TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. kovo 8 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 – 25 straipsnis – Jurisdikciją suteikiančios nuostatos buvimas – Žodinis susitarimas be rašytinio patvirtinimo – Nuostata, numatyta sąskaitose faktūrose nurodytose standartinėse pardavimo sąlygose – 7 straipsnio 1 punkto b papunktis – Dviejų skirtingose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių sudaryta komercinio platinimo trečios valstybės narės rinkoje sutartis – 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka – Jurisdikciją turinčio teismo nustatymas – Labiausiai tokiai sutarčiai būdingos pareigos vykdymo vieta“
Byloje C‑64/17
dėl Tribunal da Relação do Porto (Porto apeliacinis teismas, Portugalija) 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. vasario 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Saey Home & Garden NV/SA
prieš
Lusavouga-Máquinas e Acessórios Industriais SA
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai C. Toader (pranešėja) ir E. Jarašiūnas,
generalinis advokatas M. Bobek,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, M. Figueiredo ir P. Lacerda,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin, P. Costa de Oliveira ir M. Heller,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 4 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 punkto ir 25 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Belgijoje įsteigtos bendrovės Saey Home & Garden NV/SA ir Portugalijoje įteigtos bendrovės Lusavouga-Máquinas e Acessórios Industriais SA (toliau – Lusavouga) ginčą dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus nutraukus šių bendrovių sudarytą komercinio platinimo Ispanijos rinkoje sutartį.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.“
4 Šio reglamento 7 straipsnyje nustatyta:
„Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:
1) a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose;
b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra:
– parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį;
– teikiant paslaugas – valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį;
c) a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis;
<…>
5) ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla, – tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose;
<…>“
5 Šio reglamento II skyriaus 7 skirsnio „Susitarimas dėl jurisdikcijos“ 25 straipsnyje numatyta:
„1. Jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos:
a) sudaromas arba paliudijamas raštu [sudaromas raštu arba sudaromas žodžiu ir patvirtinamas raštu];
b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba
c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje sudaromas papročius atitinkančia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurią tokioje prekybos arba komercijos srityje plačiai žino ir kurios nuolat laikosi sutarčių, susijusių su atitinkama konkrečia prekybos arba komercijos sritimi, šalys.
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
6 Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Lusavouga turi buveinę Cacia (Aveiras, Portugalija) ir kad jos patalpos taip pat yra Portugalijoje. Ji užsiima mašinų, prietaisų ir kitų įrenginių importu, eksportu ir prekyba. Jos komercinis tinklas apima, be kita ko, Ispanijos teritoriją, kur ji neturi jokio filialo ar padalinio.
7 Saey Home & Garden turi buveinę Kortreike (Belgija); ji gamina, be kita ko, prekių ženklo „Barbecook“ virtuvės prietaisus ir įrankius. Ši bendrovė taip pat neturi filialo ar padalinio Ispanijos teritorijoje.
8 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje pagrindinės bylos šalys sudarė sutartį dėl komercinio platinimo, pagal kurią suteikta išimtinė teisė (išskyrus vieną klientą) reklamuoti ir parduoti Ispanijoje minėto prekių ženklo produktus mažmenininkams ir galutiniams vartotojams.
9 Nors nebuvo parengtas joks rašytinis dokumentas, patvirtinantis šios sutarties sudarymą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta tokios sutarties buvimą nustatytu. Vykdydama šią sutartį Lusavouga 2014 m. sausio–liepos mėnesiais užsisakė minėtų produktų iš Saey Home & Garden ir jais prekiavo Ispanijoje.
10 2014 m. liepos 17 d. Saey Home & Garden informavo Lusavouga,kad nusprendė nutraukti jų bendradarbiavimą.
11 2015 m. birželio 19 d. Lusavouga pareiškė Saey Home & Garden ieškinį Tribunal de Comarca de Aveiro (Aveiro apygardos teismas, Portugalija) siekdama, kad būtų priteista, be kita ko, 24 000 EUR suma: 10 000 EUR – kaip žalos, patirtos dėl Saey Home & Garden veiksmų ir priešlaikinio ir staigaus komercinio platinimo sutarties nutraukimo, atlyginimas ir 14 000 EUR – kaip kompensacija, susijusi su klientais.
12 Saey Home & Garden pateikė prieštaravimą, grindžiamą Portugalijos teismų jurisdikcijos nebuvimu; ji tvirtino, kad, pirma, atitinkami produktai buvo pakrauti Belgijoje ir Lusavouga buvo atsakinga už transportą ir, antra, standartinių sąlygų, kurios buvo taikomos šių produktų pardavimui, 20 punkte buvo įtvirtintas susitarimas dėl jurisdikcijos, kuriame konkrečiai nurodyta, kad ginčus spręs Kortrijk (Kortreikas, Belgija) teismai.
13 Tribunal de Comarca de Aveiro (Aveiro apygardos teismas) atmetė prieštaravimą, grindžiamą jurisdikcijos nebuvimu, ir nusprendė, kad Portugalijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunkčiu.
14 Saey Home & Garden šį srendimą apskundė Tribunal da Relação do Porto (Porto apeliacinis teismas, Portugalija); ji tvirtino, be kita ko, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą komercinio platinimo sutartį paslaugos teikiamos Ispanijoje, todėl būtent šioje valstybėje narėje yra sutartinių prievolių vykdymo vieta. Be to, Saey Home & Garden teigimu, nesąžiningas sutarties nutraukimas priskirtinas prie „byl[ų], kylanči[ų] iš sutarčių“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktį.
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra tas: kurie teismai – Portugalijos, Belgijos ar Ispanijos – turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti pagrindinėje byloje kilusį ginčą. Be to, tuo atveju, jeigu Portugalijos teismai neturėtų jurisdikcijos nagrinėti pagrindinės bylos, šio teismo manymu, jis turės nustatyti, kurie teismai – Belgijos ar Ispanijos – turi jurisdikciją nagrinėti šį ginčą.
16 Manydamas, kad siekiant išspręsti ginčą būtinas Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatų išaiškinimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar ieškinys turi būti pareikštas Belgijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, nes Belgija yra šalis, kurioje atsakovė turi savo buveinę ir faktinę veiklos vietą?
2. Ar ieškinys turi būti pareikštas Portugalijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 [punkto] a ir c papunkčiais (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl komercinio platinimo sutarties, ir pagal šią sutartį kylančios tarpusavio prievolės turėjo būti vykdomos Portugalijoje?
3. Ar ieškinys turi būti pareikštas Ispanijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 [punkto] a ir c papunkčiais (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl komercinio platinimo sutarties, ir pagal šią sutartį kylančios tarpusavio prievolės turėjo būti vykdomos Ispanijoje?
4. Ar ieškinys turi būti pareikštas Portugalijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 [punkto] a papunkčiu ir b papunkčio pirma įtrauka (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl pagrindinės komercinio platinimo sutarties, kurią, kiek tai susiję su ieškovės ir atsakovės santykiais, sudaro kelios pirkimo–pardavimo sutartys, ir visos parduotos prekės turėjo būti pristatytos į Portugaliją, kaip tai buvo 2014 m. sausio 21 d. įvykdyto pristatymo atveju?
5. Ar ieškinys turi būti pareikštas Belgijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 [punkto] a papunkčiu ir b papunkčio pirma įtrauka (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl pagrindinės komercinio platinimo sutarties, kurią, kiek tai susiję su ieškovės ir atsakovės santykiais, sudaro kelios pirkimo–pardavimo sutartys, ir visas parduotas prekes atsakovė ieškovei pristatė Belgijoje?
6. Ar ieškinys turi būti pareikštas Ispanijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 [punkto] a papunkčiu ir b papunkčio pirma įtrauka (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl pagrindinės komercinio platinimo sutarties, kurią, kiek tai susiję su ieškovės ir atsakovės santykiais, sudaro kelios pirkimo–pardavimo sutartys, ir visos parduotos prekės turėjo būti pristatytos į Ispaniją ir buvo susijusios su Ispanijoje vykdomais sandoriais?
7. Ar ieškinys turi būti pareikštas Portugalijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 [punkto] a papunkčiu ir b papunkčio antra įtrauka (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl pagrindinės komercinio platinimo sutarties, kuri, kiek tai susiję su ieškovės ir atsakovės sandoriais, prilygsta ieškovės vykdytam paslaugų teikimui atsakovės naudai, kai ieškovė sudaro palankias sąlygas plėtoti tam tikrus sandorius, netiesiogiai susijusius su atsakove?
8. Ar ieškinys turi būti pareikštas Ispanijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 [punkto] a papunkčiu ir b papunkčio antra įtrauka (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl pagrindinės komercinio platinimo sutarties, kuri, kiek tai susiję su ieškovės ir atsakovės santykiais, prilygsta ieškovės vykdomam paslaugų teikimui atsakovės naudai, kai ieškovė sudaro palankias sąlygas plėtoti tam tikrus sandorius, netiesiogiai susijusius su atsakove ir vykdomus Ispanijoje?
9. Ar ieškinys turi būti pareikštas Portugalijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 [punktu] (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl komercinio platinimo sutarties, o šis ieškovės ir atsakovės ginčas prilygintinas ginčui tarp atstovaujamojo (t. y. gamintojo) ir agento, esančio Portugalijoje?
10. Ar ieškinys turi būti pareikštas Ispanijos teismuose, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 [punktu] (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), nes jis susijęs su ginču, kilusiu dėl komercinio platinimo sutarties, o šis ieškovės ir atsakovės ginčas prilygintinas ginčui tarp atstovaujamojo (t. y. gamintojo) ir agento, kuris laikytinas turinčiu buveinę Ispanijoje, nes būtent šioje šalyje agentas turėjo vykdyti savo sutartines prievoles?
11. Ar ieškinys turi būti pareikštas Belgijos teismuose, konkrečiai tribunal de Kortrijk, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalimi (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), turint mintyje tai, kad standartinių sąlygų, kuriomis reglamentuojami visi atsakovės ir ieškovės tarpusavyje vykdomi pardavimai, 20 punkte šios šalys sudarė susitarimą dėl jurisdikcijos suteikimo – šis susitarimas sudarytas raštu ir visiškai galioja pagal Belgijos teisę, – kuriame konkrečiai nurodyta, kad „any dispute of any nature wathsoever shall be the exclusive jurisdiction of the courts of Kortrijk [bet kokio pobūdžio ginčus išimties tvarka spręs Kotreiko teismai]“?
12. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsnio nuostatomis (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), ar ieškinys turi būti pareikštas Portugalijos teismuose, nes nustatytų ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių pagrindiniai sąsajos kriterijai susiję su Portugalijos teritorija ir teisės sistema?
13. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsnių nuostatomis (atsižvelgiant į to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį), ar ieškinys turi būti pareikštas Ispanijos teismuose, nes nustatytų ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių pagrindiniai sąsajos kriterijai susiję su Ispanijos teritorija ir teisės sistema?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl priimtinumo
17 Savo rašytinėse pastabose Portugalijos vyriausybė ir Europos Komisija išreiškia abejonę, ar šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas, ypač dėl to, kad jame yra tam tikrų spragų, pavyzdžiui, nelabai aiškiai aprašytos pagrindinės bylos aplinkybės, nėra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pozicijos dėl motyvų, dėl kurių šis prašymas pateiktas, o kai kurie pateikti klausimai kartojasi.
18 Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytą teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pagal SESV 267 straipsnį pateikto prejudicinio klausimo tik tuomet, jeigu, be kita ko, neįvykdyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio ar kai akivaizdu, kad nacionalinio teismo prašomas Sąjungos teisės normos išaiškinimas arba jos galiojimo įvertinimas visiškai nesusiję su pagrindinės bylos aplinkybėmis ar dalyku, arba kai problema yra hipotetinė (2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 50 ir 155 punktai ir jame nurodyta jurisprudencija).
19 Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad, siekiant pateikti nacionaliniam teismui naudingą Sąjungos teisės aktų išaiškinimą, būtina, kad šis teismas aprašytų faktinį ir teisinį pagrindą, su kuriuo susiję jo pateikiami klausimai, arba bent paaiškintų faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami šie klausimai. Be to, prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi būti nurodytos tikslios priežastys, dėl kurių nacionalinis teismas kelia Sąjungos teisės aiškinimo klausimus ir mano, jog būtina Teisingumo Teismui pateikti prejudicinį klausimą (2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Online Games ir kt., C‑685/15, EU:C:2017:452, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
20 Nagrinėjamu atveju prašomas tam tikrų Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatų išaiškinimas realiai ir tiesiogiai susijęs su pagrindinės bylos dalyku, kuris pakankamai paaiškintas, o Teisingumo Teismo atsakymai į pateiktus klausimus padės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išsklaidyti abejones ir išspręsti šį ginčą.
21 Tuo remiantis darytina išvada, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti pripažintas priimtinu.
Dėl esmės
22 Valstybės narės teismo ar teismų jurisdikcija, kurią sutarties šalys patvirtino jurisdikciją suteikiančioje nuostatoje, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies formuluotės, iš esmės yra išimtinė. Taigi svarbu visų pirma atsakyti į vienuoliktąjį klausimą dėl teismo jurisdikcijos pagal tokią nuostatą.
Dėl vienuoliktojo klausimo
23 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jurisdikciją suteikianti nuostata, įtvirtinta standartinėse pardavimo sąlygose, nurodytose vienos iš sutarties šalių išrašytose sąskaitose faktūrose, atitinka šios nuostatos reikalavimus.
24 Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio nuostatos dėl to, kad pagal jas leidžiama netaikyti tiek jurisdikcijos, nustatomos pagal bendrąjį atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) principą, įtvirtintą šio reglamento 4 straipsnyje, tiek specialios jurisdikcijos, nurodytos jo 7–9 straipsniuose, aiškintinos griežtai, kiek tai susiję su jose įtvirtintomis sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 28 d. Sprendimo Leventis ir Vafeias, C‑436/16, EU:C:2017:497, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
25 Konkrečiai tariant, teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigą in limine litis išnagrinėti, ar šalys iš tiesų susitarė dėl jurisdikciją suteikiančios nuostatos (šis susitarimas turi būti aiškus ir tikslus), o Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje nustatytais formos reikalavimais šiuo aspektu siekiama užtikrinti, kad susitarimas būtų iš tikrųjų nustatytas (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 28 d. Sprendimo Leventis ir Vafeias, C‑436/16, EU:C:2017:497, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
26 Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti sudaromas raštu arba sudaromas žodžiu ir patvirtinamas raštu.
27 Be to, reikia pažymėti, kad dėl jurisdikciją suteikiančios nuostatos, įtvirtintos standartinėse sąlygose, Teisingumo Teismas yra pareiškęs, kad tokia nuostata teisėta tuo atveju, jei abiejų šalių pasirašytos sutarties tekste yra aiški nuoroda į standartines sąlygas, kuriose yra tokia nuostata (2016 m. liepos 7 d. Sprendimo Hőszig, C‑222/15, EU:C:2016:525, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
28 Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama komercinio platinimo sutartis buvo sudaryta žodžiu ir vėliau raštu nepatvirtinta, o standartinės sąlygos, kuriose numatyta atitinkama jurisdikciją suteikianti nuostata, buvo nurodytos tik atsakovės pagrindinėje byloje išrašytose sąskaitose faktūrose.
29 Atsižvelgiant į šiuos aspektus ir į šio sprendimo 27 punkte primintą jurisprudenciją, jurisdikciją suteikianti nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, neatitinka Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintų reikalavimų, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
30 Be to, neginčijama, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra komercinio platinimo sutartis, dėl kurios reikalaujama atlyginti žalą, padarytą tą sutartį prieš laiką ir staiga nutraukus, ir su klientais susijusios kompensacijos už joje numatytos beveik išimtinės teisės pažeidimą. Taigi, svarbu patikrinti, o tai taip pat turi padaryti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama jurisdikciją suteikianti nuostata yra susijusi su šiais teisiniais santykiais. Iš tikrųjų į sutartį įtraukta jurisdikciją suteikianti nuostata iš principo gali sukelti padarinių tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams (2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Refcomp, C‑543/10, EU:C:2013:62, 29 punktas).
31 Reikia pridurti, kad, be Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų dviejų galimybių, šio 25 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose dar nustatyta, kad susitarimas dėl jurisdikcijos taip pat gali būti sudaromas atitinkamai tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką, arba tokia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žino arba turėjo žinoti. Prireikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar dėl jurisdikciją suteikiančios normos pagrindinės bylos šalys susitarė laikydamosi vienos iš šių formų.
32 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jurisdikciją suteikianti nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, įtvirtinta standartinėse pardavimo sąlygose, nurodytose vienos iš sutarties šalių išrašytose sąskaitose faktūrose, neatitinka šios normos reikalavimų, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl antrojo–aštuntojo klausimų
33 Savo klausimais, kurie nagrinėtini kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, kaip aiškinti Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktą siekiant nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nutraukus komercinio platinimo sutartį, dviejų skirtingose valstybėse narėse įsteigtų ir veikiančių bendrovių sudarytą dėl produktų komercinio platinimo trečios valstybės narės, kurios teritorijoje šios bendrovės neturi jokio filialo ar padalinio, nacionalinėje rinkoje.
34 Visų pirma reikia patikslinti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunktyje numatyti jurisdikciją turinčio teismo nustatymo kriterijai yra taikomi tik tuo atveju, jeigu nacionalinis teismas, nagrinėdamas ginčą, kilusį tarp šalių, kurias sieja ilgamečiai verslo santykiai, galėtų padaryti išvadą, kad tokių santykių pagrindas yra „prekių pirkimo–pardavimo sutartis“ arba „paslaugų teikimo sutartis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Padarius tokią išvadą, nebūtų galima taikyti šio reglamento 7 straipsnio 1 punkto a papunktyje numatytos jurisdikcijos taisyklės. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į c papunktyje nustatytą a ir b papunkčių hierarchiją, a papunktyje numatyta jurisdikcijos taisyklė taikoma tik alternatyviai, jeigu nėra galimybės taikyti b papunktyje esančios jurisdikcijos taisyklės (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Granarolo, C‑196/15, EU:C:2016:559, 30 ir 31 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
35 Visų pirma svarbu išaiškinti Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmą ir antrą įtraukas, siekiant nustatyti, ar komercinio platinimo sutartis, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra „prekių pirkimo–pardavimo sutartis“, ar „paslaugų teikimo sutartis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
36 Tuo tikslu šių sutarčių atvejais siekiant nustatyti jurisdikciją turintį teismą sąsajos kriterijus yra šioms sutartims labiausiai būdinga pareiga (šiuo klausimu žr. 2010 m. vasario 25 d. Sprendimo Car Trim, C‑381/08, EU:C:2010:90, 31 ir 32 punktus ir 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Kareda, C‑249/16, EU:C:2017:472, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Vadinasi, sutartis, kuriai labiausiai būdinga pareiga yra daikto pristatymas, turi būti laikoma „prekių pirkimo–pardavimo“ sutartimi, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmą įtrauką (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Granarolo, C‑196/15, EU:C:2016:559, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
38 Siekiant išsiaiškinti, ar sutartis gali būti laikoma „paslaugų teikimo sutartimi“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, primintina, jog sąvoka „paslaugos“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia mažų mažiausiai tai, kad jas teikianti šalis atlieka tam tikrą veiklą už atlyginimą (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Kareda, C‑249/16, EU:C:2017:472, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
39 Dėl kriterijaus, susijusio su tam tikros veiklos buvimu, reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją reikalaujama, kad būtų atliekami aktyvūs veiksmai, o ne paprasčiausiai susilaikoma nuo veiksmų. Distribucijos sutarties atveju šis kriterijus pasireiškia labiausiai būdinga paslauga, teikiama distributoriaus, kuris, užtikrindamas gamintojo (tiekėjo) prekių paskirstymą, prisideda prie jų platinimo. Dėl pagal tokią sutartį suteiktos garantijos, kad bus aprūpintas prekėmis, ir, jei reikia, dėl dalyvavimo gamintojo (tiekėjo) komercinėje strategijoje, pavyzdžiui, jo nuolaidų akcijose, o šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, distributorius gali klientams pasiūlyti paslaugas ir pranašumus, kurių negali pasiūlyti paprastas perpardavėjas, todėl gamintojo (tiekėjo) prekių atžvilgiu gali užimti didesnę vietos rinkos dalį (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Corman-Collins, C‑9/12, EU:C:2013:860, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
40 Kalbant apie kriterijų, susijusį su atlyginimu už veiklą, pažymėtina, kad juo nelaikytinas vien pinigų sumos pervedimas. Reikia atsižvelgti, pirma, į distributoriui suteikiamą konkurencinį pranašumą dėl to, kad pagal sudarytą sutartį jis vienas ar beveik vienas turės teisę parduoti gamintojo (tiekėjo) prekes tam tikroje rinkoje, ir, antra, į galimą pagalbą distributoriui perduodant jo dispozicijon reklamos medžiagą, žinias organizuojant mokymus ar suteikiant mokėjimo lengvatas, nes šie privalumai gali būti laikomi distributoriaus atlyginimo dalimi (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Corman-Collins, C‑9/12, EU:C:2013:860, 39 ir 40 punktus).
41 Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad nustatant teismo jurisdikciją išimtinės ar kvaziišimtinės distribucijos sutartis iš esmės patenka į „paslaugų teikimo sutarties“ sąvoką (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Corman-Collins, C‑9/12, EU:C:2013:860, 27, 28 ir 41 punktus).
42 Antra, su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins tai, ar nagrinėjamą sutartį tikrai galima kvalifikuoti kaip „paslaugų teikimo sutartį“, reikia nustatyti tokiai sutarčiai labiausiai būdingos pareigos vykdymo vietą ir teismą, turintį jurisdikciją nagrinėti su ja susijusius ginčus.
43 Šiuo aspektu, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, pagrindinėje byloje nagrinėjama komercinio platinimo sutartis yra išimtinės distribucijos (išskyrus vieną klientą) sutartis, kurią Belgijoje įsteigta bendrovė sudarė su Portugalijoje įsteigta bendrove dėl produktų pardavimo Ispanijos rinkoje, nors nė viena iš šių bendrovių Ispanijos teritorijoje neturi filialo ar padalinio.
44 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad kai yra kelios paslaugų teikimo sutarties labiausiai būdingos pareigos vykdymo vietos, jos vykdymo vieta pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką reikia laikyti vietą, kuri užtikrina glaudžiausią ryšį tarp šios sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, o glaudžiausias ryšys paprastai yra pagrindinėje paslaugų teikimo vietoje (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 11 d. Sprendimo Wood Floor Solutions Andreas Domberger, C‑19/09, EU:C:2010:137, 33 ir 34 punktus).
45 Todėl, vadovaujantis šia nuostata, jurisdikciją nagrinėti paslaugų teikimo sutartimi grindžiamus ieškinius, kai paslaugos teikiamos keliose valstybėse narės, turi teismas tos valstybės narės, kurioje yra pagrindinė paslaugų teikimo vieta, kaip ji apibrėžta sutarties nuostatose, o jei tokių nuostatų nėra – kurioje yra faktinė šios sutarties vykdymo vieta, o jeigu tuo remiantis jos negalima nustatyti – kurioje yra teikėjo gyvenamoji (buveinės) vieta (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 11 d. Sprendimo Wood Floor Solutions Andreas Domberger, C‑19/09, EU:C:2010:137, 43 punktas).
46 Šis aiškinimas, kuris taikytinas ir tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, iš tikrųjų atitinka Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamus nuspėjamumo ir artumo tikslus (šiuo klausimu žr. 2010 m. vasario 25 d. Sprendimo Car Trim, C‑381/08, EU:C:2010:90, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2010 m. kovo 11 d. Sprendimo Wood Floor Solutions Andreas Domberger, C‑19/09, EU:C:2010:137, 41 ir 42 punktus).
47 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį–aštuntąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo nutraukus komercinio platinimo sutartį, dviejų skirtingose valstybėse narėse įsteigtų ir veikiančių bendrovių sudarytą dėl produktų komercinio platinimo trečios valstybės narės, kurios teritorijoje šios bendrovės neturi jokio filialo ar padalinio, nacionalinėje rinkoje, turi teismas tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra pagrindinė paslaugų teikimo vieta, kaip ji apibrėžta sutarties nuostatose, jei tokių nuostatų nėra – kurios teritorijoje yra faktinė šios sutarties vykdymo vieta, o jeigu tuo remiantis jos negalima nustatyti – kurios teritorijoje yra teikėjo gyvenamoji vieta.
Dėl kitų klausimų
48 Atsižvelgiant į atsakymus, pateiktus į antrąjį–aštuntąjį klausimus ir į vienuoliktąjį klausimą, nereikia atsakyti į pirmąjį, devintąjį, dešimtąjį ir tryliktąjį klausimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:
1. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 25 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jurisdikciją suteikianti nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, įtvirtinta standartinėse pardavimo sąlygose, nurodytose vienos iš sutarties šalių išrašytose sąskaitose faktūrose, neatitinka šios normos reikalavimų, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
2. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo nutraukus komercinio platinimo sutartį, dviejų skirtingose valstybėse narėse įsteigtų ir veikiančių bendrovių sudarytą dėl produktų komercinio platinimo trečios valstybės narės, kurios teritorijoje šios bendrovės neturi jokio filialo ar padalinio, nacionalinėje rinkoje, turi teismas tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra pagrindinė paslaugų teikimo vieta, kaip ji apibrėžta sutarties nuostatose, jei tokių nuostatų nėra – kurios teritorijoje yra faktinė šios sutarties vykdymo vieta, o jeigu tuo remiantis jos negalima nustatyti – kurios teritorijoje yra teikėjo gyvenamoji vieta.
Parašai.