2018 m. balandžio 13 d. Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje H. Solak / Raad van bestuur van het Uitvoeringsinstituut werknemersverzekeringen (Uwv)

(Byla C-258/18)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: H. Solak

Atsakovė: Raad van bestuur van het Uitvoeringsinstituut werknemersverzekeringen (Uwv)

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Turkijos pilietis, kuris teisėtai dalyvavo valstybės narės darbo rinkoje, įgijo šios valstybės narės pilietybę neatsisakydamas Turkijos pilietybės ir vėliau savanoriškai atsisakė priimančiosios valstybės narės, taigi taip pat Sąjungos, pilietybės, gali remtis Sprendimo Nr. 3/80¹ 6 straipsniu siekdamas, kad jam būtų netaikomas nacionalinės socialinio draudimo teisės aktuose nustatytas gyvenamosios vietos reikalavimas, kuris gali būti taikomas Sąjungos piliečiams?

2.    Ar Sprendimo Nr. 3/80 6 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į Papildomo protokolo 59 straipsnį, aiškintina taip, kad pagal ją valstybės narės teisės akto nuostata, tokia kaip TW² 4a straipsnis, kuria remiantis panaikinama skirta papildoma išmoka, jei ją gaunantis asmuo persikelia į Turkiją, draudžiama net ir tuomet, kai šis asmuo iš valstybės narės teritorijos išvyko savo iniciatyva, savanoriškai atsisakęs valstybės narės pilietybės, ir nėra aišku, ar jis nebedalyvauja šios valstybės narės teisėto darbo rinkoje?

____________

¹ 1980 m. rugsėjo 19 d. priimtas Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 3/80 dėl Europos Bendrijų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taikymo Turkijos darbuotojams ir jų šeimos nariams (OL C 110, 1983, p. 60).

² Wet van 6 november 1986, houdende verlening van toeslagen tot het relevante sociaal minimum aan uitkeringsgerechtigden op grond van de Werkloosheidswet, de Ziektewet, de Algemene Arbeidsongeschiktheidswet, de Wet op de arbeidsongeschiktheidsverzekering en de Wet arbeidsongeschiktheidsvoorziening militairen (toeslagenwet) (1986 m. lapkričio 6 d. įstatymas dėl papildomų išmokų minimalų gyvenimo lygį atitinkančias pajamas gaunantiems asmenims, turintiems teisę tokias išmokas gauti pagal Bedarbystės įstatymą, Sveikatos draudimo įstatymą, Bendrąjį nedarbingumo įstatymą, Nedarbingumo draudimo įstatymą ir Ginkluotųjų pajėgų personalo nedarbingumo draudimo įstatymą (Papildomų išmokų įstatymas).