Language of document : ECLI:EU:C:2008:767

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 22 d.

Byla C‑443/07 P

Isabel Clara Centeno Mediavilla ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Prieštaravimas dėl XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies, susijusios su po 2004 m. gegužės 1 d. įdarbintų pareigūnų priskyrimu prie lygių, teisėtumo – Konsultavimasis su Tarnybos nuostatų komitetu – Įgytų teisių ir vienodo požiūrio principo nepažeidimas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2007 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją (T‑58/05, Rink. p. II‑2523), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas: atmesti apeliacinį skundą.

Santrauka

1.        Pareigūnai – Tarnybos nuostatai – Reglamentas, iš dalies keičiantis Tarnybos nuostatus – Parengimo procedūra – Konsultavimasis su Tarnybos nuostatų komitetu

(EB 283 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 10 straipsnio antroji pastraipa; XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis)

2.        Pareigūnai – Įdarbinimas – Priskyrimas lygiui – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą lygiui

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 3 ir 31 straipsniai; XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

3.        Pareigūnai – Įdarbinimas – Priskyrimas lygiui – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą lygiui

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

4.        Pareigūnai – Įdarbinimas – Priskyrimas lygiui – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą lygiui

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

1.        Tarnybos nuostatų 10 straipsnio, kuriame numatyta, kad suformuojamas Tarnybos nuostatų komitetas, su kuriuo turi būti tariamasi dėl visų pasiūlymų taisyti Tarnybos nuostatus, ir šis komitetas gali teikti pasiūlymus dėl tokių pataisų, formuluotė akivaizdžiai neleidžia jo aiškinti siaurai. Komisija turi pareigą iš naujo konsultuotis su šiuo komitetu, prieš Tarybai priimant atitinkamas teisės nuostatas, jeigu pasiūlymo, susijusio su Tarnybos nuostatais, pakeitimai daro esminę įtaką pasiūlymo turiniui, tačiau konkretūs riboto poveikio pakeitimai tokios pareigos nesukuria. Vertinant, ar pakeitimas yra esminis, reikia atsižvelgti į pakeistų nuostatų dalyką ir vietą visų nuostatų atžvilgiu, o ne į individualias pasekmes, galinčias kilti atitinkamiems pareigūnams.

Šiuo atžvilgiu 2004 m. gegužės 1 d. Bendrijos teisės aktų leidėjui įvykdžius karjeros sistemos reformą iš pradžių nuostatoje, kuri tapo Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi, numatyto A 7 lygio pakeitimas A* 6 lygiu nėra esminis, nes jis yra papildomas šios reformos elementas, atitinkantis bendrą kontekstą ir bendrą laipsniško karjeros restruktūrizavimo perspektyvą. Kadangi šis pakeitimas iš esmės nesiskiria nuo Tarnybos nuostatų komitetui pateikto teksto ir pastarasis galėjo pateikti nuomonę dėl galimybės numatyti, kad įdarbinant pareigūnus, laimėjusius konkursus, kurie įvyko iki reformos įsigaliojimo, tie, kurie buvo įdarbinti iki šios įsigaliojimo dienos, ir tie, kurie įdarbinami po šios dienos, būtų priskiriami skirtingiems lygiams, dėl šio pakeitimo nereikėjo iš naujo konsultuotis su minėtu komitetu.

2.        Į tinkamų kandidatų sąrašą įrašyti konkursą laimėję asmenys pagal šį statusą nebuvo įgiję jokios teisės būti paskirti, o tik turėjo tokią galimybę, ir jų priskyrimas lygiui priklauso nuo jų paskyrimo pareigūnais, o dėl paskyrimo sprendžia Paskyrimų tarnyba. Iš to matyti, kad konkursą laimėję asmenys, įtraukti į tinkamų kandidatų sąrašus iki 2004 m. gegužės 1 d., t. y. iki Reglamento Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įsigaliojimo datos, tačiau įdarbinti pareigūnais bandomajam laikotarpiui po šios dienos, negali remtis kokia nors įgyta teise reikalaudami, jog, užuot taikius šiame reglamente numatytus naujus paskyrimo kriterijus, būtų laikomasi pranešimuose apie konkursą nurodyto priskyrimo lygiui, nes jų teisę reikalauti, jog būtų laikomasi tam tikrų įdarbinimo sąlygų, sukurianti situacija nepasibaigė prieš minėto reglamento įsigaliojimą. Ši išvada taikoma ir asmenų, kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo įdarbinti pareigūnais bandomajam laikotarpiui, o pareigūnais paskirti po šios datos, atžvilgiu.

Jeigu konkursą laimėję asmenys, iš esmės remdamiesi Tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalimi, teigia turintys teisę paskyrimo atveju būti priskirti tam pareigų grupės lygiui, kuris nurodytas pranešime apie konkursą, ši nuostata gali būti taikoma tik nesikeičiančiai teisei, nes ji negali Paskyrimų tarnybai sukurti pareigos priimti iš dalies Bendrijos teisės aktų leidėjo pakeistiems Tarnybos nuostatams prieštaraujantį ir todėl neteisėtą sprendimą. Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis, kaip speciali pereinamojo laikotarpio nuostata, gali numatyti nustatytai pareigūnų kategorijai taikomą Tarnybos nuostatų 31 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės išimtį.

3.        Teisės aktų leidėjas, nustatydamas Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, pagal kurią skirtingai vertinami pareigūnai, kurie laimėjo tą patį konkursą ir atitinkamai buvo įdarbinti prieš ir po 2004 m. gegužės 1 d., t. y. Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, numatytos reformos įsigaliojimo datos, nepažeidė vienodo požiūrio principo, nes skirtingai vertinami pareigūnai, kurie nepriklauso tai pačiai kategorijai. Iš tikrųjų pareigūnų, įdarbintų po 2004 m. gegužės 1 d., teisinė situacija skiriasi nuo iki šios datos įdarbintų pareigūnų teisinės situacijos, nes įsigaliojus reformai, priešingai nei jau įdarbinti pareigūnai, jie turėjo tik galimybę būti paskirti. Be to, šis skirtingas vertinimas paremtas objektyviu ir nuo Bendrijos teisės aktų leidėjo nepriklausančiu faktu, t. y. įdarbinimo, dėl kurio nusprendė Paskyrimų tarnyba, data. Taip pat reikia pridurti, kad išlaikydamas skirtingų kategorijų pareigūnų interesų pusiausvyrą laipsniškai įvedant naują tarnybos sistemą Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo teisėtai nuspręsti, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. vykusius konkursus laimėjusių pareigūnų, įdarbintų jau po šios datos, įdarbinimas turėjo būti atliktas pagal naujos sistemos nuostatas, vertinant juos palankiau nei pareigūnus, kurie laimėjo konkursus, vykusius po 2004 m. gegužės 1 d., ir buvo įdarbinti.

Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyti priskyrimo lygiui kriterijai taip pat nesukuria diskriminacijos dėl amžiaus, nes jie akivaizdžiai nėra susiję su aptariamus konkursus laimėjusių asmenų amžiumi ir, be to, kalbant apie A kategoriją, jais pradinis A *5 (anksčiau – A 8 ) lygis atskiriamas nuo aukštesnio A *6 (anksčiau – A 7/A 6) lygio.

4.        Konkursą laimėję asmenys, įtraukti į tinkamų kandidatų sąrašus iki 2004 m. gegužės 1 d., t. y. iki Reglamento Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įsigaliojimo datos, tačiau įdarbinti pareigūnais bandomajam laikotarpiui po šios dienos, siekdami užginčyti minėtų nuostatų, kuriomis galiausiai buvo remtasi priimant sprendimus dėl paskyrimo, teisėtumą, negali remtis iki jų paskyrimo iš administracijos gauta informacija dėl jų priskyrimo lygiui pagal pranešimuose apie konkursą nurodytus kriterijus, vis dėlto su šia informacija pateikiant įspėjimą, kad pasiūlymas dėl įdarbinimo gali būti pateiktas laikantis naujųjų Tarnybos nuostatų normų. Net jeigu ši iš administracijos gauta informacija būtų laikoma konkrečia garantija, dėl kurios jos gavėjams galėjo kilti teisėtų lūkesčių, suinteresuotieji asmenys negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu siekdami užginčyti naujos teisės akto nuostatos taikymą, ypač srityje, kurioje teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją. Administracijos veiksmai negali riboti teisės aktų leidėjo veiksmų laisvės, taip pat – būti teisėtumo faktorius, kurio teisės aktų leidėjas turi laikytis.