TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. liepos 9 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2003/86/EB –7 straipsnio 2 dalis – Šeimos susijungimas – Integracijos priemonės – Nacionalinės teisės norma, pagal kurią atitinkamoje valstybėje narėje teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio šeimos nariams nustatoma pareiga išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą, kad galėtų atvykti į šios valstybės narės teritoriją – Tokio egzamino išlaidos – Atitiktis“
Byloje C‑153/14
dėl Raad van State (Nyderlandai) 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2014 m. balandžio 3 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Minister van Buitenlandse Zaken
prieš
K,
A
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta (pranešėja), teisėjai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev, J. L. da Cruz Vilaça ir C. Lycourgos,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. vasario 5 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– K, atstovaujamos advocaat G. J. Dijkman,
– A, atstovaujamos advocaat W. P. R. Peeters,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Gijzen, M. Bulterman, B. Koopman ir J. Langer,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir B. Beutler,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Eberhard,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Condou‑Durande ir G. Wils,
susipažinęs su 2015 m. kovo 19 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) 7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas sprendžiant du ginčus: Minister van Buitenlandse Zaken (užsienio reikalų ministras) ir atitinkamai K ir A, dėl jų prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Nyderlanduose, siekiant šeimos susijungimo su sutuoktiniais, gyvenančiais šioje valstybėje narėje.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2003/86 1 straipsnyje nurodyta:
„Šios direktyvos tikslas – nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas.“
4 Minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Pagal šią direktyvą ir laikydamosi IV skyriuje, taip pat 16 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybės narės leidžia atvykti ir gyventi šiems šeimos nariams:
a) globėjo sutuoktiniui;
<...>“
5 Direktyvos 2003/86 IV skyriuje „Naudojimosi teise į šeimos susijungimą reikalavimai“ yra 6–8 straipsniai. Remiantis šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi:
„Valstybės narės gali atmesti prašymą šeimos nariams atvykti ir gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų.“
6 Direktyvos 2003/86 7 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Tuo metu, kai yra pateiktas prašymas susijungti su šeima, atitinkama valstybė narė gali reikalauti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų įrodymus, kad globėjas turi:
a) panašiai šeimai tame pačiame regione normaliomis laikomas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius bendrus sveikatingumo ir saugos standartus;
b) sau ir savo šeimos nariams skirtą ligos draudimą nuo bet kurios rizikos, nuo kurios atitinkamoje valstybėje narėje įprastai apdraudžiami savi piliečiai;
c) pastovių ir nuolatinių lėšų, kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti nesinaudojant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema. Valstybės narės įvertina šias lėšas atsižvelgdamos į jų pobūdį ir reguliarumą bei minimalų nacionalinį darbo užmokestį ir pensijas, taip pat šeimos narių skaičių.
2. Valstybės narės gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai laikytųsi integracijos priemonių pagal nacionalinę teisę.
Kalbant apie 12 straipsnyje nurodytus pabėgėlius ir (arba) pabėgėlių šeimos narius, pirmoje pastraipoje nurodytos integracijos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai atitinkamiems asmenims jau yra leistas šeimos susijungimas.“
7 Šios direktyvos 17 straipsnyje nustatyta:
Valstybės narės, atmesdamos prašymą, panaikindamos ar atsisakydamos atnaujinti leidimą gyventi arba spręsdamos klausimą dėl globėjo ar jo šeimos nario išsiuntimo, deramai atsižvelgia į asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo ar jos kilmės šalimi buvimą.“
Nyderlandų teisė
8 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 2 dalis buvo perkeltos į 2000 m. Užsieniečių įstatymo (Vreemdelingenwet 2000, toliau – Vw 2000) 14 straipsnį ir 16 straipsnio 1 dalies pradžią ir h punktą, taip pat į 2000 m. Nutarimo dėl užsieniečių (Vreemdelingenbesluit 2000, toliau – Vb 2000) 3.71a, 3.98a ir 3.98b straipsnius.
9 Valstybės sekretoriaus vykdoma politika įgyvendinant šias nuostatas aprašyta pagrindinėms byloms taikomos redakcijos 2000 m. Aplinkraščio dėl užsieniečių (Vreemdelingencirculaire 2000, toliau – Vc 2000) B1/4.7.1.2 dalyje.
10 Taip pat reikia atsižvelgti į Pilietinės integracijos įstatymą (Wet inburgering, toliau – Wi), 2000 m. Reglamentą dėl užsieniečių (Voorschrift Vreemdelingen 2000, toliau – 2000 m. Reglamentas) ir Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos darbo instrukciją Nr. 2011/7 (toliau – darbo instrukcija).
Vw 2000
11 Vw 2000 1 straipsnio h punktas suformuluotas taip:
„Šiame įstatyme ir juo remiantis priimtose nuostatose:
<...>
h) leidimas laikinai gyventi šalyje – viza gyventi ilgiau nei tris mėnesius, kurią užsieniečiui, asmeniškai pateikusiam prašymą Nyderlandų [Karalystės] diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai jo kilmės arba nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje arba, šių nesant, artimiausioje valstybėje, kurioje įsteigta atstovybė, <...> išduoda ši atstovybė arba įstaiga, iš anksto gavusi užsienio reikalų ministro leidimą <...>“
12 Remiantis Vw 2000 8 straipsniu:
„Užsienietis Nyderlanduose teisėtai gyvena, jei:
a) turi terminuotą leidimą gyventi šalyje pagal 14 straipsnį;
b) turi neterminuotą leidimą gyventi šalyje pagal 20 straipsnį;
c) turi terminuotą leidimą gyventi šalyje pagal 28 straipsnį;
d) turi neterminuotą leidimą gyventi šalyje pagal 33 straipsnį.
<...>“
13 Pagal Vw 2000 14 straipsnio 1 dalies a punktą ministras turi teisę patenkinti prašymą suteikti terminuotą leidimą gyventi šalyje, jį atmesti arba jo nesvarstyti.
14 Remiantis Vw 2000 16 straipsnio 1 dalies h punktu, šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas prašymas išduoti terminuotą leidimą gyventi šalyje gali būti atmestas, jei trečiosios šalies piliečiui, kuris nepriklauso nė prie vienos iš šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų, po to, kai jis įgijo teisę teisėtai gyventi Nyderlanduose, nustatoma pilietinės integracijos pareiga, kaip numatyta Wi 3 ir 5 straipsniuose, ir jis neturi nyderlandų kalbos pagrindų ir pagrindinių žinių apie Nyderlandų visuomenę.
15 Vw 2000 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos tam tikros trečiųjų šalių piliečių, kurių prašymas išduoti terminuotą leidimą gyventi šalyje, kaip jis suprantamas pagal to paties įstatymo 14 straipsnį, neatmetamas dėl leidimo laikinai gyventi šalyje neturėjimo, kategorijos.
Wi
16 Wi 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta:
„Pilietinės integracijos pareigą turi šalyje teisėtai gyvenantis, kaip tai suprantama pagal Vw 2000 8 straipsnio a–e arba l punktus, užsienietis, kuris:
a) Nyderlanduose gyvena kitu nei laikinas tikslu <...>“
17 Wi 5 straipsnyje nurodytos trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikoma pilietinės integracijos pareiga, kategorijos.
Vb 2000
18 Vb 2000 3.71 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Prašymas suteikti terminuotą leidimą gyventi šalyje, kaip jis suprantamas pagal [Vb 2000] 14 straipsnį, atmetamas, jeigu užsienietis neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi šalyje <...>“
19 Remiantis Vb 2000 3.71a straipsniu:
„1. Užsienietis turi nyderlandų kalbos pagrindus ir pagrindinių žinių apie Nyderlandų visuomenę, kaip tai suprantama pagal [Vw 2000] 16 straipsnio 1 dalies h punktą, jeigu jis vienų metų laikotarpiu, buvusiu iškart prieš prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje pateikimą, išlaikė 3.98a straipsnyje nurodytą pagrindinį pilietinės integracijos egzaminą.
2. Prašymas išduoti [Vw 2000] 14 straipsnyje numatytą terminuotą leidimą gyventi šalyje pagal [minėto įstatymo] 16 straipsnio 1 dalies h punktą neatmetamas, jeigu užsienietis:
<...>
c. įrodė Minister voor Wonen, Wijken en Integratie [toliau – gyvenamojo būsto, gyvenamųjų kvartalų ir integracijos ministras], kad dėl ilgalaikės fizinės ar psichinės negalios negali laikyti 3.98a straipsnyje nurodyto pagrindinio pilietinės integracijos egzamino;
d. neišlaikė 3.98a straipsnyje nurodyto pagrindinio pilietinės integracijos egzamino ir šio prašymo atmetimas, gyvenamojo būsto, gyvenamųjų kvartalų ir integracijos ministro nuomone, reikštų didelę neteisybę.
<...>“
20 Vb 2000 3.98a straipsnis suformuluotas taip:
„1. Gyvenamojo būsto, gyvenamųjų kvartalų ir integracijos ministras reglamentuoja pagrindinį pilietinės integracijos egzaminą, skirtą nyderlandų kalbos žinioms ir žinioms apie Nyderlandų visuomenę įvertinti, kaip tai suprantama pagal [Vw 2000] 16 straipsnio 1 dalies h punktą, vykdomą taikant automatizuotą sistemą.
2. Pagrindinį pilietinės integracijos egzaminą sudaro užsieniečio supratimo skaitant ir supratimo klausant patikrinimas ir užsieniečio kalbėjimo nyderlandų kalba patikrinimas.
3. Gyvenamojo būsto, gyvenamųjų kvartalų ir integracijos ministras patvirtina gebėjimų suprasti skaitant, suprasti klausant ir kalbėti egzamino programą. Šia egzamino programa siekiama užtikrinti, kad egzaminą sėkmingai išlaikęs užsienietis turėtų tokius olandų kalbos gebėjimus A1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis:
a. supratimas skaitant;
b. supratimas klausant;
c. kalbėjimas.
4. Per pagrindinį pilietinės integracijos egzaminą tikrinami gebėjimai suprasti skaitant, suprasti klausant ir kalbėti standartizuojami priskiriant juos prie vieno iš lygių pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
5. Pagrindinį pilietinės integracijos egzaminą sudaro ir žinių apie Nyderlandų visuomenę patikrinimas.
6. Gyvenamojo būsto, gyvenamųjų kvartalų ir integracijos ministras patvirtina reikalaujamų žinių apie Nyderlandų visuomenę egzamino programą. Šia egzamino programa užtikrinama, kad užsienietis, išlaikęs pagrindinį pilietinės integracijos egzaminą, turėtų pagrindinių praktinių žinių apie:
a. [Nyderlandų Karalystę], be kita ko, apie jos topografiją, istoriją ir valstybės sandarą;
b. gyvenamąjį būstą, mokymąsi, darbą, sveikatos priežiūrą ir pilietinę integraciją Nyderlanduose;
c. savo teises ir pareigas atvykus į Nyderlandus;
d. kitų asmenų teises ir pareigas Nyderlanduose;
e. Nyderlanduose įprastas elgesio taisykles.
7. Pagrindinis pilietinės integracijos egzaminas nyderlandų kalba laikomas lygiu, neviršijančiu 3 dalyje nurodyto lygio.
8. 3 ir 6 dalyse nurodytų egzaminų programas galima gauti pagal taisykles, kurias tvirtina gyvenamojo būsto, gyvenamųjų kvartalų ir integracijos ministras, sumokėjus šio ministro nustatyto dydžio sumą.“
21 Vb 2000 3.98b straipsnis suformuluotas taip:
„1. Prie pagrindinio pilietinės integracijos egzamino neprileidžiamas užsienietis, kuris:
a. pagal taisykles, kurias tvirtina gyvenamojo būsto, gyvenamųjų kvartalų ir integracijos ministras, neapmokėjo su egzaminu susijusių išlaidų <...>
<...>
2. 1 dalies a punkte nurodytos išlaidos sudaro 350 EUR. <...>“
2000 m. reglamentas
22 2000 m. reglamento 3.11 straipsnyje nurodyta:
„1. [Vb 2000] 3.98 a straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytas egzamino programas, kurios pateiktos savarankiškam mokymuisi skirtame mokymosi medžiagos pakete „Naar Nederland“, galima rasti visuose autorizuotuose knygynuose ir internetiniuose knygynuose.
2. Rekomenduojama savarankiškam mokymuisi skirto medžiagos paketo kaina – 110 EUR.“
Vc 2000
23 Remiantis Vc 2000 B1/4.7.1.2 dalimi, pagal Vb 2000 3.71a straipsnio 2 dalies d punktą prašymas išduoti terminuotą leidimą gyventi šalyje neatmetamas, jeigu trečiosios šalies pilietis neišlaikė pagrindinio pilietinės integracijos egzamino ir jeigu jo prašymo atmetimas reikštų didelę neteisybę. Taip yra tuo atveju, kai ypatingų asmeninių aplinkybių derinys lemia tai, kad trečiosios šalies pilietis nuolat negali išlaikyti pagrindinio pilietinės integracijos egzamino. Remiantis Vc 2000, vien tai, kad šis egzaminas laikytas vieną ar kelis kartus, nereiškia, kad galima sėkmingai remtis Vb 2000 3.71a straipsnio 2 dalies d punkte numatyta sunkumo sąlyga.
Darbo instrukcija
24 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, darbo instrukcijoje nurodyta, kad pilietinės integracijos pareiga taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie turi turėti leidimą laikinai gyventi šalyje prieš atvykdami į Nyderlandus, kurie į Nyderlandus atvyksta turėdami tikslą nuolat gyventi šalyje, kaip tai suprantama pagal Wi, ir kurie nėra atleisti nuo pilietinės integracijos pareigos pagal Wi 3 ir 5 straipsnius.
25 Vb 2000 3.98a straipsnyje nurodytą pagrindinį pilietinės integracijos egzaminą sudaro šnekamosios nyderlandų kalbos testas, žinių apie Nyderlandų visuomenę testas ir skaitymo supratimo testas. Šis egzaminas laikomas ambasadoje arba generaliniame konsulate globėjo šeimos nario kilmės arba nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje ir vyksta telefonu, tiesiogiai sujungtu su kalbančiu kompiuteriu.
26 Šnekamosios nyderlandų kalbos testą sudaro šios dalys: sakinių pakartojimas, atsakymas į trumpus klausimus, priešingų pasiūlymų formulavimas ir trumpos istorijos atpasakojimas du kartus. Reikalaujamas kalbos mokėjimo lygis yra A1 pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Žinioms apie Nyderlandų visuomenę skirtą egzamino dalį sudaro klausimai apie filmą „Į Nyderlandus“, kurį šeimos narys turi peržiūrėti namie. Klausimai, kurie gali būti pateikti, be kita ko, susiję su tokiomis temomis: ar vyrai ir moterys turi lygias teises, kur yra Nyderlandų vyriausybės buveinė, ar Nyderlandų Karalystėje bažnyčia atskirta nuo valstybės, kuri valstybė buvo okupavusi Nyderlandų Karalystę Antrojo pasaulinio karo metais, ar privalu apsidrausti sveikatą ir kokio amžiaus vaikai privalo lankyti mokyklą. Visus klausimus ir atsakymus galima išsinagrinėti namuose, naudojant savarankiškam mokymusi skirtą mokymosi medžiagos paketą. Šis paketas parengtas 18 kalbų ir jame, be kita ko, yra DVD, nuotraukų albumas, užduočių knyga, kompaktinių plokštelių, savarankiško mokymosi instrukcija ir testų pavyzdžių. Nuo 2011 m. kovo mėnesio pakete taip pat yra alfabetizavimo modulis, skirtas supratimo skaitant egzaminui pasiruošti. Per šį egzaminą vertinama, ar šeimos narys gali skaityti nyderlandų kalba A1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
27 Dėl Vb 2000 3.71a straipsnio 2 dalies d punkte numatytos sunkumo sąlygos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad darbo instrukcijoje numatyta, jog ši sunkumo sąlyga turi būti taikoma, jei ypatingų asmeninių aplinkybių derinys lemia tai, kad trečiosios šalies pilietis nuolat negali išlaikyti pagrindinio pilietinės integracijos egzamino. Trečiosios šalies pilietis privalo įrodyti, kad dėjo pastangų, kurių iš jo buvo galima pagrįstai reikalauti. Tai gali būti matyti, be kita ko, iš to, kad jis pilietinės integracijos egzaminą laikė vieną ar kelis kartus ir, pavyzdžiui, išlaikė šnekamosios nyderlandų kalbos ir žinių apie Nyderlandų visuomenę testą, tačiau neišlaikė supratimo skaitant testo. Darbo instrukcijoje nurodyta: vien to, kad laikyti egzaminą pageidaujantis asmuo neturi pakankamai finansinių ar techninių priemonių, reikalingų pasiruošti egzaminui ir jį laikyti, arba kad jam kyla problemų dėl keliavimo ir kitų panašių problemų, nepakanka, kad būtų galima sėkmingai remtis minėta sunkumo sąlyga. Be to, vien to, kad mokymosi medžiagos nėra ta kalba, kurią moka laikyti egzaminą pageidaujantis asmuo, kad jam neteikiama tinkama pagalba ruošiantis egzaminui arba kad jis yra neraštingas, taip pat nepakanka, kad būtų galima sėkmingai remtis šia sunkumo sąlyga.
Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai
Byla K
28 K yra Azerbaidžano pilietė; 2011 m. vasario 22 d. Nyderlandų Karalystės ambasadai Ankaroje (Turkija) ji pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, kad dėl šeimos susijungimo priežasčių galėtų gyventi Nyderlanduose kartu su savo sutuoktiniu, kuris gyvena šioje valstybėje narėje. Tuo tikslu ji pateikė gydytojo pažymą ir tvirtino, kad dėl toje pažymoje nurodytų sveikatos problemų negalinti laikyti pilietinės integracijos egzamino už Nyderlandų Karalystės teritorijos ribų.
29 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu Minister van Buitenlandse Zaken atmetė K prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje.
30 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Minister van Buitenlandse Zaken pripažino K skundą dėl 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo nepagrįstu ir nurodė, kad K sveikatos problemos nesuteikia pagrindo atleisti ją nuo pareigos išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą. Be to, Minister van Buitenlandse Zaken manymu, reikalavimas, kad prieš gaudama leidimą atvykti į šalį ir gyventi šioje šalyje K išlaikytų pilietinės integracijos egzaminą, neprieštarauja Direktyvai 2003/86.
31 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu Rechtbank ’s‑Gravenhage (Hagos apylinkės teismas) pripažino K skundą dėl 2012 m. vasario 28 d. Minister van Buitenlandse Zaken sprendimo nepagrįstu, dėl to panaikino tą sprendimą ir nusprendė, kad šis turi išduoti K leidimą laikinai gyventi šalyje.
32 Minister van Buitenlandse Zaken apeliacine tvarka apskundė 2012 m. lapkričio 23 d. Rechtbank ’s‑Gravenhage sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
Byla A
33 A yra Nigerijos pilietė; 2008 m. birželio 18 d. Nyderlandų Karalystės atstovybei Abudžoje (Nigerija) ji pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, kad dėl šeimos susijungimo priežasčių galėtų gyventi Nyderlanduose kartu su savo sutuoktiniu, kuris gyvena šioje valstybėje narėje. Tuo tikslu ji pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad ji turi psichikos problemų ir vartoja vaistus.
34 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Minister van Buitenlandse Zaken atmetė A prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje.
35 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Minister van Buitenlandse Zaken pripažino A skundą dėl minėto 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo nepagrįstu ir nurodė, kad A psichikos problemos nesuteikia pagrindo atleisti ją nuo pilietinės integracijos reikalavimo vykdymo ir kad taip pat ji negali naudotis Vb 2000 3.71a straipsnio 2 dalies d punkte numatyta sunkumo sąlyga, nes ji neparodė tinkamų pastangų išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą. Minister van Buitenlandse Zaken manymu, argumentas, kad A dėl psichikos problemų negali nuvykti į Nyderlandų Karalystės ambasadą, nepriimtinas, nes dėl jo nepateikta jokių įrodymų. Be to, Minister van Buitenlandse Zaken mano, kad pilietinės integracijos reikalavimas neprieštarauja Direktyvai 2003/86.
36 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad trys A vaikai taip pat pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, kad galėtų gyventi Nyderlanduose kartu su savo tėvu, ir kad, priešingai, nei buvo nuspręsta dėl A, tuo pačiu 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Minister van Buitenlandse Zaken pripažino pagrįstu skundą, kurį pateikė šie vaikai dėl sprendimo atmesti jų prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje.
37 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu Rechtbank ’s‑Gravenhage pripažino A skundą dėl 2012 m. liepos 30 d. Minister van Buitenlandse Zaken sprendimo pagrįstu, dėl to panaikino tą sprendimą ir nusprendė, kad šis turi A išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje.
38 Minister van Buitenlandse Zaken apeliacine tvarka apskundė 2012 m. gruodžio 12 d. Rechtbank ’s‑Gravenhage sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
Su šiomis dviem bylomis susiję svarstymai
39 Neginčytina, kad tiek globėjai, tiek K ir A yra trečiųjų valstybių piliečiai, kad globėjai yra K ir A sutuoktiniai ir kad jie gyvena teisėtai, kaip tai suprantama pagal Vw 2000 8 straipsnio a arba b punktus. Taip pat neginčytina, kad K ir A nepriklauso nė prie vienos atitinkamame Nyderlandų įstatyme nurodytos kategorijos asmenų, kurių prašymai išduoti Vw 2000 14 straipsnyje nurodytą terminuotą leidimą gyventi šalyje neatmetami dėl to, kad asmuo neturi leidimo laikinai gyventi šalyje ir kad joms taikoma Vw 2000 16 straipsnio 1 dalies h punkte numatyta pilietinės integracijos pareiga.
40 Abiejose pagrindinėse bylose Rechtbank ’s‑Gravenhage nusprendė, kad Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 daliai prieštarauja reikalavimas, jog trečiosios valstybės pilietis, kuris, siekdamas šeimos susijungimo, už Europos Sąjungos ribų pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, atitiktų pilietinės integracijos reikalavimą prieš leidžiant jam atvykti į Nyderlandus. Šiuo klausimu Rechtbank ’s‑Gravenhage lemiama aplinkybe laikė tai, kad Europos Komisija byloje, kurioje buvo priimta Nutartis Mohammad Imran (C‑155/11 PPU, EU:C:2011:387), savo pateiktose rašytinėse pastabose, kurias K pridėjo prie bylos Rechtbank ’s‑Gravenhage, tvirtino, kad pagal Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalį valstybei narei neleidžiama atsisakyti išduoti leidimą atvykti į šią valstybę narę teisėtai gyvenančio trečiosios valstybės piliečio sutuoktiniui ir gyventi joje vien dėl to, kad šis už Europos Sąjungos ribų neišlaikė šios valstybės narės teisės aktuose numatyto pilietinės integracijos egzamino.
41 Tačiau nagrinėjant apeliacinius skundus dėl Rechtbank ’s‑Gravenhage sprendimų Minister van Buitenlandse Zaken tvirtina, kad iš Žaliosios knygos dėl Europos Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisės į šeimos susijungimą (Direktyva 2003/86) [COM(2011) 735 galutinis] (toliau – Žalioji knyga), kuri pasirodė po ankstesniame punkte minėtų rašytinių Komisijos pastabų, matyti, kad Komisija nemano, jog globėjo sutuoktinio pareiga išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą prieš gaunant leidimą įvažiuoti į atitinkamos valstybės narės teritoriją ir apsigyventi joje besąlygiškai prieštarauja Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 daliai.
42 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad iš tiesų Komisija Žaliosios knygos II dalies 2.1 punkte „Integracijos priemonės“ nurodo, jog integracijos priemonių leistinumas priklauso nuo to, ar jos palengvina integraciją ir ar atitinka proporcingumo ir subsidiarumo principus.
43 Kadangi nei iš Direktyvos 2003/86, nei iš proporcingumo kriterijaus, kaip jis apibrėžtas Žaliojoje knygoje, neaišku, kokios yra valstybių narių turimos diskrecijos nustatyti šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje numatytas integracijos priemones ribos, ir atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismas dar niekada nėra priėmęs sprendimo dėl sąvokos „integracijos priemonės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, ir dėl to šios sąvokos apimtis nebuvo išaiškinta, Raad van State nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. a) Ar Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalyje pavartota „integracijos priemonių“ sąvoka gali būti aiškinama taip, kad kompetentingos valstybės narės institucijos iš globėjo šeimos nario gali reikalauti įrodymo, jog šis moka oficialiąją šios valstybės narės kalbą lygiu, atitinkančiu A1 lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis, ir turi žinių apie šios valstybės narės visuomenę pagrindus, prieš tai, kai šios institucijos šiam šeimos nariui išduoda leidimą atvykti ir gyventi šalyje?
b) Ar atsakant į šį klausimą svarbu tai, kad ir atliekant proporcingumo patikrinimą, kaip aprašyta Žaliojoje knygoje, pagal nacionalinės teisės normas, kuriose įtvirtinta, be kita ko, pirmajame a klausime nurodyta pareiga, prašymas išduoti leidimą atvykti ir gyventi, jeigu šeimos narys neįrodė, kad dėl psichinės ar fizinės negalios nuolat negali laikyti pilietinės integracijos egzamino, neatmetamas tik tuomet, jei yra ypatingų asmeninių aplinkybių, kurios pateisina prielaidą, kad šeimos narys nuolat negali įvykdyti integracijos sąlygų?
2. Ar Direktyvos 2003/86, visų pirma jos 7 straipsnio 2 dalies, tikslui, atsižvelgiant į proporcingumo patikrinimą, kaip aprašyta Žaliojoje knygoje, prieštarauja tai, kad už egzaminą, per kurį nustatoma, ar šeimos narys atitinka minėtas integracijos sąlygas, kiekvieną kartą, kai laikomas egzaminas, reikia mokėti 350 EUR, o už pasiruošti egzaminui skirtą paketą vieną kartą reikia sumokėti 110 EUR?“
Dėl prejudicinių klausimų
44 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, prieš išduodamos trečiųjų šalių piliečiams leidimus atvykti į savo teritoriją ir gyventi joje šeimos susijungimo tikslu, gali reikalauti, jog šie piliečiai išlaikytų pilietinės integracijos egzaminą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėse bylose, kuris apima pagrindinių kalbos žinių ir pagrindinių žinių apie atitinkamos valstybės narės visuomenę įvertinimą ir už kurį reikia sumokėti įvairius mokesčius.
45 Pagal Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės leidžia atvykti ir gyventi globėjo sutuoktiniui šeimos susijungimo tikslu, jeigu laikomasi šios direktyvos IV skyriuje „Naudojimosi teise į šeimos susijungimą reikalavimai“ nurodytų sąlygų.
46 Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šioje nuostatoje valstybėms narėms nustatomos tikslios pozityvios pareigos, kurias atitinka aiškiai apibrėžtos subjektyvios teisės, nes pagal šią nuostatą direktyvoje apibrėžtais atvejais valstybės narės įpareigojamos leisti tam tikrų globėjo šeimos narių susijungimą, neleidžiant joms naudotis savo diskrecija (Sprendimo Chakroun, C‑578/08, EU:C:2010:117, 41 punktas).
47 Kalbant apie Direktyvos 2003/86 IV skyriuje nurodytas sąlygas, pažymėtina, kad šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, jog valstybės narės gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai laikytųsi integracijos priemonių pagal nacionalinę teisę.
48 Be to, Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad, kalbant apie pabėgėlius ir (arba) pabėgėlių šeimos narius, šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos integracijos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai atitinkamiems asmenims jau yra leistas šeimos susijungimas.
49 Todėl, vykstant šeimos susijungimui, kitokiam nei susijęs su pabėgėliais ir jų šeimos nariais, Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje valstybėms narėms nedraudžiama susieti leidimų atvykti į jų teritoriją globėjo šeimos nariams išdavimo su reikalavimu, laikytis tam tikrų išankstinių integracijos priemonių.
50 Tačiau kadangi leidimas susijungti šeimai yra bendra taisyklė, Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama siaurai. Be to, valstybėms narėms suteikta veiksmų laisvė neturi būti naudojama taip, kad pakenktų šios direktyvos tikslui skatinti šeimos susijungimą ir jos veiksmingumui (šiuo klausimu žr. Sprendimo Chakroun, C‑578/08, EU:C:2010:117, 43 punktą).
51 Remiantis proporcingumo principu, kuris yra vienas iš Sąjungos teisės bendrųjų principų, nacionalinės teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, numatytos priemonės turi būti tinkamos šiuose teisės aktuose nurodytiems tikslams pasiekti ir neviršyti to, kas būtina jiems pasiekti (pagal analogiją žr. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑508/10, EU:C:2012:243, 75 punktą).
52 Taigi, kadangi Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos tik „integracijos“ priemonės, konstatuotina, kad priemonės, kurių valstybės narės gali reikalauti pagal šią nuostatą, gali būti laikomos teisėtomis tik tuomet, jei jos leidžia palengvinti globėjo šeimos narių integraciją.
53 Šiomis aplinkybėmis neginčytina tai, kad priimančiosios valstybės narės kalbos žinių ir žinių apie jos visuomenę įgijimas labai palengvina trečiųjų šalių piliečių ir tos valstybės piliečių bendravimą ir, be to, skatina jų socialinių tarpusavio ryšių palaikymą ir vystymą. Taip pat neginčytina tai, kad priimančiosios valstybės narės kalbos žinių įgijimas trečiųjų šalių piliečiams sudaro palankesnes sąlygas įsidarbinti ir mokytis profesijos (kiek tai susiję su 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272), žr. Sprendimą P ir S (C‑579/13, EU:C:2015:369, 47 punktas)).
54 Atsižvelgiant į tai, pareiga išlaikyti elementaraus lygio pilietinės integracijos egzaminą leidžia užtikrinti, kad atitinkami trečiųjų šalių piliečiai įgis žinių, kurios, kaip matyti, yra neginčijamai naudingos ryšiams su priimančiąja valstybe nare užmegzti.
55 Be to, atsižvelgiant į elementarų žinių, reikalaujamų pagrindinėse bylose nagrinėjamam pilietinės integracijos egzaminui išlaikyti, lygį, manytina, kad pareiga išlaikyti tokį egzaminą iš esmės nekenkia Direktyva 2003/86 siekiamam šeimos susijungimo tikslui.
56 Tačiau pagal proporcingumo kriterijų bet kuriuo atveju reikalaujama, kad tokios pareigos taikymo sąlygos neviršytų to, kas reikalinga šiam tikslui pasiekti. Taip būtų, be kita ko, tuomet, jei minėtos pareigos taikymas automatiškai trukdytų susijungti globėjo šeimos nariams, kai, neišlaikę integracijos egzamino, jie pateikė įrodymų apie savo norą išlaikyti šį egzaminą ir šiuo tikslu įdėtas pastangas.
57 Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų integracijos priemonių tikslas turi būti ne atrinkti asmenis, kurie galės pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, o palengvinti jų integraciją valstybėse narėse.
58 Be to, turi būti atsižvelgiama į konkrečias individualias aplinkybes, kaip antai amžių, išsilavinimo lygį, finansinę situaciją arba globėjo šeimos narių sveikatos būklę, kad juos būtų galima atleisti nuo pareigos išlaikyti tokį egzaminą kaip pagrindinėse bylose, kai dėl šių aplinkybių paaiškėja, kad jie negali atvykti į šį egzaminą arba jo išlaikyti.
59 Jeigu būtų kitaip, esant tokioms aplinkybėms tokia pareiga galėtų būti sunkiai įveikiama kliūtis tam, kad Direktyvoje 2003/86 pripažinta teisė į šeimos susijungimą taptų veiksminga.
60 Šį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2003/86 17 straipsnis, kuriame nustatomas reikalavimas individualiai nagrinėti prašymus dėl susijungimo.
61 Tačiau nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymas išduoti leidimą atvykti ir gyventi, jeigu atitinkamas šeimos narys neįrodė, kad dėl psichinės ar fizinės negalios nuolat negali laikyti pagrindinėse bylose nagrinėjamo pilietinės integracijos egzamino, neatmetamas tik tuomet, jei taikoma Vb 2000 3.71a straipsnio 2 dalies d punkte numatyta sunkumo sąlyga.
62 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad minėta sunkumo sąlyga turi būti taikoma tik tuomet, jei ypatingų asmeninių aplinkybių derinys lemia, kad atitinkamas šeimos narys nuolat negali išlaikyti minėto egzamino.
63 Taigi, paaiškėja, kad Vb 2000 3.71a straipsnio 2 dalies d punkte numatyta sunkumo sąlyga neleidžia atitinkamų globėjo šeimos narių, atsižvelgiant į konkrečias jų situacijos aplinkybes, atleisti nuo pareigos išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą visais atvejais, kai dėl šios pareigos palikimo šeimos susijungimas taptų neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.
64 Galiausiai, kalbant, be kita ko, apie mokesčius, susijusius su pagrindinėse bylose nagrinėjamu pilietinės integracijos egzaminu, pažymėtina, kad, nors valstybės narės gali iš trečiųjų šalių piliečių reikalauti, kad jie sumokėtų mokesčius, susijusius su integracijos priemonėmis, priimtomis pagal Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalį, ir nustatyti šių mokesčių dydį, tačiau, remiantis proporcingumo principu, nustatytas šių mokesčių dydis nei pagal tikslą, nei pagal poveikį neturi lemti to, kad pasinaudojimas teise į šeimos susijungimą taptų neįmanomas arba pernelyg sudėtingas, nes priešingu atveju pakenktų Direktyva 2003/86 siekiamam tikslui ir atimtų iš jos praktinį veiksmingumą.
65 Taip būtų, be kita ko, tuo atveju, jei reikalaujama mokesčių suma už pagrindinėse bylose nagrinėjamo pilietinės integracijos egzamino laikymą būtų pernelyg didelė, atsižvelgiant į jos reikšmingą finansinę įtaką atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams (pagal analogiją žr. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑508/10, EU:C:2012:243, 74 punktą).
66 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, remiantis pagrindinėse bylose nagrinėjamomis nacionalinės teisės normomis, atitinkami globėjo šeimos nariai turi sumokėti ir mokestį už pagrindinėse bylose nagrinėjamo pilietinės integracijos egzamino laikymą, ir su pasiruošimu šiam egzaminui susijusį mokestį.
67 Taip pat pažymėtina, kad pasiruošti egzaminui skirto paketo kaina, kurią reikia sumokėti vieną kartą, yra 110 EUR, o egzamino laikymo mokesčio suma – 350 EUR; pastarąjį mokestį atitinkami globėjo šeimos nariai turi sumokėti kiekvieną kartą laikydami minėtą egzaminą.
68 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad atitinkamam globėjo šeimos nariui, nesumokėjusiam egzamino laikymo mokesčio, neleidžiama laikyti pagrindinėse bylose nagrinėjamo pilietinės integracijos egzamino.
69 Esant šioms sąlygoms, kaip generalinė advokatė pažymėjo savo išvados 53 punkte, konstatuotina, kad tokiomis sąlygomis, kokios yra pagrindinėse bylose, dėl mokesčių, susijusių su pagrindinėse bylose nagrinėjamu pilietinės integracijos egzaminu, sumos šeimos susijungimas gali tapti neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.
70 Tuo labiau, kad egzamino mokestis turi būti mokamas kiekvieną kartą laikant šį egzaminą ir jį turi mokėti kiekvienas globėjo šeimos narys, norintis susijungti su globėju priimančiojoje valstybėje narėje, o prie šių mokesčių prisideda išlaidos, kurių atitinkami globėjo šeimos nariai turi patirti norėdami atvykti į artimiausią Nyderlandų atstovybę, kad galėtų laikyti minėtą egzaminą.
71 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, prieš išduodamos trečiųjų šalių piliečiams leidimus atvykti į savo teritoriją ir gyventi joje šeimos susijungimo tikslu, gali reikalauti, jog šie piliečiai išlaikytų pilietinės integracijos egzaminą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėse bylose, kuris apima pagrindinių kalbos žinių ir pagrindinių žinių apie atitinkamos valstybės narės visuomenę įvertinimą ir už kurį reikia sumokėti įvairius mokesčius, jeigu dėl tokios pareigos taikymo sąlygų pasinaudojimas teise į šeimos susijungimą netampa neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėse bylose, dėl šių sąlygų tiek, kiek jos neleidžia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, objektyviai kliudančias suinteresuotiesiems asmenims išlaikyti šį egzaminą, ir tiek, kiek jose nustatoma pernelyg didelė su tokiu egzaminu susijusių mokesčių suma, pasinaudojimas teise į šeimos susijungimą tampa neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72 Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, prieš išduodamos trečiųjų šalių piliečiams leidimus atvykti į savo teritoriją ir gyventi joje šeimos susijungimo tikslu, gali reikalauti, jog šie piliečiai išlaikytų pilietinės integracijos egzaminą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėse bylose, kuris apima pagrindinių kalbos žinių ir pagrindinių žinių apie atitinkamos valstybės narės visuomenę įvertinimą ir už kurį reikia sumokėti įvairius mokesčius, jeigu dėl tokios pareigos taikymo sąlygų pasinaudojimas teise į šeimos susijungimą netampa neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėse bylose, dėl šių sąlygų tiek, kiek jos neleidžia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, objektyviai kliudančias suinteresuotiesiems asmenims išlaikyti šį egzaminą, ir tiek, kiek jose nustatoma pernelyg didelė su tokiu egzaminu susijusių mokesčių suma, pasinaudojimas teise į šeimos susijungimą tampa neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.
Parašai.