BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. balandžio 12 d.(*)
„Arbitražinė išlyga – Europos Sąjungos tarptautinių misijų personalas – Ginčai dėl darbo sutarčių – Vidaus tyrimo procedūros – Nukentėjusiųjų apsauga pranešus apie priekabiavimo atvejį – Sutartinė atsakomybė“
Byloje T‑763/16
PY, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir A. Tymen,
ieškovas,
prieš
EUCAP Sahel Niger, atstovaujamą advokatų E. Raoult ir M. Vicente Hernandez,
atsakovę,
dėl SESV 272 straipsniu grindžiamo prašymo įpareigoti EUCAP Sahel Niger atlyginti ieškovui žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad EUCAP Sahel Niger pažeidė sutartį,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai A. Dittrich ir P. G. Xuereb (pranešėjas),
posėdžio sekretorė G. Predonzani, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. spalio 26 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 EUCAP Sahel Niger (toliau – misija) yra bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misija, įsteigta 2012 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimu 2012/392/BUSP dėl Europos Sąjungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger) (OL L 187, 2012, p. 48), paskutinį kartą iš dalies pakeistu 2017 m. liepos 11 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2017/1253 (OL L 179, 2017, p. 15).
2 Pagal Sprendimo 2012/392, iš dalies pakeisto 2016 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/1172 (OL L 193, 2016, p. 106), 2 straipsnį įgyvendinant Europos Sąjungos strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje, misija siekiama padėti Nigerio valdžios institucijoms pačioms nustatyti ir įgyvendinti nacionalinę saugumo strategiją. Be to, misija siekiama padėti formuoti įvairių Nigerio saugumo subjektų, dalyvaujančių kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, integruotą, daugiadalykį, nuoseklų, tvarų ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį. Misija taip pat turi padėti Nigerio centrinėms ir vietos valdžios institucijoms ir saugumo pajėgoms plėtoti politiką, metodus ir procedūras siekiant geriau kontroliuoti neteisėtą migraciją ir kovoti su ja.
3 Pagal Sprendimo 2012/392 7 straipsnio 3 dalį, jeigu valstybių narių komandiruoti darbuotojai reikiamų funkcijų įvykdyti negali, misija pagal sutartį įdarbina tarptautinius ir vietos darbuotojus. Šio sprendimo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarptautinių ir vietos darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės ir pareigos nustatomos sutartyse, kurias misija sudaro su atitinkamais personalo nariais.
4 Sprendimo 2012/392 12a straipsnyje, kuris buvo įterptas 2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimo 2014/482/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/392 (OL L 217, 2014, p. 31), 1 straipsnio 6 punktu, numatyta, kad misija turi teisę pirkti paslaugas ir prekes, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, įdarbinti darbuotojus, turėti banko sąskaitas, įsigyti turto ir juo disponuoti, vykdyti savo įsipareigojimus ir būti teismo proceso šalis, kai to reikia šiam sprendimui įgyvendinti.
5 Ieškovas PY yra buvęs misijos darbuotojas. 2014 m. sausio 31 d. ieškovas pasirašė darbo sutartį su misija dėl pareigūno, atsakingo už maisto tiekimą, pareigų nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. liepos 15 d. Vėliau ieškovas pasirašė antrą darbo sutartį laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 15 d. ir trečią darbo sutartį laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2016 m. liepos 15 d.
6 Pagal ieškovo darbo sutarčių sąlygas misijos elgesio ir drausmės kodeksas (toliau – Elgesio kodeksas) buvo sudedamoji šių sutarčių dalis.
7 Elgesio kodekse pirmiausia nustatytos tam tikros elgesio taisyklės, kurių turi laikytis visi misijos darbuotojai (1–6 punktai), įskaitant pareigą nepriekabiauti prie kitų kolegų (2.5 punktas) ir nesityčioti iš jų (2.6 punktas), ir procedūra, taikoma, jei šios taisyklės pažeidžiamos (7 ir 8 punktai).
8 Elgesio kodekso 2.5 punktas suformuluotas taip:
„Priekabiavimas skiriasi nuo seksualinio priekabiavimo tuo, kad priekabiaujama nebūtinai dėl lyties. Skirtingai nuo patyčių, paprastas incidentas gali būti laikomas priekabiavimu ir tai rodo kelių rūšių elgesys. Priekabiavimu pagal šį dokumentą laikoma: kiekvienas veiksmas ar elgesys, įskaitant žodžius, gestus ar rašytinių dokumentų, nuotraukų ar bet kurios kitos medžiagos parengimą, rodymą ar platinimą, jei darbuotojas nepritaria šiam veiksmui ar elgesiui ir jeigu jį pagrįstai galima laikyti įžeidžiančiu, žeminančiu ar bauginančiu.“
9 7.1 punkte „Pranešimas apie pažeidimus“ numatyta:
„Dėl netinkamo elgesio gali būti taikomos drausminės priemonės ir veiksmai ir turi būti taikomos atitinkamos procedūros <…> Kiekvienas misijos narys turi teisę ir pareigą misijos vadovui paduoti rašytinį skundą <…> dėl kiekvieno įtariamo netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo ar nekompetencijos.“
10 Elgesio kodekso 8.4.1 punkte nurodyta, kad jeigu „pranešama arba nustatoma“, kad tariamai padarytas nagrinėjamų taisyklių pažeidimas, misijos vadovo pavaduotojas prižiūri, kaip atliekamas pirminis tyrimas, ir paskiria už bylos nagrinėjimą atsakingą pareigūną. Pagal Elgesio kodekso 8.4.2 punktą šis pareigūnas nagrinėja įtariamą incidentą, tikrindamas jo versijas, kurias atitinkamai pateikia skundo pateikėjas, liudytojai ir nukentėjusieji. Pagal Elgesio kodekso 8.4.4 punktą misijos vadovo pavaduotojui per dešimt dienų turi būti pateikta pirminė tyrimo ataskaita. Jeigu šioje ataskaitoje patvirtinama, kad buvo padarytas nagrinėjamų taisyklių pažeidimas, pagal Elgesio kodekso 8.5 straipsnį pradedamas išsamus tyrimas ir parengiama galutinė tyrimo ataskaita. Jei šioje ataskaitoje patvirtinama, kad buvo padarytas nagrinėjamų taisyklių pažeidimas, sudaroma drausmės komisija, kuri nagrinėja ir svarsto, kokios drausminės pasekmės turėtų kilti.
11 Pagal ieškovo antrosios ir trečiosios darbo sutarties 21 straipsnį ginčus, kurių kyla dėl šių sutarčių ar kurie susiję su šiomis sutartimis, pagal SESV 272 straipsnį spręsti priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.
12 2014 m. gruodžio 15 ir 16 d. įvyko misijoje sudaryto vertinimo komiteto posėdžiai dėl derybų procedūros, susijusios su misijai skirtų oro vežimo paslaugų preliminariąja sutartimi. Ieškovas pirmininkavo per šio komiteto posėdžius.
13 2014 m. gruodžio 16 d. Misijos palaikymo departamento vadovas G. buvo informuotas apie per minėtus posėdžius įvykusį incidentą ir parašė ieškovui e. laišką, prašydamas šiuo klausimu pateikti informacijos.
14 Ieškovas į jį atsakė 2014 m. gruodžio 16 d. e. laišku, kuriame paaiškino, kad labai susiginčijo su kitu vertinimo komiteto nariu X. dėl to, ar vienas iš trijų vertintinų pasiūlymų atitinka misijos nustatytas sąlygas. Kaip teigė ieškovas, X nurodė, kad ieškovo iškeltas dideles abejones šiuo klausimu lėmė jo nusistatymas prieš minėtą pasiūlymą pateikusią įmonę. Ieškovas pridūrė, kad vertinimo komitetas galiausiai nusprendė prašyti nagrinėjamos įmonės pateikti paaiškinimų. 2014 m. gruodžio 16 d. e. laiške ieškovas neatskleidė X. tapatybės.
15 2014 m. gruodžio 19 d. vertinimo komitetas, atsižvelgdamas į gautus nagrinėjamos įmonės paaiškinimus, nusprendė, kad jos pasiūlymas neatitinka šiuo atveju nustatytų sąlygų, ir rekomendavo sudaryti sutartį su kita įmone. 2014 m. gruodžio 22 d. ataskaitą, kurioje vertinimo komitetas pranešė Europos Komisijai apie savo darbo rezultatą, taip pat pasirašė X.
16 2015 m. vasario 7 d. ieškovas išsiuntė e. laišką laikinajam misijos administracijos vadovui M. siekdamas informuoti apie tam tikrą X. elgesį, kurį ieškovas laikė „netinkamu tarp kolegų, nes <…> buvo išreikšta nepagarba Sąjungai <…>, kitiems administracijos skyriams [ir] kai kuriems misijos nariams (įskaitant jį patį)“. Pirma, X. misijoje nedirbančių asmenų akivaizdoje klausė ieškovo, kur yra misijoje dirbančios dvi moterys, kurių tą dieną nebuvo darbe, sakydamas „jos“. Kaip teigė ieškovas, šią pastabą šio įvykio liudininkai galėjo nesunkiai suprasti kaip seksistinę. Antra, X. įėjo į ieškovo biurą nepasibeldęs ir, laikydamas misijos formuliarą, kaltinamu ir pašiepiamu tonu paklausė, „kas tai parašė“. Trečia, X. nepasibeldęs įėjo į ieškovo biurą su dokumentu ir provokuojamai ir nepagarbiai paklausė: „Ar man tai palikti čia?“ Ketvirta, X. leido ieškovui suprasti, jog mano, kad misijos vertinimo taisyklės yra „kvailos“ (arba „idiotiškos“). Savo e. laiške ieškovas priminė, kad gali jaustis priverstas pateikti oficialų skundą misijos vadovui.
17 2015 m. vasario 9 d. atsakyme M., atsižvelgdamas į ieškovo e. laiške išsakytos situacijos svarbą, pasiūlė ieškovui tris galimybes. Pirmoji iš jų buvo surengti susitikimą iš pradžių su ieškovu, tada su X ir galiausiai su ieškovu ir X., siekiant išsiaiškinti situaciją ir surasti būsimą sprendimą. Antroji galimybė buvo surengti susitikimą iš pradžių su ieškovu, tada su X ir galiausiai su ieškovu, X. ir misijos žmogiškųjų išteklių skyriaus darbuotoju, siekiant išsiaiškinti situaciją ir surasti būsimą sprendimą. Būtų parengta ataskaita arba raštas ir pridėti prie ieškovo ir X. asmens bylų. Pagal trečią galimybę ieškovas pateiktų oficialų skundą misijos vadovui.
18 Ieškovas į šį e. laišką atsakė kitu tos pačios dienos e. laišku. Jame ieškovas pranešė M. apie naują incidentą su X. Kaip teigė ieškovas, X. įėjo į jo biurą nepasibeldęs. Kai ieškovas paaiškino X., jog tikisi, kad prieš įeidamas į biurą jis pasibels, X. „pirštu pasukiojo sau prie dešiniojo smilkinio (savaime suprantamas gestas)“. Ieškovas nurodė, jog pasakė X., kad tai paskutinis kartas, kai X. atidaro jo duris nepasibeldęs, o tada X. jį nutraukė ir plačiai šypsodamasis paklausė: „Tu man grasini?“
19 Tame pačiame e. laiške ieškovas taip pat pranešė M. apie tai, kad po šio incidento jautėsi prastai, todėl nuėjo pas seselę, ši jam davė vaistų. Ieškovas dar pridūrė, kad jam ėmė svaigti galva – gal nuo vaistų, o gal dėl to, ką jis pavadino „psichologiniu priekabiavimu“, todėl negali atsakyti į jam M. pateiktą siūlymą. Vis dėlto ieškovas nurodė M., kad pasitiki jo sprendimu ir kad jeigu M. padarytų išvadą, kad yra didelė problema ir apie ją reikia pranešti misijos vadovui, jis būtų dėkingas, jei M. apie tai informuotų misijos vadovą „ir ieškovo vardu, kol jis pasijus geriau ir galės suformuluoti oficialų skundą“. Ieškovas pridūrė, kad jeigu M. manytų, kad sprendimą galima surasti administracijos lygmeniu, žinoma, jis teiktų pirmenybę pastarajam. Tačiau ieškovas primygtinai prašė, kad tokiu atveju M. apsvarstytų galimybę taikyti laikinas priemones, siekiant užtikrinti ieškovo apsaugą, t. y. uždrausti X. įeiti į ieškovo biurą ir kalbėtis su juo, kol bus surastas sprendimas.
20 2015 m. vasario 10 d. atsakyme M. pranešė ieškovui, kad „privalo elgtis rūpestingai ir atsižvelgdamas į [ieškovo] nurodytų faktinių aplinkybių pobūdį mano, kad nėra kitos alternatyvos, kaip tik persiųsti ieškovo e. laišką [misijos vadovui] ir [jo pavaduotojui], kurie misijoje yra vieninteliai kompetentingi užtikrinti Elgesio kodekso laikymąsi ir šio pobūdžio drausminių klausimų nagrinėjimą“. Šio e. laiško adresatai buvo misijos vadovas ir jo pavaduotojas.
21 Vėliau tą pačią dieną, t. y. 2015 m. vasario 10 d., misijos vadovo pavaduotojas S. išsiuntė e. laišką misijos vadovui siekdamas informuoti, kad ieškovas „skund[ėsi] [X]. elgesiu“ ir kad dėl pastarųjų dienų įvykių „pablogėjo ieškovo sveikata“. S. paaiškino, kad, nors tokioje situacijoje sunku nustatyti, kas iš tikrųjų įvyko, atrodo, sunku neatsižvelgti į ieškovo nurodytas aplinkybes. Todėl S. misijos vadovui nurodė, kad, „siekdamas išsiaiškinti visus šiuos faktus, jis siūlo šiuos įvairius pranešimus laikyti skundu, dėl kurio turi būti pradėta drausminė procedūra“, ir kad „atlikus pirminį tyrimą bus galima nustatyti, ar pateikti kaltinimai yra pagrįsti, ar ne“. S. pridūrė, kad jei misijos vadovas nurodytų taikyti šią priemonę, jis imtųsi organizuoti priekabiavimo ar patyčių, kuriomis kaltinama, pirminį tyrimą“.
22 2015 m. vasario 10 d. išsiųstame e. laiške misijos vadovas pritarė S. siūlymui. Misijos vadovas taip pat informavo S. manantis, kad lygiagrečiai su pirminiu tyrimu taip pat būtina surengti M., ieškovo ir X. susitikimą.
23 Tačiau po šio susirašinėjimo e. laiškais jokio pirminio tyrimo nebuvo pradėta ir nebuvo surengta jokio M., ieškovo ir X. susitikimo.
24 Nuo 2015 m. birželio 19 d. iki liepos 6 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 24 d. ieškovas atostogavo.
25 2015 m. rugpjūčio 25 d. misijos vadovui skirtame e. laiške ieškovas nurodė, kad M. informavo misijos vadovą apie nemalonius incidentus, susijusius su X. psichologiniu priekabiavimu, tačiau jo neišklausė nei misijos vadovas, nei drausmės komisija. Teigdamas, kad X. elgesys su juo ir toliau prisideda prie prastos darbo aplinkos, kenkiančios jo sveikatai, kūrimo, ieškovas paprašė misijos vadovo pranešti jam apie priemones, kurių jis ketina imtis, kad ši situacija būtų nutraukta.
26 Tą pačią dieną misijos vadovas atsakė, kad 2015 m. vasario mėn. pranešė apie ieškovo nurodytas faktines aplinkybes misijos vadovo pavaduotojui, kuris yra atsakingas už drausmę pagal Elgesio kodekso 8.4.1 punktą, o kadangi negavo jokios informacijos iš suinteresuotųjų šalių, jam susidarė įspūdis, kad misijos vadovo pavaduotojas sugebėjo išspręsti šį ginčą draugiškai. Misijos vadovas pridūrė, jog konstatavęs, kad taip nėra, jis laiko 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovo e. laišką oficialiu skundu.
27 2015 m. rugpjūčio 28 d. e. laiške misijos vadovui ieškovas nurodė, kad po 2014 m. gruodžio mėn. įvykusių vertinimo komiteto posėdžių X. „kiekvieną kartą rodo neapykantą ir stengiasi apjuodinti, apibarti, sumenkinti, viešai pažeminti ieškovą net ir matant jo personalui“. Be to, ieškovas misijai pranešė, kad vieną 2015 m. vasario arba kovo mėn. dieną X. įėjo į ieškovo biurą, išpylė jam ant kojų verdančią arbatą ir taip išliejo savo fizinę agresiją.
28 2015 m. rugpjūčio 28 d. laiške misijos vadovas ieškovui pranešė, kad, gavęs 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovo skundą dėl X., jis nusprendė „pagal drausminę kompetenciją“ perduoti šį skundą misijos vadovo pavaduotojui. Be to, minėtame laiške misijos vadovas ieškovą informavo, kad priėmė sprendimą uždrausti X. artintis prie ieškovo.
29 2015 m. rugpjūčio 30 d. e. laiške misijos vadovui ieškovas nurodė, kad „patvirtina kaltinimus X. dėl fizinės agresijos ir priekabiavimo“, ir prašė misijos vadovo laikyti šį e. laišką oficialiu skundu.
30 2015 m. rugpjūčio 25 d. išduotoje pažymoje gydytojas, pas kurį ieškovas buvo nuvykęs į konsultaciją Nigeryje, konstatavo, kad dėl sveikatos būklės ieškovui reikia nustatyti 7 dienų nedarbingumą. 2015 m. rugpjūčio 27 d. išduotoje antrojoje pažymoje tas pats gydytojas paaiškino, kad dėl psichinės sveikatos jis turėtų atsitraukti nuo darbo vietos. Po tos pačios dienos kontrolinio vizito gydytojas padarė išvadą, kad ieškovo būklė nepagerėjo, kad jis patiria psichologines kančias ir jam labai rekomenduojama kuo skubiau grįžti į Europą pasikonsultuoti su psichiatru.
31 2015 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas išvyko iš misijos vietos į ligoninę Prancūzijoje.
32 2015 m. rugsėjo 1 d. ligoninės, kurioje gydėsi ieškovas, kompetentingas gydytojas išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą iki 2015 m. rugsėjo 14 d. 2015 m. rugsėjo 9 d. psichiatras, su kuriuo konsultavosi ieškovas, išrašė pažymą, pagal kurią ieškovas negalėjo grįžti į darbą iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Šį nedarbingumo pažymėjimą minėtas gydytojas keletą kartų pratęsė, paskutinį kartą – iki 2016 m. liepos 16 d. Dviejose iš šių pažymų, atitinkamai datuojamose 2015 m. spalio 14 d. ir lapkričio 26 d., buvo nurodyta „sunki depresinė būklė“.
33 2015 m. spalio 6 d. e. laiške misija ieškovui pranešė, kad pagal jo darbo sutarties 15.3 punktą nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo ieškovo nedarbingumo pradžios, jam nebegali būti mokamas darbo užmokestis.
34 2015 m. spalio 8 d. e. laiške misijos darbuotojas ieškovui pranešė, kad jis yra paskirtas atsakingu už pirminį tyrimą, pradėtą gavus ieškovo skundą dėl X., ir paklausė, ar ieškovas galėtų atvykti į misijoje rengiamą apklausą, o jei ne, ar ieškovas turi jam papildomos informacijos ir ar jis galėtų nurodyti liudytojų, kurie jo pageidavimu būtų išklausyti, vardus ir pavardes.
35 Ieškovas per advokatus pateikė misijai papildomos informacijos.
36 2015 m. lapkričio 26 d. laiške misijos vadovas ieškovui pranešė, kad drausminis tyrimas dėl X. yra baigtas, kad misijos drausmės komisija konstatavo Elgesio kodekso pažeidimą ir pasiūlė taikyti sankciją X., taip pat kad misijos vadovas patvirtino drausmės komisijos sprendimą ir įgyvendino šią priemonę.
37 2016 m. sausio 25 d. ieškovas per savo advokatus pateikė misijai prašymą atlyginti žalą, grindžiamą SESV 340 straipsnio 2 dalimi.
38 2016 m. birželio 8 d. laišku misija pranešė ieškovui, kad po 2016 m. liepos 15 d. jo darbo sutartis negali būti pratęsta.
39 2016 m. liepos 11 d. registruotu laišku, išsiųstu adresu Prancūzijoje, kurį ieškovas buvo nurodęs misijai, Prancūzijos medicinos klinika misijos prašymu pakvietė ieškovą į medicininę patikrą, ji buvo numatyta 2016 m. liepos 13 d. Lapelis su šiuo kvietimu buvo paštu grąžintas minėtai medicinos klinikai, nes ieškovas jo neatsiėmė.
40 2016 m. liepos 15 d. e. laiške misija pranešė ieškovui apie lapelio su kvietimu į medicininę patikrą grąžinimą. Misija taip pat nurodė, kad medicinos pažymos, kurias ieškovas pateikė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., neatitiko jo darbo sutartyje nustatytų taisyklių, todėl misija abejoja jų galiojimu.
Procesas ir šalių reikalavimai
41 2016 m. spalio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.
42 Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal savo Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalį, paprašė misijos pateikti vieną dokumentą. Misija šį reikalavimą įvykdė per nustatytą terminą.
43 Remdamasis teisėjo pranešėjo pasiūlymu, Bendrasis Teismas (penktoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalyje numatytas proceso organizavimo priemones, šalių paprašė atsakyti į tam tikrus klausimus. Šalys šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.
44 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2017 m. spalio 26 d. posėdį.
45 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
– pripažinti misijos atsakomybę pagal SESV 340 straipsnį,
– įpareigoti atlyginti patirtą turtinę žalą,
– įpareigoti atlyginti patirtą neturtinę žalą, įvertintą 70 000 EUR,
– priteisti iš misijos visas bylinėjimosi išlaidas.
46 Misija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ginčo dalyko
47 Atsižvelgdamas į ieškinio tekstą, ieškovas iš esmės prašo Bendrojo Teismo įpareigoti misiją atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji sukėlė ieškovui, laiku neištyrusi jo skundų dėl priekabiavimo, kuriuos ieškovas misijai pateikė 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. vasario mėn.
48 2015 m. rugpjūčio 28 d. misijos vadovui skirtame e. laiške ieškovas jam papildomai pranešė, kad X. įvykdė fizinę agresiją prieš ieškovą 2015 m. vasario arba kovo mėn. Tačiau ši tariama fizinė agresija nebuvo paminėta nė viename iš ieškovo 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. vasario mėn. e. laiškų, kurie, kaip teigė ieškovas, buvo skundai dėl priekabiavimo. Tiesa, 2015 m. rugpjūčio 30 d. e. laišku misijos vadovui ieškovas prašė laikyti jo 2015 m. rugpjūčio 28 d. e. laišką oficialiu skundu dėl, be kita ko, minėtos fizinės agresijos. Vis dėlto šis ieškinys nesusijęs su tuo, kokių veiksmų misija ėmėsi gavusi 2015 m. rugpjūčio 28 ir 30 d. e. laiškus. Todėl šioje byloje Bendrasis Teismas turi nagrinėti tik tai, ar misija įvykdė įsipareigojimus, susijusius su skundais dėl priekabiavimo, kuriuos ieškovas laikė pateiktais misijai 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. vasario mėn.
49 Iš ieškinio matyti, kad jis pateiktas dėl sutartinės misijos atsakomybės, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnio 1 dalį, ir ieškovas tai patvirtino 2017 m. spalio 10 d. atsakyme į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus. Todėl argumentai, kuriuos misija pateikė siekdama įrodyti, kad šioje byloje nėra įvykdytos sąlygos, būtinos jos deliktinei atsakomybei atsirasti, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnio 2 dalį, neturi jokios reikšmės.
Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos
50 Sprendimo 2012/392 12a straipsnyje, pagal Sprendimo 2014/482 2 straipsnį taikytiname nuo 2014 m. liepos 16 d. (žr. šio sprendimo 3 punktą), misijai buvo suteikta teisė sudaryti sutartis ir kreiptis į teismą, taip suteiktas jai teisinis subjektiškumas. Be to, iš Sprendimo 2012/392 7 straipsnio 3 ir 4 dalių matyti, kad misija gali įdarbinti personalą pagal sutartis ir kad šio personalo įdarbinimo sąlygos, teisės ir pareigos numatytos misijos vadovo ir darbuotojo sudarytose sutartyse.
51 SESV 272 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją, ar pagal privatinę teisę. Kaip yra šioje byloje, pirmoje ieškovo darbo sutartyje su misija buvo numatyta sąlyga, pagal kurią jurisdikcija suteikiama Briuselio (Belgija) teismams. Tačiau darbo sutartyje, kurią ieškovas ir misija sudarė laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 15 d., ir darbo sutartyje, kurią šios dvi šalys sudarė laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2016 m. liepos 15 d., buvo numatyta sąlyga, pagal kurią jurisdikcija suteikta Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Kadangi faktinės aplinkybės, dėl kurių paduotas šis ieškinys, susiklostė per laikotarpį, kurį apėmė pastarosios dvi darbo sutartys, šis ieškinys gali būti grindžiamas SESV 272 straipsniu. Be to, pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso kaip pirmajai instancijai nagrinėti ir spręsti SESV 272 straipsnyje nurodytus ieškinius.
52 Pagal dviejų paskutinių ieškovo ir misijos sudarytų darbo sutarčių 20 straipsnį ginčai dėl šių sutarčių aiškinimo turi būti perduodami arbitražui. Tačiau šiame straipsnyje aiškiai numatyta, kad jurisdikcija suteikiama nedarant poveikio galimybei perduoti ginčą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Taigi šio straipsnio nuostatos nedraudė ieškovui perduoti šį ginčą Bendrajam Teismui.
53 Be to, pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją Sąjungos teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl BSGP misijų personalo administravimo, net jei šis administravimas susijęs su veiksmais „vietoje“ (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 19 d. Sprendimo H / Taryba ir Komisija, C‑455/14 P, EU:C:2016:569, 54–60 punktus).
54 Taigi Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį, beje, misija to neginčija.
Dėl priimtinumo
55 Misija ginčija ieškinio priimtinumą.
56 Pirma, kalbant apie misijos per teismo posėdį pateiktą argumentą, pagal kurį ieškinys yra nepriimtinas, nes ieškovas nesilaikė ikiteisminės procedūros, pakanka pažymėti, kad tiek, kiek šis argumentas reiškia, kad ieškovas, prieš paduodamas šį ieškinį, privalėjo kreiptis į misiją, ši pareiga šioje byloje bet kuriuo atveju yra įvykdyta. Iš tiesų, nors 2016 m. sausio 25 d. ieškovo misijai adresuotas prašymas atlyginti žalą formaliai buvo grindžiamas SESV 340 straipsnio 2 dalimi, jo dalykas sutapo su šio ieškinio dalyku.
57 Antra, misija teigia, kad šis ieškinys yra nepriimtinas, kiek jis susijęs su reikalavimais atlyginti tariamą žalą, sukeltą dėl misijos sprendimo nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. nebemokėti ieškovui darbo užmokesčio (žr. šio sprendimo 33 punktą). Kadangi ieškovas neapskundė šio misijos sprendimo, jis nebegali jo ginčyti, teikdamas reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ieškovas negrindžia savo ieškinio dėl žalos atlyginimo žala, susijusia su misijos sprendimu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. nebemokėti jam darbo užmokesčio. Iš tiesų šis ieškinys susijęs su žala, patirta dėl to, kad misija nepradėjo tirti skundų dėl priekabiavimo, kuriuos ieškovas laikė paduotais 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. vasario mėn. ir iš kurių vienas būtų susijęs su jo darbo užmokesčio mokėjimo nutraukimu. Todėl šį argumentą reikia atmesti, nes nėra reikalo priimti sprendimo dėl to, ar ieškovas turėjo apskųsti sprendimą nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. nebemokėti jam darbo užmokesčio.
58 Trečia, 2017 m. spalio 11 d. atsakyme į Bendrojo Teismo rašytinius klausimus ir pateikdama pastabas dėl Prancūzijos teisės misija nurodė, kad, nesant tikslių, objektyvių ir neprieštaringų faktinių aplinkybių, leidžiančių preziumuoti priekabiavimo buvimą, Bendrasis Teismas turėtų pripažinti ieškinį nepriimtinu. Per teismo posėdį, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, misija nurodė, kad tokia išvada darytina neatsižvelgiant į šioje byloje taikytiną teisę. Bet kuriuo atveju šį argumentą reikia atmesti, nes ieškinys grindžiamas ne žala, susijusia su tariamu priekabiavimu, o žala, atsiradusia dėl to, kad misija nepradėjo tirti skundų dėl priekabiavimo, kuriuos ieškovas laikė paduotais misijai 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. vasario mėn.
59 Galiausiai, ketvirta, argumentas, kurį misija mėgina grįsti 2015 m. rugpjūčio 30 d. misijos vadovui skirto e. laiško turiniu, taip pat turi būti atmestas. Tame e. laiške ieškovas tikrai nurodė, kad „formaliai patvirtina neteikiantis skundo“ dėl „to, kad pirminis tyrimas, kurį buvo nurodęs atlikti [misijos vadovas], nebuvo atliktas arba buvo atliktas jam nedavus parodymų“. Tačiau, kaip ieškovas pabrėžė per teismo posėdį, šios pastabos negalima laikyti galimybės pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme atsisakymu. Iš tiesų toks atsisakymas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, kad būtų galima kvestionuoti ieškinio priimtinumą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju taip nėra. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad misijos cituotoje pastaboje nenurodyta jokios galimybės pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme.
60 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys turi būti pripažintas priimtinu.
Dėl esmės
Dėl taikytinos teisės
61 Pagal SESV 340 straipsnio 1 dalį Sąjungos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.
62 Šioje byloje ieškovo darbo sutartyse šioms sutartims taikytina teisė nenurodyta.
63 Atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimą dėl minėto aspekto, ieškovas teigė, kad misijos atsakomybės teisinis pagrindas yra minėtų darbo sutarčių nuostatos, įskaitant Elgesio kodekso nuostatas, ir Sąjungos aktai, pagal kuriuos buvo sudarytos šios sutartys. Papildomai reikėtų remtis Nigerio civiliniu kodeksu ir, be kita ko, jo 1134 straipsnio pirma pastraipa.
64 Misija savo ruožtu teigia, kad jos sutartinė atsakomybė kyla iš misijos ir ieškovo sudarytų darbo sutarčių. Jeigu Bendrasis Teismas išimties tvarka turėtų nagrinėti nacionalinę teisę šiuo klausimu, bylai būtų reikšmingos Prancūzijos teisės nuostatos, konkrečiau – Prancūzijos darbo kodekso nuostatos.
65 Per teismo posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimus šiuo aspektu šalys patvirtino manančios, kad, siekiant išnagrinėti galimą sutartinę misijos atsakomybę, pakanka išnagrinėti aptariamas darbo sutartis, įskaitant Elgesio kodekso nuostatas, ir nėra reikalo remtis nacionaline teise.
66 Bendrasis Teismas konstatuoja, kad šis ieškinys tikrai gali būti nagrinėjamas remiantis tik aptariamomis darbo sutartimis ir Elgesio kodekso nuostatomis, kurios yra šių darbo sutarčių sudedamoji dalis, atsižvelgiant į bendruosius Sąjungos teisės principus sutartinės atsakomybės atsiradimo srityje. Pagal šiuos principus turi būti įvykdytos trys sąlygos, kad ieškinys dėl sutartinės atsakomybės galėtų būti patenkintas, t. y. pirma, nagrinėjama institucija turi būti neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, antra, ieškovas turi būti patyręs žalą ir, trečia, tarp šios institucijos elgesio ir patirtos žalos turi būti priežastinis ryšys.
67 Todėl nebūtina nagrinėti, ar, kaip per teismo posėdį teigė ieškovas, įrodymai, kuriuos misija pateikė siekdama įrodyti galimą Prancūzijos teisės taikymą, yra nepriimtini.
Dėl misijos sutartinių įsipareigojimų pažeidimo
68 Ieškovas teigia, kad, nors jis 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškais kreipėsi į misiją su skundais dėl kolegos priekabiavimo, nuo kurio nukentėjo, misija nesiėmė jokių tolesnių veiksmų dėl šių skundų, todėl pažeidė kelias Elgesio kodekso 8.4 punkto nuostatas.
69 Kaip teigia ieškovas, šį pažeidimą apibūdina tai, kad, pirma, misijos vadovo pavaduotojas S. 2015 m. vasario 10 d. e. laiške pats nusprendė, kad ieškovo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškai turi būti laikomi oficialiu skundu dėl priekabiavimo, todėl pasiūlė pradėti pirminį tyrimą, ir kad, antra, šį pasiūlymą tą pačią dieną aiškiai patvirtino misijos vadovas. Tačiau toliau dėl šio sprendimo pradėti pirminį tyrimą nebuvo imtasi jokių veiksmų.
70 Šiuo klausimu ieškovas nurodo, jog Elgesio kodekso 8.4.1 punkte numatyta, kad jeigu pranešama apie šio kodekso nuostatų pažeidimą, privaloma pradėti pirminį tyrimą. Todėl misijai nebuvo palikta jokios diskrecijos, kai tik ji sužinojo apie ieškovo nusiskundimus ir kai tai pripažino oficialiu skundu.
71 Todėl misija labai šiurkščiai pažeidė sutarties taisykles, t. y. taisykles, kurias ji pati nustatė gero elgesio ir vidaus tyrimų srityje. Šių taisyklių tikslas – apsaugoti misijos darbuotojus, be kita ko, tais atvejais, kai jie patiria priekabiavimą ar bauginimą iš kolegų.
72 Ieškovas priduria, kad 2015 m. vasario 9 d. e. laiške jau pažymėjo, kad dėl situacijos, kurioje jis buvo tuo metu, pablogėjo jo sveikata, ir misijos vadovo pavaduotojas pranešė apie tai misijos vadovui.
73 Misija ginčija šiuos argumentus.
74 Iš Elgesio kodekso 8.4.1 punkto matyti, kad jeigu pranešama ar nustatoma, kad galbūt pažeistos šio kodekso nuostatos, pradedamas pirminis tyrimas. Iš to darytina išvada, kad, kaip teigia ieškovas, pirminį tyrimą tokiu atveju privaloma pradėti ir kad šiuo klausimu misija neturi jokios diskrecijos.
75 Be to, pažymėtina, kad Elgesio kodekso 8.4.1 punkto nuostatos turi būti aiškinamos kartu su to paties kodekso 7.1 punkto nuostatomis, pagal kurias misijos darbuotojai turi teisę ir pareigą raštu paduoti skundą misijos vadovui visais įtariamo netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo ar nekompetencijos atvejais (žr. šio sprendimo 9 punktą). Iš šių nuostatų matyti, kad misijos darbuotojas, manantis, kad nukentėjo nuo priekabiavimo veiksmų, ir norintis, kad misija šiuo klausimu pradėtų pirminį tyrimą, turi paduoti rašytinį skundą misijos vadovui. Kadangi Elgesio kodekso 8.4.3 punkte šiame kontekste nurodomas „kaltinamas darbuotojas“, aišku, kad skundas turi būti susijęs su asmeniu, kurio tapatybė nustatyta.
76 Pirma, kalbant apie ieškovo 2014 m. gruodžio 17 d. e. laišką, akivaizdu, kad šios sąlygos nėra įvykdytos.
77 Pirmiausia neginčijama, kad tame e. laiške ieškovas neatskleidė X. tapatybės. Tai, kad iš šio e. laiško buvo aišku, kad buvo kalbama apie vertintoją, atrankos komiteto narį, kurį nurodė ieškovas, ir kad šį komitetą sudarė tik trys vertintojai, du iš jų – vyrai, neturi įtakos šiai išvadai.
78 Antra, nors ieškovas 2014 m. gruodžio 17 d. e. laiške smarkiai kritikavo X. požiūrį, kurio šis laikėsi vykstant diskusijoms vertinimo komitete, jis nesuformulavo jokio konkretaus kaltinimo, kuris būtų leidęs suprasti, jog ieškovas laiko X. elgesį priekabiavimo atveju. Ieškovas savo ieškinyje iš tiesų teigė, kad savo 2014 m. gruodžio 17 d. e. laiške pranešė apie su X. susijusį interesų konfliktą, kiek tai susiję su derybų procedūra, kuri buvo aptariama vertinimo komitete. Tačiau ieškovo 2014 m. gruodžio 17 d. e. laiške nebuvo pateikta jokios informacijos šiuo klausimu ir, beje, jis niekaip nepaaiškino, kaip toks interesų konfliktas galėjo lemti priekabiavimą. Bet kuriuo atveju ieškovas nepaaiškino, kaip tai, kad misija galimai nepradėjo pirminio tyrimo dėl šio interesų konflikto, galėjo lemti jos sutartinę atsakomybę ieškovui.
79 Trečia, reikia pažymėti, kad 2014 m. gruodžio 17 d. e. laiške ieškovas nurodė, jog buvo pasirengęs surašyti „išsamią ir detalią ataskaitą“ misijos vadovui, jeigu šio e. laiško adresatas to pageidautų. Tačiau ieškovas neteigė, kad vėliau perdavė misijos vadovui tokią ataskaitą ar padavė skundą dėl X. elgesio vertinimo komitete.
80 Galiausiai, ketvirta, pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas pats teigia, jog pirmą kartą apie psichologinio priekabiavimo situaciją pranešė 2015 m. vasario mėn.
81 Antra, kalbant apie misijos laikinajam administracijos vadovui M. skirtą ieškovo 2015 m. vasario 7 d. e. laišką, pažymėtina, kad šiame e. laiške ieškovas nurodė X. tapatybę, tam tikrą jo elgesį, kurį laikė netinkamu, ir išreiškė viltį, kad galėtų būti surastas sprendimas. Papildomai reikia pažymėti, kad šiame e. laiške ieškovas tik paprašė M. pagalbos dėl X. elgesio ir paaiškino, jog padarė išvadą, kad tuo metu nesijautė privalantis paduoti oficialų skundą misijos vadovui. Todėl paties 2015 m. vasario 7 d. e. laiško negalima laikyti skundu, kaip tai suprantama pagal Elgesio kodekso 7.1 punktą.
82 Trečia, kalbant apie e. laišką, kurį ieškovas 2015 m. vasario 9 d. nusiuntė M., reikia pažymėti, kad šis e. laiškas buvo ieškovo atsakymas į 2015 m. vasario 9 d. e. laišką, kuriuo M. atsakė į jo 2015 m. vasario 7 d. e. laišką. Šiame atsakyme M. pasiūlė ieškovui tris galimybes, įskaitant galimybę paduoti oficialų skundą misijos vadovui. Kaip misija teisingai pažymėjo savo 2015 m. vasario 9 d. e. laiške, vis dėlto ieškovas nepasirinko nė vienos iš šių galimybių ir pageidavo administracinio sprendimo. Be to, aplinkybė, kad 2015 m. vasario 9 d. e. laiške ieškovas užsiminė apie misijos administracijos laikinojo vadovo galimybę informuoti misijos vadovą apie problemas su X., „kol [jis] pasijus geriau ir galės paduoti oficialų skundą“, rodo, jog jis manė, kad dar nėra suformulavęs šio skundo. Galiausiai reikia pažymėti, kad 2015 m. vasario 9 d. e. laiškas nebuvo adresuotas misijos vadovui, nors pagal Elgesio kodekso 7.1 punktą skundas dėl priekabiavimo turi būti paduodamas misijos vadovui.
83 Nepaisydamas šių aplinkybių, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad misijai buvo teisėta ir tinkama 2015 m. vasario 7 ir 9 d. laiškus, aiškinamus kartu, laikyti oficialiu skundu.
84 Pirma, reikia pažymėti, kad 2015 m. vasario 9 d. e. laiške ieškovas, priešingai, nei teigia misija, patikslino, kad laiko save nukentėjusiu nuo X. „psichologinio priekabiavimo“.
85 Antra, nors ieškovas aiškiai nepasirinko nė vienos iš trijų jam pasiūlytų galimybių, 2015 m. vasario 9 d. e. laiške jis pranešė M., kad po šiame e. laiške paminėto incidento ieškovas pasijuto blogai, todėl nuėjo pas seselę, ši jam davė vaistų. Ieškovas pridūrė, kad gal nuo vaistų, o gal dėl to, kad manė patyręs psichologinį priekabiavimą, jam šiek tiek svaigo galva, todėl negalėjo atsakyti į M. pateiktą siūlymą. Be to, jis užsiminė apie galimybę pranešti misijos vadovui apie savo problemas su X., kol pasijus geriau ir galės suformuluoti oficialų skundą. Iš šių pastabų matyti, kad ieškovas jautėsi nukentėjęs nuo priekabiavimo, patyrė sveikatos problemų, susijusių su šiuo priekabiavimu, ir kad tuo metu jo sveikatos būklė neleido jam paduoti oficialaus skundo dėl priekabiavimo. Akivaizdu, kad misija turėjo atsižvelgti į šias papildomas aplinkybes, spręsdama, kokių veiksmų toliau imtis dėl 2015 m. vasario 9 d. ieškovo e. laiško. Visų pirma misija, įgyvendindama rūpestingumo pareigą, turėjo atsižvelgti į tai, kad, nors jų darbuotojas nurodė galimus priekabiavimo veiksmus, tuo metu jis negalėjo paduoti tinkamos formos skundo dėl sveikatos problemų, kurios, kaip jis pats teigė, buvo susijusios su šiais priekabiavimo faktais.
86 Trečia, 2015 m. vasario 9 d. e. laiške ieškovas pabrėžė, kad pasitikėjo M. sprendimu ir kad jeigu M. būtų padaręs išvadą, kad yra didelė problema, apie kurią reikia pranešti misijos vadovui, jis būtų dėkingas, jeigu M. informuotų apie tai vadovą. Iš to darytina išvada, kad ieškovas pasikliovė M. vertinimu dėl to, kokių veiksmų toliau imtis dėl jo e. laiškų. Todėl šiuo klausimu taip pat reikia atsižvelgti į šiuo atveju M. atliktą konkretų vertinimą.
87 Ketvirta, reikia pažymėti, kad 2015 m. vasario 10 d. atsakyme M. ieškovui pranešė, kad „privalo elgtis rūpestingai, ir atsižvelgdamas į [ieškovo] nurodytų faktinių aplinkybių pobūdį mano, kad nėra kitos alternatyvos, kaip tik persiųsti ieškovo e. laišką [misijos vadovui] ir [jo pavaduotojui], kurie misijoje yra vieninteliai kompetentingi užtikrinti Elgesio kodekso laikymąsi ir šio pobūdžio drausminių klausimų nagrinėjimą“.
88 Kalbant apie 2015 m. vasario 10 d. M. e. laišką ir jam paliktą diskreciją dėl su šiuo e. laišku susijusių tolesnių veiksmų, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.
89 Pirma, 2015 m. vasario 10 d. M. e. laiškas buvo adresuotas ir misijos vadovui, ir jo pavaduotojui. Be to, iš bylos medžiagos dokumentų matyti, kad du ieškovo e. laiškai – 2015 m. vasario 7 ir 9 d. – tikrai buvo persiųsti misijos vadovui 2015 m. vasario 10 d. Nors Elgesio kodekso 7.1 punkte reikalaujama, kad šioje nuostatoje nurodyti skundai būtų pateikiami misijos vadovui, jame nepatikslinta, kad skundo pateikėjas būtinai turi persiųsti skundą tiesiogiai misijos vadovui ir kad šio skundo misijos vadovui negali persiųsti trečiasis asmuo, gavęs jį iš skundo pateikėjo, šiam sutikus.
90 Antra, iš M. 2015 m. vasario 10 d. e. laiško matyti, kad, priešingai, nei teigia misija, jame jis neapsiribojo tuo, kad pranešė misijos vadovui apie ieškovo problemas su X., patirtas tuo metu, kol dar nebuvo paduotas oficialus skundas, kurį ieškovas galėjo prireikus pateikti misijos vadovui. Iš šio e. laiško teksto matyti visai priešingai – M. laikėsi nuomonės, jog šiuo atveju kyla drausminis klausimas ir jį turi nagrinėti kompetentingos misijos instancijos. Iš tiesų, jeigu M. būtų siekęs tik informuoti misijos vadovą apie ieškovo problemas, jam nebūtų reikėję pridėti laiško kopijos misijos vadovo pavaduotojui ir pažymėti, kad šie du adresatai yra „misijoje vieninteliai kompetentingi užtikrinti Elgesio kodekso laikymąsi ir šio pobūdžio drausminių klausimų nagrinėjimą“.
91 Trečia, reikia pažymėti, kad 2015 m. vasario 10 d. misijos vadovui skirtame e. laiške misijos vadovo pavaduotojas S. konstatavo, kad ieškovas skundėsi X. elgesiu, ir pasiūlė laikyti ieškovo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškus skundu, dėl kurio reikia pradėti drausminę procedūrą. S. pridūrė, kad jeigu misijos vadovas nurodytų taikyti šią priemonę, jis imtųsi veiksmų pradėti pirminį tyrimą dėl įtariamų priekabiavimo veiksmų ar patyčių. Be to, reikia pažymėti, jog misijos vadovas 2015 m. vasario 10 d. atsakyme misijos vadovo pavaduotojui nurodė, kad sutinka su jo pasiūlymu. Iš šio susirašinėjimo matyti, jog ir misijos vadovas, ir jo pavaduotojas manė, kad 2015 m. vasario 7 ir 9 d. ieškovo e. laiškai galėjo ir turėjo būti laikomi skundu, kaip jis suprantamas pagal Elgesio kodeksą, ir kad turėjo būti pradėtas oficialus tyrimas.
92 Aplinkybė, kad buvo vidinis susirašinėjimas, apie kurį ieškovui buvo pranešta tik 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, šiuo klausimu neturi jokios reikšmės, nes šioje byloje svarbu tai, kaip misija suprato ieškovo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškus. Ta pati išvada darytina ir dėl misijos argumento, kad misijos vadovas neturėjo įgaliojimų įpareigoti pradėti pirminį tyrimą. Net jei taip būtų buvę, priešingai prielaidai, kuria savo 2015 m. vasario 10 d. e. laiške rėmėsi pats misijos vadovo pavaduotojas, tai nepaveiktų išvados, kad ir misijos vadovas, ir jo pavaduotojas nusprendė, kad šioje byloje turi būti pradėtas pirminis tyrimas. Todėl nebūtina nagrinėti, ar šis misijos argumentas bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip pateiktas pavėluotai, taigi ir laikytinas nepriimtinu, kaip ieškovas teigė per teismo posėdį.
93 Ketvirta, kadangi iš 2015 m. vasario 10 d. M. e. laiško buvo aišku, kad jis ketina persiųsti ieškovo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškus misijos vadovui ir jo pavaduotojui, kad šie galėtų imtis Elgesio kodekse reikalaujamų veiksmų, ieškovui visai nereikėjo imtis papildomų veiksmų šiuo klausimu. Visų pirma jam nebereikėjo pačiam kreiptis į misijos vadovą šiuo klausimu, paduodant jam oficialų skundą, kuriame būtų pakartotos jo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškuose nurodytos aplinkybės. Be to, M. e. laiške visai nebuvo užsiminta apie tai, kad būtinas toks papildomas skundas. Tas pats konstatuotina dėl misijos vadovo ir jo pavaduotojo 2015 m. vasario 10 d. susirašinėjimo e. laiškais.
94 Galiausiai, penkta, pažymėtina, jog 2015 m. vasario 9 d. e. laiške ieškovas primygtinai reikalavo, kad jeigu M. manytų, kad sprendimą galima surasti administracijos lygmeniu, jis apsvarstytų galimybę imtis laikinų priemonių ieškovo apsaugai užtikrinti, t. y. uždrausti X. įeiti į ieškovo biurą ir kalbėtis su juo, kol bus surastas sprendimas. Tačiau neginčijama, kad tuo metu dėl šio prašymo nebuvo imtasi jokių veiksmų. Tad jeigu misija manė, kad ieškovas dar privalo paduoti oficialų skundą misijos vadovui, kad jis galėtų pradėti pirminį tyrimą, laukdama šio skundo, ji turėjo priimti sprendimą dėl minėto prašymo.
95 Šių išvadų nepaneigia tai, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. e. laiške ieškovas paprašė misijos vadovo laikyti šį e. laišką oficialiu skundu. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 91–93 punktuose, ir misijos vadovas, ir jo pavaduotojas manė, kad 2015 m. vasario 7 ir 9 d. ieškovo e. laiškai yra oficialus skundas ir kad turi būti pradėtas pirminis tyrimas, todėl tuo etapu ieškovui nebereikėjo imtis papildomų veiksmų.
96 Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, Bendrasis Teismas konstatuoja, jog dėl to, kad 2015 m. vasario 7 ir 9 d. gavus ieškovo e. laiškus nebuvo pradėtas joks pirminis tyrimas, buvo pažeistas Elgesio kodekso 8.4 punktas ir todėl misija pažeidė sutartį.
97 Visi kiti misijos argumentai, kuriuos ji pateikė siekdama paneigti šią išvadą, neįtikina.
98 Pirma, misija nurodo ieškovui skirtame 2015 m. rugpjūčio 25 d. e. laiške pateiktą misijos vadovo paaiškinimą: kadangi jis negavo atsakymo iš suinteresuotųjų šalių, jam susidarė įspūdis, kad misijos vadovo pavaduotojas sugebėjo išspręsti ieškovo ir X. ginčą draugiškai. Tačiau misija neneigia, kad ginčas nebuvo išspręstas draugiškai. Bet kuriuo atveju, kaip teisingai nurodo ieškovas, būtent misijos vadovas turėjo pasiteirauti dėl veiksmų, susijusių su pirminiu tyrimu, kurį jis ir jo pavaduotojas buvo sutikę pradėti.
99 Antra, misija teigia, kad pirminis tyrimas nebuvo būtinas, nes ieškovo nurodytos aplinkybės nereiškė priekabiavimo ir nebuvo patvirtintos pakankamais įrodymais. Šis argumentas turi būti atmestas. Viena vertus, misija neįrodė, kad nė viena iš 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškuose nurodytų aplinkybių negalėjo būti laikoma priekabiavimu, kaip tai suprantama pagal Elgesio kodekso 2.5 punktą. Kita vertus, iš Elgesio kodekso negalima daryti išvados, kad pirminis tyrimas yra pateisinamas tik tuo atveju, jeigu skundo pateikėjas jau pateikė pakankamų įrodymų, kad būtų galima padaryti išvadą, jog priekabiavimas iš tikrųjų buvo.
100 Trečia, misija nurodo, kad 2015 m. vasario–rugpjūčio mėn. ieškovas neprašė pateikti jokios informacijos dėl tyrimo, kuris, kaip jis teigia, turėjo būti pradėtas 2015 m. vasario mėn. Vis dėlto misija nepaaiškino, kokią tai galėjo turėti reikšmę atsakymui į klausimą, ar ji pažeidė sutartį, nepradėdama šio pirminio tyrimo dėl ieškovo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškų. Ta pati išvada darytina dėl misijos argumento, kad per laikotarpį nuo 2015 m. vasario iki rugpjūčio mėn. ieškovas nepranešė apie jokią problemą ir neinformavo misijos apie galimą psichologinės pagalbos poreikį.
101 Galiausiai, ketvirta, misijos nurodyta aplinkybė, kad ji išlaikė paskutinę darbo sutartį su ieškovu, nors galėjo ją nutraukti, nes ieškovo veiksmus, t. y. įžeidinėjimus ir šmeižikiškus teiginius ieškovo 2015 m. rugpjūčio 28 ir 30 d. e. laiškuose misijai, laikė dideliu nusižengimu, neturi jokios reikšmės atsakant į klausimą, ar nepradėjusi pirminio tyrimo 2015 m. vasario mėn. misija pažeidė sutartį.
Dėl ieškovo nurodomų žalos pagrindų
102 Pirmasis ieškovo nurodomas žalos pagrindas yra susijęs su neturtine žala. Dėl misijos neveiklumo ieškovas nuo 2015 m. vasario iki rugpjūčio mėn. ir vėliau patyrė priekabiavimą, o to buvo galima ir reikėjo išvengti. Kaip teigia ieškovas, šią „kankynę“ parodo, be kita ko, jo sveikatos būklės sunkumas išvykstant iš misijos, taip pat medikamentinis gydymas, kurį gydytojai buvo priversti jam paskirti. Neturtinę žalą taip pat sudaro medicininės pasekmės, susijusios su šia priekabiavimo situacija, t. y. sunki depresinė būklė, kuri tęsiasi iki šiol, dėl to geriami vaistai ir priverstinis nedarbingumas dėl ligos.
103 Šią neturtinę žalą padidino misijos požiūris tuo metu, kai ieškovas buvo nedarbingas. Pirma, ji nesiėmė jokios iniciatyvos, kad ieškovas sugrįžtų į darbą. Atvirkščiai, 2016 m. liepos 11 d. misija oficialiu ieškovo adresu nusiuntė kvietimą atvykti į tariamą medicininę apžiūrą, kuri, beje, buvo grindžiama abejotinu teisiniu pagrindu ir turėjo įvykti vos po dviejų dienų, nors misija puikiai žinojo, kad iš tikrųjų ieškovas gyvena kitur. Antra, misija abejojo dėl visų ieškovo medicininių pažymų galiojimo, nes jos buvo persiųstos e. paštu, nors, gavusi pirmąją pažymą, ji patvirtino, kad jų nebūtina siųsti paštu. Toks požiūris yra nerūpestingas, negeranoriškas ir nelojalus. Dėl to patirta ieškovo neturtinė žala padidėjo.
104 Kaip teigia ieškovas, jo neturtinė žala ex æquo et bono gali būti vertinama 70 000 EUR suma.
105 Ieškovo nurodomas antrasis žalos pagrindas yra turtinė žala. Misija turi atlyginti jam žalą, prilygstančią darbo užmokesčiui, už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 29 d., kai jo mokėjimas buvo nutrauktas dėl ieškovo nedarbingumo, iki 2016 m. liepos 15 d., kai pasibaigė ieškovo trečioji darbo sutartis su misija, taip pat pridėjus palūkanas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iš tikrųjų ieškovo nedarbingumą lėmė pablogėjusi sveikatos būklė, susijusi su patirta priekabiavimo situacija darbo vietoje. Suma, kurios ieškovas reikalauja kaip negauto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 15 d., iš viso yra 73 774 EUR.
106 Kaip teigia ieškovas, trečiasis jo žalos pagrindas, taip pat paremtas turtine žala, yra darbo sutarties pratęsimo galimybės praradimas. Iš tiesų ieškovo darbo sutartis nebuvo pratęsta tik todėl, kad nebuvo įmanoma įvertinti jo darbo rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau ieškovo darbo rezultatai buvo įvertinti puikiai ir misijai toliau reikėjo už maisto tiekimą atsakingo darbuotojo paslaugų, tikimybė, kad jo darbo sutartis bus pratęsta dar metams, turėjo būti vertinama bent 80 %. Todėl ieškovui turi būti atlyginta žala, prilygstanti 80 % pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jei jo darbo sutartis būtų buvusi pratęsta.
107 Misija ginčija šiuos ieškovo argumentus.
108 Šiuo klausimu, kalbant apie ieškovo sveikatos būklę, pažymėtina, kad jis, kaip pažymi misija, nepateikė jokios medicininės ekspertizės išvadų, kurios leistų patvirtinti jo prašymą atlyginti žalą.
109 Iš bylos medžiagos dokumentų matyti, kad gydytojas, su kuriuo ieškovas 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje konsultavosi Nigeryje, konstatavo, kad ieškovas patiria psichologines kančias. Be to, iš bylos dokumentų aišku, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui buvo pripažintas nedarbingumas iki jo darbo sutarties su misija pabaigos 2016 m. liepos mėn. Galiausiai iš to matyti, kad pažymose, kuriose buvo patvirtintas šis nedarbingumas, psichiatras, su kuriuo ieškovas konsultavosi Prancūzijoje, du kartus nurodė „sunkią depresinę būklę“.
110 Iš bylos medžiagos dokumentų matyti, kad iš tiesų ieškovo sveikatos būklė nebuvo tokia, dėl kurios jam būtų reikėję gultis į ligoninę Nigeryje ar Prancūzijoje. Iš tiesų ieškovo teiginys, kad sunkią jo sveikatos būklę 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje patvirtino medikamentinis gydymas, kurį gydytojai buvo priversti jam skirti, nebuvo įrodytas, nes gydytojo pažymose, kurias ieškovas pateikė Bendrajam Teismui, medikamentinis gydymas neminimas. Vis dėlto iš Bendrojo Teismo turimų dokumentų matyti, kad ieškovo sveikatos būklė buvo smarkiai pablogėjusi ir kad ji pablogėjo tada, kai ieškovas 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškuose atkreipė misijos dėmesį į tai, ką laikė X. priekabiavimu prie jo.
111 Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatuoja, kad negalima paneigti neturtinės žalos, susijusios su šiuo ieškovo sveikatos būklės pablogėjimu.
112 Kalbant apie ieškovo nurodomą turtinę žalą, neginčijama, kad darbo užmokesčio mokėjimas ieškovui buvo nutrauktas 2015 m. rugsėjo 29 d., todėl ieškovas prarado likusį darbo užmokestį, kuris jam būtų priklausęs pagal paskutinę jo darbo sutartį iki jos pabaigos, jeigu jis būtų galėjęs toliau dirbti, kaip ir teisę į atostogas už šį laikotarpį. Ieškovo paskutinės darbo sutarties 15.7 punkte iš tiesų buvo nurodyta, kad nebuvimas darbe dėl ligos laikomas prilygstančiu aktyvaus darbo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, ir kad jokia teisė neapima 30 kalendorinių dienų viršijančio asmens nebuvo darbe dėl ligos laikotarpio. Tačiau tai, kad pagal šią nuostatą misija galėjo ar net privalėjo nutraukti ieškovo darbo užmokesčio mokėjimą, neturi jokios įtakos išvadai, kad ieškovas prarado darbo užmokestį, kurį būtų uždirbęs, ir todėl patyrė turtinę žalą.
113 Kalbant apie galimybę sudaryti kitą darbo sutartį, reikia pasakyti, kad ieškovas iš tikrųjų neturėjo teisės į darbo sutarties su misija pratęsimą. Tačiau ji neginčijo ieškovo argumento, kad, atsižvelgiant į puikius jo ankstesnio darbo rezultatus ir tai, kad misijai ir toliau reikėjo tokių paslaugų, kurias teikė ieškovas, tikimybė, kad jo darbo sutartis bus pratęsta dar metams, buvo vertinama bent 80 %. Iš tiesų misija šiuo klausimu nurodė tik tai, kad neilgas ieškovo darbo laikotarpis pagal trečiąją darbo sutartį neleido jai įvertinti ieškovo darbo rezultatų siekiant galimai pratęsti darbo sutartį su juo. Ieškovas teigia, kad būtent dėl misijos padaryto sutarties pažeidimo jo sveikatos būklė buvo paveikta tiek, kad jis nebegalėjo grįžti į darbą. Šiomis aplinkybėmis turtinės žalos, susijusios su galimybės sudaryti naują darbo sutartį praradimu, realumas taip pat negali būti paneigtas.
114 Kiti misijos argumentai, kuriuos ji pateikė šiomis aplinkybėmis, negali paneigti šių išvadų.
115 Pirma, misijos argumentas, kad nuo 2015 m. pradžios ieškovas neslėpė nuo savo kolegų, kad ieško būdų išeiti iš misijos, nėra patvirtintas jokiais konkrečiais įrodymais ir negali paneigti išvados, kad per laikotarpį nuo 2015 m. vasario iki rugpjūčio mėn. ieškovo sveikatos būklė labai pablogėjo.
116 Antra, tai, kad nuo 2015 m. vasario iki rugpjūčio mėn. ieškovas nė karto nesusiekė su misija dėl savo galimai prastos psichologinės būklės klausimo ir kad iki 2015 m. rugpjūčio mėn. jis nepasiteiravo, kokių veiksmų misija ėmėsi dėl jo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškų, taip pat negali paneigti minėtos išvados.
117 Trečia, akivaizdu, kad ta pati išvada darytina dėl misijos argumento, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ieškovas rengėsi išeiti iš misijos tokiu būdu, kuris leido manyti, kad ieškovas neplanuoja ten grįžti.
118 Be to, misija pateikia tam tikrus argumentus, susijusius su laikotarpiu po ieškovo išėjimo iš darbo 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Pirma, misija teigia, kad ieškovas nesutiko su misijos prašymais atlikti medicininę ekspertizę siekiant įvertinti jo sveikatos būklę ir galimą nedarbingumą. Antra, ieškovo nebuvimas darbo vietoje buvo nepateisinamas ir negalėjo suteikti teisės į kompensaciją, nes jis nepateikė galiojančių ir patikrinamų gydytojo pažymų, gyveno misijai nežinomoje vietoje ir medicininės ekspertizės ar apžiūros nebuvo įmanoma atlikti dėl ieškovo kaltės. Bendrasis Teismas konstatuoja, kad šiuos argumentus reikia nagrinėti tik jeigu ieškovas gali įrodyti priežastinį ryšį tarp misijos padaryto sutarties pažeidimo ir neturtinės ir turtinės žalos, kurią jis patyrė išėjęs iš misijos, ir tai turi būti išnagrinėta toliau.
Dėl priežastinio ryšio
119 Ieškovas teigia, kad dėl misijos neveiklumo priekabiavimo situacija, apie kurią buvo pranešta 2015 m. vasario mėn., toliau tęsėsi, prastėjo ir nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. privertė jį nutraukti darbą dėl ligos. Buvo įrodyta, kad šį nedarbingumą visų pirma lėmė su priekabiavimo situacija darbo vietoje susijusi depresinė būklė, kuri buvo įvertinta kaip sunki. Pastarasis aspektas, kurį pabrėžė ieškovo gydytojas, teisiškai įrodė priežastinį ryšį tarp misijos padarytų sutarties pažeidimų ir ieškovo patirtos žalos. Ieškovas priduria, kad 2015 m. vasario mėn. jam buvo pirmą kartą išrašyti antidepresantai, nors jis ilgus metus dirbo misijoje dažnai priešiškoje aplinkoje. Be to, pirmasis ieškovo nedarbingumas turėjo būti nustatytas 2015 m. vasario 9–13 d., t. y. iš karto, kai jis pirmą kartą pranešė apie psichologinio priekabiavimo situaciją.
120 Misija ginčija ieškovo argumentus. Ji teigia, kad tarp jos elgesio ir tariamos žalos nėra priežastinio ryšio.
121 Iš jurisprudencijos matyti, kad, kalbant apie Sąjungos deliktinę atsakomybę, reikia pasakyti, jog ji gali būti laikoma atsakinga tik už tokią žalą, kurią pakankamai tiesiogiai lėmė neteisėtas atitinkamos institucijos elgesys (žr. 2000 m. spalio 24 d. Sprendimo Fresh Marine / Komisija, T‑178/98, EU:T:2000:240, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Jenkinson / Taryba ir kt., T‑602/15, EU:T:2016:660, 49 punktą). Bendrasis Teismas konstatuoja, kad tas pats taikoma kalbant apie sutartinę Sąjungos atsakomybę.
122 Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar tarp misijos elgesio ir ieškovo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.
123 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė jokio dokumento, kuris neginčijamai įrodytų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl misijos šioje byloje padaryto sutarties pažeidimo. Priešingai, nei teigia ieškovas, iš jo pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad jo gydytojas konstatavo, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas buvo susijęs su darbo vietoje patirta priekabiavimo situacija. Tai, kad 2015 m. spalio 14 d. pažymoje ieškovą tyręs psichiatras pažymėjo, kad ieškovas skundžiasi priekabiavimu darbe, nereiškia tokios išvados, nes tai yra ieškovo pastaba, dėl kurios gydytojas nepareiškė savo nuomonės.
124 Šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.
125 Pirma, 2015 m. vasario 9 d. e. laiške ieškovas informavo misiją apie sveikatos problemas, kilusias po incidento, susijusio su X., apie kurį buvo pranešta tame pačiame e. laiške. Be to, iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad po šio įvykio nuo 2015 m. vasario 9 iki 13 d. jis pirmą kartą tapo nedarbingas. Šiomis aplinkybėmis misija negalėjo nežinoti, kad, jeigu ji nesiims tinkamų veiksmų dėl ieškovo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškų, jo sveikatos būklė gali dar labiau pablogėti. Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad, kai 2015 m. rugpjūčio pabaigoje buvo pradėtas pirminis tyrimas, misijos vadovas tuo pačiu metu priėmė iš karto įsigaliojusį sprendimą uždrausti X. artintis prie ieškovo.
126 Antra, kaip jau buvo pažymėta (žr. šio sprendimo 110 punktą), neginčijama, kad ieškovo sveikatos būklė smarkiai pablogėjo 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ir kad ieškovas teigia, jog šį pablogėjimą lėmė tai, kad 2015 m. vasario mėn. nebuvo pradėtas joks pirminis tyrimas. Misija nurodo, kad šį pablogėjimą galėjo lemti kita priežastis nei priekabiavimas ar tai, kad 2015 m. vasario mėn. ji nepradėjo pirminio tyrimo. Šiuo klausimu misija teigia, kad gydytojo, su kuriuo ieškovas konsultavosi Nigeryje 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, pažymose buvo nurodyta, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimą nulėmė buvimo misijoje sąlygos. Tačiau minėtos pažymos nepatvirtina šio argumento, nes jose atitinkamas gydytojas konstatavo tik tai, kad ieškovas patiria psichines kančias ir kad dėl sveikatos būklės jis atsitolintų nuo darbo vietos.
127 Trečia, misija pripažįsta, kad tyrimas, kurį ji pradėjo 2015 m. rugpjūčio mėn., paskatino ją konstatuoti, kad X. pažeidė Elgesio kodeksą.
128 Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad yra visuma pakankamai įtikinamų požymių, leidžiančių teigti, kad tarp, pirma, aplinkybės, kad po 2015 m. vasario 10 d. misijos vadovo ir jo pavaduotojo susirašinėjimo e. laiškais misija nepradėjo pirminio tyrimo, kad ištirtų faktus, kuriuos ieškovas laikė X. priekabiavimu, ir, antra, pablogėjusios ieškovo sveikatos būklės po šios datos yra priežastinis ryšys.
129 Bendrasis Teismas konstatuoja, kad šį priežastinį ryšį galima nustatyti tik kalbant apie šio laikotarpio dalį.
130 Pirma, šiuo klausimu pažymėtina, jog iš Elgesio kodekso matyti, kad pirminis tyrimas turi būti atliktas skubiai. Visų pirma Elgesio kodekso 8.4.4 punkte numatyta, kad pirminio tyrimo ataskaita turi būti persiųsta misijos vadovo pavaduotojui per gana trumpą laiką, t. y. 10 dienų. Šiomis aplinkybėmis ieškovas privalėjo pagrįstai kelti klausimą, kodėl praėjus tam tikram laikotarpiui jis negavo jokios informacijos apie tai, kokių veiksmų imtasi dėl jo skundo, siekdamas sužinoti, ar pirminis tyrimas iš tikrųjų buvo pradėtas ir ar jis vis dar vyksta. Be to, iš bylos dokumentų, visų pirma iš įvairių ieškovo laiškų, matyti, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie tokioje situacijoje galiojančias procedūras.
131 Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovas turėjo prašyti pateikti informaciją dėl to, kokių veiksmų per pakankamai trumpą laiką imtasi dėl jo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškų, juo labiau kad, atrodo, priekabiavimo situacija, kuria jis skundėsi šiuose e. laiškuose, kaip nurodyta 2015 m. rugpjūčio 25 ir 28 d. e. laiškuose, smarkiai pablogėjo. Visų pirma reikia pažymėti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. e. laiške ieškovas skundėsi, kad 2015 m. vasario ar kovo mėn. jis patyrė X. fizinę agresiją – jam ant kojų buvo išpilta verdanti arbata. Per teismo posėdį, atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimą šia tema, ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl tik po kelių mėnesių informavo misiją apie šį incidentą, kuris, jeigu būtų įrodytas, turėtų būti pripažintas labai rimtu.
132 Ieškovas neginčija, kad nuo 2015 m. vasario mėn. iki rugpjūčio mėn., kaip teigia ir pati misija, jis tylėjo dėl tariamo priekabiavimo ir nė karto neklausė misijos, kokių veiksmų ji ėmėsi dėl jo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškų, ir neinformavo misijos apie savo būklės pablogėjimą. Šiuo aspektu, atsakydamas į Bendrojo Teismo per posėdį užduotą klausimą, ieškovas nurodė tik tiek, kad niekada nemanė, jog tokių veiksmų reikėtų imtis, pasitikėjo misija ir manė, kad tyrimas iš tikrųjų vyksta.
133 Iš tiesų pateikdamas papildomos informacijos misijai 2015 m. spalio 26 d. ieškovas pažymėjo, kad „pats X. kurį laiką elgėsi geriau (2015 m. gegužės mėn.)“, jog „[reikia] patikslinti, kad po vasario mėn. skundo jis vis dar laukė drausminės procedūros pabaigos ir de facto „auklėjamąjį“ ir „skatinamąjį“ poveikį turinčios sankcijos X., ir matydamas, kad šio elgesys keitėsi, [jis] tikėjosi, kad viskas sugrįš į savo vėžes“, ir kad „siekdamas jį palaikyti, kiek tai susiję su per tokį trumpą laiką įvykusiu šiuo teigiamu pokyčiu, ieškovas netgi pakvietė X. pietų, o šis kvietimą priėmė ir atvyko“. Taigi iš paties ieškovo pareiškimų matyti, kad 2015 m. gegužės mėn. jis manė, kad X. elgesys su ieškovu pagerėjo ir kad jis dėl savo skundo rezultato ir padrąsinančio elgesio galėjo tikėtis, kad jų santykiai normalizuosis. Tačiau, kaip nurodo pats ieškovas, šie santykiai buvo pagerėję tik trumpam, todėl iš to galima spręsti, kad vėliau priekabiavimo situacija, kuria skundėsi ieškovas, tęsėsi. Todėl, net pripažįstant, kad 2015 m. gegužės mėn. pagerėjus situacijai ieškovui nebuvo pagrindo prašyti informacijos apie tai, kokių veiksmų imtasi dėl jo skundo, to negalima pasakyti apie paskesnį laikotarpį.
134 Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp nepradėto pirminio tyrimo ir pablogėjusios ieškovo sveikatos būklės gali būti laikomas teisiškai įrodytu tik laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. gegužės mėn., bet ne ilgiau. Reikia konstatuoti, kad po šio laikotarpio ieškovo sveikatos būklės blogėjimo tiesiogiai nebelėmė tai, kad nebuvo pradėtas pirminis tyrimas ir kad prie jo būklės pablogėjimo prisidėjo tai, kad ieškovas nieko nedarė tam, kad sužinotų, kokių veiksmų imtasi dėl jo 2015 m. vasario 7 ir 9 d. e. laiškų, ar kad praneštų savo vadovybei apie santykių su X. pablogėjimą. Šiuo klausimu ieškovo 2015 m. rugpjūčio 25 d. e. laiškas turi būti laikomas pavėluotu, juo labiau kad tuo metu jo sveikatos būklė pablogėjo tiek, kad, kaip nurodyta šio laikotarpio gydytojo pažymose, jam teko pripažinti nedarbingumą ir grįžti į Europą. Todėl, nesant reikalo nagrinėti kitų šiuo klausimu misijos pateiktų argumentų, ji negali būti laikoma atsakinga už neturtinę žalą, kurią ieškovas patyrė po 2015 m. gegužės mėn., visų pirma už neturtinę žalą, kurią ieškovas patyrė išvykęs iš misijos 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje.
135 Antra, iš šio sprendimo 112 ir 113 punktų matyti, kad ieškovas patyrė turtinę žalą išvykęs iš misijos 2015 m. rugpjūčio mėn. Taigi dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 130–134 punktuose, reikia konstatuoti, kad misija negali būti laikoma atsakinga už šią turtinę žalą.
136 Atsižvelgdamas į visa tai, kas nurodyta pirmiau, Bendrasis Teismas nusprendžia, kad ieškovo patirtos neturtinės žalos suma ex aequo et bono yra 10 000 EUR.
137 Iš viso to, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad misija turi būti įpareigota sumokėti ieškovui 10 000 EUR neturtinę žalą, o kiti reikalavimai turi būti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
138 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
139 Šioje byloje ir ieškovas, ir misija pralaimėjo bylą iš dalies. Tačiau, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, reikia nuspręsti, kad misija, be savo bylinėjimosi išlaidų, turi padengti tris ketvirtadalius ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. EUCAP Sahel Niger turi sumokėti PY 10 000 EUR sumą.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. EUCAP Sahel Niger turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir tris ketvirtadalius PY patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbta 2018 m. balandžio 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.