą politiką. Priešingai, nei pažymėjo IBM, protokolo „File Replication Service“ funkcionalumas yra labai svarbus, todėl vienas iš jo aspektų užpatentuotas Jungtinėse Valstijose. Tačiau Komisija nepaaiškino, vadovaujantis kokia logika jos taikytu patentabilumo kriterijumi kaip tik siekiama eliminuoti Microsoft technologijų strateginę vertę, kaip numatyta 2004 m. sprendimo 1008 konstatuojamosios dalies ii punkte. Anot ACT, tik vertės, kurią su suderinamumu susijusi informacija būtų turėjusi nesant jokio dominuojančio subjekto, vertinimas būtų leidęs atsižvelgiant į 2004 m. sprendimą įvertinti Microsoft pasiūlytus įkainius.

126    Microsoft, palaikoma ACT, nurodo, kad Komisija naujumo ir neakivaizdumo kriterijus taikė pernelyg siaurai ir net pažeisdama patentų teisę. Pavyzdžiui, priešingai nei pagal Komisijos kitose srityse nustatytas vertinimo taisykles, šiomis aplinkybėmis kaip nauji gali būti kvalifikuoti tik iš tikrųjų naujoviški išradimai, iš esmės besiskiriantys nuo technikos lygio. Tačiau nuorodų į technikos lygį, kurios susijusios su koncepcijomis, iš esmės panašiomis į Microsoft įgyvendintas koncepcijas, buvimas nereiškia, kad visos ginčijamame sprendime nurodytos technologijos, kurių jos konkurentai, beje, negalėjo sukurti, kaip patvirtina CompTIA ir ACT, yra akivaizdžios. Anot CompTIA, būtent rinka, o ne Komisija turėtų nuspręsti dėl geriausios technologijos. Savo atsiliepime į ieškinį Komisija net nuėjo taip toli, kad neigė intelektinės nuosavybės teisėje taikomo naujumo kriterijaus tinkamumą, todėl Microsoft neaišku, koks kriterijus galiausiai buvo pritaikytas ginčijamame sprendime.

127    Be to, dėl suskaidyto ginčijamame sprendime taikyto metodo jokia neakivaizdi žinomų elementų kombinacija negali būti pripažinta naujoviška. Tačiau iš Europos patentų tarnybos (EPT) apeliacinių tarybų sprendimų matyti, kad svarbu nustatyti ne tai, ar specialistas būtų galėjęs sukurti tokį derinį, o ar tai iš tikrųjų būtų padaryta laukiant pažangos. ACT pastebi, kad Komisija sutiko su kai kurių ginčijamame sprendime nagrinėtų technologijų naujoviškumu ir pabrėžia, kad visa technologija turi būti kvalifikuota kaip nauja, jei ją sudaro naujų bei neakivaizdžių ir nepatentuotinų elementų kombinacija. Nėra jokių įrodymų, kad Komisija iš tikrųjų išnagrinėjo Microsoft technologines kombinacijas kaip tokias.

128    Per administracinę procedūrą Microsoft pateikė kelias ataskaitas, įrodančias, jog jos teiginiai dėl techninėje dokumentacijoje esančių nepatentuotų išradimų naujumo ir neakivaizdumo, kuriuos Komisija atmetė, yra teisingi. Todėl nebuvo jokios priežasties pridėti jas prie Bendrajam Teismui pateiktos bylos medžiagos, nes svarbu nustatyti, ar Komisijos požiūris atitinka 2004 m. sprendimą.

129    Ieškovės teigimu, ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas taip pat dėl to, kad jame nėra atsakymo į analizę, kurią profesorius ir baristeris, buvęs EPT apeliacinės tarybos narys atliko ataskaitoje, kurioje išsamiai parodytos Komisijos padarytos klaidos pagal patentų teisę ir patvirtintas Microsoft teiginių teisingumas. Iš šios ataskaitos matyti, kad Komisija ir nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo išnagrinėjo technologijų patentabilumą atsižvelgdami į technikos lygį 2007 m., o ne tada, kai Microsoft pateikė paraišką gauti patentą, taip pat atsižvelgiant į technologijas, atsiradusias po to, kai Microsoft pirmą kartą panaudojo pagrindines technologijas. Tačiau taip jokia įmonė negalėtų įrodyti, kad jos technologija nauja ir neakivaizdi, nes taip būtų diskriminuojamos įvairios technologijos, atsižvelgiant į Microsoft sprendimą pateikti paraišką gauti patentą arba nepateikti jos. Be to, ginčijamame sprendime yra vien neaiškios nuorodos ir nėra konkretaus šių technologijų ir technikos lygį sudarančių technologijų apibrėžties punktų palyginimo.

130    Nežiūrint į konkrečius pavyzdžius, dėl Microsoft nustatytų principinių klaidų Komisijos analizė apskritai klaidinga, todėl Bendrasis Teismas, įgyvendindamas savo neribotą kontrolę, turi konstatuoti, jog ginčijamas sprendimas neteisėtas. Kad ir kaip būtų, tai, kad aukštesniame lygmenyje yra naujovių, išplaukia iš fakto, kad ginčijamame sprendime Komisija iš dalies pakeitė savo vertinimą ir nusprendė, jog Microsoft turėjo teisę prašyti atlygį už licencijas, suteiktas pagal kitas nei No Patent sutartis. Tačiau techninė dokumentacija yra vienoda visų WSPP sutarčių atveju.

131    ACT priduria, kad dėl Komisijos požiūrio pirmenybė suteikiama vertingų technologijų pardavimui už neįprastai mažą kainą, trukdoma investuoti į tyrimus apskritai nuvertinant intelektinės nuosavybės teises ir neproporcingai privilegijuojamas „open source“ modelis naujoves kurti linkusių mažų ir vidutinių įmonių nenaudai.

132    Komisija, palaikoma SIIA ir Oracle, pabrėžia, kad šis ieškinio pagrindas yra neveiksmingas, nes ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis grindžiama ne tik aptariamų technologijų naujoviškumo vertinimu, bet taip pat panašių technologijų įvertinimo rinkoje rezultatu. Tačiau Microsoft neginčijo šio sprendimo 54 punkte pateiktos išvados, o paprasčiausias jos atmetimas dubliko stadijoje neatitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto arba 48 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 165, 220, 221 ir 280 konstatuojamųjų dalių, naujoviškumo analizė nepriklauso nuo analizės, susijusios su įvertinimu rinkoje. Komisija ir jos pusėje į bylą įstojusios šalys papildomai teigia, kad šis ieškinio pagrindas nepagrįstas.

 Bendrojo Teismo vertinimas

133    Pirmiausia reikia atmesti Komisijos teiginį, kad šis ieškinio pagrindas neveiksmingas.

134    Nors turi būti įvykdyti visi trys WSPP įkainojimo principus sudarantys kriterijai, antras ir trečias kriterijai yra konceptualiai susiję ta prasme, jog jei aptariamos technologijos laikomos naujoviškomis, reikalavimas, kad įvertinimas rinkoje būtų susijęs su „panašiomis“ technologijomis, netenkinamas vien dėl to, jog jos yra susijusios su suderinamumu.

135    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad jei technologijos, apimančios su suderinamumu susijusią informaciją, laikomos naujoviškomis, tačiau įvertinimas rinkoje, susijęs su nenaujoviškomis suderinamumo technologijomis, rodo, kad jos prieinamos nemokamai, siekiant, kad šis palyginimas būtų naudingas, reikia eliminuoti galimybę, jog ši aplinkybė susijusi su tuo, kad aptariamos technologijos nėra naujoviškos.

136    Remiantis tuo, darytina išvada, kad jei paaiškės, jog Komisijos vertinimai dėl į No Patent sutarties taikymo sritį patenkančių technologijų naujoviškumo neteisingi, ši aplinkybė galėtų turėti įtakos ginčijamo sprendimo 222–237 konstatuojamosiose dalyse nurodytoms įvertinimo rinkoje prielaidoms, nes iš šių konstatuojamųjų dalių neišplaukia, kad aptariama analizė buvo susijusi su naujoviškomis technologijomis.

137    Ši išvada nepaneigta ginčijamo sprendimo 237 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią 2007 m. vasario 27 d. pateiktoje ataskaitoje (žr. šio sprendimo 51 punktą) nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo apibrėžė technologijas, panašias į Microsoft naujoviškas technologijas. Kitaip nei 2007 m. kovo 3 d. ir liepos 8 d. ataskaitose, kuriomis remiantis buvo parengta prie ginčijamo sprendimo pridėta lentelė, atitinkamos šios ataskaitos išvados nėra ginčijamo sprendimo motyvų dalis. Šiomis aplinkybėmis neįmanoma patikrinti, ar technologijos, į kurias atsižvelgė nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo, taip pat panašios į technologijas, kurias Komisija laiko nenaujoviškomis, tuo atveju, jei paaiškėtų, kad šis vertinimas klaidingas. Tas pats pasakytina apie ginčijamo sprendimo 223 ir 231 konstatuojamosiose dalyse pateiktą informaciją, pagal kurią panašios technologijos „tam tikrais atvejais“ apima patentuotas technologijas. Tokie su protokolais susijusių technologijų pavyzdžiai pateikti ginčijamo sprendimo 224 ir 232 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau iš tokios glaustos apžvalgos neišplaukia, kad minėtos technologijos funkciškai panašios į visas su atitinkamais protokolais susijusias technologijas.

138    Dėl šio ieškinio pagrindo pagrįstumo pirmiausia reikia pabrėžti, kad technologijų strateginės ir savarankiškos vertės atskyrimas, kuris yra ginčijamo sprendimo dalykas, yra pagrindinė bet kokio Microsoft reikalaujamo atlygio už galimybę susipažinti su informacija apie suderinamumą ir leidimą naudotis ja protingumo vertinimo prielaida.

139    Šiuo klausimu reikia priminti, jog tam, kad intelektinės nuosavybės teises turinčios įmonės atsisakymas suteikti prieigą prie produkto ar paslaugos, kurie yra būtini norint vykdyti konkrečią veiklą, galėtų būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas, pakanka, kad būtų įvykdytos tris kumuliacinės sąlygos, būtent, kad šis atsisakymas kliudytų atsirasti naujam produktui, turinčiam potencialią vartotojų paklausą, kad jis būtų nepagrįstas ir kad dėl jo galėtų būti panaikinta bet kokia konkurencija antrinėje rinkoje (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo IMS Health, C‑418/01, Rink. p. I‑5039, 38 punktas).

140    Šiuo atveju buvo konstatuota, kad: kadangi šio sprendimo 139 punkte paminėtos trys kumuliacinės sąlygos tenkinamos, atsisakiusi suteikti galimybę susipažinti su informacija apie suderinamumą ir leisti ja naudotis Microsoft piktnaudžiavo savo padėtimi (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo Microsoft prieš Komisiją 711 ir 712 punktus).

141    Šiomis aplinkybėmis bet kokia korekcinė priemonė, kuria siekiama priversti Microsoft atskleisti su suderinamumu susijusią informaciją ir leisti ja naudotis kitiems subjektams, kad šie galėtų kurti ir platinti darbo grupės serverių operacines sistemas, turi užtikrinti, kad Microsoft negaus atlygio, lygaus naudai, kurią ji gavo piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi AK klientų operacinių sistemų rinkoje.

142    Be to, leidimas Microsoft reikalauti tokių atlygio įkainių, kurie atspindėtų vien galimybės užtikrinti suderinamumą su Microsoft operacinėmis sistemomis vertę, t. y. strateginę vertę, pagrįstą jos įtaka AK klientų operacinių sistemų arba darbo grupės serverių operacinių sistemų rinkoje, reikštų suteikti jai teisę paversti piktnaudžiavimo naudą atlygiu už licencijų suteikimą. Tokios teisės pripažinimas per definitionem prieštarautų 2004 m. sprendimo 1003 konstatuojamojoje dalyje paskelbtam tikslui sudaryti sąlygas veiksmingai konkurencijai su Microsoft darbo grupės serverių operacine sistema, nes ši bendrovė iš visų galimų konkurentų galėtų reikalauti draudžiamo atlygio. Taigi, kaip pažymėta ginčijamo sprendimo 106 ir 107 konstatuojamosiose dalyse, tokių įkainių negalima laikyti protingais, kaip tai suprantama pagal 2004 m. sprendimo 1008 konstatuojamosios dalies ii punktą ir 5 straipsnio a punktą.

143    Be to, kaip buvo pažymėta ginčijamo sprendimo 118 konstatuojamojoje dalyse, taikant WSPP įkainojimo principus (žr. šio sprendimo 31 punktą) ir visų pirma aptariamos technologijos naujoviškumo kriterijų, galima nustatyti, ar Microsoft reikalaujami atlygio įkainiai rodo savarankišką, o ne strateginę technologijos vertę. Savarankišką produktų, kaip antai nagrinėjamų šiuo atveju, vertę sudaro jų naujoviškumas. Aplinkybė, kad šios technologijos pagal Microsoft įgyvendinamą politiką yra verslo paslaptis, neparodo, kad egzistuoja kita vertė nei strateginė.

144    Be to, jei negalima atsižvelgti į jokią aptariamų technologijų strateginę vertę, kaip ji aprašyta šio sprendimo 142 punkte ir ginčijamo sprendimo 105 ir 107 konstatuojamosiose dalyse (žr. šio sprendimo 29 ir 30 punktus), taip pat reikia atlikti įvertinimą rinkoje, susijusį su panašiomis technologijomis, kaip nurodytas šio sprendimo 134 ir 135 punktuose, nes reikia užkirsti galimybę siūlyti tokias technologijas rinkoje, nelygu komercinis panaudojimas, už daug mažesnius įkainius, nei reikalauja Microsoft, arba net nemokamai. Kaip teigia ACT, būtent toks metodas leidžia įvertinti vertę, kurią su suderinamumu susijusi informacija būtų turėjusi, jie nebūtų dominuojančio subjekto. Tačiau, nesant naujoviškumo, vien paslapties kriterijus neturi licencijos gavėjui kitos vertės nei strateginė, nes fiksuotos vystymo sąnaudos, net PricewaterhouseCoopers, t. y. Microsoft paskirto eksperto, nuomone, pateikta 2006 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitoje, nėra teisingas intelektinės nuosavybės vertės vertinimo pagrindas.

145    Remiantis tuo, darytina išvada, kad WSPP įkainojimo principų taikymas objektyviai ir neatsižvelgiant į Microsoft ir jos potencialių kontrahentų sudarytas sutartis tenkina poreikį įvertinti, ar Microsoft reikalaujami atlygio įkainiai yra protingi, kaip tai suprantama pagal 2004 m. sprendimo 1008 konstatuojamosios dalies ii punktą ir 5 straipsnio a punktą.

146    Microsoft argumentas, kad WSPP įkainojimo principus galėtų taikyti tik galimos licencinės sutarties šalys, nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo ir High Court of Justice, o Komisijai tai neleidžiama, negali būti pritarta. Niekas netrukdo Komisijai taikyti aptariamus principus, jei tai reikalinga įgyvendinant 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktą.

147    Tačiau ši išvada neatsako į klausimą, ar šie principai buvo taikomi teisingai, o tą Microsoft taip pat ginčija. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad Microsoft nekritikuoja Komisijos vertinimo dėl vienos ar kelių iš nenaujoviškomis pripažintų 166 technologijų naujoviško pobūdžio, o ginčija kriterijų, panaudotų nagrinėjant naujovių buvimą apskritai, apibrėžimą.

148    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pastebėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 138 konstatuojamosios dalies, siekdama įvertinti aptariamų technologijų naujoviškumą Komisija panaudojo naujumo ir neakivaizdumo sąvokas, „nes tai yra intelektinės nuosavybės srityje nusistovėjusios sąvokos“. Iš šios citatos matyti, kad naujumo ir neakivaizdumo sąvokoms Komisija suteikia reikšmę, kurią jos turi intelektinės nuosavybės srityje.

149    Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad pagal ginčijamo sprendimo 138 konstatuojamąją dalį Komisija kaip naują apibrėžė technologiją, kurios neapima technikos lygis, o kaip neakivaizdžią – technologiją, kuri nėra akivaizdi srities specialistui. Šios apibrėžtys atitinka naujumo ir išradimo lygio sampratas, pateiktas atitinkamai iš dalies pakeistos 1973 m. spalio 5 d. Europos patentų išdavimo konvencijos 54 ir 56 straipsniuose. Kadangi Komisijos veiksmai vertinant Microsoft technologijų naujoviškumą yra teisėti (žr. šio sprendimo 133–146 punktus), neturi būti ginčijama, jog Komisija turi teisę vertinti šių technologijų naujoviškumą remdamasi jį sudarančiais elementais, būtent naujumu ir neakivaizdumu, kurį apima išradimo lygio sąvoka. Šiuo klausimu reikia pridurti, kad 2006 m. gegužės 4 d. laiške Microsoft patvirtino, jog naujovę reikia vertinti remiantis naujumo ir išradimo lygio kriterijais, nors mano, kad vertinant naujoviškumą negalima neatsižvelgti į komercinės paslapties teisę. Be to, 2006 m. liepos 31 d. laiške (žr. šio sprendimo 47 punktą) Microsoft pripažino, kad naujoviškumo kriterijus, kaip „strateginę vertę sulaikantis filtras“, turi jam pagal patentų teisę suteiktą reikšmę ir savo ataskaitas apie naujoves teikia remdamasi šia apibrėžtimi.

150    Priešingai, nei nurodo Microsoft, remiantis naujumu ir išradimo lygiu įvertinus šioje byloje ginčijamame sprendime nagrinėtų technologijų naujoviškumą apskritai nesumenkinama intelektinės nuosavybės teisių, komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos vertė ir juo labiau tai nepripažįstama sąlyga, kad šis produktas ar informacija patektų į tokios teisės taikymo sritį arba apskritai sudarytų komercinę paslaptį. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad tokiu vertinimu siekiama užtikrinti, kad būtų taikomas 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktas, pagal kurį, aiškinant jį kartu su to paties sprendimo 1003 konstatuojamąja dalimi ir 1008 konstatuojamosios dalies ii punktu, atsižvelgiant į konstatuotą specifinį piktnaudžiavimą, draudžiama, kad koks nors Microsoft reikalaujamas atlygis atspindėtų aptariamų technologijų strateginę vertę. Šis tikslas aiškiai nurodytas WSPP įkainojimo principuose, nustatytuose pasibaigus Komisijos ir Microsoft deryboms (žr. šio sprendimo 25, 31 ir 87 punktus).

151    Be to, kadangi Microsoft nepasiūlė tinkamesnio naujumo ir neakivaizdumo sąvokų turinio, kuris taip pat leistų eliminuoti bet kokią šių technologijų strateginę vertę, darytina išvada, kad jos argumentai neparodo jokios klaidos, kuri turėtų įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, kiek Komisija yra pareiškusi, jog rėmėsi naujumo ir neakivaizdumo sąvokomis.

152    Reikia pridurti, kad nors taikydama Europos patentų išdavimo konvenciją EPT išplėstinė apeliacinė kolegija mano, jog neakivaizdumą reikia vertinti tik palyginti su kompiuterio vykdomų programų techninio pobūdžio apibrėžties punktais (šiuo klausimu žr. nuomonės G 3/08, OL OEB 2011, 1, motyvuojamosios dalies 10.13 punktą), Microsoft netvirtina, kad neįmanoma įvertinti aptariamų technologijų neakivaizdumo kitame nei patento išdavimo kontekste prieš tai neišnagrinėjus techninio pobūdžio. Be to, teisiniu požiūriu kompiuterio vykdomų programų apibrėžties punktų techninio pobūdžio nagrinėjimas yra patento išdavimo procedūrai būdinga procedūra, nes „pačios“ kompiuterio programos yra nepatentabilios (žr., pavyzdžiui, Europos patentų išdavimo konvencijos 52 straipsnio 2 ir 3 dalis).

153    Juo labiau negalima pritarti Microsoft argumentams, kad Komisija pernelyg siaurai ir atitinkamai pažeisdama patentų teisę taikė naujumo ir išradimo lygio kriterijus, todėl kaip naujoviškos kvalifikuojamos tik „iš tikrųjų naujos“ technologijos, „iš esmės besiskiriančios nuo technikos lygio“, o nuorodų į technikos lygį, kurios susijusios su koncepcijomis, iš esmės panašiomis į Microsoft įgyvendintas koncepcijas, buvimas turi būti prilygintas ginčijamame sprendime nurodytų technologijų akivaizdumui (žr. šio sprendimo 126 punktą). Be bendrojo pobūdžio tvirtinimų, Microsoft nepateikia jokio argumento, kuris paneigtų konkrečius dėl aptariamų technologijų naujoviškumo suformuluotus vertinimus ir leistų Bendrajam Teismui patikrinti šio teiginio pagrįstumą.

154    Be to, kadangi visos technologijos, kurias Microsoft pristatė kaip naujoviškas, buvo iš eilės išnagrinėtos, o Komisija įvertino kiekvienos technologijos naujoviškumą, Microsoft negali pagrįstai teigti, kad jų naujoviškumas buvo apskritai nepripažintas dėl tariamai blogo naujumo ir išradimo lygio kriterijų taikymo.

155    Tas pats pasakytina apie tariamai naujoviškus technologijų, kurių kiekviena atskirai neparodo išradimo lygio, derinius. Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo 146–156 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Microsoft nurodyti technologijų deriniai buvo tinkamai išnagrinėti ir nebuvo pripažinti naujoviškais. Ši aplinkybė patvirtinta prie ginčijamo sprendimo pridėtos lentelės 1, 5, 8, 13, 21, 22, 29, 31, 34, 39, 61, 64 ir 68 puslapiuose, iš kurių matyti, kad Komisija iš eilės išnagrinėjo 19 technologijų derinių naujoviškumą. Remiantis šiuose lentelės puslapiuose pateiktu trumpu pranešimu kartu su 2007 m. liepos 8 d. nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitos 4, 8, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 28, 29, 39, 40, 41, 43, 58, 66, 70, 111, 120 ir 129 puslapiais ir 2007 m. kovo 3 d. šio už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitos 7, 73 ir 78 puslapiais (žr. šio sprendimo 52 punktą), Microsoft per administracinę procedūrą nepateikė detalesnių duomenų, įrodymų ar kitų pateisinimų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą apie 18 iš 19 aptariamų technologijų derinių naujoviškumą. Be to, minėtose ataskaitose taip pat pažymėta, kad nagrinėjamus derinius sudarančios technologijos yra technikos lygio dalis. Šiomis aplinkybėmis Microsoft turėjo nurodyti konkrečius motyvus, dėl kurių nenaujoviškų technologijų deriniai tampa naujoviški, nes nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo arba Komisija negali būti įpareigoti nuspėti motyvus, kuriais Microsoft norėtų pagrįsti minėtą naujovę.

156    Be to, kaip matyti iš prie ginčijamo sprendimo pridėtos lentelės 7 puslapio, Komisija patvirtino nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens vertinimą, pateiktą jo 2007 m. liepos 8 d. ataskaitos 32 puslapyje, kur buvo pripažintas „Referral Management“ technologijos naujoviškumas dėl naujo įvairių metrikų sudėtingame algoritme derinio.

157    Savo ieškinyje Microsoft nepateikia jokių argumentų, dėl ko Komisijos vertinime dėl vieno ar kelių šių technologijų derinių naujoviškumo, pagrįstame nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitomis, buvo konkrečių klaidų. Šiomis aplinkybėmis, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 153 punkte, galima tik atmesti bendrojo pobūdžio tvirtinimus dėl tariamo Komisijos taikyto suskaidyto metodo, nes nėra išdėstyta konkrečių jų tikrumą patvirtinančios aplinkybių.

158    Dėl Microsoft atsakant į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą suformuluotų teiginių, kad per administracinę procedūrą ji pažymėjo, jog „File Replication Service“ ir „Directory Replication Service“ protokolų technologijų naujoviškumą reikėjo vertinti šių protokolų „lygyje“, pažymėtina, kad, kaip matyti iš prie ginčijamo sprendimo pridėtos lentelės 13, 21 ir 22 puslapių, Komisija išnagrinėjo septynių šiuose protokoluose esančių technologijų derinių naujoviškumą. Tačiau iš Microsoft teiginių neaišku, nei kodėl atliekant šį nagrinėjimą nebuvo atsižvelgta į jos nurodytą naujoviškumą, nei dėl kokių konkrečių priežasčių reikėjo kitokio nagrinėjimo.

159    Todėl, priešingai, nei tvirtina Microsoft (žr. šio sprendimo 130 punktą), Komisija nepadarė jokios visai jos analizei įtakos turinčios „principinės klaidos“, neatsižvelgiant į konkrečius klaidingo vertinimo pavyzdžius.

160    Microsoft argumentui, kad Komisijos neprieštaravimas dėl atlygio gavimo įkainių už licencijas, suteiktas pagal kitas nei No Patent sutartis, reiškia, jog mažiau „suskaidytame“ lygmenyje yra naujovių, nes techninė dokumentacija buvo identiška visų WSP sutarčių atveju, negalima pritarti. Iš ginčijamo sprendimo 132 ir 162–164 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija sutiko su Microsoft galimybę rinkti ne tik simbolinį atlygį pagal kitas nei No Patent sutartis, nes pagal atitinkamas sutartis suteikiamos licencijos į techninę dokumentaciją įtrauktų technologijų patentams, nedarant neigiamos įtakos aptariamų patentų galiojimui. Tačiau, kaip pažymėta šio sprendimo 121 punkte, pagal No Patent sutartį sąvoka „Microsoft licensed intellectual property“ apima „know-how“, pramonines paslaptis, verslo paslaptis, konfidencialią informaciją ir autorių teises, išskyrus visas teises, kurias suteikia patentas arba dar nagrinėjama paraiška gauti patentą.

161    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Microsoft nesugebėjo paneigti Komisijos išvadų, kad technologijos ir technologijų deriniai nėra naujoviški. Be to, tam aiškiai nepakanka bendrojo pobūdžio nuorodos į per administracinę procedūrą pateiktus dokumentus, tariamai atskleidusius Komisijos klaidas šiuo klausimu (žr. šio sprendimo 128 punktą).

162    Dėl Microsoft kaltinimo, susijusio su tariama aptariamų technologijų naujoviškumo vertinimo motyvacijos stoka (žr. šio sprendimo 129 punktą), iš šio sprendimo 99 punkte nurodytos teismų praktikos matyti, kad Komisija privalo aiškiai ir suprantamai išdėstyti priežastis, dėl kurių mano, jog kiekviena technologija yra arba nėra naujoviška. Šis reikalavimas nereiškia, kad Komisija, be jos vertinimą pagrindžiančių aplinkybių, turi nurodyti priežastis, dėl kurių per administracinę procedūra išdėstytos aplinkybės ar argumentai nepaneigia jos išvados. Klausimas, ar atsižvelgiant į šias aplinkybes ar argumentus, reikia pripažinti negaliojančiomis Komisijos išvadas, priklauso nuo ginčijamo sprendimo pagrįstumo nagrinėjimo, o Microsoft gali jas nevaržomai pateikti Bendrajame Teisme ir prašyti dėl šio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

163    Dėl Microsoft argumento, kad Komisija ir nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo išnagrinėjo technologijų naujoviškumą atsižvelgdami į technikos lygį 2007 m., o ne tada, kai ji pateikė paraišką gauti patentą (žr. šio sprendimo 129 punktą), reikia konstatuoti, jog jis nepagrįstas faktais. Remiantis ginčijamo sprendimo 149 išnaša ir Komisija, ir nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo atsižvelgė į Microsoft nurodytą datą. Tačiau ši nepateikia jokių tokį vertinimą paneigti galinčių argumentų ir nenurodo konkrečių atvejų, kai buvo atsižvelgta į vėlesnį technikos lygį nei atitinkamai nurodė Microsoft.

164    Todėl trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su neteisėtu nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitų panaudojimu

 Šalių argumentai

165    Anot Microsoft, šio sprendimo 18 punkte minėtu Sprendimu Microsoft prieš Komisiją panaikinus 2004 m. sprendimo 7 straipsnį, visi nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens veiksmai, kaip antai prašymai pateikti dokumentus ir kitus įrodymus ir jų gavimas tiesiai iš Microsoft, ataskaitų rengimas remiantis šiais dokumentais ir įrodymais, tampa neteisėti. Šioje byloje Komisija grindė ginčijamą sprendimą tik nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens, kuris gavo įrodymus remdamasis neteisėtai suteiktais įgaliojimais, ataskaitomis. Taigi Komisija nesiėmė visų priemonių, būtinų, kad būtų įvykdytas šio sprendimo 18 punkte minėtas Sprendimas Microsoft prieš Komisiją.

166    Neatsižvelgiant į klausimą, ar nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo pasinaudojo jam neteisėtai suteiktais įgaliojimais, 2005 m. liepos 28 d. sprendimas (žr. šio sprendimo 14 punktą) buvo neabejotinai pagrįstas įgaliojimų delegavimu, kurį Pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu, todėl Komisija negalėjo grįsti ginčijamą sprendimą šiomis ataskaitomis.

167    Šiomis aplinkybėmis klausimas, ar Microsoft privalėjo patenkinti nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens prašymus ir ar Komisija teisėtai gavo aptariamą informaciją iš nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens arba Microsoft, neturi reikšmės, nes nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo veikė pagal Komisijos jam suteiktus įgaliojimus.

168    Galiausiai kadangi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo priedo, TAEUS nevykdė tų pačių užduočių kaip nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo, jos įsikišimas šiomis aplinkybėmis nereikšmingas.

169    Komisija ir jos pusėje į bylą įstojusios šalys ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

170    Reikia priminti, kad 2004 m. sprendimo 7 straipsnis buvo panaikintas tiek, kiek juo Microsoft įpareigojama pateikti pasiūlymą dėl mechanizmo, apimančio nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens, turinčio įgaliojimus nebendradarbiaujant su Komisija naudotis teikiama pagalba, informacija, dokumentais, patekti į jos patalpas, bendrauti su įmonės darbuotojais bei susipažinti su atitinkamų Microsoft produktų šaltinio kodu, paskyrimą (žr. šio sprendimo 18 punktą).

171    Be to, iš šio sprendimo 18 punkte nurodyto Sprendimo Microsoft prieš Komisiją 1268 ir 1271 punktų matyti, kad nepriklausomam už priežiūrą atsakingam asmeniui suteiktos ir šio sprendimo 170 punkte aprašytos teisės smarkiai peržengia situacijos ribas, kai Komisija skiria savo ekspertą, nes pagal 2004 m. sprendimo 7 straipsnį nepriklausomam už priežiūrą atsakingam asmeniui suteikti įgaliojimai, kuriuos galėjo įgyvendinti tik Komisija.

172    Priešingai, nei nurodo Microsoft, aplinkybė, kad 2005 m. liepos 28 d. sprendimo 33 konstatuojamoji dalis ir 3.2 straipsnis (žr. šio sprendimo 14 punktą) grindžiami aptariamais nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens įgaliojimais, nėra svarbi, nes, be kita ko, ši aplinkybė turi įtakos šio Microsoft skirto sprendimo, dėl kurio ši nepareiškė ieškinio, teisėtumui.

173    Dėl klausimo, ar nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo pateikė Microsoft prašymus pagal 2005 m. liepos 28 d. sprendimo 3.2 straipsnį, Komisija nurodo, kad jis nepasinaudojo šiais įgaliojimais ir rengdamas ataskaitas nenaudojo iš Microsoft gauto šaltinio kodo. Komisija priduria, kad visas Microsoft ir nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens bendravimas laikantis 2005 m. liepos 28 d. sprendimo 4.1 straipsnio vyko savanoriškai.

174    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal 2005 m. liepos 28 d. sprendimo 3.2 straipsnį nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo gali, be kita ko, prašyti Microsoft pateikti jam informacijos. Be to, pagal to paties sprendimo 4.1 straipsnį Microsoft gali savo nuožiūra atsakyti į nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens prašymus, o Komisija pasilieka teisę pasinaudoti savo kompetencijomis pagal Reglamentą Nr. 1/2003 tuo atveju, jei atsakymas savanoriškai nepateikiamas.

175    2005 m. liepos 28 d. sprendimo 3.2 straipsniui kartu su šio sprendimo 4.1 straipsniu neturėjo įtakos dalinis 2004 m. sprendimo 7 straipsnio panaikinimas, paskelbtas šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo Microsoft prieš Komisiją rezoliucinės dalies 1 punkto pirmoje įtraukoje, nes pagal šias nuostatas nepriklausomam už priežiūrą atsakingam asmeniui suteikiama tik galimybė užmegzti tiesioginį kontaktą su Microsoft, kad jis galėtų atlikti savo užduotį, tačiau jam nesuteikiami įgaliojimai taikyti kokią nors korekcinę priemonę, nes tokio pobūdžio veiksmų gali imtis tik Komisija.

176    Be to, neginčijama, kad šioje byloje iš Microsoft gautą informaciją nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo panaudojo rengdamas ataskaitas, kuriomis remdamasi Komisija suformulavo ginčijamame sprendime pateiktus vertinimus.

177    Taip pat svarbu pridurti, kad Komisija taikė vienintelį galimą būdą, kad suderintų situaciją su šio sprendimo 18 punkte minėtu Sprendimu Microsoft prieš Komisiją, kaip to reikalaujama pagal EB 233 straipsnį, t. y. remiantis Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 2 dalimi paprašyti Microsoft pateikti Komisijai visus dokumentus ir kitus įrodymus, prie kurių nepriklausomas už priežiūrą atsakingas asmuo turėjo tiesioginę prieigą.

178    Todėl ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į gynybą pažeidimu

 Šalių argumentai

179    Microsoft nurodo, kad pranešimo apie kaltinimus išsiuntimas 2007 m. kovo 1 d., t. y. likus septyniems mėnesiams iki laikotarpio, į kurį Komisija atsižvelgė nustatydama neatitiktį 2004 m. sprendimo 5 straipsniui (2007 m. spalio 22 d.), pabaigos, sutrukdė Microsoft pateikti savo nuomonę dėl visų prieš ją panaudotų aplinkybių. Jos teigimu, ir pranešime apie kaltinimus, ir laiške, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, buvo nurodyti tik preliminarūs vertinimai pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio d punktą ir Microsoft nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl visų faktinių aplinkybių, į kurias buvo atsižvelgta skiriant periodinę baudą, kuria siekiama kitokio tikslo nei skiriant vienkartinę baudą. Pavyzdžiui, Microsoft negalėjo išsakyti nuomonės dėl ginčijamo sprendimo, kuriame dėmesys sutelktas tik į atitiktį 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktui ir tik No Patent sutarties aspektu, ir iš kurio matyti, kad, palyginti su pranešime apie kaltinimus išreikšta pozicija, Komisija pripažino trijų papildomų technologijų naujoviškumą, dalyko apribojimo. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003 24 straipsnio 2 dalį šios aplinkybės buvo lemiamos. Be to, Microsoft neturėjo galimybės pareikšti, kad dėl jos elgesio atitikties 2005 m. sprendimu nustatytiems įpareigojimams turėjo būti iš esmės sumažinta periodinė bauda, ir pakomentuoti laikotarpio, į kurį atsižvelgė Komisija, trukmės. Galiausiai Microsoft neturėjo galimybės atkreipti dėmesio į tam tikras Komisijos padarytas faktų klaidas, kaip antai periodinės baudos apskaičiavimas iki 2007 m. spalio 22 d., nors Microsoft pateikė pasiūlymą, kuris buvo pripažintas tinkamu, 2007 m. spalio 9 d.

180    Taip Komisija taip pat sumenkino konsultacinio komiteto konkurenciją ribojančių veiksmų ir dominuojančios padėties klausimais, su kuriuo ji turi konsultuotis pagal Reglamento Nr. 1/2003 14 straipsnį, vaidmenį.

181    Komisija ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

182    Pagal teismų praktiką pranešime apie kaltinimus kaltinimai turi būti suformuluoti pakankamai aiškiai, nors ir apibendrintai, kad suinteresuotieji asmenys iš tikrųjų sužinotų, dėl kokių veiksmų Komisija juos kaltina. Iš esmės tik tenkinantis šią sąlygą pranešimas apie kaltinimus gali atlikti Bendrijos teisės aktų jam skirtą funkciją, t. y. pateikti įmonėms visą būtiną informaciją, kad jos galėtų veiksmingai gintis, kol Komisija nepriėmė galutinio sprendimo (žr. 2006 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BASF prieš Komisiją, T‑15/02, Rink. p. II‑497, 46 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

183    Šis reikalavimas tenkinamas, kai sprendime suinteresuotieji asmenys nėra kaltinami padarę kitus pažeidimus, išskyrus nurodytuosius pateikiant kaltinimus, ir jame remiamasi tik tomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių suinteresuotieji asmenys galėjo pasiaiškinti (žr. šio sprendimo 182 punkte minėto Sprendimo BASF prieš Komisiją 47 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

184    Be to, pranešimas apie kaltinimus yra parengiamasis procesinis veiksmas, palyginti su sprendimu, kuriuo baigiama administracinė procedūra. Vadinasi, kol bus priimtas galutinis sprendimas, Komisija, atsižvelgdama visų pirma į šalių rašytines ir žodines pastabas, gali arba atsisakyti kai kurių ar net visų anksčiau jiems pateiktų kaltinimų ir iš dalies pakeisti savo požiūrį jų naudai, arba, atvirkščiai, nuspręsti pateikti naujų kaltinimų su sąlyga, kad suteiks suinteresuotosioms įmonėms galimybę pateikti šiuo klausimu savo nuomonę (2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Atlantic Container Line ir kt. prieš Komisiją, T‑191/98, T‑212/98–T‑214/98, Rink. p. II‑3275, 114 ir 115 punktai).

185    Dėl teisės į gynybą įgyvendinimo baudų skyrimo atžvilgiu iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad jei pranešime apie kaltinimus Komisija aiškiai pareiškia, kad spręs klausimą, ar atitinkamoms įmonėms reikės skirti baudas, ir nurodo pagrindines teisines bei faktines aplinkybes, dėl kurių bauda gali būti paskirta, pavyzdžiui, tariamo pažeidimo sunkumą, trukmę ir tai, ar pažeidimas buvo padarytas „tyčia, ar dėl neatsargumo“, ji įvykdo savo pareigą gerbti įmonių teisę būti išklausytoms. Tai padariusi ji suteikia joms informaciją, reikalingą pasirengti gynybai ne tik dėl pažeidimo konstatavimo, bet ir dėl baudos skyrimo (žr. šio sprendimo 182 punkte minėto Sprendimo BASF prieš Komisiją, 48 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

186    Galiausiai, jei pranešime apie kaltinimus arba bet kuriame kitame po jo priimtame dokumente, kuriuo siekiama suteikti kaltinamosioms įmonėms galimybę iš tikrųjų sužinoti, kokiais veiksmais jos kaltinamos, Komisija nurodo, kad pažeidimas dar nesibaigė, apskaičiuodama baudos dydį ji gali atsižvelgti į laiką, kuris praėjo nuo pranešimo apie kaltinimus ir sprendimo, kuriuo baigiama administracinė procedūra, priėmimo, su sąlyga, kad remiamasi tik tomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių suinteresuotieji asmenys galėjo pateikti savo nuomonę (šiuo klausimu žr. 2000 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cimenteries CBR ir kt. prieš Komisiją, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink. p. II‑491, 575 ir 576 punktus).

187    Dėl šio sprendimo 94 punkte išdėstytų priežasčių pirmiau pateikti samprotavimai visapusiškai taikomi skiriant periodines baudas pagal Reglamento Nr. 1/2003 24 straipsnį. Be to, priešingai, nei nurodo Microsoft, pranešimas apie kaltinimus ir laiškas, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, yra pranešimai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalį, o ne preliminarūs vertinimai, kaip tai suprantama pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio d punktą (žr. šio sprendimo 9 punktą).

188    Šioje byloje iš pranešimo apie kaltinimus 267 ir 276 punktų matyti, kad Komisija manė, jog Microsoft veiksmai 2007 m. kovo 1 d. neatitiko 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktu nustatytų įpareigojimų ir pareiškė ketinanti nustatyti galutinę periodinę baudą už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki galutinio sprendimo priėmimo datos.

189    Be to, iš laiško, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, trečios pastraipos ir jo I priedo 54 punkto matyti, kad Komisija manė, jog jos kaltinimai galioja ir atsižvelgiant į 2007 m. gegužės 21 d. pateiktą atlygio schemą (žr. šio sprendimo 24 ir 33 punktus).

190    Todėl reikia konstatuoti, kad turint omenyje tai, jog Microsoft ginčijamu sprendimu inkriminuoti veiksmai nesiskiria nuo veiksmų, aprašytų pranešime apie kaltinimus ir laiške, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, šiuo požiūriu Microsoft teisė į gynybą nebuvo pažeista.

191    Dėl aplinkybės, kad Komisija atliko tyrimą tik dėl No Patent sutarties ir jau po pranešimo apie kaltinimus pripažino septynių technologijų naujoviškumą, pakanka pažymėti, jog adresuoti suinteresuotiesiems asmenims papildomą pranešimą apie kaltinimus būtina tik tuo atveju, kai dėl patikrinimo rezultatų Komisija mano esant būtinybei apkaltinti įmones naujais veiksmais arba gerokai pakeisti ginčijamų pažeidimų įrodymus, o ne tada, kai Komisija įvykdo savo pareigą atsisakyti kaltinimų, kurie, išnagrinėjus atsakymus į pranešimą apie kaltinimus, pasirodė blogai pagrįsti (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 67 ir 192 punktus).

192    Kiek tai susiję su faktų klaida, apie kurią Microsoft neturėjo galimybės pranešti Komisijai (žr. šio sprendimo 179 punktą in fine), reikia konstatuoti, kad ši klaida niekada neturėjo jokios įtakos. Turint omenyje Microsoft pareigą pasiūlyti potencialiems kontrahentams protingus atlygio įkainius (žr. šio sprendimo 114 punktą), pažeidimas būtų nutrauktas tik iš tikrųjų pasiūlius šiuos įkainius, nes paprasčiausias pranešimas Komisijai apie šiuos įkainius tam, kad būtų įvertintas jų protingumas, neatitinka 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte numatytų įpareigojimų.

193    Galiausiai iš 2007 m. lapkričio 15 d. rašto matyti, kad komitetas konkurenciją ribojančių veiksmų ir dominuojančios padėties klausimais gavo pranešimą apie kaltinimus, laišką, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, ir Microsoft atsakymą į šiuos dokumentus, todėl galėjo žinoti faktines aplinkybes, kuriomis kaltinama Microsoft.

194    Todėl penktąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisinio pagrindo nustatyti periodinę baudą nebuvimu ir su tuo, jog ši bauda pernelyg didelė ir neproporcinga

 Šalių argumentai

195    Microsoft nurodo, pirma, kad Komisija negalėjo nustatyti jai baudos prieš tai tiksliai neapibrėžusi veiksmų, kurių ji turėtų imtis, kad įvykdytų 2004 m. sprendimą. Be to, Microsoft negalėjo būti įpareigota laikytis minėto sprendimo 5 straipsnio a punkto, kol nebus baigta tos pačios nuostatos d punkte aprašyta procedūra.

196    Antra, Komisija ginčijamame sprendime apkaltino Microsoft pažeidimu tik dėl su No Patent sutartimi susijusių ir kaip derybų atspirties taškas pasiūlytų atlygio įkainių. Tačiau būtų absurdiška teikti pirmenybę WSPP sutarčiai, nors visos sutartys buvo laikomos turinčiomis Microsoft konkurentams reikalingos informacijos.

197    Trečia, iš 2006 m. sprendimo matyti, kad 75 % maksimalios periodinės baudos Komisija susiejo su Microsoft pareiga pateikti tikslią ir išsamią su suderinamumu susijusios informacijos versiją, o 25 % – su pareiga pasiūlyti protingus ir nediskriminacinius įkainius. Tačiau nustačiusi šioje byloje apie 60 % maksimalios periodinės baudos už antros minėtos pareigos pirmos dalies pažeidimą, Komisija dėl nepaaiškinamų priežasčių nukrypo nuo pradinio santykio ir taip pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Be to, Komisija nepaaiškino nei vienos dienos periodinės baudos apskaičiavimo metodo, nei principų, kuriais remdamasi apskaičiavo sumažinimus, todėl ginčijamas sprendimas šiuo klausimu yra nepakankamai motyvuotas. Iš to taip pat darytina išvada, kad faktiškai Komisija neatliko nuoseklaus įvairių neatitikimo formų vertinimo pagal jų svarbą.

198    Ketvirta, Microsoft pabrėžia, kad iš 488 dienų, už kurias nustatyta periodinė bauda, 306 dienas Komisija vertino Microsoft pasiūlymus, o tai, anot jos, leidžia suabejoti jos pozicija dėl priemonių, kurių Microsoft turėjo imtis, akivaizdumo ir įrodo nustatytos periodinės baudos neteisingumą.

199    Penkta, Microsoft, palaikoma ACT, dar kartą tvirtina, kad atsižvelgiant į Komisijos atsisakymą iš esmės padėti jai ir nurodyti tinkamą atlygio įkainių dydį, ji ėmėsi visų jai prieinamų priemonių, kad įvykdytų 2004 m. sprendimą.

200    Šešta, periodinė bauda yra keturiasdešimt kartų didesnė nei atlygis, į kurį Microsoft pretenduotų, jei visi jos konkurentai būtų sudarę su ją No Patent sutartis įkainiais, kuriuos Komisija laiko neprotingais, ir su kaupu viršija visas už konkurencijos taisyklių pažeidimą pastaruoju metu nustatytas baudas.

201    Septinta, Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad galiausiai Microsoft įvykdė 2004 m. sprendimą, ir nesumažino dėl šios priežasties periodinės baudos, kaip numatyta Reglamento Nr. 1/2003 24 straipsnio 2 dalyje.

202    Galiausiai Microsoft dar kartą teigia, kad laikotarpis, kai buvo nesilaikoma sprendimo, baigėsi 2007 m. spalio 9 d. (žr. šio sprendimo 179 punktą).

203    Komisija teigia, kad už 488 dienas, kurioms taikomas ginčijamas sprendimas, nustatyta periodinė bauda galėjo siekti 1,423 mlrd. EUR. Tačiau kadangi, pirma, nėra prieštaravimų dėl 2007 m. spalio 22 d. Microsoft patvirtintoje schemoje numatytų atlygio įkainių protingumo, antra, nuo 2007 m. gegužės 21 d. Microsoft taikė daug mažesnius įkainius, trečia, ginčijamas sprendimas susijęs tik su No Patent sutartimi, skirta periodinė bauda sudaro apie 63 % maksimalios periodinės baudos. Vis dėlto sumažinimas apėmė taip pat laikotarpį iki 2007 m. gegužės 21 d., tačiau nebuvo taikomas už visą atitinkamą laikotarpį. Periodinę baudą sudaro 2 mln. EUR už kiekvieną laikotarpio nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2007 m. gegužės 20 d. dieną ir 1,5 mln. EUR – už kiekvieną laikotarpio nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki spalio 21 d. dieną. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika iš EB 235 straipsnio neišplaukia, kad su baudos apskaičiavimu susiję skaičiai turi būti nurodyti Komisijos sprendime, ta pati taisyklė turi būti taikoma periodinėms baudoms. Šiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo 281–299 konstatuojamosiose dalyse šis klausimas tinkamai motyvuotas.

204    Be to, Komisija ir jos pusėje į bylą įstojusios šalys ginčija Microsoft argumentų pagrįstumą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

205    Reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 195 punkte išdėstytas pirmas Microsoft argumentas sutampa su pirmuoju ieškinio pagrindu ir todėl jį reikia atmesti dėl šio sprendimo 82–97 punktuose nurodytų priežasčių. Dėl Microsoft argumento, kad ji negalėjo būti įpareigota laikytis 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkto, kol nėra baigta aptariamo sprendimo 5 straipsnio d punkte aprašyta procedūra, pakanka pažymėti, jog dėl tokio požiūrio Microsoft įgyja minėto sprendimo vykdymo veto teisę. Tokiu atveju pakaktų, kad Microsoft neįvykdytų aiškiai skirtingos 2004 m. sprendimo 5 straipsnio d punkte įtvirtintos pareigos, kad 5 straipsnio a punkto nuostatos taptų nevykdytinos.

206    Dėl Microsoft argumentų apie Bendrojo Teismo neribotos jurisdikcijos įgyvendinimą reikia pažymėti štai ką.

207    Dėl šio sprendimo 196 punkte išdėstyto Microsoft argumento reikia pažymėti, kad Komisija, nustačiusi daug mažesnę periodinę baudą, nei numatyta pagal 2006 m. sprendimą, tinkamai atsižvelgė į tai, jog tyrimo dalykas ribotas (žr. šio sprendimo 203 punktą).

208    Be to, kaip teigia Komisija ir SIIA, kadangi No Patent sutartis yra svarbi tais atvejais, kai potencialūs Microsoft kontrahentai nepageidauja gauti patentus apimančias licencijas, nėra jokių kliūčių nustatyti tokio dydžio galutinę periodinę baudą, kokia ji buvo nustatyta pagal ginčijamą sprendimą.

209    Šiuo klausimu, nors Microsoft nepateikia šio argumento grįsdama savo prašymą Bendrajam Teismui persvarstyti periodinės baudos dydį, reikia atmesti jos teiginį, kad Komisija nepaneigė Microsoft galimybės sudaryti No Patent sutartį tik su tais licencijos gavėjais, kurie jau gavo kai kurias patentuotas technologijas apimančią licenciją.

210    Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš 2005 m. kovo 17 d. Komisijos rašto 28, 29 ir 38–41 dalių, ši institucija atkreipė Microsoft dėmesį į tai, kad keli potencialūs 2004 sprendimo naudos gavėjai manė, jog norint kurti su Microsoft AK klientų operacinėmis sistemomis suderinamas darbo grupės serverių operacines sistemas jiems nereikia licencijų Microsoft patentuotoms technologijoms. Be to, Komisija atmetė Microsoft pasiūlymą, kuriame buvo siūlomas tik vienas licencijos kartu patentuotoms ir nepatentuotoms technologijoms tipas, nes toks susietas pardavimas nėra objektyviai pateisinamas, o Microsoft kompetentinguose nacionaliniuose teismuose gali bet kada pareikšti ieškinį su nepatentuotomis technologijomis susijusių licencijų gavėjams, jei šie jomis naudotųsi pažeisdami jos patentus, dėl kurių negavo licencijos.

211    Tomis pačiomis aplinkybėmis 2005 m. balandžio 18 d. raštu Komisija, be kita ko, pasiūlė Microsoft No Patent sutarties, prieinamos be išankstinės patentuotų technologijų licencijos, projektą su aiškia pirmiau aprašyta išlyga dėl iš šių patentų kylančių Microsoft teisių. Be to, atsakydama į 2005 m. gegužės 2 d. Microsoft raštą, Komisija 2005 m. birželio 28 d. raštu dar kartą nurodė, kad siekiant išvengti „priverstinių licencijų“ dėl patentuotų technologijų, kurių Microsoft konkurentai nenori, primetimo, Microsoft, nepažeisdama savo patentų teisių, turėtų sudaryti galimybę sudaryti sutartį dėl nepatentuotų technologijų. Šiomis aplinkybėmis suinteresuotieji asmenys turėtų pasirinkti nepatentuotas arba patentuotas technologijas, kurios, jų manymu, yra būtinos kuriant jų produktus. Be to, tame pačiame rašte Komisija atmetė Microsoft 2005 m. birželio 7 d. pasiūlyto No Patent sutarties projekto 2.4 straipsnio b punkto versiją, kurioje buvo numatyta, kad ši sutartis bus prieinama tik licencijų, susijusių su patentų apibrėžtimis, „neišvengiamai pažeistomis“ panaudojant nepatentuotas technologijas, kurios yra su suderinamumu susijusios informacijos dalis, turėtojams.

212    2005 m. liepos 8 d. raštu Microsoft, be kita ko, pasiūlė į No Patent sutartį įtraukti sakinį, pagal kurį, jei nė vienas „būtinas apibrėžties punktas“ neatitinka nepatentuotų elementų, kuriems suinteresuotasis asmuo norėtų gauti licenciją, šis asmuo neprivalo būti gavęs licenciją patentuotiems elementams. Tame pačiame rašte Microsoft pareiškė tikinti, kad šiuo išaiškinimu pakankamai atsakyta į Komisijos prieštaravimą.

213    2005 m. liepos 13 d. laišku Komisija atsakė Microsoft, kad paaiškinimas sveikintinas, ypač atsižvelgiant į „11.4 straipsnio [a punktą], kuriame aiškiai numatyta, kad Microsoft negali panaikinti licencijos dėl tos priežasties, jog licencijos gavėjas ginčija būtinus apibrėžties punktus“.

214    Galiausiai, kaip matyti iš 2007 m. sausio 31 d. ir vasario 1 d. Londone įvykusio susitikimo protokolų, per šį susitikimą paaiškėjo, kad Microsoft aiškino šio sprendimo 212 punkte išdėstytą paaiškinimą, kaip reiškiantį, jog esant nesutarimų tarp jos ir potencialus No Patent licencijos gavėjo dėl „būtinų apibrėžties punktų“ buvimo, pastarasis ir toliau privalo gauti su šiais apibrėžties punktais susijusių patentų licenciją. Šiuo atžvilgiu iš 2007 m.. vasario 12 d. rašto matyti, kad dėmesį į šį klausimą atkreipė IBM 2007 m. sausio 28 d. dokumente „Komentarai“ ir kad nuo šios datos Microsoft atsisakė tokio aiškinimo.

215    Iš šio sprendimo 210–214 punktuose trumpai išdėstyto susirašinėjimo ir protokolo matyti, kad Komisija nuo pat pradžių buvo aiškiai nurodžiusi Microsoft, jog susietas licencijų nepatentuotoms ir patentuotoms technologijoms pardavimas neatitinka jos įpareigojimų pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnį, jeigu nėra objektyvių tokios sąsajos pateisinimų. Komisija taip pat pažymėjo, kad jei potencialus licencijos gavėjas mano, jog siekiant kurti su Microsoft AK klientų operacinėmis sistemomis suderinamus produktus jam nereikia licencijos Microsoft patentuotoms technologijoms, jis turi turėti galimybę neimti tokios licencijos, visiškai prisiimdamas riziką atsakyti nacionaliniuose teismuose tokių patentų pažeidimo atveju. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos pritarimas gavus Microsoft paaiškinimą (žr. šio sprendimo 212 ir 213 punktus) tik išreiškė Komisijos siūlomą aiškinimą, pagal kurį remiantis minėtu paaiškinimu potencialiems licencijų gavėjams suteikiama teisė pasirinkti elementus, kuriems jie norėtų gauti licenciją, o jų atsisakymas imti licenciją patentuotiems elementams neturėtų lemti Microsoft atsisakymo išduoti licenciją nepatentuotiems elementams. Be to, aplinkybę, kad šis klausimas vėl iškilo 2007 m. sausio mėn., nulėmė faktas, jog Microsoft toliau aiškino savo paaiškinimą kitaip, negu norėjo Komisija ir potencialūs licencijų gavėjai, o ne tariamas pritarimas, kurį Komisija davė 2005 m. liepos 13 d.

216    Taip pat negali būti pritarta susirašant su Komisija pateiktam Microsoft pateisinimui, kad licencijos gavimas pagal „būtinus apibrėžties punktus“ kaip galimybės sudaryti No Patent sutartį sąlyga apsaugo gavėjus nuo bet kokių Microsoft ieškinių nacionaliniuose teismuose. Neatsižvelgiant į aplinkybę, kad licencijos gavėjai gali geriau pasirinkti savo interesų gynimo priemones nei Microsoft, kurdami su Microsoft produktais suderinamus produktus jie turi prisiimti su patentų apibrėžties punktų būtinumo vertinimu susijusią riziką. Tačiau Komisija buvo nuo pat pradžių aiškiai pažymėjusi, kad licencijų išdavimas pagal No Patent sutartį neturi neigiamos įtakos Microsoft teisėms pagal turimus patentus (žr. šio sprendimo 210 ir 211 punktus).

217    Dėl šio sprendimo 197 punkte išdėstyto Microsoft argumento pakanka konstatuoti, kad net jeigu šioje byloje Komisija nukrypo nuo vertinimo, kurio laikėsi 2006 m. sprendime, niekas neįpareigoja jos laikytis šio vertinimo paskesniuose sprendimuose. Kadangi iš pradžių Microsoft net nepateikė tikslios ir išsamios su suderinamumu susijusios informacijos versijos, šioje stadijoje būtų visiškai logiška nustatyti periodinę baudą atsižvelgiant labiau į šį elgesio aspektą, nei į atskleidimo sąlygų protingumo klausimą. Kiek tai susiję su periodinės baudos apskaičiavimo metodu, Bendrojo Teismo neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas gali pateisinti papildomos informacijos, kurios paminėjimas ginčijamame sprendime, remiantis EB 253 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti, savaime nėra būtinas, pateikimą ir atsižvelgimą į ją (šiuo klausimu žr. 2000 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo KNP BT prieš Komisiją, C‑248/98 P, Rink. p. I‑9641, 40 punktą). Kadangi galutinai nustatyta periodinė bauda yra mažesnė, nei 2006 m. sprendime numatyta maksimali suma, o šio sprendimo 203 punkte pateiktos informacijos pakanka siekiant suprasti, kaip ji apskaičiuota, Microsoft argumentui negalima pritarti.

218    Be to, net jei priežastys, dėl kurių Komisija nustatė galutinę periodinę baudą už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. gegužės 20 d., lygią dviem trečdaliams periodinės baudos, skirtos 2006 m. sprendimu, taip pat galioja apskaičiuojant galutinę periodinę baudą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2006 m. liepos 31 d., už pastarąjį laikotarpį buvo teisinga nustatyti 2 mln. EUR baudą, kurios suma lygi visai vienos dienos periodinei baudai pagal 2005 m. sprendimą. Microsoft elgesio pobūdis per šiuos du laikotarpius nepasikeitė, todėl ta pati vienos dienos periodinė bauda pasiteisina.

219    Dėl šio sprendimo 198 punkte išdėstyto Microsoft argumento pakanka priminti, kad turint omenyje Microsoft pareigą pasiūlyti potencialiems kontrahentams protingus atlygio įkainius (žr. šio sprendimo 114 punktą), faktas, jog dalis periodinės baudos nustatyta už laikotarpius, kai Microsoft laukė Komisijos vertinimo dėl jos pateikto naujo pasiūlymo, nesumenkina aplinkybės, kad Microsoft nesilaikė 2004 m. sprendimo, pasekmių ir todėl nėra lengvinanti aplinkybė. Šio sprendimo 199 punkte išdėstytam Microsoft argumentui taip pat negalima pritarti dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodytos šio sprendimo 114 punkte.

220    Dėl šio sprendimo 200 ir 201 punktuose trumpai išdėstytų Microsoft argumentų reikia pažymėti, pirma, kad Microsoft nepateikia jokių įrodymų, jog nustatyta periodinė bauda yra keturiasdešimt kartų didesnė nei atlygis, į kurį ji galėtų pretenduoti, jei jos konkurentai būtų sudarę No Patent sutartis įkainiais, kurie, anot Komisijos, yra neprotingi. Antra, kad ir kaip būtų, atsižvelgiant į Microsoft dydį pagal apyvartą, į jos vėlavimą pateikti tikslią ir išsamią su suderinamumu susijusios informacijos versiją, taip pat į išaiškėjusį papildomą vėlavimą pasiūlyti atlygio įkainį, kuris būtų protingas įvertinus bet kokią naudą, gaunamą rinkos dalių atžvilgiu, Komisijos pritaikytas periodinės baudos sumažinimas (žr. šio sprendimo 203 punktą) tinkamai atspindi tiek poreikį užtikrinti periodinės baudos atgrasomąjį poveikį, tiek aplinkybę, kad Microsoft galiausiai įvykdė savo pareigas pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktą.

221    Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 192 punkte, pažeidimas būtų buvęs nutrauktas tik iš tikrųjų pasiūlius protingus įkainius, nes paprasčiausias pranešimas Komisijai apie atlygio įkainius tam, kad būtų įvertintas jų protingumas, neatitinka 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte numatytų įpareigojimų. Remiantis tuo, darytina išvada, kad šio sprendimo 202 punkte išdėstytą argumentą reikia atmesti.

222    Vis dėlto, įgyvendinant neribotą jurisdikciją, kuri Bendrajam Teismui suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį ir gali pateisinti papildomos informacijos, kurios kaip tokios nereikėjo nurodyti sprendime, pateikimą ir atsižvelgimą į ją (šio sprendimo 217 punkte minėto Sprendimo KNP BT prieš Komisiją 40 punktas), taip pat reikia atsižvelgti į 2005 m. birželio 1 d. Generalinio direktorato (GD) „Konkurencija“ generalinio direktoriaus Microsoft skirtą raštą. Šis prie bylos medžiagos išklausius šalių žodines pastabas pridėtas raštas susijęs su klausimu, ar pagal 2004 m. sprendimą Microsoft turėjo teisę uždrausti savo konkurentams šaltinio kodo pavidalu platinti su Microsoft AK klientų operacinėmis sistemomis suderinamus produktus, kuriuos šie sukūrė iki to laiko. Šiuo klausimu Komisija laikėsi pozicijos, kad Microsoft pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnį privalo leisti šaltinio kodo pavidalu platinti programas, kurias Microsoft konkurentai sukūrė remdamiesi Microsoft protokolais, jeigu tokiose programose įdiegti Microsoft protokolai nėra naujoviški. Tačiau Komisija taip pat nurodė, kad nors Microsoft galėjo užkirsti kelią tokiam platinimui iki šio sprendimo 18 punkte minėtoje byloje Microsoft prieš Komisiją priimto sprendimo paskelbimo, bet turėjo imtis visų priemonių, užtikrinsiančių, kad jeigu Microsoft ieškinys, kiek jis susijęs su 2004 m. sprendimo 5 straipsniu, būtų atmestas, ji nedelsdama ir visiškai įgyvendins šioje nuostatoje numatytą įpareigojimą.

223    Iš to matyti, kad remdamasi šiuo raštu Microsoft galėjo manyti, jog gali palikti platinimo apribojimus produktams, kuriuos konkurentai sukūrė remdamiesi su suderinamumu susijusia informacija, kuriai netaikomas patentas ir kuri nėra išradimas, iki šio sprendimo 18 punkte minėto Teismo sprendimo byloje Microsoft prieš Komisiją paskelbimo, t. y. iki 2007 m. rugsėjo 17 d.

224    Šiuo klausimu Komisija per posėdį pažymėjo, o Microsoft jai neprieštaravo, kad aptariamas raštas iš esmės yra bandymas suderinti realybę, jog su suderinamumu susijusia informacija grindžiamam konkurenciniam produktui sukurti reikia nuo dvejų iki trejų metų, ir Microsoft teisėtą interesą atkurti status quo ante tuo atveju, jei šio sprendimo 18 punkte minėtu Teismo sprendimu byloje Microsoft prieš Komisiją 2004 m. sprendimo 5 straipsnis būtų buvęs panaikintas. Kadangi remiantis tuo metu turėtais įrodymais buvo manoma, kad Teismas priėmė sprendimą maždaug baigiantis laikotarpiui, kuris būtinas norint sukurti su suderinamumu susijusia informacija pagrįstą konkurencingą produktą, Komisija manė, kad taip teisingai suderino įvairius toje byloje nagrinėtus interesus.

225    Reikia pastebėti, kad 2005 m. birželio 1 d. Komisijos raštas susijęs su tokiu 2001 m. sprendimo 5 straipsnio vykdymo aspektu, t. y. su reikalavimu nediskriminacinėmis sąlygomis leisti naudotis su suderinamumu susijusia informacija, kuris nėra ginčijamo sprendimo pagrindas. Nors per administracinę procedūrą Komisija padarė nuorodą į administracinę praktiką neatsižvelgti į „open source“ kūrimo modelį dėl tam tikrų Microsoft pasiūlytų sutarčių sąlygų (žr., pavyzdžiui, 2005 m. kovo 17 d. Komisijos rašto priedo 65–70 pastraipas), ginčijamas sprendimas motyvuotas tuo, kad kainos, kurias Microsoft pasiūlė laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2007 m. spalio 21 d., buvo neprotingos (žr. šio sprendimo 55 punktą).

226    Tačiau, jei dėl vis dar nagrinėjamos bylos Komisija, atsižvelgdama į 2004 m. sprendimo 5 straipsnyje nustatytų įpareigojimų pobūdį ir į dėl galimo panaikinimo galinčias kilti pasekmes, leido Microsoft tam tikrą laiką vykdyti veiksmus, galinčius turėti antikonkurencinių pasekmių, kurias siekiama pašalinti 2004 m. sprendimu, į šią aplinkybę gali būti atsižvelgta nustatant periodinės baudos dydį.

227    Atliekant šį vertinimą reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius. Pirma, nepaisant 2005 m. birželio 1 d. rašto turinio, kuris apsiribojo Microsoft konkurentų sukurtų produktų platinimu, praktikoje ši bendrovė ir toliau neleido „open source“ kūrėjams naudotis su suderinamumu susijusia informacija, o tai rašte nebuvo pripažinta kaip teisėta galimybė. Remiantis nagrinėjamo rašto turiniu geriausiu atveju Microsoft galėjo apriboti šių kūrėjų galimybę platinti savo produktus iki Pirmosios instancijos teismo sprendimo šio sprendimo 18 punkte minėtoje byloje Microsoft prieš Komisiją paskelbimo.

228    Antra, kaip paminėta 2005 m. kovo 17 d. Komisijos rašto priedo 68 pastraipoje ir buvo daug kartų nurodyta per posėdį, „open source“ kūrėjai yra vieni pagrindinių Microsoft konkurentų.

229    Trečia, dėl Microsoft vėlavimo pateikti tikslią ir išsamią su suderinamumu susijusios informacijos versiją (žr. šio sprendimo 115 punktą), galimybė, kad konkurencingas produktas gali būti sukurtas ir išplatintas iki šio 18 punkte minėto Sprendimo Microsoft prieš Komisiją paskelbimo, buvo tik teorinė, ir tai patvirtina šio sprendimo 224 punkte išdėstytą Komisijos vertinimą.

230    Ketvirta, pačių Microsoft vykdytų veiksmų, kalbant apie iki 2007 m. spalio 21 d. siūlytas kainas, pakanka, kad 2004 m. sprendimo 5 straipsnis būtų neveiksmingas „open source“ kūrėjų atžvilgiu.

231    Penkta, Microsoft nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kiek būtų kilę antikonkurencinių pasekmių dėl elgesio, už kurį skirta sankcija ginčijamu sprendimu, jei ji būtų pasielgusi taip, kaip nurodyta 2005 m. birželio 1 d. rašte, tačiau būtų įvykdžiusi savo pareigą pasiūlyti protingas kainas už nepatentuotas technologijas, kurios nėra išradimai. Nėra jokių duomenų, kad atsižvelgiant į tai, kas pažymėta šio sprendimo 224 ir 229 punktuose, taip galėjusios kilti pasekmės būtų buvusios kitokios nei visiškai nereikšmingos.

232    Šiomis aplinkybėmis reikia nustatyti 860 mln. EUR Microsoft skirtos periodinės baudos dydį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

233    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Pagal minėto reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Bendrasis Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

234    Kadangi penki pirmieji Microsoft ieškinio pagrindai nebuvo patenkinti, o išnagrinėjus šeštąjį ieškinio pagrindą periodinės baudos dydis buvo sumažintas, reikia nuspręsti, kad Microsoft turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir 95 % Komisijos bylinėjimosi išlaidų, išskyrus pastarosios išlaidas, susijusias su CompTIA ir ACT įstojimu į bylą, ir 80 % FSFE, Samba Team, SIIA, ECIS, IBM, Red Hat ir Oracle bylinėjimosi išlaidų.

235    Komisija padengia 5 % savo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, susijusias su CompTIA ir ACT įstojimu į bylą.

236    CompTIA ir ACT padengia kiekviena savo bylinėjimosi išlaidas ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jų įstojimu į bylą.

237    FSFE, Samba Team, SIIA, ECIS, IBM, Red Hat ir Oracle padengia 20 % savo bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      2008 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimu C(2008) 764 galutinis, kuriuo nustatoma Sprendimu C(2005) 4420 galutinis korporacijai Microsoft skirtos periodinės baudos galutinė suma (Byla COMP/C–3/37.792 – Microsoft), Microsoft Corp. skirtos periodinės baudos dydis yra 860 mln. EUR.

2.      Microsoft padengia savo bylinėjimosi išlaidas, 95 % Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidų, išskyrus pastarosios išlaidas, susijusias su The Computing Technology Industry Association, Inc. ir Association for Competitive Technology, Inc. įstojimu į bylą, ir 80 % Free Software Foundation Europe e.V. ir Samba Team, Software & Information Industry Association, European Committee for Interoperable Systems, International Business Machines Corp., Red Hat Inc. ir Oracle Corp bylinėjimosi išlaidų.

3.      Komisija padengia 5 % savo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, susijusias su The Computing Technology Industry Association, Inc. ir Association for Competitive Technology, Inc. įstojimu į bylą.

4.      The Computing Technology Industry Association ir Association for Competitive Technology padengia kiekviena savo bylinėjimosi išlaidas ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jų įstojimu į bylą.

5.      Free Software Foundation Europe ir Samba Team, Software & Information Industry Association, European Committee for Interoperable Systems, International Business Machines, Red Hat ir Oracle padengia 20 % savo bylinėjimosi išlaidų.

Forwood Dehousse Schwarcz

Paskelbta 2012 m. birželio 27 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Ginčijamas sprendimas

Darbo grupės serverių protokolų programa

Pranešimas apie kaltinimus

2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punkte nustatytų reikalavimų laikymosi vertinimas

Microsoft reikalaujamų atlygio įkainių protingumo vertinimo kriterijai

Microsoft reikalaujamų atlyginimo įkainių protingumo vertinimas

– Bendrosios nuostatos

– Techninėje dokumentacijoje, su kuria Microsoft leid˛ia susipa˛inti pagal No Patent sutartį, aprašytų protokolų naujovi�kumas

– Panašių technologijų įvertinimas rinkoje

Periodinė bauda

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad periodinė bauda nustatyta neteisėtai, kol nėra pakankamai konkrečiai apibrėžtos jos pareigos pagal 2004 m. sprendimo 5 straipsnio a punktą

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos padaryta klaida, nusprendus, kad atlygio įkainiai pagal No Patent sutartį neprotingi

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos klaida, padaryta taikant „No Patent“ sutarties dalyku esančių protokolų technologijų naujoviškumo vertinimo kriterijus

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su neteisėtu nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens ataskaitų panaudojimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į gynybą pažeidimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisinio pagrindo nustatyti periodinę baudą nebuvimu ir su tuo, jog ši bauda pernelyg didelė ir neproporcinga

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.